Stringa aukšto valdininko V.Sliesoraičio bandymai įgrūsti į kalėjimą savo dukrą ir buvusią žmoną, apkaltinus nebūtais nusikaltimais
Aurimas Drižius
Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamos valstybės priklausančios AB „Kelių priežiūra” valdybos nario Vygando Sliesoraičio buvusi žmona Viktorija Sliesoraitienė ir judviejų dukra Eglė Sliesoraitytė.
Moterys kaltinamos, kad iš savo tėvo ir vyro privačios bendrovės „Šv. Luko medicinos centras” (vėliau pervadintu „Ortobatu”), kurioje abi dirbo, neva savinosi įmonės lėšas. Moterys kategoriškai neigia padariusios ką nors neteisėto ir mano, kad tai V.Sliesoraičio kerštas savo buvusiai žmonai Viktorijai už skyrybas, o dukrai Eglei – už tai, kad dukra skyrybų byloje palaikė motiną.
Eglė Sliesoraitytė kaltinama tuo, kad neva iš įmonės sąskaitos banke pasisavino 26 tūkst. eurų. Neva ant įmonės dokumentų yra jos parašas, kad ji paėmusi tuos pinigus, pasinaudojusi tėvu suteiktu įgaliojimu. Pati E.Sliesoraitytė sako, kad nieko panašaus ji nedariusi, o parašai ir V.Sliesoraičio jai pateiktas įgaliojimas suklastoti. Būtent ši suma – kažkur iš įmonės sąskaitų prapuolę 26 tūkst. eurų, kurių vagyste apkaltinta E.Sliesoraitytė, ir sudomino tiek bylą nagrinėjantį teisėją Tvarijonavičių, tiek ir prokurorą. Mat paaiškėjo, kad tuo pačiu metu „Šv. Luko medicinos centro” savininkas V.Sliesoraitis grynais pinigais mokėjo už įmonei užsakytus itin prabangius apie 100 tūkst. eurų kainavusius biurod baldus. Tiksliau, šie baldai buvo užsakyti Islandijos įmonėje „Guldufa”.
Įmonės vadovas teisme papasakojo, kad baldus pas jį užsakė pats įmonės savininkas V.Sliesoraitis, kuris pats ir atnešęs avansą – 16 tūkst. eurų grynais. Dar 10 tūkst. eurų paskui pristatė įmonės vadybininkas. „Guldufa” pradėjo braižyti baldus, tačiau nesulaukusi sutartos sumos, nei baldų pagamino, nei avanso gražino. O V.Sliesoraitis, išmetęs į balą 26 tūkst. eurų įmonės pinigų, nei reikalavo juos gražinti, nei baldų.
Ar galėjo būti taip, kad dingę iš įmonės 26 tūkst. eurų, kuriuos atnešė „Guldufai” jos savininkas V.Sliesoraitis, vėliau suklastojus dokumentus buvo pateikti kaip įrodymas, kad juos iš sąskaitos neva pavogė E.Sliesoraitytė? Todėl jos advokatas kreipėsi į Islandijos mokesčių inspekciją, prašydamas pranešti, ar iš tikrųjų šios įmonės buhalterijoje buvo užfiksuotas V.Sliesoraičio įmonės mokėjimas. Būtent tokių pačių duomenų „Guldufos” paprašė pateikti ir teismas.
„Aš pareiškiu, kad atsisakau savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes jie buvo duoti man patiriant psichologinį spaudimą ir grasinant, mane užrakinus tyrėjos kabinete, buvau šokiruota, – teismo posėdyje sakė E.Sliesoraitytė, – tyrėja manęs klausinėjo apie kelių metų senumo įvykius, kurių negalėjau prisiminti. Tyrėja klausinėjo apie įmonių licencijas, o tokių dalykų šiame kaltinime nebeliko. Taip pat noriu pasakyti, kad šios bylos baigtimi yra suinteresuotas mano tėvas Vygandas Sliesoraitis, kuris buvo vienintelis įmonės „Šv. Luko medicinos centras” akcininkas ir kuris ne kartą man grasino susidorojimu – dėl tokių Sliesoraičio veiksmų jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ir manau, kad šita byla yra užsakyta mano tėvo V.Sliesoraičio, ir aš nukentėjau dėl tėvo užsakymo. Nes mano tėvas palaiko labai glaudžius ryšius su Kauno apygardos prokuratūra. Ir mano tėvas visada grasino man, kad skyrybų byloje nepalaikyčiau mamos. Priešingu atveju man kels baudžiamąją bylą”.
E.Sliesoraitytė teigia, kad jeigu ji apvogė savo tėvą, tai kodėl jis delsė beveik 4 metus ir jai nieko nesakė ? „Dabar man skambina ir nesako, kad aš ką nors iš jo pavogiau, – sakė moteris, – baisu , neįtikėtina. Man inkriminuojamus pinigus iš UAB Ortobatas nepaėmiau , nepanaudoju savo asmeninių interesų ir poreikių tenkinimui. Jei vienintelis akcininkas Sliesoratis rašė man įgaliojimus atidaryti sąskaitas ir imti pinigus , tai :
1 ) — netgi pas tyrėjus esanti faktų visuma patvirtina, kad akcininkas Sliesoraitis žinojo , jog pinigai yra saskaitoje arba pinigai yra kur nors ir akcininkas panaudojo ( beje jam įprastą) būdą kaip pinigus pasiimti per sąskaitą, nemokant mokesčių ir negrąžinant pinigų įmonei. Beja, tokią praktiką V. Sliesoraitis ne kartą naudojo (pridedu Sliesoraičio ranka rašytus raštelius apie Iš UAB Ortobatas išimtus 300 000 Lt. ir negrąžintus, kuriuos tyrėjai atsisako priimti, kaip suprantu motyvuodami , kad prokuratūros akcininko akivaizdžiai pasisavinti pinigai nedomina.
2 ) Jei, kaip teigiate, Sliesoraitis rašė man įgaliojimą imti pinigus, tai suprantama , kad jis žinojo , jog pinigai bus ar netgi jau yra išimti iš UAB Ortobatas sąskaitos (logiškai kam rašyti įgaliojimą imti pinigus , žinant, kad pinigų nėra ) – Iš pasakyto seka , tai kad Sliesoraitis parduodamas UAB Ortobatas arba:
1 ) nuo UAB Ortobatas pirkėjo slėpė, kad pinigai iš sąskaitos išimti
2) arba iš anksto sutarė su UAB Ortobatas pirkėju -akivaizdžiam tikslui pasiekti – slėpti pardavimo- pirkimo mokesčius . Tai V. Slliesoraičiui būdinga praktika – pvz. LITHUANICA vertybinių popierių pardavimo pajamų slėpimo faktas ir ganėtinai įtartini raštai iš VMI .
Tariama mano paimta 36 00 – 40 000? eurų , t.y apie 135 000 Lt. suma būtų logiška suma parduodant-perkant UAB Ortobatas , įvertinus tuometinę buvusią įrangą , medžiagas , gaminius….ir įmonės įsiskolinimus , nes V. Sliesoraitis , kaip suprantu UAB Ortobatas pirko ar tai už 300 000 ar tai už 790 000 LT. Kaip suprantu jau pirkdamas UAB Ortobtas V. Sliesoraitis veikė neskaidriai : Pridedu dvi Įmones pirkimo –pardavimo sutarčių kopijas , nežinau , prašau ištirti ir nustatyti kuri teisinga. Vienoje PRAŠYMAS Sliesoraitis žinodamas , kad UAB sąskaitoje yra apie 50 000 eurų įmonę parduoda už 2000 eur!!!!!!!!!!
§ Tai akivaizdus nusikaltimas , deja , tyrėjai tai bando slėpti , motyvuodami , kad akcininkas nedalyvavo valdyme – tai kaip UAB Orobatas AKCININKAS rašė N U T A R TI S …. ?, kuriomis remiasi patys tyrėjai – ekstazės būsenoje ar prisivalgęs narkotikų .Gal tiesa ta , kaip kuluaruose kalba pats Sliesoraitis- „ tyrėjai savi nuo Ūkio banko lai
§ Dar keistesnis faktas tas , kad UAB Ortobatas nupirkęs patyręs verslininkas Marius Letkauskas, turi buhalterinės apskaitos įmones , restoranų tinklą ir kaip suprantu iš spaudos už sukčiavimus ne kartą trauktas atsakomybėn , pirkimo metu netikrino finansų , buhalterinės apskaitos , neatliko materialinių ir nematerialinių vertybių perėmimo . Du patyrę verslininkai – verslininkas-bankininkas P. Vygantas Sliesoraitis ir restoranų ir buhalterinių įmonių valdytojas Marius Letkauskas neorganizuoja UAB Ortobatas Banko sąskaitų likučių, gamybos priemonių , medžiagų , gatavos produkcijos , medicinos įrangos , inventoriaus perdavimo .
Atkreiptinas dėmesys , kad vadovaujantis Bankų Įstatymu ir kt. teisės aktais aš , nebūdama juridinio asmens direktorė ir neturėdama Registro centro patvirtinimo apie mano statusą juridiniame asmenyje , jokia forma negalėjau atidaryti sąskaitas banke ir/ar nutraukti juridinio asmens prieigą prie sąskaitų – Reikalavimai juridiniam asmeniui atidarant sąskaitą : „juridinio asmens steigimo dokumentas (įstatai arba nuostatai), vadovo paskyrimo dokumentas ir registracijos pažymėjimas įgaliojimo atstovauti įmonei, jei atstovauja ne vadovas, originalą (įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro arba pasirašytas banko darbuotojo akivaizdoje).
Praėjus beveik 4 metams po pirkimo –pardavimo fakto , kai aš, Eglė Sliesoraitytė , V. Sliesoraičio ir V. Sliesoraitienes skyrybų byloje parašiau tiesą, jog tėvas mane daužydavo į sieną ir aš bėgdavau iš namų V. Sliesoraitis pareiškė , kad manęs „atsisako“ ir, galimai „kaip jis vadina su draugeliais surengė keršto planą”.
As jaučuosi įrankiu tėvo rankose keršto planui pries mama igyvendinti”.
Kauno apygardos prokuratūra sukonstravo baudžiamąsias bylas joms – neva Viktorija Sliesoraitienė, dirbdama vyro privačioje įmonėje, iš tiesų jai „faktiškai vadovavo”, neva nepateikė finansinių dokumentų, neva už įmonės pinigu pirko visokių vaistų ir pan. Visa tai prokuroro Mulevičiaus (nuotr. apačioje) vaizduotėje sugulė į baudžiamąją bylą.
Ją nagrinėja Kauno apygardos teismo teisėja Sungalaitė. Beje, byloje yra du identiški liudininkų parodymai – liudininkės Besparienė ir Roma Kupinienė ir ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie sutampa žodis žodin, todėl atrodo, kad tai tiesiog prokuroro parašytas tekstas, kurią perskaitė abi liudininkė. Beje, labai įdomu ir tai, kad liudininkė, buvusi įmonės vyr. buhalterė, dar neseniai buvo šioje byloje „spec. liudininke”, tačiau davusi teisingus parodymus, vėl tapo „tiesiog liudininke”. Dar ironiškiau, kad prokuratūra už netvarkingą įmonės buhalteriją kaltina įmonės konsultnatę, o ne vyr. buhalterę. „Šie liudijimai yra identiški, todėl turi būti pripažinti negaliojantys, – teigė V.Sliesoraitienė, – aš prašau, kad šioje byloje būtų pateikti duomenys, kada kriminalinė policija sekė mane ir rinko apie mane duomenis. manau, kad tai buvo daroma mano vyro prašymu”.
Kaltinamasis aktas kelia juoką – V.Sliesoraitienė kaltinama tuo, kad už įmonės lėšas pirko visokių medicinos įstaigai reikalingų priemonių. Teisme reikėjo aiškintis, ar įvairios medicininės priemonės galėjo būti naudojamos įmonės veikloje:
