G.Nausėda – VSD kilpoje
G.Nausėda – VSD kilpoje
LL turimi duomenys ir knygoje „Pranešėjas ir prezidentas” aprašyti faktai leidžia manyti, kad Gitanas Nausėda tėra aklas Valstybės saugumo departamento (VSD) įrankis.
VSD galimai šantažuoja G.Nausėda dėl turimos informacijos apie prezidentą. Ne veltui G.Nausėda antrai kadencijai VSD šefu paskyrė Darių Jauniškį, kuris asmeniškai nurodė sekti ir „tikrinti” G.Nausėdos rinkimų komandos narius.
VSD yra Lietuvoje gerai žinoma teroristinė organizacija, renkanti kompromatą apie politikus, tačiau VSD šefai įkliuvo, kai Europos Žmogaus teisių teismas patvirtino, kad VSD vadovai susižėrė milijonus JAV dolerių grynais pinigais, kuriuos lėktuvu kartu su užsienio šalių piliečiais atgabeno JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) darbuotojai. CŽA Lietuvoje 2002-2004 m. buvo atidariusi net du kalėjimus, kuriuos slapta laikė ir kankino žmones, kuriuos amerikiečiai kaltino terorizmo organizavimu. Žinoma, kad kankinami žmones pripažins viską, todėl kankinimais buvo bandoma išgauti slaptą informaciją. Visą juodą darbą atliko VSD pareigūnai – jie kankinamus žmones stebėdavo, o CŽA darbuotojai tik duodavo komandas.
Žymiai baisiau, kad VSD šefai pasidalino ir CŽA atvežtus maždaug penkis milijonus dolerių grynais pinigais – amerikiečiai manė, kad pinigais jie galės užsitikrinti, kad Lietuvos spec. tarnybos jiems patarnaus. Taip ir nutiko, iš karto po milijonų dolerių dalybų prezidento V.Adamkaus patarėjai nacionalinio saugumo klausimais prisipirko brangių kotedžų Valakampiuose.
Spauda primena, kad knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ minimas pranešėjas, buvęs VSD vadovo pavaduotojas Tomas Gailius, kuris dar prieš prezidento rinkimus buvo gavęs žodinį VSD šefo D.Jauniškio nurodymą sekti ir rinkti kompromatą apie Gitaną Nausėdą.
Visą surinktą informaciją pranešėjas pristatė D.Jauniškiui. Kaip rašoma minėtoje knygoje, D.Jauniškis, pamatęs „kompromatą”, „Pranešėjui direktorius pasirodė mažumėlę sutrikęs.
–Tai kaip čia dabar padaryti, – kalbėjo Jauniškis, skaitydamas Pranešėjo atneštą slaptą informaciją. – Gal aš jam nepasakosiu, kas čia parašyta konkrečiai, nes jis neturi leidimų, o tiesiog pasakysiu, kas iš sąrašo yra blogas, o kas geras.
Iš tokių užuominų Pranešėjas ėmė suprasti, kad patikrinimai atlikti ne Departamento iniciatyva, o pašalinio žmogaus prašymu. Ir prašytojas bei sąrašų pateikėjas neturi leidimų dirbti su slapta informacija. Vadinasi, tai ne Seimo narys, apie kurį galvojo Pranešėjas, nes jis leidimus turėjo. Pranešėjas taip ir nesuprato, kas yra patikrinimų užsakovas, bet iš direktoriaus užuominų aiškėjo, kad galimi tik du variantai – arba to prašė pats kandidatas, arba jo politiniai oponentai. Vienaip ar kitaip reikalas atrodė nešvarus, nes Departamento informacijos naudojimas yra griežtai reglamentuotas ir audituojamas specialių sistemų, todėl informacija jokiais būdais negali būti perduota pašaliniams. „Prieš tai turėjau mintį, – pasakojo Pranešėjas, – galbūt tikrinsim visų kandidatų štabus, bet per pokalbį su direktoriumi supratau, kad tai yra kažkieno asmeninis interesas.“
Tai T.Gailių smarkiai nustebino, tačiau jis pavedimą įvykdė. Kartu jis kreipėsi į tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, kuriam papasakojo apie VSD metodus kompromituoti politikus. V.Bakas žino, ir kokį kompromatą VSd turi prieš Gitaną Nausėdą, kad šis nekelia jokių klausimų apie slaptą CŽA kalėjimą ir kyšius Lietuvos saugumui.
Nausėda mūru stoja už jį sekusią VSD – kokį „kompromatą“ apie prezidentą turi D. Jauniškis?
Apie tai dar 2020 m. kovo 5 d. numeryje rašė „Laisvas laikraštis” : „Paaiškėjus, kad VSD sekė, rinko „kompromatą“ apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandą ir jį patį, prezidentas mūrų stojo už jį sekusius ir matyt jau šantažo būdu kontroliuojančią VSD. Konstitucijos garantas G.Nausėda mano, kad nors Konstitucija ir draudžia rinkti apie piliečius privačią informaciją be teismo leidimo, VSD tai darė 80 tūkst. Lietuvos piliečių atžvilgiu vien 2019 m. Toks sekimo mastas yra neįtikėtinas, nes VSD praktiškai rinko duomenis apie visu bent kiek aktyvesnius Lietuvos žmones. Šita kontrolė buvo vykdoma vienu tikslu – prisirinkti apie juos „kompormato“, kad paskui būtų galima šantažuoti. Dar baisiau, kad VSD jau visiškai kontroliuoja Gitaną Nausėdą, žadėjusį prieš rinkimus „atstatyti teisingumą“. Dabar šių pažadų neliko nė kvapo, o VSD dundukai viešai giriasi sekę 80 tūkst. Lietuvos piliečių. Buvusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui paraginus prezidentą nušalinti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį ir jo pavaduotoją Remigijų Bridikį, Prezidentūra pareiškė, kad G.Nausėda visiškai pasitikį jį sekusios VSD vadovu Jauniškiu.
Vienintelis klausimas dabar – kokio kompromato apie G.Nausėdą turi VSD? Juk atrodo, kad mūsų ekscelencija dar nespėjo niekur prisidirbti ir ieko prichvatizuoti. Vienintelė silpnybė – Nausėdos „kubas” Pavilnių regioniniame parke. LL šaltiniai sako, kad Nausėda tik kyšiais galėjo suderinti savo namo projektą pavilnių regioniiame parke, nes šio parko direkcija buvo atsisakiusi išduoti Nausėdai leidimą statytis šį „kubą”. “G.Nausėda mus padavė į teismą, reikalaudamas įteisinti jo namo techninį projektą, o mes labai drąsiai ėjome į teismą, žinodami, kad esame teisūs ir kad įstatymas mūsų pusėje, – redakcijai pasakojo buvusi Pavilnio regioninio parko vadovė Vida Petiukonienė, – kai teismą pralaimėjome, labai ilgai juokėmės, nes žinojome, kad taip būti negali“.
„Pastarojo meto įvykius prezidentas vertina kaip neatsakingą specialiųjų tarnybų veiklos politizavimą, kuris pagal savo modelį primena Prezidento rinkimų kampanijos metu sukeltą dirbtinį skandalą dėl manipuliavimo tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“. Prezidento nuomone, neatsakingas informacijos skleidimas, visuomenę klaidinantis faktų interpretavimas ir politinis situacijos eskalavimas turėtų būti traktuojamas kaip valstybei kenkiantis bandymas diskredituoti svarbiausias jos institucijas“, – teigia melavusio G.Nausėdos vyriausias patarėjas, net teismui teikiantis melagingas pažymas A. Zabarauskas.
Patarėjas primena, kad V. Bako pateiktą medžiaga jau įvertinto atitinkamos institucijos, ir nusikaltimo sudėtis nebuvo nustatyta. Taip pat, akcentuoja jis, atitinkamos institucijos buvo informavusios prezidentą apie vykdytą VSD veiklos tyrimą. „STT bei Generalinė prokuratūra buvo informavusi prezidentą apie vykdytą VSD veiklos tyrimą ir pristatė jo rezultatus. Jų vertinimu, tyrimo metu nustatyta, jog nusikaltimo sudėties nėra. Šios institucijos disponavo visa informacija, reikalinga tokiai tyrimo išvadai padaryti, todėl prezidentas neturi pagrindo ja abejoti“, – teigia prezidento patarėjas.
Atrodo, kad Seimui ir „valstiečiams“ tai – auksinis šansas išvalyti visus jėgos banditus iš jėgos struktūrų. Nes paaiškėjus, kad VSD neteisėtai sekė 80 tūkst. Lietuvos piliečių, paaiškėjo ir tai, kad devynis mėnesius apie tai žinojo tiek generalinės prokuratūros, tiek ir STT vadovai. Žinojo, tačiau slėpė šiuos nusikaltimus.
Pasak VSD vadovo per 2019 metus buvo „patikrinta“ apie 80 000 asmenų, apie kuriuos VSD pateikė savo išvadas. Atrodo, kad VSD šefas niekada nėra skaitęs Konstitucijos ar įstatymų, nes Konstitucijos 22 straipsnis aiškiai sako :
Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Tačiau net ir žinodamas, kad „pranešėjas” VSd šefo pavaduotojas Tomas Gailius sekė Nausėdą, prezidentas jį apdovanojo . 2020-ųjų pradžioje apdovanotų pareigūnų sąrašą pamatė ir Seimo narys Vytautas Bakas, todėl parašė žinutę Pranešėjui, pasveikino su apdovanojimu. Bakui tai atrodė geras ženklas: jeigu prezidentas Gitanas Nausėda apdovanoja Pranešėją, vadinasi, nieko neįtaria.
Kaip teigiama knygoje „Pranešėjas ir prezidentas”, tuo laiku Bakas jau buvo praradęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko postą. Susipykęs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovais dėl to, kad į valdančiąją koaliciją buvo priimti neskaidrūs politikai, Bakas paliko frakciją ir prisidėjo prie mišrios Seimo narių grupės. Naujuoju Komiteto pirmininku paskirtas valstietis Dainius Gaižauskas – buvęs policininkas iš Marijampolės, su kurio pagalba buvo priimtas šnipų mainų įstatymas.
Nepaisant to, Bakas vis dar domėjosi teisėsaugos veiksmais dėl Pranešėjo pateiktos informacijos, reguliariai paklausdavo generalinio prokuroro Evaldo Pašilio apie padėtį, bet per dešimt mėnesių konkrečių atsakymų nebuvo. Bakas įtarė, kad anksčiau ar vėliau teisėsaugos tyrimas įstrigs, nes Valstybės saugumo departamento vadovų veiksmai buvo padaryti praeityje ir dabar sunku rasti neginčijamus įrodymus. Teisėsaugos tyrimui įstrigus Bakas ruošėsi pagal Pranešėjo informaciją inicijuoti parlamentinį tyrimą. „Tokiu atveju, – pasakojo Bakas, – būtų galima viešai užduoti klausimus Departamento vadovams, prezidentui, jo aplinkai ir kai kuriems Seimo nariams.“
2020-ųjų sausį vėl paskambinęs generaliniam prokurorui Bakas sužinojo, kad apsispręsta ikiteisminio tyrimo nepradėti. Norėdamas gauti raštišką patvirtinimą, elektroniniu paštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė pateikti informaciją apie priimtą sprendimą. Sausio 26-ąją gavo atsakymą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų. Tačiau atsakyme nebuvo parašyta, koks sprendimas priimtas. Bakas įtarė, jog prisidengdami teisine gudrybe prokurorai bando apsisaugoti nuo galimo skundo: jeigu būtų tiesiai parašyta, kad nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo, tokį sprendimą būtų galima apskųsti teismui. Dabar to padaryti buvo neįmanoma, nes konkretaus sprendimo nėra. Šiaip ar taip, tapo aišku, kad teisėsauga nieko daryti nesiruošia.
Bakas nutarė kreiptis į kolegas Seimo narius ir pabandyti įkurti laikinąją komisiją, kuri imtųsi parlamentinio tyrimo. Tačiau dabar tai padaryti buvo ne taip paprasta kaip 2019-ųjų balandį, kai susipažino su Pranešėju. Dabar jo politinės pozicijos buvo gerokai sumenkusios, santykiai su buvusiais kolegomis valstiečiais – įtempti, o su naujuoju Komiteto pirmininku Gaižausku – atvirai konfliktiški. Buvo maža tikimybė sulaukti palaikymo iš opozicijos, nes Pranešėjo pateiktoje informacijoje minėtas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Norėdamas pradėti parlamentinį tyrimą, Bakas turėjo du pasirinkimus: arba surinkti ketvirtadalio Seimo narių parašus ir tuo pagrindu įkurti laikinąją tyrimo komisiją, arba įtikinti tai padaryti Seimo valdybą. Pirmasis pasirinkimas atrodė nerealistiškas, nes Seimo nariams reikėtų atskleisti slaptas detales. Kreiptis į Seimo valdybą atrodė logiškiau vien dėl to, kad Pranešėjo informaciją reikėtų pristatyti viso labo septyniems politikams – Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams. Tarp pastarųjų buvo ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovų. Be to, visi turėjo teisę dirbti su slapta informacija.
Į Seimo valdybą Bakas kreipėsi raštu. Nurodė turįs informacijos apie nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos neteisėtą kišimąsi į rinkimus, vidaus politikos procesus, neteisėtą informacijos rinkimą ir panaudojimą. Konkrečių pavardžių ir pavadinimų nenurodė. Taip pat paprašė galimybės per vieną iš trečiadieniais vykstančių Seimo valdybos posėdžių detaliau papasakoti apie šią situaciją.
Susitikimas įvyko 2020-ųjų vasario 19-ąją, trečiadienio rytą. Į Seimo pirmuosiuose rūmuose esančią Aleksandro Stulginskio salę susirinko ne tik politikai ir tarnautojai, bet ir žurnalistai. Bakas pasodintas prie apskrito stalo, kur einamuosius parlamento reikalus aptarinėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir jo pavaduotojai. Viešojoje posėdžio dalyje, kuri buvo transliuojama internetu, Bakas klausinėtas ne tiek apie turimą informaciją, kiek apie sprendimą kreiptis į Seimo valdybą.
–Jūs puikiai žinote laikinosios tyrimo komisijos sudarymo sąlygas, – kalbėjo valstietė Rima Baškienė. – Nelabai suprantu, kodėl jūs manote, kad būtent Valdyba turėtų imtis šios iniciatyvos?
–Toks yra mano siūlymas, – atsakė Bakas. – Šis klausimas susiję su žmogaus teisių apsauga ir mūsų nacionalinio saugumo interesais. Aš manau, kad tik čia esantys aukščiausieji Seimo vadovai gali priimti tokį sprendimą.
–Jūsų nuomone, kokie Seimo nariai galėtų dirbti tokioje laikinojoje tyrimo komisijoje? – paklausė valstietis Arvydas Nekrošius.
Bakas akimirką galvojo.
–Tie, kas sugebėtų atsakyti į klausimus.
–Aš norėčiau jūsų paklausti, – prakalbo socialdemokratas Julius Sabatauskas, – kokia institucija galimai neteisėtai rinko informaciją, bet, spėju, jūs to nepasakysite. – Sabatauskas pasiūlė apie reikalą pakalbėti už uždarų durų.
Iš salės buvo išprašyti žurnalistai ir kiti leidimų dirbti su slapta informacija neturintys žmonės, nutraukta posėdžio internetinė transliacija. Tada Bakas papasakojo turįs informacijos, kad Departamentas atliko galimai neteisėtus niekuo dėtų žmonių patikrinimus ir kad tai buvo panaudota prezidento rinkimuose. Sakė, kad šią informaciją turi ir teisėsauga, todėl pradėjus parlamentinį tyrimą į Seimą būtų galima iškviesti ir generalinį prokurorą. Nors politikai Bako pasakojimą išklausė įdėmiai, tačiau jam susidarė įspūdis, kad palaikymo nesulauks – jau vien dėl to, kad dauguma Seimo valdybos narių buvo deleguoti valdančiųjų, kuriuos Bakas paliko. „Aš supratau, kad į šitą problemą gali būti pažiūrėta ne per viešo intereso prizmę, o per asmeniškumus, – pasakojo Bakas. – Bet neturėjau kito pasirinkimo: man buvo patikėta informacija, susijusi su nacionaliniu saugumu, ir jeigu aš nieko nebūčiau daręs, tai būtų reiškę, kad neatlieku savo pareigos. Be to, suprasdamas, kaip valstybėje veikia procesai, turėjau pagrįstų įtarimų, kad informacija gali būti pateikta prezidentui. Jeigu būčiau nieko nedaręs ir pamiršęs šitą klausimą, tai Pranešėjas anksčiau ar vėliau galėjo būti sutrintas.“
Išklausius Bako pranešimą nutarta sprendimą dėl parlamentinio tyrimo priimti per kitą Seimo valdybos posėdį, kitą trečiadienį. Iš salės išėjusių politikų žurnalistai klausinėjo, kiek patikima jiems atrodo Bako informacija.
–Aš esu įtikintas, – komentavo Pranckietis. – Jeigu buvo daroma įtaka rinkimams, politiniams procesams, tai yra pakankamai rimta.
–Kaži kokios konkretesnės informacijos mes negavome, – kalbėjo Sabatauskas. – Parlamentinis tyrimas galėtų būti ir labai didelis, ir atvirkščiai – nieko neištirti.
Bakas nuo platesnių komentarų susilaikė.
–Aš atlikau savo pareigą, – kalbėjo jis. – Pateikiau svarbią informaciją Seimo valdybai. Ir dabar jie turi priimti sprendimą.
Bako teiginiai buvo aptarinėjami tiek politikos užkulisiuose, tiek žiniasklaidoje, bet konkrečių detalių niekas nežinojo, todėl vertinimai labiau apsiribojo nuojautomis ir politinėmis simpatijomis.
Kitą antradienį, vasario 25-ąją, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas surengė neeilinį posėdį, į kurį buvo pakviesti generalinis prokuroras Pašilis ir STT direktorius Žydrūnas Bartkus. Komiteto nariams jie pasakojo ne apie Pranešėjo pateiktą informaciją, bet apie Bako kreipimąsi ir kitas nereikšmingas aplinkybes. Išėję iš posėdžio salės Pašilis ir Bartkus į žurnalistų klausimus atsakinėjo abstrakčiai, o politikai siūlė savas interpretacijas. Komiteto pirmininkas Gaižauskas tvirtino, esą išklausius teisėsaugininkų pasakojimą Bako teiginiai subliūško. Bakas atšovė, esą Gaižauskas nesupranta, ką kalba, nes nežino aptariamos informacijos. Atviras priešiškumas tarp buvusio ir esamo Komiteto pirmininkų žurnalistus intrigavo gal net labiau nei abstrakčios kalbos apie institucijų kišimąsi į vidaus politiką ir rinkimus. Pasišalinę teisėsaugos institucijų vadovai parlamento koridoriuose sukėlė tik politinių gandų debesį.
Kitą rytą Seimo valdyba nusprendė parlamentinio tyrimo nepradėti. Esą klausimas turėtų būti svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, todėl Seimo valdybai kištis nėra reikalo. Bakas suvokė, kad tai galutinai užkerta kelią parlamentiniam tyrimui. Rinkti parašų taip pat nesiruošė, nes jautė neturįs politinio palaikymo. Tą patį trečiadienį jis pakvietė Seime dirbančius žurnalistus į spaudos konferenciją.
–Buvau ir esu įsitikinęs, – iš lapo skaitė Bakas, – kad tam tikru periodu buvo kištasi į nemažos dalies niekuo dėtų šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat atskiri asmenys stengėsi daryti, mano nuomone, neteisėtą įtaką demokratinių rinkimų procesui.
Jis pasakojo praėjusiais metais tokią informaciją perdavęs Generalinei prokuratūrai: pateikęs konkrečius vardus, pavardes, pareigas ir kitas kontekstui reikalingas detales. Tvirtino, kad ta informacija neturėjo jokio slaptumo grifo, tačiau dabar prokurorai nusprendė ją įslaptinti.
–Tai gali reikšti tik viena: siekiama, kad duomenys apie galimai neteisėtą asmens duomenų rinkimą, kišimąsi į rinkimus nebūtų viešai prieinami visuomenei, – kalbėjo Bakas.
Jis atvirai kritikavo generalinį prokurorą Pašilį, kad šis nepriėmė konkretaus sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo.
–Mano nuomone, – kalbėjo Bakas, – toks elgesys gali patvirtinti, kad įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams arba siekdami įgyti pranašumą prieš politinius konkurentus.
Neįvardydamas konkrečios institucijos Bakas tvirtino esąs įsitikinęs, kad buvo pažeistas politinio neutralumo principas, viršyti pareigūnų įgaliojimai ir dirbta vieno konkretaus politiko naudai. Kadangi neįvardijo konkrečių detalių, žurnalistams buvo sunku suprasti Baką, o dar sunkiau – įvertinti, kiek rimta jo pristatoma situacija.
Vilniaus pakraštyje, Pilaitės rajone, tamsintų stiklų pastate, kur dieną ir naktį dirba nacionalinį saugumą užtikrinantis Departamentas, Bako žodžius irgi suprato ne kiekvienas – tik keletas pareigūnų. Jie atidžiai stebėjo kilusią sumaištį ir nerimaudami laukė, kas vyks toliau.
