Pernai ES pirko rusiškų dujų ir naftos už 140 mlrd. eurų
Loreta Strøm
Kol #Delfi rašo ir paveiksluoja plačiai besišypsančius žmones, žingsniuojančius raudonuoju kilimu JAV ambasados Vilniuje priėmimo metu – karo Ukrainoje fone, realybėje vyksta tai 
Apie tai #Delfi nerašo.
Bet rašo NRK (Norvegijos nacionalinis transliuotojas).
„ES Rusijai sumokėjo daugiau nei dvigubai daugiau pinigų nei Ukrainai
Per karo metus ES padarė daugiau, kad Rusijos iždas pasipildytų labiau nei Ukrainos. Tuo pat metu dujos iš Rusijos į ES tebeplūsta – per Ukrainos teritoriją (žr. 3 ekrano nuotrauką).
Nuo praėjusių metų vasario 24 d., kai Rusija pradėjo masinį puolimą prieš Ukrainą, ES siuntė šiai šaliai didžiules pinigų sumas už naftą ir dujas.
Nepriklausoma Suomijoje įsikūrusi mokslinių tyrimų organizacija „Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras” (CREA) atidžiai stebi pinigų ir degalų srautus.
Jų parengta apžvalga rodo, kad per praėjusius metus Rusija iš viso pardavė anglies, naftos ir dujų už daugiau kaip 295 mlrd. eurų. (Šalys, perkančios daugiausiai anglies, dujų ir naftos iš Rusijos matomos 1 ekrano nuotraukoje, vert.)
Iš šios sumos ES tenka beveik 140 mlrd. eurų.
ES šalių pinigai buvo labai svarbi priežastis, kodėl Rusijos ekonomikai karo metu sekėsi gana gerai.
○ Tapo priklausomi
Norvegijos gynybos tyrimų instituto (FFI) tyrėjas Tor Bukkvoll teigia, kad dideles sumas lėmė ilgametė ES priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų.
Kartu skaičiai rodo, kad ES pastaraisiais metais pavyko sumažinti į Rusiją siunčiamas sumas.
Didžiausią sumą ES už iškastinį kurą sumokėjo praėjusių metų kovo 22 d. – 730 mln. eurų. Šių metų vasario 14 d., paskutinę dieną, kai buvo pateikti duomenys, ES Rusijai sumokėjo 115 mln. eurų.
Nors ši suma gerokai sumažėjo, ES vis dar moka Rusijai daugiau nei 1 mlrd. Norvegijos kronų,
– „Šis skaičius yra puikus pavyzdys, kaip sunku pakeisti tai, nuo ko tapai priklausomu”, – sako A. Bukkvoll.
○ 600 mlrd.
Sunku tiksliai apskaičiuoti, kokią finansinę pagalbą šalys per pastaruosius metus nusiuntė Ukrainai, rašo „Deutsche Welle”.
Į bendrą skaičių turi būti įtraukta ginkluotės pagalba, tiesioginė finansinė parama ir humanitarinė pagalba.
Pasaulio ekonomikos institutas Kylyje (IFW) atidžiai stebi paramą ir kas savaitę atnaujina skaičius savo interneto svetainėje.
Jo duomenys rodo, kad nuo praėjusių metų sausio 24 d. iki šių metų sausio 15 d. ES šalys iš viso Ukrainai paaukojo 54,9 mlrd. eurų.
Tai yra gerokai mažiau nei pusė tų 1500 mlrd. eurų, kuriuos ES pervedė Rusijai.
○ JAV suteikia daugiausia ginklų
IFW duomenys taip pat rodo, kad JAV (73,2 mlrd. eurų) Ukrainai skyrė už kur kas daugiau nei ES šalys (54,9 mln. eurų).
Vienas esminių skirtumų yra tas, kad JAV didžiąją dalį paramos suteikė ginklų forma. Iš viso JAV suteikė ginklų už 44,3 mlrd. eurų.
Tai yra beveik dešimt kartų daugiau nei antroji sąrašo šalis – Jungtinė Karalystė, kuri suteikė ginklų už 4,9 mlrd. eurų. (žr. 2 ekrano nuotrauką, vert.)
Tuo pat metu ES teikia didesnę tiesioginę finansinę paramą nei JAV. Pati ES Ukrainai suteikė 30,3 mlrd. eurų finansinės paramos (primenu, kad Rusijai ES tuo tarpu už energiją sumokėjo 1500 mlrd €, vert.). Be to, dar kelis milijardus skyrė atskiros ES šalys.
○ Dujų siuntimas į ES PER UKRAINĄ
Kai praėjusių metų rugsėjo 26 d. Baltijos jūros dugne buvo susprogdintas dujotiekis „Nord Stream 1”, buvo eliminuotas vienas iš dujotiekių, kuriuo dujos iš Rusijos buvo tiekiamos į ES.
Dėl to per Ukrainą einantys dujotiekiai tapo dar svarbesni transportuojant dujas.
Nepaisant kruvino karo, per kurį žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių, dujos vis dar tebeplūsta per Ukrainą.
Rusijos bendrovė „Gazprom” kasdien pateikia duomenis apie per Ukrainą tiekiamų dujų kiekį.
Vasario 21 d., antradienį, šis rodiklis siekė 40,4 mln. kubinių metrų dujų. Tai yra maždaug dešimtadalis 356 mln. kubinių metrų dujų, kurias Norvegija eksportavo į ES sausio mėnesį.
Tuo pat metu ES yra suinteresuota, kad dujos ir toliau tekėtų. Nors Europos Sąjungai pavyko sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, jos vis dar reikalingos.
Todėl T. Bukkvoll mano, kad viena iš priežasčių, kodėl dujos teka, yra ta, kad Ukraina nesielgs priešingai ES norams. Kartu jis taip pat teigia, kad „Gazprom” vis gi greičiaysiai sumoka Ukrainai už naudojimąsi dujotiekiais jos teritorijoje.
– „Akivaizdu, kad tai paradoksas, kai esi visiškame kare, bet vis dėlto Ukrainai tai tikriausiai apsimoka”, – sako Tor Bukkvoll.” [1]
Kaip ir paradoksas, kad rusų dujų dujotiekis susprogo kol kas taikoje Baltijos jūroje, sukeldamas milžinišką ekologinę katastrofą, apie kurią niekas nekalba ir nerašo – bet ne karą kariaujančios šalies teritorijoje, kuriame jau žuvo šimtai tūkstančių jaunų žmonių, Europos parlamentarų plojimų karo dievui fone.
4-oje ekrano nuotraukoje matote vieną šio dujotiekio naftos pumpavimo pompų, esančių prie Kijevo – prijungtos prie dujotiekio, kuriuo nesustojančiu srautu pumpuojamos dujos į Europos Sąjungą.
Todėl, jei nori ką nors suprasti, turi išjungti emocijas ir LRT, šurajevus bei visokias LaisvėsTV.
Ir tiesiog sekti pinigus.
