Karui rengiantis bus atiminėjama savininkų žemė

0

Seimo narės Laimos Nagienės pranešimas: „Ironiškas apsisprendimas – antradienį Seimas nepritarė L. Nagienės pasiūlymui, kad karinės infrastruktūros projektus ypatingos svarbos projektais ir toliau turėtų tiesiogiai pripažinti Seimas“

2023 m. balandžio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Šiandien svarstymo stadijoje Seimas pritarė krašto apsaugos ministro teiktam įstatymų pataisų paketui. Jį sudaro trys projektai: Žemės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2613, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2614 ir Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2615. Šiuo paketu ne tik pagreitinamos karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, plėtojimo projektų procedūros, bet ir numatoma galimybė paimti privačios žemės sklypus.

Dabartinės geopolitinės situacijos kontekste krašto apsaugos stiprinimas yra neabejotinas prioritetas, tačiau visgi demokratinėje valstybėje jis negali būti besąlyginis – krašto apsauga turi būti stiprinama atsižvelgiant ir į kitus šalies poreikius, taip pat derinant įvairių visuomenės grupių interesus.

Nepaisant to, kad šie teisės aktai yra labai svarbūs, kyla rimtų abejonių dėl kai kurių siūlomų naujų nuostatų.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti ypatingos valstybinės svarbos projektus karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektais, ir, skirtingai negu iki šiol galiojusiame teisiniame reguliavime, suteikiant Vyriausybei teisę savarankiškai, pagal naujai Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo pakeitimo projekte siūlomus naujus kriterijus, tačiau be teikimo Seimui, pripažinti karinės infrastruktūros projektus ypatingos valstybinės svarbos projektais.

„Tai, kad priimant tokius sprendimus ir paimant privačius žemės sklypus Seimas eliminuojamas iš tiesioginio sprendimų priėmimo, mano įsitikinimu, sudaro prielaidas Konstitucijos principų pažeidimui“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.

Pasak parlamentarės, Krašto apsaugos ministerija tikina, kad šiuo atveju valdžios padalijimas nepažeidžiamas, nes visgi būtent Seimas, priimdamas vieną iš paketo projektų – Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo pakeitimą, – turės galimybę įtvirtinti kriterijus, kuriais vadovaudamasi Vyriausybė priims sprendimą dėl to, kuriuos privačios žemės sklypus reikia paimti karinės infrastruktūros projektams įgyvendinti. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Krašto apsaugos ministerijos siūlomi projekte kriterijai yra vertinamieji ir jų taikymas labai priklausys nuo specialistų asmeninio vertinimo.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą Vyriausybės teikimu Seimas pripažįsta projektus valstybei ypač svarbiais ekonominiais ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais projektais.

Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama numatyti, kad karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, sąrašą tvirtina Vyriausybė ir į šį sąrašą įtrauktos karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektai Vyriausybės sprendimu tampa ir ypatingos valstybinės svarbos projektais. Krašto apsaugos ministerijos siūlymu, nuo šiol tokiems ypatingos svarbos projektams bus galima paimti privačią žemę.

„Taigi, skirtingai negu iki šiol galiojusioje projektų pripažinimo ypatingos svarbos projektais tvarkoje, siūloma, kad karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektus ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažintų nebe Seimas, o Vyriausybė. Manytina, kad toks pakeitimas yra nesuderinamas su konstituciniais teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principais“, – atkreipia dėmesį L. Nagienė.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė funkcija yra Vyriausybės teikiamus krašto apsaugos srities projektus individualiai pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Be to, kaip galima matyti ir iš teisinio reguliavimo, visi ypatingos valstybinės svarbos projektai yra lygiaverčiai, t. y. jais tenkinami vienodai svarbūs visuomenės interesai, ir valstybė užtikrindama ir tenkindama šiuos interesus negali išskirti vieno iš valstybinės svarbos projektų ir pripažinti jį svarbesniu už kitus valstybinės svarbos projektus ir taikyti skirtingas projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu procedūras. Manytina, kad priešingu atveju taip pat yra sukuriamos prielaidos pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

Taigi, nors Vyriausybė, vadovaudamasi mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu, tvirtina karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą, pažymėtina, kad tokia tvarka negali būti laikoma pakankama atvejais, sąlygojančiais projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

„Todėl siekdama užtikrinti konstitucinės vertybės – asmens teisės į nuosavybę – tinkamą apsaugą, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, asmenų lygiateisiškumo principus siūliau teisiniame reguliavime numatyti, kad ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti pritaikymo ar sukūrimo projektai ypatingos valstybinės svarbos projektais būtų pripažįstami Seimo. Ironiška, kad pats Seimas mano pasiūlymams nepritarė“, – pažymėjo L. Nagienė.

Seimo narės pasiūlymus palaikė 49 Seimo nariai, prieš balsavo 22, susilaikė – 49.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: MONIKA KUTKAITYTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias