Stebuklai : nors Lietuva skelbiasi prieš metus visiškai atsisakiusi rusiškų dujų, tačiau pastarųjų tiekimas į Lietuvą pernai išaugo 8 kartus, pranešė „Reuters”

0

Išskirtinis: Baltijos šalys pernai nupirko dvigubai daugiau rusiškų suskystintų dujų – prekybininkai

Nors Lietuva jau beveik prieš metus skelbiasi visiškai atsisakiusi rusiškų dujų, tačiau pastarųjų tiekimas į Lietuvą pernai išaugo 8 kartus

https://www.delfi.lt/verslas/energetika/lietuva-visiskai-atsisake-rusisku-duju-importo.d?id=89872141

https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-visiskai-atsisake-rusisku-duju

Reuters pranešimas :

https://www.reuters.com/markets/commodities/baltic-states-bought-twice-much-russian-lpg-last-year-traders-2023-01-26/


Rusijos suskystintų naftos dujų pardavimas Baltijos šalims 2022 m. šoktelėjo iki 331 tūkst. t
Suskystintų naftos dujų pardavimams netaikomos sankcijos
Šis turinys sukurtas Rusijoje, kur įstatymu ribojamas Rusijos karinių operacijų Ukrainoje nušvietimas
MOSKVA, sausio 26 d. (Reuters) – Rusijos eksportuotojai 2022 m. daugiau nei dvigubai padidino suskystintų naftos dujų pardavimus į Baltijos šalis, kurių dalis buvo parduota Ukrainai, rodo trijų prekybos ir krovinių tvarkymo šaltinių, apimančių šį regioną, duomenys.

Rusiškų suskystintų naftos dujų pirkimai išaugo nepaisant to, kad trys Baltijos šalys, visos NATO ir Europos Sąjungos narės, griežtai pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje, nes Europa stengiasi rasti naujų šio kuro šaltinių įtemptoje pasaulinėje rinkoje.

Suskystintoms naftos dujoms, kurios daugiausia naudojamos kaip degalai automobiliams, šildymui ir kitų naftos chemijos produktų gamybai, nebuvo taikomos plataus masto Vakarų sankcijos, įvestos Rusijai dėl Ukrainos.

Remiantis „Reuters” skaičiavimais, atliktais remiantis duomenimis, surinktais iš trijų regioną aptarnaujančių prekybininkų ir krovinių tvarkytojų, Rusija padidino bendrą suskystintų naftos dujų pardavimą Latvijai, Lietuvai ir Estijai nuo 159 tūkst. tonų 2022 m. iki 331 tūkst. tonų.

Šis padidėjimas įvyko Ukrainai ir kai kurioms kitoms šalims atsisakius tiesiogiai pirkti iš Rusijos tiekiamą kurą.

Remiantis duomenimis ir „Reuters” skaičiavimais, Rusijos suskystintų naftos dujų pardavimai Latvijai pernai išaugo 77 proc. iki 232 tūkst. tonų, Lietuvai – 8,5 karto iki 72 tūkst. tonų, o pardavimai Estijai – 42 proc. iki 27 tūkst. tonų.

Latvijos ir Estijos energetikos ministerijos neatsakė į prašymus pakomentuoti šiuos duomenis. Lietuvos ministerija atsisakė komentuoti.

Rusijos santykiai su Baltijos šalimis smarkiai pablogėjo nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasario mėn. pradėjo vadinamąją „specialiąją karinę operaciją” Ukrainoje. Antradienį Rusija ir Estija išsiuntė viena kitos ambasadorius, o Latvija taip pat pablogino santykius su Rusija.

Remiantis duomenimis, 2022 m. Rusijos tiekiamos suskystintos naftos dujos Latvijai sudarė 90 proc. viso suskystintų naftos dujų importo į šalį, tuo tarpu Lietuva pusę jų gavo iš Rusijos, o likusią dalį – iš Latvijos.

Prekybininkai teigė, kad pastaraisiais mėnesiais perteklinis suskystintų naftos dujų kiekis iš Baltijos šalių buvo parduotas Ukrainai. Jie teigė, kad vien gruodžio mėn. Latvija ir Lietuva į Ukrainą pristatė apie 15 000 tonų, o tai sudarė 15 % viso tą mėnesį Ukrainos importuotų suskystintų naftos dujų kiekio.

Jie teigė, kad suskystintos naftos dujos iš Rusijos yra daug pigesnės nei iš kitų šalių, tokių kaip Lenkija ir Rumunija, nes eksporto galimybės buvo apribotos Rusijai įžengus į Ukrainą.

„Ukrainos bendrovės iš Lietuvos ir Latvijos perka propan-butaną (SND), kuris su didele tikimybe yra rusiškos kilmės. Tačiau 150-200 JAV dolerių už toną kainų skirtumas, palyginti su Lenkija ir Rumunija, leidžia (joms) nekreipti dėmesio į kilmės šalį”, – sakė Baltijos šalis aptarnaujantis prekybininkas.

Jis pridūrė, kad oficialaus Ukrainos draudimo importuoti rusiškas suskystintas naftos dujas nėra. Ukrainos energetikos ministerija nekomentavo, kai su ja susisiekė „Reuters”.

Kiti prekiautojai sakė, kad Ukraina taip pat perka suskystintas naftos dujas tiesiogiai iš Lietuvos gamyklos „Mažeikių nafta”, kuri priklauso Lenkijos įmonei „Orlen” (PKN.WA), nors jos bendra Ukrainai tiekiamų degalų dalis yra palyginti nedidelė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *