Apeliacinis teismas (A.Bielskis, E.Gražys, L.Šiukšta) išaiškino : „Nors Panevėžio meras Račkauskas organizavo fiktyvius konkursus, tačiau savivaldybės prestižas dėl to nesumažėjo”

Iš teismų lobyno :

Apeliacinis teismas (teisėjai Albinas Bielskis, Evaldas Gražys (nuotr. viršuje) ir Linas Šiukšta) sausio 18 d. nutartimi nurodė, kad Panevėžio meras Račkauskas, organizavęs fiktyvius viešuosius pirkimus „Panevėžys atsinaujina” (STT įrašė pokalbius, kuriuos Račkauskas sako savivaldybės darbuotojams taip organizuoti „viešąjš konkursą”, kad kitos įmonės jo nelaimėtų : „„reikia tą užduotį tokią, kad kiti ne, kitiems tas būtų ne“. Miestas pasirašė sutartį su įmone „Alora”, su kuria iš anksto buvo sutarta, kad ji teiks minėtas „atsinaujinimo” paslaugas, nepadarė nieko blogo, nes :

” Teisėjų kolegija sutinka, kad Račkausko (R. M. R.) ir G. M. veiksmai kažkokia dalimi galėjo pakenkti savivaldybės prestižui ir reputacijai, tačiau tokie teiginiai yra labiau deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais įrodymais ar aiškiais argumentais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl R. M. R. ir G. M. veiksmų būtų sumažėjęs ir kiek sumažėjęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės prestižas ar visuomenės pasitikėjimas ja. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojai ar (duomenys neskelbtini) miesto gyventojai menkiau vertintų savivaldybės mero autoritetą. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas pasekmes kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytomis situacijomis, kurios gali reikšti didelę neturtinę žalą (dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka) akivaizdu, kad dėl R. M. R. ir G. M. veiksmų tokios pasekmės nekilo – normali valstybės ir net savivaldybės veikla nesutriko, nebuvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, kitų žmonių interesai pažeisti nedidele dalimi (nežymiai nukentėjo savivaldybės turtinis interesas), pasitikėjimas savivaldos sistema nebuvo pakirstas ir nebuvo sukeltos į šias panašios pasekmės.

66.       Grįsdamas išvadą apie didelę neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kilo didelis rezonansas, kitiems ūkio subjektams buvo eliminuota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės irgi nereiškia didelės neturtinės žalos padarymo. Byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš galimų paslaugų tiekėjų būtų išreiškęs nepasitenkinimą ar pretenzijas dėl viešojo konkurso atšaukimo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kiek plačiai ir kiek ilgai R. M. R. ir G. M. veiksmai buvo aprašyti žiniasklaidoje, kiek ilgai jie buvo aptariami, kokio atgarsio žurnalistų žinutės sulaukė visuomenėje ir kiek jie paveikė visuomenės požiūrį į savivaldybės merą ir pačią savivaldybę. Vien tai, kad įvykis buvo aprašytas žiniasklaidoje, nereiškia, kad jis visuomenėje sukėlė dideles diskusijas ar visuotinį pasipiktinimą, bent jau byloje tokių įrodymų nėra ir tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Kad R. M. R. veiksmai nesukėlė didelio neigiamo atgarsio visuomenėje, patvirtina ir aplinkybė, kad 2019 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose R. M. R. buvo perrinktas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru.

Šioje byloje nustatyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija organizavo ir įvykdė du mažos vertės pirkimus – pagal 2017 m. gruodžio 6 d. paslaugų teikimo sutartį iš UAB ,,Alora“ įsigytos 8 470 eurų vertės „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“ ir pagal 2018 m. kovo 12 d. paslaugų teikimo sutartį iš to paties tiekėjo UAB ,,Alora“ buvo įsigytos 12 000 eurų vertės „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“. Šie pirkimai buvo vykdomi tiekėjų apklausos būdu, t. y. tai nėra atviras pirkimas, kai kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą, o perkančioji organizacija gali kreiptis į konkrečius tiekėjus ir pasiūlyti jiems dalyvauti pirkime. Nepaisant to, kad pati perkančioji organizacija pasirenka potencialius tiekėjus, toks pirkimas turi atitikti pagrindinius lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas.

31.       Iš nuteistųjų R. M. R. ir G. M. pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose duotų parodymų matosi, jog jie laikėsi pozicijos, kad UAB ,,Alora“ teisėtai laimėjo abu komunikacijos paslaugų pirkimo konkursus, jokio susitarimo su UAB ,,Alora“ konsultantu M. V. nebuvo. Nors abu nuteistieji neigia, kad iš anksto buvo susitarta, kad M. V. įmonė laimės aptariamus pirkimus ir kad buvo aptarta iš anksto teikiamų paslaugų kaina ir terminai, šie nuteistųjų aiškinimai paneigiami byloje surinktų įrodymų visuma.

32.       Kaip matyti iš bylos duomenų, pagrindinis įrodymų šaltinis, patvirtinantis, jog dar iki viešųjų pirkimų nuteistieji R. M. R. ir G. M. tarėsi su M. V. dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, teikiamų paslaugų, jų kainos ir terminų, yra 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. tarp jų vykusių pokalbių garso įrašai, beje, šiuose pokalbiuose kalbama ir apie artėjančius savivaldybės mero rinkimus. Susipažinus su byloje esančiame 2018 m. gegužės 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole pateikta pokalbių stenograma, galima išskirti tokius esminius pokalbių, kuriame dalyvauja R. M. R., G. M. ir M. V., akcentus – R. M. R. teigia: „bet dabar jūs tiesiog tai visai įvardinant ir tą visą…struktūrizuoti reikia, ir kad tai būtų jau programa reiškia, veiksmų programa būtų jau, iki veiksmų programos prieiti visom tom kryptim“

G. M. teigia, jog „tai tada mum reikėtų pasigalvoti tą techninę specifikaciją, kokia galėtų būti, apie ką mes darom viešąjį pirkimą“, R. M. R. sako: „kažkokiom pradžiom, užsikabinimui su su…/…po to kitais metais mes jau biudžete galim tuos dalykus…“

M. V. pasako, kad „realu yra viską šiemet padaryti“. M. V. siūlo „jums, kaip politiniam lyderiui irgi, vėlgi tas vizijos pristatymas, čia prieš devynioliktus metus ir prieš visus kitus galiu irgi, galiu patart kaip, čia paskui pakalbėsim, kažkur pasivaikščiot“. G. M. sako: „tai aš susirašysim ar jūs, ar Asta mūsų, susitvarkysim“,

R. M. R. sako: „tai duok kažkokį užsikabinimą mums, mes kokius 5 tūkstantėlius sukrapštytumėm dabar ir ta pradžia būtų mums, tas užsikabinimas gerai toliau sau nusimatyt biudžete kaip kažkokį tęstinį projektą, tęsimą ir taip toliau“. Kito pokalbio metu, kuriame dalyvauja R. M. R. ir G. M., o vėliau atvyksta M. V., R. R. sako „ką mes šnekam su V., nes aš toj vietoj pats norėčiau jo patarimų, kaip mums geriau“, „supranti, dabar mes kitais visai kitais sumetimais galvojam pašerti šitą, žinai“. 

G. M. sako „kaip truputį orientuota į devynioliktus metus, kai išklausai žmonių, ką jie mato, kur mato trūkumus, kur mato stiprybes ir pagal tai susidėlioji savo“, „man atrodo, kad apklausa mums tikrai nepamaišytų, susidarius gerą klausimyną“. M. V. siūlo mini auditą bei pasako „Ten dar jeigu su rinkimais susiję, tai vėlgi ten“, į ką R. M. R. nurodo „turėt šitą momentą ir mums kiek, kaip sakant, irgi pasidėti sau palankiau ten“. M. V. siūlo „kažkokį tai tyrimėlį pasidaryt“, vėliau sako „aš kaip įsivaizduoju, vis tiek rinkimai devynioliktų kovas balandis, tai principe jums reikėtų pasimatuoti temperatūrą“. R. M. R. apie tyrimą sako „tai būtų tokiam vidiniam pasitikrinimui tie duomenys?“, G. M. pritaria „mes neviešintumėm tų duomenų“. R. M. R. sako, „jeigu mes ten pradėsim viešai, tai visaip galima po to, visokius pagauti tuos duomenis ir mums ne visai patogu kai ką viešinti, gal visai ne tas rezultatas, kurio mes tikimės“. M. V. sako „ten reikėtų kalbėti ir traukti žmonių matymus, gal ir jūs ten sudalyvautumėt. Čia vėlgi ta pozicija tokia, galima be jūsų pirma pasidaryt, paskui kad jūs prisijungtumėt… matot, jūs, kaip lyderis vėlgi, jūs tą vėliavą nešit“. R. M. R. nurodo „bet mes kažkokią tada ne tai, kad mes čia perkam, perkam apklausą, nes supranti, tas perkam apklausą, tada prasidės, gerai, kokią apklausą pirko, kokiu tikslu ir kaip, kaip čia tie duomenys ir taip toliau, ir taip toliau. Jeigu mes čia su savo kažkokia medžiaga, savo vidiniam naudojimui, čia reiškia, dabar kuriame“, R. M. R. sako: „Mums reikalinga taip labai paprastai šnekant realiai kitų metų galui, jau panašiai tokiam laikui, turėtume tokia vat patys turėt aišku, nes jau prasidės ir rinkimų … (neaiškus žodis) pats suprastum aiškiai, turėtum tokią, reiškia, aiškią viziją, kas tas mūsų miestas ir, ir ką tu siūlai.“ Toliau R. M. R. klausia: „Tai nuo ko pradedam dabar, tai mes pirkimą turim tada ar ne, pasileist?“. G. M. sako: „aš dabar jau visai pasimečiau, kaip formuoti tą užduotį. Iš čia pasiimti galim, bet jei nenorim, kad pirkime matytųsi šitos apklausos, nes mes darėm, pavyzdžiui, prieš tai, prieš metus pirkom viešinimo projektą „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ ir po juo tai ten jau lindo viskas, kas tik gali lįsti“. R. M. R. sako: „reikia tą užduotį tokią, kad kiti ne, kitiems tas būtų ne“. R. M. R. sako: „esmė-mums reikia tokią užduotį, kad mes jus nupirktume, suprantat, viešai“ (t. 1, b. l. 113–139).

   

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *