Vilnius pasitinka 700 metų jubiliejų: sostinės restoranai paruošė unikalias gastronomines patirtis

Jau sausio 25-ąją dieną Vilnius pasitiks savo garbingąjį 700 metų jubiliejų. Visą sausio mėnesį vilniečiai ir miesto svečiai gali džiaugtis ne tik festivalių, koncertų ir parodų gausa, bet ir naujomis gastronominėmis patirtimis. Beveik 20 sostinės restoranų ir kavinių paruošė išskirtinius pasiūlymus ir savaip interpretuotus vilnietiškus patiekalus, kurie nukels net į kunigaikščių laikus. Šventei skirti gastronominiai atradimai leis per skirtingus pojūčius iš naujo susipažinti su miesto istorija ir jo tradicijomis.

Senojo Vilniaus atmosfera ir didikiška virtuvė

Pasak Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Ingos Romanovskienės,  šiuolaikinę Vilniaus virtuvę galima pavadinti tikru gastronominiu lobynu. „Pastarąjį dešimtmetį mieste itin suklestėjo skirtingų pasaulio skonių puoselėjimo kultūra, kurią paskatino kosmopolitiška ir žingeidi karta. Sostinėje galima paragauti įvairiausių šalių virtuvių, nuo Japonijos, Indijos ar Nepalo iki Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Meksikos, Izraelio ir kitų virtuvių. Tuo pačiu, čia puoselėjamas tautinis palikimas, unikalūs mūsų krašto gastronominiai atradimai. Vilniaus jubiliejus yra puiki proga susipažinti su sostinės maisto kultūra ir prisiminti jos gilias istorines šaknis“, – kviečia Inga Romanovskienė. 

Paprašius lietuvių įvardinti nacionalinį mūsų šalies patiekalą, daugelis pirmiausia pagalvotų apie cepelinus, šaltibarščius ar plokštainį, tačiau šiuos valgius tautiečiai pamėgo tik XIX a. Sostinės restorano „Lokys“ kolektyvas, norėdamas supažindinti vilniečius ir miesto svečius su ankstyvosios Lietuvos virtuve, 700-ojo gimtadienio proga kvies nusikelti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir paragauti didikų valgytų patiekalų. Pasak restorano atstovės Jurgitos Keršulienės, lietuvių kulinarijos tradicijos yra daug gilesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Vilniečiams ir į sostinės gimtadienį atvykstantiems svečiams siūlome į lietuvišką virtuvę pažvelgti kitaip, prisiminti, kad mūsų šalies kulinarinis paveldas neapsiriboja patiekalais iš kiaulienos ir bulvių. Lietuvių kulinarinės tradicijos yra nepalyginamai gilesnės, juk Viduramžių kunigaikščių ir didikų dvaruose patiekalai buvo prabangūs ir nenusileido kitų Europos šalių virtuvėms“, – primena J. Keršulienė. 

7 patiekalai restorane „Pacai”

Vilniaus jubiliejaus proga restoranas „Lokys“ sudarė degustacinį lietuviškų patiekalų meniu, kad miesto gimtadienį minintys svečiai plačiau susipažintų su senaisiais lietuvių virtuvės skoniais ir istorijomis. „Nusprendėme pasiūlyti visą degustaciją, kuri primintų gilią ir didingą šalies praeitį, grąžintų ant stalų nuo seno lietuvių naudotas miško gėrybes ir žvėrieną. Ir nors degustaciją galima skanauti patiems, besidomintiems siūlome rinktis dar ir pristatymą, kurį dažniausiai veda profesionali Vilniaus gidė, pasakojanti senas gastronomines istorijas, patiekalų ruošimo būdus bei tradicijas“, – pasakoja restorano vadovė.

Degustacijos svečių lauks ne tik vadovaujantis ankstyviausiomis lietuviškomis tradicijomis paruoštas maistas, bet ir jaukia restorano atmosfera. Anot Jurgitos Keršulienės, jis įsikūręs dar šalies didžiuosius kunigaikščius menančiuose pastatuose. 

„Veikiame istoriniame pirklio name, kurio seniausioji dalis mena dar XV amžių. Tuomet aplink Rotušę ir šalia jos buvusią turgavietę ėmė kurtis pirklių krautuvėlės. Einant per sales, patenkama į XVI a. Gotikinius rūsius, XVIII a. statytą Baroko stiliaus salę su arkinėmis lubomis, dekoruotomis senovinėmis freskomis, taip pat ir į naujausią, klasikiniu stiliumi įrengtą restorano dalį“, – netradicinę restorano vietą pristato J. Keršulienė. 

Kunigaikščių desertai ir medžioklės kvapai

Medžioklė buvo viena iš mėgstamiausių Vilniuje gyvenusių kunigaikščių veiklų. Pasak išlikusių istorijos šaltinių, dabartinėje Žvėryno mikrorajono teritorijoje Radvilos turėjo net medžiojamų žvėrių draustinį. Tad miesto gimtadienio proga, Vilniaus centre įsikūręs restoranas „Amatininkai“ kviečia papuotauti taip, kaip kunigaikščiai po medžioklės. Pasak restorano vadovės Birutės Marozaitės, „Geležinio vilko puotos“ meniu yra įkvėptas senųjų Lietuvos valgių ir patirčių. 

„Vilniaus 700-ąjam gimtadieniui paruošėme specialų meniu ir pavadinome jį „Geležinio vilko puota“, kuri pakvies persikelti laiku į Vilniaus pradžią ir kunigaikščių laikus. Puotos meniu sudaro karka, kuri priminsianti neseniai sumedžiotą grobį, populiarus lietuvių kunigaikščių desertas – agurkai su medumi, pagardinti varškės dribsniais, ir medaus giros ąsotėlis, įkvėptas lietuviškojo midaus tradicijų“, – vardija restorano vadovė.

Po „Geležinio vilko puotos“ pavadinimu slepiasi ir istorinė Vilniaus gastronomijos žemėlapio dalis – „Geležinio vilko“ restoranas, pradėjęs savo veiklą dar 1989 m. Pasak Birutės Marozaitės, šis restoranas buvo svarbi kultūrinė vieta ką tik nepriklausomybę atgavusiai šalies sostinei, todėl norėjosi ją įprasminti. 

„1989 m. įkurta „Geležinio vilko“ kavinė buvo viena pirmųjų visoje nepriklausomoje Lietuvoje, veikusi Gedimino kalno papėdėje. Savininkai, įkvėpti jos sėkmės, atstatė sovietmečiu veikusią „Amatininkų“ užeigą. Išlikęs simbolinis „Geležinio vilko“ kavinės pavadinimas, jos lokacija ir Vilniaus 700-asis gimtadienis įkvėpė prisiminti puikiai pažįstamą miesto įkūrimo legendą ir jubiliejui skirtą puotą pavadinti Geležinio vilko vardu“, – sako restorano „Amatininkai“ vadovė. 

Šiaurės Jeruzalės jubiliejui – žydiški patiekalai

Vilnietiški žydiški patiekalai

Žydų tautybės žmonės Vilniuje apsigyveno dar XVI a. antroje pusėje ir gana greitai tapo augančio miesto dalimi. Bėgant amžiams, Vilniuje kūrėsi vis daugiau žydų parduotuvių, gamybos įmonių ir kultūros įstaigų. Didėjant šios etninės grupės svarbai miesto gyvenime, pamažu sostinės gyventojai perėmė žydų receptus ir pradėjo juos naudoti savo virtuvėse. Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga kavinė „Beigelių krautuvėlė“ siūlo paskanauti žydiškų valgių bei per maisto patirtis susipažinti su žydų kultūra. Pasak „Beigelių krautuvėlės“ atstovės Jelenos Semionovos, jubiliejaus minėjimui atrinkti patiekalai leis pajusti žydiškojo Vilniaus atmosferą. 

„Sukūrėme specialų Vilniaus 700-ąjam gimtadieniui skirtą meniu, kuriame pasiūlėme mūsų populiariausius patiekalus. Vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę paragauti XIX a. lietuvių itin mėgto silkės kapotinio Foršmako, izraelietiškos kiaušinienės Šakšukos, unikalaus žydiško jautienos troškinio Čolento. Norintiems pasilepinti desertais pasiūlysime meduje virto saldumyno „Teiglach“, žydiško saldumyno „Imberach“ ir vis labiau populiarėjančių beigelių“, – užsukti į svečius kviečia Jelena Semionova. 

Jubiliejui skirtus gastronominius atradimus, kurie leis per skirtingus pojūčius iš naujo susipažinti su miesto istorija ir jo tradicijomis, siūlo beveik 20 sostinės restoranų. Visus restoranus ir kavines, siūlančias pasinerti į Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtas gastronomines patirtis, rasite puslapyje:   

https://www.700vilnius.lt/jubiliejaus-programa/jubiliejiniai-sausio-menesio-renginiai/.

Ilgalaikį projektą „Vilnius 700“ inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė,  programą kuruoja  Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūrai „Go Vilnius“. Kelerius metus organizuojama šventė kuriama partnerystės principu. Jubiliejinę programą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *