Nustebau, kad pažįstamas veidas jau kita  pavarde. Buvo tokia garsi „Lietuvos ryto“ žurnalistė Asta Kuznecovaitė, tiriamosios žurnalistikos žvaigždė, infiltruota į Garliavos patvorinių susivienijimą, kuri paskui padėjo juos demaskuoti ir nuteisti.

Kaip žinia, Garliavos pedofilijos byloje buvo nužudyta daug žmonių – visi nužudymai buvo suderinti su generaline prokuratūra ir teismais, kad nekeltų nereikalingų klausimų, o Andriaus Ūso ir Drąsiaus Kedžio nužudymai buvo pateikti kaip nelaimingi atsitikimai. Tiesa, tai atrodė labai komiškai – Ūsas paskendo baloje, o Kedys užspringo žole, todėl prokurorams teko raudonuoti, atsakinėjant į klausimus.

Beje, nors tai, kad pedofilų auka nemelavo, pasakodama, kaip jai į burną kaišiodavo „sysalus“ dėdės, patvirtino bent kelios ekspertizės, tarp jų ir valstybinė kompleksinė psichiatrinė ekspertizė, tačiau Vilniaus apylinkės teisėjų kolegija (Audrius Cininas, Aušra Valinskienė, Ovidijus Ramanauskas) net nebandė į teismą kviestis aukos, tiesiog pažiūrėjo į lubas, ir parašė, kad „nieko nebuvo“. Kaip rimčiausias argumentas, kodėl nebuvo pedofilijos, nors ekspertai įrodė, kad auka nemeluoja, teisėjas A.Cininas nurodė: 

Teisėjas A.Cininas : „Pedofilijos nebuvo, nes „mergaitė kalbėjo labai tyliai ir labai nenoriai atsakinėjo į klausimus

Garsiojoje teisėjo Audriaus Cinino nutartyje apie tai, kad jokios pedofilijos nebuvo, yra ir tokia frazė, kodėl pedofilijos nebuvo : „2009-06-09 K. D. apklausos protokole tiesiogiai nurodoma, kad vaikas kalba labai tyliai ir labai nenoriai atsakinėja į klausimus“.

Beje, A.Cininas už tą nuosprendį buvo apdovanotas – tapo Vilniaus apygardos teismo teisėju, o kita kolegijos narė A.Valinskienė darbuojami jau net apeliaciniame teisme. Tiesa, matyt, tam, kad pabėgti nuo praeities, teko pakeisti pavardę – Valinskienė tapo Bielske.

Dabar, žiūriu, Kuznecovaitė jau tapo Kalvaityte:

https://web.facebook.com/v2.3/plugins/post.php?app_id=249643311490&channel=https%3A%2F%2Fstaticxx.facebook.com%2Fx%2Fconnect%2Fxd_arbiter%2F%3Fversion%3D46%23cb%3Df19c7f4963298dc%26domain%3Dwww.laisvaslaikrastis.lt%26is_canvas%3Dfalse%26origin%3Dhttps%253A%252F%252Fwww.laisvaslaikrastis.lt%252Ff333018a884a3bc%26relation%3Dparent.parent&container_width=1123&href=https%3A%2F%2Fwww.facebook.com%2Faurimas.drizius%2Fposts%2Fpfbid0GqMvcUmbrejt98sz1nvqPHgRNm1uThB2WkfBYn6CoX8SPWdSmoLYktb4TsJwadRDl%3Fcomment_id%3D625089815864448%26notif_id%3D1662821599698932%26notif_t%3Dfeed_comment%26ref%3Dnotif&locale=lt_LT&sdk=joey&width=552

Gi žiūriu, mano postus komentuoja jau nebe Kuznecovaitė, o Asta Kalvaitytė:

• Asta KalvaityteRuskiai jau pralaimi ir po šio karo neliks net rusyno, kaip valstybės.
  • Asta Kalvaityte Kuzia, čia tu pakeitei pavarde?.

Jeigu tėvas Kuznecovas, tai dukra tikėtina rusė, ir kodėl taip nekęsti savo tėvynės? Prisiminiau tą Kuznecovaitę, kai pirmą kartą ją sutikau atrodo dar dirbdamas ‘Lietuvos aide“. Atėjo pas mus tokia mergaičiukė, prisistatė, kad anksčiau dirbo „Respublikoje“, tada prie jos ėmė priekabiauti Tomkus, o ji jam nedavė, ir tas neva išmetė iš darbo. Tada atėjo į „Lietuvos aidą“. Man jau tada keistai atrodė tos pasakos.

Legendinis aukščiausiojo teismo nuosprendis – kaip mylimiausia pedofilų aukos močiutė buvo paversta „priekabiautoja“

Tačiau Kuznecovaitės auksinė valanda išmušė Garliavoje – žurnalistė buvo gavusi žmonių pasitikėjimą, tačiau vėliau pagal jos parodymus tie patys žmonės ir buvo nuteisti. Pvz., tokia teisiama Laimos Kedienės kaimynė Girdauskienė teisme pareiškė, kad A.Kuznecovaitė meluoja.

Kaip žinia, Neringos Venckienės motina Laima Kėdienė, kurios sūnus Drąsius Kedys buvo nužudytas Lietuvos spec. tarnybų tik todėl, kad bandė išsiaiškinti, kas prievartavo jo dukterį, buvo Lietuvos teismų sistemos padaryta „priekabiautoja“ prie savo mylimos anūkės.
Šioje byloje paaiškėjo, kad Alvydo Sadecko įsteigtas kriminalinės policijos biuras (KPB) Kedžių namuose Garliavoje prikaišiojo „blakių“ dar 2009 m. rudenį, iš karto, kai buvo nužudyti J.Furmanavičius ir dar viena moteris (teismas uždraudęs ją įvardinti).

Policija neva tikėjosi išsiaiškinti, kad Kedžiai išsiduos, kur slepiasi jų sūnus Drąsius Kedys. Tačiau abu Kedžiai apie tai nieko nežinojo, ir KPB nieko nepešė.
Tačiau praėjus šešiems metams, nusprendė tuos įrašus panaudoti byloms sukurpti prieš Laimą Kedienę – nors iš tų namuose darytų garso įrašų buvo akivaizdu, kad garbingo amžiaus moteris tik piktinasi nusikaltėliais, kurie prievartavo jos anūkę, „teisinė sistema“ padarė iš močiutės „priekabiautoją“.
Tai pirma byla Lietuvoje, kai teismas nuteisė anūkę mylinčią močiutę vien už tai, kad ji, sėdėdama savo namuose ir bendraudama su vyru, bjaurisi jos anūkę prievartavusiais nusikaltėliais.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Jurgita Mačionytė nuteisė Laimą Kedienę (75 metų amžiaus) „persiauklėti“ ir nurodė, kad „anūkės ginti nuo pedofilų nevalia“.
Negaliu ramiai rašyti apie eilinį šios pedomafijos nusikaltimą – 75 metų amžiaus močiutę garbūs jau paminėti šio teismo teisėjai, kurie patys galėtų būti jos vaikais, nuteisė ją laisvė apribojimo bausme, ir nusiuntė į elgesio pataisos programą.

Šios bylos stebėtojas Leonas Merkevičius taip apibūdino savo jausmus : „Tai galite nepykti. Aš pvz. jaučiu jiems panieką. Su budeliais lyginimas ne visai tinkamas: budeliai yra vykdytojai ir to neslepia, šiegi vaidina, kad nevykdo užsakymų, o vykdo teisingumą. O kai kas pasako, kad „čia ne teisėjai, čia trys banditai susirinko ir paskaitė nuosprendį“, baisiai įsižeidžia ir kelia baudžiamąją bylą. Gali ir už „sraigtelius“ iškelti :)“.

„Šįryt teko pabuvoti Vilniaus apygardos teisme, kur vyko Laimutės Kedienės ir jos kaimynės Olgos Girdauskienės teismo posėdis dėl mergaitės „tvirkinimo“. Sunku rašyti be riebių epitetų, bet pasistengsiu, – pasakojo L.Merkevičius, – teisėjai: Virginija Liudvinavičienė (pranešėja – nuotrauka viršuje), Alenas Piesliakas, Jurgita Mačionytė. Kaltinimas sulipdytas iš „žurnalisčių“ L. Lavastės ir A. Kuznecovaitės, etatinių liudytojų M.Kuprevičiaus bei V.Keršio „prisiminimų“ ir, svarbiausia, iš stebuklingų slapto pasiklausymo įrašų. Šie „viską įrodantys“ garso įrašai Kedžių namuose, daryti 2009–2010 metais nužudymo byloje, neaptikus juose nusikaltimo požymių, „tyrėjos“ A.Gecevičienės dėka nebuvo sunaikinti (bent jau taip veidaknygėje rašė vienas iš minėtų etatinių liudytojų): įrašuose pradėta ieškoti, kuo dar galima būtų apkaltinti teisėsaugos terorizuojamus žmones.

Kaip tai dera su kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis dėl slaptų įrašų tvarkymo, žino tik prokurorai, jei žino. Praėjus beveik 6 metams, persijojus įrašus, išrinkus visus pasakytus sakinius, kuriuose pavartotas žodis, prasidedantis ped-, pyd-, ar sys-, (net ir pasakytus nedalyvaujant vaikui, o tokie – beveik visi), buvo aptikti reikiami „tvirkinimo“ ar „poveikio“ požymiai.
Vis dėlto 2 mln Lt ieškinys už „tvirkinimu“ padarytą žalą („vaiko raidos sulėtėjimas“, ir pan.) teismo buvo patenkintas tik maža dalimi, sumažintas iki 10 tūkst. eurų – teismas negalėjo be jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų (psichiatrų pažymų, etc.), priteisti tokių sumų. Pasinaudojęs šia dingstimi, iš bylos „pabėgo“ garsusis advokatas G. Černiauskas. Apygardos teisme jį pakeitė advokatė Neringa Grubliauskienė. Prokuroras taip pat kitas: A. Valiukevičius.

Beje, įdomu tai, kad prokuratūra Kedžių ir Venckų namuose buvo įtaisę pasiklausymo įranga, kuri viską įrašinėjo net ketverius metus – nuo 2008-12-17 iki 2012-05-17.
Tačiau iš keturių metų klausymosi pokalbių niekas netiko bylai sukurpti – kaip mums pranešė Asta Kuznecovaitė, kuri, priešingai nei teisiamieji, jau turi nuosprendį, iš keturių metų pokalbių įrašo iš bėdos tiko tik toks epizodas : „Vieną tokią pamoką 2010 metų balandžio 4 dieną užfiksavo ir Kedžių namuose įrengta slapta klausymosi įranga. Tąkart į Kedžių namus užsukus O.Girdauskienei ir N.Venckienei šeimynėlė nusprendė įteikti dovaną balandžio 8-ąją savo gimtadienį švenčiančiai mergaitei. Dovana turėjo tapti jos mažametės dukters piešiniai, kuriuose pavaizduoti vyrai su iki žemės nutįsusiais lyties organais. „Ūsas tavęs pasiilgo, paklausk motinos, kur Aidas ir Jonas, ar tu nori su Ūsu gyventi, piešk pimpalus, piešk Joną, Ūsą ir Aidą su pimpalais ir sysalais, kuriuos bučiuoja“, – garso įraše girdėti „mokytojų“ balsai. Panašios kalbos Kedžių namuose skambėjo ir balandžio 20 dieną. „Ar  tave atiduodavo Ūsui? Atiduodavo motina ar ne?“.
Gaila, tačiau įraše nėra pateikiamas mergaitės kalbos – matyt, kad jos smarkiai netiko kaltinimams, todėl teko jų atsisakyti.
Kartu su Laima Kėdiene buvo teisiama ir jos kaimynė Olga Girdauskienė : „.. Prokurorė pateikė teismui slapto pasiklausymo protokolą, kuriame yra fiksuoti mergaitės pašnekesiai su jos seneliais, jos teta Neringa Venckiene ir atskiruose tų pokalbių esą dalyvavusi ji….Kaltinimas jai bandomas pagrįsti liudytojo Mariaus Kuprevičiaus parodymais. Šis asmuo yra visiškai nepatikimas liudytojas (kiek jai žinoma, keletą kartų teistas). Pažymėtina, ir tai, kad vienu metu buvęs aktyviu K artimųjų nurodytosios pedofilijos versijos šalininku, vėliau jis tapo tos versijos tokiu pačiu aktyviu priešininku. Jis, be to, turėjo ir, matomai, tebeturi ir savą interesą apkalbėti ją ir tokiu būdu įsiteikti kaltintojų naudai. Svarbiausia, kad jo parodymus galėjo ir gali paneigti eilė liudytojų. Tuos liudytojus iškviesti ir apklausti apylinkės teismas atsisakė. Dar šiame kaltinimo epizode kaltintojai remiasi liudytojo Vitalijaus Keršio parodymais, kurie taip pat yra ne tik melagingi, bet ir bet kuriuo atvejų nepatikimas įrodymų šaltinis. Liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymai yra melagingi. Prasidėjus įvykiams dėl žudynių Kaune (nuo 2009 m. spalio mėn.) mažametė jos namuose viena nesilankydavo, nes jai buvo paskirta apsauga ir jei ji kartais paprašydavo ateiti apžiūrėti jos auginamų gyvūnų, tai ji ateidavo trumpam į kiemą kartu su apsaugos darbuotojais, kurie visada būdavo šalia mergaitės. Nei iki minėtųjų įvykių, nei po jų ji niekada nebuvo kokia tai mažametės aukle, nes tuo metu buvo dirbanti…
Lietuvos aukščiausiojo teismo (Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Dalios Bajerčiūtės) nuosprendyje rašoma :

„Laima Kedienė nuteista pagal BK 153 straipsnį už tai, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 16 d. gyvenamuosiuose namuose Klonio g. 5 ir Klonio g. 7, Teleičių k., Garliavos šen., Kauno r., ir šių namų aplinkoje, vartodama vulgarius vyriško lytinio organo reikšmę turinčius žodžius „pimpalas“, „sysalas“ ir žmogaus seksualinę orientaciją apibūdinantį žodį „pyderas“ bei seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius „pedofilija“, „pedofilas“..
L.Kedienės veiksmuose nėra BK 153 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ir teismų praktikoje nėra nė vieno teismo sprendimo, kur būtų analogiška ar panaši situacija, kai asmuo būtų nuteistas už vaiko intelektualų tvirkinimą vien dėl šalia jo arba jam per metus laiko pavieniui pasakytų panašaus turinio kelių žodžių (frazių).
Teismas nepagristai L.Kedienės kaltę grindė liudytojų Astos Kuznecovaitės, Laimos Lavastės, Sergejaus Lemziakovo, Remigijaus Juodkazio, Evelinos Talalienės, Vitalijos Petrokienės, taip pat pačios mažametės  parodymais.
Teismai nevertino Kedienės argumentų, kad iš mergaitės apklausos įrašo akivaizdžiai matyti, jog dalis apklausos įrašo yra iškirpta, o dalies iš viso nėra;
nors 2013 m. birželio 7 d. apklausa faktiškai vyko apie 3-4 vai., tačiau šios apklausos įrašo nėra užfiksuota nė viena valanda, todėl tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymu, nes neatitinka patikimumo reikalavimų.