Teismuose – absoliutus teisinis banditizmas
Vilnietis Viačeslavas Liminovič prieš daugelį metų nuo lietuviškosios mafijos (tai yra prokuratūros) pasislėpė Vokietijoje. Mat Vilniaus policininkai su notarų pagalba, klastodami dokumentus, pavogė iš V.Liminovič tėvo didelį žemės sklypą Vilniuje, ir jį pardavė. Sūnui, kuris turėjo tą sklypą paveldėti, prokuratūra iškėlė „baudžiaką” – neva jis neturėjo kažkokios teisės vertis statybos darbais.
V.Liminovič suprato, kuo tai baigsis, ir paspruko į Vokietiją, kur pasiprašė prieglobsčio. Vokietijos teismas kelis kartus atmetė Lietuvos gen. prokuratūros ekstradicijos prašymus, vokiečiai nesuprato, kaip galima kriminalizuoti visiškai teisėtą veiklą.
Galiausiai Interpolas pranešė vilniečiui, kad jo pavardės nebėra Interpolo ieškomų nusikaltėlių saraše :
Nuo to laiko V.Liminovič bando susigražinti daugiau nei milijono eurų vertės sklypą Vilniuje, priklausiusį jo tėvui. Jis kreipėsi į prokuratūrą:
Tačiau prokurorai, turėję pareigą ištirti sunkius nusikaltimus, skundą persiuntė teismui:
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Balkaitienė atsisakė šį skundą nagrinėti, neva jis nepasirašytas elektroniniu parašu.
Tada Liminovič pareiškė nušalinimą visiems šio teismo teisėjams: „Jie manęs reikalauja, kad dokumentas būtų pasirašytas elektroniniu parašu, o patys siunčia nepasirašytą popieriuką. Specialiai nusipirkau tą telefono funkciją su el. parašu, tačiau rezultatas tas pats”:
Galiausiai skundu rašinėjimas dėl sunkių nusikaltimų baigėsi garsios bylų klastotojos teisėjos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (nuotr. viršuje) šedevru : „teisėjai yra nepriklausomi”
