Valstybė nepaliaujamai traiško Astą Rubinaitę

Lietuvos   Nacionalinio   Seimo   ir   Gynybos   Komiteto   pirmininko   pavaduotojui   Dainiui   Gaižauskui

Turime didžiulį biudžeto deficitą. Tačiau teisingumo deficitas – didesnis. Prof. Povilas Gylys.

Laisvo laikraščio atstovas Klaipėdoje Zenonas Volkovas, tęsia pokalbį su Pranu Pričkumi, apie slaptus Astos Rubinaitės, nusikalstamos šaikos  (gaujos) persekiojimus.

Z.V. Gal trumpai priminsite, apie Astai dirbtinai kuriamas, per švelniai pasakysiu, gyvenimiškas problemas?

P.P. Astos tėvą paviliojo Zita Andruškienė, plačiai ėjo kalbos, kad buvusį savo vyrą pakorė. Asta dirbo prestižinį darbą Šveicarijoje, bandė įkalbinėti tėvą, kad su Zita nesusidėtų, sakydama: pakorė vyrą, pakars ir tave. Deja į šeimą tėvas negrįžo. Turėdamas auksines rankas, tėvas pastatė pastatą, atliko kitus darbus. Kaip Zita skatindavo jį darbui, netgi tėvui dirbančiam garaže, nors yra žinoma, nekalbėsiu. Dalį statinių tėvas užsirašė savo vardu. Prasidėjus nesantaikai, tėvas ruošėsi išsiparduoti ir skirtis.

Ir štai Astai į Šveicariją, atskrieja kraupi žinia, tėvas rastas kilpoje. Asta metusi prestižinį darbą Šveicarijoje, parskrido į Lietuvą. Susipažinusi su tėvo žūtimi, atkreipė dėmesį, kad tėvas buvo smarkiai sumuštas, vienoje nuotraukoje pakaruoklis apsikabinęs palėpėje balkį, kitoje nuotraukoje kėdę, suprask, kad pozavo.

Astai pradėjus domėtis tėvo palikimu, paaiškėjo, kad neva jis testamentu  savo ranka perrašė sugyventinei Zitai. Kadangi Asta tėvo raštą pažinojo, suprato, kad testamentas suklastotas. Teismuose Zita, padėjusi ranką ant konstitucijos, „žegnojosi“, kad tai tėvo ranka rašytas testamentas, kuris netgi patvirtintas (neteisėtai-Z.V.) seniūnijos darbuotojų. Asta nusisamdė advokatą Antaną Pliaugą, kuris deja tik kenkė Astos gynybinei pozicijai. Astai, tik po trečios rašytinės ekspertizės, pasisekė įrodyti, Zitos dokumentų klastotes. Teisinėje valstybėje, už nusikaltimo išaiškinimą, Asta būtų buvusi paskatinta, o Zita teisiama. Ir kam gi reikalinga teismuose priesaika, jeigu Zitai, nenukrito nei plaukas. Faktiškai šioje byloje įkliuvo: prokuroras, teisėjas, advokatas, seniūnijos darbuotojai, dar du prokurorai Arūnas Laukaitis ir Daiva Armalienė, netyrę nusikaltimo, apie kurį privalėjo pranešti teisėjas, o ne Asta, kuriai, už Telšių apskrityje, nusikaltimo išaiškinimą, grįžus į Alytų,  prasidėjo juodos dienos.

Asta, Alytuje įkūrė teisinių paslaugų biurą, pakviečia norinčius prisijungti. Užsiregistravo ir du vyriškiai, kurie veikloje nedalyvaus, o tik neva padės iškilus grėsmei. Asta gauna pranešimą, kad grėsmė artėja. Pasiskambina aniem. Šie ją išsiveža, neva į saugią vietą. Ten prasideda NKVDistinis tardymas. Suteikiama teisė išlikti gyvai. Spalio mėnesį įmetama į Nemuną, neperplauksi tavo problemos. Kiek paplaukusi, nutarė plaukti atgal. Pliauškėjo aplink kulkos. Toliau   lupinėjo kojų nagus, degino kojas, sukinėjo rankas ir kojas, sprandą. Po dviejų parų atsigavo miške, sukaupusi paskutines jėgas, išlindo iš po šakų. Kaip sakėsi, tereikėjo vėl užsimerkti, tai būtų visiems laikams. Miške pasitaikė moteriškė, kuri parsivežė į namus, iškvietė medikus. Ligoninėje policija akylai pradėjo Astą saugoti. Pamena, kad leisgyvei, policija pakišinėjo kažką pasirašinėti. Vėliau Asta sužinojo, kad kojų nagus lupinėjosi pati, kojas deginosi pati; rankas, kojas, sprandą išsisukinėjo pati ir nuėjusi į mišką, pasiklydusi apsikrovė šakomis irgi pati. Daugiau jokių tyrimų, policija neatliko.

Po įvairių klastočių, Asta nuteisiama gydymuisi į psichiatrinę ligoninę. Sutarė su Utena, kad atvyks kelias dienas vėliau. Deja atvažiavo policija, apgavę gaisrininkus, kad sankcija yra, išpjovė metalinę tvorą, namo duris. Iškvietus medikus, Asta nuvežama į ligoninę, laukė planinės širdies operacijos, padaroma kardiograma, pastatoma lašelinė. Deja policija nurodo lašelinę atjungti. Einant koridoriumi Asta bandė atsigerti vandens, deja policininkė-gestapininkė išmušė popierinę stiklinaitę iš rankų, ir nuvedusi prie „voronoko“, negalima sakyti kaip šunį, nes taip nesielgiama, įgrūdo per galines duris, pametė leisgyvę ant grindų. Galvojo neišgyvens, sopėjo širdį, apsimetėlei lašelinės nebūtų statę, kurią policininkai įsakė nutraukti. Utenos psichūškė, neišlaikiusi net reikiamo termino, Astą atidavė Rokiškio psichūškei. Niekur niekas jokių vaistų jai neskyrė. Paaukojusi virš 6 000 eurų, Asta buvo paleista į laisvę. Kad visai neliktų kalti, dėl visko priteisė kartą per mėnesį atsižymėti pas pasirinktą psichiatrą. Užsiregistravo Alytuje, problemų nebuvo. Persiregistravo į Klaipėdos „Uosto polikliniką“, psichiatrė Jolita Sabaliauskienė. Asta bandė užmegzti normalų telefoninį pokalbį, deja ši psichiatrė gėrį pavertė į blogį, bei pagrasino, jeigu Asta neatvyksianti, bus uždaryta į Rokiškio stacionarą. Asta pasiūlė kompromisą, kad nepakliūti už nieką į stacionarą, sutarė iki kokio laiko gali išsiregistruoti. Asta išsiregistravo pora dienų anksčiau, apie ką informavo šią psichiatrę ne tik žodžiu, bet ir raštu. Asta lankėsi ne pas vieną psichiatrą ir ne po vieną kartą per mėnesį. Atliekant tyrimus, lindo netgi į kapsulę. Visur atsakymai, psichiškai sveika, jokių sutrikimų ar nukrypimų nenustatyta.`Deja, žiūrim ką turim.

Z.V. Kaip Tamstos nuomonė, ar „Uosto poliklinikos“ psichiatrę Jolitą Sabaliauskienę, galima priskirti prie represinių organų bendrininkių?

Manau paliksiu tai spręsti ištikimiems skaitytojams, aš tik konstatuosiu faktus. Asta, kad išvengti šios psichiatrės grasinamo stacionaro, pagal susitarimą, iš jos Asta išsiregistravo netgi anksčiau numatyto termino, psichiatrę informavo žodžiu ir raštu. Deja, praėjus porai savaičių, ši proto bokštas, parašo Alytaus teismui raštą, kad Asta nebuvo atvykusi atsižymėti ir būtina ją uždaryti į Rokiškio stacionarą. Alytaus teismas persiunčia Klaipėdos apyl. teismui. 

 Byla pakliūva, pas sau ir visuomenei pavojingą teisėją Violetą Olcvikienę. Dvi autoavarijos, vieną apiformino kaip girtą, vėliau prisiėmė kaltę kitas, policija perrašė dokumentus. Kita vėl neaišku, darbo metu, Giruliuose perlėkė per griovį ir rėžėsi į medį. Galimai dabar yra apsiforminusi ir invalidumą?

Teismas vyko žodine tvarka, dalyvavo: prokurorė Lina Karbauskienė, psichiatrė Jolita Sabaliauskienė, teisėja Violeta Olcvikienė, buvęs prokuroras advokatas Alvydas Kvaščevičius, tarpkitko, kažkada matyt užtaisęs vaiką tai pačiai teisėjai Violetai. Asta buvo kaltinama, kad yra pavojinga ne tik sau, bet ir visuomenei. Nors posėdis vyko žodine tvarka, kaltinamajai Astai zoom platformos nepajungė. Jos mamai Aldonai, proceso dalyvei, pajungė. Asta teismo prašė prijungti pateiktus teismui dokumentus iš kelių psichiatrų, kur lankėsi daugiau kartų negu buvo priteista. Kadangi negalės nuteisti, Astos dokumentus atmetė, tada Asta paprašė nusišalinti teisėjai nuo bylos. Vietoje to, kad teisėja informuotų teismo pirmininkę, kuri per 3 d. išspręstų nušalinimo faktą, teisėja atjungia ir mamos zoom platformą. Kaip ne keista, advokatas A.Kvaščevičius Astos net nemanė ginti, neprašė net prijungti Astos dokumentų, griežtai jo vaiko motinai-teisėjai pasakė, kad klausimo ar Asta pavojinga sau ar visuomenei nagrinėti iš vis nereikia, kadangi jokio pavojingumo Asta niekam nėra sukėlusi, reikia nagrinėti tik vieną klausimą, buvo atvykusi atsižymėti pas Jolitą Sabaliauskienę, ar nebuvo. Kadangi nebuvo, reikia tenkinti šios psichiatrės prašymą, Astą uždaryti į stacionarą. Nors su Asta kaip minėjau, buvo sutarusios, kad lankysis kitur, deja teismas iš kitur, Astai palankių dokumentų nepriėmė. O ši, nesiverčia liežuvis psichiatrė, teisme sriūbavo, kadangi Asta prisimena visus jos atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus, būtina ją gydyti stacionare. Kas per uolumas, nei Utenos, nei Rokiškio vadinami psichiatrai, Astai jokių vaistų nepriskyrė, tik buvo įkalinę. Ši teisinė nusikalstama šaika, Astą nuteisia neribotam laikui į Rokiškio psichūškę. Posėdis iš žodinio, buvo paverstas rašytiniu, slaptu. Advokatas A.Kvaščevičius, atlikęs judo darbą, nusišalina.  Tokiems psichiatrams, kad suprastų kito širdį, reikia turėti savo. Kad suprastų Astos skausmą, reikia jį patirti patiems. 

Z.V. Kiek žinome, vietoje nusišalinusio, atlikusio judo darbą, Kvaščevičiaus, paskiriamas kitas, buvęs MVD tardytojas, Klaipėdos apygardos baudžiamųjų bylų pirmininkas, advokatas Zigmas Pocius.

Faktas, kad advokatas Z.Pocius surašė apeliacinį skundą ir perdavė, prieš pusmetį dar buvusiems savo pavaldiniams, t.y. Klaipėdos apygardos teismui. Kadangi valstybė atvirai kenkia savo piliečiams, kurių veiksmų negalima pavadinti absoliučia nekompetencija, Astai pritaikytas visiškai slaptas baudžiamasis persekiojimas, todėl paraleliai ji taip pat parašo asmeniškai apeliacinį skundą. Deja apygardos teismas skubos tvarka atmeta abu apeliacinius skundus. Advokatas nieko paaiškinti negalintis, kadangi byla visiškai slapta, pasiūlė pačiai kreiptis į teismą, deja atsakymas toks pats. Tada Asta pati parašo kasacinį skundą Aukščiausiajam teismui, kuris praneša, kad gavęs, po to, kad nenagrinės. Tai reiškia, kad teisinėje sistemoje yra visiškas chaosas, teismai patiria visišką krachą.

Z.V. Gal galite pakomentuoti, iš kur tas slaptumas, kad valstybė taip nenuilstamai kovoja ne tik su Asta, bet ir kitais savo piliečiais turinčiais ne tik fizinį kūną, bet ir protą bei sielą.

Pati Asta linkusi manyti, kad yra persekiojama, dėl tėvo susigrąžinto turto. Nes kaip minėjau patyrė fiasko, turto susigrąžinime dalyvavę teisininkai. Aš linkęs manyti kitaip. Astos kaimynas advokatas gatvėje užsipuola Astą, parašo pareiškimą, kad Asta užpuolė jį. Prasideda tyrimai. Laimei Asta pateikia video įrašus ir įrodo, kad advokatas ją užpuolė, o ne ji advokatą. Faktas, tyrimas nutraukiamas, nes advokatui užpuldinėti galima, gal todėl, kad jo dukra teisėjauja tam pačiam teisme. Nors Asta įrodė savo nekaltumą, buvo nubausta 15 eurų bauda, kadangi gulėjo ligoninėje neužsimokėjo, tada baudą padidino iki 70 eurų. Nors ir apskundus teismui, šaikos nariai, žvengdami perdavė antstoliams, kurie vietoje 70 nulupo netoli 300 eurų.

Kitas epizodas. Astą sportuojančią slėnyje, užsipuolė nepažįstamas vyriškis, teko grumtis, išsipurvinti, prakaituoti. Ištrūkus bėgdama pakeliui užbėgo į Alytaus TV. Trumpai papasakojo, kas nutiko, pasiskambino policijai, mamai į namus, užpuolikas užpuolimo metu pasakė, kad nužudysiąs ne tik ją, bet ir mamą. Po kiek laiko, policija pradėjo tyrimą, neva Asta paviešino kokias tai išgalvotas aplinkybes, parodymus davė TV darbuotojai. Už pagalbos prašymą, Asta susilaukė baudžiako.

Bylai atsidūrus teisme, advokatas Antanas Pliauga išdidžiai informavo teismą, kad Asta yra teisiama ne už kokių tai žinių neatitinkančių tikrovės paskelbimą, o už špionažą, kad įsitikintų tereikia pažiūrėti į Astos pasą, kada ir kur lankėsi. Kad Asta važinėjosi verslo reikalais, niekam neįdomu. Faktas, kad už prasiplepėjimą advokatas Antanas Pliauga, per 24 h padėjo mantiją. Todėl dabar advokatai Arvydas Kvaščevičius, Zigmas Pocius tyli, kaip kiaulės myžančios į ausį. Astos b.byla slapta, teisėjams duota teisė nusikalstamai piktnaudžiauti.

Z.V. Laisva šalis yra ne ta, kuri leidžia lengvai iš jos išvažiuoti, bet ta, kuri sudaro sąlygas joje pasilikti. Astos pasilikimas landsberginės diktatūros valdomoje Lietuvoje, reiškė neribotam laikui pūti Rokiškio psichūškėjė-kalėjime, kurį valdo Algimantas Liausėda. Pavyko su Asta susisiekti, todėl klausimas, kaip sekėsi išvykti, nesiorientuojančiai aplinkoje.

Sveiki mieli tautiečiai. Dar būdama Lietuvoje, darbą susiradau Olandijoje. Sekmadienį apsigyvenau, pirmadienį išėjau į darbą. Gavau darbastalį, kompiuterį, važinėtis į darbą ir atgal,  įstaiga skyrė automobilį. Viskas klostėsi puikiai, kolektyvas puikus. Gyvenamojoje vietoje susipažinau su Nijole Saunoriene iš Lietuvos. Dalinomės gyvenimiškomis apraiškomis. Pasipasakojau, kaip pabėgau iš Lietuvos nuo mėlynojo maro. Pasisiūlė galinti padėti, nes jos sūnus Nerijus iš pirmos santuokos, dirbąs Šiaulių kriminalinėje policijoje. Sunkiu momentu, galvojau pasinaudosiu ne psichologo pagalba, o draugės. Atvėriau savo išgyvenimus naujos draugės sūnui Nerijui. Vėliau išgirdau, kaip sūnus pasakė motinai, kad aš esanti didžiulis trofėjus, kurių Lietuvoje nėra, palyginus tik mailius. Atsiduriu policijoje. Gerdami arbatą, policininkas parodė kompiuterį, kuriame parašyta, kad aš Lietuvoje, esu ieškoma, kaip dingusi be žinios.

Z.V. Tai sužinojęs, aš skambinau Tamstos mamai. Esate ieškoma, bet Lietuvoje mamos niekas net nesiteiravo.

Policininkas, patikrinęs dokumentus, kad turiu ne tik gyvenamąją vietą, bet ir darbą, po arbatos gėrimo ir pasisėdėjimo, paleido. Nijolei Saunorienei buvau išsikalbėjusi, kad esu gera plaukikė. Ši pasipasakojo, kad dėl sūnaus padarysianti bet ką. Prasitariau, kad Olandijoje jaučiuosi saugi. Ji tik nusižvengė. Sakė, jei norės suras, prileis narkotikų ir įmes į kanalą, nuskęsi, niekas net neieškos. Supratusi, kad esu didelis trofėjus policijai, išėjau iš darbo, palikau gyvenamąją vietą. Kartą vaikštant palei upės krantinę, išdygo trys vyriškiai, ir nuo krantinės įmetė į upę, sakydami, kad galėsianti paplaukioti. Kadangi upės krantai išbetonuoti, išlipti neįmanoma, teko plaukti iki tilto. Pamačiusi žmones, sukaupusi jėgas pradėjau šauktis pagalbos.  Kūnas stingo nuo šalčio. Atskubėjo gelbėtojai. Nukirpo šlapius rūbus, susuko į storą paklodę ir apgulė savo kūnais. Atvykus greitajai, perkėlė į ją. Temperatūros mano peršalęs kūnelis neberodė. Atsidūriau reanimacijoje. Būčiau dar kokią minutę plaukusi, Nijolės Saunorienės žodžiai būtų išsipildę.

Z.V. Ar žuvus Astai, landsberginės diktatūros valdomoje fašistinėje Lietuvoje, aukščiau minėti: psichologė Jolita Sabaliauskienė, prokurorė Lina Karbauskienė, teisėja Violeta Olcvikienė, advokatai Alvydas Kvaščevičius, Zigmas Pocius, už dokumentų klastotes būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn? Manau, kad ne. Keičiasi metų laikai, ateis laikas, kai aukščiau paminėti, šiandien keliantys chaosą šalyje, atliekantys ardomąją veiklą, bus išmesti į šiukšlyną. O mielai, nuoširdžiai Astai, belieka priminti gyvenimo taisyklę: Nepasiduok, kai Tau blogai ir neatsipalaiduok kai Tau gerai. Kartais, kad išgelbėtum žmogų, tereikia jį stipriai apkabinti, ką mes ir darom, tik nuotoliniu būdu. Asta, Tu ne viena.       

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *