Džaivild Apanavičienė : “Blogiausia, kad melą lydi reikalavimas priimti jį už Tiesą”

Džaivild Apanavičienė

Lytis išlaisvinta nuo, atrodė, nepajudinamo dualizmo. Trinamos ir kitos dualizmo ribos – tarp gėrio ir blogio, melo ir tiesos, dorybės ir nuodėmės…

Štai renkami pinigai karui, Žmonių žudymui ir isteriškai klykiama, kad tai gėris. Žiniasklaida persmelkta žviegiančiu džiaugsmu dėl rusų karių mirčių. O melo aplink tiek, kad, regis, visas Pasaulis nyra į nesibaigiančio melo liūną. Melas kaip potvynis kyla, kyla… Tačiau blogiausia, kad melą lydi reikalavimas priimti jį už Tiesą. Net įstatymiškai. Reikalaujama kaip aksiomą priimti šlykščius melus, kad visi rusai blogi, kad vakcinos, nepaisant vis sunkiau nuslepiamos jų daromos žalos sveikatai ir sukeliamų mirčių, – visuotinis gėris, kad B. Geitsas, G. Sorošas ir kiti į juos panašūs „filantropai“ gelbėja Pasaulį… Bučos ir Irpinės istorijos permirkusios melu tiek, kiek krauju. Melas matomas plika akimi ir šlykštus lygiai tiek, kiek L. Denisovos iškrypėliškos fantazijos apie neegzistuojančių mažamečių suplyšusias kraujuojančias išanges. O juk ja taip pat buvo reikalaujama tikėti. Visi melai iš Okrainos šlykštūs. Šis Rusijos pakraštys tarsi tapo melo kalve, kur kaldinamos rusų blogio istorijos – štai rusai ėda aviganius, štai prievartauja tyras viešnamio mergeles, štai kastruoja Okrainos ginkluotųjų pajėgų karius, štai užkasa gyvus savus sužeistuosius…

Blogis turi vieną įstabią savybę – jis bujoja tol, kol galų gale pradeda naikinti save. Tas pats galioja ir melui, kuris yra viena iš blogio atmainų. Žmonės atbunka melui, todėl reikia vis išradingesnio, didesnio, neįtikinamesnio… kol galų gale jis ir tampa neįtikimu ir juokingu. Toks dabar karaliauja eurožiniasklaidoje ir europolitikoje – neįtikimas ir juokingas; jis netruks diskredituoti ir sunaikinti pats save.

Grįžkime prie lyčių dualizmo. Šis postamentas griuvo, kai tik dorybės buvo sukeistos vietomis su nuodėmėm. Veik visi įmanomi pasileidimo, iškrypimo būdai kartu su psichiniais sutrikimais surinkti ir įvardinti lytimi. Tai europietiškų vertybių šerdis. Žinoma, kartu su demokratija, kuri išsigimė ir virto dermokratija, demonokratija ir dar balažin kokia išgamokratija, kuri nei iš tolo neprimena valdymo sistemos, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios. Nekeista, kad piliečiams dorumą, kilnumą, sąžiningumą, ištikimybę ir kitas senąsias vertybes pakeitus europietiškomis, išsigimė ir demokratija. Nenuostabu, kad šalia europietiškų vertybių bandoma įterpti zoofiliją, pedofiliją, kanibalizmą. Dera.

Na, o dabar, po tokios ilgos įžangos vėl grįžkime prie lyčių dualizmo, kurį bandoma suskaidyti į 72 lytis. Reikia žinoti, kad dabar lytis nepriklauso nei nuo anatomijos, nei nuo genetikos.

1. Belytis: nepriskiria savęs jokiai lyčiai.

2. Gilialytis: lytis siejama su gilumu; dažnai šis terminas vartojamas su kitomis lytimis.

3. Adomalytis: šią lytį turintis asmuo nenori būti tapatinamas su konkrečia lytimi, nes jo lytis neapibrėžta.

4. Aerolytis: dėl aplinkos besikeičianti lytis.

5. Estetikalytis: lytis kylanti iš estetikos.

6. Efektalytis: lytis svyruojanti su nuotaikos svyravimais.

7. Kintalytis: savo lyties atstovas dažnai trumpam keičiantis lytį kitomis.

8. Aleksalytis: gerai jaučiasi rinkdamasis keletą lyčių, tačiau negali įvardinti, kurias lytis pasirinkus, jo savijauta gera.

9. Kitokialytis: tai reiškia turėti stiprią specifinę lytinę tapatybę, kuri nėra nei vyriška, nei moteriška.

10. Meilialytis: lytis keičiasi priklausomai nuo įsimylėjimo objekto.

11. Dvilytis: turintis dvi lytis.

12. Ambonekas: yra vyras ir moteris tuo pačiu metu.

13. Draugialytis: lytis keičiasi priklausomai nuo draugų.

14. Androginas: jaučia vyriškų ir moteriškų savybių derinį savyje.

15. Komfortalytis: jaučiasi artimas tam tikram lyties tipui, nepaisant to, kad jam patogiau artimai tapatinti save su kita lytimi.

16. Begenitalinis: nori būti be jokių seksualinių požymių, tačiau nepripažįsta savęs belyčiu.

17. Kitalytis: lyties pojūtis tai išnyksta, tai vėl atsiranda; visada grįžtama prie tos pačios lyties.

18. Nežymimalytis: turi lytinę tapatybę, bet jos nežymi arba nenori turėti etiketės.

19. Beformialytis: lytis, kuri gali būti bet kas, bet yra beformė ir nejudanti.

20. Nerimalytis: šios lyties pagrindinė savybė yra nerimas.

21. Apalytis: turi apatiją arba jausmų trūkumą savo lyties atžvilgiu.

22. Slaptalytis: žino kokios lyties jis nėra, bet nežino kokios lyties jis yra.

23. Dangialytis: turi dangišką lytį.

24. Astralytis: turi stipriai su erdve susietą lytį.

25. Autistalytis: lytis susijusi su autizmu.

26. Savalytis: lytis giliai susijusi su savastimi ir savęs turėjimu.

27. Prieštalytis: turi dvi prieštaringas lytis.

28. Dvilytis: turi dvi lytis tuo pačiu arba skirtingu metu.

29. Biolytis: lytis stipriai susijusi su gamta.

30. Bluralytis: lytys šurmuliuoja ir liejasi viena su kita, todėl nėra aiškus joks konkretus lytinės tapatybės tipas.

31. Skystavyris: identifikuoja save kaip vyrą, tačiau patiria įvairaus laipsnio vyrišką tapatybę.

32. Spurtalytis: dažni intensyvių jausmų pliūpsniai greitai pereina į pradinę ramybės stadiją.

33. Kosmosalytis: lytis turi kosmoso savybes ar estetiką.

34. Abejingalytis: abejingas lyčiai arba mano, kad lytiškumo idėjos išvis nėra svarbios.

35. Abejingasvyralytis: abejingumas lyčiai ir lytiškumo idėjoms svyruoja.

36. Depresalytis: vienos lyties, kai kamuoja depresija, o kitos, kai sveikas.

37. Prieštalytis: lytinė tapatybė keičiasi iš vienos lyties į kitą – priešingą.

38. Kitalytajausmis: lytis, kai asmuo turi specifinių vyriškų, moteriškų ar neutralių pojūčių.

39. Kitalytajausmisrautis: kitalytajausmis, kuris nuolat svyruoja tarp lyčių, negali pasirinkti tų lyčių sraute.

40. Cislytis: lytinė tapatybė atitinka gimimo metu priskirtą lytį.

41. Debesų lytis: dėl depersonalizacijos ir derealizacijos sutrikimo negalima suprasti asmens lyties.

42. Koliaktyvalytis: negali apibūdinti kiekvienos iš savo lyčių, nes turi labai daug; turintiems šią lytį lengviau savo turimas lytis apibūdinti kaip kolektyvą.

43. Spalvalytis: lytis apibūdinama spalva, pvz., rožinė, geltona, mėlyna, juoda…

44. Prisitaikalytis: tai lytis žmonių, kurie tikrai žino, kad nėra cislyčiai, bet negali atpažinti ir apibrėžti savo lyties.

45. Sąlyginalytis: lytinė tapatybė jaučiama tik tam tikromis aplinkybėmis.

46. Mėgstamiausialytis: turi daugiau nei vieną lytį, bet pirmenybę teikia mėgstamiausiai lyčiai.

47. Pusiauskystalytis: dalis lyčių yra skystos ir kintančios, o kita dalis – statinės.

48. Pusiaukintalytis: kelių lyčių derinys – kai kurios lytys yra pastovios, o kitos svyruoja intensyvumu.

49. Pusialytis: turi pusę vienos lyties, o pusę kitos lyties savybių.

50. Dominantlytis: turi keletą lyčių, bet viena lytis yra dominuojanti.

51. Patvarialytis: šią lytį turi daugialytis asmuo, kurio viena lytis patvaresnė, lengviau atpažįstama, ryškesnė ir ilgalaikiškesnė nei kitos jo turimos lytys.

52. Egolytis: lytis nusakoma tik paties turėtojo ego.

53. Bendralytis: ši lytis nesugeba susieti savęs nė su viena iš dviejų dvejetainės lyties lyčių.

54. Dvasialytis: lytis susieta su dvasiomis.

55. Exlytis: lyties atsisakymas.

56. Egzistencialytis: lytis, egzistuojanti tik tada, kai asmuo sąmoningai stengiasi ją realizuoti.

57. Skystmoterė: lytis svyruojanti dėl savo moteriškos lyties.

58. Moteriška lytis: lytinė moters tapatybė, kuri gali būti naudojama kartu su kitomis lytimis.

59. Skysčiasrautis: skirtingo intensyvumo skirtingos lytys skirtingu metu; skysčiasrautis vieną dieną gali jaustis labai stipriai vyriškas, o kitą dieną – neaiškiai moteriškas.

60. Dvynialytis: dvi lytys yra viena kitai priešingos, bet vis tiek veikia viena su kita kartu arba atskirai.

61. Tuščialytis: tai tuščia lytis, o asmuo paklaustas apie lytį patiria būseną, kurią galima apibūdinti kaip protinę tuštumą.

62. Kintalytis: nuolat besikeičianti lytis.

63. Skystalytis: retkarčiais, kas mėnesį, kas savaitę, kasdien, net kas kelias akimirkas per dieną, priklausomai nuo asmens, besikeičianti lytis.

64. Sulietalytis: daugiau nei viena susiliejusi lytis.

65. Srautalytis: intensyviai svyruojanti lytis.

66. Ritulialytis: asmuo priešinasi visuomenės normoms, susijusioms su lytimi.

67. Keistalytis: identifikuojasi asmuo, kuris turi keistą ar nenormatyvią lytį bei nenurodo konkretesnio savo lyties pobūdžio.

68. Užburtalytis: turi vieną lytį, tačiau nežino kokią.

69. Mergaitasrautis: save identifikuoja kaip moteriškos lyties individą, tačiau turi skirtingą moteriškos tapatybės intensyvumą.

70. Gydalytis: lytinė tapatybė, suteikianti ramybę ir pozityvumą.

71. Atspindžialytis: asmuo nuolat bando būti asmens, su kuriuo yra tam tikru momentu, lytimi, o vėliau grįžta prie savo pradinės lyties.

72. Visalytis: turi visas 72 lytis.

Rašydama jaučiausi lyg surašinėčiau pacientus iš Bedlamo. Jausmas toks tikroviškas, kad po surašymo nuskubėjau atverti lango, įkvėpti gaivaus rudens oro. Vaizduotė, nuskriejusi į XVI a., neskubėjo grįžti ir aš nužvelgiau rudenio spalvomis nusidažiusius Bedlamo sodus, apsodintas medžiais promenadas, kurias nuklojo gražiaspalviai lapai.

Tų laikų Londono Betlemo ligoninė, žinoma Bedlamo pavadinimu, buvo prabangiausias psichikos prieglobstis, kurį Pasaulis matė. 165 m ilgio fasadas su korintinėmis kolonomis, bokšteliais ir kupolais buvo įkvėptas Liudviko XIV Tiuilri rūmų Paryžiuje. Bedlamas priminė prabangų Prancūzijos karaliaus dvarą Versalyje ir dažnai buvo vadinamas „Bepročių rūmais“. Tačiau taip buvo tik iš išorės. Viduje per suskilusią sieną lyjant tekėjo vanduo, grandinėmis surakinti Žmonės miegojo ant šiaudų, o „gydymui“ šlavėjas turėjo parūpinti plakimui tinkamų rykščių.

Regis, visas Pasaulis virsta Bedlamu su gražiu fasadu, už kurio kažkas surašinėja pacientus su viena, dviem ar daugybe suderinamų ir nesuderinamų lyties tapatybių. Tapatybių, kurios dar turi sistemas, kategorijas ir subkategorijas. Už gražaus fasado kažkam per skilusią sieną teka vanduo, kažkas skaičiuoja smulkius ir sprendžia ar geriau pirkti vaistus, ar duoną, kažkas vakare nežiebia šviesos ir tyliai meldžiasi…