Gruzija – kraštas dar nėra išvargintas turizmo srautų
Birutė Mažeikienė.
DIDYSIS KAUKAZAS.
Gruzija, arba Sakartvelas -Valstybe pietų Kaukaze rytinėje Juodosios jūros pakrantėje, rybojasi su Rusija,Turkija, Armėnija, Azerbaidžanu.Sakartvelo valdžia ir dauguma gyventojų prašosi, kad vėl būtų galima grąžinti Gruzijos pavadinimą. Gruzija suskirstyta į devynis regionus, dvi autonominės respublikas Abchazija ir Adžarija, Pietų Osetija oficialiai pavadinta Chinvalio regionu.
Gruzijos ekonomikos pagrindas -turizmas citrusinių vaisių, arbatos, bei vynuogių auginimas, nedideliame pramonės sektoriuje gaminamas vynas. Žiūrint dabartinę situaciją, nemaža infliacija, nesurenkami mokesčiai, todėl didelis biudžeto deficitas.
Ivan Toptišvili
Apsilankius pietinėje Gruzijos dalyje Lanchkhuti rajone, kaip papasakojo Prekybos ir Pramonės rūmų regiono vadovas Gela Zoidze imant ankstesnius metus vyko gana nemažai projektų tai padėti žemės ūkiui, struktūriniai žemės ūkio sektorius pertvarkai atsižvelgiant į ES reikalavimus. Pagrindinis sektorius arbatos auginimas, kuris suskirstytas mažomis plantacijomis, aš kaip vadovas norėčiau renovuoti arbatos gamybą, bet trūksta investicijų, projektas parengtas.
O Mikheil Tasinttsadze kartu su žmona turintis savo arbatos fabrikėli ir auginantis arbatos plantaciją papasakojo kad sovietmečiu buvo 70 tūkstančių ha, o dabar likę vos apie 5 tūkstančius tai sunkiai suvokiama arbatos pramonės griūtis, buvo gaminama 150 tūkstančių tonų arbatos per metus, o dabar 2-3 tūkstančiai per metus. Tai sezoninis darbas parduodama arbata savo šalyje ir turistams kurie atvyksta į Gruziją. Mūsų regione labai graži gamta, puikus oras, šalia šilta jūra. Mamati kaime gimė buvęs prezidentas E. Ševardnadzė, dabar giminės renovuoja namą.
Vienuolynas
Važiuojant toliau po Pietų Gruziją matyti daug istorijos paminklų, sugriautų išardytu pastatų Maketo kaime Lanchkhuti rajone buvusio mero brolis Chaka Urusadze atstato arbatos fabriką ir viešbutį. Verslininkas Tingiza Perdzanasvily su žmona ir dviem sūnumis džiaugiasi prekyba savo parduotuvėje. Iš pat ankstaus ryto Lanchkhuti miestelyje vyksta turgaus prekyba, pakalbintas prekiaujantis obuoliais Ivan Toptisvili prisiduria šiek tiek lary prie pensijos. O ūkininkas Gergadze Gigla prekiaujantis mėsa ir turintis savo parduotuvėlę labai jau nusivylęs išrinkta valdžia, nes nemato realių pokyčių, išrinkta vietos valdžia nevykdo savo programos pažadų, įsipareigojimų per mažai finansinio savarankiškumo, skaidrumo. Tai matosi apsilankius regiono muziejuose, kaip papasakojo jų darbuotojos istorija-tai erdve, kurioje lankytojams pristatoma praeitis ir kaip visų sukurta ir tebekuriama realybė, kaupti, saugoti pristatyti bendruomenei, Gruzijos visuomenei, užsienio svečiams turtingą ir garbingą Gruzijos istoriją , o mūsų regiono muziejai tragiškoje situacijoje ir tai matyti nuotraukose. Gruzijos istorija tikrai turtinga, tai matosi pabuvojus istoriniame senovės moterų vienuolyne Džicheti, čia vienuolės ne tik meldžiasi, gyvena, bet ir dirba atsitraukę nuo pasaulietiško gyvenimo.
Na o Lanchkhuti rajono mokyklos nr.3 direktorė Maja Dzimselesvili džiaugiasi naujai renovuota ir modernizuota mokykla, apsilankius mokykloje besimokančių moksleivių, mokytojų bei aptarnaujancio personalo mokymosi ir darbo sąlygos yra aukšto lygio.
Gruzija – kraštas dar nėra išvargintas turizmo srautų, čia patenki į kasdienybės užmaršti , pažvelgus toliau – istoriniai griuvėsiai ir ką tik pastatyti, blizgių šalies sostinės Tbilisio dangoraižių skliautai.
