Alfonsas Norvaišas : „Gyvenu Šveicarijoje, nes Lietuvoje galėčiau greitai paspringti žolės lapu ar „netyčia“ iškristi pro daugiaaukščio langą”

2

Atkurkime Lietuvą žmonėms!

Prieš kurį laiką televizija paskelbė sensacingą naujieną, kad respublikoje susikūrė Suvereni Nepriklausoma Lietuvos Valstybė. Balandžio 1-oji jau seniai praėjo, bet daugelio ši žinia niekaip iki šiol yra nesuprasta ir nepriimama kaip realybėje egzistuojantis faktas. Dabartinės valdžios ir žiniasklaidos reakcija kelia mintį, kad greičiausiai tai nėra kažkoks visai kvailas pokštas. Tad keletas klausimų naujosios Valstybės vadovui Prezidentui Alfonsui NORVAIŠUI.

Televizija jus pristato kaip potencialius teroristus ir gal net psichiškai nesveikus. Kas jūs esate iš tikrųjų?

Esame visokiausių požiūrių ir nuomonių, patriotiški, dori tautiečiai, kurie sutartinai pripažįsta, kad LR Konstitucijoje įtvirtinta demokratinė valstybės valdymo tvarka nepasiteisino. Tauta katastrofiškai nyksta, ūkis sugriautas, iki absurdiško lygio smukęs švietimas, kultūra, medicina. Žmonės jau mato, kad nejučia atsidūrėme respublikoje – beprotnamyje, kur tvarką diktuoja iškrypėliai ir protiniai išsigimėliai. Jie akiplėšiškai laužo Konstituciją ir žmogiškumą, terorizuoja nekaltus žmones. Mes kaip tik ieškome kelių iš šio beprotnamio ištrūkti. O kas jau perprato „lietuvišką“ televiziją, puikiai supranta, kad į kvailus žvirblius niekas iš sunkiosios artilerijos nešaudo. Turiu omenyje žiniasklaidą ir saugumą.

Kodėl tituluojate save Prezidentu?

Tai ne titulas, o pareigos. Nemaža struktūrų taip vadina savo vadovus ir tas nieko ne šokiruoja. Pavadinti Prezidentu nusprendė Nepriklausomos Lietuvos Valstybės žmonės, o aš esu jų tarnas ir todėl privalau klausyti jų valios. Su dabartinės respublikos prezidento institucija neturiu nieko bendro. Į jo vietą nepretenduoju, bet pereinamuoju laikotarpiu laikau tikslinga bendradarbiauti. Deja, kol kas demokratinės respublikos prezidentas mūsų kvietimą ignoruoja.

Esate Nepriklausomos valstybės vadovas, o reziduojate Šveicarijoje. Kodėl nesugrįžtate į Lietuvą?

Lietuvoje galėčiau greitai paspringti žolės lapu ar „netyčia“ iškristi pro daugiaaukščio langą. Žinoma, labai reikia gyvų susitikimų, nes informacinės erdvės cenzūra vejasi Š.Korėją. Laisva spauda baigiama uždusinti. Kai sukomplektuosim profesionalią apsaugos komandą, tada žiūrėsim.

Savo susirinkimuose dažnai minit Dievą. Įdomu, ar bus valstybinė religija?

Juridiniu požiūriu, Dievas yra aukščiausias Įstatymas, pagal kurį tvarkomas tiek Žemės, tiek Visatos gyvenimas.

Reiškia, kad ir mes esame jo pavaldume. Istorija rodo, kad religijos linkę išsigimti, o tikras, nuoširdus tikėjimas, jeigu jis atnaujinamas žiniomis, yra gyvas ir tobulėjantis. Mums nepriimtini tiek ateistiniai, tiek religiniai kraštutinieji. Bet tai nereiškia, kad jie negali būti mūsų Valstybės piliečiais ir dirbti bendram labui – svarbu, jų nepriešinti ir nemaišyti.

Juk garvežyje ugnis ir vanduo, veikdami kiekvienas savo erdvėje, ir sukuria traukinio varomąją jėgą.

Kokia jūsų pozicija homoseksualų atžvilgiu – juk visose religijose tai laikoma nuodėme, o tarybiniais laikais net kalėjimas grėsdavo?

Kaip bebūtų, jie yra žmonės, Dievo kūriniai. Jeigu jie gydysis ir neskleis savo propagandos, galim dirbti kartu, nors pradžioje ir galimi kai kurie apribojimai. Daug sudėtingiau su tokiais, kuriuos liaudis vadina „pydarais“. Tai veikėjai ne gėjai, bet linkę visaip išsidirbinėti, ieško sliekų po asfaltu, priekabiauja prie žodžių, kiršina, trolina, viską kritikuoja, niekina kitokią nuomonę turinčius žmones. Jeigu jie nekeis savo stiliaus, kiltų klausimas, ar jie būtų verti Lietuvos Valstybės pilietybės.

Ar tikrai jūs nepripažįstate Konstitucijos?

Tai dar vienas žiniasklaidos melas. Mums Konstitucija šiuo metu yra atraminis dokumentas. Mūsų pagrindinis šūkis:

SĄŽINĖ – DORA – TEISINGUMAS – KONSTITUCIJA. Tai dabartinė kolaborantų valdžia į Konstituciją valosi kojas. Tai jie Tautos išdavikai ir jų laukia Tribunolas. Mūsų rūpestis, kad įsiutinta liaudis nepradėtų Linčo teismų ar nesigriebtų „kalašnikovų“.

Ar turit veiklos programą ir kas joje principialiai naujo?

Turime Valstybės gaires, dabar šlifuojama programa pereinamajam laikotarpiui. Ateityje greičiausiai atsisakysim dabartinių rinkimų tvarkos ir pereisim prie laiko išbandyto pigesnio ir sąžiningesnio valdžios formavimo būdo – Kapos teisės.

Ką galit pasakyti apie savo ideologiją?

Orientuojamės į tautiškumą ir dorą. Mums Valstybė – moralinė kategorija. Tai nėra Lietuva Lietuvoje. Tai ta pati mūsų Lietuva, tik kitame lygmenyje. Ji mūsų širdyse. Tik tokią nuostatą turintys žmonės galėjo išgyventi Sibiro tremtį ir neprarasti vilties, pūnant priplėkusiuose bunkeriuose vardan laisvos Lietuvos. Kaip laisvė negalima be atsakomybės, taip tautiškumas be doros irgi ne ką vertas. Juk užsienyje naujai emigravusius lietuvius dažniausiai reketuoja ir išnaudoja patys tautiečiai, o pačioje Lietuvoje plėšia ir žudo net neklausdami tautybės.

Kokia Jūsų nuomonė apie neseniai įregistruotą referendumo iniciatyvą dėl parašų “kartelės” sumažinimo iki 50 tūkst. būsimiems referendumams kelti?

Demokratinėje Lietuvoje iki Šveicarijos referendumų kultūros lygio – kaip iki Mėnulio. Demokratija savo pirmine prasme yra vergvaldžių valdžia. Ji tokia ir liko, tik mums įtrynė į smegenis, kad tai neva yra liaudies valdžia. Bet kokie bandymai kažką keisti pagal kolaborantų primetamas žaidimo taisykles – tuščias laiko švaistymas. Jie seniai nušlifavę metodus, kaip neutralizuoti aktyvistus, nukanalizuoti bet kokias liaudies iniciatyvas ar sužlugdyti jiems netinkančius referendumus. Mes einame kitu keliu – kuriame Valstybę iš naujo. Jau pradedame sudarinėti atitinkamas sutartis su užsienio subjektais, kurie pritaria mūsų politikai ir mumis pasitiki.

Ar nerizikuojat papulti į kitų šalių įtaką? Juk amerikiečiams užteko tik penkis milijardus įmesti į maidaną, ir iš didžiulės šalies praktiškai liko skutai.

Mes tą suprantam. Griovimui ne kūrybai, daug pinigų nereikia. Ypač jeigu jie atsiduria parsidavėlių ar naudingų idiotų rankose. Mūsų tikslas – būtent su minimaliomis rizikomis, be jokių maidanų, pertvarkyti Lietuvą į savarankišką Valstybę su protinga ir moralia politika. Ir tai galim padaryti savais pinigais, be užsienių pagalbos. Tai pašalintų nemaža rizikos faktorių ir suteiktų solidumo Valstybės įvaizdžiui. Dabar apie 26 mlrd. piliečių indėlių dūlėja bankuose ir su laiku bus nurašyti. Daug kas tuo netiki, bet taip buvo visais laikais: tarybiniais metais be jokio įspėjimo nustodavo galioti stambios kupiūros, nepriklausomybės pradžioje – santaupos nuvertintos dešimt kartų. Akivaizdu, kad link to einama ir dabar – planingai ir atkakliai. Jau dabar euras susilygino su litu. Vis labiau varžomas pinigų išgryninimas, kontroliuojami bankiniai pavedimai…

Gudresnieji dalį santaupų jau pradeda investuoti į auksą…

Vargu, ar tai išeitis. Auksą irgi galima atimti, kaip kadaise buvo padaryta Amerikoje. Be to, aukso nevalgysi. O kaip tu jį parduosi, kaip už jį nusipirksi maisto, jei galios tik skaitmeninė valiuta? Savas daržas? Irgi neišdegs. Kai kuriose šalyse jau dabar skiriamos nemažos baudos, jeigu bandai ką nors slapta užsiauginti daugiau negu leista ar naudoji nesertifikuotas sėklas. Lietuvoje irgi priimtas panašus įstatymas, tik kol kas į jo vykdymą žiūrima pro pirštus. Gerai, vasarą kaip nors galim pramisti žolyte. O žiemą? Ruoštis šieną ir konservuoti kirmėlytes?! Apie savo mėsytę irgi daug neprisvajosime. Galvojat, kad kempinligė, paukščių gripas, kiaulių maras – tai gamtiniai atsitiktinumai? Kai naminiai gyvūnai bus išnaikinti, bus uždrausta ir varnas gaudyti.

Suprantu, kad čia sarkazmas, bet jūs piešiat nelabai kokį „vaizdzialį“. Nors kita vertus, yra ir istorinis pavyzdys – Ukrainos „golodomoras“. Ar numatę ką nors daryti, kad taip neatsitiktų?

Atėjo apsisprendimo metas. Nebėra kada aiškinti, įrodinėti ar agituoti – kas suprato, tai tas suprato. Dabar jau reikia veikti. Ir skubiai. Dabartinė permainų jėga yra tų pusėje, kuriems jau nebereikia aiškinimų ir supranta, kad svarbiausia suspėti užbėgti už akių globalistams – įtvirtinti savarankišką nepriklausomą Valstybę ir taip priešintis pasaulinės kontrolės įvedimui. Panašių siekių turi ir kitos šalys. Tad mes ne vieni ir netgi galėtume tapti pavyzdžiu, jei parodysime kaip tai įgyvendinti taikiu teisiniu keliu. Tarpvalstybiniai ryšiai – vienas iš pripažinimo garantų, todėl dabar atitinkamą dėmesį skiriame susitikimams su užsienio šalių diplomatais bei politikais. Bet dabar Valstybės kūrimo pagrindas yra Tautos šviesuoliai, pasiryžę stoti priekyje. Jų protas, kompetencija ir išmintis – pagrindinis mūsų sėkmės laidas.

Jūs konkrečiai taip ir nepasakėte, kaip eiliniams žmonėms išgelbėti santaupas?

Pirma, indėliai yra žmogaus nuosavybė ir tik jis pats gali spręsti, kaip juos naudoti: pirkti nekilnojamą turtą, auksą, bitkoinus ar konservus, laikyti banke ar kojinėje. Bet prie dabartinės politikos, visi šie variantai yra labai abejotini.

Antra, žmonės, laikantys pinigus respublikos bankuose – ne mūsų jurisdikcijoje. Tai turi būti respublikos prezidento rūpestis. Juo labiau, kad jis bankininkas. Mūsų kuriamos Valstybės žmonių pinigai yra solidžios reputacijos bankuose Šveicarijoje, ir kaip Valstybės vadovas, už juos atsakau aš. Todėl ir tvirtinu, kad patikimiausias būdas išgelbėti savo pinigus – suspėti investuoti juos į naujosios Lietuvos kūrimą. Ilgai galvojančių indėliams vis tiek bus šakės. Kai jie susivoks, gali būti per vėlu – paprasčiausiai bus nebeleidžiami pervedimai į kitus bankus, sakykim, pinigų plovimo prevencijos ar kitu pretekstu.

Jūs žadate savo žmonėms solidžius atlyginimus ir didelius procentus už Valstybei paskolinamas lėšas. Iš kur imsit pinigų, jeigu jūsų sąskaitoje tik dešimtys eurų?

Dėl infliacijos ir aukštų aptarnavimo mokesčių pinigus laikyti bankuose nuostolinga, todėl stengiamės juos kuo greičiau įdarbinti. Tą ir rodo sąskaitos likutis. O pinigų mes turime. Ir daugiau negu reikėtų pradžiai. Tačiau pagrindinė mūsų bėda, kad dėl žmonių pasyvumo tokias didžiules sumas problemiška greitai ir efektyviai panaudoti. Gerai, kad kol kas už tuos pinigus nereikia mokėti palūkanų. Kol kas. Bet toliau laikyti banke, laukiant kol tautiečiai “prasikrapštys” smegenėles, būtų labai ir labai rizikinga.

Jei pinigų turite, tai kodėl vis agituojate aukoti ar paskolinti?

Komercinė logika paprasta – kieno dalis didesnė, tas ir diktuoja sąlygas. Ar galima sukurti savo nepriklausomą Valstybę ant svetimų pinigų? Skolintis iš savų piliečių ir skolintis iš užsienio valstybių – du labai skirtingi dalykai. Ypač nepriklausomumo požiūriu. Todėl turime griežtai laikytis taisyklės, kad iš užsienio skolinama dalis nebūtų didesnė už mūsų žmonių įneštąją dalį. Kuo daugiau investuos mūsų piliečiai, tuo mažiau reikės skolintis iš pašalies. Be to savo piliečiams negaila mokėti ir didesnius procentus, nes jie lieka Lietuvos žmonių kišenėse. Tuo tarpu skandinavų bankai kasmet išveža iš mūsų beveik po milijardą savo pelno, o į biudžetą sumoka tiek mokesčių, kurių užtenka vos keliems pensininkams išlaikyti.

Ar ne tikslinga būtų išleisti valstybines obligacijas?

Pas mus viskas dar paprasčiau – jokio biurokratizmo. Banko išrašas apie pinigų pervedimą į mūsų sąskaitą yra ne tik obligacijos atitikmuo, bet kartu ir juridinis pagrindas kitoms piliečio teisėms bei lengvatoms: pirmumas naujajam pasui gauti, palankesnėms verslo investicijoms, teisinei gynybai ir pan. Mes neprisiimame atsakomybės už anai respublikai suteiktas paskolas, kurios buvo ištaškytos ar išvogtos.

Ar gali dabartinis respublikos seimo narys ar ministras būti NSLV valdymo organuose?

Jeigu siekiai ir pažiūros sutampa, kodėl gi ne. Netgi labai sveikintina. Juk šie žmonės žino situaciją iš vidaus, turi brandžios patirties ir per mus gali įgyvendinti tuos Lietuvai naudingus projektus, kuriuos valdančioji „šaika“ blokuoja.

Mes politikus stebime. Aktyviuosius kviesimės, bet kebliau su tais, kurie turi gerų idėjų, bet tyliai jas tobulina savam rate, neišlįsdami į viešumą. Kaip juos surasti ir paskatinti atsiliepti? Jie taip pat laukiami, nes darbų iki valiai visiems – reikės sukurti naują įstatyminę bazę, naują Konstituciją, strategines gaires atskiroms ūkio sritims.

Kada pradėsite ryškesnę veiklą?

Kada surinksim kritinę masę piliečių, apsisprendusių savo žinias ir atliekamus pinigus investuoti į Valstybę. Pirmajame etape tai turėtų paaiškėti iki rugsėjo.

O jeigu nepavyktų? Ar negalvojate pasinaudoti geografo ir keliautojo Kazio Pakšto „Atsarginės Lietuvos“ idėja, kurią jis pavadino Dausuva?

Žinoma, galėtume su bendraminčiais nusipirkti kokią salą su rojaus klimatu, bet mums Lietuva yra čia, kaip sako Arvydas Juozaitis. Beje, jo komanda buvo paruošusi Tautos iždo ir regioninės valiutos projektus, kurie dabar labai praverstų. Reikia, kad specialistai juos įvertintų ir pritaikytų šiandieninei situacijai. Svarbiausia suprasti, kad tik MES kiekvienas esame tikrosios Lietuvos kūrėjai.

2 thoughts on “Alfonsas Norvaišas : „Gyvenu Šveicarijoje, nes Lietuvoje galėčiau greitai paspringti žolės lapu ar „netyčia“ iškristi pro daugiaaukščio langą”

  1. Naujos suverenios Lietuvos Prezidento Alfonso Norvais(h)o mintys atspindi virsijancios Lietuvos zmoniu daugumos norus ir lukescius. Tai ismintingas zmogus kuris jau atlieka visus butinus darbus rodydamas pavyzdi visiems kurie nori veikti ir prisideti prie jo komandos vykdomu saliai butinu darbu. Tai zmogus kuriuo verta sekti ir prisideti padedant darbais bei finansiskai kas kiek galime tik nuo musu aktyvumo priklausys rezultatas. Kalbu metas seniai praejo todel privalome burtis jungtis prisidedami visokeriopais darbais ir pagalba savo ziniomis ir patirtimi vienytis vardan visu geroves.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias