Apatija, depresija, absoliutus nenoras imtis iniciatyvos ir keisti esamą situaciją

Diana Mockutė Trečiakauskė

  · 

Sėdžiu šiuo metu pas draugę (ups, dar kol kas reiktų sakyti -prisėdusi?), kalbame, diskutuojame jau.

Senai nesimačiusios.

Vaikai, oras, ligos, kainos, sąskaitos.

Diskusija rutuliojasi .

Laukiame kepsnių.

Salotas kartu padarėme .

Grįžo jos vyras.

Cin, cin.

Maniškis namie raito kugelį. Tikiuosi, nesudegusį , nes išeidama pasakiau kada išjungti .

Ir ką? Nieko . Viskas jiems po kol kas gerai (sąlyginai ).

Abu verslininkai .

Ruošiasi užsidaryti.

Kas toliau?

Nieko.

Jokio judesio tai pakeisti .

Bandau nupasakoti ateitį ir parodyti , kas vyksta dabar.

Nulis emocijų .

Neįdomu.

Keistas jausmas aplanko matant , kai žvilgsniai nudelbti ir akys laksto.

Nežino , kas bus, ir nerūpi tai. Arba tai tik rodo.

Bankrutuosime, sako, akmeniniais veidais.

Žinau , kad perskaitys , gal net ir prie stalo.

Gal iš draugų neišmes (jokio nuostolio man, jei ir taip, nebent nespėčiau pavakarieniauti ).

Apatija, depresija, absoliutus nenoras imtis iniciatyvos ir keisti esamą situaciją , laukiant , kol kas nors už juos padarys …arba nebelaukiant nieko.

Visa šeima su 2-3 dozėmis.

Įtakoja tai, ar ne, nežinau. Turiu daug draugų, kuriem tai įtakos jau nebedaro (sąlyginai ) .

Atsiprašau , mielieji , ši postą rašau probėgomis, balkone.

Telefonas skamba visą vakarą.

Kalbuosi su žmonėmis , norinčiais ir galinčiais …

Draugė, net susipurto vieno pokalbio metu, nejaugi dar yra vilties.

Gal išgirs? Gal girdi?

Paprašo (prieš išeinant į balkoną ) pagalbos prieiti pas daktarus , nes eilė kilometrinė.

Ar padėti tiems , kas nieko nedaro , tik nori gauti pagalbą ?

Ar turime kiekvienas gauti viską , ko nusipelnome ?

Nešti savo naštą, kurią galime pakelti , ar ją numesti kitiems ir tikėtis nešikų pagalbos?

Ką man daryti?

Apart to, kad einu prie stalo vakarieniauti .

Nenoriu , jog tai būtų paskutinė vakarienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *