Teisėja Fausta Vitkienė : „Prokuratūros veiksmų nužudant tris žmones ištyrimas nepriskirtinas teismų kompetencijai”

1

Yra tokia garsi bylų klastotoja Vilniaus apygardos administraciniame teisme Fausta Vitkienė.

Visiškai nenustebau, kad mano skundas dėl prokuratūros dalyvavimo trijų žmonių nužudyme atiteko tai pačiai F.Vitkienei.

Fausta Vitkienė nurodė, kad tai ne teismo kompetencija išsiaiškinti, kas nužudė tris žmones, ir kaip prokuratūra klastojo įrodymus tam, kad nebūtų išaiškinti žudikai, o būtų nuteistas nekaltas žmogus Raimundas Ivanauskas, kuris jau aštuoni metai laikomas kalėjime.

Tai yra kreipiausi į taip vadinamą teismą dėl prokuratūros atsisakymo vykdyti savo pareigas – tirti sunkius nusikaltimu (trijų žmonių nužudymą, mažamečių vaikų prievartavimą, šių nusikaltimų dengimą prokuratūros ir teismų sistemoje).

Generalinės prokuratūros (GP) prokuroras Arūnas Meška skundžiamu rašteliu atsisakė vykdyti GP pareigas tirti sunkius nusikaltimus, tarp jų žmonių nužudymą ir mažamečių vaikų prievartavimą net po to, kai jai buvo pateikti įrodymai, kad vadinamojoje Garliavos pedofilijos byloje prokuratūra nusikalstamai veikė, slėpdama sunkius nusikaltimus ir klastodama bylą nekaltam žmogui.

Prokuratūra palieka žurnalistams aiškintis sunkius nusikaltimus, jau labai seniai neatlieka savo pagrindinės funkcijos tirti nusikaltimus, ir teismai su tuo taikstosi, matyt, nenorėdami mesti šešeėlio ant „teisinės sistemos”.

Anksčiau ar vėliau tiek prokuratūrai, tiek teismams teks grįžti prie šios bylos, nes joje per daug įrodymų, kad byla buvo klastojama. Tai yra :

  1. Daugiau nei 30 pls. buvo išvardinti sunkūs nusikaltimai (įrodymai apie žmonių nužudymą ir mažamečių vaikų prievartavimą, dokumentų klastojimą ir etc.), tačiau prokuroras Kuzmickas man nurodė, kad vis tiek nėra jokio teisinio pagrindo prokuratūrai pajudinti bent pirštelį.

Žinoma, kad visas tas atsirašinėjimas yra tęstinis sunkių nusikaltimų pridengimas, nes prokuroras Kuzminckas vėlgi surašė neskundžiamą teismui raštelį, o ne nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teismui buvo pateikti tokie duomenys :

Tai yra Vilniaus miesto apylinkės teisme susipažinau su šiame teisme nagrinėta piliečio Remigijaus Murausko baudžiamąją byla.

Dar kartą įsitikinau, kad prokuratūra klastojo baudžiamąją bylą nekaltam žmogui, siekdama priversti įtariamąjį Mindaugą Žalimą duoti melagingus parodymus prieš Raimundą Ivanauską, kuris vėliau tapo įtariamuoju ir nuteistuoju Garliavos žudynių byloje.

Neskubėdamas perskaičiau tokio Vilniaus gyventojo Remigijaus Murausko bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jis buvo 2013 m. teisiamas kartu su etatiniu prokuratūros „liudininku” Garliavos pedofilijos byloje Mindaugu Žalimu už tai, kad Vilniaus bare „Olialia” žiauriai sumušė Baltarusijos pilietį Viačeslavą Revinskį.

Skaičiau ir negalėjau patikėti savo akimis – kaip prokuratūra primityviai ir grubiai klastojo šią bylą. Istorija buvo tokia – Vilniaus bare du apsauginiai Žalimas ir Murauskas sumušė minėtą Baltarusijos pilietį ir išmetė šį už durų. Vyrukui buvo sulaužyta kaukolė, išsiliejo kraujas į smegenis, komos būklėje jis pateko į ligoninę, vos atsigavo, žmogui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kas pagal BK yra sunkus nusikaltimas.
Iš pradžių įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti jau minėtam M.Žalimui. Kadangi jis jau buvo du kartus teistas ir sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus (plėšimus), tai M.Žalimui grėsė ilgi kalėjimo metai.
Žmogelis ėmė blaškytis, visiems siūlyti savo paslaugas, kad paliudys taip, kaip reikia.

Kaip tik tuo metu Garliavos pedofilijos byla buvo pačiame įkarštyje, žmones krito kaip lapai, prokurorai melavo ir dengė nusikaltėlius. Taip M.Žalimas atsirado pas žurnalistą Virginijų Gaivenį, jam ėmė pasakoti, kad „papasakos viską kaip reikia”. Taip ir Žalimo haliucinacijose atsirado istorija apie tai, kad neva Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padės žudyti pedofilus, apie tai, kad neva D.Kedžiui padėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, apie tai, kad M.Žalimas neva padės D.Kedžiui po nusikaltimų slapstytis, pasirūpins, kur šis gyvens. M.Žalimas taip pat pasakojo pasakas apie tai, kad buvo Policijos departamente, pa vyr. komisarą Račkauską, ir kitus aukštus teisėsaugos pareigūnus, kuriems neva pasakojo apie tai, kad Drąsiu Kedys ketina nužudyti daug žmonių.

Vėliau paaiškėjo, kad visos šios pasakos yra melas.

Tačiau Virginijus Gaivenis visas M.Žalimo haliucinacijas ištransliavo į eterį savo laidoje „Abipus sienos” matyt, puikiai suprasdamas, kad M.Žalimas kalba nesąmones ir haliucinacijas, nes vėliau teisme V.Gaivenis išsižadėjo savo „šaltinio”: „Pati istorijos pradžia buvo 2011 spalio 25 d. kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad ko greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau: „o ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?“. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 min pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių sufilmuojame visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t.y. viena tai istorija, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimų kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko žodžius, rinko žodžius, atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis.”

Tuoj po šios V.Gaivenio laidos prokuratūros paieškose įvyko „lūžis” – Mindaugas Žalimas tapo valstybės saugomu liudininku, nors turėjo ilgus metus sėdėti kalėjime už V.Revinskio galimą sužalojimą. Prokuratūra pagal M.Žalimo haliucinacijas sumontavo baudžiamąją bylą R.Ivanauskui, kuris net tą dieną, kai buvo nušautas teisėjas Furmananvičius, buvo pas gydytojus, todėl niekaip negalėjo „prisidėti prie nužudymo”.


Tačiau vis tiek R.Ivanauskas buvo padarytas „D.Kedžio padėjėju” pagal vienintelio liudininko M.Žalimo haliucinacijas.

Žodžiu, iš pradžių apkaltinę M.Žalimą dėl šio nusikaltimų, prokuratūra vėliau įtarimus jam panaikino ir apkaltino jau kitą apsauginį Remigijų Murauską. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismą jo bylą nagrinėjusi teisėją Macevičienė tik pasijuokė iš tokių prokuratūros klastočių ir Murauską išteisino.
Teisėja nepatingėjo net išanalizuoti M.Žalimo parodymų ir nurodė, kad šie parodymai nepatikimi: Teisėja Macevičienė nuosprendyje nurodė : „vertindamas liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumą, teismas atkreipia dėmesį j tai. kad jie yra prieštaringi, vieni kitus paneigia…Abejones dėl liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumo teismui kelia ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo Mindaugo Žalimo nurodytos jo buvimo vietos įvykio metu ir jo nurodomos apklausų metu, tarpusavyje nesutampa…”.

Kodėl šie M.Žalimo kliedesiai vėliau tapo patikimi, kai reikėjo nuteisti Raimundą Ivanauską, ir kodėl šis aklas žmogelis, kaltas tik dėl to, kad pažinojo Drąsių Kedį, iki šiol laikomas kalėjime?
Tai, kad M.Žalimas siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo nusikaltimus ir tuo tikslu viešai pripažino, kad sutinka „padaryti bet ką” – tai yra pasakoti nebūtas istorijas, pripažino ir minėtoje baudžiamoje byloje apklaustas liudininkas V.Gaivenis : „V.Gaivenis apie savo rastą pedofilijos bylos liudininką M.Žalimą : „Žmogus bandė išvengti atsakomybės kitoje byloje“

Primenu, kad iki šiol nėra išaiškinti visų Garliavos pedofilijos byloje nužudytų žmonių žudikai.
Primenu, kad nekaltas kaltas žmogus Raimondas Ivanauskas sėdi kalėjime jau aštuonerius metus pagal suklastotą bylą.
Primenu, kad vienintelis šios bylos įrodymas yra tokio užkietėjusio nusikaltėlio Mindaugo Žalimo parodymai, kad neva Drąsius Kedys rengėsi kažką žudyti ir jam neva padėjo R.Ivanauskas.
Primenu, kad M.Žalimą „surado“ žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris laidoje „Abipus sienos“ paskelbė sensaciją, neva Policijos departamentas buvo informuotas apie planuojamas žudynes. Primenu, kad M.Žalimas davė žinomai melagingus parodymus (tai daug kartų pripažino teismas), siekdamas išvengti atsakomybės už Baltarusijos piliečio Revinskį sunkų kūno sužalojimą. prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą asmenį R.Murauską, tačiau teismas jį išteisino.

Kitaip sakant, prokuratūra kaltinimą Raimundui Ivanauskui pagrindė vienintelio įrodymu – patologinio melagio Mindaugo Žalimo melagingais parodymais, kuriuos jis davė, siekdamas išvengti atsakomybės už sunkų kūno sužalojimą.
Akivaizdu, kad tyrimą vykdę prokurorai padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo ir klastojo įrodymus, todėl turi būti pradėtas tyrimas ir dėl šių nusikaltimų.
Atkreipiamas teismo dėmesys, kad Raimondas Ivanauskas niekada neprisipažino nei padėjęs, neoi dalyvavęs kokiose nors nusikaltimuose, ir dėl to, kad atsisakė bendradarbiauti su prokuratūra, buvo nuteistas aštuoniems metams kalėjimo.
Atkreipiamas teismo dėmesys, kad prokuratūra sąmoningai ir tyčia nuslėpė įrodymus apie tikrus Jono Furmanavičiaus ir kitų žmonių nužudymus.


Tariamo žudiko Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė ne kartą minėjo, kad jiems niekada nebuvo pateikti prokuratūros turimi vaizdo įrašai iš J.Furmananvičiaus nužudymo vietos, jai ne kartą nebuvo pateikti šio nusikaltimo liudininkų apklausos protokolai. Šie įrodymai nebuvo pateikti, nes jie įrodo, kad nusikaltimą įvykdė ne D.Kedys, o kiti asmenys, tyčia nuslėpti prokuratūros.

Tai yra Neringa Venckienė viešai pareiškė tokius dalykus : Kodėl iki šiol prokuratūra nepaviešino J. Furmanavičiaus nužudymą mačiusių asmenų, kurie nei vienas neatpažino Drąsiaus Kedžio, parodymų?
Kodėl iš J. Furmanavičiaus nužudymo bylos pašalinti video įrašai, kuriuose pagal prokurorų viešus pasisakymus neva matosi Drąsius Kedys?
https://www.laisvaslaikrastis.lt/neringa-venckiene-neatsakyta-iki-siol/

Kitaip sakant, prokuratūra, turėdami minėtus vaizdo įrašus ir liudininkų apklausos protokolus, žinodama, kad J.Furmanavičių nužudė ne D.Kedys, o kiti asmenys, tai nuslėpė ir apkaltino sunkiu nusikaltimu kitą asmenį, Raimundą Ivanauską. Tam, kad nuteisti nekaltą žmogų ir nuslėpti tikruosius nužudymo organizatorius ir vykdytojus, prokuratūra pasinaudojo jau minėtu Mindaugu Žalimu, kurį atleido nuo atsakomybės mainais už melagingus liudijimus šioje byloje.
Visa tai yra sunki nusikalstama veikla, kuri tęsiama iki šiol, rašinėjant „raštelius”, kurių negalima skųsti teismui.
Remiantis išdėstytu, teismo prašau įpareigoti prokuratūra pateikti mano reikalajumus įrodymus, kuriuos savo straipsnyje mini N.Venckienė – tai yra Jono Furmanavičiaus nužudymą mačiusių asmenų parodymus, o taip pat toje vietoje buvusių vaizdo kamerų įrašus, kurie neva įrodo, kad nusikaltimą įvykdė D.Kedys. jeigu tokie įrodymai yra, kodėl prokuratūra jų nepateikė teismui, o paslėpė?

1 thought on “Teisėja Fausta Vitkienė : „Prokuratūros veiksmų nužudant tris žmones ištyrimas nepriskirtinas teismų kompetencijai”

  1. 2024 m. kovo 5 d. 9 val. bus nagrinėjama a.b. Nr.I2-830-931/2024 VAAT dėl panaikinimo sprendimų atsakoviu: VSDFV VS, VSDFV prie SA ir DM, tretysis suinteresuotas asmuo LR generalinė prokuratura – turinti prievolę ginti viešąjį interesą ir įpareigojimo VSDFV VS pakartotinai nagrinėti pareiškėjo reikalavimą ASMENIŠKAI vykdytojui Gintautui Kaziukoniui -direktoriui VSFDFV VS , kuriame pirmakart pareikalavęs iš vykdytojo pareikšti pastabas ir perduoti dokumentus „II Regiostrų skyriui” VSDFV VS duomenų ir dokumentų įrašymui į „REGISTRO” punktus Nr. 14.10., nuo 23.1. iki 23.4, bei įpareigojimo VSDFV prie SA ir DM pakartotinai nagrinėti pareiškėjo reikalavimą ASMENIŠKAI vykdytojai JULITAI VARANAUSKIENEI pareikšti pastabas ir perduoti dokumentus ‘REGISTRŲ TVARKYMO SKYRIUI, remiasi atsakovų pažeidimu gero administravimo principo Konstitucijos ir ES žmogaus teisių chartijos 41 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi, dokumrentais liudijančiais pil. E.Z. ypatingas sąlygas darbo nuo 1979 m. rugpiūčio 1 d. iki 1993-10-28 pagal „DARBŲ“ sąrašo Nr.2“ – „Gamybų, cechų, profesijų, darbo .., , kuriuose suteikta teisė į valstybinę pensiją lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatiniais dydžiais„ skyriaus trisdešimt trečio „BENDROS PROFESIJOS“, nurodytą darbo kodą Nr.23200000-1754B -VISI dirbę su ANTRO laipsnio pavojingumo mikroorganizmais, kuris yra nurodytas LR socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.I-549 62 str. 2 d. ir kuris garantavo vyrams lengvatinę kategoriją – nuo 55-erių metų išeitį į socialinio draudimo senatvės pensiją Lietuvos Respublikoje, ištyrimui ir įvertinimui atsakovų neveikimo ir prieštaravimo uždaviniams/tikslams įsteigimo (ABTĮ 17 str. 1 d, ABTĮ 3 str. 2 d.) bei gero administravimo principams.

    perduoti įrašyti duomenis ir dokumentus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias