Lietuvos bankų asociacija prašo Prezidento vetuoti naujo bankų mokesčio įstatymą
LBA prašo Prezidento vetuoti naujo bankų mokesčio įstatymą
Seimui pritarus naujajam bankų pajamų mokesčio, vadinamo laikinuoju solidarumo įnašu, įstatymui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Respublikos Prezidentas gali vetuoti įstatymą vadovaudamasis įvairiais argumentais ir motyvais, taip pat ir tuo, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas). Prezidento veto atveju įstatymas būtų nepasirašytas ir grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. LBA vertinimu, naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu. Šis reiškia, kad mokesčių mokėtojai turi teisę pagrįstai tikėtis, kad mokesčiai, jų tarifai, lengvatos ir kitos esminės mokesčių sąlygos tam tikrą laiką nebus keičiami, nebent būtų nustatomos palankesnės sąlygos mokesčių mokėtojams.
LBA primena, kad ydingas įsigaliojimo terminas – ne vienintelis per du mėnesius paruošto bei priimto įstatymo trūkumas. Asociacijos vertinimu, juo nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.
Be to, įvedant naują mokestį, neatsižvelgta į Europos centrinio banko nurodytas grėsmes Lietuvos investicinei aplinkai ir finansiniam stabilumui. Šiam jis, anot LBA, neabejotinai turės neigiamos įtakos: pritaikius tokio reikšmingo tarifo naują mokestį ir apribojus kredito įstaigų galimybes veikti pelningai, mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas.
Įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte teigia, esą „netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“. Tokie argumentai leidžia teigti, kad Įstatymo autoriai nesupranta kredito įstaigų prisiimamos ilgalaikių paskolų rizikos ir visiškai nevertina ilgalaikės iš paskolos gaunamų pajamų perspektyvos.
Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai – 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc. Įvestas kaip laikinas, 2021-aisiais šis mokestis tapo nuolatiniu.
Daugiau informacijos:
Valerija Kiguolienė
LBA komunikacijos vadovė
Seimas pritarė laikino bankų solidarumo įnašo įteisinimui
2023 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimas priėmė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, kuriuo sutarta nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
Priimtu įstatymu nutarta terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą tik daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija keturių finansinių metų vidurkį. Laikinas solidarumo įnašas bus mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų.
Kaip Seimo posėdyje pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, sprendimus dėl bankų augančių pelnų priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės. „Lietuva yra ketvirtoji Europos Sąjungos valstybė, kuri priima sprendimus dėl bankų matomų augančių pelnų ir dėl išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios“, – sakė finansų ministrė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės nuomone, ši pagalba stiprintų tai, kas mums šiuo metu svarbiausia – nacionalinį saugumą. „Tai labiausiai prisidėtų prie šalies patrauklumo investicinei aplinkai. Karo grėsmės akivaizdoje turbūt niekas nenuneigs investuotojų atsargių žvilgsnių į mūsų regioną būtent dėl saugumo ir geopolitinės padėties“, − anksčiau dėmesį yra atkreipęs Seimo komiteto vadovas. Pasak M. Lingės, šis įstatymas neturėtų daryti neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui ir sukelti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui.
Prognozuojama, kad laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti ES lėšomis.
Kaip pažymi Finansų ministerija, laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Koronaviruso pandemijos metu valstybė skyrė beprecedentę paramą verslui ir žmonėms. Tai ne tik mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams, bet ir didino likvidumo lygį finansų sistemoje. Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas. Esamas likvidumo perteklius riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centrinio banko sąskaitoje. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.
Už šį įstatymą (projektas Nr. XIVP-2621(2) balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 13 parlamentarų.
PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: RIMAS RUDAITIS, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2023-05-09 13:43
Politika, Verslas, ekonomika, finansai
Kontaktinis asmuo
Rimas Rudaitis
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro patarėjas
(8 5) 239 6132
rimas.rudaitis@lrs.lt
