Generalinės prokuratūros vadovai veikia organizuotoje nusikaltėlių gaujoje

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir jos pavaduotojas Gintas Ivanauskas veikia organizuotoje nusikaltėlių grupėje, todėl paprašiau pradėti jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 25 straipsnį (1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Aurimas Drižius
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir jos pavaduotojas Gintas Ivanauskas veikia organizuotoje nusikaltėlių grupėje, todėl paprašiau pradėti jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 25 straipsnį (1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
Nurodžiau, kad vykdant šį nusikaltimą – persekiojimą už teisėtą veiklą, tiek prokurorai, tiek ir teisėjai mano atžvilgiu vykdė sunkius nusikaltimus bendrininkų grupėje, todėl tai turi būti atitinkamai vertinama. Pažadu, kad nepaliksiu ramybėje tų pseudo prokurorų ir pseudoteisėjų, kol nepasieksiu teisingumo.
Paskutinis „teisėsaugos” nusikaltimas – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Balkaitienė paliko nenagrinėtu mano skundą dėl to, kad prokurorai rašo „raštelius”, kuriais atsisako vykdyti savo pareigas ir tirti sunkius nusikaltimus.
Teisėja Balkaitienė nurodė, kad ji neva neturinti teisės priversti prokurorus laikytis įstatymų ir kad neva įstatymai nesuteikia „teisės ikiteisminio tyrimo teisėjui vertinti Generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko pasirašyto informacinio pobūdžio rašto (atsakymo) dėl pareiškėjo prašymų (skundų) ir priimti dėl jų įpareigojančius nurodymus, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko 2022 m. kovo 28 d. raštą Nr. 17.2.-1066 bei pradėti ikiteisminį tyrimą skunde nurodytų teisėjų atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento įsiklastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo, taip pat pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro G. Ivanausko atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų suklastojimo ir BPK nustatyta tvarka priimti procesinius sprendimus, yra nenagrinėtinas”.

Tai yra eilinis visos taip vadinamos „teisėsaugos” nusikaltimas – tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas.

BPK 1 straipsnis. Baudžiamojo proceso paskirtis nurodo, kad : „Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas”.
LR BPK 166 str. 1 d. 1 punkte numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vagos – nukentėjusio skundas arba prokurorui nustačius nusikalstamą veiklą. Prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar arba yra nenustatyti nusikaltimą padarę asmenys. Visais kitais atvejais ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, tuo labiau kad aš labai aiškiai įvardinau nusikaltimus padariusius asmenis.
Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs”, o Konstitucinis Teismas savo 2020-03-03 nutartyje nurodė, kad teisėjai negali būti nepagrįstai išskirti iš visuomenės ir turėti pagal Konstituciją draudžiamos privilegijos.
Šioje byloje aš buvau nuteistas už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, o teismai ir prokuratūra toliau tyčiojasi iš įstatymų, atsisakydami tirti sunkius nusikaltimus „rašteliais”, kuriuos atsisako vertinti teismas.
Tokia praktika, kai sunkius nusikaltimus tirti prokuratūra atsisako parašydama „raštelį”, yra nusikalstama ir turi būti vertinama kaip piktandužiavimas tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimas.
Be to, „raštelius” prokurorai rašo remdamiesi „prokuratūros darbo aprašu”. Šis darbo aprašas tiesiogiai priešatarauja įstatymui, tai yra tam pačiam BPK, kuris nurodo, kad gavęs skundą dėl nusikaltimo, prokuroras priima nutartį pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. BPK nenumato, kad sunkius nusikaltimus prokuratūra gali atsisakyti tirti remdamasi savo „rašteliais”. Prokuratūros Aprašas negali prieštarauti įstatymui. Kadangi BPK 168 str. nustato konkrečias sąlygas, kurioms esant galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą, Aprašas negali išplečiamai aiškinti įstatymą ir nustatyti kitaip. BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo :

  1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
  2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
    Kaip minėjau, įstatymas nenumato galimybės atsisakyti tirti sunkius nusikaltimus „rašteliais”, todėl toks „raštelių” rašymas yra taip pat nusikalstama veikla, kuri turi būti atitinkamai įvertinta.
  3. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstammo piktnaudžiavimo – „raštelių” rašymo, dengiant sunkius nusikaltimus. Taip pat prašau vertinti ir teisėjos Balkaitienės atsisakymą priimti nagrinėti mano skundą kaip piktnaudžiavimą, nes tas pats BPK įpareigoja teismą kontroliuoti prokuratūrą, kaip yra laikomasi įstatymų.
    Visa nusikaltimų eiga buvo smulkiai aprašyta ir pateikta prokuratūrai:
  4. Kreipiausi į gen. prokuratūrą (GP) skundu dėl sunkių nusikaltimų dengimo, piktnaudžiavimo tarnyba, pareigų neatlikimo. Nurodžiau, kad tiek gen. prokurorė N.Grunskienė, tiek ir jos pavaduotojas G.Ivanauskas sunkius nusikaltimus atsisako tirti, parašydami neskundžiamus „raštelius”, kuriais jie atsisako tirti sunkius nusikaltimus.
    Tai yra, kreipiausi į taip vadinamą generalinę prokuratūra pareiškimu (2022-02-25, jis pridedamas). Jame nurodžiau :
    Pareiškimas organizuotos teisėjų gaujos nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-693-503/2011, mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, ją kriminalizavęs ir pavertęs nusikalstamą veikla. Vilniaus apygardos prokuroratūros prokurorė Ingrida Gureckienė sufabrikavo šią baudžiamąją bylą, žinodama, kad žurnalistika yra teisėta veikla.
    T.y. teisėjas V.Petraitis mane nuteisė pagal LR BK 245 straipsnį (teismo sprendimo nevykdymas), o būtent: „jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis” uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“, kurio redakcija yra Goštauto g. 12, Vilniuje, redaktoriumi, nevykdydamas minėto teismo sprendimo, 2011-02-19 (2011 m. vasario 19-25 d. Nr. 7(320)) savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui“ rašyti tiesą“ A. Sadecją siejo su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G.
    Kiesaus nužudymu:
    11„<…> teisėjas A. Petraitis nuteisė LL redaktorių A. Drižių už tai, šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos R. V. sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui“ spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S. būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. S. iškels A. D. dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. <…>“12„<…> teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. Sadeckas buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau ir buvo jos bendrasavininkis, bei aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime.
  5. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petraitis nuteisė mane už teisėtą veiklą – straipsnių rašymą.
    Tokiu būdu teisėjas Petraitis, žinodamas, kad cenzūra Lietuvoje uždrausta, mane vis tiek nuteisė už teisėtą veiklą ir padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba.Šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis”, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta”.
  6. Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.
    Vilniaus apygardos teismo teismo kolegija, susidedanti iš Daivos Pranytės -Zalieckienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Virginijos Pakalnytės -Tamošiūnaitės baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312-495-2012 atmetė mano skundą.
    Minėta kolegija pripažino, kad ieškovo A.Sadecko parodymai šioje baudžiamojoje byloje yra melagingi, tačiau nurodė, kad Sadeckas gali duoti melagingus parodymus tam, kad bet kokia kaina nuteisti mane, t.y. Aurimą Drižių :
    „Pažymėtina tai, jog apelianto skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo A. S. parodymų vertinimu, ( – ) 2006-06-01 posėdžio protokole Nr. 17, 1998 m. lapkričio 27 d. Saugos paslaugų sutartyje Nr. ( – ), sudarytoje tarp UAB ( – ) bei UAB ( – ), esančių duomenų vertinimu, paliktini nenagrinėti, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla ir neturi reikšmės sprendžiant apelianto kaltės pagal BK 245 str. klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent įsiteisėjusių bei nekvestionuojamų teismų procesinių sprendimų, kuriais nustatyta, jog savaitraštyje ( – ) paskleistos žinios apie A. S., kaip asmenį susijusį su AB ( – ), su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, pagrindu ir buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas.
    Šie teismų procesiniai sprendimai nepanaikinti ir galiojantys, todėl šiuo atveju vertintini kaip prejudiciniai faktai”.
    Minėta kolegija taip pat niekaip nevertino Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, uždraudžiančių cenzūrą, ir ją tiesiogiai taikė.
  7. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
    Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
    Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
  8. Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas netseptynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo „teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, tai pačiai „teismų” sistemai ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.
    Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą”, jis pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos”.
    Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
  9. Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
    Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
    7 straipsnis
    Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
    Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus-tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams.
    Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir todėl jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
  10. Pseudoteisėjai puikiai žinojo, kad Konstitucija draudžia cenzūrą ir kad Sadeckas davė melagingus parodymus, kuriuos teismas atsisakė vertinti.
  11. Be to, minėtų teisėjų veikla yra ne tik pavojinga ir nusikalstama, tačiau tai yra ir labai pavojingi nusikaltimai, nes tai yra nusikaltimai teisingumui, kurie turi didelę visuomeninę reikšmę. Kadangi Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, tai jiems tenka didžiausia atsakomybė už teisingumo vykdymą, ir teisėjų piktnaudžiavimas tarnyba turėtų būti negailestingai baudžiamas. Tuo labiau, kad savo straipsniuose, už kurių išspausdinimą buvau nuteistas, buvo aprašyti teisėjų nusikaltimai ir piktnaudžiavimas tarnyba.
    Tiek teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai jpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo. įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta”, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra.
    Teisėjo ar prokuroro procesinė veikla ir priimti procesiniai sprendimai galimos baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinami, tik esant duomenų, jog atlikdamas teisėjo (prokuroro) kompetencijai priskirtus veiksmus, pareigūnas ar valstybės tarnautojas padarė tokio pobūdžio ir masto teisės pažeidimus, kurie atitinka nusikalstamos veikos požymius. Akivaizdu, kad visa minėta organizuota grupė mane nuteisė už teisėtą veiklą, ignoruodami „nukentėjusio” melagingus parodymus.
    Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba? Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo :
  12. „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais”.
  13. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu” įvesti cenzūrą. Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net aštuonis kartus, teisėjams klastojant savo nutartis.
    Todėl tai yra organizuota nusikalstama veikla.
  14. LR BPK 166 str. 1 d. 1 punkte numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vagos – nukentėjusio skundas arba prokurorui nustačius nusikalstamą veiklą. Prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar arba yra nenustatyti nusikaltimą padarę asmenys. Visais kitais atvejais ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, tuo labiau kad aš labai aiškiai įvardinau nusikaltimus padariusius asmenis.
    Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs”, o Konstitucinis Teismas savo 2020-03-03 nutartyje nurodė, kad teisėjai negali būti nepagrįstai išskirti iš visuomenės ir turėti pagal Konstituciją draudžiamos privilegijos.
    Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs.
    Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad
  15. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.
    Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų.
    Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba. įtarus teisėją padarius nusikalstamą veiką, būtina sustabdyti jo įgaliojimus, kol teismas byloje paskelbs galutinį sprendimą ir jis įsiteisės.
  16. Beje, toje pačioje byloje nukentėjusiuoju apklausas A.Sadeckas davė melagingus parodymus, kuriuos teisėjas Petraitis ignoravo :… Į kaltinamojo klausimus atsakė, kad „ne, nedalyvavau Mažeikių naftos privatizavime, nežinau ar aš buvau Mažeikiųnaftos bendrasavininkas. Mano tvarkė visas akcijas, aš nežinau bendrasavininkų, aš negaliu savęs skirti endrasavininku. Vyriausiajai tarnybinei etikai pateikiau deklaraciją apie savo turimą turtą. Gali būti, kad Mažeikių nafta ten buvo įrašyta.
    Aš neneigiu šito“. Taip pat, kad realiai po šio straipsnio išspausdinimo natūraliai kiekvieną kartą atsiranda padariniai, jam įtampa, įtampa jo namuose, tarp draugų, tarp giminių. Komentarai, klausimai, klausiama kodėl vėl rašoma, kodėl nevykdomas teismo sprendimas, ką tai reiškia. Kiekvieną kartą ta įtampa erviniam stovyje. Ta nervinė įtampa, išgyvenimai iššaukia ir kraujospūdį, kuriuo serga. Be to kylą problema dėl jam vaistų sureguliavimo, nes daktarai niekaip negali jų sureguliuoti”.
  17. Žodžiu, teisėjai Valdas Petraitis, Daiva Pranytė – Zalieckienė, Leonarda Gurevičienė, Virginija Pakalnytė -Tamošiūnaitė, prokurorė Ingrida Gureckienė mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, padarę iš jos nusikalstamą veiklą, pritaikė Konstitucijoje uždraustą cenzūrą, ir taip padarė nusiklatimus – piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko tarnybos pareigų, todėl prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 ir 229 str.
    Taip pat prašiau atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-693-503/2011 ir remaintis BPK 444 straipsniu : Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą
  18. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:
    1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;
    2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;
    3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;
    Šioje byloje prokurorė Gureckienė sufakbrikavo man baudžiamąją bylą už teisėtą veiklą – žurnalistiką, todėl turi būti traukiama atsakomybėn, o taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teisėjų nusikalstamo piktnaudžiavimo”.
  19. Mano skundą ir visus minėtus nusikaltimus ištyręs GP vyr. prokuroro pavaduotojas G.Ivanauskas parašė raštelį Nr. 17.2-1066, kuriuo atsisakė vykdyti savo pareigas tirti sunkius nusikaltimus. G.Ivanauskas nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie teisėjų ir prokurorų padarytus nusikaltimus mano atžvilgiu. Tai, kad buvau nuteistas už teisėtą veiklą, prokurorui Ivanauskui atrodo visiškai teisėta ir normalu. Tokiu būdu prokuroras G.Ivanauskas padarė nusikaltimą – suklastojo savo dokumentą, įrašęs į jį žinomai melagingus duomenis, o taip pat neatliko savo tarnybos pareigos ištirti nusikaltimus.
  20. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą GP vyr. prokuroro G.Ivanausko atžvilgiu dėl nusikaltimų pagal BK 300 straipsnį. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu 1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
    Taip pat prašau pradėti IT G,Ivanausko atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo – gavęs įrodymus apie sunkius nusikaltimus, jis nurodė, kad „nėra objektyvių duomenų” apie teisėjų nusikaltimus, nors turėjo visas teismų nusikalstamas nutartis, kuriomis aš buvau nuteistas. Tai piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas, nes aš iki šiol lieku nuteistas už teisėtą veiklą.
    Gavęs G.Ivanausko „raštelį”, kreipiausi į Vilniaus apygardos adminsitracinį teismą dėl netinkamo teisės akto – jau minėto prokuratūros „raštelio”.
  21. 2022 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė priėmė nutartį atsisakyti priimti mano skundą nagrinėti.
    Skunde vyriausiajam administraciniam teismui nurodžiau, kad tokia F.Vitkienės nutartis yra neteisėta, nes pati teisėja Vitkienė yra atlikusi nusikaltimą mano atžvilgiu. Be to, prašiau panaikinti kaip neteisėtą minėtą „raštelį” ir nurodžiau, kad G. Ivanausko „raštelis“ Nr. 17.2-1066 yra prieštaraujantis prokuratūros tikslams ir funkcijoms, BPK, prašiau teismo įpareigoti generalinę prokuratūrą priimti nutarimą dėl pareiškėjo 2022 m. vasario 25 d. skundo įstatymų numatyta tvarka.
    Nurodžiau, kad teisėja F.Vitkienė nusprendė skundą atsisakyti priimti. Teisėja Vitkienė nusprendė, kad generalinės prokuratūros vengimas atlikti savo pareigas ištirti sunkius nusikaltimus, rašinėjant neskundžiamus „raštelius”, ir tokiu būdu slepiant sunkias nusikalstamas veiklas, yra tinkamas pareigų atlikimas. Žinoma, kad tai eilinės teismų ir ypač teisėjos Vitkienės, kuri mano bylose ne kartą pati klastojo dokumentus, todėl apskritai negalėjo būti prileista prie mano skundų nagrinėjimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo pavyzdys.
    Teisėja Vitkienė toliau naudojasi tą ydinga teismų praktika, kai teisėjai savivaliauja, nevykdo savo pareigų, tačiau už tokius veiksmus niekaip neatsako, nes „yra nepriklausomi nuo įstatymų”.
    Nes BPK labai aiškiai nurodo, kad priimdami sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo, prokuratūra turi priimti nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą, o ne rašinėti neskundžiamus „raštelius”.
  22. Teisėja Vitkienė melagingai nurodo, kad aš „skųsdamas ginčijamą raštą, yra nepatenkintas ne jį priėmusio prokuroro veikla viešojo administravimo srityje, o yra nepatenkintas prokuroro veikla baudžiamojo proceso srityje”. Tai netiesa, nes visos mano pretenzijos yra dėl prokuroro Ivanausko nutarimo formos – tai yra „raštelio”, o ne nutarimo pradėti arba ne IT.
    Atkreipiamas teismo dėmesys, kad šią savo nutartį priėmusi teisėja Fausta Vitkienė yra dalyvavusi mano minėtame persekiojime dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos kriminalizavimo. Tai yra teismas yra legalizavęs cenzūrą, uždraudęs man rašyti straipsnius apie Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos” privatizavime, ir nors aš pateikiu įrodymus, kad Sadeckas asmeniškai priėmė svarbiausius sprendimus dėl šios įmonės privatizavimo, teismas kiekvieną straipsnį traktuoja kaip nusikaltimą ir mane dėl to nuteisia.
    Mano prašymą panaikinti neteisėtą cenzūrą nagrinėjo ta pati teisėja Fausta Vitkienė, kuri atsisakė ją panaikinti ir nurodė : „apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė atmetė mano prašymą atnaujinti bylą Nr. 2-117-734-2009 (dėl įvestos cenzūros), nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis“. Nors tie įrodymai tik neseniai buvo patekę man į rankas, ir aš niekaip negalėjau žinoti apie juos anksčiau, teisėja F.Vitkienė man nurodė, kad aš turėjau pareigą apie juos žinoti anksčiau, nei jie buvo įvykę, o jeigu nežinojau, tai jau nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tai dokumento klastojimas – jokie teisės aktai manęs neįpareigoja turėti pareigos „aktyviai ypatingai domėtis Seimo archyve esančia medžiaga“, o teisėja F.Vitkienė, negalėdama sugalvoti kitos labiau įtikinamos priežasties tiesiog suklastojo savo nutartį, įrašydama žinomai melagingus duomenis apie mano tariamą pareigą „domėtis Seimo archyvu“.
  23. Šiuo atveju teisėja Vitkienė niekaip negalėjo prisiliesti prie mano skundo, nes ji jau yra priėmusi neteisėtas ir nusikalstams nutartis byloje, kurioje aš siekiu teisingumo (kad būčiau išteisintas dėl teisėtos veiklos). Iš esmės teisėja Vitkienė nagrinėja savo pačios nusikaltimus ir man sako, kad prokuratūros atsisakymas tirti teisėjos Vitkienės nusikaltimus parašant „raštelį” yra tinkamas dokumentas.
    Nurodžiau, kad teisėjos Vitkienės nutarimas pažeidžia dar ir visus Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio Viešojo administravimo principai punktus :
    1) atsakomybės už priimtus sprendimus. 3) efektyvumo. 4) įstatymo viršenybės. 6) lygiateisiškumo 8) nepiktnaudžiavimo valdžia 9) objektyvumo 11) skaidrumo principus
    Nurodžiau, kad prokuratūra turi pareigą ištirti nusikaltimą. BPK 2 straipsnis.
    Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad : „Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika”.
    BPK 3 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas nurodo, kad 1. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas: 1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
    2) jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;
    Nurodžiau, kad šiuo atveju yra padarytas akivaizdus nusikaltimas – prokuratūra sufabrikavo baudžiamąją bylą už teisėtą veiklą, o teismas mane nuteisė už teisėtą veiklą. Tiek prokuratūra, tiek ir teismai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, neatliko savo pareigos vykdyti teisingumo ir teismo nutartis priimti tik pagal galiojančius įstatymus. Teisėjams, kuriuos aš prašau patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nusikaltimams taip pat negalima taikyti senaties, kadangi visi jie tiek nusikaltimo padarymo momentu, tiek ir dabar turėjo imunitetą. 95 str.
    Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nurodo, kad : „5. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja.
    Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto”.
    Nurodžiau, kad šiuo atveju nors nuo teisėjų nusikaltimų praėjo daugiau kaip 10 metų, tačiau nusikaltimo senatis jiems negali būti taikoma, nes jie turėjo imunitetą. Prokuratūra turėjo kreiptis į Seimą arba prezidentą dėl teisėjų imuniteto panaikinimo, tačiau prokuratūra toliau atkakliai slepia ir dengia šiuos nusikaltimus. Tuo labiau, kad kaip ir nurodo prokuroras G.Ivanauskas, per tuos dešimt metų aš daug kartų kreipiausi dėl teisingumo vykdymo, tačiau visus kartus prokuratūra, bendrininkaujant teismui, atmetė mano prašymus.
    Todėl aš iki šiol lieku nuteistas už teisėtą veiklą, o mano šeimos turtas buvo parduotas varžytinėse. Nors mano jau minėtas BPK kategoriškai nurodo prokuratūrai tirti nusikaltimus, ji iki šiol vengia tai daryti ir rašo neskundžiamus raštelius”, kuriais atsisako tirti šiuos savo nusikaltimus.
    Minėto „atsirašinėjimo” pavyzdys yra jau minėtas prokuroro G.Ivanausko rašteli Nr. 17.2-1066.
    Turėdamas faktinius duomenis – nuosprendžius mano byloje už teisėtą veiklą, prokuroras klastojo savo „raštelį” ir rašo, kad „nėra objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas”.
    Nors ABTĮ 3 straipsnis. Ginčai dėl teisės nurodo :
  24. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
  25. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
    Nurodžiau, kad šiuo atveju generalinės prokurorės pavaduotojo .Ivanausko raštas Nr. 17.2-1066 yra tokio neveikimo pavyzdys, kuris prieštarauja tiek Baudžiamajam kodeksui, tiek ir BPK, tiek ir prokuratūros įstatymui.
    ABTĮ 17 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai nurodo, kad : 1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
    1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus);
    Šiuo atveju minėtas prokuroro G.Ivanausko raštelis yra pasityčiojimas iš teisingumo, ir prokuratūros neveikimo pavyzdys, nusikaltimo dangstymas.
    BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad :”1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą,pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų”.
    Prokuratūrai pateikti įrodymai, kad aš buvau nuteistas už teisėtą veiklą – žurnalistiką, ir teisėjai, mane nuteisę, tiesiogiai taikė cenzūrą, kuri uždrausta LR Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo.
    Tokiu būdu teisėjai ir prokurorai piktnaudžiavo tarnyba, ir BPK man nurodo vienintelį kelią pasiekti teisingumo šioje byloje – tai yra teisme įrodyti, kad minėti teisėjai piktnaudžiavo tarnyba. Tada būsiu išteisintas. Jokio kito išteisinimo kelio įstatymas nenumato. Todėl ir neduosiu ramybės šiai banditų gaujai kol būsiu gyvas.
    Kadangi Vyriausiasis administracinis teismas dėl visų šių prokuratūros „fokusų” man nurodė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tai ir kreipiauosi dėl IT pradėjimo.
    Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 3, 95, 168 str., teismo prašiau :
    Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo – panaikinti generalinio prokuroro pavaduotojo G.Ivanausko „raštelį” Nr. 17.2-1066 kaip neteisėtą, prieštaraujantį prokuratūros tikslams, BPK, ir prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 1. Taip vadinamų teisėjų Fausta Vitkienė, Valdas Petraitis, Daiva Pranytė – Zalieckienė, Leonarda Gurevičienė, Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė, prokurorė Ingrida Gureckienė nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumeno suklastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo.
    Generalinės prokuratūros prašiau pradėti IT dėl :
  26. Prokuroro G.Ivanausko – piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų suklastojimo.
    Visus šiuos mano išvardinrus organizuotus nusikaltimus prokuroras G.Ivanauskas įvardino kaip mano kliedesiais ir nurodė, kad „nėra objektyvių duomenų apie teisėjų padarytas nusikalstamas veikas”.
    Vilniaus miesto apylinkės teismas tam pritarė, nurodydamas, kad toks nusikaltimų dengimas „rašteliais” yra visiškai teisėtas, ir teismas čia neva bėjėgis.
    Tai sąmoningas melas ir nusikaltimų dengimas.
    BPK 63 straipsnis. Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas nurodo, kad :
  27. Prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
  28. Skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs prokuroras.
    Tai, kad aš paduodu skundą dėl akivaizdžių nusikaltimų, o prokuroras Ivanauskas priima nutarimą jo netirti, tik parašo, kad tas nutarimas yra „dėl pareiškimo”, nekeičia esmės – tai vis tiek yra prokuroro nutarimas, kuris gali būti skundžiamas teismui, O teismai kažkodėl mano, kad prokuratūros nutarimas, kuriam yra suteiktas numeris, nėra nutarimas.
    Tai akivaizdus piktnaudžiavimas teise, arba teisinis banditizmas, kaip sako advokatai. Tokiu būdu prokuratūra sugalvojo neva teisėtą būdą, kaip išvengti savo pareigos tirti nusikaltimus – parašo nutarimą „dėl pareiškimo” ir remaisi prokuratūros darbo aprašu, kurio neva negalima skųsti, ir taip gali išvengti savo pareigos tirti nusikaltimus.
    Kaip jau mano nurodė Vyriausias administracinis teismas savo minėtoje nutartyje, įstatymas man suteikia teisę kreiptis į bendrosios praktikos teismą, kad tokie prokuratūros „fokusai” būtų įvertinti.
    Primenu, kad BPK paskirtis yra priešinga dabartinei prokuratūros praktikai : 1. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
    2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas : Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
    Buvau nuteistas už teisėtą veiklą, ir daugiau nei dešimt metų kovoju su šita mafija, kuri save kažkodėl įvardina „teisine sistema”.
    Nors tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas ir teisinis banditizmas su tikslu nuslėpti sunkius nusikaltimus.
    Kartoju – prokuroro G.Ivanausko „raštelis”, kuriuo jis atsisako pradėti tirti sunkius nusikaltimus, remdamasis „prokuratūros darbo aprašu”, yra ne tik neteisėtas, bet ir nusikalstamas, nes tas darbo „aprašas” akivaizdžiai prieštarauja BPK, tai yra įstatymui, todėl ir neteisėtas.
    Atkreipiu dėmesį, kad kai dar kadrtą po Vyriausiojo administracinio teismo nutarties kreipiausi į prokuratūrą dėl IT, man vėl „raštelį” padarė pati gen. prokurorė Grunskienė, kuri vėl neteisėtai rėmėsi „darbo aprašu”.

remdamasis išdėstytu, prašau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą ge. prokurorės N.Grunskienės, pavaduotojo G.Ivanausko, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos A.Balkaitienės, teisėjų Valdas Petraitis, Daiva Pranytė – Zalieckienė, Leonarda Gurevičienė, Virginija Pakalnytė -Tamošiūnaitė, prokurorė Ingrida Gureckienė atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo – piktaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Visi išvardinti teisėjai mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą, žurnalistiką, pritaikę Konstitucijos ir įstatymais uždraustą cenzūrą, o GP vadovai, užuoti vykdę savo pareigas tirti sunkius nusikaltimus, juos pridengė savo suklastotais „rašteliais”. Todėl turi būti pradėtas ir IT ir pagal BK 25 straipsnį. Bendrininkavimo formos1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas.

  1. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
    Vykdant šį nusikaltimą – persekiojimą už teisėtą veiklą, tiek prokurorai, tiek ir teisėjai vykdė sunkius nusikaltimus bendrininkų grupėje, todėl tai turi būti atitinkamai vertinama. Pažadu, kad nepaliksiu ramybėje visų mane nuteisusių nusikaltėlių, kol nebus įvykdytas teisingumas.

Priedas ‘- GP siųstas mano skundas

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *