„Celofano” riaušių organizavimo įrodymas – tai, kad jis ėjo pėsčiųjų perėja

Mitingų organizatorius Antanas Kandrotas iš kalėjimo nebeišeis – vėl nuteistas už viešų žinių pasidalinimą

antanas

Lietuvą valdanti chunta nutarė pamokyti Antaną Kandrotą, vieną iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie Seimo organizatorių.

A.Kandrotas nuteistas už tai, kad paskleidė viešai žinomas žinias – tai, kad sulaikytas korupcija įtariamas prokuroras ir advokatas, ir pasakė savo nuomonę, kad jie korumpuoti.

Už tai buvo nuteistas dar keturiems mėnesiams kalėjimo, iš viso, subendrinus su prieš tai paskirta bausme, gavo du metus kalėjimo. Turint omenyje, kad A.Kandrotas neturi jokių šansų apsiginti nuo chuntą aptarnaujančių teismų, tai reikia žinoti, kad jis greičiausiai bus nuteistas ir dėl vadinamųjų riaušių prie Seimo organizavimą. A.Kandrotui ir šioje byloje yra pateikti įtarimai. Nors dabar akivaizdu, kad riaušes prieš Seimo organizavo Policijos departamentas – pasiuntė į  minią savo agentus, kurie visaip provokavo policijos pareigūnus ir mušė juos, kad sukelti riaušes.

Kol kas viešai žinomas Antano Kandrato „riaušių organizavimo” įrodymas yra vaizdo įrašas, kuriame jis eina pėsčiųjų perėja priešais atvažiuojantį autobusą:

Dar visai neseniai A.Kandrotas vylėsi, kad bus paleistas lygtinai kaip atlikęs trečdalį bausmės, tačiau Kauno apylinkės teismas šį jo prašymą atmetė.

Prokuratūros pranešimas : Šiandien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį byloje, kurioje dėl šmeižto nuteistas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje dėl finansinių nusikaltimų atliekantis kaunietis A. K.

Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė.

Bylos duomenimis, A. K. sistemingai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri galėjo paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą kitu asmeniu. Iš viso byloje, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2021 metų vasario, nagrinėtos keturios tęstinės veikos. Trimis atvejais A. K., siekdamas apšmeižti kitą asmenį, „Youtube“ tinkle viešai patalpino filmuotą medžiagą, kurioje skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nukentėjusįjį vadindamas korumpuotu, nepagrįstai kaltindamas jį reketu, klastojimu bei kitais tikrovės neatitinkančiais veiksmais. A. K tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą tuo pačiu nukentėjusiu asmeniu skleidė ir socialiniame tinkle „Facebook“.

Tyrimui vadovavusi ir valstybinimą kaltinimą teisme palaikiusi Kauno apylinkės prokurorė teismo prašė pripažinti A. K. kaltu dėl šmeižimo pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir subendrinus bausmes, su dabar galiojančiu nuosprendžiu, paskirti A. K. galutinę 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu A. K. pripažintas kaltu dėl šmeižimo, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (subendrinus bausmes, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė). Byloje taip pat išnagrinėtas ir iš dalies priteistas nukentėjusio civilinis ieškinys, A. K. įpareigotas nukentėjusiajam sumokėti 400 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Facebook komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *