Šiaulių apygardos teismas klastotėmis išsuko nuo atsakomybės apeliacinio teismo teisėją V.Bavėjaną, pardavusį teisingumą už 10 tūkst. eurų (pildoma)
Šiaulių apygardos teismas klastotėmis išsuko nuo atsakomybės apeliacinio teismo teisėją V.Bavėjaną
Šiaulių apygardos teismas išteisino teisėjų korupcijos byloje teisiamą buvusį apeliacinio teismo teisėją Valdimarą Bavėjaną, nurodęs, kad įrodymai prieš šį surinkti neva neteisėtai.
Mat šie įrodymai buvo tokie įtikinantys, kad teismui beliko tik juos atmesti, neva kaip neteisėtus.
Tai ne pirmas kartas, kai „teismų sistema” bandė traukti Bavėjaną iš balos – prieš tai kreipėsi į Konstitucinį teismą pasiaiškinti, kad Bavėjano atleidimas teisėtas.
V.Bavėjanas susitarė su savo vaikystės draugu, buvusiu „Kauno vandenų” direktoriumi Valiu Venclovu, teisiamu už korupciją, kad už 10 tūkst. eurų kyšį V.Bavėjanas susitars su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Viktorui Preikšui, kad šis neteisėtai paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį šio teismo teisėją Algerdą Urbšį dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Derybose tarpininkavo advokatas Drąsutis Zagreckas, apsikarstęs STT mikrofonais.
Tačiau prokuratūra apskundė šią išteisinamąją nutartį, ir apeliaciniame teisme nagrinėjant skundą, paaiškėjo skandalingų dalykų, kaip Šiaulių teisėjai gelbėjo savo įkliuvusį kolegą.
Mat Šiaulių teisėjai nusprendė nevertinti STT surinktų įrodymų – neva šie surinkti neteisėtai, nes teisėjas imtas sekti neturint jokių įtarimų ar nusikaltimo požymių.
Teismas konstatavo, jog šioje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami „nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais”.
Prokurorė apskundė šią nutartį, nurodė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai V. Bavėjano atžvilgiu sankcionuoti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, pateikus prokuratūros teikimą. Teismas nurodė, kad prokurorė neva buvo įpareigota pateikti teismui sekimo V. Bavėjano atžvilgiu faktinį pagrindą ir nurodė, kad prokurorė jo neva nepateikė.
Prokurorė skunde nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas nieko panašaus nebuvo jos įpareigojęs : „protokolinė ar rašytinė nutartis, įpareigojanti prokuratūrą pateikti papildomus duomenis, nebuvo priimta”. Tik 2021 m. balandžio 13 d. posėdyje prokuroras nurodė, jog pagrindui sekimo veiksmams patikrinti yra pateikti procesiniai dokumentai byloje, jei teismas manys, kad kažkokių pirminių procesinių dokumentų trūksta, galima kreiptis dėl jų pateikimo.
Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas posėdžio pabaigoje (garso įrašas nuo 1.32 val.) nurodė, kad „jeigu bus kokių prašymų išreikalauti ką nors dėl tų (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo, tai proceso dalyviai turėtų pateikti prašymus. Prokurorė jeigu mano, kad nėra pakankamai medžiagos dėl šitų veiksmų atlikimo, taip pat prašoma pateikti duomenis į bylą“.
„Kaip matyti teismas nei nutartimi, nei kita forma nesuformulavo konkretaus prašymo pateikti duomenis ribų, – teigė prokurorė V.Vidugirienė.
Nepaisant to, prokuratūra raštu pateikė teismui papildomus dalinai išslaptintus dokumentus – t. y. duomenis apie faktinį pagrindą, iš kurių matyti, kad atliekant tyrimą kriminalinės žvalgybos byloje buvo gauti papildomi duomenys yra patikima, patikrinta informacija apie naujas rengiamas veikas, todėl kriminalinės žvalgybos byla papildyta naujais kriminalinės žvalgybos objektais bei naujais tiriamaisiais.
Vadinasi, kad duomenys apie ketinimą papirkti V. Bavėjaną buvo gauti ne tik ikiteisminiame tyrime, bet ir atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus.
Tačiau teismas, turėdamas duomenis, kad dėl dalies nusikalstamų veikų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o dėl dalies nusikaltimų tęsiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, gavęs prokuratūros pateiktus dokumentus, nesiėmė jokių priemonių šioms aplinkybėms aiškintis, nepavedė prokuratūrai pateikti papildomus duomenis teismui kilusiems neaiškumams pašalinti ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą dėl teisinio pagrindo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvimo.
Negana to, Šiaulių apygardos teismas suklastojo minėtą nutartį, nurodęs kad duomenis apie Bavėjano kyšininkavimą gauti kriminalinės žvalgybos byloje.
Teismas taip pat padarė niekuo nepagrįstą išvadą, neva dėl V. Bavėjano kartu su Drasučiu Zagrecku galimai rengiamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tyrimas buvo pradėtas tik dėl D. Zagrecko ir V. K. įtariamų nusikaltimų.
Prokurorė nurodė, kad teismas nesiėmė priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo V. Bavėjano atžvilgiu pradėjimo, tai yra padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių bei esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.
Todėl Šiaulių apygardos teismas padarė neteisingą išvadą, neva STT pateikti duomenys nesudarė faktinio pagrindo V. Bavėjano atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus.
Teismų praktika tokia, kad kai kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti.
„Priešingai nei teigia teismas, aplinkybė, kad remiantis pažymos duomenimis V. Bavėjano dėl D. Z. ir V. K. inkriminuoto nusikalstamų veikų epizodo nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, nepatvirtina teisėto ir objektyvaus pagrindo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti nebuvimo”.
Kriminalinės žvalgybos tyrimas pradedamas, kai kriminalinės žvalgybos institucija disponuoja bendra pakankama informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Kriminalinės žvalgybos įstatyme.
Skunde pažymima, kad prieš kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimą STT pareigūnai neprivalėjo turėti konkrečių duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokiu atveju pareigūnai turėtų pareigą pradėti ne kriminalinės žvalgybos tyrimą, o BPK nustatyta tvarka – ikiteisminį tyrimą. Vėliau tyrimas buvo papildytas naujais kriminalinės žvalgybos objektais bei tiriamaisiais.
Nepagrįstas teismo teiginys, kad tų pačių tikslų, t. y. nustatyti, ar D. Zagreckas susitars su V. Bavėjanu dėl kyšio davimo, pasiekti buvo galima ir neįsiterpiant į V. B. privatų gyvenimą, nes D. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės.
Teismas taip pat melagingai nurodė, kad „nėra nustatyta” duomeų apie Bavėjano nusikaltimus. „Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo gauti duomenys, patvirtinantys atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautą informaciją”, – teigė prokurorė.
Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad nevienkartinių V. Bavėjano ir ir V. Venclovo susitikimų metu buvo susitarimas tarp šių asmenų už kyšį per V. Preikšą paveikti teisėją A. U., buvo susitarta dėl 10 000 Eur kyšio sumos, susitarimas buvo pradėtas įgyvendinti – kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių turinio, V. B. iki užfiksuotų susitikimų jau buvo pasikalbėjęs su V. P. apie poveikį A. U. dėl pageidaujamo sprendimo priėmimo ir susitaręs dėl kyšio perdavimo.
Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. Urbšio parodymais, kad jam įtakos dėl sprendimo priėmimo niekas nedarė, nors ši aplinkybė kaltinime ir nebuvo nurodyta. Teismas konstatavo, kad šio liudytojo parodymai nuoseklūs, tačiau visiškai neaptarė bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kurios verčia abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu.
Lygiai taip pat patikimais teismas laikė ir liudytojo V. Preikšo parodymus, kuriuose šis tvirtino, kad „Liteko“ sistemoje jungėsi prie V. Venclovo atžvilgiu nagrinėjamos bylos duomenų tik ieškodamas greičiau nagrinėtinos bylos, o ne tendencingai domėjosi byla įtakotas V. B. pažado duoti kyšį.
