Aldona Meilutytė : Kaip turime suprasti Valstybės Prezidento raginimą?
Aldona Meilutytė : Kaip turime suprasti Valstybės Prezidento raginimą?
1111111111 Rating 0.00 (0 Votes)
Kaip turime suprasti Valstybės Prezidento raginimą?
Dar vienas didžiulis skandalas: spauda informavo, kad STT suėmė tris advokatus ir vieną verslininką, įtariamus neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje. Advokatas Giedrius .Danėlius yra įtariamojo verslininko Antano Petrošiaus gynėjas tyrėjos V.Kerbelienės atliekamame ikiteisminiame tyrime. Įtariama, kad G.Danėlius ir dar du advokatai šantažavo STT direktorių, jog paviešins turimą medžiagą apie neteisėtus STT pareigūno Renato Martišiaus bei kitų asmenų veiksmus, jeigu nebus nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nacionalinio kraujo centro byloje.
Tačiau dažnas lietuvis ir į šią žinią tik abejingai numoja ranka: kiek jau tų didžiulių skandalų būta… O kuo baigėsi? Kai 2016 m. buvo sučiuptas su konjako dėžutėje slėpta 106 tūkstančių eurų suma įtakingas politikas, Seimo narys, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės – Tulpės internetinio susirašinėjimo partneris Eligijus Masiulis, visi galvojo: dabar tai jau bus! Kai2019 m. pradžioje buvo sulaikyti 12 teisėjų, kurių tarpe net Lietuvos Aukščiausiojo Teismo narys, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Egidijus Laužikas, 7 advokatai ir kiti asmenys, žmonės tikėjosi: dabar tai jau tikrai bus! Kas konkrečiai bus – nelabai aišku, tačiau buvo tikimasi, kad kyšininkai sėdės kalėjime, o valdžia imsis skubių veiksmų radikalioms permainoms valstybės valdyme pasiekti. Juk kas gali būti baisiau, kaip kyšininkai teisėjai? Kokia dar gali būti didesnė grėsmė valstybei, kaip pardavinėjamas teisingumas?
Laikoma, kad teisingumą valstybėje vykdo tik teismai, taip nurodyta Konstitucijos 109 straipsnyje. Niekas neginčys, kad galutinį sprendimą priima teismas. Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie dabartinį skandalą, pasidžiaugė, kad esame teisinė valstybė, jis net padėkojo už tai Dievui. Tačiau negalima paneigti to vaidmens, kurį teisingumo vykdyme atlieka kitos institucijos – prokuratūra ir jai pavaldžios baudžiamosiose bylose ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos, tame tarpe ir STT. Kas gali paneigti, kad nesąžiningas prokuroras ar tyrėjas gali tyčia nuslėpti įrodančius įtariamojo kaltę faktus ir nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nesant ikiteisminio tyrimo medžiagoje kaltę įrodančių faktų, teismas neturės pagrindo prokuroro patvirtintą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinti. Gali atsitikti ir priešingai: nesąžiningas ar savo viršininkų spaudžiamas tyrėjas gali nuslėpti įtariamojo kaltę švelninančias ar net kaltę paneigiančias aplinkybes. Įstatymu įtvirtintu rungtyniniu procesu siekiama užkirsti kelią tokiems atvejams – įtariamojo advokatas turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti faktus, įrodančius jo ginamojo nekaltumą.
Advokatas G.Danėlius tvirtina, kad taip ir atsitiko: jis tyrėjai pateikė medžiagą, įrodančią, kad STT pareigūnas R.Martišius buvo suinteresuotas sužlugdyti jo ginamojo A.Petrošiaus verslą kito asmens, Latvijos verslininko Aleksandro Ceso naudai, todėl net su teisėju iš anksto susitarė, kad būtų areštuota Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė.
Gavusi tokius duomenis, ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja privalėjo nedelsiant apie tai informuoti tyrimui vadovaujantį prokurorą, kad visų pirma būtų nustatyta, ar tie duomenys tikri. Kaip aiškina advokatas G.Danėlius, tyrėja jam nurodė, kad to nepadarė, todėl buvo kreiptasi į STT direktorių Ž.Bartkų.
Atrodytų, jog STT nusprendė, kad duomenys gauti neteisėtai ir dėl to sulaikė advokatus ir verslininką. Aš manau, kad STT pirmiausiai turėjo tikrinti, ar faktai, jog STT pareigūnas iš anksto derina veiksmus su teisėju yra tikri, nes toks pareigūno ir teisėjo elgesys būtų iš tikrųjų skandalingas, į kurį nedelsiant privalėtų reaguoti aukščiausioji valdžia, taip pat ir Valstybės Prezidentas, kuris skiria teisėjus ir tuo pačiu yra atsakingas už teismų darbą.
Deja, Prezidentas kratosi bet kokios atsakomybės, perleidęs ją Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjai Astai Bogušienei, kuri į kiekvieną skundą dėl neteisėto ar nusikalstamo teisėjų elgesio nagrinėjant bylas interesantui praneša, kad su skundu susipažinta. Dar pacituoja Konstituciją bei Teismų įstatymą, kad teisėjai yra nepriklausomi ir niekas negali kištis į teismų darbą, taigi net Prezidentas negali reaguoti į teisėjų vykdomą savivalę.
Aš ne kartą prašiau ponios A.Bogušienės neiškraipyti Konstitucijos: 109 Konstitucijos straipsnyje aiškiai pasakyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. O kada teisėjai vykdo teisingumą? Kai nagrinėja bylą ir priima joje sprendimą. Kai jau byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas, teisingumo vykdymas toje byloje užbaigtas. Teisėjų nepriklausomumas nagrinėjant bylas yra užtikrintas tam, kad teisėjas klausytų tik įstatymo ir nebūtų paveiktas jokių pašalinių įtakų. Tai nereiškia, kad teisėjas apskritai yra nepriklausomas ir neatsako už savo veiksmus netgi tada, kai iš anksto su suinteresuotais asmenimis aptaria teismo būsimus veiksmus.
Todėl labai keista pono Gitano Nausėdos viešai išsakyta reakcija į naujai iškilusį skandalą. Valstybės Prezidentas, tarsi pašalinis stebėtojas, ragina: „Sulaukime ikiteisminio tyrimo pabaigos, jeigu reikės teismo sprendimo ir teismo proceso, jam pasibaigus, mes sudėsime visus taškus ir nepradėkime šito viešoje erdvėje vykstančio proceso dar pačiam teismo procesui neprasidėjus“.
Kaip suprasti tokį Valstybės Prezidento raginimą? Ar tai reiškia, kad visi turime užsičiaupti, net spauda turi tylėti ir ramiai laukti, o ką gi nuspręs teismas? Kokį sprendimą teiksis priimti „nepriklausomas“ teisėjas, kuris galimai iš anksto suderins savo veiksmus su suinteresuotais asmenimis.
Aldona Meilutytė
