Teismų sistema vėl išsuko Gabrielių Landsbergį nuo atsakomybės už nusikaltimus

Tiek Lietuvos aukščiausiasis, tiek ir Vilniaus apygardos teismai visiškai „išsuko” nuo atsakomybės garsųjį „anūką”, URM ministerį Gabrielių Landsbergį.


 

Tiek Lietuvos aukščiausiasis, tiek ir Vilniaus apygardos teismai visiškai „išsuko” nuo atsakomybės garsųjį „anūką”, URM ministerį Gabrielių Landsbergį.

Kaip žinia, Europos parlamento nary Stasys Jakeliūnas kreipėsi į teismą, kai „anūkas” vienoje televizijos laidoje viešai paskelbė, kad „Mane pasiekė žinios, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S.jakeliūnas grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas“.

Kitaip sakant, „anūkas” apkaltino S.Jakeliūną sunkaus nusikaltimo padarymu – „grasino Konstitucinio teismo teisėjams”.

Kiap žinia, SEimas dar 2018 m. priėmė įstatymą, kuriuo užkirto kelią Sodros lėšų pervedimui į privačius pensijų fondus. Per metus vidutiniškai Sodra privatiems pensijų fondams pervesdavo apie 400 mln. eurų, ir todėl Sodros biudžete nuolat žiojėjo kelių milijardų skola, o privatūs pensijų fondai dažniausiai tuos pinigus ištaškydavo „investicijoms“, kurie visada baigdavosi nuostoliais.

 Tik Seimui priėmus šį įstatymą, sukruto konservatoriai – puolė rinkti SEimo narių parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, kad neva Sodros lėšų taškymas privatiems fondams prieštarauja Konstitucijai.

Renkant Seimo narių balsus, paaiškėjo skandalingi dalykai – paaiškėjo, kad konservatorių neva parengtą skundą KT iš tiesų rengė ne jie, o suinteresuota pusė – „Lietuvos Investicijų ir pensijų fondų asociacija“ (LIPFA), kuri vienija pensijų fondus. Būtent LIPFA pasamdyti advokatai ir parengė konservatorių kreipimąsi į KT – LIPFA advokatų ir G.Landsbergio parengtas pareiškimas KT pilnai sutapo, o visas pensijų fondų advokatų parengtas tekstas buvo praktiškai visas pažodžiui perkeltas į konservatorių Konstituciniam Teismui išsiųstą raštą.

„Tai kas įvyko – beprecedentis atvejis. Konstitucinį Teismą pasiekė iš esmės verslininkų rengtas skundas – G. Landsbergis ir jo kolegos, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir įstatymo jiems suteiktą teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą panaudojo ne gindami viešąjį interesą, o  tenkindami privataus verslo interesus. Taip buvo pademonstruota visiška nepagarba Konstituciniam Teismui. Remiantis verslininkų rengtais tekstais stabdant pensijų reformą buvo pasikėsinta į pensininkų pajamas – bandyta užkirsti valstybei galimybę didinti pensijas. Po A. Kubiliaus Vyriausybės vykdytos naktinės pensijų reformos, kai buvo sumažintos Lietuvos žmonių pensijos, tai antras teisinio nihilizmo ir socialinės neatsakomybės pavyzdys“, – pareiškė Seimo narė A.Širinskienė.

Negana to, paaiškėjo, kad netrukus po G. Landsbergio vykdyto aršaus pensijų fondų verslo interesų gynimo ir  atstovavimo jiems Konstituciniame Teisme, žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog „BaltCap Infrastructure Fund“,  į kurį yra investavę visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, skirs  11 mln. eurų naujos mokyklos ir vaikų darželio, kurį valdo Austėja Landsbergienė, statybai Vilniaus Kalnėnų mikrorajone.

Dar įdomiau, tada ir paaiškėjo, kad viena iš Konstitucinio teismo teisėja Daiva Petrylaitė jau parengė išankstinį minėto konservatorių parengto projekto vertinimą. Juokinga, kad teisėjos Daivos Petrylaitės sesuo VIda Petrylaitė jau prieš tai atliko pensijų reformos teisinį vertinimą Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijai. Seserys – KT teisėja ir advokatė – dirbo ranka rankon, kad matyt, konsevratorių parengtas projektas būtų pripažintas antikonstituciniu.

Kilus skandalui, „anūkas” pareiškė, kad Stasys Jakeliūnas grasino Kt teisėjams. Šis kreipėsi į teismą. Po dviejų metų S.Jakeliūnas padarė tokias išvadas:

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, P. Gražulis, pajuokavęs apie už jo nugaros stovintį neapsirengusį A. Tapiną, pažeidė jo garbę ir orumą. G. Landsbergis, televizijos laidoje apkaltinęs mane padarius nusikaltimą – nekaltas. Du mano kasaciniai skundai atmesti kaip nesvarstytini, tad visos galimybės siekti teisingumo Lietuvoje yra išnaudotos. Akivaizdus dvejopų standartų taikymo ir teisės viršenybės principo paniekinimo pavyzdys Lietuvos teismų sistemoje. Matysime, ką apie tai mano Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Ir Vilniaus apygardos teismo (to paties, pasak kurio Eligijus Masliulis, paėmęs dėžutę su grynaisiais politinei veiklai finansuoti – nekaltas) manymu G. Landsbergis, apšmeižęs mane, nieko nepažeidė.

Nei įstatymo, nei mano garbės ir orumo. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme jis patvirtino savo teiginį, kad grasinau Konstitucinio Teismo teisėjams ir pareiškė, kad rėmėsi patikimu šaltiniu, kurio negali atskleisti, bet prisiima atsakomybę už išsakytą teiginį. Buvęs Teismo pirmininkas, liudydamas teisme aiškiai pasakė, kad jokio grasinimo ar spaudimo jam nebuvo. Viskas absliučiai aišku, bet abu teismai ignoravo faktus ir logiką. Tad du klausimai. Kokia vertybė Lietuvoje ir jos teismuose svarbesnė – teisės viršenybė ar G. Landsbergis? Ar verta ir toliau mokėti advokatams ir teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam tesimui?

Civilinė byla Nr. e2A-958-577/2022

Teisminio proceso Nr.2-68-3-06662-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1.

 (S)

A drawing of a horse
Description automatically generated with low confidence

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui G. L. dėl teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. L. ir prašė pripažinti, kad G. L. teiginiai apie tai, kad S. J. grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas <…>, tai reiškia buvo daromas spaudimas KT (Konstituciniam Teismui) neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti ir žemina S. J. garbę ir orumą; priteisti ieškovui iš atsakovo 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

1.1.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Seimo narių grupė 2018 m. liepos 17 d., tarp jų ir atsakovas, kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų sistemos reformos, kreipimesi didele dalimi panaudodami pensijų fondams atstovaujančių advokatų parengto teisinės analizės ir vertinimo tekstą, kurį, nenurodydami autorių (suinteresuotų asmenų), pateikė kaip savo. Viena iš autorių, pensijų fondų užsakymu rengusių teisinės analizės ir vertinimo tekstą, buvo advokatė V. P.. Paaiškėjo, kad atlikti išankstinį Seimo narių grupės kreipimosi tyrimą buvo pavesta Konstitucinio Teismo teisėjai D. P., advokatės V. P. seseriai, ir dėl šios priežasties teisėja buvo nušalinta nuo tyrimo.

1.2.       Oficialiai suderinus, 2018 m. rugsėjo 3 d. ieškovas buvo susitikęs su Konstitucinio Teismo pirmininku apsikeisti nuomonėmis darbiniais klausimais.

1.3.       Tiesioginėje laidoje interneto svetainėje „DELFI Diena“ 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovas, be kita ko, sakė „Dabar Konstituciniam Teismui yra apskųstas pensijų reformos įstatymas, kuris yra svarstomas. Jo išvados turėjo būti skelbtos praėjusią savaitę. Mane pasiekė žinios, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (S. J. – DELFI) lankėsi Konstituciniame Teisme ir grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas <…> Tokia informacija yra pateikta, jeigu tai yra tiesa, tai reiškia buvo daromas spaudimas KT dėl konkretaus įstatymo priėmimo“. Atsakovas patikino, kad TS-LKD rimtai žiūri į šį atvejį ir jeigu nuogąstavimai pasitvirtins, konservatoriai yra pasiryžę kreiptis į teisėsaugą. Jis taip pat pasakė, kad informacija, pagrindžianti jo teiginius, bus pateikta.

1.4.       Konstitucinio Teismo pirmininkas per savo atstovę tą pačią dieną viešai paneigė atsakovo paskleistą informaciją, kad jam ar bet kuriam kitam teisėjui ieškovas būtų grasinęs ir pokalbio nevertina kaip spaudimo. Ieškovas tą pačią dieną taip pat paneigė atsakovo teiginius. Interneto portale www.delfi.lt 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo išplatintas straipsnis „G. L.: J. grasino Konstitucinio Teismo teisėjams“ (toliau ir – Straipsnis), kuriame vėl buvo pateiktos G. L. teiginių citatos.

1.5.       Nei atsakovas, nei kiti asmenys nėra kreipęsi į teisėsaugos įstaigas dėl galimų ieškovo nusikalstamų veiksmų tyrimo ir nėra priimtas ar įsiteisėjęs joks teismų procesinis sprendimas. Atsakovas informaciją paskleidė nesąžiningai, kadangi ji neturi objektyvaus pagrindo. Net ir pripažinus atsakovo atskirus teiginius jo nuomone, ji visiškai pažeistų teisės reikalavimus – ji įžeidžia ir siekia menkinti bei pažeminti ieškovą, neturi jokio pozityvaus tikslo ir nepagrįstai nurodo ieškovą neva padarius nusikaltimus. Atsakovo tiesiogine tyčia paviešinti tikrovės neatitinkantys ir neįrodyti teiginiai neva ieškovas yra padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje (grasinimas teisėjams), pateikiami kaip tariamai buvęs faktas. Atsakovo paskleisti teiginiai negali būti laikomi asmens subjektyvaus pobūdžio nuomone ir (ar) kritika, nes nurodytų teiginių konstatuojamasis pobūdis ir jų kategoriškos formuluotės savaime lemia tai, kad buvo siekiama dezinformuoti visuomenę, paskleidžiant apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją.

1.6.       Tikrovės neatitinkančios ir ieškovo garbę ir orumą žeminančios žinios buvo paskleistos itin plačiu mastu, teiginius sužinojo labai didelė visuomenės dalis ir susikūrė neigiamą nuomonę apie ieškovą ir kaip asmenį, ir kaip tautos atstovą. Atsakovo veiksmai ypač apsunkino ieškovo galimybes toliau konstruktyviai dirbti atsakingus darbus, sumenkino jo reputaciją kitų akyse, kurie įgijo pagrindą nepasitikėti ieškovo kompetencija, veikla, savybėmis. Nepriklausomai nuo to, kad neturtinė žala ieškovui yra labai didelė, ieškovas prašo priteisti simbolinę 1 Eur dydžio neturtinę žalą.

2.       Atsakovas G. L. prašė ieškinį atmestiAtsiliepime nurodė, kad:

2.1.       pirmasis teiginys „Dabar Konstituciniam Teismui yra apskųstas pensijų reformos įstatymas, kuris yra svarstomas“ yra faktas (žinia), kuris buvo viešai paskelbtas dar prieš atsakovo komentarą ir ši žinia atitinka tikrovę. Atsakovas teiginyje ,,Jo išvados turėjo būti skelbtos praėjusią savaitę“ kalbėjo apie Konstitucinio Teismo reglamento 84-88 punktuose nurodytas išvadas ir sprendimus. Trečiasis atsakovo teiginys ,,Mane pasiekė žinios, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas lankėsi Konstituciniame Teisme“ yra žinia apie įvykusį ieškovo vizitą į Konstitucinį Teismą; ji yra teisinga. Teiginys ,,Mane pasiekė žinios, <…> kad grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas“ susijęs su minėtais teiginiais. Atsakovas komentuoja, kaip jis iš savo šaltinių suprato susitikimo tikslą ir turinį. Paskutinis nagrinėjamojo komentaro teiginys ,,Tokia informacija yra pateikta, jeigu tai yra tiesa, tai reiškia buvo daromas spaudimas KT dėl konkretaus įstatymo priėmimo“ yra vertinamojo pobūdžio, t. y. šiuo teiginiu paskelbiama atsakovo nuomonė, kaip jis vertintų tokį susitikimą (kuris iš tikrųjų buvo) ir jo tikslą, jeigu atsakovą pasiekusi informacija apie susitikimo turinį yra tiesa.

2.2.       Aiškinant teiginio ,,Mane pasiekė žinios, kad <….> grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas“ kontekstą reikia turėti omenyje ir bendrą komentuojamo klausimo kontekstą. Ieškovas yra Konstituciniam Teismui apskųstos pensijų sistemos reformos iniciatorius, pagrindinis projekto autorius, kuris buvo suinteresuotas tokio įstatymo priėmimu ir jo galiojimu. Atsakovas jį pasiekusią žinią apie įvykusį ieškovo susitikimą su Konstitucinio Teismo pirmininku vertino kaip teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens susitikimą su bylą nagrinėjančio teismo pirmininku, kuris įvyko būtent tuo metu, kuomet teismas turėjo priimti sprendimą – priimti ar nepriimti nagrinėti pateiktą Seimo narių pareiškimą. Vien tokio susitikimo faktas, įvertinus nurodytą kontekstą, buvo pakankamas atsakovui susidaryti nuomonę, kad ieškovas bandė daryti įtaką, kuri paprastai vadinama spaudimu Konstituciniam Teismui. Abu susitikimo dalyviai į savo pareigas buvo paskirti gerokai iki susitikimo ir per tą laiką neatsirado laiko ir progos susipažinimui, dėl to atsakovas darė logišką ir pagrįstą išvadą, kad susitikimo tikslas buvo Konstitucinio Teismo nagrinėjamame pareiškime keliami klausimai. Ieškovas viešai pripažino, jog minėto susitikimo metu jis išsakė teismo pirmininkui argumentus teismo nagrinėjimo bylos esmės klausimais, o teismo pirmininkas paaiškino procesą ir jokio rezultato neindikavo, savo pozicijos dėl kreipimosi neišdėstė. Konstitucinio Teismo pirmininkas 2018 m. rugsėjo 13 d. priėmė potvarkį nušalinti teisėją D. P. nuo išankstinio tyrimo dėl pensijų sistemos reformos, paaiškėjus, kad jos sesuo advokatė V. P. yra prisidėjusi rengiant parlamentarų kreipimosi argumentus. Faktinio pagrindo susidaryti nuomonę, kad gauta informacija apie ieškovo ir Konstitucinio Teismo pirmininko susitikimo pokalbių turinį gali būti teisinga ir kad ieškovas susitikimo metu galėjo siekti paveikti Konstitucinio Teismo pirmininką toje byloje, kurios oficialus nagrinėjimas dar nebuvo pradėtas, atsakovas turėjo pakankamai.

2.3.    Teiginys ,,grasino“ buvo išsakytas ne kaip ieškovo žinomas faktas ar žinia. Atsakovas turėjo sąžiningą pagrindą gautą informaciją apie susitikimą ir jo pobūdį, apie pokalbio turinį, vertinti kaip pagrįstą ir tikėtiną aplinkybę, kad susitikimo metu ieškovui ir Konstitucinio Teismo pirmininkui kalbantis apie pensijų sistemos reformą, tam tikro pobūdžio ieškovo užuominos ir/ar teiginiai gali būti išsakomi turint tikslą padaryti poveikį turimomis galiomis arba sukurti tokią regimybę pašnekovui. Atsakovas nurodė jam žinomas aplinkybes, kurios atitinka tikrovę ir atitinkamai išsakė subjektyvų tų faktų vertinimą. Panašų minėtų faktų vertinimą viešai išsakė ne tik atsakovas, bet ir žinomi politologai bei konstitucinės teisės specialistai.

2.4.       Atsakovas kalbėjo apie ieškovo kaip viešo asmens poelgius ir juos vertino neperžengdamas nustatytų ribų. Ieškovui taikomas reikalavimas būti pakantesniam griežtesnei, labiau provokuojančiai ir šiurkštesnei kritikai, todėl atsakovui nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės ir tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. J. į valstybės biudžetą 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovo pasisakymo pirmas teiginys „Dabar Konstituciniam Teismui yra apskųstas pensijų reformos įstatymas, kuris yra svarstomas“ yra atsakovo nurodytas atitinkantis tikrovę faktas (žinia). Atsižvelgęs į tai, kad dėl atsakovo teiginio ,,Jo išvados turėjo būti skelbtos praėjusią savaitę“ reikalavimas nepareikštas, ir jis vertinamas kaip atsakovo 2018 m. rugsėjo 13 d. pasisakymo kontekstas, ieškovui nepateikus įrodymų, ar BNS skelbė atsakovo nurodytą informaciją, teismas sprendė, kad antras atsakovo teiginys yra jo nuomonė, susiformavusi remiantis masinėse informavimo priemonėse pateikta informacija ir Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. reglamento nuostatomis. Teismas konstatavo, jog trečias atsakovo pasisakymo teiginys ,,Mane pasiekė žinios, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas lankėsi Konstituciniame Teisme“ yra faktas (žinia) apie ieškovo vizitą į Konstitucinį Teismą, kurį viešai ir nagrinėjamoje byloje yra pripažinęs ieškovas ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Ž. 

7.       Spręsdamas dėl ketvirtojo atsakovo pasisakymo teiginio ,,Mane pasiekė žinios, kad <….> grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas“ pobūdžio teismas įvertino visą su atsakovo pasakytais teiginiais susijusį kontekstą (ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis buvo suinteresuotas tokio įstatymo priėmimu ir kt.), liudytojo – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko D. Ž. parodymus (kad jis nematė poreikio nukelti susitikimą vėlesniam laikui, nes ieškovas neindikavo, kad jis ruošiasi kalbėtis apie bylą, ieškovas neturėjo jokio procesinio statuso Konstituciniame Teisme, tvirtino, kad apie bylą nekalbėjo ir kt.), atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas yra viešai pasisakęs, jog jis ir Konstitucinio Teismo pirmininkas apsikeitė pozicijomis: jis bandė išdėstyti ekonominius ir finansinius dalykus, o Konstitucinio Teismo pirmininkas pateikė procesinį ir teisinį vertinimą, kuo remdamasis Konstitucinis teismas sprendžia panašias bylas ir priima sprendimus dėl svarstymo. Teismas nurodė, jog svarbu ir tai, kad tiek ieškovas, tiek ir Konstitucinio Teismo pirmininkas į savo pareigas buvo paskirti ne susitikimo išvakarėse, todėl ieškovas ir iki Seimo narių grupės kreipimosi turėjo pakankamai laiko audiencijai pas Konstitucinio Teismo pirmininką savo ekonominėms ir finansinėms įžvalgoms išdėstyti ir susipažinti su Konstitucinio Teismo darbu.

8.       Teismas ketvirtą ir penktą atsakovo ginčo teiginius vertino kartu. Iš teksto konstrukcijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas išdėsto jį pasiekusias žinias, kurias atsakovas ne konstatuoja, o tik nurodo, kaip jis vertina tokius veiksmus, jeigu pasitvirtintų, kad tai yra tiesa. Teismas pažymėjo, kad ketvirtojo teiginio pradžia „Mane pasiekė žinios“ pagal tolesnį teksto dėstymą (konstrukciją), o būtent tai, kad atsakovas nurodo, jog jį pasiekusios žinios dar turi būti tikrinamos, įvertinus atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, leidžia spręsti, kad atsakovą pasiekusi žinia buvo patikimo asmens (-ų) jam pasakytas gandas (nepatvirtinta žinia), suformuotas įvertinus gautus duomenis.

9.       Teismas sprendė, kad atsakovas jį pasiekusią žinią apie įvykusį ieškovo susitikimą su Konstitucinio Teismo teisėjais turėjo pagrindą vertinti kaip teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens susitikimą su bylą nagrinėjančio teismo teisėjais, nes susitikimas įvyko tuo metu, kai Konstitucinis Teismas turėjo priimti sprendimą dėl pateikto grupės Seimo narių pareiškimo priėmimo nagrinėti. Teismas pripažino logišku ir pagrįstu atsakovo paaiškinimą, kad įvertinus nurodytą kontekstą, vien susitikimo fakto pakako atsakovui susidaryti nuomonę, kad ieškovas siekė daryti įtaką, vadinamą spaudimu, Konstituciniam Teismui, juolab kad ieškovas viešai yra nurodęs, jog minėto susitikimo metu jis teismo pirmininkui išsakė argumentus bylos nagrinėjimo klausimais. Taip pat teismas padarė išvadą, jog atsakovas perteikė jį pasiekusias žinias ne kaip teiginį, o kaip, jo vertinimu, gautą itin svarbią informaciją, pateikdamas savo gautos informacijos subjektyvų vertinimą, kaip jis suvokia jam pateiktą informaciją ir kaip ją vertina, jeigu ta informacija pasitvirtins.

10.       Teismas sprendė, kad ginčo teiginiais atsakovas išreiškė savo subjektyvų neigiamą gautos informacijos vertinimą. Teismas nurodė, jog tokiu atveju netaikytini specifiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą.

11.       Pažymėjo, kad ieškovo ir liudytojo D. Ž. paaiškinimai dėl ieškovo vizito į Konstitucinį Teismą tikslo ir pokalbio metu aptariamų klausimų, atsakovo nuomonės susiformavimo kontekstui įvertinti nėra reikšmingi.

12.       Teismas nurodė, jog atsakovas turėjo faktinį pagrindą susidaryti nuomonę, kad ieškovas susitikimo metu su Konstitucinio Teismo teisėjais (tuo metu nebuvo žinoma su kuo konkrečiai ieškovas susitiko) galėjo siekti juos paveikti priimant sprendimą dėl Seimo narių pareiškimo priimtinumo, o atsakovą pasiekęs vertinimas apie ieškovo veiksmus („grasinimą“) turi būti paviešintas tam, kad būtų viešai patvirtintas arba paneigtas, ir jeigu būtų nustatyta, kad tai yra tiesa, tai atsakovas tai vertintų neigiamai.

13.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl nuomonės paskleidimo sąžiningumo, svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp asmens teisės į saviraiškos laisvę ir asmens garbės ir orumo gynimo. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo teiginiai yra susiję su šalių vieša veikla, aukščiausio lygio politikų statusu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas akcentavo jo susitikimo su Konstitucinio Teismo pirmininku oficialumą kaip politiko etikos standartams atitikimo matą, ir atsakovo ginčo teiginį <…>„grasino Konstitucinio Teismo teisėjams“<…> aiškino pažodžiui, atsietai nuo konteksto, kaip viešai atsakovo paskleistą informaciją apie ieškovo padarytą nusikaltimą, akcentuodamas jo kaip nusikaltimo padarymu apkaltinto asmens patirtus emocinius nepatogumus, stresą, ir kt. Teismo nuomone, toks pažodinis atsieto nuo konteksto teiginio aiškinimas yra ydingas, neatitinka suformuotos teismų praktikos. Teismo vertinimu, atsakovas ne kaltino ieškovą nusikaltimu, o išreiškė griežtą ieškovo kaip aukšto rango politiko galimai atliktų veiksmų (spaudimo Konstitucinio Teismo teisėjams) kritiką, kuriai ieškovas kaip politikas turi būti pakantus.

14.       Teismas nurodė, kad byloje esminę reikšmę turėjo ieškovo nesavalaikio vizito į Konstitucinį teismą faktas, o ne atsakovo ginčo teiginio žodis „grasino“, nes bet kuris protingas vidutinio išprusimo žmogus supranta, kad kalbama yra apie galimą poveikį Konstituciniam Teismui. Teismas pritarė atsakovui, jog dėl neigiamo ieškovo veiksmų vertinimo visuomenėje yra kaltas pats ieškovas, kaip aukščiausio lygio politikas, tokiu vizitu pas Konstitucinio Teismo pirmininką padaręs klaidą.

15.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas įrodymų, patvirtinančių, jog jam, kaip visuomenės veikėjui (politikui), kilo realių neigiamų pasekmių dėl atsakovo ginčo teiginių, į bylą nepateikė.

16.       Teismo vertinimu, atsakovo nuomonė apie ieškovo vizitą į Konstitucinį Teismą, jo pobūdį, tikslą buvo išreikšta nesiekiant žeminti ir menkinti ieškovą, jį įžeisti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti jo kaip politiko veiklos trūkumus, siekiant juos paviešinti.

17.       Teismas sprendė, kad atsakovas ginčo teiginiais, kuriais jis išreiškė gautų žinių pagrindu sudariusią nuomonę, CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyje bei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus: pripažinti, kad atsakovo pasakyti ginčo teiginiai pažeidė ieškovo garbę ir orumą, ir taikyti atsakovui civilinę atsakomybę – priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18.       Ieškovas S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Nagrinėdamas bylą teismas buvo šališkas. Teismo sprendimo motyvuose teismas daug dėmesio skyrė kontekstui, kurį suformavo pagal atsakovo pateiktą informaciją ir vertinimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu sąmoningai neleido ieškovui pateikti jo manymu svarbaus konteksto ir jo neaptarė savo sprendime. Esminė bylos aplinkybė buvo ne ieškovo susitikimo su Konstitucinio Teismo pirmininku faktas ar laikas, o tai, kad atsakovo pasirašytą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą Seimo narių grupė didžiąja dalimi perrašė iš suinteresuotų verslo atstovų pateikto ir, be kita ko, Konstitucinio Teismo teisėjos D. P. sesers advokatės V. P. parengto teksto, o medžiagą Konstitucinio Teismo bylos nagrinėjimui rengė būtent Konstitucinio Teismo teisėja D. P.. Pasak apelianto, tai ir yra priežastis, kodėl atsakovas pasistengė „užglaistyti“ savo ir kitų Seimo narių veiksmais sukeltą skandalą dar didesniu viešu skandalu apie tariamą ieškovo grasinimą teisėjams. Teismas netenkino ieškovo prašymo apklausti Konstitucinio Teismo teisėją D. P., neleido užduoti klausimų atsakovui apie jo pasirašyto kreipimosi į Konstitucinį Teismą atsiradimo aplinkybes, kurios, ieškovo įsitikinimu, galėjo padėti teismui suprasti atsakovo išsakytą kaltinimą ieškovui grasinus Konstitucinio Teismo teisėjams. Teismas sprendime nepaminėjo, kad ieškovas yra pateikęs raštu baigiamąją kalbą, kurioje išsamiai išdėstė reikšmingas ginčo kontekstui aplinkybes. Teismas atsakovo pasisakymą išskaidė atskirais sakiniais, jų dalimis, pašalino tuos, kurie neprašomi paneigti ir tariamai nesvarbūs, ir pasirinktus likusius teiginius ar mintis sukonstravo selektyviai, kaip tariamai pakankamą pagrindą ieškiniui atmesti. Vengimas minėti ir nešališkai aptarti visas bylos aplinkybes ir kontekstą rodo teismo šališkumą.

16.2.                      Kadangi šaltinių savo žinių paskelbimui atsakovas neatskleidė, jis ir turėtų būti atsakingas už neatitinkančių tikrovės teiginių skleidimą. Atsakovas paskleidė tariamai jam kažkieno perduotą žinią kaip savo (už jos teisingumą atsakovas prisiėmė atsakomybę pats). Atsakovas teiginių paskleidimo momentu nežinojo, ar jo skleidžiamos žinios yra tiesa, o vėliau niekada ir neįrodė, kad jos buvo tiesa. Priešingai, tai paneigė tuometinis Konstitucinio Teismo pirmininkas, kuris buvo susitikęs su ieškovu ir tariamai galėjo būti spaudžiamas ar jam grasinama. Teismas nepaneigė šio liudijimo reikšmės. Byloje nebuvo nustatytas šaltinis, kuris būtų tiksliai pasakęs tokią žinią atsakovui. Atsakovą pasiekusios žinios nebuvo tikrintos. Faktas, kad po viešo atsakovo teiginių paskleidimo teisėjas nesikreipė į jokias institucijas dėl galimos įtakos jam, rodo, kad nebuvo jokio spaudimo.

16.3.                      Atsakovo pozicija, kad jis po savo teiginių paviešinimo neoficialiai informaciją tikrino, neįrodyti. Neoficialus atsakovo bendravimas su neatskleistais darbuotojais apie tariamą spaudimą teisėjams, būnant suinteresuotu kreipimosi į teismą perspektyva, yra didesnė problema nei viešas ir oficialiai suderintas ieškovo susitikimas teisme.

16.4.                      Teismas nenustatė, iš ko atsakovas sužinojo savo paskleistas žinias, todėl negalėjo daryti išvados apie atsakovo padarytų prielaidų apie jas teisingumą. Skelbdamas žinias pats atsakovas nežinojo, ar jos yra tiesa. Pagal teismų praktiką tiek skelbiant žinias, tiek savo nuomonę yra preziumuojama, kad jos neteisingos, kol paskelbęs asmuo neįrodo priešingai. Gandų skelbimas nelaikytinas leistinu ir pateisinamu. Teismo motyvas, neva atsakovą pasiekė patikimo asmens gandas, suformuotas įvertinus gautus duomenis, atmestinas kaip nelogiškas. Nenustatyta, kokie duomenys buvo vertinti, koks asmuo juos pranešė atsakovui, ar tas asmuo buvo suinteresuotas, ar patikimas.

16.5.                      Žinoję apie ieškovo vizitą asmenys negalėjo jo vertinti kaip grasinimo. Be ieškovo ir liudytojo susitikime daugiau niekas nedalyvavo, todėl vien iš fakto, kad asmuo viešai lankosi viešoje įstaigoje (teisme), negalima daryti išvados, kad jis eina grasinti teisėjams ar juos spausti.

16.6.                      Teismo argumentas, kad ieškovas susitiko su Konstitucinio Teismo pirmininku netinkamu metu, apelianto įsitikinimu, nėra teisingas ieškiniui atmesti. Konstitucinis Teismas iš esmės visada turi bylų, kuriose svarsto Seimo priimtų teisės aktų teisėtumą ar atitiktį Konstitucijai. Remiantis tokia logika, bet kada ir bet koks Seimo narių ar jų grupės susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku būtų netinkamu laiku. Liudytojas patvirtino, kad ieškovas nebuvo susijęs su bylos nagrinėjimu. Sprendimus dėl įstatymų atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas priima in corpore. Teismo prielaida, kad ieškovui susitikus su vienu iš teisėjų, tai savaime gali lemti grasinimą visiems kitiems teisėjams, neteisinga. Iš bylos medžiagos ir liudytojo parodymų matyti, kad liudytojas su ieškovu nekalbėjo apie konkrečias bylas.

16.7.                      Teismo išvada, kad atsakovo viešai išreikštas jo gautos informacijos vertinimas neleidžia ieškovui byloje naudotis CK 2.24 straipsnyje numatytais savo pažeistų teisių gynimo būdais, nėra teisinga. Atsakovas paskelbė ne tik savo neigiamą vertinimą, bet ir tikrovės neatitinkančią žinią, kurią kartu ir įvertino. Ieškovas neturi galimybės paskleistos žinios pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir žeminančia garbę ir orumą reikalauti iš asmens, kuris tą žinią galimai pasakė atsakovui. Jo tapatybės neatskleidžia atsakovas, kuris žinią išplatino prisiimdamas už tai atsakomybę. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tiek tuo atveju, jeigu teismas faktus (ieškinio pagrindą) teisiškai kvalifikuoja kaip CK 2.24 straipsnio pažeidimą, tiek ir tada, kad teismas faktus įvertina kaip kitų teisės normų pažeidimą, prašomos taikyti asmens teisių gynimo priemonės (ieškinio dalykas) gali sutapti – abiem atvejais gali būti prašoma tiek pažeidimo pripažinimo, tiek neturtinės žalos atlyginimo.

16.8.                      Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Teismas atmetė susitikimo dalyvių – ieškovo ir liudytojo – paaiškinimus ir nesirėmė kitais įrodymais. Tiek ieškovas, tiek ir Konstitucinio Teismo pirmininkas tą pačią dieną po atsakovo viešų pareiškimų paneigė bet kokį spaudimo ar grasinimo faktą ir tą patį patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Todėl teigti, kad jie pamiršo, kas vyko, nelogiška. Tokio pobūdžio bylose galioja paskleistų teiginių neteisingumo prezumpcija, kurią turi paneigti jas paskleidęs asmuo (atsakovas). Jis to nepadarė, todėl teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė neteisingas išvadas.

16.9.                      Atsakovo paskleisti teiginiai neturėjo faktinio pagrindo ir nebuvo sąžiningai skleidžiami. Atsakovas teiginius paskelbė ne iš karto po ieškovo vizito, o po dešimties dienų. Kodėl neatskleistas atsakovo šaltinis ir pats atsakovas nevykdė pilietinės pareigos tokį vizitą išviešinti ar pakomentuoti anksčiau, galima atsakyti įvertinus bylos kontekstą. Apeliantas pažymi, kad atsakovas byloje nagrinėjamame komentare pateikė teiginį „<…> Jo išvados turėjo būti skelbtos praėjusią savaitę <…>“. Atsakovas teigė neva iš BNS sužinojęs aplinkybę, ką ir kada turi paskelbti Konstitucinis Teismas, tačiau tai patvirtinantis BNS pranešimas nebuvo pateiktas. Konstitucinio Teismo pirmininkas paliudijo, kad teismas tiksliai nežino kada išspręs prašymo priėmimo klausimą, nes nagrinėjimui šis klausimas rengiamas neapibrėžtą laiką ir gali būti taisomas, nagrinėjamas kelis kartus ir pan. Apeliantas nurodė, jog laikotarpiu tarp ieškovo 2018 m. rugsėjo 3 d. vizito ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 13 d. viešų pareiškimų, nusišalino teisėja D. P.; tai tikėtinai žinojo ir atsakovas, kuris ir pasirinko būdą kaip tokią situaciją išspręsti – viešai apkaltinti ieškovą grasinimu ir spaudimu teisėjams. Toks atsakovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Ginčijamame sprendime visas šis kontekstas nebuvo vertinamas, o teismo posėdžio metu ieškovo paaiškinimai apie šias aplinkybes buvo nutraukiami kaip nesusiję su byla.

16.10.                      Ieškovas net ir kaip viešas asmuo neturėjo būti žeminamas ginčo situacijoje. Teismas pasirinko neteisingą balansą ir prioritetus.

16.11.                      Ieškovas nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovas realių neigiamų pasekmių neįrodė. Ieškovas yra Europos Parlamento narys. Viešai paskleisti atsakovo teiginiai ir atsakovo pateikta išvada, neva Europos kontekste po tokių įvykių (ieškovo grasinimo teisėjams) Lietuva gali turėti tarptautinių problemų, savaime sudaro problemas ir sukelia žalą ieškovui. Ieškovas gali turėti problemų Europos Sąjungos įstaigose dėl to, kad apie jį paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. Paskleista informacija plačiai prieinama viešuose šaltiniuose. Poreikis viešai teisintis po atsakovo viešų pareiškimų taip pat yra sąlygotas šių aplinkybių.

16.12.                      Sprendime cituota teismų praktika dėl bendrų neturtinės žalos atlyginimo prielaidų, argumentų, įrodymų, nebuvo individualizuota. Teismo išvada, kad ieškovui neturtinė žala nepadaryta ir neįrodyta, yra neteisinga.

2.                      Atsakovas G. L. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Kreipimosi į Konstitucinį Teismą aplinkybės ir Konstitucinio Teismo teisėjos D. P. vaidmuo neturi loginio ryšio su ginčo dalyku. Konstitucinio Teismo primininkas D. Ž. posėdžio metu dėl teisėjos D. P. nurodė, kad jos nusišalinimo sąsajų su ieškovo vizitu nėra, iš ieškovo jokios informacijos dėl teisėjos sesers negavo. Be to, pats ieškovas nurodė, kad ieškovo susitikimo su Konstitucinio Teismo pirmininku metu Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį teismą turinys ieškovui nebuvo žinomas, aplinkybė, jog viena iš Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą autorių buvo teisėjos D. P. sesuo ieškovui nebuvo žinoma. Apelianto teiginiai, kad teismas buvo šališkas, neturi faktinio pagrindo. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo apklausti Konstitucinio Teismo teisėją D. P., kadangi ieškovo nurodomos aplinkybės nesusijusios su ginčo dalyku.

17.2.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla.

17.3.                      Ginčo esmė yra ne tai, ką ieškovas kalbėjo su Konstitucinio teismo pirmininku susitikimo metu ir ar buvo realus grasinimas, o tai, ar tuo metu, kai atsakovas paskleidė savo nuomonę apie apelianto susitikimą su Konstitucinio Teismo pirmininku, atsakovas galėjo pagrįstai padaryti prielaidą apie galimai ieškovo daromą spaudimą Konstituciniam Teismui. Pirmosios instancijos teismas tai tyrė ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas. Teiginiu ,,Mane pasiekė žinios, kad grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas“ atsakovas komentuoja, kaip jis iš savo šaltinių suprato susitikimo tikslą ir turinį. Komentaro teiginys ,,Tokia informacija yra pateikta, jeigu tai yra tiesa, tai reiškia buvo daromas spaudimas KT dėl konkretaus įstatymo priėmimo“ yra vertinamojo pobūdžio. Atsakovas, jį pasiekusią žinią apie S. J. susitikimą su Konstitucinio Teismo pirmininku vertino kaip teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens susitikimą su bylą nagrinėjančio teismo pirmininku, kuris įvyko būtent tuo metu, kuomet teismas turėjo priimti sprendimą – priimti ar nepriimti nagrinėti Konstituciniam Teismui pateikto Seimo narių pareiškimą. Pasak atsakovo, įvertinus teiginio turinį, lingvistinį kontekstą ir kontekstines faktines aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas paskelbė situaciją vertinamojo pobūdžio nuomonę, o ne žinias ir atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai nuomonei susiformuoti.

17.4.                      Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti gautų žinių patikimumu. Apie planuojamą susitikimą, viešoje erdvėje nebuvo jokių duomenų; atsakovas šiuos duomenis gavo iš šaltinio Konstituciniame Teisme. Kadangi atsakovas žinojo kontekstą, jis padarė logišką prielaidą, kad apelianto susitikimo tikslas su Konstitucinio Teismo pirmininku yra Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą aptarimas. Šiuo atveju nesvarbu, kaip tai suprato Konstitucinio Teismo pirmininkas, kad spaudimo nepajuto. Ieškovas pripažino, kad jis susitikime kalbėjo apie pensijų reformą, istorinius bei kontekstinius aspektus ir perdavė Konstitucinio Teismo pirmininkui specialios literatūros apie tai. Atsakovo teigimu, iš neatskleisto šaltinio gautų duomenų pagrindu atsakovo padaryta prielaida, kad apelianto susitikimo su Konstitucinio Teismo pirmininku tikslas – padaryti poveikį susijusį su Seimo narių grupės kreipimusi į Konstitucinį Teismą, pasirodė visiškai pagrįsta. Atsakovas elgėsi sąžiningai ir įvykdė moralinę bei pilietinę pareigą išviešinti tokį politiko vizitą, tokiu būdu užkardant bandymus daryti poveikį.

17.5.                      Dėl apelianto menamos žalos, atsakovas pažymi, kad apeliantas neįrodė, ar buvo kilusios kokios nors realios problemos. Apelianto neapdairaus ir nesavalaikio vizito faktas sukėlė dviprasmišką ir neigiamą ieškovo ir Konstitucinio Teismo pirmininko susitikimo vertinimą įvairiuose visuomeniniuose sluoksniuose. Dėl to atsakingas ne atsakovas, pavartojęs žodį „grasinti“, o pats ieškovas.

17.6.                      Asmens garbė ir orumas gali būti ginami tik duomenis pripažįstant neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą. Atsakovas nepaskelbė tiesos neatitinkančių duomenų. Atsakovo teiginiai laikytini subjektyviu vertinimu, kurį jis atliko realiai egzistavusio fakto pagrindu.

17.7.                      Ieškovas ginčijamų teiginių paviešinimo metu buvo viešas asmuo. Ieškovui pagal įstatymus ir formuojamą teismų praktiką taikomas reikalavimas būti pakantesniam griežtesnei, labiau provokuojančiai ir šiurkštesnei kritikai, todėl atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4.                      Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, nepagrįstais, žeminančiais garbę ir orumą, neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5.                      Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. tiesioginėje laidoje interneto svetainėje „DELFI Diena“ atsakovas sakė: <…> „Dabar Konstituciniam Teismui yra apskųstas pensijų reformos įstatymas, kuris yra svarstomas. Jo išvados turėjo būti skelbtos praėjusią savaitę. Mane pasiekė žinios, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas lankėsi Konstituciniame Teisme ir grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas <…> Tokia informacija yra pateikta, jeigu tai yra tiesa, tai reiškia buvo daromas spaudimas KT dėl konkretaus įstatymo priėmimo“.<…> Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, jog G. L. teiginiai, kad S. J. grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas <…>, tai reiškia buvo daromas spaudimas KT (Konstituciniam Teismui) neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti ir žemina S. J. garbę ir orumą; taip pat prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

Dėl teisėjos šališkumo

6.                      Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

7.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

8.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

9.                      Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

10.                      Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

11.                      Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).<…>

12.                      Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, 2K-243/2009). Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). <…> Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021).

13.                      Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigdamas, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nurodė, jog teismas sprendimo motyvuose daug dėmesio skyrė kontekstui, kurį suformavo pagal atsakovo pateiktą informaciją ir vertinimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu sąmoningai neleido ieškovui pateikti jo manymu svarbaus konteksto ir jo neaptarė savo sprendime. Pasak ieškovo, teismas netenkino ieškovo prašymo apklausti Konstitucinio Teismo teisėją D. P., neleido užduoti klausimų atsakovui apie jo pasirašyto kreipimosi į Konstitucinį Teismą atsiradimo aplinkybes, nepaminėjo, kad ieškovas yra pateikęs baigiamąją kalbą, kurioje išdėstė reikšmingas ginčo kontekstui aplinkybes. Be to, teismas atsakovo pasisakymą išskaidė atskirais sakiniais, jų dalimis, pašalino tuos, kurie neprašomi paneigti ir tariamai nesvarbūs, ir pasirinktus likusius teiginius ar mintis sukonstravo selektyviai, kaip tariamai pakankamą pagrindą ieškiniui atmesti.

14.                      Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas, manydamas, kad teisėja yra šališka, prašymo dėl teisėjos nušalinimo pirmosios instancijos teisme nereiškė. Apeliantas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo atliktais procesiniais veiksmais (atsisakymu apklausti liudytoją, draudimu užduoti klausimą, kurį teismas vertino kaip nesusijusį su bylos dalyku, reikalavimo pagrįstumo vertinimu, teismo sprendimo išdėstymu ir pan.), tačiau pagal cituotą kasacinio teismo praktiką procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Ieškovo minimos aplinkybės sudaro pagrindą pasinaudoti teise apskųsti priimtą sprendimą dėl ginčo esmės instancine tvarka, kuria ieškovas ir  pasinaudojo, apeliaciniame skunde išdėstydamas motyvus tiek dėl, ieškovo manymu, bylai reikšmingų įrodinėtinų aplinkybių, bylos esmės, netinkamai išskaidyto nagrinėjamo pasisakymo ir kt. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų atitinkamas pirmosios instancijos teismo klaidas, minėti procesiniai pažeidimai savaime neįrodo teismo suinteresuotumo išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių. 

15.                      Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria apelianto išdėstytai nuomonei, kad teisėja teismo sprendime aptartą su atsakovo teiginiais susijusį kontekstą suformavo tik pagal atsakovo pateiktą informaciją bei vertinimus. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vadovavosi abiejų šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo bei liudytojo parodymais.

16.                      Išklausius apelianto nurodytą teismo posėdžio garso įrašo fragmentą (1:03:42 val., 1:08:12 val.) nustatyta, jog teisėja, prieš nutraukdama ieškovo užduodamus klausimus atsakovui, paaiškino, jog reikia kalbėti apie ieškinio dalyką ir pagrindą, klausė ieškovo, kodėl užduodami jo klausimai. Taigi, akivaizdu, kad teisėja ieškovo siekiamas detalizuoti aplinkybes (atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsakė į ieškovo klausimą, ar jam žinomas pasirašomo kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinys) laikė nesusijusiomis su ieškinio pagrindu bei dalyku.

17.                      Ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius bei ieškovo garbę bei orumą žeminančius teiginius (žinias) ir tuo sukėlė ieškovui neturtinę žalą. Ieškovas taip pat nurodė, jog teiginius pripažinus nuomone, ja buvo siekiama pažeminti ieškovą, įžeisti. Taigi, įrodinėjimo dalyką byloje sudarė aplinkybės dėl teiginio pripažinimo žinia/nuomone, jos atitikimo tikrovei, tai, ar paskleistos žinios (nuomonė) žemina ieškovo garbę ir orumą, taip pat aplinkybės, susijusios su neturtinės žalos sukėlimu.

18.                      Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015, 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

19.                      Pažymėtina ir tai, jog ieškovas aplinkybes apie Konstituciniam Teismui pateikto kreipimosi turinį atskleidė dar ieškinyje, prie ieškinio pridėjo tiek minimą Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos 2018 m. birželio 13 d. parengtą teisinę analizę ir vertinimą, kurią be kita ko, pasirašė Dr. V. P., tiek 2018 m. liepos 17 d. Seimo narių grupės kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo laikyti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad teismas tik atsakovui sudarė galimybes konstruoti jam palankų kontekstą.

20.                      Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). 

21.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ar apeliacinės instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Tai leidžia spręsti, jog apelianto įsitikinimu, byloje surinktų duomenų pakanka ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimui. Kaip minėta, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais.

22.                      Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo kaip nepagrįstus.

Dėl teiginio vertinimo žinia/nuomone

23.                      Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.

39.         CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

40.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41.         Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka.

42.         Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021)). 

43.         Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

44.         Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas paskleidė iš neatskleisto šaltinio gautas žinias, o ne pasakė savo nuomonę.

45.         Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas teigia, kad teismas visą atsakovo pasisakymą išskaidė atskirais sakiniais ar net jų dalimis, išėmė tuos, kurie neprašomi paneigti, ir pasirinktus likusius teiginius ar mintis sukonstravo selektyviai kaip tariamai pakankamą pagrindą ieškiniui atmesti. Tačiau būtent ieškovo reikalavimas suformuluotas taip, kad pašalinus atitinkamas teiginio dalis, neatsispindi tikras pasisakymo turinys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal kasacinio teismo išaiškinimus vertino tiek pasisakymo aplinkybes, tiek paties teiginio kontekstą.

46.         Kaip minėta, atsakovas nurodė, jog: „Mane pasiekė žinios, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (S. J. – DELFI) lankėsi Konstituciniame Teisme ir grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas <…> Tokia informacija yra pateikta, jeigu tai yra tiesa, tai reiškia buvo daromas spaudimas KT dėl konkretaus įstatymo priėmimo“. Ieškovo pateiktame reikalavime reikšmingų vertinimui teiginio dalių „Mane pasiekė žinios“, „jeigu tai yra tiesa“ nėra. 

47.         Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent paminėtos frazės akivaizdžiai leidžia suprasti, kad informacija nėra pateikiama kaip neginčytinas faktas, teiginys, kuris neturi būti tikrinamas. Nors apeliantas teigia, jog jo susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku buvo oficialiai suderintas, tačiau duomenų, kad tokia informacija buvo viešai paskelbta, nenurodo. Tai patvirtina atsakovo poziciją (teiginius), kad atitinkama informacija, kurią komentavo atsakovas, jam buvo suteikta, nepaisant to, kad atsakovas neatskleidė, kas ją suteikė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo teiginiais atsakovas išreiškė savo subjektyvų gautos nepatvirtintos informacijos apie ieškovo lankymąsi Konstituciniame Teisme ir grasinimą teisėjams, jeigu tokia informacija pasitvirtintų, vertinimą. Atsakovo teiginių struktūra, teismo analizuotų aplinkybių kontekstas leidžia daryti išvadą, jog tai atsakovo išsakyta nuomonė apie turimą informaciją, kurios tikrumas duomenų paskleidimo metu dar nebuvo aiškus. 

48.         Apeliantas akcentuoja, kad liudytojų apklaustas Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Ž. patvirtino, jog jokio spaudimo ar grasinimo nepajuto, be to, nei vienas teisėjas nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl galimos įtakos. Tačiau ieškovas nepagrįstai žodžius „grasino“ „daromas spaudimas“ vertina pagal jų tiesioginę prasmę. Sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta nuomone, kad šiuo atveju svarbiau ne tai, kaip tai suprato Konstitucinio Teismo pirmininkas (kad spaudimo nepajuto), o tai, kaip susitikimo tikslą suprato atsakovas (prieš paskelbdamas teiginius). Ieškovas neneigia, jog apsilankymo Konstituciniame Teisme metu dar nebuvo priimtas sprendimas dėl grupės Seimo narių pareiškimo dėl pensijų reformą reglamentuojančių įstatymų atitikimo Konstitucijai priėmimo nagrinėti (t. y. šį klausimą Konstitucinis Teismas turėjo spręsti), neneigia savo suinteresuotumo įstatymo, dėl kurio konstitucingumo kreiptasi, priėmimu (atsakovas nurodo, jog jį pasiekusią žinią apie įvykusį ieškovo susitikimą su Konstitucinio Teismo pirmininku vertino kaip teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens susitikimą su bylą nagrinėjančio teismo pirmininku), be to, ieškovas viešai yra pripažinęs, jog per vizitą pas Konstitucinio Teismo pirmininką pateikė „tam tikrus istorinius kontekstinius argumentus“ dėl pensijų reformos. Ieškovo argumentai nepaneigia, jog paminėtos aplinkybės negalėjo sudaryti neigiamos nuomonės apie ieškovo apsilankymo Konstituciniame Teisme tikslą. 

49.         Apeliantas pabrėžia, jog žinios nebuvo tikrintos; mano, kad teismo išvados iš esmės reiškia, jog asmuo, nurodęs, kad jis perdavė neatskleisto asmens pasakytus žodžius, gali būti neatsakingas už bet kokius pasisakymus.

50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto interpretacija. Nors atsakovas neatskleidė šaltinio, pateikusio jam informaciją, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmus atsižvelgė į susiklosčiusių bei nustatytų aplinkybių visumą, t. y. atsakovo atsakomybės netaikymui nepakako vien fakto, kad atsakovas nurodė gavęs informaciją iš kitų asmenų – teismas nustatinėjo, ar atsakovo paskelbtas gautos informacijos vertinimas turėjo pakankamą faktinį pagrindą, ar buvo reiškiamas sąžiningai ir kitas ginčui reikšmingas aplinkybes.

51.         Apelianto nuomone, ieškinio atmetimo motyvas dėl to, kad ieškovas susitiko su Konstitucinio Teismo pirmininku ir tai darė netinkamu metu, nėra teisingas. Atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas visuomet turi bylų, kuriose svarsto Seimo priimtų teisės aktų teisėtumą ar atitiktį Konstitucijai. Tačiau tokia pozicija išdėstyta neatsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes apie ieškovo suinteresuotumą dėl įstatymo, dėl kurio buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, priėmimo. Apeliantas klaidingai nurodo, jog teismas daro prielaidą, kad ieškovo susitikimas su vienu iš teisėjų, gali lemti grasinimą visiems teisėjams. Tokių išvadų teismo sprendime nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginče minimos aplinkybės apie kreipimosi į Konstitucinį Teismą priėmimo svarstymą, apelianto argumentai, kad sprendimus dėl įstatymų atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas priima in corpore, neturi reikšmės ginčo išsprendimui.

52.         Ieškovo itin akcentuojamos aplinkybės apie kreipimosi į Konstitucinį Teismą rengimą (tai, jog kreipimesi panaudota teisinės analizės ir vertinimo teksto, kurio viena iš autorių buvo advokatė V. P., Konstitucinio Teismo teisėjos D. P., kuriai pavesta atlikti išankstinį Seimo narių grupės kreipimosi tyrimą, sesuo, dalis), savaime nekeičia atsakovo nurodyto konteksto vertinimo, t. y. nepaneigia paminėtų aplinkybių egzistavimo.

53.         Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog teismo išvada, kad ieškovas neturi teisės ginti savo garbę ir orumą tokiais reikalavimais (ieškinio dalyku), kurie sutampa su CK 2.24 straipsnyje nurodytais, nepagrįsta. Pasak apelianto, tiek tuo atveju, jeigu teismas faktus (ieškinio pagrindą) teisiškai kvalifikuoja kaip CK 2.24 straipsnio pažeidimą, ir tuomet, kai faktus įvertina kaip kitų teisės normų pažeidimą, prašomos taikyti asmens gynimo priemonės (ieškinio dalykas) gali ir sutapti – abiem atvejais gali būti prašoma tiek pažeidimo pripažinimo, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo.

54.         Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo išvadai dėl atsakovo paskleistų teiginių pripažinimo nuomone – atsakovo gautos informacijos vertinimu.

55.         Kaip ir nurodo apeliantas, asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, kt.). Tačiau net ir ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 konstatuota, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (44 punktas). 

56.         Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimu prašo pripažinti, kad atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, nors pagal kasacinio teismo praktiką, nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.  Kita vertus, siekiant atitinkamų asmens gynimo priemonių taikymo, pirmiausia būtina įrodyti, kad, paskleista nuomonė yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo.

57.         Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, pažymi, jog tiek ieškovas, tiek Konstitucinio Teismo pirmininkas tą pačią dieną po atsakovo viešų pareiškimų paneigė bet kokį spaudimo ar grasinimo faktą. Pasak ieškovo, tokio pobūdžio bylose galioja paskleistų teiginių neteisingumo prezumpcija.

58. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).

59.         Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai susiję su jo pozicija teiginius laikyti žinia. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, ar atsakovo nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, ar ji yra sąžininga, ir pan., vertintina iki teiginių paskleidimo atsakovo žinoma informacija, o ne vėliau ieškovo ar Konstitucinio Teismo paskelbti paneigimai, ir tokį vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko tinkamai bei teisingai.

60.         Minėta, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

61. Teigdamas, kad atsakovo paskleisti teiginiai neturėjo faktinio pagrindo ir nebuvo sąžiningai skleidžiami, apeliantas akcentuoja nuo jo vizito į Konstitucinį Teismą iki atsakovo viešų pareiškimų įvykusį teisėjo D. P. nusišalinimo nuo atsakovo pateikto kreipimosi rengimo nagrinėjimui faktą. Pažymėtina, kad apelianto pastebėjimai, jog atsakovas teiginius paskelbė ne iš karto po ieškovo vizito, neatskleidžia, kada atsakovas sužinojo apie ieškovo vizitą į Konstitucinį Teismą. Ieškovo argumentai, jog atsakovas tikėtinai žinojo, kad nuo kreipimosi rengimo nagrinėjimui nusišalino teisėja, kurios sesers kartu su kitais teisininkais teisinio vertinimo pagrindu buvo grindžiamas atsakovo kreipimasis į Konstitucinį Teismą, ir pasirinko būdą kaip išspręsti tokią situaciją, t. y. viešai apkaltinti ieškovą grasinimu bei spaudimu teisėjams, laikytini nepagrįstais. Visų pirma, iš tokios formuluotės neaišku, kaip apeliantas supranta situacijos išsprendimą (dėl atsakovo teiginių paskleidimo negalėjo pakisti nei kreipimosi turinys, nei teisėjos nusišalinimo faktas). Baigiamojoje kalboje, teiktoje pirmosios instancijos teismui apeliantas nurodo, jog atsakovas ir kiti Seimo nariai ne tik sukėlė Konstituciniame Teisme rimtą interesų konfliktą, bet ir sukūrė sąlygas manyti, kad jie gina verslo, o ne visų šalies piliečių interesus. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės galėjo lemti atsakovo veiksmus, nepagrįstai apkaltinant ieškovą. Pasisakydama dėl šių argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas, išsakydamas šią versiją, nepagrindė, kad atsakovo paskleisti teiginiai galėjo eliminuoti ieškovo išdėstytus atsakovo (Seimo narių) galimus pažeidimus ar užkirsti kelią jų atskleidimui, svarbai ir pan. Kaip minėta, apelianto nurodyti faktai nepaneigia atsakovo ir teismo nurodytų aplinkybių bei ieškovo veiksmų vertinimo teiginių paskleidimo metu. 

62.         Apelianto įsitikinimu, teismas pasirinko neteisingą balansą tarp politikų veiklos viešos kritikos ribų ir viešų asmenų teisės ginti savo garbę ir orumą nuo žeminimo. Mano, kad ieškovas net ir kaip viešas asmuo neturėjo būti žeminamas ginčo situacijoje. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai (82 punktas) yra prieštaringi, išdėstyti netinkamai interpretuojant pirmosios instancijos teismo vertinimą. Ieškovas nurodo, jog teismo nuomone, siauri ištraukti iš teismo susiformuoto konteksto atsakovo žodžiai apie grasinimą teisėjams neturėtų labai įžeisti ieškovo ir jis turėtų tai ištverti kaip kasdienybę, nes yra politikas. Taip pat apeliantas pažymi, jog esamomis aplinkybėmis visą situacijos kontekstą, priežastis ir pagrindą, kuriuo remdamasis atsakovas skleidė teiginius, reikėjo matyti ir vertinti plačiau nei keli žodžiai, ir tuomet būtų akivaizdu, kad tokio pobūdžio kontekste asmens (tegul ir opozicinės politinės jėgos) viešas kaltinimas nusikaltimu nėra tinkamas.

63.         Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas būtent ir pabrėžė, kad  pažodinis atsieto nuo konteksto teiginio „grasino Konstitucinio Teismo teisėjams“ aiškinimas yra ydingas, neatitinka suformuotos teismų praktikos (teismo sprendimo 55 punktas). Apelianto įsitikinimas, jog atsakovo teiginių paskleidimą lėmė būtent ieškovo nurodytos aplinkybės, kad teismas įvertino ne tas kontekstą sudarančias aplinkybes, yra jo subjektyvi nuomonė. Kaip jau šioje nutartyje minėta, atsakovo teiginių paskleidimas neapribojo klausimo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą aplinkybių tyrimo ar vertinimo. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia teismo vertintų aplinkybių galimos įtakos atsakovo nuomonės susiformavimui bei išvadų dėl atsakovo siekio paviešinant ginčo objektu esantį tekstą. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ieškovas pernelyg akcentuoja atitinkamas teiginio dalis, neatsižvelgdamas į kontekstą, visą tekstą, jo konstrukciją. Formuluotė „jei tai tiesa“, leidžia pritarti išvadai dėl atsakovo siekio išviešinti jį pasiekusią informaciją bei savo nuomonę, siekiant ieškovo veiksmų viešo patvirtinimo arba paneigimo, politiko veiklos trūkumų išryškinimo. Tokią išvadą papildomai patvirtina paties apelianto cituojama (apeliacinio skundo 89 punktas) reportažo ištraukoje atsakovo pateiktos pozicijos dalis: „ […] aš labai tikiuosi, kad bus pateiktas atsakymas, kad tai nėra tiesa, vienaip ar kitaip, ar ne? arba, kad tai buvo tiesiog draugiški pokalbiai, pasiaiškinimai ir informacijos ieškojimas. Jeigu buvo daromas…, […] siekiama paveikti,.. daryti spaudimą..[…] dėl to, kad būtent tas įstatymas ir išvada turėjo būti skelbta, jinai yra nepaskelbta, buvo atidėtas jos paskelbimas ir man tai iš tikrųjų kyla labai pagrįstų nuogąstavimų kas vyksta šioje valstybėje? […]“. Pažymėtina, kad atsakovas nekonstatuoja teiginių teisingumo. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, politiko teisės ir reputacijos apsaugos ribos turi būti įvertinamos atsižvelgiant į laisvos diskusijos politiniais klausimais interesus bei teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Tolesnės diskusijos viešumoje, ieškovui ir Konstitucinio Teismo pirmininkui paneigus spaudimo ar grasinimo faktą (šią aplinkybę itin akcentuoja ieškovas), leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškovo vizito į Konstitucinį teismą fakto reikšmės, formuluotės „grasino“ tik kaip galimo poveikio Konstituciniam Teismui vertinimo. 

64.         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

65.         Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su asmens atvaizdo naudojimu ar garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant tokios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, kurių atvaizdas panaudotas spaudoje ar apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 45 punktą).

66. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) dėl asmens žinomumo visuomenėje yra pažymėjęs, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skirti privačius asmenis ir asmenis, veikiančius viešoje erdvėje, tokius kaip politikos ar visuomenės veikėjai. Asmens žinomumo kriterijus analizuojamas kartu su publikacijos temos aspektu. Reikia skirti iš esmės publikacijas apie asmens privataus gyvenimo detales ir publikacijas apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, kuri, pavyzdžiui, yra susijusi su politikų veikla šiems atliekant oficialias savo funkcijas (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, peticijos Nr. 40454/07, par. 118, 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijų Nr. 40660/08, 60641/08, par. 63).

67.        Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo nuomonė apie ieškovo vizitą į Konstitucinį Teismą, jo pobūdį, tikslą buvo išreikšta nesiekiant žeminti ir menkinti ieškovą, jį įžeisti. Dėl šios priežasties, apelianto argumentai dėl atsakovo teiginiais sukeltų pasekmių, tampa teisiškai nereikšmingi. Kita vertus, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamo sprendimo išvados, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam kilo realių neigiamų pasekmių dėl atsakovo ginčo teiginių. Apeliacinio skundo dalyje, susijusioje su teiginių pasekmėmis, ieškovas cituoja ne bylos ginčo teiginius. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinis skundas parengtas 2022 m. vasario 4 d., o ginčo teiginiai paskelbti dar 2018 metais. Ieškovas, teigdamas, jog sukurtas ieškovo įvaizdis apsunkina ieškovo darbą ir galimybes, akcentuoja tai, jog paskleista informacija plačiai prieinama viešuose šaltiniuose, tačiau konkrečių aplinkybių, kokią įtaką faktiškai turėjo teiginių paskleidimas, neįvardino.

68.        Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

69.        Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio1 dalies 1 punktas). 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                       Loreta Bujokaitė                        

                                                  Jadvyga Mardosevič

                                                                                                          Jūra Marija Strumskienė


Paminėta tekste:CKCK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymasCK6 6.246 str. Neteisėti veiksmaiCK2 2.24 str. Asmens garbės ir orumo gynimasCPKCPK 68 str. Pareiškimai dėl nušalinimų3K-3-389/20073K-3-675/2007e3K-3-10-1075/20202K-425/20122K-102-222/2016e3K-3-531-248/20183K-3-399-701/2015e3K-3-191-611/20213K-3-328/2006e3K-3-237-684/2019e3K-3-127-403/2018e3K-3-247-701/20203K-3-667/20063K-3-141-690/2016e3K-3-394-684/2016e3K-3-109-684/20213K-3-1-219/2015e3K-3-218-684/2020CK1 1.8 str. Įstatymo ir teisės analogija3K-3-100/20093K-3-264/20063K-3-219/20093K-3-287/2010CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *