Chris Hedge : Demokratai tapo karo partija

Chrisas Hedgesas: Hhedgesas: Demokratai dabar yra karo partija (The Democrats Are Now The War Party)
Tyler Durden nuotrauka
TYLER DURDEN
TREČIADIENIS, GRUODŽIO 28, 2022 – 06:20 ESU
Autorius: Chris Hedges,

Demokratai save pozicionuoja kaip dorybės partiją, savo paramą karo pramonei dangstydami moralinėmis kalbomis, siekiančiomis Korėją ir Vietnamą, kai prezidentas Ngo Dinh Diemas buvo taip pat liaupsinamas kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Visi karai, kuriuos jie remia ir finansuoja, yra „geri” karai. Visi priešai, su kuriais jie kovoja, o naujausi jų priešai yra Rusijos Vladimiras Putinas ir Kinijos Xi Jinpingas, yra blogio įsikūnijimai. Nuotrauka, kurioje spindinti Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir viceprezidentė Kamala Harris, laikydamos pasirašytą Ukrainos kovinę vėliavą už Zelenskio, kai jis kreipėsi į Kongresą, buvo dar vienas demokratų partijos žeminančio paklusnumo karo mašinai pavyzdys.

Demokratai, ypač Billui Klintonui tapus prezidentu, tapo ne tik Amerikos korporacijų, bet ir ginklų gamintojų bei Pentagono patikėtiniais. Jokia ginklų sistema nėra per brangi. Joks karas, kad ir koks pražūtingas jis būtų, nelieka nefinansuojamas. Joks karinis biudžetas nėra per didelis, įskaitant 858 mlrd. dolerių karinėms išlaidoms einamaisiais fiskaliniais metais, t. y. 45 mlrd. dolerių daugiau, nei prašė Bideno administracija.

Istorikas Arnoldas Toynbee nekontroliuojamą militarizmą įvardijo kaip mirtiną imperijų ligą, teigdamas, kad galiausiai jos nusižudo.

Kadaise Demokratų partijoje buvo sparnas, kuris abejojo karo pramone ir jai priešinosi: Viljamas Fulbraitas, Džordžas Makgovernas, Džinas Makartis, Maikas Gravelas, Viljamas Proksmiras ir Atstovų Rūmų narys Denisas Kuciničius. Tačiau šis pasipriešinimas išgaravo kartu su antikariniu judėjimu. Kai neseniai 30 partijos progresyviųjų frakcijos narių paragino J. Bideną derėtis su V. Putinu, partijos vadovybė ir karą kurstanti žiniasklaida privertė juos atsitraukti ir atšaukti savo laišką. Nė vienas iš jų, išskyrus Alexandriją Ocasio-Cortez, nebalsavo prieš milijardus dolerių kainavusią ginkluotę, siunčiamą į Ukrainą, ar išpūstą karinį biudžetą. Rashida Tlaib balsavo už.

Prieš nuolatinį karo Ukrainoje finansavimą daugiausia pasisakė respublikonai, 11 Senate ir 57 Atstovų Rūmuose, keli iš jų, pavyzdžiui, Marjorie Taylor Greene, yra nesutramdomi sąmokslo teorijų šalininkai. Tik devyni respublikonai Atstovų Rūmuose prisijungė prie demokratų ir pritarė 1,7 trilijono JAV dolerių išlaidų įstatymo projektui, reikalingam tam, kad vyriausybė nebūtų uždaryta, kuriame buvo patvirtinta 847 mlrd. dolerių suma kariuomenei – įskaičiavus sąskaitas, kurios nepriklauso Ginkluotųjų pajėgų komitetų jurisdikcijai, ši suma padidėja iki 858 mlrd. dolerių. Senate 29 respublikonai nepritarė išlaidų įstatymo projektui. Demokratai, įskaitant beveik visus 100 Atstovų Rūmų Kongreso progresyviųjų frakcijos narių, klusniai stojo į eilę už nesibaigiantį karą.

Šis karo troškimas yra pavojingas, nes stumia mus į galimą karą su Rusija, o vėliau galbūt ir su Kinija – kiekviena iš jų yra branduolinė galybė. Jis taip pat yra ekonomiškai pražūtingas. Dėl kariuomenės vykdomo kapitalo monopolizavimo JAV skola viršijo 30 trilijonų JAV dolerių, t. y. 6 trilijonais JAV dolerių viršijo 24 trilijonų JAV BVP. Šios skolos aptarnavimas kasmet kainuoja 300 mlrd. dolerių. Kariuomenei išleidžiame daugiau nei kitos devynios šalys, įskaitant Kiniją ir Rusiją, kartu sudėjus. Kongresas taip pat ketina skirti Pentagonui papildomą 21,7 mlrd. dolerių sumą – virš jau padidinto metinio biudžeto – Ukrainos aprūpinimui.

„Tačiau šios sutartys yra tik pirmas kraštas to, kas ruošiasi tapti dideliu nauju gynybos stiprinimu”, – rašė „The New York Times”.

„Kitais metais karinės išlaidos, atsižvelgiant į infliaciją, pasieks aukščiausią lygį nuo 2008-2011 m., kai Irako ir Afganistano karų išlaidos buvo didžiausios, ir antrą pagal dydį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, t. y. bus didesnės nei kitų 10 didžiausių vyriausybės įstaigų biudžetai kartu sudėjus.”

Demokratų partija, kuri Klintono administracijos laikais agresyviai puolė prie korporacijų rėmėjų, pasidavė norui mesti iššūkį, nors ir nedidelį, karo pramonei.

„Vos tik Demokratų partija nusprendė (tai galėjo įvykti prieš 35 ar 40 metų), kad ji ketina priimti korporacijų įnašus, išnyko bet koks skirtumas tarp dviejų partijų”, – sakė Dennisas Kucinichas, kai ėmiau iš jo interviu savo laidoje „The Real News Network”.

„Nes Vašingtone tas, kas moka, tas ir groja. Štai kas atsitiko. Nėra tokio didelio skirtumo tarp dviejų partijų, kai kalbama apie karą”.

1970 m. išleistoje knygoje „Pentagono propagandos mašina” Fulbraitas aprašo, kaip Pentagonas ir ginklų pramonė per viešųjų ryšių kampanijas, Gynybos departamento filmus, Holivudo kontrolę ir dominavimą komercinėje žiniasklaidoje skiria milijonus visuomenės nuomonei formuoti. Kariniai analitikai kabelinių televizijų naujienų laidose dažniausiai yra buvę kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai, dirbantys gynybos pramonės valdybose arba konsultantais, o šį faktą jie retai atskleidžia visuomenei. Barry R. McCaffrey, į atsargą išėjęs keturių žvaigždučių armijos generolas ir NBC News karinis analitikas, taip pat dirbo karinių pardavimų ir projektų valdymo įmonėje „Defense Solutions”. Jis, kaip ir dauguma šių karo šulų, asmeniškai pelnėsi iš ginklų sistemų pardavimo ir karų Irake bei Afganistane plėtros.

Kiekvieno Kongreso balsavimo dėl Pentagono biudžeto išvakarėse su karo pramone susijusių įmonių lobistai susitinka su Kongreso nariais ir jų darbuotojais, kad priverstų juos balsuoti už biudžetą ir taip apsaugoti darbo vietas savo apygardoje ar valstijoje. Šis spaudimas, kartu su žiniasklaidos skleidžiama mantra, kad nepritarimas išlaidžiamam karo finansavimui yra nepatriotiškas, verčia išrinktus pareigūnus vergauti. Šie politikai taip pat priklauso nuo gausių ginklų gamintojų aukų, kuriomis finansuojamos jų rinkimų kampanijos.

Seymouras Melmanas knygoje „Pentagono kapitalizmas” aprašė, kaip militarizuotos visuomenės naikina savo vidaus ekonomiką. Milijardai išleidžiami ginklų sistemų tyrimams ir plėtrai, o atsinaujinančios energijos technologijos stringa. Universitetus užplūdo su kariniais tikslais susijusios stipendijos, nors jie sunkiai randa pinigų aplinkosaugos ir humanitariniams mokslams. Tiltai, keliai, pylimai, geležinkeliai, uostai, elektros tinklai, nuotekų valymo įrenginiai ir geriamojo vandens infrastruktūra yra struktūriškai netvarkingi ir pasenę. Mokyklų būklė prasta, jose trūksta mokytojų ir darbuotojų. Nesugebėdama sustabdyti COVID-19 pandemijos, pelno siekianti sveikatos priežiūros pramonė verčia bankrutuoti šeimas, įskaitant apsidraudusias. Žlunga vietinė gamyba, ypač dėl darbo vietų perkėlimo į Kiniją, Vietnamą, Meksiką ir kitas šalis. Šeimos skęsta asmeninėse skolose, 63 proc. amerikiečių gyvena nuo algos iki algos. Neturtingi, psichikos ligoniai, ligoniai ir bedarbiai paliekami likimo valiai.

Melmanas, sukūręs terminą „nuolatinė karo ekonomika”, pažymėjo, kad nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos federalinė vyriausybė daugiau nei pusę savo diskrecinio biudžeto išleido buvusioms, esamoms ir būsimoms karinėms operacijoms. Tai yra didžiausia atskira palaikomoji vyriausybės veikla. Karinės pramonės įmonė yra ne kas kita, kaip paauksuota įmonių gerovė. Karinės sistemos parduodamos dar prieš jas pagaminant. Karinei pramonei leidžiama reikalauti iš federalinės vyriausybės padengti didžiulius viršytus kaštus. Garantuojamas didžiulis pelnas. Pavyzdžiui, šių metų lapkritį kariuomenė vien tik su Raytheon Technologies sudarė daugiau kaip 2 mlrd. dolerių vertės sutartis, be rugpjūčio mėn. sudarytų daugiau kaip 190 mln. dolerių sutarčių, kad būtų pristatytos raketų sistemos, skirtos išplėsti ar papildyti į Ukrainą siunčiamą ginkluotę. Nepaisant to, kad daugumos kitų įmonių rinka yra nusmukusi, „Lockheed” ir „Northrop Grumman” akcijų kainos šiais metais pakilo daugiau nei 36 ir 50 proc.

Technologijų milžinės, įskaitant „Amazon”, kuri policijai ir FTB tiekia stebėjimo ir veido atpažinimo programinę įrangą, buvo įtrauktos į nuolatinę karo ekonomiką. Bendrovėms „Amazon”, „Google”, „Microsoft” ir „Oracle” suteiktos daugiamilijardinės debesų kompiuterijos sutartys dėl jungtinės kovos su debesimis pajėgumų (angl. Joint Warfighting Cloud Capability) ir jos gali gauti 9 mlrd. dolerių vertės Pentagono sutartis, pagal kurias iki 2028 m. vidurio kariuomenei bus teikiamos „visuotinai prieinamos debesijos paslaugos visose saugumo srityse ir slaptumo žymos lygiuose, nuo strateginio iki taktinio lygio”.

Užsienio pagalba teikiama tokioms šalims kaip Izraelis, kuriam nuo jo įkūrimo 1948 m. suteikta daugiau kaip 150 mlrd. dolerių dvišalė pagalba, arba Egiptas, kuriam nuo 1978 m. suteikta daugiau kaip 80 mlrd. dolerių – pagalba, dėl kurios užsienio šalių vyriausybės turi pirkti ginklų sistemas iš JAV. Tokia žiedinė sistema išjuokia laisvosios rinkos ekonomikos idėją. Šie ginklai netrukus pasensta ir yra pakeičiami atnaujintomis ir paprastai brangesnėmis ginklų sistemomis. Ekonomine prasme tai yra aklavietė. Ji palaiko tik nuolatinę karo ekonomiką.

„Tiesa ta, kad mes gyvename smarkiai militarizuotoje visuomenėje, kurią valdo godumas, pelno troškimas, o karai kuriami tik tam, kad tai būtų toliau kurstoma”, – sakė man Kucinichas.

2014 m. JAV parėmė perversmą Ukrainoje, per kurį buvo įkurta vyriausybė, kurioje buvo neonacių ir kuri buvo priešiškai nusiteikusi Rusijos atžvilgiu. Perversmas sukėlė pilietinį karą, kai etniniai rusai Rytų Ukrainoje, Donbase, siekė atsiskirti nuo šalies, dėl to žuvo daugiau kaip 14 000 žmonių ir beveik 150 000 buvo priversti palikti namus, kol Rusija vasario mėn. įsiveržė į šalį. Pasak buvusio NATO patarėjo saugumo klausimais, taip pat dirbusio Šveicarijos žvalgybai, Jacques’o Baud, Rusijos invaziją į Ukrainą paskatino Ukrainos karo Donbase eskalavimas. Ji taip pat kilo po to, kai 2021 m. pabaigoje J. Bideno administracija atmetė Kremliaus siųstus pasiūlymus, kurie galėjo padėti išvengti Rusijos invazijos kitais metais.

Dėl šios invazijos Rusijai buvo paskelbtos plataus masto JAV ir ES sankcijos, kurios bumerangu atsigręžė į Europą. Smarkiai apribojus rusiškos naftos ir dujų tiekimą, Europą nusiaubė infliacija. Pramonė, ypač Vokietijoje, buvo paralyžiuota. Daugumoje Europos šalių prasidėjo nepritekliaus, kainų augimo ir skurdo žiema.

„Visa tai sprogsta Vakarams į veidą”, – perspėjo Kucinichas. „Privertėme Rusiją pasukti į Aziją, taip pat Braziliją, Indiją, Kiniją, Pietų Afriką ir Saudo Arabiją. Formuojasi visiškai naujas pasaulis. Jo katalizatorius yra klaidingas sprendimas, kuris įvyko dėl Ukrainos, ir pastangos bandyti kontroliuoti Ukrainą 2014 m., apie kurias dauguma žmonių nežino.”

Nesipriešindami Demokratų partijai, kurios pagrindinis verslas yra karas, liberalai tampa steriliais, pralaimėjusiais svajotojais iš Fiodoro Dostojevskio „Užrašų iš pogrindžio”.

Buvęs kalinys, Dostojevskis nebijojo blogio. Jis bijojo visuomenės, kuri nebeturi moralinės stiprybės pasipriešinti blogiui. O karas, pavogus eilutę iš mano naujausios knygos, yra didžiausias blogis.