Visas Eligidų Masiulį ir liberalų gaują išteisinęs teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-10-873/2020
Teisminio proceso Nr.1-01-1-25394-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7;
1.2.14.13; 1.2.19.1.1; 1.2.19.1.2.1;
1.2.19.1.2.2; 1.2.19.2.1; 1.2.19.2.2.1;
1.2.19.2.2.2; 1.2.19.2.2.3; 1.2.19.3.1;
1.2.19.3.2.1; 1.2.19.3.2.2; 1.2.19.4.2
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio, Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Gabijai Alsytei, Editai Bekerytei, Linai Butkuvienei, Loretai Davenienei, Ievai Janulevičiūtei, Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, Daliai Kanopienei, Gretai Karmazienei, Daivai Kokštaitei, Živilei Osipovai, Renatai Paukštei, Simonai Peršinai, Giedrei Stankevičienei, Jūratei Urbaitienei,
dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,
kaltinamajam R. K., jo gynėjams advokatams Giedriui Danėliui, Simonui Slapšinskui,
kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Ruslanui (Ruslan) Boiko,
kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,
kaltinamajam Š. G., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Doroševui,
kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Rimgaudui Černiui,
kaltinamojo juridinio asmens – UAB koncerno „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) atstovui advokatui Linui Belevičiui,
kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos „Y“, atstovui advokatui Raimundui Jurkai,
kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos „U“, atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „AK“, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), padarymu;
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „V“, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 1891 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 620,25 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta 2016 m. vasario 14 d., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), padarymu;
Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „MM“, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), padarymu;
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, besiverčiantis individualia veikla, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu;
juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, naujas pavadinimas – UAB „X“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), padarymu;
juridinis asmuo – politinė partija „Y“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu;
juridinis asmuo – politinė partija „U“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), padarymu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad
eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB koncerne „X“, būdamas UAB koncerno „X“ viceprezidentu bei valdybos nariu ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „BI“ valdybos nariu, UAB „BM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „AM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „LN“ valdybos pirmininku ir dėl juridiniame asmenyje – UAB koncerne „X“ einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, papirkinėjo bei prekiavo poveikiu.
Buvo kaltinamas tuo, kad šiuos nusikaltimus jis padarė tokiu būdu ir aplinkybėmis.

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – R. K., veikęs UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariui (toliau tekste – Seimas) ir Y frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ valdybos ir tarybos nariui Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai davė kyšį – 8700 eurų, kurie jo – UAB „BM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015 m. liepos 15 d. pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija „Y“ susijusiai VšĮ „TP“.
Jam – R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „TP“ 8700 eurų kyšį turinčiam įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui Š. G., šis atliko jo – R. K. pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val. 00 min., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) R. K. tarnybiniame kabinete, prie J. Jasinskio gt.17 namo bei Liubarto gt. 19 esančiame „Flamingo“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš jo – R. K. gavęs UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas jo – R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui S. B. ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…), 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš jo – R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardintą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-29 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…), 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“ registravo pakartotinai, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio plenarinio Seimo posėdžio metu vykusio svarstymo ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „X“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.
Po to valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos „Y“ partijos valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, iš jo – R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių Š. G. inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „TP“ lėšų apmokėtų politinės partijos „Y“ kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų („duomenys neskelbtini“) dalies išlaidų padengimui.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min. bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M., už teisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį –neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jis – R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje („duomenys neskelbtini“), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš jo – R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jis – R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje („duomenys neskelbtini“), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš jo – R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, jis – R. K., 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „Tony Resort“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „BM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti („duomenys neskelbtini“) frakciją. Dėl tokių jo – R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš jo – R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, jis – R. K., 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „Tony Resort“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „BM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti („duomenys neskelbtini“) frakciją. Dėl tokių jo – R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš jo – R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,
2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2016 gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,
2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
o taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015-12-02 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą,
E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, U frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „U“ pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (…) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį –12 100 eurų bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – („duomenys neskelbtini“), „(duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) televizijose.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir S. B. ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N. šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, o taip pat U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:
Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;
Paveiktų S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., S. B. ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš S. B. ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),
arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
arba paveiktų U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;
Paveiktų S. B. ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,
arba paveiktų S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą S. B. ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,
arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam S. B. ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;
Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;
teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;
neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;
Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui X naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;
Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ IA riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir IA riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno” laimėtoja,
V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse –(„duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) televizijose.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, U frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „U“ pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (…) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:
Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir S. B. ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B., ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:
Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;
Paveiktų S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., S. B. ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš S. B. ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),
arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
arba paveiktų U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;
Paveiktų S. B. ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,
arba paveiktų S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą S. B. ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,
arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729“, kuriam S. B. ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;
Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;
teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;
neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;
Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;
Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ IA riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir IA riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,
V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
E. M. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūnu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ pirmininku, šios partijos valdybos pirmininku bei tarybos nariu ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, kyšininkavo, prekiavo poveikiu bei neteisėtai praturtėjo.
Šiuos nusikaltimus jis buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.
E. M. buvo kaltinamas tuo, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – E. M., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūnu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ pirmininku, partijos valdybos pirmininku ir tarybos nariu, veikdamas politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min. bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,
tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai priėmė kyšį –neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus jo pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje („duomenys neskelbtini“), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla, taip jis – E. M. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
E. M. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:
Jis – E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, veikdamas savo ir kitų asmenų – politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. iš jo savo bei kitų asmenų – politinės partijos „Y“ naudai priimti kyšį ir 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus jo pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomoje UAB „LN“ priklausančiose televizijose „(duomenys neskelbtini)“ ir („duomenys neskelbtini“) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje („duomenys neskelbtini“), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. M. bei šios partijos politinė veikla, taip jis – E. M. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
E. M. buvo kaltinamas tuo, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – E. M., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūnu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu –politinės partijos „Y“ pirmininku, šios partijos valdybos pirmininku bei tarybos nariu, veikdamas politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu iš R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai pažadėjo ir susitarė priimti bei 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „Tony Resort“ viešbutyje susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „BM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti („duomenys neskelbtini“) frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip jis – E. M. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
E. M. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:
Jis – E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. iš jo savo bei kitų asmenų – politinės partijos „Y“ naudai priimti ir 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „Tony Resort“ viešbutyje susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „BM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir tikimybę gerai pasirodyti 2016 m. rinkimuose į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti („duomenys neskelbtini“) frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip jis – E. M. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
E. M. buvo kaltinamas tuo, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – E. M., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūnu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ pirmininku, šios partijos valdybos pirmininku bei tarybos nariu, veikdamas politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,
2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A.Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
E. M. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:
Jis – E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų su R. K. metu, tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,
2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“,
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“
bei valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
E. M. buvo kaltinamas tuo, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra:
Jis – E. M. iki 2016 m. gegužės 12 d., 14 val. 47 min., (duomenys neskelbtini) bute atliktos kratos, kol turtas buvo paimtas kratą atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL (18 830 eurų) dydžio vertės turtą – 242 410 (du šimtus keturiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus dešimt) eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų, jis 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, darydamas BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus iš R. K. priėmė kaip kyšį, o likęs turtas –136 210 (vienas šimtas trisdešimt šeši tūkstančiai du šimtai dešimt) eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių po 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo BK 1891 straipsnis, jo – E. M. buvo gautas iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos bei nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariu, U frakcijos Seime nariu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „U“ pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo nariu, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovu ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d., Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, kyšininkavo bei prekiavo poveikiu.
Šiuos nusikaltimus jis buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.
V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir kitų naudai netiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – V. G., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu ir U frakcijos Seime nariu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu –politinės partijos „U“ pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariu, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovu, veikdamas politinės partijos „U“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min. Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:
Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d.ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (…) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai kitų – politinės partijos „U“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei kitų – politinės partijos „U“ naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) televizijose.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
V. G. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:
Jis – V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir S. B. ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, veikdamas kitų asmenų – politinės partijos „U“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus S. B. ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:
Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) (kuriuo buvo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;
Pažadėjęs paveikti S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., S. B. ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš S. B. ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),
arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
arba paveikti U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;
Pažadėjęs paveikti S. B. ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,
arba paveikti S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą S. B. ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,
arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729“, kuriam S. B. ir finansų komitetas 2015-12-16 posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 mm. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;
Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;
teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;
neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;
Pažadėjęs paveikti atitinkamos įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;
Pažadėjęs paveikti atitinkamos įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ IA riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir IA riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,
tiesiogiai kitų asmenų – politinės partijos „U“ naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei kitų asmenų – politinės partijos „U“ naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) televizijose.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – V. G., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu ir U frakcijos Seime nariu, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:
Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (…) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai kitų – VšĮ „MS“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kitų – VšĮ „MS“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
V. G. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:
Jis – V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir S. B. ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus –Seimo pirmininkę L. G., S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat kitus U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus –balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus S. B. ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:
Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;
Pažadėjęs paveikti S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., S. B. ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš S. B. ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),
arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
arba paveikti U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;
Pažadėjęs paveikti S. B. ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,
arba paveikti S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą S. B. ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,
arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam S. B. ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;
Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;
teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;
neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;
Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui X naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;
Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ IA riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir IA riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,
tiesiogiai kitų asmenų – VšĮ „MS“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kitų asmenų – VšĮ „MS“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Š. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariu, Y frakcijos Seime nariu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ partijos valdybos nariu (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos nariu, dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, 2015 m. liepos 15 d., Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Jis – Š. G., savo naudai ir kitų naudai – politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. priėmė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „BM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015 m. liepos 15 d. pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija „Y“ susijusiai VšĮ „TP“.
R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „TP“ 8 700 eurų kyšį, jis – turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys Š. G., atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val. 00 min. iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) R. K. tarnybiniame kabinete, prie J. Jasinskio gt. 17 namo bei Liubarto gt. 19 esančiame „Flamingo“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš R. K. gavęs UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui S. B. ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…), 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardintą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…), 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“ registravo pakartotinai, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11.32 val., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) įstatymo projekto Nr. XIII-3370(2)“ priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015-10-29 pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „X“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.
Po to jis – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos „Y“ partijos valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, iš R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „TP“ lėšų apmokėtų politinės partijos „Y“ kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų („duomenys neskelbtini“) dalies išlaidų padengimui.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
G. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūno pavaduotoju, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ pirmininko pavaduotoju, šios partijos valdybos bei tarybos nariu ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d., Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, tai yra:
Jis – G. S., nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingai Seimo nario tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, piktnaudžiaudamas Seimo nario ir Y frakcijos Seime seniūno pavaduotojo tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), taip pat piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 9 straipsnio 1 punkte ir 111 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose; Seimo nariai balsuoja asmeniškai), pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y., ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, taip pat piktnaudžiaudamas politinės partijos „Y“ pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos nario ir tarybos nario tarnybine padėtimi, priešingai šios politinės partijos veiklos principams ir interesams, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:
2015 m. spalio 29 d., nuo apie 17 val. 15 min. iki apie 18 val. 20 min., Vilniuje, Gedimino pr. 50 restorane „Esse“ jis – G. S. su UAB koncerno „X“ viceprezidentu bei valdybos nariu, šio koncerno valdomų UAB „BM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „AM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „LN“ valdybos pirmininku R. K. susitarė, jog UAB koncerno „X“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į jo – G. S. faktiškai valdomų, su politine partija „Y“ susijusių VšĮ „LS“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „LS“ ir G. S. paramos fondui, finansuos jo – G. S. ir politinės partijos „Y“ veiklą, susijusią su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą.
Po šio susitarimo su R. K., jis – Seimo narys G. S. balsavo dėl UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame Seimo posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą bei 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje balsavimo metu susilaikė priimant Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.
Atlikęs šiuos UAB koncernui „X“ naudingus veiksmus, jis – G. S., 2016 m. sausio 11 d., nuo apie 12 val. 15 min. iki apie 13 val. 20 min., Vilniuje, Konstitucijos pr. 26 restorane „Terrazza“ su R. K. aptarė neteisėto jo – G. S. ir politinės partijos „Y“ veiklos, susijusios su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikė prašymą, kad tam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „X“ įmonių sąskaitų, pervestų 10 000 eurų į jo – G. S. faktiškai valdomą, su politine partija „Y“ susijusią VšĮ „LS“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, maskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą ir taip neteisėtai finansuotų jo – G. S. ir politinės partijos „Y“ veiklą, susijusią su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, o taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos „Y“ kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, o R. K. šiuos jo – G. S. prašytus veiksmus sutiko atlikti.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis – G. S. nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, o taip pat Vilniuje, Gedimino pr. 53 Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti – VšĮ „LS“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „X“ viceprezidentą R. K., o šie jo – G. S. nurodytus veiksmus atliko ir tokius prašymus dėl paramos VšĮ „LS“ bei G. S. fondui 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. sausio 15 d. R. K. pateikė.
Po to, vykdydamas susitarimą su juo – G. S., R. K. 2016 m. vasario 2 d. davė nurodymus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-3 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 10 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „LS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-2 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią G. S. paramos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
R. K. atlikus šiuos veiksmus, jis – G. S. gavo kitokios asmeninės ir turtinės naudos – neteisėtai buvo finansuojama jo – valstybės politiko G. S. ir politinės partijos „Y“, susijusi su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą veikla, nes pavedimu iš UAB „BM“ sąskaitos į VšĮ „LS“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. jo – G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos „Y“ veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumo bei populiarumo didinimui tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, taip pat apmokėjimui už politinės partijos „Y“ nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. balandžio 4 d. politinės partijos „Y“ nariams organizuotą renginį „(duomenys neskelbtini)“, o pavedimu iš UAB „BM“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų, su jo – G. S. žinia ir pritarimu, buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos „Y“ kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtų renginių finansavimui.
Šiais veiksmais G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, taip pat pažeidė:

2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus: 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą (valstybės politikas pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą); 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą skaidrumo principą (valstybės politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus (…); 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą padorumo principą (valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų (…); 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtiną nesavanaudiškumo principą (valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų (…); 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą nešališkumo principą (valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus (…);
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;
2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą; 8 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriuo draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą, draudžiantį politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis;
2013 m. lapkričio 26 d. redakcijos Nr. XII-614 Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimą, draudžiantį finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.
Dėl šių valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario, Y frakcijos Seime seniūno pavaduotojo G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.
Taip pat dėl šių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – politinės partijos „Y“ pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos ir tarybos nario G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės, organizacinės bei politinės žalos patyrė ir juridinis asmuo – politinė partija „Y“, nes šios politinės partijos veikla, deklaruojami veiklos principai bei vertybės buvo diskredituoti, kilus rezonansui, visuomenėje sumenkintas šios politinės partijos autoritetas ir įvaizdis, prarastas žmonių pasitikėjimas šia politine partija ir taip buvo pakenkta šio juridinio asmens reputacijai.
Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X” buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „BI“ valdybos narį, UAB „BM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Vilniuje, papirkinėjo bei prekiavo poveikiu.
Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „BI“ valdybos narį, UAB „BM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K., valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariui ir Y frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ valdybos ir tarybos nariui Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai davė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „BM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015 m. liepos 15 d. pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija „Y“ susijusiai VšĮ „TP“.
R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „TP“ 8 700 eurų kyšį turinčiam įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui Š. G., šis atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val. 00 min., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) R. K. tarnybiniame kabinete, prie J. Jasinskio gt.17 namo bei Liubarto gt. 19 esančiame „Flamingo“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš jo – R. K. gavęs UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui S. B. ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio -13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…), 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardintą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-29 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…), 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos” registravo pakartotinai, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) įstatymo projekto Nr. XIII-3370(2)“ priėmimo metu priėmimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015-10-29 pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „X“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.
Po to valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos „Y“ partijos valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, iš UAB koncerno „X“ vadovaujančio asmens R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių Š. G. inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „TP“ lėšų apmokėtų politinės partijos „Y“ kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų („duomenys neskelbtini“) dalies išlaidų padengimui.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „BI“ valdybos narį, UAB „BM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
UAB Koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, (duomenys neskelbtini) – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M., už teisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB Koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa Savaitė“, kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš UAB koncerno „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:
UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, (duomenys neskelbtini) ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa Savaitė“, kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš UAB koncerno „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, (duomenys neskelbtini) – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, R. K., 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „TonyResort“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „XM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „KL“ frakciją. Dėl tokių R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš UAB koncerno „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:
UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, (duomenys neskelbtini) ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „TonyResort“ vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „XM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „KL“ frakciją. Dėl tokių R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš UAB koncerno „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, (duomenys neskelbtini) – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,
2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X” ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūliusi, pažadėjusi, susitarusi duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:
UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, (duomenys neskelbtini) ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, (duomenys neskelbtini) R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,
2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
o taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą,
E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
UAB Koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, (duomenys neskelbtini) – politinės partijos „U“ pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (…) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – (duomenys neskelbtini) televizijose.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:
UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) L. G., (duomenys neskelbtini) P. N., šio komiteto (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:
Paveiktų (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“ bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;
Paveiktų (duomenys neskelbtini) P. N., (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),
arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
arba paveiktų U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;
Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,
arba paveiktų (duomenys neskelbtini) P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,
arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;
Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „XV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;
teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;
neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;
Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;
Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,
V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – (duomenys neskelbtini) televizijose.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, U frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „U“ pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (…) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį –15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:
UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K., 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) L. G., (duomenys neskelbtini) P. N., šio komiteto (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat kitus U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:
Paveiktų (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“ bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;
Paveiktų (duomenys neskelbtini) P. N., (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),
arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
arba paveiktų U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;
Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,
arba paveiktų (duomenys neskelbtini) P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,
arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;
Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;
teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;
neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;
Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;
Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,
V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.
Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovus – vadovaujančias pareigas šiame viešajame juridiniame asmenyje ėjusius: šios politinės partijos pirmininką, partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį, 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., šios politinės partijos pirmininko pavaduotoją, partijos valdybos bei tarybos narį, Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) G. S. bei šios politinės partijos valdybos narį bei tarybos narį, Seimo narį, Y frakcijos Seime narį Š. G., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d., Vilniuje, kyšininkavo, prekiavo poveikiu ir piktnaudžiavo tarnyba.
Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo – „Y“ buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.
Juridinis asmuo – politinė partija „Y“, veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Y frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį partijos valdybos (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos narį Š. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Savo naudai ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. priėmė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „XM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB koncerno „X“ valdomos UAB „XM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015 m. liepos 15 d. pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su juridiniu asmeniu – politine partija „Y“ susijusiai VšĮ „TP“.
R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „TP“ 8 700 eurų kyšį, juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovas, turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seimo narys Š. G., atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val. 00 min., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) R. K. tarnybiniame kabinete, prie J. Jasinskio gt. 17 namo bei Liuberto gt. 19 esančiame „Flamingo“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu R. K. perdavus UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą ir nurodymą šį teisės akto projektą registruoti ir pateikti svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…), 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardintą kaip „2015-10-29 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…), 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“ registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d. nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „X“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.
Po to, juridinio asmens – politinės partijos „Y“ partijos atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, iš R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „TP“ lėšų apmokėtų politinės partijos „Y“ kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) –Seimo narį, Y frakcijos Seime seniūną, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį –politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min. Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,
tiesiogiai savo naudai ir kitų naudai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. savo naudai bei kitų naudai priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa Savaitė“, kurioje didinant politinės partijos „Y“ ir jos pirmininko E. M. politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta šios politinės partijos ir E. M. politinė veikla, taip juridinis asmuo – politinė partija „Y” už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui E. M..
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:
Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. savo ir kitų naudai priimti kyšį ir 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomoje UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa Savaitė“, kurioje didinant politinės partijos „Y“ ir šios partijos pirmininko E. M. politinį autoritetą, buvo palankiai nušviesta šios partijos bei E. M. politinė veikla, taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui, vadovaujančiam asmeniui E. M..
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) –Seimo narį, Y frakcijos Seime seniūną, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį –politinės partijos „Y“ pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ iš R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo ir susitarė priimti bei 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „TonyResort“ susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „XM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „KL“ frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio E. M. ir politinei partijai „Y“ nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė.
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui, vadovaujančiam asmeniui E. M..
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:
Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus –balsuotų už UAB koncernui „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. iš jo savo bei kitų asmenų – politinės partijos „Y“ naudai priimti ir 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „TonyResort“ susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „XM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir tikimybę gerai pasirodyti 2016 m. rinkimuose į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „KL“ frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio E. M. ir politinei partijai „Y“ nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė.
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui, vadovaujančiam asmeniui E. M..
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,
2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,
o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pažadėjusi ir susitarusi savo ir kitų asmenų naudai priimti didesnės negu 250 MGL kyšį bei tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:
Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, (duomenys neskelbtini) R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43.min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,
2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),
Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“
bei valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą.
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 str. 4 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) –Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) G. S., dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjusį teisę veikti ir veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, tai yra:
Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo G. S., nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingai Seimo nario tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, piktnaudžiaudamas Seimo nario ir Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), taip pat piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 9 straipsnio 1 punkte ir 111 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose; Seimo nariai balsuoja asmeniškai), pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y., ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, taip pat piktnaudžiaudamas politinės partijos „Y“ pirmininko pavaduotojo ir valdybos nario tarnybine padėtimi, priešingai šios politinės partijos veiklos principams ir interesams, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:
2015 m. spalio 29 d., nuo apie 17 val. 15 min. iki apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) „E“ G. S. su UAB koncerno „X“ viceprezidentu bei valdybos nariu, šio koncerno valdomų UAB „XM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „AM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „LN“ valdybos pirmininku R. K. susitarė, jog UAB koncerno „X“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į G. S. faktiškai valdomų, su politine partija „Y“ susijusių VšĮ „LS“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „LS“ ir G. S. paramos fondui, finansuos ir politinės partijos „Y“ veiklą, susijusią su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą.
Po šio susitarimo su R. K., juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovas Seimo narys G. S. balsavo dėl UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame Seimo posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8, (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą bei 2015 m gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje balsavimo metu susilaikė priimant Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.
Atlikęs šiuos UAB koncernui „X“ naudingus veiksmus, G. S., 2016 m. sausio 11 d., nuo apie 12 val. 15 min. iki apie 13 val. 20 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ su R. K. aptarė neteisėto G. S. ir politinės partijos „Y“ veiklos, susijusios su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikė prašymą, kad tam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „X“ įmonių sąskaitų, pervestų 10 000 eurų į G. S. faktiškai valdomą, su politine partija „Y“ susijusią VšĮ „LS“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, maskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą ir taip neteisėtai finansuotų politinės partijos „Y“ ir G. S. veiklą, susijusią su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, o taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos „Y“ kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, o R. K. šiuos G. S. prašytus veiksmus sutiko atlikti.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. S. nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, o taip pat Vilniuje, Gedimino pr. 53 Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti – VšĮ „LS“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „X“” viceprezidentą R. K., o šie G. S. nurodytus veiksmus atliko ir tokius prašymus dėl paramos VšĮ „LS“ bei G. S. fondui 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. sausio 15 d. R. K. pateikė.
Po to, vykdydamas susitarimą su G. S., R. K. 2016 m. vasario 2 d. davė nurodymus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-3 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „XM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 10 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „LS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-2 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „XM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią G. S. paramos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
R. K. atlikus šiuos veiksmus, G. S. gavo kitokios asmeninės ir turtinės naudos – buvo neteisėtai finansuojama jo atstovaujamo juridinio asmens –politinės partijos „Y“ bei valstybės politiko G. S. veikla, susijusi su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, nes pavedimu iš UAB „XM“ sąskaitos į VšĮ „LS“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo iki 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos „Y“ veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumo bei populiarumo didinimui tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „(duomenys neskelbtini)“, taip pat apmokėjimui už politinės partijos „Y“ nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. balandžio 4 d. šios politinės partijos nariams organizuotą renginį (duomenys neskelbtini), o pavedimu iš UAB „XM“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos „Y“ kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius, šios politinės partijos pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtų renginių finansavimui.
Šiais veiksmais juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovas, vadovaujantis asmuo G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, taip pat pažeidė:

2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus: 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą (valstybės politikas pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą); 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą skaidrumo principą (valstybės politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus (…); 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą padorumo principą (valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų (…); 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtiną nesavanaudiškumo principą (valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų (…); 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte tvirtintą nešališkumo principą (valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus (…);
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;
2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą; 8 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriuo draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą, draudžiantį politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis;
2013 m. lapkričio 26 d. redakcijos Nr. XII-614 Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimą, draudžiantį finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.
Dėl šių juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovo, vadovaujančio asmens, valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.
Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame viešajame juridiniame asmenyje ėjusį šios politinės partijos (duomenys neskelbtini), partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini), 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo (toliau tekste – Seimas) narį, U frakcijos Seime narį V. G., nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d., Vilniuje, kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.
Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo – „U“ buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.
Juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, U frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį „U“ pirmininko (duomenys neskelbtini), šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini)V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:
Politinės partijos „U“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:
Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,
Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…) 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,
„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (…) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,
tiesiogiai politinės partijos „U“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei politinės partijos „U“ naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – (duomenys neskelbtini) televizijose.
Taip juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinama tuo, kad veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, U frakcijos Seime narį, „U“ pirmininko (duomenys neskelbtini), šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, savo naudai tiesiogiai pažadėjusi ir susitarusi priimti didesnės negu 250 MGL kyšį ir savo naudai tiesiogiai priėmusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:
Politinės partijos „U“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko (duomenys neskelbtini), šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) L. G., (duomenys neskelbtini) P. N. ir šio komiteto (duomenys neskelbtini) B. B., ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat kitus U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:
Pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;
Pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) P. N., (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),
arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,
arba paveikti U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;
Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,
arba paveikti (duomenys neskelbtini) P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,
arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų iš 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;
Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „XV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;
teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;
neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;
Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;
Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,
tiesiogiai politinės partijos „U“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei politinės partijos „U“ naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – (duomenys neskelbtini) televizijose.
Taip juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 str. 4 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.
Dėl nuosprendžio struktūros
Atsižvelgdama į kaltinimų apimtį ir sudėtingumą, įvertinusi aplinkybę, kad jokia bendrininkavimo forma kaltinamiesiems nėra inkriminuota, teisėjų kolegija tiek įrodymus, tiek jų vertinimą suskirstė į atskirus, iš dalies savarankiškus, skyrius – pagal susijusius kaltinamuosius. Tuo būdu, atskirai išdėstyta kaltinamųjų pozicija, jų parodymai, po ko – kiti bylos įrodymai ir jų vertinimas (pagal kaltinimo epizodus) dėl: I. R. K. ir Š. G., juridinių asmenų UAB koncerno „X“ ir politinės partijos „Y“, II. R. K. ir E. M., juridinių asmenų UAB koncerno „X“ ir politinės partijos „Y“, III. E. M. (dėl kaltinimo neteisėtu praturtėjimu), IV. R. K. ir V. G., juridinių asmenų UAB koncerno „X“ ir politinės partijos „U“, V. G. S.. Po to nuosprendyje pasisakoma dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų ir kitų nuosprendžio klausimų, atitinkamai, VI ir VII skyriai.
I.
Dėl kaltinimo epizodo R. K., Š. G., juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“, juridiniam asmeniui – politinei partijai „Y“ (1, 23, 25, 36 kaltinimai)
R. K., Š. G., juridinių asmenų UAB koncerno „X“, politinės partijos „Y“ atstovai kaltės nepripažino.
Kaltinamasis R. K. paaiškino, kad, jo įsitikinimu, jokio nusikaltimo nepadarė. Verslas, kaip mokesčių valstybei generatorius, privalo bendrauti su politikais. Asmeniškai yra bendravęs faktiškai su visų bent kiek rimtesnių politinių pakraipų atstovais.
Dėl R. K. ir UAB koncerno „X“ teisinio santykio kaltinamasis parodė, kad nebuvo UAB koncerno „X“ darbuotojas, vadovas, struktūrinio padalinio vadovas ar kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo (valdybos pirmininkas). Kaltinamajame akte akivaizdžiai klaidingai teigiama, jog jis, R. K., buvo UAB koncerno „X“ viceprezidentas. Viceprezidentas, kaip pareigybė, nebuvo numatyta ir įtvirtinta UAB koncerno „X“ dokumentuose, tad jis tokių pareigų neužėmė. Tarp UAB koncerno „X“ ir jo niekada nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis nebuvo paskirtas į jokias darbo pareigas šiame juridiniame asmenyje, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. UAB koncerno „X“ ir R. K. jokiu laikotarpiu nesiejo darbo santykiai. Todėl jis, kaip vienas fizinis asmuo, negalėjo atstovauti koncernui ar jį kontroliuoti. Jis, fizinis asmuo R. K., negalėjo veikti koncerno naudai. Vienintelė jo buvusi sąsaja su UAB koncernu „X“ buvo jame eitos valdybos nario pareigos. UAB koncerno „X“ valdybą sudarė šeši nariai, t. y. jis vienas iš šešių. UAB koncerne „X“ nebuvo kitų dokumentų, išskyrus įstatus, kurie apibrėžtų valdybos ir valdybos narių įgalinimus. Jo buvimo UAB koncerno „X“ valdybos nariu laikotarpiu UAB koncerno „X“ įstatai nesuteikė teisės atstovauti bendrovei pavieniam valdybos nariui. Juridinio asmens valdymo organai (valdyba ar prezidentas) nebuvo suteikę savarankiškumo ir atsakomybės vykdyti juridinio asmens funkcijas. Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, atskiras narys, jeigu jis nėra valdybos pirmininkas, nelaikytinas juridinio asmens atstovu. Jam, R. K., niekada nebuvo išduota jokių įgaliojimų veikti UAB koncerno „X“ vardu ir interesais. Šiuo metu jis, R. K., nėra UAB koncerno „X“ valdybos narys, jo, kaip fizinio asmens, su minėtu juridinių asmeniu nesieja jokie darbo ar atstovavimo santykiai.
Dėl paramos viešajai įstaigai „TP“ paaiškino, kad paramos teikimas yra įprasta ir netgi valstybės mokestinėmis lengvatomis skatinama privataus verslo veikla. Lietuvoje paramą teikia beveik visos stambios ir vidutinės privataus bei viešo (valstybės) kapitalo įmonės. UAB koncernas „X“, šio koncerno įmonės iš tiesų teikė paramą ne vienai įstaigai ir ne vieną kartą. Sprendimą dėl paramos skyrimo ir jos dydžio priima savarankiškai pati įmonė. UAB koncernas „X“ tokių įmonių sprendimų nesankcionuoja ir netvirtina. Paramos „TP“ motyvas – personalinės simpatijos, kurios įstatymais nedraudžiamos. „TP“, kiek jam buvo žinoma, sumanytas kaip liberalių idėjų kalvė. Liberalios idėjos – jam priimtinos tiek asmeniškai, tiek kaip verslo atstovui. Jam patiko jų propaguojamos liberalios idėjos, yra dalyvavęs ne viename „TP“ renginyje, pristatymo konferencijoje, kurioje buvo pristatomos ir „TP“ veiklos gairės. 2015 m. liepos 13 d. jo, kaip bendrovės administracijos vadovo, įsakymu, UAB „XM“ parėmė „TP“ 8 700 eurų suma. Gali pasakyti, kad tai nebuvo nei pirma, nei vienintelė parama iš UAB koncerno „X“ grupės įmonių, skirta šiai viešajai įstaigai. Šios įstaigos rėmimo buvo ir anksčiau, iš jų dar du atvejai, susiję su bendrovėmis, kurių vadovu jis buvo, t. y.: 2010 m. balandžio 7 d. paramos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „AL“ suteikė „Taikomosios politikos institutui“ 27 000 litų paramą; 2010 m. balandžio 12 d. paramos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M“ „TP“ suteikė 23 000 litų paramą; 2011 m. gegužės 16 d. paramos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „AM“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. K., „TP “ suteikė 5 000 litų paramą; 2011 m. birželio 23 d. paramos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „XM“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. K., „TP“ suteikė 30 000 litų paramą.
2015 m. liepos mėnesį viešajai įstaigai „TP“ skirtos paramos aplinkybių nepamena, bet yra įsitikinęs, kad buvo gautas paramos gavėjo prašymas, sudaryta ir pasirašyta paramos sutartis ir tik tada skirta parama. Paramos sutartis buvo sudaryta su „TP“ vadove, jokių užuominų, kad parama siejama su kurio nors Seimo nario veikla, šioje sutartyje nėra ir negalėjo būti, nes parama skirta konkrečios viešosios įstaigos veiklai, o ne kokiems nors Seimo nariams už sprendimus ar jų projektus. 2015 m. birželio – liepos mėnesį net nežinojo apie tai, kas bus teikiama ir svarstoma 2015 m. spalio mėnesį Seime. Mano, jo teiginius patvirtina ir ta aplinkybė, jog VSD, jo sekimą vykdęs mažiausiai trylika metų, savo archyvuose nerado jokių jį diskredituojančių įrašų, susijusių su minėta parama. Pastaruosius 15 metų jo veiklos didesnė ar mažesnė dalis, o nuo 2009 metų buvo visiškai susijusi su žiniasklaida. Pusantrų metų yra vadovavęs (duomenys neskelbtini), nuo 2003 metų buvo (duomenys neskelbtini) pirmininku, nuo 2010 metų bendrovės „AM“, valdančios naujienų portalą A, direktoriumi. Jam, kaip aktyviam žiniasklaidos rinkos dalyviui ir kaip smalsiam piliečiui, buvo įdomūs valstybėje vykę procesai. Paaiškina, kad buvo įdomūs ne vartojimo kreditų klausimai, o valdžios vykdomi veiksmai perskirstant rinką, naikinant arba apribojant vieną industriją, akivaizdžiai proteguojant kitą. Tai ne pirmasis jo pastebėtas (užfiksuotas) atvejis. Tris kartus ėjo naujienų portalo A vyr. redaktoriaus pareigas, todėl neišvengiamai susidurdavo su žiniasklaidos turinio kūryba. Kartas nuo karto vis ką nors parašydavo, paprastai prisidengdamas taip vadinamais „budinčiais“ redakcijos slapyvardžiais. Mano, kad stebėdamas įvairias rinkas, įskaitant ir šią (vartojimo kredito) rinką, giluminius procesus užčiuopė dar 2012 metais Lietuvos bankui perėmus sektoriaus priežiūrą iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Apie 2012 metų pabaigą – 2013 metų pradžią iš Lietuvos banko pusės prasidėjo vartojimo kreditų sektoriaus juodinimas. Sektorius buvo pristatomas viešojoje erdvėje kaip žalingas, su kuriuo Lietuvos bankas ėmėsi kovoti. Lietuvos bankui einant reglamentavimo griežtinimo kryptimi vartotojai verčiami imti didelius kreditus ilgiems terminams. Maždaug tuo metu (2013 m.) ir prasidėjo tai, ką jis vadina beprecedenčiu valdžios įstaigos (Lietuvos banko) lobizmu vieno privataus sektoriaus naudai begėdiškai spaudžiant kitą. Kaip šio spaudimo rezultatą Lietuvos bankas (2016 m Lietuvos banko pranešimas 2016 m. gegužės 19 d.) paskelbė „džiugią“ žinią: suteiktų naujų greitųjų kreditų skaičius 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesniu pusmečiu, sumažėjo 68,7 proc. – iki 130 tūkst. vnt., o suteikta greitųjų kreditų suma smuko iki žemiausio lygio nuo 2013 m. – iki 65 mln. Eur. Lietuvos banko teigimu, tai lėmė įsigalioję griežtesni Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai. Vis dėlto statistika rodo, kad žmonių poreikis skolintis vartojimo reikmėms niekur nedingo, tiesiog pinigų jie dažniau ėmė kreiptis į komercinius šalies bankus. Jam, kaip verslininkui ir žiniasklaidininkui, buvo įdomus klausimas, kuo vienos kredito įstaigos yra geresnės už kitas, kodėl taip drastiškai vyksta rinkos perskirstymas, ir tas perskirstymas vyksta ne konkuruojant, o tiesiog administraciniu sprendimu. Kaip žiniasklaidininkas yra įpratęs žiūrėti į viską, ypač viešųjų ryšių produktus, kritiškai, kaip verslininkui taip pat aktualu – nežinia, kada pats gali atsidurti „naikinamojo“ vietoje. Šis domėjimasis ir buvo jo kalbų su įvairiais žmonėmis, pradedant verslininkais, lobistais baigiant ir politikais, objektu. Š. G. pažįsta seniai ir pakankamai gerai. Kurį laiką jis dirbo ir „A“ portale. Žino jo pažiūras, taip pat ir politines. Jam jos nesvetimos. Š. G. kyšio nedavė. Jis nedavė įstatymo teksto Š. G., susipažinęs su bylos medžiaga mato, jog 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Š. G. registruoti pasiūlymai, priešingai, nei rašoma kaltinamajame akte, nėra identiški. (duomenys neskelbtini) televizija neturėjo jokio reikšmingo materialinio intereso išsaugoti vartojimo kreditų įstaigų industriją, nes vartojimo kreditų reklamos rinkoje reklamuojamas pats produktas, o ne vien jį teikianti įstaiga. Nuo 2015 metų vartojimo kreditų paslaugas radikaliai greitai iš anksčiau jas teikusių smulkiųjų kredito įstaigų perėmė bankai. (duomenys neskelbtini) grupės pajamos 2017 m. palyginus su 2016 m. ir 2015 m. išaugo – 2017 m. buvo gauta daugiau pajamų ir iš vartojimo kreditų kategorijos nei 2016 m. Vartojimo kreditai visada yra reklamuojami, reklamos skleidėjui nėra itin svarbu, kas bus užsakovas – vartojimo kredito įstaiga ar komercinis bankas. Tiek bendros pajamos iš vartojimo kreditų šakos, tiek pajamos iš konkrečios bendrovės (pvz., „4“) niekada nesudarė žymesnės dalies (duomenys neskelbtini) grupės pajamų. Netgi vertinant galimą pajamų iš vartojimo kreditų reklamos visišką išnykimą, tai nė iš tolo neprilytų (duomenys neskelbtini) grupės pajamų kritimui 2010 m., kuris sudarė virš 40 procentų, tačiau (duomenys neskelbtini) veikla, nepaisant to, vis vien buvo pelninga. Jo įsitikinimu, kaltinimas dėl Š. G. papirkimo yra nepagrįstas. Kita vertus, jeigu iš tiesų parama „TP“ buvo kyšis, tai jis turėjo būti sulaikytas jau 2015 m. spalio mėnesį.
Kaltinamasis Š. G. paaiškino, kad su R. K. yra pažįstami nuo 2006 – 2007 metų, susipažino kažkokiame renginyje, nes Š. G. yra vienas iš „Y“ steigėjų, šios partijos narys yra nuo 2006 m. vasario mėnesio. Pirmieji Seimo rinkimai šiai partijai buvo 2008 m., prieš šiuos rinkimus jau buvo pažįstami. Š. G. yra dirbęs „AM“ nepilnus 3 metus, nuo 2013 m. iki 2014 m. pabaigos. R. K. 2013 – 2014 m. buvo „AM“ generalinis direktorius. Š. G. 2015 m. kovo – balandžio mėnesį tapo Seimo nariu, keli mėnesiai prieš tai jis išėjo iš „A“. Apie 2015 m. spalio mėn. 12 d. susitikimą Š. G. buvo pranešta SMS žinute, suderino susitikimo laiką ir vietą. Nuo 2015 m. kovo tai buvo pirmas susitikimas su R. K.. Apie vartojimo kredito įstatymo pakeitimus susitikimo metu nekalbėjo. Antrasis susitikimas įvyko apytiksliai po dviejų savaičių, prie A. G. biuro, gal daugiau Š. G. iniciatyva, jo tema – Vyriausiosios rinkimų komisijos buvo perbraižytas rinkimų apygardų žemėlapis. Š. G. daug metų buvo „Y“ rinkimų štabo vadovas, rinkimų strategas, tiesiog labai puikiai žinojo šitą dalyką, parašė straipsnį, norėdamas išviešinti pagrindines problemas. Susitiko su R. K., papietavo, jam pasakė, jog rašo straipsnį, sutarė, kad jeigu tas straipsnis bus geras, jis įdės į „A“. Mažiausiai trys portalai tą straipsnį įsidėjo, tai yra „15min“, „Alfa.lt“, „Delfi“. Trečiasis susitikimas vyko 2015 m. spalio 28 d., pas R. K. biure. Pagrindinė tema buvo Y suvažiavimas ir A. G..
VšĮ „TP“ buvo įsteigta 2010 m., steigėjai buvo jis ir M. L.. Buvo keletas vadovų per tuos visus metus. Paskutinė vadovė buvo J. K.. Vadovus priimdavo Š. G., pasirašydavo darbo sutartį. Su J. K. yra pažįstamas nuo 2012 m., buvo laikotarpis, kai gyveno kartu, tada buvo faktiniai šeimos santykiai. VšĮ „TP“ buvo dar keletas darbuotojų, jų skaičius nebuvo pastovus, kartais du, kartais trys. Dažniausiai projektų vadovai pasamdydavo porą žmonių daugiau, kai prasidėdavo kažkoks projektas arba reikėdavo kažkokį projektą europiniams pinigams gauti. Atlyginimą šie darbuotojai gaudavo iš teisėtai gautų lėšų – paramų, jeigu tai būdavo europinis projektas, kuriam suteiktas finansavimas, tai dalį atlyginimo gaudavo projekto rengėjas. Finansavimo šaltinis buvo paramos ir europinių fondų lėšos. VšĮ „TP“ vadovas už gautų paramų panaudojimą neatsiskaitydavo. Jis prašė labai smarkiai tikrinti, kas remia, kad nebūtų susiję su dalykais, kas galėtų būti traktuota kaip interesų konfliktas. Jei vadovei pavadinimas būdavo visiškai nežinomas arba atrodydavo, kad tai gali būti susiję su jo, kaip Seimo nario, veikla, tada ji paklausdavo, ar institutas gali priimti paramą iš tam tikros įmonės. Apie paramą iš „BM“ prieš ją gaunant J. K. nesakė. Apie paramos gavimą jis sužinojo po to, kai ji buvo gauta, galimai, iš J. K. Šios paramos gavimo aplinkybės jam nėra žinomos. Prašymus paramai gauti jie išsiuntė vos įkūrus institutą, gaudavo paramas vos ne kiekvienais metais. Apie 2015 m. liepos mėnesį gautą 8 700 Eur paramą nieko nežinojo iki tol, kol jam nepasakė J. K., jau po fakto. Kiek žino, ji buvo asmeniškai nuvykusi pas R. K. į biurą. Ji sakė, kad nesikreipė į R. K., jai paskambino, pranešė, kad yra sprendimas skirti paramą institutui. „Ready to win“ projekto idėja atsirado 2015 m. vasarą. Pristatė J. K. ir paklausė, ar tokį projektą galima būtų vykdyti, prasidėjo darbai. Lietuviškas pavadinimas skambėtų – pasiryžęs, pasirengęs laimėti. Šio projekto esmė – individualūs mokymai žmonių, kurie norėjo išmokti kalbėti viešai, dalyvauti įvairiausiuose rinkimuose, ir ne tik politiniuose. Buvo bandoma prikalbinti vienus geriausių viešojo kalbėjimo, kūno kalbos specialistų, kad pamokytų dalyvius šių dalykų. Taip pat buvo sėkmės istorijų pranešimai, viena iš jų buvo jo sėkmės istorija – laimėta vienmandatė (duomenys neskelbtini), kita sėkmės istorija buvo Vilniaus mero rinkimai, ir ne iš R. Š. pozicijos, kuris juos laimėjo, o iš bendros pozicijos, kaip elgėsi kandidatai, kaip jie kalbėjo, kodėl laimėjo ir panašiai. Projektas vyko nuo 2015 m. pabaigos ir baigėsi 2016 m. balandį. Kai kurie pranešimai, kurie buvo mokymuose, buvo susiję pavyzdžiais iš prieš tai buvusių rinkimų, bet nė vienas pranešimas nebuvo apie būsimus rinkimus. A. A. skaitė pranešimą apie tiesioginį bendravimą su žmonėmis, kažkuriuose mokymuose buvo R. Š.. Mokymuose dalyvavo partijos nariai, beveik pusė. Šie mokymai nebuvo mokami, dalyviams mokesčio nebuvo. Paskaitos vykdavo vietose, kur būtų galima ne tik turėti posėdžių salę ir maitinimą, bet ir nakvynę, dažniau pigesniuose ekonominiuose viešbučiuose. Buvo Kaune, Palangoje, Vilniuje. Biudžeto sumos nežino, galėjo būti keliasdešimt tūkstančių eurų. Šiuose mokymuose jis turėjo užduotį suderinti galimą partijos narių dalyvavimą, tai buvo padaryta dėl to, kad nebūtų jokių interesų konfliktų galimybės. Kai sužinojo apie šiuos mokymus, kai jam pristatė jų planą, po kažkiek laiko jis perpasakojo tai E. M., kuris tuo metu buvo rinkimų štabo vadovas, ir pasakė, kad institutas galvoja daryti tokį projektą, ar būtų galima į jį pakviesti (duomenys neskelbtini), žinant, kad už gero pusmečio ar už metų ateina rinkimai ir, kad pikti žmonės gali padaryti tai, kas šiai dienai jau yra padaryta. Tai galima sakyti, kad jis apsiėmė funkciją – informuoti ir pakviesti partiją į šiuos mokymus. Pirmiausia suderino su E. M. patį faktą, kad institutas darys mokymus, kad jie gali būti naudingi kai kuriems iš jų, ypač jaunesnės kartos atstovams. Jie pasišnekėjo, paskui šitas planas buvo pristatytas rinkimų štabo tarybai, kuri patvirtino, kad galima būtų kviesti (duomenys neskelbtini), ir tik po šito buvo sukurtas tekstas, kviečiantis (duomenys neskelbtini), buvo labai atsargus tekstas, netgi suderintas su partija ar su E. M. prieš siunčiant. „Y“ niekaip nebuvo susijęs su jo VšĮ. Dėl to, kokie buvo „Y“ narių mokymų tikslai pasiruošti rinkimams, tai kiek jam žinoma, kiekvienais metais vykdavo mokymai, bent vieni, o kartais ir daugiau, dalį jų organizuodavo pati partija, jam yra tekę prisidėti prie vienų ar kitų mokymų. Yra buvę mokymai (duomenys neskelbtini). Mano, kad mokymus (duomenys neskelbtini) vykdė „LS“, juos, matyt, derino tuometinis partijos sekretoriatas arba sekretoriato vadovas.
Dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų – R. K. jo apie šias pataisas tikrai nieko neklausė. Galėjo būti taip, kad antro susitikimo metu jis užsiminė apie savo pataisą, bet kažko daugiau neatsimena. Vartojimo kredito 8 straipsnio pataisos esmę galėtų apibūdinti taip, kad kai žmogus nori paimti kreditą, jį išduodanti įstaiga turi žmogų patikrinti, ar jis galės grąžinti, ir kai kalba eina apie normalias sumas, tai turi būti pasižiūrėta, koks žmogaus atlyginimas, kiek jis laiko tą atlyginimą gauna, ir nustatyti jo kreditingumą, bet tai netinka, kai skolinamasi 20 Eur. Jei žmonės pagal liudijimą daug metų dirba, tai viskas gerai, Sodroje tie duomenys yra, bet jeigu jie pirmus metus dirba ir nori pasiskolinti 20 Eur, tai jiems neduos. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos esmė, kad žmonės, kurie nėra Sodros sistemoje, taip pat turėtų galimybę pasiskolinti, ji visiškai atitiko partijos „Y“ idėjinę programą, rinkimų programą. Lygiateisiškumo principas, kad į tą pačią paskolą galėtų pretenduoti visi piliečiai, o ne tik tie, kurių duomenys yra Sodroje. Lygiateisiškumo principas yra viena iš pagrindinių liberalų ideologijų. Jis, būdamas Ekonomikos komitete, perskaitė Vyriausybės išvadą, tai buvo paskata registravimui. Iš bylos žino, kad buvo siųstas laiškas visiems su pasiūlymu dėl pataisos. Tai buvo siųsta į jo, kaip Seimo nario, paštą. Frakcijos patalpose irgi buvo pateikti pasiūlymai iš asociacijos, ir E. M. pats dalyvavo. Jeigu neklysta, buvo storas aplankas, kur buvo visas įstatymas su visais pakeitimais, lobistų, asociacijos pasiūlymai. 8 straipsnis buvo 2 lapai iš kelių šimtų, tai būtų mažiau negu vienas procentas. Yra gavęs (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidento L. V. laišką apie kreditą, šis laiškas buvo elektroninės jo pataisos versijos šaltinis. Asociacijų grupių pasiūlymai yra įprastinė praktika, šis įstatymas buvo didžiulis ir susidomėjimas juo buvo didesnis, negu daugeliu kitų įstatymų. Parodžius t. 32, b. l. 100–104, Š. G. nurodė, kad gali būti, jog tai ne tas laiškas, ten buvo prisegta daugiau dokumentų, jie buvo ir Word formatu. Mano, kad kalbėjo apie kažkokį kitą dokumentą. Kalbėjo apie kitą laišką, gautą iš L. V.. Tai ne šis laiškas. Mano, kad siuntėjas buvo L. V., nes daugiau iš nieko jo gauti negalėjo. Yra girdėjęs apie K. K.. Mano, kad nėra gavęs iš jo laiškų. Iki pataisos pateikimo E. M. buvo žinoma apie iniciatyvą teikti tokio turinio pataisą, nes jam pats pasakė, kad žada teikti. Nežino, ar E. M. turėjo analogišką tekstą tam, kurį pateikė. Iš K. K. tikrai nėra gavęs šio laiško ir iš E. M. nėra gavęs. Tai prisimena, nes šiuos žmones identifikuoja. Jis nei L. V., nei G. V. tada nepažinojo ir dabar maišo pavardes. L. S. identifikuoja, nėra gavęs iš jo tokio laiško. Asmeniškai su juo nebuvo susitikę, tik galbūt Seime prasilenkdami arba frakcijos posėdyje. Nėra gavęs laiško iš R. K.. Kiek žino, R. K. laiškų nelabai rašo, tik žinutes. Nieko iš jo negavo. Jo pašto dėžutė buvo ištrinta, pasibaigus kadencijai pagal Seimo statutą. 2016 m. pabaigoje ji buvo ištrinta.
Pakeistą pataisą pateikė savo vardu. Pristatymui frakcijoje ruošėsi iš vakaro, nes tas klausimas nebuvo labai didelis. Rinkdamas argumentus ruošėsi apie pusvalandį. Frakcijos nariai pritarė jo pozicijai, nes ji visiškai (duomenys neskelbtini). Pritarus frakcijoje, nedalyvavo Biudžeto ir finansų komitete (toliau – ir BFK) svarstant šį klausimą, nes dalyvavo Ekonomikos komiteto posėdžiuose, komiteto posėdžiai vyksta vienu metu, trečiadieniais, buvo labai apkrautas BFK klausimais ir suprato, kad per 10 minučių nespės pristatyti. Kai registravo pataisą antrą kartą, pasakė, kad atmetė visiškai formaliai ir viskas, kadangi antrą kartą registruojant buvo pataisytas stilius, tai kažko papildomai pasakoti nereikėjo. Antrą kartą svarstant BFK nedalyvavo dėl tos pačios priežasties. R. K. pateikė neteisingą informaciją, kad bus išvykęs iš Vilniaus, nes smagiau jautėsi nepasakant priežasties, galvojo, kad ne politikams tai gali atrodyti per menka priežastis, dėl ko neina ir negina savo registruoto pasiūlymo. Nežino, kodėl R. K. domėjosi, ar gins savo pasiūlymą, ir jam nebuvo aiški jo domėjimosi motyvacija. Perskaičius susirašinėjimą tarp Š. G. ir R. K., esantį t. 8, b. l. 29, 30, paaiškino, kad šios žinutės susijusios su komisijos posėdžiu BFK. Tai buvo pirmas R. K. pasiteiravimas apie jo pataisą ir truputį buvo keista. Iš atsakymų matosi, kad jis supranta, jog kalba eina apie būtent jo pataisą. R. K. niekad nėra klausęs jo apie šitą pataisą, išskyrus šias žinutes, o iš jo pusės galėjo būti pasiguodimas, kad BFK atmetė pirmą kartą jo pataisą, kai jie buvo antrą kartą susitikę „F“ restorane.
Frakcijos posėdyje, kuriame buvo svarstoma pataisa, pirmininkavo E. M.. Frakcijos posėdyje jie visada peržiūrėdavo visus, jeigu spėdavo, klausimus, kurie bus Seimo posėdyje tą dieną, ir jų būdavo 60-70, ta trumpa pataisa buvo pristatoma ne daugiau vienos minutės. Frakcijos posėdis truko mažiau negu valandą, vykdavo kokias 45 minutes, tai net neišeina po vieną minutę kiekvienam klausimui, o jeigu yra rimtų klausimų, prasideda diskusija, tai būna 10-15 min. Jis pristatė labai paprastai, kad paruošė tokiam įstatymui, tokią pataisą, ir buvo be jokių komentarų sutarta, kad palaikys šią pataisą, visa frakcija balsuos už šitą įstatymą. Šiam klausimui buvo paskirta apie 1 minutę iš 45 minučių, jokių prieštaravimų tikrai nebuvo. Jis su K. G. labai puikiai sutarė, turėjo kai kur skirtingus požiūrius į ekonomikos, netgi teorijos, pagrindus, bet niekada nesikirsdavo, jis neatsimena, ar K. G. dalyvavo tame frakcijos posėdyje. K. G. buvo Biudžeto ir finansų komitete. Ekonomikos komitetas pritarė ir jo, Š. G., ir J. R. pataisoms. BFK nepritarė šioms pataisoms, dėl to jis registravo ir antrą kartą. Su K. G. neteko kalbėti šia tema, nes nebuvo suinteresuotas „stumti“ kažko, be to, visi puikiai žino profesorių, kad jam nei įsakysi, nei įprašysi.
Pirmos apklausos metu jam buvo parodytas I. D. laiškas ir mano, jog I. D. tiesiog uždėjo ne tą spalvą. Raudona spalva yra frakcijos sprendimai balsuoti „prieš“, žali – palaikyti, geltona spalva apimdavo tiek susilaikymą, tiek balsavimą laisvai. Šiuo atveju visi projektai, kuriuos pateikė bet kuris frakcijos narys, realiai yra žali. Frakcijos posėdyje buvo nuspręsta pritarti jo siūlytoms pataisoms be diskusijos bendru sutarimu, kadangi tai yra vieno iš frakcijos žmonių registruojama pataisa. Mano, kad I. D. atsiųstame laiške žymėjimas geltonai – „laisvai“ buvo jos klaida. Po kiekvieno posėdžio ji siųsdavo tokį patį laišką, tas pats prierašas, kad raudona reiškią tą ir pan. Ji kiekvieną kartą nerašydavo to paties, buvo pakankamai išsiblaškiusi, mano, kad ne tą spalvą parinko.
Jis buvo formaliu tos darbo grupės, kuri svarstė, rūpinosi šiuo įstatymo projektu, kuriai vadovavo B. B., nariu. Jo nekvietė į darbo grupės posėdžius, mano, dėl B. B. el. neraštingumo, nes jis nesugebėjo įtraukti jo elektroninio pašto adreso, pasitraukus R. Š., kai jis apie tai nelabai mandagų elektroninį laišką visai grupei parašė, pradėjo būti kviečiamas į tuos posėdžius, bet Seimo nariai juos daro Seimo posėdžių metu, tai jis nė viename tame posėdyje nėra dalyvavęs. Laišką parašė 2015 m. gegužės mėnesį. Jeigu yra sudaryta darbo grupė, į kurią yra deleguojami Seimo nariai iš įvairių Seime esančių frakcijų, ir jeigu lobistai, suinteresuoti asmenys, įmonės norėtų daryti įtaką įstatymo turiniui, pateikti savo pasiūlymus, tai geriausias vaistas yra asmeninis įrodinėjimas, tai arba suinteresuotoms grupėms reikėtų dirbti su darbo grupės vadovu, galbūt patempti jį į savo pusę, arba dirbti su grupės nariais individualiai. Mano, kertiniai šio įstatymo pakeitimų žmonės buvo darbo grupės vadovas ir BFK vadovas ar išvadų rengėjai. B. B., būdamas darbo grupės nariu, nebebuvo BFK pirmininkas, bet buvo narys, BFK pirmininkas buvo P. N.. Į darbo grupę jis buvo deleguotas Y frakcijos, tikriausiai, raštu. Davė sutikimą, tai buvo frakcijos posėdyje aptarta. Kitų kandidatų nebuvo, nes iš Seimo išėjo R. Š., kuris dirbo Ekonomikos komitete šioje grupėje, ir jam išėjus frakcija nebeturėjo nei vieno nario. Jis yra ekonomistas, tai natūraliai gavosi, kad perėmė R. Š. narystę.
Skirtumas tarp jo registruoto pataisos teksto Seimo bazėje ir tarp R. K. pataisos teksto buvo toks, kad, pirma, kompiuterio nustatymai, kuriame buvo kurti šie failai, truputį skyrėsi, pavyzdžiui, kraštinės, lentelė ne taip nubraižyta ir panašiai, o antra, buvo viena rašybos, viena skyrybos klaida viename variante. Tame variante, pagal kurį jis registravo, buvo klaidų, o pagal bylą, variante, buvusiame pas R. K., nebuvo klaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad vienos savaitės gale tas dokumentas gimė kažkuriame kompiuteryje, o visas veiksmas vyko sekančią savaitę. Tekstą pagamino kažkieno kompiuteris prieš atsiunčiant visiems Seimo nariams, tai aišku, kad jo gimimas turėjo būti anksčiau, nei persiuntė. Pradinis tekstas tikrai negimė jo kompiuteryje, iš kurio jis ėmė informaciją. Byloje užfiksuota, kad yra keletas klaidų ir skirtingas puslapio ar lentelės nustatymas prieš spausdinant, tai yra įrodymas, kad spausdinta iš jo kompiuterio, o ne kažkokio kito. Patį dokumentą gavo Word formatu, kaip ir dažniausiai visi, panašaus pobūdžio laiškai yra siunčiami, kad galima būtų jį naudoti. Prokuroras bandė išklausti, kad jis gavo iš kažko atspausdintą popieriaus lapą, ten uždėjo savo parašą ir nunešė. Jis apklausoje kategoriškai pasakė, kad tai yra jo darbas, o ne kažkieno jam duotas. Jį spausdino iš savo kompiuterio, prieš antrą kartą registruojant, savo kompiuteryje sukeitė žodžius vietomis, pataisė sintaksę ir spausdino iš savo kompiuterio. Abi jo pataisos viena nuo kitos realiai niekuo nesiskiria, tik sintakse. Kadangi pirmą kartą formaliai atmetė, tai jis formaliai ir pataisė. Kalba eina apie prievolę tikrinti arba dviem būdais, arba vienu, toks ir skirtumas. Vienas projektas sako, kad reikia tikrinti abiem visais atvejais, o jo variantas sako, kad užtenka tik vieno iš jų, jeigu jie pagrįsti dokumentais.
Pirmą kartą jis G. V. matė frakcijos posėdyje, kartu L. S.. Antrą kartą jį matė liudijant teisme. Frakcijos posėdis galėjo vykti vieną savaitę prieš jam registruojant pataisą, tai buvo apie 2015 m. spalio mėnesį. Dėl 2015 m. liepos mėnesį vykusio susirašinėjimo su G. V. – G. S. jiems išsiuntė vieną ir tą patį elektroninį laišką ir įvyko vieno ar dviejų laiškų susirašinėjimas, tuo viskas baigėsi, jie taip ir nesusitiko. G. S. perdavė jo kontaktą G. V., kaip frakcijos atstovo darbo grupėje, kuri atsakinga už vartojimo kredito įstatymo rengimą. Su vartojimo kredito įstatymo pakeitimais susidūrė tikriausiai tą patį spalio mėnesį, galbūt tai buvo rugsėjo mėnesio pabaiga, nes vasarą posėdžiai nevyko ir kai rugsėjį prasideda sesija, rudens sesijoje buvo numatytas šio įstatymo svarstymas, ir jis buvo labai ilgas. Tas susitikimas neįvyko, jeigu neklysta, jis atsakė, kad arba šiuo metu dar nėra reikalo, arba neturi laiko. G. V. pareigų minimu laiku nežinojo.
Jo nuomone, A. G. buvo įžeidęs R. K. ir jis labai jo nekentė. R. K. domėjosi apie A. G. ir kaip apie asmenį, ir apie tai, ką jis veikia partijoje, kokie yra gandai. Tiesiog jis „sirgo“ už tai, kad tas žmogus neišardytų šios partijos tokiu sėkmingu metu, kai netoli rinkimai. A. G. vaidmuo buvo visiškai destrukcinis partijoje. A. G. reikėjo platformos, kur jis turėtų daugiau įtakos ir per laiką ją sukauptų dar didesnę, kadangi jis matė, kad imant visą partiją, jis daugumos neturės, tai nusprendė įkurti atskirą žmonių grupelę, kuri einant laikui didėtų, ir, galimai, jam padėtų partijos pirmininko rinkimuose. Mano, jo užduotis sau buvo perimti šią partiją, jos valdymą, susistatyti savo žmones ir panašiai. Nėra garantuotas, ar partijos vadovybei A. G. pozicija dėl partijos perėmimo buvo žinoma, bet apie frakciją žinojo visa partija ir tikrai labai daug žmonių piktinosi. Jis yra dalyvavęs keliuose vidiniuose partiniuose susitikimuose, kur buvo kalbama apie tai, yra šnekėję apie tai ir valdyboje, ir neoficialiai, tarp Seimo narių dalinosi nuomonėmis, buvo tokių nuomonių, kad reikia kategoriškai elgtis – mesti A. G. iš partijos, E. M. buvo kitos nuomonės, kad galima viską susiderinti ir užimti tas vietas, kurios patogios visiems. A. G. galimai atsivedė naują rinkėją (duomenys neskelbtini), kuris ankščiau nebalsuodavo už juos, tai natūralu, kad ir šiuo klausimu partija su A. G. turėjo susitarti. R. K. pozicija šiuo klausimu buvo neigiama. Ką bendro su partija „Y“ ir galima frakcija turėjo R. K. – šis verslas buvo visada netoli politikos, netoli Y“. Kiek jam žinoma, koncerno vadovai patys yra visiškai (duomenys neskelbtini), tai natūralu, kad galbūt daugiau bendrauja su (duomenys neskelbtini) partijomis. Bendravimo pavyzdys galėtų būti ta pati kalėdinė vakarienė, jis pats yra dalyvavęs panašioje vakarienėje 2013 m. ar 2014 m., su tais pačiais „X“ atstovais. Tai yra natūralūs dalykai, tai vyksta, tokio lygio verslas neina „per užpakalines duris“ ir nebando įprašyti paimti kyšį. Tai yra visai kitokio lygio santykiai, jis asmeniškai stengėsi bendrauti, jeigu tai yra verslo atstovai, tai tik su tokiais atstovais. Tiek ir R. K., tiek ir daug kitų verslininkų, kuriuos jis pažinojo iki tampant Seimo nariu, puikiai žinojo jo principus, jo sąžinės ribas ir jo finansines ribas. Jeigu neklysta, tai jie ir su R. K. prieš 10 metų yra šnekėję šia tema. Jis labai aiškiai tas ribas pastatė, kad nėra kyšininkas, serga ta tikra idėja už Lietuvą, mano, dėl to nėra turėję jokio sunkaus pokalbio, nei prieš jam tampant politiku, nei tapus politiku, kad R. K. prašytų kažką padaryti, „prastumti“ ar dar kažką. Jis buvo išrinktas vienmandatinėje apygardoje. Rinkimų kampanijai finansavimas reikalingas buvo, bet jis visą laiką laikėsi nuostatos, kad geriau iš savų pinigų ar iš artimųjų žmonių tai padaryti, negu iš verslo, kuris galimai kažkada ateis ir paprašys kažko. Jeigu neklysta, kažkada, prieš kažkuriuos rinkimus, R. K. jo klausė, ar nereikia paramos, jis atsisakė. Kalėdinėje vakarienėje jis dalyvavo gal 2014 m., mano, dalyvavo E. M., R. Š., D. M., R. K.. Tai buvo savaitė, gal dvi prieš Kalėdas, tiesiog buvo susitikta, pakalbėta apie politines aktualijas, pasidalinta nuomonėmis, galbūt apsikeista vyno buteliu, šito negali atmesti, jis nieko neparsinešė. Negali pasakyti, kas organizavo susitikimą. Partijoje jis du kartus yra buvęs valdybos nariu, jeigu tuomet jau dalyvavo vakarienėje, tai matyt, tuo metu buvo valdyboje. Kas tuo metu buvo D. M. ir R. K., tai, kad D. M. yra koncerno savininkas, tai žino visi, žinojo ir jis, kad R. K. buvo jo (kaltinamojo) vadovas ir generalinis „A“ direktorius, tai žinojo kaip buvęs darbuotojas, taip pat žinojo, kad jis vadovauja žiniasklaidos grupei. Kokios pareigos buvo parašytos, kaip parašyta, nežinojo.
Jis R. K. matė „TP“ steigiamajame renginyje. Pačiais pirmaisiais metais šis institutas gavo paramą iš „X“, neatsimena, iš kokios įmonės. Parama buvo pasiūlyta paties R., galbūt netgi iš karto po instituto įkūrimo pirmaisiais mėnesiais. Parama buvo skiriama 2010 m. ir mano, kad beveik kiekvienais metais institutas yra gavęs paramą iš „X“. Patį pirmą kartą, kai asmeniškai kalbėjo su R. K. dėl paramos institutui, buvo kalba, kad tai, matyt, nebus vienkartinis daiktas, jei bus geri ir įdomūs projektai. Apie tai, kam verslui reikia pokalbių su politikais, gali atsakyti, kad, jei kalbama apie skaidrius ketinimus, mano, jog versle sėkmingiausi žmonės yra tie, kurie pirmieji gavę informaciją, ją gali valdyti. Jo požiūriu, verslas tai daro, kad jaustų pulsą, kad žinotų, girdėtų viską iš pirmų lūpų.
Rašytiniuose paaiškinimuose Š. G. nurodė, kad nors ir nedalyvauja veikloje, bet yra „TP“ steigėjas, šis yra gavęs paramos iš „X“, bet niekada 10 000 Eur sumoje. Suma, gauta į instituto sąskaitą iš „X“ (8 700 Eur), buvo gauta 2015 m. liepos 13 d., kas yra keliais mėnesiais anksčiau, nei prasidėjo pirmieji pokalbiai apie vartojimo kreditų įstatymo pakeitimus. Tokio dydžio buvo paskutinė, kada nors institutui suteikta parama iš „X“. Nuo pat instituto įkūrimo 2010 metais, kaip vienas steigėjų ir tuo pačiu – Y partijos narių, puikiai suprasdamas galimą interesų konflikto pilkąją zoną, pabrėžtinai visiems instituto buvusiems vadovams bei darbuotojams sakė, kad viskas turi būti daroma su ypatinga priežiūra, kad nesikirstų interesai bei įstatymai nebūtų pažeisti. Tik dėl šios priežasties stengėsi su instituto veikla neturėti nieko bendro – viską delegavo vadovams, jo rolė jame buvo – pritarti arba atmesti vadovų pasiūlymus dėl konkretaus vieno ar kito projekto, dalyvavimo europinėse paraiškose. Kaltinime nurodyta, kad projektas „Ready to win“ buvo suorganizuotas iš „X“ paramos. 2015 m. liepos 13 d., gavus 8 700 Eur paramą, ji buvo išleista bendroms instituto išlaidoms dengti (prašyme paremti, jo žiniomis, taip pat nebuvo minimas joks konkretus projektas, tiesiog prašoma paramos bendrosioms išlaidoms dengti). Net VRK, atlikusi tyrimą dėl minėto instituto projekto, dėl ko buvo nuimta dotacija partijai, nenustatė, kad lėšos minėto projekto vykdymui buvo gautos iš „X“ koncerno. Teisme E. G. liudijo, kad VRK tyrimo metu suskaičiavo, jog minimuose mokymuose dalyvavo 90 žmonių, iš kurių tik 48 vėliau dalyvavo rinkimuose su Y. Jo užduotis šiame projekte prasidėjo ir baigėsi 2 pranešimų skaitymu, vienas iš kurių buvo apie jo asmenišką rinkimų kampaniją Žirmūnų vienmandatėje, kaip sėkmingo atvejo analizė, kas, jo supratimu, niekaip nepažeidžia įstatymų. Kaltinimas, jog projektas „Ready to win“ buvo specialiai suorganizuotas Y, o organizuotas, koordinuotas ir sugalvotas jo asmeniškai, išeina iš jam inkriminuojamo nusikaltimo ribų. Projektas „Ready to win“ buvo vykdomas 2016 metais. Pirmasis mokėjimas iš instituto lėšų už šį projektą buvo atliktas 2015 metų pabaigoje. Iš „TP“ aiškinamojo rašto prie 2015 metų metinės finansinės atskaitomybės matyti, jog 2015 metais projektui „Ready to win“ buvo išleista viso labo 995 eurai. Po „X M“ 8 700 eurų paramos „TP“ 2015 ir 2016 metais dar šešis kartus iš kitų šaltinių gavo paramą, kuri siekė 73 800 Eur. Vien per 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesius institutas gavo 48 800 Eur paramos. Po „X M“ 2015 m. liepą gautos 8 700 Eur paramos institutas iki 2015 m. spalio 12 d. negavo jokios kitos paramos. Tuos tris mėnesius, nors jokie projektai nebuvo vykdomi, „TP“ patyrė administracines išlaidas darbuotojų atlyginimams, biuro nuomai ir išlaikymui, kitoms kasdieninėms išlaidoms, ką akivaizdžiai įrodo banko sąskaitos išrašai. Iš byloje esančių instituto finansinių dokumentų matyti, kad „X“ įmonės paramą „TP“ teikė nuo pat jo įkūrimo 2010 metais. Teikiama parama buvo pastovi ir skirta viešosios įstaigos tikslų įgyvendinimui. Seimo nariu jis tapo tik 2015 metais. 2015 metais, dar prieš jam tampant Seimo nariu, t. y. 2015 m. vasario 4 d., viena iš koncerno įmonių, UAB „M“, pervedė institutui 5 792,40 Eur paramą. Šie faktiniai duomenys dar kartą įrodo, kad „X“ parama institutui nebuvo susijusi su jo veikla ir užimamomis pareigomis. Neabejoja, kad jeigu 2015 m. liepos mėnesį ar vėliau, iki pat spalio mėnesio, jis būtų kontaktavęs su R. K., susitikęs, susiskambinęs, tokie duomenys būtų byloje. Nė viename iš jų su R. K. vėliau fiksuotų pokalbių, kontaktų, susirašinėjimų, laiškų nėra užfiksuota nė vieno žodžio apie kokią nors paramą institutui. Apie „X“ 2015 metais pervestą paramą institutui, nei apie vasario, nei apie liepos mėnesiais pervestas paramas jis nežinojo, nebuvo apie tai informuotas, su R. K. tais laikotarpiais neturėjo jokių kontaktų. Paramas ne tik gavę, bet ir jų tiesiogiai pas R. K. prašę ir už paramas sutikę atlikti vienokius ar kitokius veiksmus K partijos nariai byloje negavo net specialiųjų liudytojų statuso. Mano, kad visi argumentai dėl paramos, jos panaudojimo ir jo jokio ryšio su šiais klausimais neturėjimu yra daugiau nei akivaizdūs.
Kas liečia jo teiktas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas – niekas su juo nieko nederino, neprašė ir net nesidomėjo jo pataisa. Informaciją, pagal kurią pateikė savo pataisą pirmą kartą, gavo tarp 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 9 d., dviem būdais – elektroniniame variante, kurį gavo iš L. V. kaip ir visi Seimo nariai, bei popieriniame variante, kurį kartu su visa didžiule pasiūlymų segtuvu („papke“) į jų frakciją atsinešė bei frakcijai paliko (duomenys neskelbtini) asociacija bei jos samdyti lobistai. Jie buvo atėję trise. Kadangi iki tol nė vieno jų nepažinojo, sunku juos identifikuoti tiksliai, bet jam atrodo, kad vienas jų buvo L. S., kitas – arba G. V., arba L. V., o trečio nepamena.
Dar iki kaltinime nurodomo jo ir R. K. 2015 m. spalio 12 d. susitikimo jis jau turėjo siūlomą vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisos tekstą. Be to, popierinį šios siūlomos pataisos tekstą gavo ir per Ekonomikos komiteto posėdį, kuriame jį visiems komiteto nariams išdaL. (duomenys neskelbtini) asociacijos atstovai. Būtent šį pataisos tekstą jis registravo Seime 2015 m. spalio 13 d., jį buvo pasiruošęs dar iki 2015 m. spalio 12 d. susitikimo su R. K., kadangi niekada nepalieka visko paskutinei dienai. Tuo labiau, kad 2015 m. spalio 13 d. ryte buvo jų frakcijos posėdis, kuriame jis pristatė savo siūlomą pataisą, todėl pristatymui taip pat ruošėsi iš anksto, dar iki 2015 m. spalio 12 d. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu nusprendė palaikyti siūlomas pataisas, ir jo pataisą, bei visą įstatymo projektą, balsuojant salėje. Jo teiktos pataisos tekstas nėra identiškas R. K. 2015 m. spalio 7 d. iš G. V. gautam pataisos tekstui.
Tuo metu jis buvo „šviežias“ Seimo narys, nelabai galėjo pretenduoti į kokių nors didelių bei esminių pataisų rengimą. Todėl nusprendė registruoti tai, ką tikrai supranta – trumpą bei nereikšmingą 8 straipsnio pataisą. Ji buvo visiškai aiški – jei jos nebūtų, daugiau nei pusė dirbančių Lietuvos piliečių išvis negalėtų gauti kredito, nes apie juos informacijos Sodra paprasčiausiai neturi – kalba apie sau, individualiai dirbančius, kurie moka mokesčius pasibaigus metams, tad pagal Sodra jie – nuliniai, negalintys gauti kredito. Ir antra – jei kokį vakarą mieste pritrūktų 20 Eur ir nutartų pasiskolinti SMS pagalba – tikrai gerai pagalvotų, ar nori, kad dėl 20 Eur būtų išverstas visas jo kreditingumas bei išanalizuota visa krūva svarbių bei konfidencialių asmeninių duomenų. Esminis argumentas – minimą pataisą nusprendė registruoti perskaitęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kad esamas reglamentavimas pažeidžia Europos teisę ir jį vis tiek reikės keisti, norint nesulaukti Europos Sąjungos sankcijų. Pirmą sykį su minėta Vyriausybės išvada susipažino Seimo Ekonomikos komiteto, kuris buvo šalutinis komitetas svarstant Vartojimo kredito įstatymą, posėdyje, o medžiagą gavo kaip ir visi Ekonomikos komiteto nariai. Jei neklysta, Ekonomikos komiteto posėdis galėjo būti 2015 m. spalio 7 d., trečiadienį.
BFK atmetus jo pasiūlymą, registravo jį dar kartą. Tam buvo dvi priežastys – pirmoji, jo pataisą atmetė formaliai, neva, dėl netikslumų, Tą patvirtino ir liudytojas L. S., kuris asmeniškai dalyvavo tame BFK posėdyje. Tad logiška buvo ištaisyti tuos netikslumus, tuo labiau, kad BFK užkliuvo tik vienas sakinys. Antra – tikrai rimtai supyko, nes suprato, kad BFK iš jo tyčiojasi, kaip iš naujai išrinkto Seimo nario. Buvo visiškai aišku, kad atmetimas – formalus. Pataisą registravo antrą kartą. Jei gerai prisimena, tiesiog pataisė savo kompiuteryje du žodžius, vieną sakinį ir pateikė iš naujo. Antrą sykį registruoti pasiūlymą nusprendė 2015 m. spalio 14 d., iškart BFK atmetus pirmąjį jo pasiūlymą ir apie tai sužinojus. Pasiūlymą paruošė, atrodo, per savaitę po pirmojo atmetimo. Kadangi tą mėnesį buvo labai daug veiklos, vyko partijos suvažiavimas, tad neskubėjo registruoti antrojo pasiūlymo ir laukė, kada bus paskelbta BFK posėdžio, kuriame bus svarstomi pasiūlymai vartojimo kreditų įstatymui, data. Pateikti antrąjį pasiūlymą sugalvojo ir jį parengė gerokai anksčiau, nei įvyko kitas jo susitikimas su R. K.. Jis nė viename iš tų dviejų svarstymų pats nedalyvavo BFK posėdyje, kas visiškai akivaizdžiai rodo jo nesuinteresuotumą stumti kažką, ypač, jei tai būtų daręs už atlygį. BFK posėdžiuose svarstant jo pataisą nedalyvavo, nes kirtosi jų laikai su Ekonomikos komiteto, kuriam priklausė, posėdžiais, ir kuriuose dalyvavo, nes jam jie atrodė svarbesni. Tai pat nedalyvavo nė viename vartojimo kreditų įstatymo darbo grupės posėdyje. Nedalyvavo, nes B. B. iš pradžių visiškai nekvietė jo į posėdžius, o kai į porą posėdžių pakvietė – jie vyko Seimo plenarinio posėdžio metu, ir jis, kaip priklauso pagal įstatymą, rinkosi būti Seimo salėje kaip Seimo narys. Šis faktas taip pat įrodo, kad jis neveikė kažkieno interesais ir tuo labiau už neteisėtą atlygį.
SMS susirašinėjimo su R. K., neprisiminė per apklausas, nes visiškai to nesureikšmino, ir dabar tai traktuoja, kaip pirmą pasidomėjimą iš jo pusės apie jo pataisą. Iš susirašinėjimo teksto sprendžia, nes atsakinėja labai paprastai bei lakoniškai, kad jam buvo truputį keista, jog R. K. domisi, nes nelabai suvedė, kur čia galėtų būti jo interesas – kiek jam buvo žinoma, nei R. K. asmeniškai, nei „X“ neturėjo jokio verslo, susijusio su kreditavimu. Tad mandagiai atsakė bei truputį sumelavo, kad nebus Vilniuje, nors pats buvo ir dalyvavo Ekonomikos komiteto posėdyje. Po balsavimo Seime daugiau jokių užklausų iš R. K. nebuvo apie pataisą, tad tą pačią dieną ir užmiršo tą SMS susirašinėjimą.
Apklausos protokole kai kuriose vietose užfiksuoti gan kategoriški jo atsakymai. Juose jis pabrėžia, kad niekas jo neįtakojo tos pataisos registruoti, niekas nepatarė, ir jis ją pats atsispausdino iš savo kompiuterio, tačiau naudojosi trečių šalių paruoštais dokumentais. Buvo gavęs tiek elektroninę versiją iš L. V., tiek popierinę versiją, kurią gavo Ekonomikos komitete bei jų frakcijoje, kai L. S., su dar dviem atstovais, po pristatymo paliko pasiūlymų segtuvą („papkę“).
2015 m., spalio mėnesį, po ilgo nesimatymo laiko, su R. K. buvo susitikęs 3 kartus. Pirmasis susitikimas įvyko 2015 m. spalio 12 d., apie 17.00 val., pas R. K. ofise. Dėl susitikimo sutarė SMS žinutėmis, pakvietė R. K.. To pokalbio temos buvo krepšinis, kaip ir sakė apklausose ikiteisminio tyrimo metu, R. K. taip pat klausė keleto patarimų dėl „A“ marketingo bei sporto nušvietimo skilties, domėjosi, kas darosi partijoje prieš suvažiavimą, kokie gandai. Antrasis susitikimas vyko 2015 m. spalio 19 d., apie 13.00 val., prie A. G. biuro, iš kur nuvažiavo į kavinę „Flamingas“. Kiek pamena, susitikimo tema buvo vienintelė – VRK pateiktas rinkimų apygardų perbraižymo žemėlapis. Rodė R. K. argumentus, sakė, jog nesąmonė, kad reikia tai viešinti žmonėms. Pasakė, kad rašo tekstą ta tema, kad siųs visoms žiniasklaidos priemonėms. Sutarė, kad jei tekstas bus tikrai geras – jį įsidės ir „A“. Trečiasis susitikimas vyko 2015 m. spalio 28 d., apie 15.00 val., pas R. K. ofise. Į susitikimą pakvietė R. K.. Pagrindinė pokalbio tema buvo 2015 m. spalio 24 d. įvykęs Y suvažiavimas ir A. G.. Nė vieno iš šių susitikimų metu apie vartojimo kreditų įstatymą ir jo pataisas jokios kalbos nebuvo, R. K. nesidomėjo jo teiktais pasiūlymais, nieko apie tai neklausinėjo, jokių tekstų nedavė. Vienintelis R. K. pasiteiravimas apie jo teiktą pataisą buvo SMS prieš antrąjį BFK posėdį. Jo nesureikšmino ir tyrimo metu neprisiminė.
Nesupranta, kodėl kaltinime jo, kaip Seimo nario veikla, kuri reglamentuota įstatymais, kurių jis nepažeidė, yra įvardinama kaip neteisėtas veikimas vykdant įgaliojimus. Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisas BFK ir Seimui teikė laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, Seimo statuto nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta įstatymo pataisų pateikimo tvarkos pažeidimų. Jis nesiėmė jokių neteisėtų priemonių paveikti BFK ar Seimo narius, kad šie balsuotų, pritartų jo pataisoms, net nedalyvavo nei viename BFK posėdyje. BFK nepritarus jo pataisai, jis minėtą pataisą, prieš tai pristatęs ją Y frakcijos posėdyje ir gavęs frakcijos pritarimą, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos pateikė svarstymui Seimo posėdyje.
Minimas Vartojimo kredito įstatymo pataisas teikė, kadangi buvo Seimo darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti narys ir buvo susipažinęs su visa įvairių suinteresuotų grupių teikiama medžiaga bei argumentais dėl įstatymo tobulinimo. Pagrindinė paskata teikti Vartojimo kredito įstatymo pataisą buvo Vyriausybės išvada, kad siūlomas įtvirtinti reikalavimas visuomet tikrinti vartojimo kredito gavėjų kreditingumą registruose ir informacinėse sistemose prieštarautų Europos Sąjungos teisiniam reglamentavimui, pagal kurį Vartojimo kredito įstatyme turi būti numatyta galimybė rinktis vertinti kreditingumą remiantis arba iš vartojimo kredito gavėjų gauta pakankama informacija, kuri yra pagrindžiama dokumentais, arba atlikus patikrinimą registruose ir informacinėse sistemose – abiejų patikrinimų nereikalaujama. Būtent tokia ir buvo jo teiktų pataisų esmė, nes iki to pateiktame Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnyje buvo reikalaujama abiejų patikrinimų. Pažymi, kad jo siūlomai pataisai pritarė Ekonomikos komitetas, Y frakcija, ją palaikė net 32 Seimo nariai.
UAB koncerno „X“ atstovas L. Belevičius paaiškino, jog juridinis asmuo UAB koncernas „X“ nepripažįsta kaltės dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų. Kaltinamajame akte įrašytos faktinės aplinkybės neatitinka realiai buvusių aplinkybių, neegzistuoja ir BK bei teismų praktikoje suformuluoti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant juridinis asmuo gali atsakyti už fizinio asmens padarytas veikas. Kaltinamajame akte yra aprašomi faktiniai veiksmai, kuriuos pagal kaltinamojo akto formuluotes tariamai atliko fizinis asmuo R. K.. Juridinis asmuo UAB koncernas „X“ nebuvo informuotas ir nežinojo apie kaltinamajame akte aprašytus R. K. inkriminuojamus ir jo neva atliktus veiksmus, ir juridinis asmuo su aprašytais veiksmais nėra susijęs. Juridinio asmens atstovas teikia paaiškinimą tik apie tas aplinkybes, kurios buvo žinomos juridiniam asmeniui. Nurodomos aplinkybės ir motyvai, kiek tai yra susiję su inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu ir galiojusiam reglamentavimui aktualia teismų praktika.
Kaltinamajame akte nurodyta, jog juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį, ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „X I“ valdybos narį, UAB „X M“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Vilniuje, papirkinėjo bei prekiavo poveikiu bei įvykdė kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Šie kaltinamajame akte įrašyti teiginiai neatitinka tikrovės. Inkriminuojamų veikų metu galiojusioje BK 20 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Pagal šią teisės normą vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einantis asmuo turėjo turėti bent vieną iš nurodytų teisių. Kaltinamajame akte lakoniškai nurodyta, kad R. K. turėjo teisę veikti ir veikė juridinio asmens vardu, individualiai turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir kontroliuoti juridinio asmens ir jo valdomų bendrovių veiklą, tačiau nepateikiami argumentai ir konkrečios faktinės aplinkybės, pagrindžiantys tokią poziciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. birželio 8 d. nutarime nurodyta, kad „vadovaujančios pareigos paprastai siejamos su tam tikro valdymo organo kompetencija teikti kitiems juridinio asmens darbuotojams privalomus nurodymus arba galimybę formuoti juridinio asmens ar jo struktūrinės dalies veiklos kryptis. Prie vadovaujančių asmenų priskirtini tiek vienasmenis juridinio asmens valdymo subjektas – bendrovės vadovas, įmonės direktorius, prezidentas, tiek juridinio asmens kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo, pavyzdžiui, valdybos pirmininkas“. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžiama, jog reikėtų vadovautis ne formaliu asmens pareigų pavadinimu, tačiau kompleksiškai įvertinti konkretaus fizinio asmens vaidmenį juridinio asmens veikloje, t. y. juridinio asmens valdymo struktūrą, konkretaus asmens einamas pareigas, tų pareigų aprašymą (pareiginę instrukciją), jo vykdomas funkcijas. Konkrečios fizinio asmens pareigos juridiniame asmenyje ir šių pareigų pavadinimas kvalifikuojant veiką neturi reikšmės, kadangi šiuo atveju ne einamų pareigų pavadinimas, o galimybė ar teisė pagal einamas pareigas įgyvendinti juridinio asmens subjektiškumą bei formuoti juridinio asmens valią tiek išorinėje juridinio asmens veiklos srityje, tiek juridinio asmens viduje, sudaro požymio „ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje“ turinį. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-188 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims taikymo 6 punkte nurodyta, kad kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti juridinio asmens struktūrą, juridinio asmens valdymo organų hierarchiją, jų tarpusavio teisinius ryšius, funkcijas ir kompetenciją, nes nuo šių aplinkybių priklausys, kaip bus išspręstas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas. Kaltinamajame akte tokios faktinės aplinkybės nenurodytos. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. K. nebuvo vadovaujančias pareigas UAB koncerne „X“ einantis asmuo BK 20 straipsnio prasme ir neturėjo šioje įstatymo normoje numatytų įgalinimų, kadangi: R. K. nebuvo UAB koncerno „X“ darbuotojas, vadovas, struktūrinio padalinio vadovas, kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo. Kaltinamajame akte akivaizdžiai klaidingai teigiama, jog R. K. buvo UAB koncerno „X“ viceprezidentas. Tarp UAB koncerno „X“ ir R. K. niekada nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis nebuvo paskirtas į jokias darbo pareigas šiame juridiniame asmenyje, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. UAB koncerno „X“ ir R. K. jokiu laikotarpiu nesiejo darbo santykiai. Viceprezidentas, kaip pareigybė, nėra ir nebuvo numatyta ir įtvirtinta UAB koncerno „X“ dokumentuose.
UAB koncerne „X“ 2015 – 2016 m. pagal darbo sutartis dirbo tik 11 darbuotojų. UAB koncerno „X“ darbuotojai yra tiesiogiai pavaldūs vienasmeniam valdymo organui – prezidentui, jie nėra pavaldūs atskiriems valdybos nariams. R. K. nebuvo šios bendrovės darbuotojas. R. K. nebuvo šio juridinio asmens atstovas, neturėjo teisės (nei sutartiniu, nei nesutartiniu pagrindu) atstovauti UAB koncernui „X“. R. K. nebuvo išduota įgaliojimų veikti UAB koncerno „X“ vardu ir interesais. R. K. nėjo jokių pareigų bendrovėje UAB koncerne „X“, išskyrus kolegialaus organo valdybos nario pareigas, jis nebuvo šio juridinio asmens darbuotojas, prokuristas, administracijos vadovas ar kitoks atstovas; R. K. buvo kolegialaus valdymo organo narys, bet ne vienasmenis valdymo organas, ne kolegialaus valdymo organo vadovas, UAB koncernas „X“ neįgaliojo R. K. veikti šio juridinio asmens vardu, t. y. šalių nesiejo nei sutartiniai, nei nesutartiniai atstovavimo santykiai. Vienintelė R. K. buvusi sąsaja su koncernu buvo valdybos nario pareigos. Valdybą sudarė šeši nariai. UAB koncerne „X“ nėra kitų dokumentų, išskyrus įstatus, kurie apibrėžtų valdybos ir valdybos narių įgalinimus. UAB koncerno „X“ įstatai nesuteikia teisės atstovauti bendrovei pavieniam valdybos nariui (84 tomas, 96-98 lapai). Juridinio asmens valdymo organai nebuvo suteikę R. K. šioje srityje pakankamai savarankiškumo ir atsakomybės vykdyti juridinio asmens funkcijas. Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, atskiras narys, jeigu jis nėra valdybos pirmininkas, nelaikytinas juridinio asmens atstovu.
Teisė atstovauti juridiniam asmeniui reiškia teisę veikti juridinio asmens vardu teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Atstovavimo funkcija juridinių asmenų doktrinoje vadinama išorine juridinio asmens organo funkcija, kurią vykdančių juridinio asmens organų veiksmai prilyginami paties juridinio asmens organo veiksmams. Tačiau juridinio asmens valdymo organai vykdo juridinio asmens atstovavimo funkciją ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo. Iš esmės tai funkcija, susijusi su valdymo organų veikimu juridinio asmens vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Tokia teisė Lietuvos teisinėje sistemoje yra suteikiama išimtinai tik vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis), nebent steigimo dokumentuose yra numatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė. UAB koncerno „X“ įstatai nenumato kiekybinio atstovavimo, todėl vieninteliu bendrovės atstovu yra vienasmenis valdymo organas – prezidentas.
Juridinio asmens valdymo organo nario atlikti veiksmai galėtų būti pripažįstami juridinio asmens organo (paties juridinio asmens) veiksmais, jeigu: 1) įstatymas arba juridinio asmens steigimo dokumentai numato atitinkamą organą ir nustato jo sudarymo (paskyrimo) tvarką bei kompetenciją; 2) juridinio asmens organas yra išrinktas arba paskirtas įstatymo arba įstatų nustatyta tvarka; 3) jis veikia ne kaip privatus asmuo savo interesais, o kaip juridinio asmens organas juridinio asmens interesais. Jeigu trūksta bent vienos iš šių sąlygų, tokio asmens veiksmai gali būti vertinami kaip juridinio asmens atstovo veiksmai tik tuo atveju, jeigu jis turi juridinio asmens įgaliojimą arba juridinis asmuo tokiems veiksmams pritaria vėliau. Tačiau tuo atveju, jeigu asmuo tokių įgaliojimų neturi, už tokių veiksmų teisines pasekmes asmuo turi prisiimti asmeninę atsakomybę.
Kaltinamajame akte nenurodyta, kokios faktinės aplinkybės ar dokumentai patvirtina, kad R. K., kaip valdybos narys, turėjo teisę atstovauti UAB koncernui „X“ santykiuose su trečiaisiais asmenimis. R. K. neturėjo teisės priimti sprendimų UAB koncerno „X“ vardu. Teisė priimti sprendimus juridinio asmens vardu reiškia teisę nuspręsti dėl juridinio asmens veiklos. Šis požymis sietinas su įstatymų suteiktomis juridinio asmens valdymo organui teisėmis pagal savo kompetenciją priiminėti juridinio asmens veiklos organizavimo, šio asmens subjektiškumo įgyvendinimo, taip pat įstatymų numatytų pareigų vykdymo organizavimo ir užtikrinimo sprendimus.
UAB koncerno „X“ kolegialaus valdymo organo (valdybos) ir kiekvieno jo nario teises, pareigas ir kompetenciją nustato bendrovės įstatai, kurių straipsnyje nurodyta, kad bendrovės valdyba turi visas teises, galias ir funkcijas, kurias jai suteikia Akcinių bendrovių įstatymas. Valdyba (kaip kolegialus valdymo organas, bet ne kiekvienas atskiras jos narys) atsako už strateginę kryptį ir pagrindinius sprendimus, turinčius įtakos jos finansinei ir verslo padėčiai. Įstatuose nurodyta, kad balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą (4.7 straipsnis), o valdybos priimamų sprendimų ir kvorumo skaičiavimo tvarka atitinka Akcinių bendrovių įstatymo nustatytą tvarką. Šio įstatymo 34 straipsnyje, reglamentuojančiame valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, kompetenciją, nenumatyta atskiro valdybos nario teisė savarankiškai priimti sprendimus juridinio asmens vardu. Minėto įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos, t .y. tam, kad UAB koncerno „X“ valdyba galėtų priimti sprendimus, už sprendimo priėmimą turėtų balsuoti 4 nariai iš 6. UAB koncerno „X“ valdyba nepriėmė sprendimų kaltinamajame akte nurodytais klausimais. Bendrovės valdyba renkasi pagal poreikį, t. y. iškilus klausimams, kurių priėmimas patenka į valdybos kompetenciją. Paprastai yra priimami sprendimai dėl paskolų arba grupės įmonių paskolų užtikrinimo (laidavimo) kredito įstaigoms, taip pat bendro pobūdžio sprendimai (pvz. dėl skolinimosi politikos, konfidencialios informacijos ir pan.).
Analogiškais argumentais paneigiama R. K. teisė kontroliuoti UAB koncerno „X“ veiklą. Teisė kontroliuoti juridinio asmens veiklą reiškia teisę prižiūrėti, ar tinkamai vykdoma juridinio asmens veikla, teisė imtis priemonių, jeigu paaiškėja, kad įmonės veikla nėra vykdoma tinkamai arba pakankamai, kad būtų pasiekti maksimalūs veiklos rodikliai. Šis požymis yra siejamas su juridinio asmens vidinės veiklos sritimi, tai yra juridinio asmens darbuotojų ir vidinės juridinio asmens kontrolės funkcijomis. Ši kompetencija priskirtina valdybai kaip kolegialiam valdymo organui, bet ne atskiram jos nariui. Be to, faktinė bendrovės valdymo struktūra yra tokia, kad bendrovės vienasmenis valdymo organas – prezidentas, kuris taip pat yra ir vienintelis akcininkas, ir valdybos pirmininkas, de facto nėra pavaldus ir kontroliuojamas atskiro valdybos nario. Turėdamas 100 proc. akcijų suteikiamų balsų vienasmenis valdymo organas – prezidentas – gali bet kada atšaukti tiek visą valdybą, tiek bet kuriuos atskirus jos narius, priimti visus esminius sprendimus, susijusius tiek su pačia bendrove, tiek ir jos kontroliuojamomis bendrovėmis. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad de facto R. K. neturėjo teisės kontroliuoti bendrovės vykdomos veiklos.
Dėl paminėtų faktinių aplinkybių R. K. negali būti laikomas asmeniu, juridiniame asmenyje UAB koncerne „X“ ėjusiu vadovaujančias pareigas. Tokia išvada darytina ir iš Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d, nutarimu suformuluotos konstitucinės jurisprudencijos. Kadangi požymis „einantis vadovaujančias pareigas“, taip pat BK 20 straipsnio 2 dalyje numatyti papildomi įgalinimai yra būtinieji požymiai juridinio asmens atsakomybei kilti, o R. K. šių požymių neatitinka, jau vien dėl šios priežasties juridinis asmuo UAB koncernas „X“ negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už R. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
UAB koncerno „X“ vienintelis akcininkas (nuo (duomenys neskelbtini)) yra D. J. M.. D. J. M. yra UAB koncerno „X“ prezidentas ir valdybos pirmininkas. UAB koncerno „X“ valdyba renkama nuo (duomenys neskelbtini), valdybos nariai yra 6 asmenys: V. L., A. L., R. K., D. J. M. (valdybos pirmininkas), R. R., R. V.. R. K. buvo vienas iš valdybos narių, jam nebuvo suteikta jokių papildomų ar išskirtinių įgalinimų ar pareigų. UAB koncerno „X“ valdyba nėra nuolatos veikiantis organas, jos nariai į valdybos posėdžius renkasi tik pagal poreikį, tik iškilus klausimams, kurių priėmimas patenka į valdybos kompetenciją. Nuo 2009 m. nėra įvykę daugiau kaip keturių valdybos posėdžių per metus, vienais metais buvo tik vienas valdybos posėdis, kuriame buvo tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai. Valdybos posėdžių metu yra tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat priimami sprendimai dėl paskolų arba grupės įmonių paskolų užtikrinimo (laidavimo) kredito įstaigoms, taip pat bendro pobūdžio sprendimai (pvz. dėl skolinimosi politikos, konfidencialios informacijos ir pan.). UAB koncerno „X“ valdyboje niekada nebuvo svarstomi ar aptariami Lietuvos Respublikos Seimo priimami įstatymai, nutarimai, kitų valstybinės valdžios institucijų ar pareigūnų, savivaldos institucijų priimami sprendimai ar teisės aktai, santykiai su Seimo nariais, savivaldybės tarybos nariais, merais, valstybės tarnautojais ar jiems prilygintais asmenimis, politikais, politinių partijų vadovais ar nariais ar panašūs klausimai, kurie neįeina į valdybos kompetenciją, įtvirtintą bendrovės įstatuose. UAB koncerno „X“ valdyboje niekada nebuvo aptariami ir klausimai, susiję su atskirų juridinių asmenų paramos teikimu politinėms partijoms, politikams, viešosioms įstaigoms, su nuolaidų reklamai suteikimu, su televizijos programų turiniu, juolab nebuvo aptariami piniginių lėšų mokėjimai valstybės tarnautojams ar pareigūnams.
Faktiniai veiksmai, kuriuos, pagal kaltinamojo akto formuluotes neva atliko R. K., nėra susiję su UAB koncerno „X“ valdybos ir valdybos narių įgalinimais ir kompetencija, tokie klausimai niekada nebuvo svarstyti valdybos posėdžiuose. R. K. nebuvo pavesta atlikti tokių veiksmų, kokie yra nurodyti kaltinamajame akte, jam nebuvo suteikti įgalinimai ar leidimas tokius veiksmus atlikti UAB koncerno „X“ vardu, nebuvo suteikti įgalinimai ar leidimas atstovauti juridiniam asmeniui atliekant tokius veiksmus, nebuvo suteikti įgalinimai ar leidimas atlikti tokius veiksmus juridinio asmens naudai ar interesais. Jeigu R. K. atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, tai jis atliko ne kaip UAB koncerno „X“ atstovas, ne šio juridinio asmens vardu ir naudai, o kaip savarankiškai ir nepriklausomai veikiantis asmuo, aplinkybėmis ir interesais, kurie juridiniam asmeniui nežinomi. Dėl paminėto yra klaidingi ir neatitinkantys tikrovės teiginiai, jog „juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, veikdamas per savo atstovą – R. K.“ atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kadangi juridinis asmuo neveikė per R. K. ir neatliko nurodytų veiksmų.
Kaltinamajame akte yra nurodomos buvusios R. K. pareigos kituose juridiniuose asmenyse – UAB „X I“ valdybos narys, UAB „X M“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „AM“ direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „LN“ valdybos pirmininkas. Pažymima, jog UAB koncerno „X“ valdybos posėdžiuose, vykusiuose 2010 – 2016 metais, nė karto nebuvo svarstomas nė vienas klausimas, susijęs su nurodytais juridiniais asmenimis, kuriuose R. K. ėjo vadovaujančias pareigas. Pagal UAB koncerno „X“ ir susijusių bendrovių struktūrą valdymas įmonių grupėje yra decentralizuotas, t. y. kiekvienas įmonių grupei priklausantis juridinis asmuo veikia savarankiškai, kiekvienas turi savarankišką valdymo organų struktūrą su savarankiškomis veiklos sritimis bei atsakomybėmis, kiekvienam asmeniui vadovauja to konkretaus juridinio asmens valdymo organai įstatuose numatyta tvarka, atskiri juridiniai asmenys ir jų valdymo organai nėra pavaldūs UAB koncernui „X“ ar koncerno valdymo organams.
Kaltinamajame akte yra nurodyta, jog R. K., neva atlikdamas inkriminuojamus veiksmus veikė UAB koncerno „X“ naudai ir interesais. R. K. negalėjo veikti UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, nes kaltinamajame akte nurodytais veiksmais UAB koncernas „X“ nebuvo suinteresuotas ir iš jų negalėjo gauti jokios naudos ar interesų patenkinimo.
Teiginys, jog „Š. G. registruoto Pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas buvo naudingas UAB koncernui „X“, t. y. kad šis juridinis asmuo galėjo būti suinteresuotas tokio teisės akto priėmimu, neatitinka tikrovės.
UAB koncernas „X“ ir su juo susijusios bendrovės nevykdė jokios komercinės finansinės veiklos, kuri būtų susijusi su vartojimo kreditų teikimu, vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimu ar jų patikrinimu, kreditų, paskolų teikimu ar apskritai su finansinių paslaugų teikimu. UAB koncerno „X“ ir susijusių bendrovių veikla, ir verslo interesai yra koncentruoti visai kitose verslo srityse, niekaip nesusijusiose su vartojimo kreditų verslo sektoriumi. Todėl UAB koncernas „X“ neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso dėl Š. G. veiksmų teikiant, registruojant pasiūlymus, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisomis ar balsuojant už jas. Niekuo nepagrįstas ir teiginys, jog UAB koncernas „X“ siekė „išimtinės padėties ir palankumo ateityje“. UAB koncerno „X“ atstovas pareiškė, jog šis juridinis asmuo nesiekė jokių išskirtinių ir palankių santykių su Š. G..
Finansinės paramos suteikimas viešosioms įstaigoms negali būti vertinamas kaip kyšis. UAB koncernas „X“ ir susijusios bendrovės vykdo socialiai atsakingą, visuomenei naudingą veiklą ir teisės aktų nustatyta tvarka savanoriškai ir neatlygintinai nuolat teikia paramą įvairiems paramos gavėjams, turintiems paramos gavėjo statusą – labdaros ir paramos fondams, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms. Per 2012 – 2016 metus buvo suteikta parama, kurios bendra suma siekia 1 516 129 eurus. Vien 2015 metais, t. y. inkriminuojamų veikų laikotarpiu, buvo suteikta parama, kurios suma siekia 479 423 eurus. UAB koncernas „X“ ir susijusios bendrovės paramą teikia ne kokiais nors savanaudiškais tikslais, paramos teikimas yra pastovi, nuolatinė veikla, kuria nėra siekiama nei gauti materialinės naudos, nei tenkinti kokių nors nematerialių interesų. Paramos suteikimas VšĮ „TP“ nėra kokiu nors būdu išskirtiniai paramos suteikimo atvejai, kurie leistų manyti, jog ši parama buvo suteikta ne neatlygintinai, o siekiant kokios nors naudos juridiniam asmeniui ar kokių nors interesų patenkinimo.
Pažymi, jog kiekvieno juridinio asmens, taip pat ir UAB „X M“ valdymo organai turėjo teisę savarankiškai spręsti paramos suteikimo klausimus, savarankiškai sudaryti sutartis su paramos gavėjais bei pervesti jiems sutartyse paramos sumas. Juridiniams asmenims nereikėdavo gauti UAB koncerno „X“ valdymo organų sprendimo ar pritarimo dėl paramos suteikimo. Juridiniai asmenys UAB koncernui „X“ neteikdavo detalizuotos informacijos apie sudarytas sutartis dėl paramos teikimo, apie paramos gavėjus, tik juridinių asmenų finansinės atskaitomybės dokumentuose atsispindėdavo per finansinius metus suteiktos paramos bendra suma, nedetalizuojant konkrečių paramos suteikimo atvejų. Paramos suteikimo klausimai nebuvo svarstomi UAB koncerno „X“ valdyboje ar kituose valdymo organuose. Todėl UAB koncernas „X“ nežinojo apie konkrečius paramos suteikimo VšĮ „TP“ atvejus, šios paramos suteikimo aplinkybes.
Juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovas R. Jurka paaiškino, kad politinė partija, atstovaujama atstovo, nesutinka su kaltinimuose nurodytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, jų interpretavimu baudžiamojo teisinio reguliavimo prasme. Politinė partija nepripažįsta savo kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų visa apimtimi. Politinė partija, įgyvendindama savo tikslus, niekada ir su niekuo nederino jokių veiksmų, kurie yra uždrausti Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose. Politinė partija, kaip savo narių politinius interesus tenkinantis juridinis asmuo, siekdama, kad jos nariai savo veiklą grįstų savanoriškumo, demokratiškumo, atvirumo ir solidarumo kriterijais, griežtai ir absoliučiai atsiriboja nuo šioje byloje minimų kaltinamųjų, kiek tai susiję su partijai pareikštais kaltinimais, veiksmų, kuriuos šie asmenys atliko, esą, politinės partijos vardu ir (ar) naudai.
Juridinis asmuo pareiškė, kad politinei partijai nebuvo žinoma, su šios partijos vadovais ir partijos valdymo organais, šios politinės partijos 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seime frakcija nebuvo derinamas ar kitaip svarstomas klausimas dėl iki 2017 m. balandžio 27 d. politinės partijos nariu buvusio Š. G. santykių su UAB koncernu „X“ ir šio koncerno atstovais, ir šio koncerno (jo atstovų) santykių su viešąja įstaiga „TP“. Nurodo, jog juridinis asmuo laikosi principinės nuostatos, kad jeigu ir Š. G. atliko kokius nors veiksmus, kurie yra aprašomi kaltinamajame akte, tokie veiksmai buvo ir yra nesuderinami su politinės partijos „Y“ principine veikla ir įgyvendinamais uždaviniais. Politinė partija sprendžia, kad nėra jokių objektyvių prielaidų manyti, jog politinei partijai ar jos valdymo organams pagal partijos įstatus bent teoriškai galėjo būti žinoma ar kitaip numanoma, kad UAB koncernas „X“ skirs paramą viešajai įstaigai „TP“ ir, kad tai gali būti vertinama kaip netiesioginis kyšio priėmimas, kaip tai formuluojama kaltinamajame akte. Politinė partija taip pat vertina, kad jeigu būtų buvę žinomi ar bent numanomi Š. G., kaip šios partijos valdybos nario, nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2013 m. spalio 6 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. spalio 24 d. galimai neteisėti ir su politinės partijos įstatais ir ideologija nesuderinami ketinimai ir (arba) veiksmai, politinė partija būtų viešai pareiškusi nepasitikėjimą šiuo partijos nariu ir ėmusis priemonių šio asmens narystės politinėje partijoje vertinimui. Neabejotinai galima spręsti, kad UAB koncerno „X“ tiesioginis piniginių lėšų pervedimas viešajai įstaigai „TP“ rodo, kad šis institutas ir politinė partija visuomet buvo atskiri, savarankiški, vienas kito atžvilgiu jokio įstatyminio ar sutartinio priklausomumo neturintys juridiniai asmenys.
Politinė partija atkreipė dėmesį, kad būtent R. K. nurodymu, 2015 m. liepos 13 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV-15-01 pagrindu, iš UAB koncerno „X“ sąskaitos buvo pervesta viešajai įstaigai „TP“. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad pirmiau minėtos sumos pervedimo ir panaudojimo aplinkybės, kaip tai aprašoma kaltinamajame akte, būtų buvę žinomos ar iš kitų šaltinių numanomos Juridinio asmens politinės partijos organams – suvažiavimui, tarybai, valdybai ir pan. Iš elektroninių laiškų, informacinių pranešimų apie mokymus, politikos lyderių mokymų atrankos anketos, programos matyti, kad Š. G. savo iniciatyva, galimai siekdamas asmeninės ir (ar) viešajai įstaigai „TP“ materialios ar nematerialios naudos, iš anksto neinformuodamas ar kitaip neduodamas suprasti Politinei partijai (o būtent – partijos tarybai, valdybai) apie iš UAB koncerno „X“ gautą paramą, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. pavasario, tiek elektroniniais laiškais, tiek kitais informacijos perdavimo būdais, viešino juridinio asmens – politinės partijos nariams apie mokymus, jų naudą, mokymų turinį ir pan. Iš baudžiamosios bylos nematyti, kad Š. G. tiesiogine ar netiesiogine forma būtų informavęs potencialius mokymų dalyvius apie šių mokymų finansavimo šaltinius ir pan. Kartu šie duomenys leidžia teigti, kad politinė partija nebuvo informuota ar kitaip būtų duota suprasti, kas tokie yra kaltinimuose nurodytų mokymų rėmėjai ir pan. Politinė partija atkreipė dėmesį, kad politinės partijos veikloje visuomet buvo aktualu ir svarbu ugdyti politinės partijos narių ideologiją, kelti kvalifikaciją, plėsti akiratį politikos mokslų ir politinės praktikos kuluaruose. Dėl šios priežasties politinė partija visuomet buvo atvira įvairiems pasiūlymams dalyvauti mokymuose.
Tik Š. G. ir UAB koncerną „X“ siejo tarpusavio santykiai dėl minėtam koncernui galimai palankios teisėkūros Seime balsuojant už teisės akto projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimą. Ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad Seime svarstant teisės akto projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimo klausimus (2015 m. lapkričio 5 d. rytinis posėdis) politinės partijos Y frakcijos narių balsų pasiskirstymas išimtinai buvo grindžiamas laisvu ir nepriklausomu Seimo nario mandatu. Politinė partija neturi jokių duomenų ar informacijos apie tai, kad Š. G. būtų tiesiogiai ar netiesiogiai bandęs daryti įtaką Y frakcijai ar jos atskiriems nariams dėl balsavimo svarstant anksčiau minėto teisės akto projekto Nr. XIIP-3370(2) nuostatas. Be to, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų apie 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio plenarinio Seimo posėdžio balsavimo rezultatus, Seime nebuvo pritarta Š. G. pateiktiems įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) pataisų pasiūlymams. Be to, politinė partija sprendžia, kad Seimo narys Š. G., veikdamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų, be juridinio asmens ar šio juridinio asmens frakcijos Seime žinios, savo iniciatyva, asmeniškai kaip Seimo narys, 2015 m. spalio 13 ir 29 dienomis teikė pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIlP-3370(2).
Politinės partijos nuomone, politinės partijos, Š. G. ir UAB koncerno „X“ nesiejo ir nesieja jokie tarpusavio santykiai kaip tai yra formuluojama kaltinimuose. Formuluojami teiginiai, esą politinė partija padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas per Š. G., neatitinka BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyto vieno iš baudžiamosios atsakomybės principo – negalimumas kaltinimus pareikšti išvien remiantis objektyvaus pakaltinimo kriterijumi (asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio). Šiuo atveju, siekiant patraukti juridinį asmenį teisinėn atsakomybėn už kaltinamajame akte aprašytas veikas, byloje turi būti duomenys apie politinės partijos, kaip juridinio asmens valdymo organų – bent jau tarybos ir (ar) valdybos žinojimą apie Š. G. ryšius, kaip nurodoma kaltinimuose, su UAB koncernu „X“. Taigi juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kilimui būtina ir privaloma sąlyga – juridinio asmens kaltė, pasireiškianti per juridinio asmens valdymo organų žinojimą ir suvokimą apie neteisėtus kaltinimuose minimų politinės partijos narių veiksmus, tokių veiksmų toleravimą, pritarimą jiems ar kitokius konkliudentinius veiksmus, kuriais būtų išreiškiamas, kad ir netiesiogiai, neprieštaravimas galimai neteisėtiems veiksmams. Dar daugiau, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie politinės partijos kaip juridinio asmens valdymo organų, kurie pagal įstatus atsakingi už juridinio asmens sprendimų priėmimą, partijos veiklos organizavimą, žinojimą apie atskirus kaltinamajame akte pateikiamus epizodus – 1) atskirtų kaltinamųjų, siejamų su politine partija, ryšius su UAB koncernu „X“; 2) prieš tai minėtų ryšių turinį, ryšių išraišką laiko, trukmės ir intensyvumo požiūriais; 3) UAB koncerno „X“ ketinimus bei siekius teisėkūros procese; 4) teisėkūros proceso, teisės aktų projektų, minimų kaltinamajame akte, svarstymo ir priėmimo turinį. Mano, kad Š. G. veiksmai buvo nukreipti išvien asmeninės (materialiąja ar nematerialiąja išraiška) naudos gavimui, savo ir (ar) vadovaujamo juridinio asmens, šiuo atveju – viešosios įstaigos „TP“ įvaizdžio gerinimui, kitokių interesų tenkinimui ir t. t. Š. G. galimai neteisėtas elgesys – užmaskuoto 8 700 Eur vertės kyšio, kaip paramos viešajai įstaigai „TP“ priėmimas, nieko bendro neturi su politinės partijos „Y“ veiklos tikslais ir uždaviniais. Ši politinė partija, vienydama partijos narius, nei instituciniais, nei sutartiniais ar kitokiais ryšiais nebuvo ir nėra susijusi su Š. G. vykdyta veikla, galimai remiama UAB koncerno „X“. Kartu atkreipė dėmesį, kad su partija niekuomet nebuvo derinami Š. G. veiksmai teisėkūros klausimais, minimais kaltinimuose. Teigia, kad kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurių esmė yra atitinkamų vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusių asmenų galimai neteisėti veiksmai, neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su politinės partijos pagrindine veikla – skleisti ir įgyvendinti šiuolaikinio liberalizmo ir pilietinės visuomenės idėjas, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, aktyviai dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, padėti partijos nariams dalyvauti politinėje veikloje, kaip tai numatyta politinės partijos įstatų 5 punkte.
Dėl kaltinamojo R. K. suinteresuotumo ir atliktų veiksmų
1.1. Įrodymai
Liudytojas G. V. paaiškino, kad buvo susitikęs su R. K. ir G. S.. Posėdžio metu Seime, kai vyko vartojimo kreditų įstatymo priėmimas, buvo sutikęs V. G., jis buvo darbo grupės narys, o jie dalyvaudavo kaip vartojimo kredito asociacijos atstovai, todėl yra matęs jį, bet asmeniškai nėra susitikę. Su V. G. susirašinėjimo nebuvo asmeninio, o su Š. G. ar buvo, neprisimena. Su G. S. buvo susitikę kavinėje. Su E. M. nebuvo susitikęs.
Vartojimo kredito įstatymas buvo priiminėjamas 2-3 metus, vyko daugybė įvairiausių posėdžių Seime, Lietuvos banke ir įvairiose institucijose. Jie samdė įvairias advokatų kontoras, lobistus, darė tyrimus, kreipėsi į visas institucijas, visas politines partijas, visas įmanomas priemones. Su R. K. buvo keli laiškai per mėnesį. Jie nesitikėjo daug iš to bendravimo ir nedėjo vilčių. Tuo metu jis dirbo UAB „4F“ direktoriumi ir buvo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas.
Įstatymas buvo dėl vartojimo kreditų, tai buvo Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas į Lietuvą, kadangi to įstatymo anksčiau nebuvo, tai galima sakyti, kad buvo sugriežtinimai. Tai sumažina konkurenciją, kas ir atsitiko, daug mažų įmonių užsidarė, jie buvo iš didesnių. 2015 m. rudenį bendravo su R. K., jo kontaktą gavo iš savo akcininko U. A., susitarė susitikti su R. K.. Jie daug metų pirko reklamą iš „(duomenys neskelbtini)“ ir tai buvo kontaktas, kaip „(duomenys neskelbtini)“ grupės vadovo. Su R. K. susiekė ar el. paštu, ar telefonu. Prisistatė, kad yra „4F“ generalinis direktorius, gavo kontaktą iš akcininko ir nori susipažinti. Susitikimas vyko apie 10 min. „X“ ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje, jame dalyvavo R. K., buvo dar kažkokios sekretorės. Susitiko su juo kaip su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Jie buvo susitikę 3-4 kartus. Po to bendravimas vyko skambučiais. Susitikimo metu papasakojo, kokia situacija rinkoje, kad artėja įstatymo pakeitimai, kokie bus pakitimai, pristatė nuomonę, jo tikslas buvo įtikinti, gauti „(duomenys neskelbtini)“ palaikymą, nes ėjo per visus kanalus, samdė viešųjų ryšių agentūrą, ruošė pranešimus spaudai. Vartojimo kreditų įstatymo pakeitimus inicijavo Lietuvos bankas. Buvo grupė, kuri dirbo su šiuo projektu, joje buvo nemažai žmonių. I. Š. buvo Lietuvos banko atstovė, komitete buvo V. G.. Jis pristatė planus, pasiūlymus, buvo įvairių punktų dėl visų sričių, pradedant nuo auditų, baigiant iki kitų sugriežtinimų. Bandė parodyti, kokia yra jų pozicija, argumentai. Su R. K. kalbėjo apie tai, kad Lietuvos bankas siūlo pateikti, kad galima tik Sodroje tikrinti žmogaus pajamas. Jam aiškino, kad Sodros duomenų bazėje matosi tik 40 procentų žmonių pajamų, tikino, kad 60 procentų žmonių negali gauti kredito, nes jų nėra toje duomenų bazėje. Įtikinėjo, kad nesąžininga žmonių atžvilgiu, jiems bus užkirsta gauti kreditą. R. K. irgi pasirodė, kad tai neteisinga ir pritarė jų nuomonei. Š. G. vėliau registravo vieną iš įstatymo pakeitimų. Su juo asmeniškai nebuvo susitikęs. Jam asmeniškai nesiuntė laiškų, siuntė advokatai, asociacijos prezidentas.
Su R. K. pirmą kartą susitiko 2015 m., bet galėjo būti ir 2014 m. Tikslas buvo prisistatyti, susipažinti. Kalbėjo apie vartojimo kreditų įstatymo pataisas, tai buvo aktuali tema, kadangi teikė vartojimo kreditus. Kai kalbėjosi su R. K., dar turėjo licenciją. Planuojamų įstatymo pataisų dalis „4F“ padėtį gerino, dalis blogino. Su R. K. diskutavo bendromis temomis, klausė, kaip sekasi įmonei, industrijai, papasakojo, kokios tuo metu aktualijos. UAB „4F“ pirko reklamą „(duomenys neskelbtini)“, apimčių neprisimena, kalbama apie šimtus tūkstančių. R. K. sakė, kad pasidomės to įstatymo priėmimu, panagrinės, vėliau siuntė nuorodas į straipsnius. Buvo daug pokalbių. Esminius klausimus apie reklamos apimtis kitiems metams aptardavo prieš metų pabaigą, nuo spalio iki gruodžio mėn. Su R. K. susirašinėjo naudodamas el. paštą. Galėjo minėti R. K., kad dėl įstatymo pataisų gali ženkliai sumažėti „4F“ reklamos apimtys „(duomenys neskelbtini)“ televizijose. Kalbėjo apie bendrą situaciją, kad svarstomas įstatymų paketas, kuriame yra daugybė punktų. Dalis punktų buvo palankūs, dalis ne. Toliau tęsė dėl konkretaus punkto, kuris jam irgi pasirodė neteisingas. R. K. sakė, kad pasidomės, pasiskaitys. Antrą kartą susitiko vėl jo biure. Tarp pirmo ir antro susitikimo siuntė kažkokius duomenis dėl šio įstatymo priėmimo, nes abiem buvo aktualu. R. K. minėjo, kad domėjosi vartojimo kreditų klausimu. Jie samdė šiuo klausimu lobistus, A. R., po to advokatus, be kita ko, L. S.. L. S. ruošė įvairias redakcijas, analizes, jis eidavo kartu ir į posėdžius Seime. Daug tekstų ruošė advokatai L. S. ir L. Z., taip pat ir vartojimo kreditų įstatymo. Paruoštus tekstus jam atsiųsdavo el. paštu, nes nuolatos bendraudavo. Jų tekstus R. K. persiųsdavo nebent el. paštu, kaip ir visoms partijoms, institucijoms, siūlė savo formuluotes, kokios jų rekomenduojamos. Kadangi R. K. buvo įdomus šis klausimas, jam siuntė informacijai. Nežinojo, kam R. K. perduos jo informaciją. Buvo vienas susitikimas R. K. ir L. S., ką jie kalbėjo, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos buvo detalesnės, nes duodavo konkretų el. laišką, ten būdavo datos. Su savo parodymais susipažino, tai jo parodymai. Įstatymas įsigaliojo 2016 m. vasario mėn. Iki 2015 m. lapkričio 5 d. bendravo su R. K. dėl tų pataisų ir susitikimuose, ir el. paštu. Perduodavo gautą informaciją iš R. K. ir L. S.. Akcininką U. A. informuodavo kartą per metus, ar jis bendravo su kažkuo iš „X“, nežino. Yra gavęs laišką, kur R. K. parašė, kad dėl kažko susipyko akcininkai. Su V. G. buvo susitikęs Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose, su juo asmeniškai nėra bendravęs šiuo klausimu. R. M. pavardę atsimena. UAB „4F“ turėjo paramos programą „(duomenys neskelbtini)“ ir kiekvieną mėnesį skirdavo 3 valstybinėms organizacijoms paramą. R. M. kreipėsi dėl paramos. Su G. S. buvo susitikę kavinėje, kalbėjo apie vartojimo kreditų įstatymo procesą. Šis tuo metu buvo „Y partijoje“, jie susitikinėjo su visomis partijomis, su Seimo nariais, tai buvo vienas iš susitikimų. Susitikimo metu su G. S., šis pasakė, kad yra Kultūros ar švietimo komitete ir dirba su kita sritimi, kad šio klausimo nežino ir negali komentuoti. Su Š. G. neteko bendrauti, jis gaudavo kaip Seimo narys el. laiškus iš jo, iš asociacijos. R. K. nebuvo vienintelis, kuriam siuntė teisininkų paruoštus įstatymo pakeitimus, adresatų buvo dešimtys. R. K. tas klausimas irgi pasirodė neteisingas. Į R. K. kreipėsi kaip į „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistą, kad objektyviau būtų nušviesta žiniasklaidoje. „(duomenys neskelbtini)“ reklama iš didžiųjų kanalų buvo pigiausia. R. K. nesakė, kad „X“ aktualu, kaip priimamas vartojimo kreditų įstatymas. 2016 m. vartojimo kreditų rinka krito, rinkos sumažėjimui turėjo įtakos, jog buvo uždaryta „4F“, kuri buvo rinkos lyderis, užėmė apie 40 procentų vartojimo kreditų rinkos. Tuo metu „4F“ buvo tarp Top 10 pagal reklamdavių statistiką. Tiesioginės įtakos „4F“uždarymui neturėjo 2015 m. rudenį svarstomi įstatymų pakeitimai, licencija atimta dėl patikrinimų, kuriuose buvo konstatuota pažeidimų. Jis bendravo su R. K. kaip „4F“ direktorius ir kaip asociacijos pirmininkas. Lobistams mokėjo daugiausia asociacija, „4F“ irgi mokėjo. Įmonės nebūtų pasirengusios įstatymo pakeitimams, jei jie būtų priimti 2015 m. gruodžio 1 d. Tai buvo aktualu ir buvo sakoma. Dokumentų pakete, kurį K. K. buvo įteikęs E. M., buvo jų studijos, skaičiavimai, įrodymai, kodėl pozicija yra vienokia ar kitokia. Buvo kalba apie įstatymo pakeitimą, nes tai vienas iš argumentų. K. K. ar rengė, ar prisidėjo prie statymų pataisų redakcijos, negali pasakyti, bet juos samdė, kuris konkrečiai advokatas ką darė, negali pasakyti. L. S. ir K. K. rašė argumentus, pataisas, formuluotes, aiškinamuosius raštus, visus tekstus. Jis pasako idėją, koks turėtų būti turinys, o teisininkai perverčia į teisinę formuluotę. Savo idėją siuntė visiems Seimo nariams ir pristatinėjo frakcijai. Bandė per daug kanalų tą pačią žinutę perduoti. Nurodydamas, kad K. K. padarytas dokumentų paketas 2015 m. spalio 9 d. buvo perduotas E. M., ikiteisminio tyrimo metu pasakė konkrečią datą, matyt, iš el. laiškų, nes jie buvo su datomis ir laikais. Su K. K. nekalbėjo, ką jis perdavė E. M., sakė, kad perdavė jų studijas, o ar fiziškai buvo jie susitikę, nežino. Įstatymo 8 straipsnio pataisa, jei iš 20 punktų, tai ji viena iš Top 5, ją priėmus ir jei palūkanas apriboja, tai visi užsidaro iš karto, tai kaip draudimas. Įstatyme reikšmingiausia buvo palūkanos, laiškuose buvo išvardinta punktais. Terminas įsigaliojimo buvo labai svarbus, nes fiziškai neįmanoma, turi stabdyti veiklą.
El. laiškai yra jo, rašė tiems adresatams, kurie nurodyti. Juose buvo kalba ir apie vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisos svarstymą Seime. Siuntė priedus prie el. laiškų. Visų partijų ir institucijų prašė balsuoti už įstatymo 8 straipsnio pataisą. R. K. formulavo, kad tai yra probleminė vieta ir dirba visais įmanomais būdais, kaip ją išspręsti. Jam sakė, kad per tokį terminą neįmanoma įgyvendinti, nes niekas nespėja, kad tai vienas esminių punktų, sakė gal apie pusmečio terminą. Norėjo, kad pataisos įsigaliotų pusmečiu vėliau, nei buvo numatyta projekte, nes neįmanoma techniškai įgyvendinti. Viename iš pokalbių buvo, kad įsigaliojimo terminas lapkričio 1 d. Ėjo kalba, kad svarstymo laikas būtų atidėtas, to prašė visų, teikė pasiūlymus visais kanalais. Mano, kad apie tai kalbėjo ir su R. K.. Mano, kad nekalbėjo, jog būtų sutarta su Seimo nariu K. G., kad jis neprieštarautų įstatymo pataisoms, tik buvo pokalbis, kad balsavo prieš pasiūlymą. Seimo nario Š. G. pateiktos spalio 13 d. pataisos buvo tokios pačios, kaip jų teisininkų paruoštos. Principas tas pats, negali pasakyti, ar buvo žodis žodin. Pats pataisos principas ir esmė visiškai atitiko. Susirašinėjo su R. K. dėl Š. G. pateiktos 8 straipsnio pataisos svarstymo Seime. R. K. sakydavo, kad atsakingas už reklamos grupę, pristatydavo kaip „M“ vadovas. U. A. davė R. K. kontaktus kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovo. Jis žino, kad jie išleidžia labai daug pinigų reklamai, tai natūralu, kad bendraujant su savo partneriu, jis patarė, kad reikia su pagrindiniu vadovu ir pristatė R. K. kaip pagrindinį vadovą. Pagal gynėjo S. Slapšinsko prašymą pagarsinus K. K. laišką, siųstą E. M. spalio 7 d., 18.03 val., t. 32, b. l. 142, prie jo pridėtą pasiūlymą, b. l. 143-146, nurodė, kad tai tas pasiūlymas, kuris buvo siunčiamas visiems Seimo nariams, jį siuntė asociacija, lobistai, advokatai.
Liudytojas L. S. paaiškino, kad pažįsta G. S., kuris buvo jo dėstytojas, taip pat kartu yra įkūrę LŽ centrą. Pažįsta V. G. kaip buvusį Seimo narį, teko atstovaujant (duomenys neskelbtini) asociacijai dalyvauti Seimo valdybos nutarimu įsteigtoje darbo grupėje, į kurios sudėtį jis įėjo kaip „U partijos“ ir jos frakcijos atstovas. Pažįsta R. K. kaip verslininką. Kitus kaltinamuosius pažįsta kaip viešus asmenis.
Teko atstovaujant (duomenys neskelbtini) asociacijai dalyvauti darbo grupėje. Darbo grupės posėdžiai vyko 2015 m. kovo-birželio mėnesiais. Į darbo grupės sudėtį Seimo valdybos nutarimu įėjo pagrindinių Seimo politinių frakcijų atstovai. Darbo grupės posėdžiai buvo vieši, juose dalyvavo ne tik jo atstovaujamoji asociacija. Paprastai į grupės posėdį rinkdavosi 15-20 asmenų. Vyko diskusijos dėl vienos ar kitos įstatyminės nuostatos. Jo atstovaujamosios asociacijos pozicija buvo aiški. Suprato, kad naujas reguliavimas yra reikalingas vartojimo kredito industrijai. Vartojimo kredito įstatymo nuostatos tuo pat metu buvo derinamos su ES 2008 m. direktyva ir buvo aišku, kad reikės nustatyti atsakingo skolinimosi standartus, suderinti tiek šiuo verslu užsiimančių bendrovių interesus, tiek viešuosius interesus. 2015 m. birželio mėnesį Lietuvos banko atstovai parengė šio įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatas, kurios buvo įregistruotos Seimo narių. Darbo grupės rezultatas taip ir buvo įformintas. Jam teko dalyvauti ir vėlesnėse stadijose, kai po šio įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto svarstymas persikėlė į Seimo atsakingus komitetus. Pagrindinis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Tų pačių metų rudenį vyko komiteto posėdžiai, vyko komiteto išvadų rengėjų susitikimai su suinteresuotomis institucijomis ir asmenimis. Tų pačių metų rudenį (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovybės prašymu (asociacijai vadovavo L. V., valdybos pirmininkas buvo G. V.), jis buvo susitikęs su R. K.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra užfiksuotas jo kompiuteriu rengtas vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas, kuris buvo persiųstas jo atstovaujamos asociacijos valdybos pirmininkui G. V.. Tos pataisos esmė ir turinys buvo truputėlį kitaip sureglamentuoti kredito gavėjo tinkamumo gauti kreditą patikrą ir ta įstatymo pataisa asociacijos vardu buvo išsiųsta visiems Seimo nariams.
Buvo įsitikinęs, kad ta veikla, kurią vykdė atstovaudamas asociaciją, yra išskirtinai teisinė veikla. Lankėsi Seime kaip advokatas. Kad patektų į Seimą naudojosi lobisto leidimu, bet darbo grupėje dalyvavo kaip advokatas. Pataisos turinį inicijavo asociacija. Asociacija vykdė aktyvią viešą komunikaciją. Kai kalbama apie vartojimo kreditus, suvokiama, kad tai yra trumpi pinigai ir atitinkamai jų rizika ir kaštai, susiję su tokių paslaugų teikimu. Kalba ėjo apie diferencijuotą požiūrį. Lietuvos bankas turėjo šiek tiek kitokią nuomonę, kad patikros vykdymo, griežtinimo standartą reikia pakelti šiek tiek aukščiau, negu buvo pasiūlyta asociacijos. Jo atstovavimas asociacijai susivesdavo į asociacijos pozicijos formulavimą, asociacijos rašto rengimą, asociacijos pozicijos atstovavimą Seimo komiteto posėdžiuose. Buvo išsiųstas asociacijos raštas Seimo nariams, kuriame buvo suformuluotas pasiūlymas dėl šio įstatymo projekto, nežinoma apie pasiūlymo išsiuntimą R. K. ar Š. G.. Pokalbiai su R. K. vyko G. V. prašymu. Pokalbis vyko „Pomodoro“ kavinėje, jie pusiau juoko forma šnekėjo apie šį projektą. Jis žinojo, kad R. K. yra „X“ atstovas. Susitikimo tikslas buvo pasidalinti informacija.
Asociacijos atstovavimo pagrindinis darbas buvo padarytas darbo grupės rėmuose. Įstatymo pakeitimo paketo gimimas realiai pasibaigė, kai darbo grupės nariai, Seimo nariai, registravo visą tą paketą pavasario sesijos pabaigoje. Pačios asociacijos tolimesnis darbas apsiribojo darbu atstovaujant asociacijai komitetų posėdžių metu, viešoje erdvėje ir rengiant asociacijos siūlymus, kurie buvo raštu formuluojami ir teikiami. Tų pačių metų lapkričio mėnesį Seimas priėmė tą įstatymo paketą. Susitikimo su R. K. metu buvo aptarinėjama daug dalykų, kurie buvo aktualūs asociacijai ir buvo iš esmės ne tik kalba apie kreditingumo patikros standartų nustatymą. Kalba buvo ir apie baudų dydžius ir kitus dalykus, kurie buvo aktualūs verslo industrijai. Tai nebuvo specifiškai koncentruota į vieną susitikimą. Jų buvo daug. Susitikimo tikslas buvo dėl vartojimo kredito įstatymo pataisos. Kai kuriuos svarstymus komitetuose žinojo, kai kurių – ne. Procesą stebėjo, dalyvavo komiteto posėdžiuose. DaL.si ta informacija su R. K. pokalbių metu, nes ji buvo jam aktuali, suprato iš konteksto, tos situacijos. Jeigu nebūtų to susitikimo, nebūtų intereso domėtis tuo įstatymu. Nežino, kodėl jam buvo aktualu. Dėl įstatymo paketo susirašinėjo su asociacijos nariais, įgaliotais asmenimis. Jam yra žinomas Š. G. registruotas vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisų tekstas. Jis buvo įregistruotas ir svarstomas Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kuriame jam pačiam teko dalyvauti. Asociacijos pozicija buvo išdėstyta raštu, kiek ta formuluotė sutampa su tuo, ką registravo tuometinis Seimo narys, nežino, jis nuostatų nelygino. Dėl vartojimo kredito įstatymo pataisų nebendravo su E. M., Š. G.. Su V. G. ir kitais Seimo nariais teko bendrauti darbo grupės rėmuose. Pirmas susitikimas su R. K. buvo 2015 m. spalio mėn., neprisimena, kada buvo antras, jo turinio, tikslo neprisimena. Mano, kad susirašinėjimai su R. K. buvo susiję su Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymu. Neprisimena, kada pataisa buvo išsiųsta visiems Seimo nariams, matyt, spalio mėnesį. Laišką su 8 straipsnio 1 dalies pataisa siuntė G. V., kad suderintų formuluotes su juo ir asociacijos nariais. Mano, kad suderino. Mano, kad Seime kažką pasidalinti ir padaryti įtaką yra sunkiai įmanomas dalykas. Vienintelis darbas, kurį gali padaryti asociacijos atstovai, yra organizuoti susitikimus, teikti siūlymus, pristatyti pozicijas. Dalyvauti skirtingų frakcijų, komiteto posėdžiuose pristatinėjant pozicijas teko ne kartą. Dėl vartojimo kredito įstatymo liberalizavimo aiškios frakcijų pozicijos nežino.
Išklausius garso įrašus ir paskelbus susirašinėjimą SMS žinutėmis liudytojas nurodė, kad susirašinėjo ir bendravo su R. K. informacijos apsikeitimo tikslais. BFK yra Biudžeto ir finansų komitetas. Klausimai, kurie turėjo būti svarstyti, tikėtina, susiję su vartojimo kredito įstatymo projekto pataisomis. Suteikė informaciją apie patį projektą. Tikėtina, kad posėdis buvo perkeltas į kitą dieną. Nežino, apie kokius žmones ir draugus kalbama. Svarstymas vyko Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. „Priimtas“, „nepraėjo“– eina kalba apie pasiūlymus, kurie buvo pateikti vartojimo kredito įstatymo projektui. Kiek supranta, žinutėje eina kalba apie Seimo nario Š. G. pasiūlymą. Nežino, kodėl R. K. tuo domėjosi. Pasiūlymo esmė – dėl 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Liudytojas L. V. parodė, kad R. K., Š. G. nepažįsta, G. S. pažįsta nuo jaunimo organizacijos laikų, yra keletą kartų bendravę. Su E. M. ir V. G., buvo susitikęs vieną kartą, Seime, tuo metu buvo kalba apie Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir jis kaip Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovas prašėsi pas juos priimamas pristatyti asociacijos ir atstovaujamų įmonių poziciją dėl pataisų. Kai radosi Lietuvos banko iniciatyva griežtinti reglamentavimą arba įvesti naują reglamentavimą, asociacijos nariai matė, kad tuose siūlymuose yra nepamatuotų ir ne visai teisingų sprendimų, kurie buvo padaryti neatsižvelgiant į rinkos realią situaciją. Buvo priimtas sprendimas pasakoti apie realią situaciją, supažindinti visus tuo metu sprendimų priėmėjus, kad būtų maksimaliai tiksli informacija apie procesus rinkoje, apie įmonių veiklą, apie mokamus mokesčius, įsipareigojimus, kreditavimą, taisyklių laikymąsi ir pan. Tuo aspektu asociacija darė viską, ką leido įstatymas, teikė siūlymus, rašė kreipimusis į Seimo narius, į frakcijas, prašė susitikti, kad būtų priimti, pakalbėtų, atsakytų į klausimus iš karto, kad neliktų nieko nutylėta. Bendravo tiek su Seimo nariais, frakcijomis, tiek Vyriausybės atstovais, Lietuvos banko, FNTT atstovais ir gausybe kitų, kurie matė interesą ir dalyvavo tame reglamentavimo kūrime. Siūlymų buvo gausybė, kadangi buvo dvi asociacijos, atitinkamai reaguodavo į oponentų pasiūlymus, teikdami savo pasiūlymus arba teikdami savo kažkokias įžvalgas dėl paties įstatymo reglamentavimo. Pasiūlymus Seime teikė pagal sąrašą visiems Seimo nariams, Lietuvos banko atstovams, Finansų komitetui Seime, jo nariams, atskiroms frakcijoms. Buvo elektroniniu būdu kreipimaisi į visus Seimo narius ir konkretūs kreipimaisi su konkrečiomis pataisomis, konkrečiais siūlymais, formuluotėmis. Dalį formuluočių ruošė asociacijos nariai, bet į pagalbą dar buvome pasitelkę advokatų kontorą. Jis pats į tą darbą buvo įsitraukęs, be jo dar buvo advokatų kontora „G“. Iš tos kontoros bendravo su L. S.. Taip pat įsitraukę buvo G. V., L. S. kolegė L. Z.. G. V. dalyvavo kaip asociacijos valdybos narys, kaip vienos iš asociacijos narių įmonės „4F“ vadovas. Buvo klausimas dėl kreditingumo nustatymo ir įvertinimo, kadangi jų suteikiami kreditai buvo mažų sumų, nematė teisinga, kad dėl mažų sumų turėtų daryti užklausas į daugelį duomenų bazių, kas atitinkamai išaugindavo kredito savikainą ir pabrangindavo klientui, jų įmonės tapdavo nebekonkurencingos stambiems žaidėjams. Tikslas buvo, kad būtų atsižvelgiama į vartojimo kreditų sumas, tikrinant žmogaus kreditingumą. Žino, kad buvo Š. G. įregistruota 8 straipsnio pataisa. Dalis tų pataisų jiems buvo palankios. Matė kad jų kreipimaisi į Seimo narius davė rezultatą, nes kiti Seimo nariai diskutuodavo, svarstydavo, kažkas teikdavo jų pasiūlymų pagrindu pataisą. Visas įstatymas, kuris buvo priimtas Seime, kiekvieno straipsnio rengime arba vienoje ar kitoje formuluotėje pats dalyvavo, nes tai buvo jo darbas. Į klausimą, kas žinoma apie teksto pateikimą Š. G., nurodė, kad mano, jog jam nusiuntė elektroniniu paštu, kaip ir visiems Seimo nariams, asmeniškai su Š. G. neteko nei aptarinėti, nei derinti, siūlyti arba prašyti. Dėl 2015 m. spalio 6 d. susirašinėjimo nurodė, kad adresatų vaidmenys labai aiškūs, jis – kaip asociacijos vadovas, G. V. – kaip valdybos narys, o advokatė – kaip advokatų kontoros atstovė. Advokatų kontoros atstovai konsultavo dėl teisėkūros, formuluočių, dėl jų lūkesčių – ar jie teisiškai pagrįsti, ar nepagrįsti, ar perspektyvu, ar neperspektyvu. Kai gaudavo galutinę pasiūlymo redakciją, normalu, kad jis parengdavo lydraštį, kreipimąsi į Seimo narius arba, atitinkamai, institucijų atstovus ir išsiųsdavo elektroniniu paštu jiems tą siūlymą. Jei advokatai, kurie konsultavo, atsižvelgė į siūlymus, tinkamai suformulavo juridinės technikos prasme, kolega G. V. taip pat nematė prieštaravimų, tai jam belikdavo tik kreiptis į suinteresuotus asmenis, kad priimtų, susipažintų ir pagal galimybę naudotų. Ar būtent tą minėtą failą yra siuntęs ar kitaip perdavęs advokatui K. K., neprisimena. Su K. K. buvo bendravę, bet ar konkrečiai šį failą yra perdavęs, neprisimena. Negali pasakyti, iš ko šį failą yra gavęs K. K.. Dėl konkrečiai šių pataisų asmeniškai nėra bendravęs su E. M., bet dėl paties Vartojimo kreditų įstatymo klausimų buvo bendravęs, E. M. yra skyręs keletą minučių priėmimui. Spėjo trumpai pristatyti, sakė, kad rašytų elektroniškai, matys ir žiūrės. Kažkuriame iš raštų buvo tokia mintis, kad būtų galima arba kredito gavėjo duomenis pateikti, arba duomenų bazių duomenis. Lyg ir buvo toks siūlymas dėl patikrinimo duomenų bazėse, kad tas patikrinimas vyktų su rašytiniu kredito gavėjo sutikimu. Apie tai vyko diskusija, kad tą pasirašymą bus sudėtinga realizuoti praktikoje. Jie darydavo automatines užklausas į duomenų bazes, tai techniškai greitesnis variantas būtų per duomenų bazes be rašytinio sutikimo. Įstatymo nuostatos, kurios reikalauja rašytinio kredito gavėjo sutikimo, jo patikrinimo duomenų bazėse, labiau administraciniai sunkina veiklą. Prie Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio sąlygos pridėjus dar vieną reikalavimą, kad patikra atliekama tik kredito gavėjo raštišku sutikimu, gavėjui kredito suteikimas būtų pasunkėjęs. Dėl įstatymo įsigaliojimo laikotarpio jie manė, kad turėtų būti laikomasi Teisėkūros pagrindų įstatymo, kur numatyta, jog reguliavimas, radikaliai keičiantis rinką, turėtų įsigalioti po pusės metų, bet siūlytojai priėmė žaibiškai. Įsigaliojo per kelis mėnesius, bet tai buvo nepagrįsta, neracionalu, priešiška rinkai. Lietuvos bankas lyg irgi buvo tarp tų, kurie norėjo, kad įsigaliotų kaip įmanoma greičiau. Derybos dėl įsigaliojimo vyko kiekviename žingsnyje, pasakyti, kieno iniciatyva ir kaip ji transformavosi, neprisimena. Vartojimo kreditų pataisų rengime dalyvavo jis, L. S., Z., G. V.. Nebuvo pasiskirstę, ką, kuris darys, atkreipdami Seimo narių dėmesį į jų rengtas įstatymo pataisas. Visi žinojo, kad jo vaidmuo yra pristatyti asociacijos matymą kiek įmanoma platesniam ratui sprendimo priėmėjų. Ką darys G. V. su tais teisiniais tekstais, kuriuos derino elektroniniu paštu, jam nebuvo žinoma. Kiekvieno iš asociacijos nario mintis buvo, kad jei yra galimybė, pristatyti sektorių ir pristatyti tų pataisų pražūtingumą sektoriui. Buvo 7 ar 8 valdybos nariai. Pataisos būdavo pristatomos ir aptariamos ir valdybos posėdžio metu. G. V. buvo vienas iš energingų vadovų, kuris savo įtemptoje darbotvarkėje rasdavo laiko šiam klausimui, skirtingai nuo kitų mažų įmonių, kurių vadovai realiai buvo ne vadovai, bet darbuotojai, kurie išgrynindavo kreditus. Jiems nebebūdavo, kada bandyti dėliotis ir atrasti save teisėkūros procese. Jam nežinoma, kad G. V. dėl Vartojimo kreditų pataisų bendravo su R. K., apie R. K. išgirdo tik prasidėjus teisminiam nagrinėjimui. Jiems nebuvo naudinga susigriežtinti sąlygas. Pirminė pataisa, kai buvo numatytas mokumo vertinimas, jie pasiūlė numatyti diferencijavimą pagal vartojimo kredito dydį, vėliau teko nusileisti, nes pamatė, kad nebepajėgūs su savo pasiūlymu nieko pasiekti. Liko prie tikrinimo duomenų bazėse ir informacinėse sistemose. Jų teiktos 8 straipsnio pataisos esmė buvo užtikrinti, kad būtų kreditingumas vertinamas, bet ne pernelyg nepamatuotai. Visus paruoštus Vartojimo kreditų įstatymo pakeitimus jis išsiuntinėjo Seimo nariams. Siuntė pagal Seimo narių sąrašą elektroniniu paštu, dar papildomai įskaitant darbo grupės narius, nes darbo grupės nariai Seime buvo ne tik Seimo nariai. Apie L. S. susitikimus su R. K. jam nėra žinoma. Dėl spalio 6 – 7 d. susirašinėjimo, kur buvo derinama pirminė Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisa, tai jis turėjo jas išsiųsti, jas išsiuntė. Visos tos pataisos, kurios gaudavosi raštingos, suprantamos ir tinkamos, jos visos buvo ištransliuojamos Seimo nariams ir darbo grupės nariams. Jam nežinoma, ar R. K. buvo siųstas L. Z. ir G. V. bendrai derintas 8 straipsnio pakeitimo projektas, nes jis to nedarė, bet ir tokio žmogaus, kuris būtų siuntęs, nežino. Negalėtų tvirtinti, kad šis projektas buvo perduotas K. K., bet jiems buvo aktualu kiekviena pagalba, kiekviena galimybė pristatyti savo poziciją. Tai mano, kad K. K. irgi, gaudamas kažkokią informacija, ja disponavo, o ką su ja tiksliai darė, nežino. Jeigu G. V. būtų išsiuntęs pakeitimo projektą kažkam iš Seimo narių ar kitiems asmenims – tai nebūtinai turėjo pranešti jam. Jų pozicija buvo aiški ir skaidri, jeigu asociacija pateikia siūlymus, kurie yra atviri ir viešai pristatomi visiems, tai nebuvo nei paslaptis išsiųsti žurnalistams, nei paslaptis visiems, kam buvo įdomu. Jie nebūtų matę kriminalo, jei kiekvienas iš asociacijos narių būtų išsiuntinėjęs savo kontaktais kažkam, nes tai buvo oficialus, patvirtintas, legalus dokumentas su asociacijos interesais, ir jie buvo bendri. Būdavo ir tokių pokalbių apie tai, kam iš Seimo narių pagal jo pažiūras, politinius įsitikinimus tiktų 8 straipsnio pataisos, nes analizavo, kaip, kas galėtų reaguoti, kas galėtų priimti, kaip suprastų ir panašiai. Tokių darbinių pokalbių, nuomonių pasidalinimo, kažkokių idėjų pagarsinimo būdavo. Tokiame kontekste buvo minimos visos įmanomos frakcijos, mano, kad Y frakcija čia neišskirtinė, kaip ir S, U partija ir kitos. Viešas oficialus asociacijos atstovavimas tai buvo jo pareiga, o neoficialiai bendrauti ir kažkam pristatyti asociacijos siūlymus buvo laisvas kiekvienas valdybos narys ir tokio apibrėžto, išskirtinio statuso, jo supratimu, G. V. neturėjo. Jis buvo pilnas entuziazmo, tikėjo tuo projektu ir buvo veiklus.
Liudytojas R. Š. dėl vartojimo kredito įstatymo paaiškino, kad jam būnant Seimo nariu dėl šio įstatymo buvo labai daug diskusijų. Jis yra parašęs Lietuvos bankui laišką, svarstymus, kaip turėtų būti reglamentuojama. Laišką, kaip supranta, buvo surašęs (duomenys neskelbtini) asociacijos advokatas K. K., paprašęs padėti išsiaiškinti su Lietuvos banku įvairius dalykus. Turinio detalaus neprisimena, kėlė klausimus dėl tam tikro reguliavimo aspekto. Raštą skaitė ir žiūrėjo, bet padėjo jį ruošti K. K., kuris tuo metu atstovavo (duomenys neskelbtini) asociaciją kaip lobistas ar kaip teisininkas. Iniciatoriai buvo nurodyti. K. K. tuo metu buvo atėjęs pas jį į Seimo kabinetą. Kas jo buvo užsakovas, nežino, tiesiog jam buvo įdomūs argumentai, o juos išgirdęs, nusprendė, kad reikia padėti išsiaiškinti. Paruošė raštą ir išsiuntė Lietuvos bankui, iš jo pusės daugiau nieko nevyko. Iš Seimo išėjo po poros mėnesių, įstatymas dar nebuvo priimtas. Kadangi frakcijoje neturėjo jokių funkcijų, negali pasakyti, kas perėmė. Tik paskui teko iš spaudos girdėti, kad tas funkcijas turėjo Š. G.. K. K. pažinojo iki to pokalbio, jis yra buvęs „LLJ“ nariu, o vėliau prisistatė kaip advokatas. Su K. K. kitais klausimais nebendravo. Kiek atsimena, į jį kreipėsi tiesiai, gali būti, kad susitiko Seimo koridoriuje. K. K. susitikęs jam pasakė, kad iškilo nesklandumų, pagal įstatymą jie negali tiesiai paklausti Lietuvos banko, o į Seimo nario klausimą turi būti atsakyta, gal galėtų padėti užklausti. Pasižiūrėjo, klausimas pasirodė logiškas, parašė jo parengtą laišką, pasirašė ir išsiuntė. K. K. buvo lobistas ar teisininkas „4F“.
Liudytojas L. K. paaiškino, kad asmeniškai pažįsta G. S., yra kolegos Seime, E. M. yra paspaudęs ranką ir kalbėjęs, Š. G. žino iš matymo, su R. K. yra bendravęs, V. G. žino iš matymo. Su R. K. susipažino 2015 m. balandžio mėnesį, supažindino jo kursiokas žurnalistas T. D. Bendravo, pasiūlė susitikti su žiniasklaidos atstovu, jis sutiko. Pakilo liftu, susipažino, apsimainė kontaktais. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) dėstytojas, (duomenys neskelbtini) laikinai einantis pareigas direktorius. Su R. K. buvo susitikęs 6-7 kartus, jo biure, kavinėse, aptardavo einamuosius reikalus, su juo bendravo kaip su žiniasklaidos atstovu. Žino, kad jis buvo „A“ direktorius, pats jo neklausė. Ant pastato buvo raidės „X“, nežino, ką bendro turėjo R. K. su „X“. T. D. dirbo „A“ redakcijoje, su R. K. jo santykiai buvo kolegiški, turbūt buvo jo vadovas.
2015 m. spalio pabaigoje buvo susitikęs su R. K., tai buvo pirmas ar antras pasikalbėjimas. Su R. K. pokalbis vyko jo biure (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakvietė susitikti R. K., gal paskambino, gal žinute. Jis, L. K., tuo metu nebuvo I. D. padėjėjas, buvo iki 2014 m. rugsėjo, pasitraukė iš tų pareigų, tai buvo viešas dalykas. Aptarinėjo įvairias politines aktualijas ir šalia to, neakcentuojant, buvo pasidomėta, kad dabar Seimas svarsto tam tikrus reguliavimo pokyčius vartojimo kreditų rinkoje, yra daug idėjų, pasiūlymų. Buvo iškeltas klausimas, kad vyksta kažkoks rinkos persiskirstymas, kad stambieji gali išstumti smulkiuosius. Jo buvo paklausta, neakcentuojat, ar galima paklausti nuomonės vienos iš biudžeto finansų komiteto narių – I. D. apie tą reguliavimą. Pasakė, kad esant progai, paklaus, nes jam įtarimų nesukėlė. Nežino, kodėl R. K. kreipėsi į jį, galbūt žinodamas, kad pažįsta ir gali kai ką paklausti. Aptarinėjo daug dalykų ir šalia to prasidėjo kalba apie tą iniciatyvą, R. K. klausė kaip apie procesą. Sakė, kad yra įvairių pasiūlymų, bankas lyg norėjo griežtinti, kita pozicija buvo Š. G. pataisa. Kalbėjo apie Š. G. pataisą, apie ją užsiminė R. K. kaip apie alternatyvą. Atrodo, kad ant stalo gulėjo lyginamasis dokumentas šalia kitų, gal buvo ten ir kitų, Lietuvos banko pasiūlymas. Rodydamas visą pluoštą popierių R. K. sakė, kad čia yra reguliavimo įvairūs pasiūlymai, būtų labai įdomu sužinoti, kokios yra nuomonės. Š. G. pataisą pristatė kaip alternatyvą, ji nebuvo nei pozityvi, nei negatyvi. Buvo pataisa ir reikėjo pasiklausti nuomonės dėl reguliavimo, nes jis gali keistis nuo pataisų ir iniciatyvų. Reikėjo išsiaiškinti, kokia pozicija ir nuomonė, kokie argumentai už ir prieš. Kitą ar dar kitą dieną lankėsi Seime, užėjo pas I. D. ir paklausė, ar svarstys, ar keičiasi kažkoks reguliavimas, yra pasiūlymai, lyg Lietuvos banko iniciatyva kažkas griežtinama, paklausė, kokia jos nuomonė, kokie argumentai, girdėjo, jog yra Lietuvos banko pasiūlymas, yra Š. G. pasiūlymas. Ji atsakė, kad teisus Lietuvos bankas, reikia reguliavimus griežtinti, reikia mažinti tų vartojimo kreditų prieinamumą, tada jai pasakė ačiū, kad jam viskas aišku. Po to pačiam kilo mintis, ar ji galėtų ar norėtų šį dalyką papasakoti R. K., bet atsakė, kad nenori. I. D. žinojo, kas yra R. K.. Atėjęs pas ją pasakė, kad daug kas domisi šiais dalykais, viską deklaravo. Ji atsakė, kad nenori susitikti, nes nenori santykių su verslu, kad su niekuo nesusitikinėja. Ji sakė, kad su verslu reikia atsargiai ir panašiai, kalbėjo iš politikės pozicijos. Pataisą jis matė pas R. K., buvo pasakyta, kad tai Š. G. pataisa, paminėjo kaip vieną iš pasiūlymų autorių. Pas R. K. jam nebuvo pateiktas joks dokumentas. Pas I. D. formulavo klausimą – Š. G. pataisa, Lietuvos banko pozicija. Vidinių (duomenys neskelbtini) partijos problemų su R. K. jie neaptarinėjo. Buvo diskusija dėl strateginės krypties, kuri iš linijų gali atnešti didesnę sėkmę rinkimuose. Nesiūlė remti jų partijos, tik kažkada pavasarį minėjo, kad turėtų galimybių (duomenys neskelbtini) paremti kaip fizinis asmuo, bet neplėtojo šios temos. Parama buvo panaudota žurnalui.
Liudytojo L. K. 2017 m. balandžio 10 d. apklausos liudytoju, perskaitytos BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, duomenimis, jis buvo asociacijos „VT“ dalininku iki 2015 m. gruodžio mėn., nariu – iki 2016 m. kovo 1 d. Asociacijos pagrindinė veikla yra žurnalo „T“ leidyba. 2015 m. gruodį, trūkstant finansavimo, buvo sugalvota paieškoti paramos. Po ko jis kreipėsi į R. K. su prašymu paremti žurnalą. R. K. pasakė, kad pagalvos ir, kad reikėtų pateikti laisvos formos prašymą be jokių adresatų. Apie tai jis pranešė L. K., kuris parengė prašymą, kurį jis perdavė 2015 m. gruodžio mėn. R. K.. Jo žiniomis, 5 000 eurų parama buvo pervesta iš UAB „X M“ Gauta parama iš dalies buvo panaudota žurnalo „T“ leidybai, o po kratų pas E. M. ir R. K. 2016 m. gegužės 12 d. likusi paramos suma apie 1 000 eurų buvo pervesta globos įstaigai (t. 71, b. l. 21).
Liudytoja I. D. paaiškino, kad G. S., E. M., Š. G. pažįsta kaip Seimo narius, buvusius kolegas, R. K. nepažįsta. Tuo metu, kai ji buvo Seimo pirmininko pavaduotoja, dar dirbo Biudžeto ir finansų komitete, pas ją buvo atėjęs L. K. pasiteirauti apie greitųjų kreditų įstatymą. Jis – buvęs patarėjas, tuomet dar nebuvo politiku. Jam buvo įdomu, nes jis kaip politologas daug ko nesupranta, o yra pataisos. Viena iš pataisų buvo būtent Š. G.. Klausė, kokios ji pozicijos ir kaip balsuos komitete. Tuomet ji pasakė, jog frakcijoje buvo apsitarę ir ji palaikys Lietuvos banko poziciją. L. K. nei siūlė kažkaip balsuoti, nei klausė. Tuo metu jis ateidavo dažnai įvairiais klausimais, kurie buvo svarstomi Seime. Po to jis rašydavo įvairius straipsnius, todėl ji tuomet nesureikšmino jo atėjimo. Po to jis tik paklausė, ar ji negalėtų susitikti su ponu R. K., nes jis jo irgi yra klausinėjęs būtent apie šį įstatymą ir, kad nebūtų per jį kaip per tarpininką, ar ji negalėtų savo ir frakcijos pozicijos išsakyti tiesiogiai ponui R. K.. Ji pasakė, jog tikrai nesusitiks. Tą patį patarė ir jam. Koncerną „X“ ji žino. Su šiuo koncernu siejo R. K. pavardę, nes jis priklausė tam pačiam koncernui, tik, kaip supranta, turėjo atskirą žiniasklaidos poziciją. Tuo metu ji tai žinojo. 2012–2016 m. kadencijos metu Seime ji priklausė Biudžeto ir finansų komitetui.
Jų frakcijoje buvo tvirtas apsisprendimas po diskusijos, kad palaiko Lietuvos banko poziciją ir už pataisas nebalsuoja. Iš jų frakcijos Biudžeto komitete dirbo R. K. ir A. K., visi trys balsavo „prieš“. Dėl Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos – jeigu teisingai prisimena, didžioji komiteto dauguma balsavo „prieš“. Esmė buvo ta, kad reikia ginti vartotojų interesus, tai tokia pozicija buvo ir Lietuvos banko, t. y. nepraplėsti. Atrodo, Š. G. pataisos esmė buvo ta, kad praplėstas galimybių ratas pasinaudoti tais kreditais, o iš tikrųjų tuo metu ir Biudžeto komiteto nariai buvo gavę daug gyventojų skundų apie tai, kad galimai praplėtus ratą nukentės žmonės, todėl buvo aiškesnė ir žmonėms palankesnė Lietuvos banko pozicija. Iki susitikimo su ja L. K. nežinojo, kokia yra komiteto pozicija dėl Š. G. siūlomos Vartojimo kredito įstatymo pataisos. L. K. pas ją buvo atėjęs dar iki komiteto posėdžio. L. K. neįvardijo, kodėl konkrečiai jį domina Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos likimas. Jis paklausė, kokia bus pozicija ir ar gali aiškiau išaiškinti, kodėl frakcija priėmė sprendimą palaikyti Lietuvos banko, o ne Š. G. poziciją. Kai pasakė, kodėl taip nusprendė, tuomet jis paklausė, ar galėtų tai paaiškinti ir ponui R. K.. L. K. konkrečiai neįvardijo, kodėl turėtų paaiškinti R. K.. Ji nematė jokios prasmės kažkam dar eiti ir aiškinti, todėl pasakė „ne“. Ji nežino, kokie ryšiai siejo L. K. su R. K.. Atrodo, jog tas susitikimas buvo prieš svarstymą Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Komitetų posėdžiai vyksta trečiadieniais, tai gal pokalbis buvo antradienį, o gal ir pirmadienį, bet tai buvo prieš posėdį. Tuo laikotarpiu K. G. priklausė Seimo biudžeto ir finansų komitetui. Svarstant dėl Š. G. pateiktos pataisos K. G. išėjo iš posėdžio. Atsimena, nes opozicija visada skaičiuoja, kiek turi balsų, todėl jo pasigedo. Nežino, kodėl jis išėjo, neklausė.
Liudytojas M. A. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius R. K., G. S., E. M. ir Š. G., V. G. kaip kolegas Seime ir pažįstamus. Jis buvo 2008–2012 m., 2012–2016 m. ir yra dabartinės kadencijos Seimo narys, 2012–2016 m. buvo (duomenys neskelbtini) partijos narys. Su R. K. 2014 m. supažindino R. R., kurį jis pažįsta iš mokyklos laikų. R. K. buvo pristatytas kaip R. R. pažįstamas, kolega. Po to su R. K. matėsi gal 7-8 kartus, dažniausiai susitikdavo išgerti vyno, dažniausiai vakare po darbo, susitikdavo dviese, kalbėdavosi apie politiką, jis buvo įdomus, informuotas pašnekovas.
Apie vartojimo kreditų įstatymą žino, kad jis buvo priimamas Seime, buvo dėl jo kilę daug ginčių. Apie šį įstatymą yra kalbėjęs ir su R. K., kuris išsakė savo argumentus, kodėl reikėtų palaikyti pataisą, dėl kurios bus balsuojama. Pokalbis buvo trumpas, buvo išsakyti argumentai, kad ta pataisa atspindi interesų balansą ir turi būti pereinamojo pobūdžio priemonė, argumentai jam atrodė įtikinami. Kalbėjo apie vartojimo kreditų pataisą, kurią teiks Y frakcija, koks konkretus Seimo narys teikė, neatsimena. Negali pasakyti, kad Š. G. buvo minimas, bet suprato, apie kokią pataisą buvo kalbama. Vartojimų kreditų įstatymo pataisos esmė, kaip suprato, bus pereinamojo pobūdžio švelnesnės sąlygos, geriau atspindinčios interesų balansą žiniasklaidos priemonėms. Su R. K. apie vartojimo kreditų įstatymo pataisas kalbėjosi susitikę prieš keletą dienų iki šių įstatymo pataisų svarstymo. Iniciatoriumi šio susitikimo buvo R. K., jis susitikimo tikslo, kviesdamas kavos, nenurodė. Susitiko Vilniaus senamiestyje, Stiklių g. kavinėje. Buvo dviese. Kaip jis identifikavo, kad buvo balsuojama už R. K. minėtą pataisą, negali pasakyti, bet jai pritarė. Ji nebuvo priimta. R. K. išsakė argumentus apie įstatymo pataisą, kodėl ją reikėtų palaikyti, jam buvo priimtina. R. K. minėjo du argumentus: dėl skirtumų interesų balanso geresnio atspindėjimo tarp žiniasklaidos ir vartotojų, kitas argumentas, kad buvo reikalingas pereinamojo laikotarpio etapas. Apie kokią to laikotarpio trukmę ir ar apie tai buvo kalbama, neatsimena. Šis susitikimas vyko neįprastai, nes šiaip jie tardavosi iš anksčiau susiderinę laiką po darbo susitikti, o tą kartą jis pakvietė kavos dienos metu, gal apie 12 val. Susitikimo datos tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai turėjo medžiagą, kad jis buvo susitikęs, teko sutikti. Tokiu būdu ta data ir atsirado apklausoje. Balsavimas Seime vyko lapkričio 5 d., o susitikimas su R. K. vyko keletą dienų prieš, tiksliau nurodyti negali, apklausos metu sutiko su tyrėjo nurodyta data.
Žinojo, kad R. K. buvo vienas ir koncerno ,,X“ vadovų. Su R. K. bendravo nuo 2014 iki 2016 metų. Buvo susitikę gal 7-8 kartus. Susitikimų metu su R. K. aptarinėjo visus politinius procesus – ir (duomenys neskelbtini) partijos viduje, ir kitų partijų viduje. R. K. sakydavo ir ,,aš“ ir kelis kartus – ,,mes“. Apie ką kalbėjo R. K., minėdamas žodį ,,mes“, nežino. Į R. K. dėl paramos nesikreipė, bet paskutinį kartą su juo susitikęs prasidėjus Seimo rinkimų kompanijai 2016 m. kovo mėn., užsiminė, kad, galimai, prašys paremti jį Seimo rinkimuose kaip privatų asmenį. Tuo metu jis kreipėsi į daugelį žmonių dėl paramos. Norėjo, kad jį kaip kandidatą R. K. paremtų, kreipėsi į jį kaip į žmogų, kurį pažįsta, konkretaus prašymo nebuvo, tik pokalbyje užsiminė. Prašė, kad paremtų R. K. kaip privatus asmuo. Kai vyko kratos, partijai paaiškino apie santykius su R. K., buvo pokalbis, iš pradžių jie buvo patenkinti, paskui – ne. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė.
M. A. 2017 m. vasario 7 d. apklausos liudytoju protokolo duomenimis, susitikimas su R. K. vyko 2015 m. lapkričio 2 d. (t. 71, b. l. 10).
Apklaustas liudytoju D. J. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. R. K. yra jo bendramokslis, iki 2018 m. dirbo kompanijų grupėje, yra bendražygis, užėmė įvairias pareigas įmonėse. Koncernas yra įsteigtas 2000 m., dirba šešiose rinkose, yra įmonių grupė, kuri vienija 79 įmones, dirba apie 4 tūkstančiai žmonių. Kadangi tai yra tokia didelė įmonių grupė, o bendrieji valdymo principai sąlygoja tai, kad neįmanoma valdyti vienasmeniškai, koncerno struktūra yra trys atskiri holdingai, kurių skiriamasis bruožas, kad yra trys skirtingos nuosavybės ir po tais trimis holdingais yra įmonės, kurios tiesiogiai dirba rinkoje. Koncernas yra akcijų valdytojas, kuriame dirba teisininkai ir finansininkai. Kompanijų valdymas pagrįstas įmonių valdymu. Jos turi savo administracijas, valdybas. Vadovams suteiktos teisės, pareigos, apibrėžtos akcinių bendrovių įstatyme. Rudenį kompanijos pasitvirtina biudžetą, pardavimų, išlaidų, investicijų planus, užsibrėžia pagrindinius siekius, kuriuos patvirtina valdyba. Valdybos patvirtintų dokumentų rėmuose jos veikia visus metus iki sekančių metų. Be šito pagrindinio dokumento, vyksta 2-4 valdybos posėdžiai per metus, kada koreguojami rezultatai, biudžetai, daromi atitinkami pataisymai, persvarstymai, atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi situacija rinkoje. Pagrindinis principas yra tas, kad bendrovėse yra administracija, kuri pilnai atsako už prisiimtus įsipareigojimus prieš akcininkus, valdybą ir turi savo teises ir pareigas.
Iki 2018 m. koncerne buvo valdyba, kuri neturėjo jokių suteiktų ypatingų teisių ir kuri susirinkdavo kartą per metus, nes formaliai ji neturi, ką tvirtinti. Nėra kam tvirtinti koncerno biudžeto, nes koncerno įmonės suneša biudžetą pasitvirtina. Valdymo įrankis yra valdybos pačiose įmonėse. Pagal akcinių bendrovių įstatymą koncerno valdyba buvo privaloma ir buvo. Ją panaikino 2018 m. Į valdybą įėjo R. K., R. R., V. L., A. L., R. V. ir jis, D. J. M.. Kiekvienas iš tų žmonių pačioje valdyboje neturėjo jokių funkcijų. R. K. buvo žiniasklaidos grupės vadovas. R. K. pozicija koncerne keitėsi porą kartų. Vienas tokių pasikeitimų buvo 2009 m., kai įvyko krizė Lietuvoje. R. K. buvo vieno iš holdingų – „X I“ vadovas. Jam priklausė statybų bendrovė, „(duomenys neskelbtini)“, „M“ ir „AP“. Dėl didelio krūvio ir susikaupusių problemų turėjo rimtų likvidumo problemų, R. K. iš „X I“ perėjo į žiniasklaidos holdingą, kuriam priklausė dvi kompanijos, susijusios su žiniasklaida ir technologijomis t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „M“. „X I“ yra vienoje grandinėje su „MV“ holdingu ir „D“. Tiesioginio jo ryšio su „X V“ nėra. R. K. buvo atsakingas už žiniasklaidą ir technologijas, o „X V“ dirbo nekilnojamojo turto rinkoje. R. K. ryšys su „M“: nuo 2000 m. jis buvo „X I“ vadas. Kadangi „X I“ buvo investavimo holdingas, jis investuodavo į atskiras įmones. 2006 m. šis holdingas nupirko statybų bendrovę „M“ ir R. K. trejus metus buvo to projekto vadovas, jam buvo pavaldi, po reorganizacijos tapo nebepavaldi. R. K. yra atskaitingas „X I“ holdingui, o jam atskaitingos įmonės, kurios yra jo žiniasklaidos holdinge („(duomenys neskelbtini)“ ir „M“). Koncerne „X“ dirba 12 žmonių. Finansininkai, teisininkai, apskaitininkai, pora vairuotojų, administratorius. R. K. nebuvo šio juridinio asmens darbuotojas. Jis niekada nedirbo koncerne. Koncerno būstinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu yra registruotos dar 6 juridinių asmenų buveinės, ir „X I“, ir „M“. Tose patalpose buvo įsikūrusi ir „X M“. R. K. būdavo šiose patalpose. Jis buvo valdybos narys ir „M“ vadovas, „A“ direktorius, tai jis būdavo ir šiose, ir „A“ patalpose. „A“ patalpos taip pat (duomenys neskelbtini). R. K., kaip „M“ vadovas, buvo trečiame struktūros lygmenyje, nes jo valdomas holdingas yra nevaldomas tiesiogiai, o valdomas per „X I“ holdingą. „M“ akcijos priklausė „X I“. R. K. nebuvo UAB koncerno „X“ akcininkas. Jis turėjo akcijų „X I“, „X M“ – neturėjo. Šiuo metu R. K. nėra nė vienos įmonės akcininkas, pardavė akcijas, šiuo metu jis neužima jokių pareigų. Liudytojas turi visas teises, pareigas, kurios yra numatytos Akcinių bendrovių įstatyme. Turėjo kontroliuoti R. K.. Kiek numatyta įstatyme, tiek ir kontroliavo. R. K. turėjo pareigą atsiskaityti už priimtus įsipareigojimus mažiausiai vieną kartą per metus, esant būtinybei ir dažniau. R. K. neturėjo teisės atstovauti koncerną. Liudytojas pats galėjo atstovauti. R. K. galėjo atstovauti žiniasklaidos holdingui. Dukterinės įmonės yra valdomos netiesiogiai. Kadangi bankai šitas grupes vertina kaip viena darinį, tai pagal konsolidacijos taisykles ir tarptautinius standartus „X“ buvo tikrinama audito kompanijų. Galutinis naudos gavėjas yra koncernas „X“. „X I“ holdingą kontroliuoja „X I“ valdyba. Niekas iš „X“ nekontroliavo „X I“. „X M“ kontroliuoja valdyba, iš koncerno „X“ – niekas. Koncerne liudytojo funkcijos yra savininkas ir pagrindinis valdytojas, kaip koncerno akcininkas, galėjo tik netiesiogiai kontroliuoti įmonių veiklą. Konsoliduota, jungtinė atskaitomybė tai yra finansinis instrumentas suskaičiuoti rezultatus. R. K. 2015-2016 m. buvo žiniasklaidos holdingo vadovas. Nėra viceprezidento pareigų. R. K. buvo valdybos narys (koncerno) ir žiniasklaidos vadovas.
Santykių su partijomis jie nepalaikė, nes tai yra atskiros rinkos. Tai yra verslas ir politika. Didžiausios sąsajos gaudavosi per žiniasklaidos grupę, nes jos rinka labiausiai susijusi su renkamais asmenimis, politikais, taigi, maksimaliausias kontaktas nutikdavo per tai. Rėmimas sudaro nemažas sumas ir didžiąja dalimi tai daro įmonių lygyje. Įmonių biudžetuose nustatomos eilutės, kurių ribose kompanijų vadovai, direktoriai turi laisvę tokiam socialiniam rėmimui. Kai svarsto biudžetą, ten viskas yra. Liudytojui nieko nežinoma apie paramą G. S., paramas VšĮ „TP“, VšĮ „LSC“, VšĮ „MSP“. Tos įmonės, kurios pasirašė, tos ir yra susiję. Kas pasirašo, tas ir atsakingas. Jei pasirašo R. K., jis atsakingas už tą paramą.
Pažįsta U. A.. Kai darė pirmuosius teniso kortus, važiavo į Rygą pažiūrėti prototipą. Tada susipažino. U. A. buvo nekilnojamojo turto vystytojas, iš jų perėmė kontaktus. Tai buvo 2002 m. U. A. buvo smulkusis akcininkas „4F“, O. B. tikriausiai buvo stambusis akcininkas. G. V. jam yra nepažįstamas, jis buvo „4F“ direktorius. Jis nežino, kaip G. V. ir R. K. bendravo. U. A. pristatė savo direktorių Lietuvoje, pristatė R. K.. Jis pats paprašė tokio kontakto. Logika paprasta. „4F“ daro reklamą. Pagal latvišką supratimą darant verslą reikia pažinti žmones. R. K. televizija pardavinėjo reklamą. „4F“ – reklamos užsakovas. U. A. pasinaudojo pažintimi, kad supažindintų G. V. su R. K.. Nežino, kada įvyko ta pažintis, 2014-2015 m. Taip pat jis prašė supažindinti su „VP“ žmonėmis. Jam padėjo, nes U. A. daro tokį verslą, jis stato ir nuomoja parduotuves. Jam reikėjo vystymo žmogaus, su kuriuo galėtų susisiekti ir pasiūlyti jam savo paslaugas. Jam padėjo, supažindino su tuo, kas buvo atsakingas. Su L. S. nėra pažįstamas. Nieko nežino apie jo santykius su R. K..
Politika yra visiškai nesusijusi su jų verslu. Nežinoma, kad R. K. bendrautų su politikais. Tais klausimais nediskutavo. Jie su R. K. neturėjo, ką diskutuoti apie tuos žmones, nes šie dirba savo politinėje rinkoje, o jie – verslo rinkoje. Nėra sąsajų, kuo galėtų būti vieni kitiems reikalingi. Dėl to ir nesidomėjo. Atsakydamas į klausimą nurodo, kad R. K. neatsiskaitydavo už savo veiksmus, atliktus Seime svarstant vartojimo kredito įstatymo pataisas, pelno mokesčio, kelio Vilnius – Utena klausimus.
U. A. apklausos protokolo, pateikto atsakymu į teisinės pagalbos prašymą (t. 66, b. l. 1) duomenimis, jis yra UAB „4F“ akcininkas, bet ne tiesiogiai, o per holdingą „4FH“ S.A. Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „4F“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo G. V.. Pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį, tikslios datos neprisimena, teniso varžybose susipažino su D. J. M., kuris rimtai domėjosi tenisu. Santykiai dalykiniai, jį mato tik kartą, daugiausia du kartus per metus, ne dažniau. Kai matėsi su D. J. M., pokalbiuose su juo galbūt bendrais bruožais aptarinėjo Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymą, tačiau nieko konkretaus su juo neaptarinėjo. Koks buvo šių pokalbių turinys, neatsimena. Nepažįsta R. K. (t. 66, b. l. 61-65).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 1 d., vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis. 14.31.51 val. V.: L. S. (duomenys neskelbtini). Jums butu gerai susitikti trumpam siandien vilniuje kad atsinaujint situacija esama. Imanoma?“. 14.33.53 val. K.: „Imanoma. Jei atskambins, nes nekelia. R.k (t. 8, b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo 2016 m. birželio 15 d. papildomos apklausos protokolo duomenimis, liudytojui G. V. pateikus 2015 m. spalio 1 d., 14.33 val., trumposios žinutės išklotinę, jis parodė, kad nusiuntė R. K. advokato L. S. kontaktus, kuris atstovavo teisėkūros procesus Lietuvos Respublikos Seime (t. 66, b. l. 79). Apklaustas liudytoju teisme G. V. patvirtino savo parodymų teisingumą.
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-105 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (S.), 2015 m. spalio 1 d. telefoninis pokalbis ir 2015 m. spalio 2 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 15).
Pokalbio pradžia (2015 m. spalio 1 d.) 14.48.01 val., pabaiga 14:49.08 val. K.: <…> Jo, man kažkaip G. atsiuntė paties koordinates, kad būt gerai susibėgti, a ne? S.: Aha. Gerai, jo. Tai aš dabar realiai Seime esu. Tai galėčiau, galėčiau daeiti, jeigu…K.: Realiai, tai aš būsiu užsiėmęs…S.: Aha. K.: Iki pusės septynių. S.: Okei. K.: Vat, gal ryt rytinę kavą kokią? S.: Galim rytoj rytinę tada. K.: Jo. Kada pas patį rytas? S.: Nu, realiai aš aštuonios penkiolika turėčiau būti darbe jau. K.: Supratau. O darbas paties kur? S.: Ė, (duomenys neskelbtini), G., advokatų kontora <…>. „<…>K.: Tik tada, tarkim, kokią…palauk, davai, kokią devintą valandą. S.: Gerai. Tai Pomodoro tada <…>“ (t. 8, b. l. 16).
2015 m. spalio 2 d. 09.02.25 val. S.: „Laba. As jau Pamadoro kavinėje. Sedžiu prie staliuko prie lango i Vilniaus gatve. L. S.“ (t. 8, b. l. 18).
Lietuvos Respublikos Seimo rytinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-278 duomenimis, 2015 m. spalio 1 d., rytiniame, 10 val. 31 min. – 11 val. 35 min., Seimo posėdyje skubos tvarka vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Buvo svarstomos Projekto Nr. XIIP-3370 (2) pataisos, pateiktos Seimo narių V. S., V. F., D. U., pagrindinio komiteto nuomonei dėl visų V. S., V. F., D. U. pataisų pritarta bendru sutarimu. Dėl Seimo nario P. G. pataisos, nepritarė pagrindinis komitetas. Posėdžio pirmininkės pasiūlymu padaryta šio projekto svarstymo pertrauka iki kito posėdžio (t. 40, b. l. 27).
Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-279 duomenimis, 15.46 val. – 16.07 val., buvo tęsiamas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 40, b. l. 37). Vakarinis Seimo posėdis baigėsi 16 val. 25 min. (t. 40, b. l. 39).
Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio ir vakarinio posėdžių stenogramose Nr. 278 ir 279 užfiksuota Seimo nario K. G. kalba: „<…> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <…>“, <…> todėl siūlau pritarti <…>“ (t. 40, b. l. 50-51). Kalbėjo Seimo narys P. G.: „<…> jeigu mes priimsime šitą projektą, ypač 8 straipsnį, kuris yra ydingiausias, tai praktiškai tvarka, kuri buvo, lieka <…>“, „<…> Mano supratimu, aš kaip tik siūlau išbraukti šią dalį ir praktiškai paliekama ta pati situacija, padarius keletą tokių kosmetinių pakeitimų <…>“ (t. 40, b. l. 61).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-105 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. J. M. (M.), 2015 m. spalio 1 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis. 16.27.06 val. M.: Duok zinia kuo baigsis. 16.37.04 val. K.: Ok, parašysiu po 18.30. 18.38.33 val. K.: Pritarė po svarstymo. Skubos neliko. Kiek laiko yra, nesu tikras, bet min pora savaiciu. R.k. 18.41.14 val. K.: Turiu ryt strelka su lobistais. Pradžiai. (t. 8, b. l. 17). 18.43.16 val. M.: Jie jau visus nuopelnus užsiskaitė (t. 8, b. l. 17,18).
Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, tarp kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 10 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tarp jų yra ir šie elektroniniai laiškai.
2015 m. spalio 7 d., 15.23 val., K.: „P.s. Nedidelis pastebėjimas: mano kolega ka tik mane informavo, kad Tavo akcininkui mūsų paslaugų nebereikia. Bent jam taip atrodo RK“ (t. 25, b. l. 52-53,123).
2015 m. spalio 7 d., 15. 44 val., V.: „nu geras, cia naujiena, nes sitas klausimas tai 30 % pajamu gali nukirsti visai rinkimai ir jis ta zino. pasidomėsiu“ (t. 25, b. l. 53,123).
2015 m. spalio 9 d., 8.02 val., K.: „Sveikas, G., Gal nepaisant m?sø akcininkø nesutarimø visd?lto pad?t Tau ?itame klausime? Ka?kaip nem?gstu mesti darbø pusiaukel?je RK“ (t. 25, b. l. 53, 126).
2015 m. spalio 9 d., 8.42 val., V.: „Labas, U. karstas zmogus tai ant emociju sake kazka prisnekejo, bet negalvojo, kad tai tures kokias pasekmes. Be is esmes tai vis dar aktualus klausimas tikrai, jam parama butu labai naudinga. G.“ (t. 25, b. l. 54,125).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 12 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. spalio 12 d., 18.32.09 val., V.: „Gal em patiksL. ka nors del registravimo?“ (t. 8, b. l. 11).
2015 m. spalio 12 d., 18.47.52 val., K.: „Labai paprasiau“ (t. 8, b. l. 11-12).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 stenogramos duomenimis, užfiksuotas 2015 m. spalio 14 d., 14.22.54 val. (pabaiga 14.25.16 val.), telefoninis pokalbis tarp R. K. (K.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. V. (V.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). V.: <…>Ten, žinai, baigėsi ten tas posėdis, tai sakė, atmetė. Ten bet labai keistai, kad atmetė bendrapartietis, žinai. Tas ten g…G., ta prasme, su K ten labai supeikė, atmetė, atmetė ir viskas, žinai. Be…K.: Be balsavimo? V.: Nu, per, per… Komitete. Nu, tiesiog, a…visi buvo prieš. Nu, kaip ne visi, keturi prieš buvo ir nesigavo. Tai buvo du K, G. ir (neaiškiai) yra…<…>. <…>V.: Vienas užregistruoja, kitas atmeta iš tų pačių, tai savotiškai. K.: Nu, supratau. Supratau. V.: Tai va, tai, žodžiu, dabar paskutinis šansas salėj, bet tai a…gali būti, kad rytoj ta salė bus, nes ten labai, va, tie patys, tie patys, kur ir atmetė labai bandė prastumt. Sakė, kad rytoj pateks ten skubos tvarka. K.: Nu, jų balsas gal dar į dangų neeina. Manau. V.: Nu, bet tenais buvo jų daug. Nes ten kai visąlaik mažai renkasi į tuos posėdžius. Dabar jie taip vieningai susirinko ir taip ir gavosi, kad tenais ir, ir prabalsavo, kur ten ką reikia sau. K.: Supratau. Supratau. V.: Tai labai, va, sakau, durna situacija tokia, nu, bet gavosi tai, kaip gavosi. Čia dabar nieko jau nepadarysi. K.: Supratau. V.: Nebent vienintelis, salė, variantas. Bet abejoju, ar jisai eit, eis šnekėti salėje. K.: Nu, pažiūrėsim. Pažiūrėsim. V.: Nes čia vis tiek turi atsistot. Ir šiaip yra variantas. Nu, pavyzdžiui, stot, perskaityt ir ką. Jau kaip salė nuspręs tada. Bet, bet turi pats žmogus perskaityti. K.: Ne tai, a…hm, žiūrėk, G. M…kad teisingai suprastum. A…prie teigiamo sprendimo salė irgi galėjo bet kada nubalsuot. Tu tą turėk galvoj. Ta prasme…V.: Ne, tai be abejo, be abejo, be abejo. Tiktai, kad ta prasme, kai yra komiteto teigiamas, tai lengviau salės di…daugumai apsispręsti. Nu, kad va, jau yra. K.: Taip. Tai būtų, tai būtų geriau, bet tai ne finišas<…>“.“<…>K.: Važiuojam į salę tada. V.: Be kalbų. Jo, teisingai. K.: Einam į salę. Okei.<…> (t. 8, b. l. 12-13).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-55, duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 21 d., 9 val. 00 min. – 9 val. 50 min., restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 141, 162-163).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), duomenimis, tiriamojo garso įraše, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuoti E. M., R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis (t. 10, b. l. 76). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), duomenimis, tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuotas R. R. balsas (t. 10, b. l. 108).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; P – vyras (padavėjas); V – vyras (t. 10, b. l. 67, 79).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta:/…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; R. – R. R., P – vyras (padavėjas) (t. 10, b. l. 104, 110).
Specialisto išvados Nr. 11-2013 (16), 2 priedo stenogramos duomenimis: ,<…> K.: „Supratau. Turiu vieną darbinį klausimą. M.: Aha. K. Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi…suderinti, vieną pataisą…dėl vartojimo kreditų. M.: Okey…ė-ė…ten jinai buvo…keli failai, vienu žodžiu, /bet/ vienas failas yra…K.: Jis…M. …kad žmogus. K.: Aštuntas punktas, dėl… M.: Ten esmė, kad tenai, kad…ė-ė-ė…ė…ė-ė-ė…nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų…K.: Nu, kažkaip taip. M.: Kažkas taip. K.: Jo, jo. Kažkas ten taip. M.: Jo. Nu. K.: Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs…M.: Jo, jo. K.: … ir dėl to aš į jus ir kreipiausi. M.: Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu? K.: Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto…M.: Nukirto. K.: …G. balsu…Tai aš paprašiau Š….M.: K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją. K.: Jo. Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų. M.: Ne, ne. Tai…K.: Jo. M.: Kaip tik, mes palaikysim. K.:Ir tada prašymas palaikyt i-i-ir… aš po to…M.:/…/ kaip tau,…K.: Jo, jo. M. … /…/, panašus į tai…K.: Prašymas palaikyt, o aš tada jau pažiūrėsiu…ė-ė-ė…visus kitus ta prasme /…/ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais. K.: /Dabar čia/ /mums/ biški liberališkai ideologijai dera, žinai. Nu, negali taip, žinai, nu che…Tai ką, reiškia, žinai, nu, viską tikrinti. K.: Jo. M. O jeigu dabar visas pasaulio/…/… K.: Mhm. M. …bet po dviejų savaičių…Nu, ta prasme…nežinau ten…K.: Mhm. M. Miršta tetulė ir palikimas bus. K.: Jo, jo. Jo. M.: Čia palieki tada rizikai…K.: Mhm. M. …to žmogaus… K.: Mhm. M. …ir, ir to su kuo jis bendrauja, žinai. K.: K. ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią. M.: Griežtą Lietuvos bankui, kaip sakant. K.: Jo, jeigu jį… M.: Jo. K.: … sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku. M.: Jo. Jo. Tai mes su juo…pakalbėsim /…/ su K. K.: Jo. M.: Tai va, žodžiu gerai, gerai. Viskas tvarkoj. K.: Okey dėkui. <…> (t. 10, b. l. 98-99, 129-130).
Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: 14300CE1ABA7 apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini), K. K., kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini)ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 34). Rasta ir šie:
2015 m. spalio 22 d. 10.27 val. V.: „Labas R., L. siulo, kiek kita plana nei mes apsnekejom. Kad butu galima keliomis dienomis anks?iau ir mazesniame rate issisprest reikiama klausima, kas manau yra logi?ka. Tai kai ?iandien/ryt susitiksit padiskutuokit, jei dideliu prie?taravimu neturesi, tai taip ir darom. OK? G.“ (t. 25, b. l. 56).
2015 m. spalio 22 d., 13.32 val. K.: „Labas, G., Ryt susitinku, apkalb?sim. Be kuriuo atveju, pusæ darbo jau padariau pagal savo R.“ (t. 25, b. l. 56).
2015 m. spalio 22 d., 15.54 val. V.: „ OK! Visas principas tai tas pats, tik pristatymas anks?iau klausimo butu, tai realiai tik maziau problemu turetu sukelti. sekmes“ (t. 25, b. l. 57).
2015 m. spalio 23 d., 16.34 val. K.: „Sveikas, G., Aptar?m su L. J?sø mintis – gera. Pa?m?mj?u? pagrind?. Koreaguosim jei k? tik d?l „tehniniø“ prie?as?iø. Mano plan? palikom atsarginiu Gero savaitgalio R.“ (t. 25, b. l. 57).
2015 m. spalio 23 d., 16.46 val. V.: „Liuks, aciu“ (t. 25, b. l. 57;132).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), susirašinėjimai SMS žinutėmis. Pokalbio laikas 2015 m. spalio 27 d., 12.07.35 – 12.09.13 val. M.: Labas. Ryt į Vilnių tik vakarop atsirasiu, tiktų ketvirtadienis. K.: Puikiai tinka ir ketvirtadienis. 9 val STEBUKLAI? M.: „Ok K. Puiku. Iki.
Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos papildomos 2016 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: 14300CE1ABA7 apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 94).
2015 m. spalio 28 d., 16.57 val. V.: Labas, Viskas pagal sutarta plana ivyks? Pavyko gauti patvirtinima? G. (t. 26, b. l. 108, 160).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. spalio 29 d., 07.20.56 val. – 18.04.20 val., susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 37-38).
2015 m. spalio 29 d., 07.20.56 val. M.: Labas rytas. Taip gavosi, kad jau pakeliui į Klaipėdą. Susitikimą a (t. 8, b. l. 37). 07.30.55 val. M.: tidedame. Galiu kitą savaitę“. 07.36.03 val. K.: Labas rytas, E. Nieko tokio, viska suprantu. Jei galetum, but gerai pirmadieni ar antradieni. Kaip?R.k. 17.47.28 val. M.: Man labiau tinka antradienis, 9 val. ten pat. 17.49.44 val. K.: Jei galima 9.30 val. Ten pat (t. 8, b. l. 38). 18.02.01 val. M.: Tinka. 18.04.20 val. K.: Puiku. Iki antrad 9.30 val. R.k (t. 8, b. l. 39).
Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos papildomos 2016 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: 14300CE1ABA7 apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 94).
2015 m. spalio 29 d., 5.21.23 val. K.: Sveikas, Pirmas ?uoliukas -?iandien. Prie kt – dar reik?s rank? prid?t R. (t. 26, b. l. 108,161).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94 (t. 8, b. l. 96) ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. S6-14-114 (t. 8, b. l. 102) duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (S.), telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. lapkričio 2 d., 14.44.46 val. S.: Laba. BFK posėdis rytoj“. 14.52.35 val. K.: „Ok. Valanda?“. 14.53.51 val., K. skambino S., bet S. neatsiliepė (t. 8, b. l. 103). 15.01.27 val. K.: Kodėl? (t. 8, b. l. 97).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94 duomenimis, užfiksuotas 2015 m. lapkričio 2 d., 15.30.25 val. – 15.31.53 val. telefoninis pokalbis tarp R. K. (K.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (S.) tel. Nr. (duomenys neskelbtini).
K.: Sveikas. S.: Sveikas, R. K.: Klausyk, o tu…S.: Tai…K.: Jo, jo. S.: Tai žiūrėk, tai padarė dar vieną, dar vieną posėdį. Nes trečiadienio darbotvarkė jau ten perpildyta buvo. Tai jie nusprendė atskirai tuos visus klausimus aptarti. K.: Mh. S. Be ten jų ir daugiau yra. Ten dar yra klausimai susiję ten su bankų gaivinimo direktyvos perkėlimu. Tai jie iš pat pradžių šiuos klausimus aptarinės, o po ten kažkur tai be dešimt vienuolika, apie vienuoliktą ir pasiūlymai. Dėl, dėl to VKĮ projekto. K.: Nu, aš supratau. Tik tais…S.: Nes čia pa…patiems buvo netikėta, aš praktiškai tik, tik šiandien sužinojau apie tą situaciją. K.: Galėjo atsikelti kitus klausimus antradieniui. Nu, aš nežinau dabar, ar mano žmonės, draugai, Lietuvoj yra net. Kad trečiadienį, tai aš žinočiau. S.: Tai…Tai trečiadienį visi, visi ir laukia. Dabar paėmė ir atidėjo. K.: Nu, supratau, supratau. Rytoj be dešimt vienuolika, a ne? S.: Jo. K.: Nu, supratau. S.: Nu, ten žinai, su tais laikais, tai taip kartais anksčiau, kartais vėliau būna. K.: Gerai, gerai, gerai. Okei. S.: Nu. K.: Gerai. Gerai, kol kas L. Tada, tada, tada, jo, ryt, okei. Gerai, kol kas, iki. S.: Iki. Sėkmės, iki. K.: Iki (t. 8, b. l. 97-98).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-52 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d., 09 val. 30 min. – 10 val. 00 min., restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 197-199).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1883(16) nurodyta, kad tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra užfiksuoti E. M. ir R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra ištisinis (t. 10, b. l. 172).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo gardo įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (gamyklinis numeris:N121SI05D8104369B2) stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M..
Specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo stenogramos duomenimis: K.: <…>Klausyk, aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus. M.: Taip. K. Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme. M.: Mhm. K.: Ė-ė…Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys. M.; Mhm. K.: Gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy BFK. M.: Mhm. K.: Nes rydienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk. M.: Bet čia dabar /tai/tas,/kuris/bus/…/. K.: Jo. Jo, jo. Apie…prieš vienuolika bus svarstymas. M.: A. Gerai. K.: Komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas. M.: Mhm. K.: Kad…/kad/…Nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme. M.: K. kartais mėgsta /…/…Gerai. Aš tada…K.: /Jo, jo/ M. …duosiu žinią, nes aš dabar….K.: Jo. Nu, jeigu galėsi kažkaip. M.: Gerai, aš…aš grįšiu iki vienuolikos… K.: /…/…M. …prieš vienuolika į Seimą. Aš tada jam…/pasakysiu/, kad išeitų trumpam…K.: Jo, šita, tai ir…ir ketvirtadienį turėtų į salę eiti. Tai…M.: Tai mes ten jau frakcijoj susi…susi…K.: Šiaip, šiaip…M.: Turinys ten…neatsimeni apie ką? K.: Apie apie patikrinimą. M.: Ai, duomenų patikrinimą. K.: Jo, duomenų patikrinimą. M.: Kad ten viskas…kaip čia pasakyti…K.: Pagrįstais įrodymais turi /…/… pagrįstas…ė-ė…kai, reiškias…nu, patikrina pagrįstus duomenis. M.: Mhm. K.: Pagrįstus įrodymus. Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai. M.: Taip. K. Jis tiesiog patiksL.. M.: Ai, okei, bet kryptis ta pati. K.: Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir…ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK/…/, mums tinka. M.: Mhm, supratau. K.: Tai čia ketvirtadienio į salę. M.: Jo. Nes…ė-ė…vakar buvo atėjęs…į Seimą dar šitas…Š. tas F. Yra dabar jisai ten atstovauja tuos kelis…K.: Mhm. M.: Kelias stambesnes, man atrodo, tas kompanijas. Tai jie dar kažkaip sugalvojo. Sakau, jūs pirma nustokit, sakau, užteks jau, žinai, nes…jeigu jūs čia dar atidarot vėl kažką, žinai. K.: man rodos, kad šito pakaktų. Jie ten…per daug…M.: Jo. Ir sakau, tai jūs…K.: Nu, kaip sakant, ten lobistai įrodinėja savo darbo vertę…ė-ė…M.: Ir už tai, kaip sakoma, nor/ėjom/gaut atlygį. K.: Jo, nes, nes darbas pasirodė prastokas. Dėl to ir… kaip čia pasakyt, ir mes išsigandom, žinai, kad rinką, nu, sunaikins. /…/. Tai va, tai. M.: Gerai. K.: Tokie dalykai. Okei, tu bėk, aš sumokėsiu. M.: Tai aš nebėgsiu. K.: Mano eilė. M.: Aš sumokėsiu. K.: Mano eilė. M.: /…/, šiaip čia žinai. K.: jo, mano eilė, bet mano eilė mokėt. /…/. (t. 10, b. l. 185-186).
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. 109-P-35 duomenimis, posėdis įvyko 2015 m. lapkričio 3 d., 10 val.00 min. (t. 39, b. l. 101). 11 val. 10 min. – 11.30 vykusiame posėdyje buvo svarstomi Seimo narių pasiūlymai dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (t. 39, b. l. 106). Balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas Seimo nario Š. G. pasiūlymus atmesti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (t. 39, b. l. 103 (kita pusė)).
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo (klaidinga data- 2015 m. spalio 3 d.) Nr. 109-P-35 duomenimis, dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto, Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymui keisti 8 straipsnį, komiteto nuomonė: nepritarti. Analogiškas Seimo nario Š. G. pasiūlymas jau buvo svarstytas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje ir jam buvo nepritarta, o šio posėdžio protokolo išraše Nr. 109-P-32 nurodyta, kad „pritarta įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamai įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotei, kurią pirmiau teikia Biudžeto ir finansų komitetas dėl Seimo nario P. G. pasiūlymo pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį (eil. Nr. 10). Ši formuluotė yra suderinta su Direktyvos 2008/48/EB nuostatomis“ (t. 39, b. l. 107, 115-116).
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių dalyvavimo komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. posėdžio Protokolo Nr. 109-P-35, 1 Priedo duomenimis, 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje Seimo narys Š. G. nedalyvavo (t. 39, b. l. 104-105). Komiteto posėdyje dalyvavo Seimo narys K. G. (t. 39, b. l. 101).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: 14300CE1ABA7 apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 34). Tarp jų yra šie elektroniniai laiškai.
2015 m. lapkričio 3 d. 13.40 val. V.: „ Posedyje, deja, viskas buvo atmesta, nes vel neat?jo gyvi pristatinetojai. Tai viskas nusikelia i sale, kaip ir siulei is pradziu. Rytoj L. u?suks su konkre?ciu summary. G.“ (t. 25, b. l. 58;134).
2015 m. lapkričio 3 d., 13.48 val. K.: „Gyvi pristatin?tojai ruo??si tre?iadieniui. ?ia su antradieniu – prakolas. Tai sulauksiu L.. R.“ (t. 25, b. l. 58;134).
2015 m. lapkričio 3 d., 14.51 val. V.: „Taip, sake, kad netiketai sukeite datas, tai nei vienas is 3 ir nepasirode, nes visi planavo rytojui. Nu bet yra dar paskutinis sansas ? sale“ (t. 25, b. l. 59;134).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (S.), 2015 m. lapkričio 5 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 96).
2015 m. lapkričio 5 d., 11.45.10 val. K.: „Sveikas. Kaip vaizdelis? R.k“ (t. 8, b. l. 99). 11.46.35 val. S.: „Laba. Priimtas. Pasiulymai nepraejo.“ 11.46.55 val. K.: „S.?“. 11.47.32 val. S.: „Ir S. nepraejo“ (t. 8, b. l. 100).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 12 d. protokolo Nr. S6-14-106 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 5 d. – 2015 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. J. M. (M.), susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 104).
2015 m. lapkričio 5 d., 16.27.11 val. M.: „Tai čia gavosi ar golas?“ (t. 8, b. l. 105).
2015 m. lapkričio 6 d., 12.30.17 val. M.: „G. komentaras buvo ir pozicija?“. 12.30.34 val. K.: „Ne“ (t. 8, b. l. 105).
Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. protokolo duomenimis, tarp kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 1 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tarp jų yra ir šie elektroniniai laiškai:
2015 m. lapkričio 11 d., 10.33 val., Tema: FW: balsavimo rezultatai, V.: „Labas, Informacijai rezultatai balsavimo. Y kazkodel vieningai pries buvo visais klausimais, net del saviskio pasiulymo G.“ (t. 25, b. l. 59,140; t. 26, b. l. 55, 90).
2015 m. lapkričio 11 d., 14.21 val. Tema: RE: FW: balsavimo rezultatai, K.: „Sveikas, G., Tikrieji balsavimo rezultatai (matyt tas kas p?iam juos pateik?, tr?jo savo motyvø „pagr??inti”). nepritarta (u? 19, prie? 9, susilaik? 65). Frakcija (duomenys neskelbtini) „už“8, „prieš“ 0, „susilaikė“ 5; (duomenys neskelbtini) „už“3, „prieš „0“, „susilaikė“ 15; (duomenys neskelbtini) „už“0, „prieš“1, „susilaikė“ 9; (duomenys neskelbtini) „už“0, „prieš“3, „susilaikė“ 27; (duomenys neskelbtini) „už“0, „prieš“ 0, susilaikė „8“; (duomenys neskelbtini) „už“ 0, „prieš“5, „susilaikė“ 1; (duomenys neskelbtini) „už“ 8, „prieš“ 0, „susilaikė „0“.
Taip „bezdari?kai“ dirbančiø pagrindiniø „projekto lobistø – valdytojø“ a? dar nema?iau. Nenoriu ra?yti el pa?tu pagrindiniø prakolø, nes mano pa?t? skaitan?iø yra ir daugiau. Jei nor?si – prie progos – papasakosiu. Kalbant futbolo terminais, jau?iuosi, kaip tas kairiojo kra?to gyn?jas, kuris apgyn? savo kra?t?, ta?iau visos „bank?s“ ?mu?tos per de?in?jį? krašt?. Visvien – l?zeris, nes pralaim?jæs“ (t. 25, b. l. 59-60, 140)
2015 m. lapkričio 11 d., 19 val., V.: „Nu jo dabar logiskiau, nes man keista buvo, kad niekas nebalsavo visai net tuo klausimu. Kai busiu Vilniuj u?suksiu kelioms minut?ms prie progos. G.“ (t. 25, b. l. 60, 140)
Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis, 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete (Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartimi leista atlikti kratą R. K. darbo kabinete, esančiame UAB „X M“ patalpose, (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „VT“ ( t. 20, b. l. 53)). Šios kratos metu be kitų daiktų ir dokumentų prie šiaurinės pusės lango, ant radiatoriaus buvo rasta ir paimta dešimt A4 formato lapų su juodos spalvos rankraštiniais užrašais, atspausdintų dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimų priėmimu (t. 20, b. l. 54-56, 57, 64, 65, 66, 67, 68, 69).
Apžiūros 2016 m. birželio 30 d. protokolo duomenimis, dokumentai, paimti 2016 m. gegužės 30 d. kratos (duomenys neskelbtini), UAB „X M“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete, buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta:
A4 formato lape su „LEI“ emblema yra šie juodos spalvos rankraštiniai įrašai: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini)“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“<..>, „Kad lobistai lochai – sakėm“. „(duomenys neskelbtini): 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G.“, „3. Suorg. (duomenys neskelbtini) „Už“, „4.“Nuėmėm“ 14 (duomenys neskelbtini). A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G. ir (duomenys neskelbtini) nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U. (protokole – C.) pasakė DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „(duomenys neskelbtini) istorijoje – antras. Padaviau (kaip paaiškino R. K. – „padariau“) išlaidas“ (t. 20, b. l. 70-71, 76, 81).
A4 formato lape yra 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai. Darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. <…> Fomuluotė: dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – balsavimo rezultatai pagal frakcijas: (duomenys neskelbtini) frakcija – už 12, prieš 0, susilaikė 2; Frakcija ,,(duomenys neskelbtini)“ – už 0, prieš 0, susilaikė 3; (duomenys neskelbtini) frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0; (duomenys neskelbtini) frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 2; (duomenys neskelbtini) frakcija – už 1, prieš 3, susilaikė 22; (duomenys neskelbtini) – už 0, prieš 4, susilaikė 1; (duomenys neskelbtini) frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 3 (t. 20, b. l. 78, 82-83).
A4 formato lape yra 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai. Darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1,2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. <…> Fomuluotė: dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:41:37. Balsavo Seimo narių: 93 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: (duomenys neskelbtini) partijos frakcija (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 8, prieš 0, susilaikė 5; Frakcija ,, (duomenys neskelbtini)“ (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 0, prieš 1, susilaikė 9; (duomenys neskelbtini) frakcija (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 8, prieš 0, susilaikė 0; (duomenys neskelbtini) frakcija (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 0, prieš 0, susilaikė 8; (duomenys neskelbtini) frakcija (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 0, prieš 3, susilaikė 27; (duomenys neskelbtini) (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 0, prieš 5, susilaikė 1; (duomenys neskelbtini) frakcija (santrumpa – (duomenys neskelbtini)) – už 3, prieš 0, susilaikė 15. Lapo apačioje kairėje pusėje raudonu rašikliu parašyta ,,NUIMTAS G.“ (t. 20, b. l. 67, 77, 82).
Apžiūrint 2015-10-29 Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) nustatyta, kad jis susideda iš dviejų lapų ir trijų puslapių. Pasiūlymo data – 2015-10-29. Pasiūlymo antrame lape trečiame puslapyje nurodyta teikusio Seimo nario vardas ir pavardė – Š. G.. Ant pasiūlymo pirmo lapo yra užklijuoti su geltonos spalvos lapukai su rankraštiniais įrašais. Ant vieno lapuko yra raudonu rašikliu parašyta ,, (duomenys neskelbtini) + 11 (duomenys neskelbtini) + 39 (duomenys neskelbtini) + 29“. Ant kito lapuko yra mėlynu ir raudonu rašikliu parašyta ,,E. M. 11 M. A. K. M. 32 L. K.“ (t. 20, b. l. 72, 79-80, 83).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugpjūčio 17 d. išvados Nr. 11-1643(16) duomenimis, A4 formato lape su rankraštiniais įrašais, pradėtame žodžiais „Projekto eiga“ ir pabaigtame žodžiais „padaviau išlaidas“ („padaviau“ – pagal klausimo formuluotę) rankraštinius įrašus parašė R. K.. 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatų lape rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą /32) parašė R. K.. Ant dviejų geltonų lipdukų, užklijuotų ant 2015-10-29 Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) (išskyrus rankraštinį įrašą pirmame lipduke „TT+11“ ir kitame lipduke raudonos spalvos rankraštinius įrašus „11“ ir „32“) parašė R. K. (t. 20, b. l. 104-108).
UAB „TNS LT“ 2016 m. gruodžio 1 d. rašto Nr.16/12-1 duomenimis, bendros GROSS išlaidos reklamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) televizijos kanaluose 2015 metais – 224 761 928 Eur, 2016 metais – 166 617 436 Eur, (duomenys neskelbtini) GROSS išlaidos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kanaluose 2015 m. – 20 954,171 Eur, 2016 m. – 5 473,305 Eur (t. 46, b l. 2-3).
Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, tarp kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 10 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tarp jų yra i 2016 m. gegužės 19 d., 20.31 val., el. laiškas L. S. (S.). V.: „Sveiki, LB visgi isdryso pakelbti pirmo ketvirǞ io statistika. Ir rezultatai ispudingi, mazuju kreditu rinka krito – 74 %, o didesniuoju – 68% lyginant su 2015 metu pirmu ketviǞ iu. Visiskai suvalge industrija su radikaliais pakeitimaishttp://www.lb.lt/sugrieztinus_vartojimo_kreditu_teikimo_salygas_ju_suteikta_gerokai_maziau“ (t. 25, b. l. 61, 165-166).
1.2. Įrodymų vertinimas
Teisėjų kolegija, analizuodama anksčiau pateiktus duomenis, vertina, kad jų visuma patvirtina R. K. suinteresuotumą ir aktyvumą, asmeniškai atliktus veiksmus dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo.
Chronologine seka išdėstyti bylos duomenys patvirtina, kad R. K. susirašinėjo su G. V., UAB „4F“ generaliniu direktoriumi ir (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku, iš jo gavo L. S., kuris atstovavo (duomenys neskelbtini) asociaciją, buvo įregistruotas lobistu, kontaktus. Apie numatomą susitikimą su lobistu R. K. 2015 m. spalio 1 d. pranešė ir D. J. M.: „Turiu ryt strelka su lobistais. Pradžiai“. R. K. Su L. S. asmeniškai susitiko 2015 m. spalio 2 d. „Pomodoro“ kavinėje.
Tuo metu Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 1 d., rytiniame posėdyje, 10 val. 31 min. – 11 val. 35 min., skubos tvarka vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas, kuris 15.46 val. – 16.07 val., buvo tęsiamas. Kaip matyti iš stenogramų, Seimo narys K. G. nurodė, kad: „<…> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <…>“, <…> todėl siūlau pritarti <…>“ (t. 40, b. l. 50-51), Seimo narys P. G. teigė: „<…> jeigu mes priimsime šitą projektą, ypač 8 straipsnį, kuris yra ydingiausias, tai praktiškai tvarka, kuri buvo, lieka <…>“, „<…> Mano supratimu, aš kaip tik siūlau išbraukti šią dalį ir praktiškai paliekama ta pati situacija, padarius keletą tokių kosmetinių pakeitimų <…>“ (t. 40, b. l. 61).
R. K. 2015 m. spalio 12 d. susirašinėdamas SMS žinutėmis su G. V. į šio užduotą klausimą: ar „Gal em (E. M.) patiksL. ka nors del registravimo?“, atsakė, jog paprašė – „labai paprasiau“, 2015 m. spalio 14 d., 14.22.54 val. – 14.25.16 val. telefonu vėl kontaktavo su G. V., šis suteikė informaciją apie K. G. neigiamą požiūrį: <…>„baigėsi ten tas posėdis, tai sakė, atmetė. Ten bet labai keistai, kad atmetė bendrapartietis, žinai. Tas ten g…G., ta prasme, su K. ten labai supeikė, atmetė, atmetė ir viskas, žinai“<…>, <…> „dabar paskutinis šansas salėj“ <…>, R. K. nurodė: „Važiuojam į salę tada“.
Kaip matyti iš 2015 m. spalio 21 d. užfiksuoto pokalbio su E. M. stenogramos, R. K. prašė E. M. palaikyti Š. G. pataisą dėl vartojimo kreditų. R. K. 2015 m. spalio 27 d. SMS žinutėmis suderino susitikimą su E. M.. 2015 m. spalio 29 d. SMS žinutėmis susitikimo laikas E. M. pasiūlymu buvo atidėtas. 2015 m. lapkričio 3 d. užfiksuoto pokalbio stenogramos duomenimis, R. K. vėl kalbėjo apie Š. pataisą, kad, jei E. M. galės žodį pasakyti K. (kuris mėgsta nukirtinėti), pasakytų.
R. K. 2015 m. lapkričio 2 d., 15.30.25 val. – 15.31.53 val., telefonu bendravo su L. S., šis pranešė: <…>„ padarė dar vieną, dar vieną posėdį. Nes trečiadienio darbotvarkė jau ten perpildyta buvo. Tai jie nusprendė atskirai tuos visus klausimus aptarti“, <…>„Ten dar yra klausimai susiję ten su bankų gaivinimo direktyvos perkėlimu. Tai jie iš pat pradžių šiuos klausimus aptarinės, o po ten kažkur tai be dešimt vienuolika, apie vienuoliktą ir pasiūlymai. Dėl, dėl to VKĮ projekto“. R. K. pasakė: <…>„ Galėjo atsikelti kitus klausimus antradieniui. Nu, aš nežinau dabar, ar mano žmonės, draugai, Lietuvoj yra net. Kad trečiadienį, tai aš žinočiau“, <…>„Nu, supratau, supratau. Rytoj be dešimt vienuolika, a ne?“.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. 109-P-35, 2015 m. lapkričio 3 d., 11.10 val. – 11.30 val. vykusiame posėdyje buvo svarstomi Seimo narių pasiūlymai dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (t. 39, b. l. 106). Balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas Seimo nario Š. G. pasiūlymus atmesti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Priedo duomenimis, 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje Seimo narys Š. G. nedalyvavo, komiteto posėdyje dalyvavo Seimo narys K. G.
Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad G. V. 2015 m. lapkričio 3 d., 13.40 val., minėtą aplinkybę pranešė R. K.: „Posedyje, deja, viskas buvo atmesta, nes vel neat?jo gyvi pristatinetojai. Tai viskas nusikelia i sale, kaip ir siulei is pradziu. Rytoj L. u?suks su konkre?ciu summary. G.“, R. K. šiam atsakė: „Gyvi pristatin?tojai ruo??si tre?iadieniui. ?ia su antradieniu – prakolas. Tai sulauksiu L.. R.“. G. V. nurodė: <…>„Nu bet yra dar paskutinis sansas ? sale“.
Susirašinėjimo 2015 m. lapkričio 5 d. tarp R. K. ir L. S. duomenimis, L. S. į R. K. klausimą „Kaip vaizdelis?“ informavo: <…> „Priimtas. Pasiulymai nepraejo.“, R. K. patiksL.s – „S.?“, atsakė – „Ir S. nepraejo“.
Kaip matyti iš L. K., I. D., M. A. parodymų, R. K. per L. K. domėjosi apie I. D. poziciją dėl Š. G. siūlomos pataisos, tiesiogiai siekė šiai siūlomai pataisai palaikymo (M. A.).
Iš R. K. kratos metu paimtų užrašų darytina išvada, jog jis stebėjo įstatymo pakeitimų svarstymo Seime eigą, žymėjosi atliktus darbus, kaip: „Iš komiteto nuėmėm G.“, ,,NUIMTAS G.“.
Apibendrinus, iš minėtų duomenų matyti, kad R. K. asmeniškai bendravo su G. V., susitiko su L. S., kuris Seime vykdė lobistinę veiklą (atstovavo (duomenys neskelbtini) asociacijos interesus), aiškinosi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų esmę, stebėjo įstatymo pakeitimų svarstymo Seime eigą, prašė E. M. paramos konkrečiam, Š. G. įregistruotam, projektui.
Visi aptarti duomenys apie paties R. K. atliktus veiksmus, apie kaltinamojo bendravimo turinį patvirtina jį buvus aktyvų, suinteresuotą Š. G. įregistruotų pataisų priėmimu. Pats R. K. aiškino suinteresuotumą asmeniniu domėjimusi, nors kaltinamas veikęs UAB koncerno „X“ naudai ir interesais. Bylos duomenys iš dalies patvirtina netiesioginę UAB koncerno „X“ naudą ir interesą.
Apklaustas liudytoju koncerno „X“ prezidentas D. J. M. nurodė, kad pažįsta U. A., kuris buvo smulkusis „4F“ akcininkas. Susipažino 2002 m., kai darė pirmuosius teniso kortus, važiavo į Rygą pažiūrėti prototipo, perėmė kontaktus. U. A. pasinaudojo pažintimi, kad supažindintų G. V., kuris buvo „4F“ direktorius, su R. K., pats paprašė tokio kontakto. Pagal latvišką supratimą darant verslą reikia pažinti žmones. R. K. televizija pardavinėjo reklamą, „4F“ – reklamos užsakovas.
Teisėjų kolegija, vertindama šiuos koncerno „X“ prezidento parodymus, atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog koncerno prezidentas pirmasis užmezgė naudingus ryšius su partneriu Latvijoje, U. A.: „perėmė kontaktus“, atitinkamai, šis asmuo kreipėsi į jį dėl jam reikalingo kontakto (G. V. su R. K.). Pats liudytojas nurodė akivaizdų ryšį („logika paprasta“): „4F“ daro reklamą, pagal latvišką supratimą darant verslą reikia pažinti žmones, R. K. televizija pardavinėjo reklamą, „4F“ – reklamos užsakovas.
Apklaustas liudytoju G. V. paaiškino, kad įstatymas dėl vartojimo kreditų buvo Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisinę sistemą, kadangi to įstatymo anksčiau nebuvo, tai galima sakyti, kad buvo sugriežtinimai. Tai sumažina konkurenciją. Su R. K. kalbėjo apie tai, kad Lietuvos bankas siūlo pateikti, kad galima tik Sodroje tikrinti žmogaus pajamas. Jam aiškino, kad Sodros duomenų bazėje matosi tik 40 procentų žmonių pajamų, tikino, kad 60 procentų žmonių negali gauti kredito, nes jų nėra toje duomenų bazėje. Įtikinėjo, kad nesąžininga žmonių atžvilgiu, jiems bus užkirsta gauti kreditą. R. K. taip pat pasirodė, kad tai neteisinga, ir pritarė jų nuomonei. Norėjo, kad pataisos įsigaliotų pusmečiu vėliau, nei buvo numatyta projekte, nes neįmanoma techniškai įgyvendinti. Ėjo kalba, kad svarstymo laikas būtų atidėtas, to prašė visų. Mano, kad apie tai kalbėjo ir su R. K.. Galėjo minėti R. K., kad dėl įstatymo pataisų gali ženkliai sumažėti „4F“ reklamos apimtys „(duomenys neskelbtini)“ televizijose.
Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp R. K. ir G. V. taip pat matyti, kad R. K. 2015 m. spalio 7 d. teiravosi G. V. apie jo akcininką: „P.s. Nedidelis pastebėjimas: mano kolega ka tik mane informavo, kad Tavo akcininkui mūsų paslaugų nebereikia. Bent jam taip atrodo RK“ (t. 25, b. l. 52-53, 123). G. V. nurodė informaciją, susijusią su pajamų sumažėjimu: „nu geras, cia naujiena, nes sitas klausimas tai 30 % pajamu gali nukirsti visai rinkimai ir jis ta zino. pasidomėsiu“ (t. 25, b. l. 53, 123). 2015 m. spalio 9 d. R. K. tęsė susirašinėjimą, minėdamas akcininkus: „Sveikas, G., Gal nepaisant m?sø akcininkø nesutarimø visd?lto pad?t Tau ?itame klausime? Ka?kaip nem?gstu mesti darbø pusiaukel?je RK“ (t. 25, b. l. 53, 126), G. V. atsakė, nurodymas paramos naudingumą: „Labas, U. karstas zmogus tai ant emociju sake kazka prisnekejo, bet negalvojo, kad tai tures kokias pasekmes. Be is esmes tai vis dar aktualus klausimas tikrai, jam parama butu labai naudinga. G.“ (t. 25, b. l. 54, 125).
Objektyviai, kaip matyti iš UAB „TNS LT“ 2016 m. gruodžio 1 d. rašto Nr.16/12-1 duomenų, bendros GROSS išlaidos reklamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) televizijos kanaluose 2015 metais – 224 761 928 Eur, 2016 metais – 166 617 436 Eur, (duomenys neskelbtini) GROSS išlaidos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kanaluose 2015 m. – 20 954,171 Eur, 2016 m. – 5 473,305 Eur (t. 46, b l. 2-3).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019 pažymėta, kad teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Taigi intereso sąvoka platesnė nei naudos sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).
Teisėjų kolegija vertina, kad Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai tiesiogiai lietė šią industriją, netiesiogiai – UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduodančią reklamos paslaugas, po ko, pagal ekonominės naudos gavimo santykius – UAB „X M“, ir, atitinkamai, – UAB koncerną „X“. Tuo būdu, įžvelgtinas R. K., kaip žiniasklaidos bendrovės vadovo, suinteresuotumas Š. G. siūlytos pataisos, liečiančios kreditų gavėjų patikros apimtis, priėmimu Seime, taip pat, per koncerno akcininko ryšius, ir interesu palaikyti tarpusaviai naudingus verslo kontaktus.
Pagal kaltinimą R. K. davė kyšį už pageidaujamą Š. G. neteisėtą veikimą. Ši kaltinimo aplinkybė aptartina atskirai.
Dėl Š. G. neteisėto veikimo
2.1. Įrodymai
Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, byloje Nr. 1.1-410 dėl „2015 m. lapkričio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo (Nr. XII-1989) projekto (Reg. Nr. XIIP-3370)“ yra ir šie dokumentai:
Seime 2015 m. birželio 30 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370. Pateikė projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž. (t. 37, b. l. 2). Projekte numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. (t. 37, b. l. 37).
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolo Nr. 109-P-30 duomenimis, 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 10 val. 00 min., vykusiame šio komiteto posėdyje (t. 37, b. l. 4) buvo nutarta pritarti komiteto patobulintam Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektui XIIP-3370, komiteto išvadoms ir toliau pateiktam pasiūlymui: patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d.“ (t. 38, b. l. 6).
Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio stenogramos duomenimis, kalbėjo Seimo narys K. G.: „Aš tik noriu pasakyti, kad to įstatymas tiesiog kaip oro reikia Lietuvai <…>“, „<…>Aš manau, tai ką bankas pasiūlė iš esmės taikoma kitose Europos šalyse<…>“ (t. 38, b. l. 11, 14).
Lietuvos Respublikos Seimo rytinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-278 duomenimis, 2015 m. spalio 1 d., rytiniame, 10 val. 31 min. – 11 val. 35 min., Seimo posėdyje skubos tvarka vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Buvo svarstomos Projekto Nr. XIIP-3370 (2) pataisos, pateiktos Seimo narių V. S., V. F., D. U., V. G.. Posėdžio pirmininkės pasiūlymu padaryta šio projekto svarstymo pertrauka iki kito posėdžio (t. 40, b. l. 27).
Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-279 duomenimis, 15.46 val. – 16.07 val., buvo tęsiamas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 40, b. l. 37). Vakarinis Seimo posėdis baigėsi 16 val. 25 min. (t. 40, b. l. 39).
Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos 2015 m. spalio 1 d. rytinio ir vakarinio posėdžių stenogramose Nr. 278 ir 279 užfiksuota Seimo nario K. G. kalba: „<…> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <…>“, <…> todėl siūlau pritarti <…>“ (t. 40, b. l. 50-51). Pasisakė Seimo narys P. G.: „ <…> jeigu mes priimsime šitą projektą, ypač 8 straipsnį, kuris yra ydingiausias, tai praktiškai tvarka, kuri buvo, lieka <…>“, „<…> Mano supratimu, aš kaip tik siūlau išbraukti šią dalį ir praktiškai paliekama ta pati situacija, padarius keletą tokių kosmetinių pakeitimų <…>“ (t. 40, b. l. 61).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-11 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. spalio 12 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. spalio 12 d., 15.12.59 val. K. : Sveikas. Kaip gyvas? Gal 5 min parukyt kur sndn ar ryt ryte?R.k. 16.14.31 val., G.: Sveikas! Galeciau dabar pravaziuot pro sali – 17:00 turiu susirinkima, dabar vaziuoju is zirmunu. 16.16.21 val. K.: Dabar turesiu svecia, bet jeigu galetum, uzsuk. Paprasyk, kad sekretore mane iskviestu. Aciu (t. 8, b. l. 20). 16.16.48 val. G.: Ok, tik trumpam labai tada 🙂 16.17.14 val. K.: Taip. Trumpam. Aciu, iki (t. 8, b. l. 21).
Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17, 20).
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio 2015 m. spalio 14 d. protokolo Nr. 109-P-32 duomenimis, Seimo nario Š. G. siūlomai 2015-10-12 Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisai nepritarta (t. 39, b. l. 75).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-11 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. spalio 14 d., 17.40.48 val. K.: Sveikas. Jei nesutares, tai gal pietus pafiksuojam pirmadieni? R.k. 17.51.36 val. G.: Sveikas, galim (t. 8, b. l. 21). 17.52.33 val. K.: Puiku. Vieta susirasom pirmad. Jei turi megiama, galim ten. Iki. 18.01.26 val. G.: Laika uzfiksuokim tik :). 18.08.20 val. K.: Puiku. Iki pirmad 13 val. Rk (t. 8, b. l. 22).
2015 m. spalio 19 d., 09.53.00 val. K.: Sveikas. Esam sutare pietu 13 val. Kur paciam patogiau? Jei ką, galiu paimt Tave kur pasakysi. R.k. 09.55.38 val. G.: 12 turiu myta prie seimo“. 09.56.19 val. K.: Tai 13 prie G. biuro? (t. 8, b. l. 23). 09.56.48 val. G.: Gerai (t. 8, b. l. 24).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-12 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. spalio 21 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. spalio 21 d., 09.53.28 val. G.: Labryt! Nezadate reportazu del rinkimu perbraizymo daryt? Mielai pristatyciau partijos poziciją 🙂 visur, kur imanoma“. 11.38.35 val. K.: Sveikas. Nezinau, taciau pasitikrinsiu. Jei ka, minties poleki supratau. 11.39.10 val. G.: Ryt mano tekstas tavtema kazkur turetu iseiti. 11.41.38 val. K.: Supratau (t. 8, b. l. 26-27).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-12 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. spalio 27 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. spalio 27 d. 13.34.48 val. G.: Ryt 15 val tureciau pusvalandy, jei tiktu (t. 8, b. l. 27-28). 13.35.25 val. K.: Puikiai! Uzsuksi ar man prisokt kur. 13.36.00 val. G.: Galiu užsukt. 13.36.14 val. K.: Ok. Iki. 13.36.52 val. G.: Iki ryt! (t. 8, b. l. 28). 13.37.39 val. K.: Iki (t. 8, b. l. 29).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-12 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. lapkričio 2 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. lapkričio 2 d., 15.39.38 val. K.: Sveikas. Kaip gyvas? Dienotvarkes korekcija: klausimas kom ryt. R.k. 16:03:22 val. G.: Sveikas. Ryt? Antradieni??. 16.04.27 val. K.: Jo, atkele anksciau. Kad nepersidengtu (t. 8, b. l. 29). 16.05.08 val. ir 16.05.16 val. G.: Sudas. Ryt nebusiu vln iki 15-16 val. 16.06.19 val. K.: Supratau. Nieko nepadarysi. Susirasom i pavakare. 16.07.19 val. G.: Bandysiu kazka paorganizuot (t. 8, b. l. 30). 16.08.33 val. K.: Jei savas Tau nekirstu akies, kt as pasirupinciau. 16.12.16 val. G.: Savi pavojingiausi. Ziuriu puslapy – ner apie ryt jokios info kol kas. 16.17.52 val. K.: Man ka tik telefonu pranese (t. 8, b. l. 31).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-12 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. lapkričio 4 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. lapkričio 4 d., 08.27.30 val. K.: Sveikas. Vakar gavosi shu… Tai klausimas lieka rytdienai. R.k (t. 8, b. l. 31). 08.39.47 val. G.: Sveikas, supratau… (t. 8, b. l. 3132). 09.04.27 val. K.: Tai sekmes ryt. 09.06.02 val. G.: Manau , mazai sansu tai sekmei, bet sekmes!. 09.07.05 val. K.: Tai svarbu kad butu klausimas, o ten dar ziuresim. Iki (t. 8, b. l. 32).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. gruodžio 19 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 171).
2015 m. rugsėjo 30 d., dalykas: „kertiniai punktai“, 17.18 val. V.: Mes su visu užregistruotu reguliavimu sutinkam, bet netinka šie 4 punktai: 1. SVK rinkos paskolų gavėjų mokumo vertinimas Lietuvoje neturi būti perteklinis ir atitikti ES direktyvų nuostatas. Reikia suprasti, kad SVK rinkai būtų itin sunku susidoroti su griežtu reikalavimu? kai dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinamos ne tik duomenų bazėse bet dar ir reikalauti pateikti papildomus paskolos gavėjo dokumentus (neproporcingi kaštai verslui). 2. Lietuvos bankas jau dabar turi pakankamai galių reguliuoti finansų rinkos dalyvių veiklą ir skiria pakankamai dideles baudas, todėl nėra jokio pagrindo jas drastiškai didinti iki tokio lygio, kai bauda už vieno smulkaus kredito išdavimą gali sužlugdyti įmonę ? pakanka padvigubinti. 3. Reikia mažinti galimybę smulkiųjų kreditų šešėliui atsirasti. Siūlome apriboti kreditų teikimą grynaisiais pinigais ne prekybos vietose – čia tikrai didžiausia neatsakingo skolinimo rizika. 4. SVK reglamentavimo papildymai turi įsigalioti per protingą laiko tarpą ? 6 mėnesius (nuo balandžio 1d.), o ne po 2 mėnesių (siūloma nuo Gruodžio 1d.). Reikia atsižvelgti vien į techninius naujovių įgyvendinimo aspektus (sistemų pritaikymą). Palyginimui – Lietuvos bankas net 12 mėnesių rengs registro sistemą asmenims, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių.
Priedą „lyginamasis dokumentas su komentarais151001.docx“ ištrynė R. K./X Media (t. 26, b. l. 171-172,174-175).
2015 m. spalio 1 d., 13.39 val. K.: Šitie punktai suprantami, tačiau gal turit normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos RK (t. 26, b. l. 172,174).
2015 m. spalio 1 d., 13.45 val. V.: Ok. Neužilgo atsiusiu (t. 26, b. l. 172, 174).
2015 m. spalio 1 d., 14.20 val., V.: Cia svarstomas istatymas ir sone visi pasiulymai suformuluoti. Tinka? (t. 26, b. l. 172, 173).
2015 m. spalio 1 d., 14.46 val. K.: Pabandysiu susigaudyt RK (t. 26, b. l. 173, 174).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos papildomos 2017 m. sausio 3-4 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta Lietuvos Respublikos Seimo nario E. M. tarnybinio elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) informacija, kurią pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-2016-7827 (t. 32, b. l. 58). Be kitų: L. V. laiškas Dėl vartojimo kredito įstatymo projekto, siųstas elektroniniu paštu 2015 m. spalio 5 d., 14.56 val., P. N., B. B., K. G., K. B., I. D., P. G., R. K., R. M., A. N., A. P., V. V., V. G., J. S., S. Š., Š. G., R. Ž., G. M., K. D., E. M., R. T., I. Š., R. B., A. K. (t. 32, b. l. 100-104).
Laiško duomenimis, Seimo (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkui ir nariams, Seimo Darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti nariams, Seimo politinėms frakcijoms pagal pridedamą adresatų sąrašą tik elektroniniu paštu išdėstyti Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos pastabos ir siūlymai dėl įstatymo projekto nuostatų, kurios nebuvo aptarinėjamos Darbo grupės posėdžių metu, tačiau projekte atsirado, bei papildomi argumentai dėl nuostatų, kurios yra kritiškai svarbios vartojimo kreditų paslaugų sektoriui. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą remdamasis kitais įrodymais dokumentais ar turima informacija. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 32, b. l. 102).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini), L. S. (S.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), L. Z. (Z.), kuri naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 1). Tarp jų yra ir šie elektroninio pašto laiškai.
2015 m. spalio 6 d., 11.24 val. el. laiškas G. V. ir L. V., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedas: pasiulymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005.doc, Z.: „ Sveiki, Siun?iu pasi?lymo project?. Pagarbiai L. Z.? Teisinink?, advokat? / Associate” (t. 26, b. l. 1-2, 8).
Pranešimo priedas yra 2015 m. spalio 6 d. „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą remdamasis kitais dokumentais, duomenimis, informacija ar įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 9-12).
2015 m. spalio 6 d., 11.38 val., el. laiškas L. S., L. V. (L.V.), L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. V.: „Sveiki, Realiai tai svarbiausias sakinys visame dokumente yra: ? t.y. neb?tinai tikrinant vartotojo pateikt? Informacij? registruose ir informacin?se sistemose.? Gal galima ji nurodyti skliausteliuose ir pa?iame istatyme 8.1? Ar sitas dokumentas atsigultu LRS duomenu baz?je ir butu bet kada pasiekiamas? G.“ (t. 26, b. l. 2, 13).
2015 m. spalio 6 d., 12.01 val., el. laiškas G. V., L. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ˍ2015ˍ10ˍ05. doc, S.: „Patikslinau. L. S. Partneris/Partner“(t. 26, b. l. 2-3, 14).
Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose (tikrinama tik informacija apie vartotojo kreditingumą) arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 15-18).
2015 m. spalio 6 d., 12.10 val., el. laiškas L. S., L. V., L. Z., tema „pasiulymas d?l VK? projekto 8 str 151005“, V.: „Mano manymu tai toks pasi?lymas butu ai?kesnis, nes mums esme yra 2 dalis pasiulymo: Pasi?lymas: Pakeisti ?statymo projekto 8 straipsniu kei?iamą 8 straipsnio 1 dal? ir j? I?d?styti taip: ?1. Prie? vartojimo kredito sutarties sudarym? vartojimo kredito dav?jas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo ?vertinti vartojimo kredito gav?jo kreditingum?, remdamasis pakankama informacija, gauta i? vartojimo kredito gavė?jo, ir atlikæs patikrinim? kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacin?se sistemose arba pagr?sdamas vartojimo kredito gav?jo pateikt? informacij? kreditingum?, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais ?rodymais (t.y. neb?tinai tikrinant dar ir vartotojo pateikt? informacij?). Vartojimo kredito gav?jo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacin?se sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gav?jo ra?ytin? sutikim?, jeigu tokio sutikimo reikia pagal ?statymus?“ (t. 26, b. l. 3, 43).
2015 m. spalio 6 d., 12.15 val., el. laiškas L. Z., G. V., L. V., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ˍ2015ˍ10ˍ05. Doc, S.: „Dae kart? patikslinau. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 4, 42).
Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartotojo pateiktą informaciją tikrinti neprivaloma. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 21-24).
2015 m. spalio 6 d., 12.52 val., el. laiškas L. S., L. Z., L. V., tema „pasiulymas d?l VK? projekto 8 str 151005. V.: „Sita galima fiksuoti.“ (t. 26, b. l. 4, 42).
2015 m. spalio 6 d., 13.01 val., el. laiškas G. V., L. Z. ir L. V., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ˍ2015ˍ10ˍ05. doc, S.: „Dar kart? patikslinau: papildymai pary?kinti geltonai. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 4-5, 42).
Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Tikrinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą antruoju būdu, vartotojo pateiktą informaciją tikrinti neprivaloma. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 27-30).
2015 m. spalio 6 d., 13.15 val., el. laiškas L. S., L. Z., L. V., tema „pasiulymas d?l VK? projekto 8 str 151005“. V.: „Ok!“ (t. 26, b. l. 5, 42).
2015 m. spalio 6 d., 14.01 val., el. laiškas G. V., L. Z., L. V., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ˍ2015ˍ10ˍ05. doc, S.: „Darsyk pakoreguota formuluot? galutiniam suderinimui. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 5-6, 41).
Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 34-37).
2015 m. spalio 6 d., 14. 08 val., el. laiškas L. S., G. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“, L.V.: „Gal vis tik paliekam ?odel? arba? prie? vertinimo b?d? Nr. 2 ? Tada bus ai?kai matyti, jog tai yra kreditingumui vertinti naudojami du alternatyv?s b?dai. L.“, (t. 26, b. l. 6, 41).
2015 m. spalio 6 d., 14.34 val., el. laiškas L. V., L. S., L. Z., tema „pasiulymas d?l VK? projekto 8 str 151005“. V.: „Galite atsiusti konkretu teksta? Bus papras?iau patvirtinti“ (t. 26, b. l. 6, 41).
2015 m. spalio 6 d., 14.53 val., el. laiškas G. V., L. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ˍ2015ˍ10ˍ05ˍ3.doc. S.: „Po L. pastabos galutiniam patvirtinimui. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 6-7, 41).
Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 (netaisyta) skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 44-47).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 34). Be kitų, yra šis elektroninis laiškas.
2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., tema „punktas“. Priedai: Pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ˍ20015ˍ10ˍ05ˍ3.doc., V.: „Labas R., Prisegtas pasiulymas del kreditingumo vertinimo, kuris yra labai konkreciai paremtas vienu nesenu vyriausybės nutarimu. Y dar pavasari siule atlaisvinti kreditingumo vertinima del 40% taisykles (http://www.tv3.lt/m/naujiena/831024/naujasis-vilniaus-meras-reikalauja-laisves-atsakingam-skolinimui), to nepavyko pasiekti, bet cia butu labai logi?ka tasa to projekto <…>“ (t. 25, b. l. 51-52, 116).
Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ iš keturių lapų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 25, b. l. 118-121).
Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, byloje Nr. 1.1-410 dėl „2015 m. lapkričio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo (Nr. XII-1989) projekto (Reg. Nr. XIIP-3370)“ yra šie dokumentai:
Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17, 20).
Seime 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 90, 93).
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. 109-P-35 duomenimis, posėdis įvyko 2015 m. lapkričio 3 d., 10 val. 00 min. (t. 39, b. l. 101). 11 val. 10 min. – 11.30 vykusiame posėdyje buvo svarstomi Seimo narių pasiūlymai dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (t. 39, b. l. 106). Balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas Seimo nario Š. G. pasiūlymus atmesti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (t. 39, b. l. 103 (kita pusė)).
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo (klaidinga data- 2015 m. spalio 3 d.) Nr. 109-P-35 duomenimis, dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto, Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymui keisti 8 straipsnį, komiteto nuomonė: nepritarti. Analogiškas Seimo nario Š. G. pasiūlymas jau buvo svarstytas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje ir jam buvo nepritarta, o šio posėdžio protokolo išraše Nr. 109-P-32 nurodyta, kad „pritarta įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamai įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotei, kurią pirmiau teikia Biudžeto ir finansų komitetas dėl Seimo nario P. G. pasiūlymo pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį (eil. Nr. 10). Ši formuluotė yra suderinta su Direktyvos 2008/48/EB nuostatomis“ (t. 39, b. l. 107, 115-116).
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių dalyvavimo komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. posėdžio Protokolo Nr. 109-P-35, 1-2 Priedų duomenimis, 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje Seimo narys Š. G. nedalyvavo (t. 39, b. l. 104-105). Komiteto posėdyje dalyvavo Seimo narys K. G. (t. 39, b. l. 104).
Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 duomenimis, 10.11 val. – 11.32 val. svarstytas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370 (2) (t. 40, b. l. 67, 73). Balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 32, pritarta (užsiregistravo 74 Seimo nariai (10.39 val.)). Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kalbėjo Seimo narys E. M.. Balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 19, prieš – 9, susilaikė 65, nepriimta (užsiregistravo 94 Seimo nariai (10.41 val.)). 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu (t. 40, b. l. 69).
Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 286 ir vakarinio posėdžio Nr. 287 stenogramos duomenimis, Seimo narys Š. G. pristatė pasiūlymą: „<…> Siūlau pakeisti projekto 8 straipsnio 1 dalį, kurį numato, kaip turi būti tikrinami žmonės prieš gaunant jiems kreditus. Pataisa yra tik tokia, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito gavėjas vadovaudamasis atsakingo skolinimosi principu privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš būdų arba remdamasis pakankama informacija, gauta iš pačio vartotojo kredito gavėjo, arba pagrįsdamas vartotojo kredito gavėjo kreditingumą įrodymais, vartotojo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas naudojamose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartotojo kredito rašytinį sutikimą <…>“, „<…> Antras (pasiūlymas) buvo tik patikslinantis pirmąjį. Gali būti kaip ir vienas pasiūlymas <…>“ (t. 40, b. l. 108-109). A. P.: „Komitetas nepritarė šiam Seimo nario Š. G. pasiūlymui, kaip ir prieš tai, šiam straipsniui buvo užregistruotas Seimo nario P. G. pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, todėl ir tas bendras pritartas įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir formuluotė atitinka pagal Europos Sąjungos direktyvą ir jos nuostatoms <…>“. E. M.: „<…> kviesčiau pritarti šiai pataisai, kadangi ji eliminuoja perteklinius reikalavimus <…>“, „<…> Dabar įstatyme yra reikalaujama ir žmogui pateikti visas reikiamas pažymas ir dar kartu patikrinti per visas veikiančias sistemas. Tiesiog būtų sveikesnio proto sprendimas <…>“ (t. 40, b. l. 110).
2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, už darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (2), formuluotė – dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Pateikti balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Y frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Lietuvos Respublikos Seimo Y frakcijos nariai: V. Č., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Nedalyvavo balsavime posėdyje užsiregistravę Y Seime frakcijos narė D. K., K. G. (t. 1, b. l. 108-112).
Seimo narių registracijos 2015 m. lapkričio 5 d. protokolo duomenimis, 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje Seimo narys K. G. registravosi (t. 40, b. l. 95).
2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, darbotvarkės klausimu Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (2), dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, balsavo Seimo narių: 93 iš 141, balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Y frakcija (Y) – už 8, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo Lietuvos Respublikos Seimo Y frakcijos nariai: V. Č., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo posėdyje užsiregistravę Seimo Y frakcijos nariai K. G., D. K. ir V. G. (t. 40, b. l. 128-130).
Seimo narių balsavimo 2015 m. lapkričio 5 d. protokolo duomenimis, 11:28:08 balsuojant už Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3370 (2), formuluotė – „Dėl įstatymo priėmimo“ Seimo narys K. G. dalyvavo ir balsavo „už“ (t. 40, b. l. 96).
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2017 m. sausio 27 d. rašto Nr. S-2017-793 duomenimis, elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) ir jos turinys bei šios elektroninės pašto dėžutės įvykių žurnalo įrašai yra sunaikinti (t. 96, b. l. 63).
Liudytojo G. V. parodymų teisiamajame posėdyje duomenimis, su R. K. susirašinėjo naudodamas el. paštą. Galėjo minėti R. K., kad dėl įstatymo pataisų gali ženkliai sumažėti „4finance“ reklamos apimtys LNK grupės televizijose. Kalbėjo apie bendrą situaciją, kad svarstomas įstatymų paketas, kuriame yra daugybė punktų. Dalis punktų buvo palankūs, dalis ne. Toliau tęsė dėl konkretaus punkto, kuris jam irgi pasirodė neteisingas. R. K. sakė, kad pasidomės, pasiskaitys. Antrą kartą susitiko vėl jo biure. Tarp pirmo ir antro susitikimo siuntė kažkokius duomenis dėl šio įstatymo priėmimo, nes abiem buvo aktualu. R. K. minėjo, kad domėjosi vartojimo kreditų klausimu. Jie samdė šiuo klausimu lobistus, A. R., po to advokatus – ir L. S.. L. S. ruošė įvairias redakcijas, analizes, jis eidavo kartu ir į posėdžius Seime. Daug tekstų ruošė advokatai L. S. ir L. Z., taip pat ir vartojimo kreditų įstatymo. Paruoštus tekstus jam atsiųsdavo el. paštu, nes nuolatos bendraudavo. Jų tekstus R. K. persiųsdavo nebent el. paštu, kaip ir visoms partijoms, institucijoms, siūlė savo formuluotes, kokios jų rekomenduojamos. Kadangi R. K. buvo įdomus šis klausimas, jam siuntė informacijai. Nežinojo, kam R. K. perduos jo informaciją. Buvo vienas susitikimas R. K. ir L. S., ką jie kalbėjo, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos buvo detalesnės, nes duodavo konkretų el. laišką, ten būdavo datos. Su savo parodymais susipažino, tai jo parodymai.
Liudytojo G. V. apklausos 2016 m. lapkričio 29 d. protokolo, perskaityto teisiamajame posėdyje, duomenimis, 2015 m. spalio 6 d., 11.24 – 14.53 val., susirašinėjime su (duomenys neskelbtini) prezidentu L. V. (naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini)), advokatų kontoros „G.“ advokatais L. Z. bei L. S. (naudojosi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)) suderino Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai naudingos Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio dispozicijos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo kriterijų (tai – viena iš esminių Vartojimo kreditų įstatymo pataisų) tekstą. Taip bendrai suderino L. Z. paruoštos alternatyvią Lietuvos Banko pateiktai Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio redakcijai pataisos tekstą, palankų vartojimo kreditų industrijai. Tuo metu šis įstatymas vis dar buvo svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Tam, kad šią jų paruoštą alternatyvią Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio redakciją Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstytų, reikėjo, jog ją komitetui pateiktų kuris nors iš Lietuvos Respublikos Seimo narių. Tokio Seimo nario jų lobistas L. S. nerado. Tuo metu jis jau žinojo, kad jų lobistas L. S. buvo susitikęs su R. K. ir „pasidalino Seimo frakcijas” – R. K. šiam pasakė, jog dėl Vartojimo kreditų įstatymo dirbs su Y frakcija Seime. Būtent todėl prieš tai šią su advokatų kontoros „G.“ advokatais L. Z. bei L. S. suderintą alternatyvią vartojimo kreditų sektoriui labai svarbią Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio redakciją dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo kriterijų 2015 m. spalio 7 d., 9.06 laiško prisegtuke jis persiuntė R. K. – kad perduotų kuriam nors iš Y frakcijos (su kuria, kaip žinojo, pagal darbo pasidalinimą dirba R. K.) Seime narių, jog tas šią jų parengtą palankią vartojimo kreditų sektoriui pataisą užregistruotų svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Apie tai, jog šiuo klausimu reikia veikti per Y frakciją Seime konkrečiai kalbama ir šiame jo R. K. siųsto laiško tekste („Y dar pavasarį siūlė atlaisvinti kreditingumo vertinimą dėl 40 procentų taisyklės, to nepavyko pasiekti, bet čia būtų labai logiška tąsa to projekto”) (t. 66, b. l. 94).
2.2. Įrodymų vertinimas
Teisėjų kolegija, analizuodama pateiktus duomenis, vertina, kad jų visuma kaltinime inkriminuotus R. K. pageidaujamus ir Š. G. atliktus veiksmus patvirtina iš dalies.
Objektyviai, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenų, Seime 2015 m. birželio 30 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370. Pateikė projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž. (t. 37, b. l. 2). Projekte numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. (t. 37, b. l. 37). 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 10 val. 00 min., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pritarta projektui XIIP-3370(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymui: patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d.“. Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 1 d. rytiniame ir vakariniame posėdžiuose buvo tęsiamas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Kaip matyti iš stenogramų, Seimo narys K. G. nurodė: „<…> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <…>“. Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruotas Seimo nario Š. G. Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2), pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.
Chronologine seka išdėstyti bylos duomenys patvirtina kaltinamųjų Š. G. ir R. K. bendravimo faktą susijusiu laikotarpiu, jo turinį.
Kaip matyti iš R. K. ir Š. G. susirašinėjimo SMS žinutėmis, kaltinamieji 2015 m. spalio 12 d. susitarė susitikti: 15.12.59 val. K.: Sveikas. Kaip gyvas? Gal 5 min parukyt kur sndn ar ryt ryte? R.k. 16.14.31 val., G.: Sveikas! Galeciau dabar pravaziuot pro sali – 17:00 turiu susirinkima, dabar vaziuoju is zirmunu. 16.16.21 val. K.: Dabar turesiu svecia, bet jeigu galetum, uzsuk. Paprasyk, kad sekretore mane iskviestu. Aciu (t. 8, b. l. 20). 16.16.48 val. G.: Ok, tik trumpam labai tada 🙂 16.17.14 val. K.: Taip. Trumpam. Aciu, iki (t. 8, b. l. 21).
Teisiamajame posėdyje Š. G. patvirtino, jog apie 2015 m. spalio mėn. susitikimą jam buvo pranešta SMS žinute – suderino laiką ir vietą, nuo 2015 m. kovo tai buvo pirmas susitikimas su R. K.. Kaip teigė kaltinamasis, apie vartojimo kredito įstatymo pakeitimus susitikimo metu nekalbėjo.
Dėl jo įregistruoto Seime pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisos teisiamajame posėdyje Š. G. nurodė, jog iš bylos žino, kad buvo siųstas laiškas visiems su pasiūlymu dėl pataisos. Tai buvo siųsta į jo, kaip Seimo nario, paštą. Frakcijos patalpose irgi buvo pateikti pasiūlymai iš asociacijos, jeigu neklysta, buvo storas aplankas, kur buvo visas įstatymas su visais pakeitimais, lobistų, asociacijos pasiūlymai. Yra gavęs (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidento L. V. laišką apie kreditą, šis laiškas buvo elektroninės jo pataisos versijos šaltinis. Parodžius t. 32, b. l. 100-104, Š. G. nurodė, kad gali būti, jog tai ne tas laiškas, ten buvo prisegta daugiau dokumentų, jie buvo ir Word formatu. Mano, kad kalbėjo apie kažkokį kitą dokumentą. Kalbėjo apie kitą laišką, gautą iš L. V.. Tai ne šis laiškas. Mano, kad siuntėjas buvo L. V., nes daugiau iš nieko jo gauti negalėjo. Iš K. K. tikrai nėra gavęs šio laiško ir iš E. M. nėra gavęs. Jis nei L. V., nei G. V. tada nepažinojo ir dabar painioja pavardes. L. S. identifikuoja, nėra gavęs iš jo tokio laiško. Nėra gavęs laiško iš R. K.. Kiek žino, R. K. laiškų nelabai rašo, tik žinutes. Nieko iš jo negavo. Jo, Š. G., pašto dėžutė buvo ištrinta 2016 m. pabaigoje, pasibaigus kadencijai, pagal Seimo statutą. Skirtumas tarp jo registruoto pataisos teksto Seimo bazėje ir tarp R. K. pataisos teksto buvo toks, kad pirma, kompiuterio nustatymai, kuriame buvo kurti šie failai, truputį skyrėsi, pavyzdžiui, kraštinės, lentelė ne taip nubraižyta. Tame variante, pagal kurį jis registravo, buvo klaidų, o pagal bylą, variante, buvusiame pas R. K., nebuvo klaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad vienos savaitės gale tas dokumentas gimė kažkuriame kompiuteryje, o visas veiksmas vyko sekančią savaitę. Tekstą pagamino kažkieno kompiuteris prieš atsiunčiant visiems Seimo nariams, tai aišku, kad jo gimimas turėjo būti anksčiau, nei persiuntė. Pradinis tekstas tikrai negimė jo kompiuteryje, iš kurio jis ėmė informaciją. Byloje užfiksuota, kad yra keletas klaidų ir skirtingas puslapio ar lentelės nustatymas prieš spausdinant, tai yra įrodymas, kad spausdinta iš jo kompiuterio, o ne kažkokio kito. Patį dokumentą gavo Word formatu, kaip ir dažniausiai visi panašaus pobūdžio laiškai yra siunčiami, kad galima būtų jį naudoti ar visą, ar jo dalį. Prokuroras bandė išklausti, kad jis gavo iš kažko atspausdintą popieriaus lapą, ten uždėjo savo parašą ir nunešė. Jis apklausoje kategoriškai pasakė, kad tai yra jo darbas, o ne kažkieno jam duotas. Jį spausdino iš savo kompiuterio, prieš antrą kartą registruojant, savo kompiuteryje sukeitė žodžius vietomis, pataisė sintaksę ir spausdino iš savo kompiuterio. Abi jo pataisos viena nuo kitos realiai niekuo nesiskiria, tik sintakse. Kadangi pirmą kartą formaliai atmetė, tai jis formaliai ir pataisė. Kalba eina apie prievolę tikrinti arba dviem būdais, arba vienu, toks ir skirtumas. Vienas projektas sako, kad reikia tikrinti abiem visais atvejais, o jo variantas sako, kad užtenka tik vieno iš jų, jeigu jie pagrįsti dokumentais.
Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamojo Š. G. parodymus, jais tiki ir remiasi tiek, kiek šie parodymai patvirtinti ir nepaneigti bylos duomenų visuma.
Kaip matyti iš Š. G. parodymų teisiamajame posėdyje, jis neneigė pasinaudojęs ne savo paties sukurtu projektu, tačiau paneigė gavęs iš R. K., pateikė kelias skirtingas jo gavimo versijas: pasiūlymas buvo atsiųstas visiems Seimo nariams, jam atsiuntė L. V., jis buvo segtuve frakcijos patalpose.
Pažymėtina, kad paaiškinimas apie projekto buvimą segtuve frakcijos patalpose prieštarauja paties Š. G. pozicijai, jog pasiūlymą jis gavo Word formatu, galėjo juo pasinaudoti.
Paaiškinimas apie laišką su pasiūlymu visiems Seimo nariams, jo gavimą iš L. V., neatitinka objektyvių duomenų – L. V. laiško Dėl vartojimo kredito įstatymo projekto, siųsto elektroniniu paštu 2015 m. spalio 5 d., 14.56 val., P. N., B. B., K. G., K. B., I. D., P. G., R. K., R. M., A. N., A. P., V. V., V. G., J. S., S. Š., Š. G., R. Ž., G. M., K. D., E. M., R. T., I. Š., R. B., A. K., – turinio.
Šiame laiške Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ir nariams, Seimo Darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti nariams, Seimo politinėms frakcijoms pagal pridedamą adresatų sąrašą tik elektroniniu paštu išdėstyti (duomenys neskelbtini) asociacijos pastabos ir siūlymai dėl įstatymo projekto nuostatų, kurios nebuvo aptarinėjamos Darbo grupės posėdžių metu, tačiau projekte atsirado, bei papildomi argumentai dėl nuostatų, kurios yra kritiškai svarbios vartojimo kreditų paslaugų sektoriui. Siūloma:
„1.Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą remdamasis kitais įrodymais dokumentais ar turima informacija. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 32, b. l. 101-104).
Kaip matyti paminėto iš pasiūlymo turinio ir argumentų, jie skiriasi nuo Š. G. įregistruoto pasiūlymo turinio, jo formos, argumentų ir priešingai, Š. G. įregistruoto pasiūlymo turinys yra tapatus G. V. siųstam R. K. (tekstas Š. G. įregistruotame pasiūlyme tik spausdintas didesniu šriftu).
Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo Š. G. argumentu, jog jo, kaip Seimo nario, elektroninio pašto dėžutės turinys nebuvo patikrintas, ikiteisminio tyrimo metu negauta konkrečių duomenų, kaip pasiūlymas, įregistruotas Š. G., atsirado jo kompiuteryje. Abejonės, kurių išnaudojus visas galimybės negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija remiasi ir pripažįsta įrodymais tik tuos duomenis, kurių patikimumas abejonių nekelia – Š. G. įregistruoto pasiūlymo turinys, jo forma, argumentai (t. 39, b. l. 17-20) yra tapatus pasiūlymui, atsiųstam G. V. R. K. (t. 25, b. l. 118-121), aplinkybė, kad tekstas atspausdintas didesniu šriftu, šios išvados nekeičia.
Kaip buvo aptarta anksčiau šiame nuosprendyje, R. K. tuo metu taip pat susirašinėjo su G. V., UAB „KF“ generaliniu direktoriumi ir (duomenys neskelbtini) asociacijos valdybos pirmininku, iš jo gavo L. S., kuris atstovavo (duomenys neskelbtini) asociaciją, buvo įregistruotas lobistu, kontaktus, susitiko su juo, siekė paramos Š. G. užregistruotam projektui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. buvo supažindintas su konkrečiu Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo pasiūlymu: iš G. V. ir R. K. susirašinėjimo elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 171) matyti G. V. 2015 m. rugsėjo 30 d., 17.18 val., siųstas laiškas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame, be kitos informacijos, nurodyta: „Mes su visu užregistruotu reguliavimu sutinkam, bet netinka šie 4 punktai: 1. SVK rinkos paskolų gavėjų mokumo vertinimas Lietuvoje neturi būti perteklinis ir atitikti ES direktyvų nuostatas. Reikia suprasti, kad SVK rinkai būtų itin sunku susidoroti su griežtu reikalavimu? kai dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinamos ne tik duomenų bazėse bet dar ir reikalauti pateikti papildomus paskolos gavėjo dokumentus (neproporcingi kaštai verslui)“<…>. Atitinkamai, R. K. m. spalio 1 d., 13.39 val., žinutė: Šitie punktai suprantami, tačiau gal turit normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos RK (t. 26, b. l. 172,174). Atsakymas 2015 m. spalio 1 d., 13.45 val.: Ok. Neužilgo atsiusiu (t. 26, b. l. 172, 174), 2015 m. spalio 1 d., 14.20 val.: Cia svarstomas istatymas ir sone visi pasiulymai suformuluoti. Tinka? (t. 26, b. l. 172, 173). R. K. atsakymas 2015 m. spalio 1 d., 14.46 val. K.: Pabandysiu susigaudyt RK (t. 26, b. l. 173, 174).
Šis pasiūlymas, kaip matyti iš susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp L. Z., L. S., G. V., L. V., buvo kuriamas ir koreguojamas, galutinis variantas L. S. buvo išsiųstas 2015 m. spalio 6 d., 14.53 val., el. laišku G. V., L. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ˍ2015ˍ10ˍ05ˍ3.doc. S.: „Po L. pastabos galutiniam patvirtinimui. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 6-7,41). Tapatus priedas 2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., G. V. buvo išsiųstas R. K..
Apibendrinus, Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa buvo aktuali R. K., bylos duomenys patvirtina, kad būtent tokio turinio pataisą, kokia buvo siųsta R. K., Š. G. įregistravo 2015 m. spalio 13 d., o 2015 m. spalio 12 d. kaltinamieji Š. G. ir R. K. buvo sutarę dėl susitikimo. Kai Š. G. įregistruota pataisa buvo atmesta, jis, keletą kartų susisiekęs (objektyviai – bendravimas elektroniniu paštu 2015 m. spalio 14 d., 19 d., 21 d. 27 d., sutarti susitikimai – 2015 m. spalio 19 d., spalio 28 d. (spalio 27 d. – ryt)) su R. K., 2015 m. spalio 29 d. įregistravo ją pakartotinai (nežymiai paredagavęs, nekeisdamas pasiūlymo esmės), pasiūlymo svarstymo eiga buvo aptariama abiejų kaltinamųjų (iš 2015 m. lapkričio 2 d. susirašinėjimo – K.: Sveikas. Kaip gyvas? Dienotvarkes korekcija: klausimas kom ryt. R.k. 16:03:22 val. G.: Sveikas. Ryt? Antradieni??. 16.04.27 val. K.: Jo, atkele anksciau. Kad nepersidengtu. 16.05.08 val. ir 16.05.16 val. G.: Sudas. Ryt nebusiu vln iki 15-16 val. 16.06.19 val. K.: Supratau. Nieko nepadarysi). Be to, kaip jau buvo minėta, R. K. aptarinėjo Š. G. pasiūlymo galimo priėmimo eigą ir su kitais asmenimis: 2015 m. spalio 14 d. – su G. V. (R. K.: „Važiuojam į salę tada“), 2015 m. lapkričio 3 d. – su E. M. (R. K.: „Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme”).
Teisėjų kolegija vertina, kad anksčiau paminėti objektyvūs bylos duomenys apie kaltinamųjų atliktus veiksmus, jų susirašinėjimo turinį patvirtina, jog Š. G. iš tiesų atliko R. K. pageidaujamus veiksmus – pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto dėl 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo savo vardu įregistravo 2015 m. spalio 13 d. ir spalio 29 d., Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje pasiūlymą pristatė, balsavo „už“ pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, taip pat balsavo „už“ dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas.
Kaltinime Š. G. inkriminuotas neteisėtas veikimas.
Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą, daro išvadą, kad pats Seimo nario atliktas pasiūlymo dėl įstatymo projekto pakeitimo įregistravimas savaime nevertintinas kaip neteisėtas veiksmas, kadangi tai įėjo į Seimo nario kompetenciją. Kaltinime veikos nusikalstamumas siejamas ne su pačiu veiksmu, o šio veiksmo atlikimu juridinio asmens interesais, už atlygį. Kaltinime, kaip matyti, teigiama ir tai, jog Š. G. veikė R. K. nurodymu, gavęs iš jo UAB „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą.
Visų pirma, pavaldumo santykis tarp R. K. ir Š. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu nenustatytas. Kaip užfiksuota R. K. ir E. M. 2015 m. spalio 21 d. pokalbio restorane „(duomenys neskelbtini)“ stenogramoje, R. K. įvardina: „aš buvau prašęs Š.. Jis turėjo su tavimi susi…suderinti, vieną pataisą…dėl vartojimo kreditų“, „Tai aš paprašiau Š.“ (t. 10, b. l. 98) – naudoja žodį „prašyti“. Duomenų, kad pasiūlymo turinys neatitiko tikrosios Š. G. valios, buvo jam primestas, byloje taip pat nėra. Nenustatyta, kad Š. G., pateikdamas pasiūlymus dėl įstatymo projekto, pasisakydamas dėl jų, veikė prieš savo sąžinę, valstybės interesus, pažeidė Konstituciją. Kaip minėta, teksto, tapusio Š. G. įregistruoto pasiūlymo pagrindu, gavimo aplinkybės tiksliai nenustatytos: analogišką tekstą, kaip matyti iš bylos medžiagos, turėjo R. K., L. S., L. V., L. Z., G. V., K. K., E. M., apklausti liudytojais L. V., G. V. patvirtino, kad stengėsi daryti įtaką, jog būtų priimtos pataisos, mažiau žalingos smulkiųjų vartojimo kreditų industrijai, platino atitinkamus pasiūlymus. Taigi, kaltinimo teiginiai dėl kaltinamojo R. K. nurodymo Š. G. ir projekto pataisos teksto gavimo būtent iš jo nėra pasitvirtinę. Šios išvados nekeičia ir G. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad R. K. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio redakciją persiuntė, kad šis perduotų kam nors iš Y frakcijos, kadangi šiais parodymais konkretus asmuo bei perdavimo faktas nepatvirtinamas.
Kaltinime nurodomu laikotarpiu Š. G. buvo Seimo nariu, o R. K. – verslininkas, akivaizdu, kad šių asmenų bendravimo metu buvo aptariamas ir konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto pakeitimo, Seimo nariui įregistravus pasiūlymą, vėliau aptarta ir jo svarstymo eiga. Spręstina, ar tokiu bendravimu kaltinamasis – Seimo narys įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų savaime nepanaudojo (arba panaudojo) priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sauso 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), nustatantis draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 straipsnio 1 dalis) ir pareigą teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (1 straipsnio 2 punktas). Seimo nario susitikimai privačioje aplinkoje, įstatymų projektų aptarimas, akivaizdu, sukelia abejonių dėl priimamų sprendimų skaidrumo. Visgi, baudžiamoji byla nagrinėjama ne dėl etikos ar tarnybinio nusižengimo, o dėl pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą – kyšininkavimą (atitinkamai, papirkimą). Atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (atitinkamai, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį) nagrinėjamu atveju siejama su kyšio davimu ir priėmimu.
Dėl piniginio kyšio, kaip paramos Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija Y susijusiai VšĮ „TP“, davimo ir priėmimo 3.1. Įrodymai Lietuvos Respublikos Seimo oficialiais duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateiktos priesaikos kopijos duomenimis, Š. G. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys (t. 95, b. l. 120, 122). Y rašto duomenimis, Š. G. dalyvavo valdybos posėdžiuose nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2013 m. spalio 6 d., nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. spalio 24 d. Š. G. iš partijos pašalintas Y valdybos sprendimu nuo 2017 m. balandžio 27 d. (t. 96, b. l. 57-58) VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro departamento 2017 m. sausio 4 d. rašto Nr. (1.11.6)s-115 (t. 57, b. l. 2) duomenimis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai buvo pateikti dokumentai: VšĮ „TP“ steigimo 2010 m. vasario 5 d. sutartis, kuria šią įstaigą įsteigė Š. G. ir M. L. (t. 57, b. l. 20). VšĮ „TP“ įstatų, juridinių asmenų registre įregistruotų 2010 vasario 18 d., duomenimis, <…>pagrindiniai įstaigos veiklos tikslai (6 punktas): užsiimti visuomenine, kultūrine, švietimo veikla (6.1. punktas); teikti paramą visuomenei naudingiems tikslams (6.2. punktas) (t. 57, b. l. 22). VšĮ „TP“ visuotinio dalininkų susirinkimo 2015 m. kovo 27 d. protokolo Nr. VDS-2015-1 duomenimis, naujoji VšĮ „TP“ vadovė J. K. (nauja pavardė – K.) pareigas pradeda eiti nuo 2015 m. balandžio 1 d. (t. 57, b. l. 30, kita pusė). Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, byloje Nr. 1.1-410 dėl „2015 m. lapkričio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo (Nr. XII-1989) projekto (Reg. Nr. XIIP-3370)“ yra šie dokumentai: Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimo Dėl darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti sudarymo 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nr. SV-S-730 duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, nusprendė sudaryti darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti. Į šią darbo grupę įtraukti Seimo nariai B. B., Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbyini) komiteto pirmininkas, V. G., Lietuvos Respublikos Seimo narys, P. G., R. Š., Lietuvos banko valdybos (duomenys neskelbtini) I. Š. ir kiti asmenys (t. 37, b. l. 63-64). Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimo dėl Seimo valdybos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-730 „Dėl darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti sudarymo“ pakeitimo 2015 m. birželio 10 d. Nr. SV-V-1097 duomenimis, į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti buvo įtrauktas Seimo narys Š. G. (t. 37, b. l. 65-66). Kratos 2016 m. birželio 10 d. protokolo duomenimis, pas G. V. paimtas kompiuteris „HP Elite Book 840“ (t. 25, b. l. 25-28), iš šio kompiuterio išimtas kietasis diskas (t. 25, b. l. 29). Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini). Rastas susirašinėjimas tarp G. V. (V.), Š. G. (G.), G. S. (S.) (t. 25, b. l. 34). 2015 m. birželio 4 d., 16.37 val., Kam: G. Š.. Kopija S. G.. RE: Susitikimas – penktadienis 13.30. V.: „Sveiki, ?ar?nai, Laikotarpis jau dabar labai aktualus, nes Seimo darbo grup? jau eina ? pabaig? Su Vartojimo Kredito ?statymo svarstymu. Beje, mes dabar kaip tik ruo?iame rimt? ir i?sami? prezentacij? apie sektorø ir esam? situacij? Prezident?rai, nes ten pasirodo ?mon?s labai ma?ai informacijos tur?jo ?iuo klausimu. Tai gal mes ir Jums t? pa?i? med?iag? pristatyti po to gal?sime? Bus paprastesnis ir ai?kesnis formatas, nereik?s kr?vos ?vairiausiø studijø, analiziø, palyginimø ir kitø dokumentø siuntin?ti. K? manote? Pagarbiai,“ (t. 25, b. l. 47). 2015 m. birželio 4 d., 16.15 val., Kam: G. Š.. Kopija: G. V.. Tema: smulkiøkø kreditø reglamentavimas. S.: „Sveiki ?ar?nai ir G., Frakcijoje esame sutarœ, kad smulkiøjø kreditø ?statyminio reglamentavimo tem? kuruos Š. G.. ?is lai?kas ir skirtas Jums tolesnio kontakto u?mezgimui. G.“ (t. 25, b. l. 47). 2015 m. birželio 4 d., 16.21 val. Kam: S. G.. Kopija: G. V.. Tema: RE: smulkiøkø kreditø reglamentavimas. G.: „Laba, Lai?k? gavau, susisiekime, kai tik bus aktualu.“ (t. 25, b. l. 47). 2015 m. liepos 8 d., 12.29 val. Kam: G. V.. Kopija: S. G.. Tema: RE: smulkiøkø kreditø reglamentavimas. G.: „Laba G., Labiausiai neturimas daiktas viems ? laikas…Tai gal tiesiog pasimatome trumpai Seime, susiderinœ laik? bei padiskutuosime. O tada jau ir koks dokumentukas gal?tø gimti, jei nusprœstume kartu, kad reikalinga“ (t. 25, b. l. 48). Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. gruodžio 21 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), duomenys buvo papildomai apžiūrėti. Rasta ir šie: 2015 m. liepos 14 d. 6.17 val. G. V. (V.): Labas R., Vakar skambino U. ir prase atnaujinti info apie situacija Lietuvoje. Darbo grupe jau uzregistravo istatymo projekta dar pavasario sesijoje, o istatymo isigaliojimas nurodytas kaip Lapkricio 1 d. Tai viskas pasisuko labai greitai. Tame procese didele itaka turejo lietuvos bankas, kuris buvo teksto rengejas ir slapta irase nemazai nauju punktu, o rinkdami parasus seimo nariu jiems pasake, kad viskas yra taip kaip sutarta darbo grupeje. Labai zemas lygis, kaip valstybinei institucijai, tai asociacija parase pikta rasta i seima su prasymu istirti tokius nutikimus (jei idomu, galeciau atsiusti daugiau informacijos). Zemiau nuorodos i istatymo projekta<…>(t. 26, b. l. 105). 2015 liepos 14 d. 6.42.56.R. K. (R.): Labas rytas, G., Atsi?sk. Jei gali, chronologi?kai, kur matosi suk?iavimas R. (t. 26, b. l. 106). 2015 m. liepos 14 d. 9.18.00 val. G. V. (V.): Labas, Prisegu rasta su tikslia info. (duomenys neskelbtini) labai nustebino taip smarkiai slapta tiek pakeitimu padariusi. Turejo teksta atsiusti Birzelio viduryje, kad visa darbo grupe viska perziuretu ramiai, o tekstus atnese Birzelio 30d (paskutine sesijos diena) ir gyvai surinko parasus is seimo nariu, pasakydami, kad viskas kaip ir sutare (duomenys neskelbtini). Mes sita informacija ir president?rai jau pranesem, nes ?okiravo tiesiog. G.. Laiško priedas: Del_Vartojimo_kredito_istatt_projekto rastas Nr. S-017.pdf, 150703 Rasto NrS-017 priedas.pdf (t.26, b. l. 106). Laiško priedas: (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 3 d. rašte Nr. S-017 minimos įstatymo projekto nuostatos (pateiktos ant Projekto lyginamojo varianto) (t. 26, b. l. 137-148). J. K., apklausta liudytoja, paaiškino, kad tyrimo metu gyveno su kaltinamuoju G., bet nebuvo susituokę, šiuo metu tie santykiai nutrūkę, sutinka duoti parodymus. Su Š. G. pažįstami nuo 2012 m., susipažino per politines veiklas, nuo 2016 m. vasaros iki 2018 rudens gyveno kartu. E. M. pažįsta iš politinės veiklos. Ji buvo Y partijos narė, buvo išrinkta (duomenys neskelbtini) poskyrio pirmininke, dalyvavo rinkimuose, aktyviai dalyvavo partinėje veikloje nuo partijos įsteigimo. Su G. S. taip pat susipažino renginiuose, susitikimuose, bendraudavo. Ji buvo „TP“ vadovė 2014-2016 m., dirbo gal 5-6 darbuotojai. Vykdė projektus, organizavo mokymus, dirbo su Europos Sąjungos paramomis, organizavo mokymus jaunimui Lietuvoje. Ji taip pat užsiėmė projektais, rengė, organizavo ir vykdė juos. Vienas iš jų buvo ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvo organizuojami mokymai Palangoje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje savaitgaliais, kurių tikslas buvo išmokyti ir suteikti įvairių žinių dalyviams apie viešąjį kalbėjimą, savianalizės, motyvacijos. Institutas buvo finansuojamas iš paramų, buvo ne pelno siekianti organizacija. Kokia buvo mokymų kaina, neprisimena, kiek gavo paramos institutas, negali pasakyti, buvo gaunama bendraujant su verslo įmonėmis ir prašant jų paramos. Ją į darbą priėmė steigėjų Š. G. ir M. L. sprendimu, buvo pažįstami, jie buvo tos pačios partijos nariai. Su kuo pasirašė darbo sutartį, negali pasakyti. Dėl įdarbinimo tarėsi su Š. G., nes tuo metu ieškojosi darbo ir jai pasiūlė, o instituto direktorius išėjo iš darbo. Ji nepastebėjo, kad Š. G. būtų bendravęs su R. K.. Jai su R. K. teko bendrauti pasirašant paramos sutartį, pas jį kabinete (duomenys neskelbtini) g. Derybų dažniausia nebuvo dėl paramos teikimo, įmonė pati nusprendžia teikti paramą ir pasirašoma sutartis, jie pranešdavo, kiek skiria paramos. Dėl paramos kreipimosi buvo plačiai skelbiama, imdavo iš interneto svetainės www. rekvizitai.lt įmonių sąrašą, siųsdavo pagal kontaktus prašymus ir elektroniniu būdu, ir paštu, visais įmanomais būdais, dalyvaujant renginiuose irgi buvo skleidžiama informacija apie instituto veiklą, prašymus įteikdavo ir asmeniškai, pastebėję, kad yra suinteresuotumas. Paramos prašymų sklaida buvo plačiu mastu. Buvo gauta žinia, kad R. K. nori paremti, ji nuvažiavo, pasirašė sutartį, kadangi tai nebuvo pirma tokia parama. Jie patys informavo, kad nori suteikti paramą, ir ją gavo. Kaip juos informavo, neprisimena. Paramą skyrė, tikriausia, ,,X“, arba dukterinė įmonė, tiksliau negali įvardinti. Tai buvo įmonės parama. Pas R. K. atėjo pasirašyti sutarties viena, tai buvo pirmas kartas, susirado pastate aukštą, pakilo, kur buvo jo biuras, administratorė ją palydėjo pas R. K.. Bendrovės, turinčios virš 100 000 000 eurų apyvartą, patekdavo į įmonių sąrašą, kurioms buvo siunčiami prašymai dėl paramos, UAB ,,M.“, UAB ,,XM“ taip pat galėjo patekti į įmonių sąrašus. Prašymas paramai buvo šabloninis, jai pradėjus dirbti institute, jis jau buvo parengtas. Siųsdavo daugelio adresatų sąrašu iš turimos duomenų bazės, pagal turimus kontaktus. Birželio 13 d. buvo siųsti prašymai, matyt, taip buvo nuspręsta. Kaip dažnai siųsdavo prašymus, negali pasakyti. Siųsdavo ir naujiems adresatams, naujai įtrauktiems, ir tiems patiems, buvo naudinga, nes gaudavo paramą. Ar į ,,XM“ ji kreipėsi su prašymu dėl paramos, neprisimena. Gal jis buvo kada nors anksčiau siųstas. Duomenų bazėje turėjo verslo ir ne verslo įmonių el. paštų, kur buvo siunčiami prašymai, taip pat buvo siunčiami prašymai ir su jos originaliu parašu. Kaip tiksliai prašymas pateko į šią įmonę, negali pasakyti. VšĮ „TP“ steigėju buvo Š. G. ir M. L.. Š. G. įmonės veikloje dalyvavo neaktyviai, jis į veiklą ir valdymą nesikišdavo, jei reikėjo jo kaip lektoriaus, jį pakviesdavo. Paramas renkant jis nedalyvavo, Š. G. apie gautas paramas neatsiskaitydavo. Iš R. K. buvo ne pirma parama, įvardinti tiksliau negali, bet pagal dokumentus buvo matyti, kad jos buvo skirtos dar jai nevadovaujant. Jai vadovaujant R. K. vieną kartą skyrė paramą. 2015 m. liepos 13 d. sutartis dėl paramos su R. K. buvo pasirašyta jo kabinete Jasinskio gatvėje. Kaip suderino susitikimą, neprisimena. Įmonės pačios nusprendžia, kokio dydžio paramą skirti, todėl negali atsakyti, kodėl gavo būtent tokio dydžio. Paramos davėjui nebuvo atsiskaitoma apie paramos panaudojimą, jei įmonėms buvo aktualu ir įdomu sužinoti ir jei tikslingai buvo skiriama parama, jiems atsiskaitydavo, jei netikslinga parama ir įmonės to nereikalaudavo, tai nereikėjo atsiskaityti. Šiuo atveju jiems atsiskaityti nereikėjo. Paramą šią panaudojo įmonės administracinės veiklos vykdymui, nuomai, telefonams, darbo užmokesčiui. Projektui ,, (duomenys neskelbtini)“ parama nebuvo naudojama. Apie Vyriausios rinkimų komisijos išvadą žino, skaitė spaudoje. „TP“ susijęs su Y tik tiek, kad ji buvo partijos narė. Mokymai buvo skirti ne Y nariams, bet juose yra dalyvavę nariai. Mokymai truko nuo 2015 gruodžio iki 2016 kovo-balandžio mėn. Mokymų paskirtis buvo šviesti ir ugdyti visą Lietuvos jaunimą. Mokymuose dalyvavo Y nariai kaip lektoriai. Konkrečiai ,, (duomenys neskelbtini)“ mokymai buvo rengiami iš gautos paramos. Buvo gavę paramos iš įvairių įmonių, visi dokumentai yra byloje. Koks buvo mokymų ,, (duomenys neskelbtini)“ biudžetas, negali pasakyti. Š. G. su mokymais susijęs tuo, kad pagal savanoriško darbo sutartį jis buvo pakviestas kaip lektorius, atlyginimo negavo. Mokymai ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skirti pasiruošti prieš Seimo rinkimus, nebuvo orientuoti į Seimo rinkimus. Š. G. buvo vienas iš VšĮ „TP“ steigėjų, apie instituto veiklą jam turėjo kaip ir dalininkams atsiskaityti metinėmis veiklos ataskaitomis, tokiomis, kokias pateikdavo Registrų centrui. Kitokių ataskaitų jam neteikė. Š. G. instituto veikloje nedalyvavo, nesprendė jokių klausimų dėl rengiamų projektų. Su 2015 m. liepos 13 d. gauta parama iš R. K. Š. G. niekaip nesusijęs. Apie Š. G. ir R. K. santykius jai nieko nežinoma. „TP“ su Y instituciniu požiūriu nesusijęs. Dėl mokymų ,, (duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė nė vienam paramos davėjui. Šiems mokymams buvo ne vienas paramos davėjas. Gavo paramą iš R. K. ir ji buvo panaudota dar iki prasidedant ,, (duomenys neskelbtini)“ mokymams. Patys sprendžia, kokioms savo veikloms panaudoti paramą. Y nariai irgi dalyvavo mokymuose. Apie mokymus informaciją siųsdavo pagal duomenų bazėje turimus kontaktinius duomenis, kontaktus, informacija buvo instituto internetiniame puslapyje, Facebook paskyroje. Buvo anketos, kurias norintys dalyvauti pildė, nurodydavo motyvus, duomenis apie save, jie buvo atrinkti. Kaip Y nariai gaudavo informaciją apie mokymus, negali atsakyti. Pagal užpildytas anketas ir atsakymus atrinkdavo.,,(duomenys neskelbtini)“ mokymuose dalyvaudavo 25-30 žmonės. Tarp tų žmonių būdavo žmonių, nepriklausančių Y, buvo žmonių, kurie nepriklausė minimai partijai. Liudytojas M. L. paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. R. K. pažįsta iš verslo, yra rinkodaros konsultantas, dirbo su įvairiomis koncerno įmonėmis nuo 2000 m., buvo daug projektų su skirtingomis įmonėmis. Š. G. pažįsta nuo 2008 m., buvo Y narys nuo 2008 iki 2013 m., taip pat buvo vienos įmonės akcininkai ir taip pat „TP“ steigėjai. E. M. pažįsta nuo 1994 m., steigė Lietuvos Y jaunimo organizaciją, vėliau buvo partijoje ir jį pažįsta kaip partijos pirmininką. G. S. pažįsta nuo 1991 m., kai steigėsi (duomenys neskelbtini) jaunimo organizacija, vėliau kaip partijos narį. V. G. pažįsta iš įvairių laidų. Kai buvo įsteigtas „TP“, dalyvavo kaip lektorius keliose paskaitose projekte su Bulgarijos jaunimo organizacijomis, finansuojamu iš tarptautinių fondų. Nuo 2013 m. su „TP“ ir Y neturėjo jokių ryšių. Mano, kad (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą iš aukų ir fondų. Jis nuo 2010 m. iki 2013 m. buvo (duomenys neskelbtini), o 2013 m. vasarą nutraukė veiklą su Y. „TP“ steigė dviese su Š. G.. Jis yra rinkodaros konsultantas, viešųjų ryšių konsultantas, Š. G. daugiau užsiėmė kasdienine veikla, turbūt, ir finansavimu. Jis metų pabaigoje pamatydavo, kad buvo gautos aukos. Aukų prašydavo arba direktorė, arba Š. G.. Su Š. G. nesitarė apie veiklą, su juo nebendravo. Neprisimena, ar yra gavę paramos iš „X“. Negali pasakyti, iš kur direktorės gaudavo kontaktus, į ką kreiptis. „TP“ buvo įsteigtas, nes vakaruose politinės partijos turi „smegenų centrus“ ir nusprendė, kad reikia turėti ir jiems tokią įstaigą. „TP“ nebuvo susijęs su Y, jie buvo tik partijos nariai. 2013 m. jis išstojo iš Y, suprato, kad politika ne jam, todėl pasitraukė iš „TP“ veiklos. „TP“ dirbo buhalterė ir direktorė, nuo 2013 m. aš nesekė, kas jame vyksta. „TP“ tikslas buvo (duomenys neskelbtini) idėjų sklaida, politikos formulavimas ir tyrimas. „TP“ įkurtas 2010 m. Apie projektą „(duomenys neskelbtini)“ žino tik iš spaudos. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. gegužės 25 d. protokolo (t. 79, b. l. 1, 2-5) duomenimis, UAB „XM“ pateikė šiuos dokumentus: VšĮ „TP“ 2015 m. birželio 12 d. prašymą paramai gauti, kurį pasirašė instituto vadovė J. K.. Prašyme nėra nurodytas adresatas ir prašoma paramos suma (t. 79, b. l. 9). 2015 m. liepos 13 d. paramos sutartį, kuria UAB „XM“ suteikė 8 700 Eur paramą VšĮ „TP“. Sutartį pasirašė UAB „XM“ generalinis direktorius R. K. ir VšĮ „TP“ vadovė J. K. (t. 79, b. l. 7,72). „XM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. IV15-01, kuriuo UAB „XM“, atsižvelgdama į VšĮ „TP“ prašymą paramai gauti, suteikė 8 700 eurų paramą VšĮ „TP“ (t. 79, b. l. 6). Apžiūros 2017 m. gruodžio 11 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus „(duomenys neskelbtini) A/S“ esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad 2015 m. liepos 15 d. iš šios sąskaitos į AB SEB banke esančios VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 8 700 eurų, mokėjimo paskirtis: „Parama pagal 2015 m. liepos 13 d. paramos sutartį“ (t. 34, b. l. 43, 44). Apžiūros 2017 m. gruodžio 12 d. protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) banko 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 07.04.08-14149 pateiktos (duomenys neskelbtini) banke esančios VšĮ „TP“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2015 m. liepos 15 d. į VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „XM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 8 700 eurų, mokėjimo paskirtis: „Parama pagal 2015 m. liepos 13 d. paramos sutartį“ (t. 34, b. l. 76, 78). Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gegužės 8 d. išvados Nr. 4-89(1.12) „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo skyriaus užduoties atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16“ duomenimis, VšĮ „TP“ organizavo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusį projektą „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktos išvados:
1. punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymai buvo skirti Lietuvos Respublikos Y kandidatų parengimui dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, kitų šios partijos narių ar su ja susijusių asmenų (įvardijama kaip „kampanijų administratoriai“) parengimui darbui rinkimų štabuose (kaip antrinis šių mokymų tikslas buvo nurodomas Y komandos „lipdymas“ sėkmės 2016 m. Seimo rinkimuose atveju);
  16.1. punktas. didžiausią projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų dalyvių dalį sudarė Y nariai (iš užduotyje 87 nurodytų asmenų 79 yra mokėję nario mokestį Y, taip pat yra gauti atsakymai iš Teisingumo ministerijos informacinės sistemos, patvirtinantys šių asmenų narystę)
  16.3. punktas. Pagrindinis projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų iniciatorius, turinio formuotojas ir koordinatorius, atlikęs ir kai kuriuos organizacinius darbus, buvo Y narys, 2016 m. Seimo rinkimuose Y keltas kandidatas Š. G.;
  16.7. punktas. Pagal turimą informaciją, dalis tuometinės Y vadovybės ir lyderių žinojo apie vykdomus projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymus ir juose dalinosi patirtimi (E. M., R. Š.). Programoje buvo numatytas ir E. G. dalyvavimas (t. 59, b. l. 44).
  20 punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų, kurie buvo vykdomi nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d., tai yra ir 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu (išvados 17 punktas – 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2016 m. balandžio 9 d.), organizavimas laikytini veikla, susijusia su 2016 m. Seimo rinkimais, nes šių mokymų pagrindinis tikslas buvo užtikrinti sėkmingą Y kandidatų dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje (žiūrėti išvados 16 punktą) (t. 59, b. l. 45).
  21 punktas. Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis laikomos šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidos vertintinos kaip Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidos (žr. išvados 20 punktą), nepriklausomai nuo to, kas ir kada faktiškai jas patyrė (t. 59, b. l. 45).
  22 punktas. Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti kitoms šiame įstatyme nustatytoms reikmėms, susijusioms su politine kampanija, o pagal to paties straipsnio 1 dalį, prasidėjus politinei kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokomas tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Be kita ko, Finansavimo įstatymo 14 straipsnis įtvirtina, kad politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje nustatytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti vyriausiajai rinkimų komisijai ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas (5 dalis). Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymai buvo skirti Y reikmėms (išvados 16 punktas), todėl jų organizavimo išlaidos turėjo būti apmokėtos Y lėšomis (t. 59, b. l. 46).
  24 punktas; 47 punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidos (45 336,86 Eur), atsižvelgiant į apibendrinimą, pateiktą šios išvados 16 punkte, bei remiantis Finansavimo įstatymo
  2 straipsnio 7 ir 11 dalimis bei 14 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 5 dalimi, turėtų būti laikomos Y išlaidomis, o konkrečiai – Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Y, kaip savarankiškas 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvis, Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo pranešti apie projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidas ir pateikti šias išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas, tačiau to nepadarė (t. 59, b. l. 47).
  26 punktas; 46 punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidos turėjo būti nurodytos Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir finansavimo apskaitos žiniaraštyje (t. 59, b. l. 47).
  26.1. punktas. Lietuvos Respublikos Y 2017 m. sausio 11 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktuose politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir finansavimo apskaitos žiniaraštyje nenurodytos jokios išlaidos ar skolos įsipareigojimai VšĮ „TP“. Taigi Y projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidų neapskaitė kaip politinės kampanijos išlaidų (t. 59, b. l. 47).
  26.2. Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos išraše nenurodytas nė vienas mokėjimas VšĮ „TP“ (t. 59, b. l. 47).
  36 punktas. Kadangi nenustatyta, kad Y būtų apmokėjęs projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų išlaidas, VšĮ „TP“ apmokėtos projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidos, įskaitant jų metu suteiktas mokamas ir nemokamas intelektinės veiklos paslaugas ir produktus (45 336,86 Eur), laikytinos VšĮ „TP“ nepinigine auka Y ir tuo pačiu Y pajamomis natūra (t. 59, b. l. 50).
  38 punktas. Nustatant nepiniginės aukos (projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo) vertę atsižvelgiama į VšĮ „TP“ patirtas išlaidas, kurios sudaro 45 336,86 Eur (t. 59, b. l. 50).
  40 punktas. Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje nenurodė nepiniginės VšĮ „TP“ aukos, tai yra neužregistravo nei aukos, nei išlaidų, gautų nepiniginės aukos forma, įrašų (t. 59, b. l. 51).
  44 punktas. Sistemiškai aiškinant Finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalis bei Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 ir 9 dalis, politinės partijos finansavimas juridinių asmenų aukomis laikytinas neteisėtu (iš neleistinų finansavimo šaltinių) tiek politinių kampanijų laikotarpiu, tiek tarp politinių kampanijų. Taigi Y, nei dalyvaudamas 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, nei savo nuolatinei veiklai (tarp politinių kampanijų), iš juridinių asmenų, įskaitant ir viešuosius juridinius asmenis, taip pat ir iš VšĮ „TP“, negalėjo priimti aukų, įskaitant nepinigines aukas (t. 59, b. l. 52).
  48 punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų, kuriuose dalyvavo daugiausiai Y nariai, organizavimas VšĮ „TP“ lėšomis laikytinas nepinigine šio instituto auka Y. Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija gali būti finansuojama aukomis, gautomis tik iš fizinių asmenų, ir tik politinės kampanijos laikotarpiu, ir tik užsiregistravusi savarankiška politinės kampanijos dalyve, nepinigine auka iš juridinio asmens, įskaitant ir viešąjį juridinį asmenį, tai yra VšĮ „TP“, laikytina finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio (žr. išvados 44 punktą) (t. 59, b. l. 53).
  Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. Sp-175 „Dėl Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ duomenimis, nuspręsta:
  1 punktas. Pripažinti Lietuvos Respublikos Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis 2016 m. sausio 16 d. – balandžio 24 d. VšĮ „TP“ organizuotų mokymų „(duomenys neskelbtini)“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur).
  2 punktas. Pripažinti VšĮ „TP“ mokymų „(duomenys neskelbtini)“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur) nepinigine auka Y;
  4 punktas. Pripažinti, kad Y šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Y 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina auka, tai yra juridinio asmens (VšĮ „TP“) auka;
  5 punktas. Pripažinti, kad Y šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikė žinomai klaidingus duomenis, tai yra nenurodė VšĮ „TP“ nepiniginės aukos ir mokymų „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų (t. 60, b. l. 88).
  Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ duomenimis, nuspręsta neskirti Y valstybės biudžeto asignavimų dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo vieną pusmetį (6 punktas). Pagal Y gautus balsus (697 724,15) nustatytą 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (394 880 Eur) grąžinti į Valstybės biudžetą (8 punktas) (t. 60, b. l. 105-106).
  3.2. Įrodymų vertinimas
  Kaltinimo duomenimis, R. K. ir juridinis asmuo UAB „X“, veikdamas per savo atstovą, netiesiogiai davė kyšį – 8 700 eurų, kurie, užmaskuojant kaip paramą, buvo pervesti į viešosios įstaigos „TP“ sąskaitą už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, o Š. G., savo naudai ir kitų naudai – politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, netiesiogiai kyšį priėmė.
  Kaltinamieji Š. G., R. K. nesutiko, jog parama VšĮ gali būti vertinama kaip kyšis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad tokie kaltinimo teiginiai yra deklaratyvūs, jų byloje esantys įrodymai nepatvirtina.
  Kaip matyti, parama viešajai įstaigai buvo pervesta 2015 m. liepos 15 d., duomenų apie šiuo laikotarpiu R. K. ir Š. G. atžvilgiu vykdytus žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos veiksmus, kuriais būtų patvirtintos kaltinime minimos aplinkybės, baudžiamojoje byloje nėra. Kaltinamieji neigė susitikimus nurodytu laikotarpiu ir susitarimus dėl kyšio, kitų įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti susitarimą dėl kyšio, jo davimo ir priėmimo laiko, būdo, vietos, pageidaujamo ir pažadėto, kaip teigiama kaltinime, neteisėto valstybės tarnautojo veikimo, byloje nėra. Kyšio davimas ir priėmimas kaltinimo tiesiog preziumuojamas, susiejus Š. G. įregistruotas pataisas, R. K. suinteresuotumą bei prieš tris mėnesius iki pataisų įregistravimo viešosios įstaigos gautą paramą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ištyrus byloje esančius įrodymus naujų duomenų, patvirtinančių kaltinimo formuluotę, negauta, šis kaltinimas nėra įrodytas.
  Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie tai, jog frakcijoje yra sutarę, kad smulkiojo kredito įstatyminio reglamentavimo temą kuruos Š. G., G. S. elektroniniu paštu G. V. ir Š. G. pranešė 2015 m. birželio 4 d., Š. G. atsakydamas G. V. liepos 8 d. pasiūlė susitikti Seime ir padiskutuoti, į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti jis buvo įtrauktas 2015 m. birželio 10 d. Liudytojas G. V. paneigė susitikęs su Š. G., kaip minėta, byloje nėra duomenų apie jokius 2015 m. birželio-liepos mėn. buvusius R. K. ir Š. G. susitikimus, byloje nėra ir minėtu laikotarpiu šių asmenų susižinojimą elektroniniu paštu patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, parama traktuojama kaip kyšis dirbtinai, ieškant praeityje kokios nors naudos, tiesiogiai ar netiesiogiai siejančios kaltinamuosius. Aplinkybė, kad 2015 m. liepos 14 d. užfiksuotas G. V. ir R. K. susirašinėjimas dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto, šios išvados nekeičia, kadangi, kaip patvirtina bylos medžiagoje esantys G. V. kompiuterio apžiūros protokolų duomenys, minėti asmenys šiais klausimais bendravo nuo 2014 m. (t. 25, b. l. 35). Atkreiptinas dėmesys, kad ir parama skirta ne kaltinamojo kaltinamajam, o juridinio asmens UAB „X“ juridiniam asmeniui – VšĮ „TP“, todėl pats ryšys su kaltinime įžvelgiama nauda yra pernelyg nutolęs, be to, R. K. įvardintas ne tiesioginiu UAB „X“ vadovu, o UAB „X“ atstovu, Š. G. siejamas su viešąja įstaiga jos įsteigimu, ir kaip teigiama, faktiniu valdymu, kas prieštarauja apklaustos liudytojos J. K., buvusios šios viešosios įmonės vadove, parodymams, taip pat, pažymėtina, parama minėtai viešajai įstaigai buvo ne pirma ir ne vienkartinė (t. 112, b. l. 88), kaip minėta – netikslinė.
  Pažymėtina ir tai, kad kaltinime kyšio davimas nepagrįstai susietas su paramos panaudojimu, kas išeina už kaltinimo ribų. Parama buvo pervesta 2015 m. liepos 15 d., paramos panaudojimo sąlygų, grąžinimo nebuvo numatyta. Pagal kaltinimą, Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis 2016 m. sausio 16 d. – balandžio 24 d. VšĮ „TP“ organizuotų mokymų „(duomenys neskelbtini)“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur), nustačius, jog Y pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, teisėjų kolegijos vertinimu, daroma atgalinė išvada, jog 8 700 Eur parama 2015 m. liepos 15 d. buvo duota ir gauta už neteisėtą veikimą (naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje). Su tokiomis kaltės prezumpcijomis teisėjų kolegija nesutinka. Paramos neteisėtumas byloje nėra nustatytas, pati parama viešajai įstaigai kaltinimo nepagrįstai siejama su inkriminuojamais susitarimais dėl neteisėto veikimo. Šiame kaltinimo epizode kyšio davimas ir priėmimas už neteisėtą veikimą nėra įrodyti. Be to, išanalizavus bylos duomenis daroma išvada, kad kaltinimo formuluotė apie netiesioginio kyšio davimą „už neteisėtą veikimą ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje“ yra deklaratyvi, nėra pagrįsta bylos duomenimis, nepasitvirtino.
  Nesustačius, jog buvo padarytos kaltinamiesiems – fiziniams asmenims R. K. ir Š. G. – inkriminuotos veikos, nenustatyta ir kaltinime su šiais asmenimis siejamų juridinių asmenų kaltės bei veikos. Teisėjų kolegija, padariusi šią išvadą, juridinių asmenų atsakomybės sąlygų plačiau neanalizuoja.
  Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. K. išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), Š. G. išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinis asmuo UAB „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinis asmuo – politinė partija „Y“ išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  II.
  Dėl kaltinimų epizodų R. K., E. M., juridiniam asmeniui – UAB „X“, juridiniam asmeniui – politinei partijai „Y“
  Kaltinimo duomenimis, R. K. ir juridinis asmuo – UAB „X“ kaltinami dėl trijų papirkimo (2, 4, 6 ir 26, 28, 30 kaltinimai) ir trijų prekybos poveikiu (3, 5, 7 ir 27, 29, 31 kaltinimai) E. M. epizodų, atitinkamai, E. M. ir juridinis asmuo – „Y“ kaltinami dėl trijų kyšininkavimo (12, 14, 16 ir 37, 39, 41 kaltinimai) ir prekybos poveikiu (13, 15, 17 ir 38, 40, 42 kaltinimai) epizodų. Kadangi veikos tarpusavyje susijusios, jos bus vertinamos kartu.
  R. K., E. M., juridinių asmenų UAB „X”, politinės partijos „Y“ atstovai kaltės nepripažino.
  R. K. paaiškino, kad pažįsta E. M. kaip politiką, simpatizuoja jam kaip progresyviam Y. Jo pažiūros jam nesvetimos, jam, kaip politikui, linkėjo sėkmės. Politikai yra kviečiami į televiziją ir tai yra normalu. 2015 m. spalio 25 d. iš tiesų pasirodė E. M. interviu laidoje „Alfa savaitė“. E. M. tą patį savaitgalį buvo perrinktas partijos pirmininku. Y (Y) buvo rimta, solidi politinė jėga. Visos žiniasklaidos priemonės siekia pranešti aktualią informaciją ir naujienas ir net varžosi, kas pirmas pasikvies pirmąjį partijos asmenį. Ne išimtis ir „LNK“ grupė. Laida „Alfa savaitė“ buvo bendras „LNK“ televizijos ir naujienų portalo „Alfa.Lt“ projektas. Šiame projekte naujienų portalas „Alfa.Lt“ buvo atsakingas už aktualų laidos turinį, kuris tinkamai techniškai išpildytas sugeneruoja tiek laidai, tiek visam televizijos transliacijos laikui (įskaitant reklamos transliavimą bei tam tikrą laiko tarpą prieš ir po laidos) reitingus. Populiariai sakant – brangina reklamą. Interviu su politiku formatas yra vienas sudėtingiausių reitingų pasiekiamumo aspektu. Tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva visais laikais būdavo ne daugiau penketo žmonių, kurie vien savo dalyvavimu užtikrindavo bet kurios informacinės laidos reitingus. E. M. priklausė prie jų. Kitas aspektas, amortizuojantis galbūt mažesnį susidomėjimą pašnekovu, kaip asmeniu – tai svarbi aktualija, aiškus jo požiūris. Nagrinėjamu atveju sutapo tiek politinė aktualija –Y partijos suvažiavimas, tiek žinomas E. M. kritiškas požiūris į kitas tuo metu žiniasklaidos nagrinėtas aktualias temas –buvusio teisingumo ministro J. B. namo statybos „Ūkio būdu“ peripetijas, Druskininkų vandens parko ar A. L. švietimo verslo kai kuriuos aspektus. Kitų partijų lyderiai tuo metu šiais klausimais buvo labiau nei santūrūs. E. M. gi komentavo visus šių istorijų aspektus, todėl laidos reitingas buvo labai geras. Kadangi traktuojama, jog E. M. dalyvavimas 2015 m. spalio 25 d. laidoje „Alfa Savaitė“ yra išskirtinis įvykis ir šis dalyvavimas suteiktas kaip nematerialus kyšis, pateikia sąrašą politikų ir valstybės tarnautojų, kurie 2015-2017 m. dalyvavo laidoje „Alfa Savaitė“. Y pirmininkas, Seimo narys E. M. per 3 metus laidoje „Alfa savaitė“ dalyvavo penkis kartus. Tuo tarpu kiti politikai – kitų politinių partijų pirmininkai, Seimo nariai, ministrai šioje laidoje dalyvavo gerokai daugiau kartų, pvz. politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, Seimo narys G. L. per trejus metus laidoje dalyvavo 7 kartus, Ministras Pirmininkas S. S. dalyvavo net 12 kartų, užsienio reikalų ministras L. L. dalyvavo 5 kartus. Šioje laidoje dalyvavo abu aptariamu laikotarpiu Ministro Pirmininko pareigas ėję asmenys – A. B. (7 kartus) ir S. S. (kuris buvo dažniausias laidos dalyvis). Per 3 aptariamus metus laidoje dalyvavo dauguma atitinkamais laikotarpiais ministrų pareigas ėjusių asmenų: L. L., J. O., V. Š., E. M., B. M., A. V., M. S., V. B., R. K., K. N.. Kaip matyti iš pateikto sąrašo, laidoje dalyvavo ir Seimo narių: A. M. (4 kartus), V. G., I. D., A. K., R. Š., R. K., P. U., I. Š., D. Š.. Dalyvavo ir Europos Parlamento nariai A. G. (3 kartus), V. U., B. R., V. M., Europos Komisijos narys V. A.. Šioje laidoje dalyvavo įvairių politinių partijų vadovai: partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkai A. K. ir G. L., partijos „U“ pirmininkai V. U. ir V. M., „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas R. K. (3 kartus). Todėl ir E. M., kaip vienos iš politinių partijų pirmininko, Seimo nario dalyvavimas šioje laidoje yra natūralus ir neišsiskiriantis iš bendro konteksto. Pažymi ir tai, jog laidoje „Alfa Savaitė“ dalyvavo aukščiausi Lietuvos teisėsaugos institucijų bei teismų vadovai: Generalinis prokuroras E. P., Lietuvos Aukščiausiojo Teisino pirmininkas R. N., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Ž., Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas G. G.. Jis pasiūlė žurnalistui T. D. pakviesti E. M. į laidą, nes, viena vertus, pats T. D. neturėjo temos to savaitgalio laidai, kita vertus, partijos pirmininko rinkimai tikrai yra politinis įvykis Lietuvoje. Pasiūlymo pakviesti į interviu pačiam E. M. nebuvo žadėjęs ar siūlęs, juolab mainais už kokius nors politinius sprendimus, poveikius ir t.t. Tiesiog pasufleravo žurnalistui T. D. idėją ir tiek. Tai, kad vadinamasis „užfilmavimas“ įvyksta šiek tiek anksčiau, yra televizijos darbo virtuvė ir nieko daugiau.
  Pokalbis su A. G. buvo tik asmeninis rinkėjo pokalbis. Jis kaip žmogus nuoširdžiai palaikė E. M. kaip žmogų ir kaip politiką. 2015 m. antroje pusėje, po Y dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose, žiniasklaidoje gana dažnai praslysdavo informacija apie galimus E. M. ir A. G. nesutarimus. Neoficiali informacija teigė, kad A. G. siekia nustumti E. M. ir perimti partijos vairą. E. M. taip pat minėjo nesutarimus su partijos kolega A. G.. Save laikė ilgamečiu Y rinkėju, todėl nenorėjo, kad partija suskiltų antrą kartą. 2015 m. lapkričio 4 d. susitiko su A. G.. Susitikimo metu su A. G. iš esmės diskutavo apie tai, kiek daug jis pats asmeniškai praras suskilus partijai. Bendrai išdiskutavo, kad iki 2016 m. Seimo rinkimų neverta kurti atskiros frakcijos partijoje. Šis susitikimas buvo vienas iš kokių penketo jo susitikimų su A. G., neskaitant pasikalbėjimų telefonu. Nori pabrėžti, kad visi susitikimai vyko A. G. iniciatyva. Kadangi yra stebėjęs ne vieną pokerio turnyro, kuriuose dalyvavo A. G., įrašą ir jo žaidimą, susitikimams rimtai ruošdavosi. Tai buvo paprastas žmogiškas pokalbis. Jis ne politikas, yra paprastas rinkėjas, kita vertus, turi šiek tiek apžvalgininko ir pakankamai analitiko patirties, todėl su A. G. nuoširdžiai diskutavo apie jo asmeninę ateities viziją. A. G. pasakojo apie savo planus tapti ūkio ministru ar net Seimo pirmininku. Kalbėjo apie tai, kad A. G. ateities planai lengviau pasiekiami ne steigiant atskirą frakciją, o einant į rinkimus „po viena vėliava“, ir jo naudai patarė neskaidyti partijos. Negrasino, nemokė, tiesiog pasidalino savo įžvalgomis. Kalbėjo kaip R. K., jokių savo titulų, pareigų nevardino ir niekaip kitaip nenaudojo. Kaltinimo teiginys apie jo darytą „spaudimą“ A. G. prasilenkia su realybe. Su A. G. visuomet bendraudavo draugiškai – dalykiškai, jis ne kartą dalyvavo įvairiose LNK laidose, įskaitant ir tris interviu „Alfa savaitė“ laidose. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl jam rūpi ir kas bus valdžioje, o be to, palaikė draugiškus santykius tiek su E. M., tiek su A. G.. Tik tokių asmeninių sumetimų vedinas ir susitiko su A. G.. Tai nebuvo padėka E. M. ar mainai už kokius nors sprendimus. Jam truputį keista, kad pats pokalbio faktas gali būti kyšis. Tokio kaltinimo nesupranta.
  90 tūkstančių eurų paskolino asmeniškai E. M.. Per ilgalaikę pažintį jie kalbėdavo įvairiomis temomis, nuo politikos iki verslo, retkarčiais apie šeimą, laisvalaikį. Kažkurio iš 2015 m. antroje pusėje vykusių susitikimų metu E. M. papasakojo apie savo asmenines investicijas ar ketinimą investuoti. Tai nebuvo vienintelė tema: kalbėjo ir apie būsimus rinkimus, kitas politines ir verslo aktualijas. Išėjo kalba apie pinigų poreikį, t. y. E. M. paklausė, ar galėtų paskolinti jam pinigų. Nepamena, ar jis įvardino sumą, tačiau žino, kad paaiškino, jog 50 tūkstančių eurų galėtų paskolinti pakankamai greitai, o jei reikia didesnės sumos, tai jam reikėtų laiko. E. M. pasakė, kad suprato, prie temos dar grįš, tuo kalba apie pinigus ir baigėsi. Detaliai neklausė E. M., kam konkrečiai pinigai bus skirti. Kur E. M. juos naudos – ar asmeniniam verslui ar rinkiminei kampanijai finansuoti – jam nerūpėjo. E. M. pasitikėjo, todėl neabejojo, kad jis pinigus grąžins. Kita vertus, jis tikrai yra ne vieną ir ne du kartus skolinęs fiziniams bei juridiniams asmenims ir net gerokai didesnes pinigų sumas, todėl paskolos E. M. faktas jo, kaip kreditoriaus praktikoje, nėra kažkuo išskirtinis. Visos suteiktos paskolos deklaruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir jo paskola E. M. (tiek jos suteikimas, tiek ir grąžinimas), sumokėta 15 proc. GPM nuo gautų palūkanų sumos. Prie pinigų skolinimo temos buvo sugrįžta 2016 m. gegužės pradžioje, kuomet vieno susitikimo metu, tik jiems susitikus, E. M. paklausė, ar prisimena kalbą apie pinigus ir ar būtų galimybė iš jo pasiskolinti. Jis E. M. atsakė teigiamai. Vienintelis dalykas, kurio prašė E. M. – tai diskretiškumas. Jam tai problemų nesudarė, nes, kaip minėjo, kaip skolininkas E. M. jam abejonių nekėlė. Jis neklausė, kam konkrečiai reikalingi pinigai. Maždaug po savaitės pinigus perdavė E. M.. Pinigai nebuvo dėžutėje. E. M. perdavė 90 tūkstančių eurų, tiek, kiek jis ir prašė. Tai, kad jam inkriminuoja 106 200 eurų kyšio davimą, tik parodo, kad baudžiamasis persekiojimas nėra sąžiningas. Dėl perduotų pinigų iš karto buvo surašyta sutartis, kurios vieną egzempliorių su dviem – jo ir E. M. – parašais jis pasiėmė sau. Kokie parašai liko E. M. egzemplioriuje – nepamena. Supranta, kad gali kelti įtarimų didelė grynųjų pinigų suma, paskolos neįforminimas notarine tvarka, tačiau viena vertus, to reikėjo diskretiškumo užtikrinimui, kurio paprašė E. M., kita vertus, jam kaip kreditoriui ta forma nelabai ir rūpėjo, nes paprasčiausiai skolininku jis pasitikėjo ir net neabejojo, kad pinigus grąžins laiku ir su palūkanomis. Rašytinės paskolos sutarties visiškai pakako Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris savo sprendimu patvirtino paskolos santykių tarp jo ir E. M. buvimo faktą. Šis teismo sprendimas yra įvykdytas. E. M. skolino savo asmeninius pinigus. Tai patvirtino ir VMI atlikto patikrinimo išvada, taip pat jam sugrąžino kitus, kratos metu iš jo paimtus asmeninius pinigus, daugiau kaip 116 tūkstančių eurų grynaisiais. Negali suprasti, kodėl jį kaltina, esą jis skolino E. M. pinigus „X“ interesams tenkinti. Ši paskola nebuvo susijusi su jokiais E. M., kaip politiko, veiksmais ar poelgiais, nes jam kaip kreditoriui buvo svarbu atgauti paskolą su sutartyje numatytomis palūkanomis. Kuomet suėjo paskolos terminas teismo sprendimu paskola ir sutartyje numatytos trijų procentų palūkanos jam buvo grąžintos. 90 000 eurų buvo E. M. politinei veiklai ir rinkiminei kampanijai finansuoti. Kaltinamasis teigė, kad šiuo metu neįmanoma pasakyti, teisėtai ar ne E. M. juos būtų panaudojęs 2016 spalio mėn., bet visos intencijos buvo viską atlikti legaliai. Tvirtino, kad jo siekis buvo, kad sektųsi, kad Y, kuris atitinka jo politines pažiūras, atitinka verslo politines pažiūras, linkęs į reformas, taptų pirmaujančia dešiniąja politine jėga, E. M. taptų Premjeru, po kokių 10–15 metų – Lietuvos Respublikos Prezidentu. Nurodė ir tai, kad šis teiginys neeliminuoja nekilnojamojo turto klausimų. Teigė, kad E. M. pasiryžimas asmeniškai prisiimti skolinius įsipareigojimus, kas reiškia didelį pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo idėjomis, žavėjo. Buvo intencijos – viską atlikti legaliai. E. M. laikė tikru ir subrendusiu politiku. Nurodė, kad jam patiko Y, jų nuostatos, jų lyderis, balsuodavo ir balsuoja už juos, ir prisidėjo finansiškai, paskolindamas pinigų. Paskola yra vienas iš finansavimo būdų. Jis paskolino E. M., šis lygiai taip pat gali paskolinti bet kuriam kolegai vienmandatininkui ir tai būtų tilpę į nustatytas įstatymo ribas. Tai su E. M. nebuvo aptarta, tai jo hipotezė. 2016 m. gegužės 10 d. paskola – E. M. politinei veiklai, negali konkretizuoti, kokiai, kaip ir tada negalėjo konkretizuoti – jo asmeninei. Į partijos reikalus nesikiša, lyderis imasi atsakomybę. Skolino asmeniškai E. M., tai parašyta sutartyje, kaip būtų panaudojęs – tai jo reikalas. Sekančiais metais, t. y. 2016 m., turėjo būti Seimo rinkimai. Y turėjo visus šansus pasirodyti puikiai, būti pirma partija dešinėje ar pirma partija apskritai. E. M., kaip privačiam asmeniui, yra paskolinęs pinigų du kartus. Jis finansavo E. M. politinę veiklą 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų metu – pervedė 1 procentą ir paskolino E. M. 10 tūkstančių, kurių dalį jis panaudojo užstatui rinkimuose susimokėti. Dėl skolos priteisimo iš E. M. kreipėsi į teismą – negalėjo su juo bendrauti tiesiogiai ir kurį laiką toleravo negrąžinimą, nebandymą bent dalimis grąžinti. Susitarimą dėl paskolos paruošti buvo E. M. pareiga. Nematė, kaip E. M. rašė. Savo automobilyje, kiek supranta iš parodymų, tą padarė, atsinešė. Jis (R. K.) skaitė vieną ir jį rašėsi, turėjo apsikeisti, bet neapsikeitė, nes po to nagrinėjo prašymą dėl paramos kažkokiam pasauliniam ar europiniam archeologų suvažiavimui. Susitarimo savo egzempliorių pateikė tik teisme, nes galėjo pasimesti, nepasitiki prokuroru ir STT. Kaip E. M. įvardijo, kam reikalingi pinigai – tą pradėjo kalbėti ir pakalbėjo gruodžio 16 d., kai parūkė. E. M. kalbėjo apie nekilnojamąjį turtą, jis pasakė, kad „susisuktų, kaip nori, apsimes, kad nežino“, bet nenori apie tai girdėti ir apie galimas problemas, kurios pas jį galėtų kilti. Verslininkas už E. M. geresnis, tai negalima nekilnojamojo turto projektui skolintis pinigų metams. Iš kalbos taip gavosi, kad jis suprato, jog skolina politinei veiklai, o E. M. skolinasi politinei veiklai, bet negali teksto pakartoti pažodžiui. Profesionalas yra tas, kuris tą išmano ir tuo užsiima, nekilnojamojo turto srityje E. M. profesionalu nelaikė. Žinojo, kad E. M. pasiskolintus pinigus naudos investicijoms į nekilnojamąjį turtą, bet skolino tikėdamasis, kad jie bus panaudoti politinei veiklai. Sąmoningai pasakė, kad nenori apie tai žinoti, nes jeigu nekilnojamame turte kas nors nepasisektų, kad neklausytų pasiteisinimų, kad ten toks ar toks projektėlis nepasisekė. Kažkaip panašiai ir sakė: „panaudosi, bet apsimesiu, kad nežinau“. Pradėjo kalbėti per Kalėdas, paskola įvyko gegužės mėnesį.
  E. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad Lietuvos politikoje profesionaliai pradėjo dalyvauti 1996 metais, tapdamas Y nariu. 1997 metais pirmą kartą kaip šios partijos atstovas buvo išrinktas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybą, užėmė (duomenys neskelbtin) savivaldybės tarybos švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko pareigas. Nuo 1998 m. pradėjo eiti tuometinio (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero E. G. patarėjo pareigas, kuravo švietimo, kultūros ir sporto sritį. 2000 metais kaip Y atstovas (duomenys neskelbtini) vienmandatinėje (duomenys neskelbtini) rinkiminėje apygardoje buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, tuo metu buvo jauniausiuoju visų laikų Lietuvos Respublikos Seimo nariu. 2005 metais už aktyvią tuometinio (duomenys neskelbtini) partijos (kuri buvo sudaryta 2000 m. susijungus į vieną politinę partiją (duomenys neskelbtini) sąjungai, (duomenys neskelbtini) sąjungai ir (duomenys neskelbtini) sąjungai) pirmininko A. Z. kritiką, buvo iš šios partijos pašalintas. 2006 m. vasario mėnesį kartu su kitais iš šios partijos pašalintais bendražygiais įkūrė politinę partiją –Y. Nuo tada iki 2016 m. gegužės 13 d. buvo šios politinės partijos nariu ir nuo 2008 m. iki 2016 m. penkis kartus buvo perrinktas Y pirmininku. Nuo 2000 m. spalio iki 2016 m. gegužės 20 d. keturias kadencijas nepertraukiamai buvo renkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Per tą laiką dirbo įvairiuose Seimo komitetuose ir iki 2016 metų vadovavo Y frakcijai Lietuvos Respublikos Seime. 2008 – 2012 metais ėjo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro pareigas A. K. vadovaujamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., kol atsistatydino, buvo Y šešėlinės vyriausybės vadovas, šios partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos ministrus pirmininkus. Dėl jo, kaip politiko, veiklos ir darbo savivaldybėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir Lietuvos Respublikos Seime yra pažįstamas iš esmės su visais didesniais Lietuvoje veikiančių bendrovių vadovais. Su R. K. kaip „M.“ grupės atstovu susipažino maždaug 2008 metais. Y programoje yra nuostata, jog ši politinė partija pasisako už perdėto reglamentavimo mažinimą bei visų suinteresuotų šalių įtraukimą į teisės aktų svarstymą ir rengimą teisėkūros srityje. Todėl įgyvendindamas šią programinę nuostatą, jis, kaip politikas, privalėjo bendrauti su pačiomis įvairiausiomis visuomenės grupėmis, įskaitant media grupių vadovus. Būtent dėl to bendravo ir su R. K.. Nuo bendravimo su R. K. pradžios šis jokių neteisėtų, korupcinės potekstės prašymų nėra pateikęs. „X“, iki tol, kol buvo sugriežtintas Lietuvos politinių partijų finansavimas ir juridiniams asmenims įstatymu buvo uždrausta remti Lietuvos politines partijas, oficialiai finansiškai rėmė Y, konkrečios, iš „X“ gautos sumos, yra nurodytos politinės partijos ataskaitose Vyriausiajai rinkiminei komisijai. Įstatymu uždraudus juridiniams asmenims remti Lietuvos politines partijas, jokios neoficialios finansinės paramos iš „X“ Y nėra gavęs. Taip pat nei iš R. K., nei iš kitų su koncernu susijusių asmenų nėra gavęs pasiūlymų neoficialiai, pažeidžiant įstatymą, paremti šią politinę partiją. Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisos priėmimo paaiškino, kad šio įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime buvo svarstomas keletą metų, kiek prisimena, nuo 2013 metų. Šio įstatymo iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įstatymo projektą ruošė Lietuvos bankas. Šio įstatymo esmė – sugriežtinti ir detaliau reglamentuoti vartojimo kreditų išdavimą. Dėl šio įstatymo suteikti informaciją ir išsakyti poziciją panoro daug tuo suinteresuotų asmenų. Tai – įprasta praktika, svarstant įstatymų projektus. Dėl šio įstatymo 8 straipsnio pataisų 2015 metų rudenį vieną kartą arba buvo susitikęs, arba telefonu kalbėjosi su Vilniaus „E.“ advokatų kontoros advokatu K. K.. Jų pokalbio esmė – K. K. atkreipė dėmesį, kad pateiktame Seimui svarstyti įstatymo projekte esantis teisinis reglamentavimas dubliuojasi ir kai kurie šio įstatymo reikalavimai yra pertekliniai. Tarp tokių perteklinių reikalavimų K. K. jam nurodė ir šio įstatymo 8 straipsnyje numatytą teisinį reglamentavimą, kuriuo buvo numatyta greitųjų vartojimo kreditų davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir nurodyti du privalomi vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo būdai. 2015 m. spalio 5 d. Y frakcijos Seime posėdyje lankėsi (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovas V. Z.. Šio susitikimo metu V. Z. taip pat kritikavo Seimui Vyriausybės pateiktą vartojimo kredito įstatymo projektą, minėjo, jog jis gremėzdiškas, nelankstus, jame nenumatytos alternatyvios skolinimosi platformos, t. y, atimta teisė skolinti smulkiesiems skolintojams. Kiek pamena, dėl šito įstatymo projekto bendravo ir su kitais interesantais, kurie išsakė pastabas dėl įstatymo projekto griežtumo, bet šių interesantų duomenų jau nepamena. Gautos pastabos dėl perdėtai griežto Vartojimo kredito įstatymo projekte vartojimo kreditų išdavimo reglamentavimo atitiko Y programą, kuria buvo siekiama mažinti biurokratijos naštą Lietuvos Respublikos piliečiams. Pagal Y frakcijoje Seime susiklosčiusią praktiką frakcijos nariai kuruodavo įstatymo projektus, pagal tai, kokiuose Seimo komitetuose jie dirbo. Minėtą įstatymo projektą svarstė Seimo Ekonomikos komitetas. Todėl į šį įstatymo projektą nuo 2013 m. iki 2015 m. balandžio 1 d., kol tapo (duomenys neskelbtini) miesto meru, gilinosi ir pasiūlymus teikė Y frakcijos deleguotas Ekonomikos komiteto narys R. Š., o nuo 2015 m. – vietoje jo Seimo nariu tapęs Š. G.. Kiek jam iš viešų Seimo duomenų bazių buvo žinoma, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisą kurioje buvo siūloma įtvirtinti alternatyvius kredito gavėjo kreditingumo tikrinimo būdus, dar 2014 m. teikė tuometinis Seimo narys R. Š.. 2015 m. spalio 29 d. Seime buvo užregistruota analogiška Y frakcijos nario, Seimo nario Š. G. pateikta Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI- 1253 8 straipsnio pataisa, kurioje buvo siūloma įtvirtinti alternatyvius kredito gavėjo kreditingumo tikrinimo būdus. Šią pataisą, kaip ir visą įstatymo projektą, prieš tai aptarė Y frakcijos Seime posėdyje ir jai tiek jis, tiek kiti Y frakcijos Seime nariai pritarė. 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame Seimo posėdyje buvo svarstoma Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisa. Posėdyje jis pasisakė už šią pataisą ir balsavo už ją remdamasis Y politine programa. Tačiau šiai įstatymo pataisai Seimas nepritarė. Todėl 2015 m. lapkričio 5 d. popietiniame Seimo posėdyje pagal Seimo statutą buvo balsuojama dėl viso Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 priėmimo. Nepaisant to, jog Y frakcijos Seime nario Š. G. pateiktai Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisai nebuvo pritarta, Y frakcija Seime vieningai balsavo už šio viso įstatymo priėmimą. Už Vartojimo kredito įstatymo priėmimą buvo 8 Y frakcijos nariai (iš 11 šios frakcijos narių), likusieji trys (ir jis) šiame balsavime nedalyvavo, nes nebuvo šiame Seimo posėdyje. Minėto įstatymo ir jo pataisų, taip pat ir minimos Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisos svarstyme ir priėmimo Seime metu nieko neįtakojo, nesistengė ir nesiekė paveikti nei Y frakcijos Seime narių, nei kitų Seimo frakcijų narų. Taip pat jam nebuvo žinoma, kaip šis įstatymas ir jo pataisos, taip pat ir kaltinime minima 8 straipsnio pataisa, gali būti palankios ar finansiškai naudingos „X“ ar asmeniškai R. K.. Be to, kiek jam buvo ir yra žinoma, „X“ veikla nėra susijusi su kredito įstaigų ar bankų veikla. Pabrėžia, kad už jo ir Y frakcijos Seime poziciją ir laikyseną priimant šį įstatymą ir jo pataisas jam nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo siūlomas joks atlygis. Nors byloje esančiuose užfiksuotuose pokalbiuose su R. K. buvo kalbama apie Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimą ir svarstymą Seime, tačiau minėti pokalbiai labai aiškiai patvirtina jo duotus parodymus ir poziciją, jog nei jis, nei kiti Y nariai nei tiesiogiai, nei per jį nebuvo įtakojami dėl pozicijos ar laikysenos šios pataisos svarstymo Seime metu. Šių pokalbių metu nei R. K., nei kiti su „X“ susiję asmenys nesiūlė jokio kyšio, o jis ir kiti frakcijos nariai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nežadėjo priimti jokio kyšio, nesusitarė dėl jokio kyšio priėmimo ir nepriėmė jokio kyšio. Nurodo, kad R. K. nežadėjo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą paveikti valstybės tarnautojus –Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus frakcijos narius. Jo veiksmai Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą nebuvo įtakoti nei R. K., nei kitų asmenų, taip pat dėl jos svarstymo ir priėmimo neįtakojo jokių kitų Seimo narių. Kaip Seimo narys už šią pataisą balsavo remdamasis Y partijos programa.
  Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto kelias Vilnius – Utena Nr. XUP-2013(2) priėmimo paaiškino, kad šio nutarimo projektą svarstyti Seime pristatė Susisiekimo ministerijos (duomenys neskelbtini) A. Ž.. Šio nutarimo projektas buvo parengtas R. S. vadovaujamoje Susiekimo ministerijoje ir patvirtintas A. B. vadovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nors Y politinė programa pasisako už viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą vystant įvarius infrastruktūrinius projektus, visgi, šį konkretų projektą tiek jis asmeniškai, tiek kiti Y frakcijos Seime nariai vertino skeptiškai dėl, jų frakcijos nuomone, per didelio 169 300 000 eurų vertės valstybės finansinio įsipareigojimo. Šio Seimo nutarimo projektas buvo pateiktas Seimui 2015 m. birželio 4 d. posėdžio metu. Jo pateikimo metu Seimo posėdyje pateikė Y frakcijos Seime argumentus dėl kurių ši frakcija nepalaikys šio projekto. Jo pasisakymo esmė – per dideli valstybės įsipareigojimai. Po pateikimo, „už“ šį teisės aktą balsavo 51 Seimo narys, „prieš“ –7, 23 – „susilaikė“. Jis asmeniškai susilaikė. Taip pat susilaikė ir visi kiti 6 balsavime dalyvavę Y frakcijos Seime nariai. Pagal Seimo Statute įtvirtintas balsų skaičiavimo taisykles, susilaikiusiųjų balsai yra sumuojami su balsavusių „prieš“ balsais ir tam, kad konkretus teisės aktas būtų laikomas priimtu, balsavusių už jį balsų turi būti daugiau negu balsavusių „prieš“ ir susilaikiusių balsų suma. Tad susilaikiusių balsai iš esmės laikomi balsavusių „prieš“ balsais. 2015 m. rugsėjo 17 d. Seimo vakariniame posėdyje vyko antrasis balsavimas dėl šio nutarimo projekto priėmimo. Po svarstymo, „už“ šį teisės aktą balsavo 59 Seimo nariai, 11 balsavo „prieš“ ir 19 „susilaikė“. Jis asmeniškai balsuojant susilaikė, Y frakcijos Seime nariai balsavo taip: Š. G. balsavo „už“, 2 balsavo „prieš“ ir dar vienas „susilaikė“. Visi kiti frakcijos nariai šiame balsavime nedalyvavo. Prieš projekto svarstymą 2015 m. rugsėjo 17 d. ir po jo gavo Y nario Ž. Ž. elektroninius laiškus su argumentais ir raginimais nepritarti kelio Vilnius – Utena projektui. Jam atsakė elektroniniu paštu, laiške nurodė, jog Y Seimo atstovai nesiruošia pritarti šiam projektui. Taip pat tuo metu gavo elektroninį laišką iš Seimo nario A. M. padėjėjos A. M., jame buvo persiųstas kažkokio interesanto laiškas, kuriame buvo dėkojama už Y Seime poziciją balsuojant „prieš“ arba susilaikant dėl minėto projekto. Jo nuomone, šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad tiek jis asmeniškai, tiek Y frakcija Seime nuosekliai nuo pat pirmųjų balsavimų nepritarė šiam projektui. Šio nutarimo priėmimas Seime vyko 2015 m. gruodžio 22 d. posėdyje. Dar prieš šį Seimo posėdį buvo svarstymui užregistruota Y frakcijos nario, Seimo nario K. G. šio Seimo nutarimo pataisa, prieš tai suderinta Y frakcijoje Seime. Jos esmė – mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus įgyvendinant šį projektą nuo 169 300 000 eurų iki 80 000 000 eurų. Tačiau šios Seimo nario K. G. pataisos net nebuvo leista svarstyti šiame Seimo posėdyje, nes tam nepritarė Seimo narių dauguma. Iš viso šią pataisą palaikė 27 Seimo nariai, iš jų – ir visi šiame posėdyje dalyvavę 7 Y frakcijos nariai, o tam, kad ji būtų svarstoma šiame posėdyje, buvo reikalingi 29 Seimo narių balsai. Likusieji Y frakcijos Seime nariai, taip pat ir jis, balsuojant dėl šios Seimo nario K. G. pataisos pateikimo svarstymui Seime nedalyvavo. Dėl kokių priežasčių balsuojant dėl šios K. G. pataisos pateikimo svarstymui Seime jis nedalyvavo šiame posėdyje, neprisimena. Vėliau tame pačiame 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje vyko galutinis balsavimas dėl viso šio Seimo nutarimo projekto priėmimo. „Už“ teisės aktą balsavo 67 Seimo nariai, „prieš“ – 13, o „susilaikė“ – 20 Seimo narių. Tokiu būdu šis Seimo nutarimas buvo priimtas. Y frakcija Seime dėl jo balsavo taip: „Už“ – 1, „Prieš“ – 2, „Susilaikė“ – 7. Tarp susilaikiusių balsuojant už šį Seimo nutarimą buvo ir jis. Kiek pamena, „už“ šį nutarimą balsavo Seimo narys Š. G., kuris buvo Seimo (duomenys neskelbtini) narys, o šis komitetas vieningai buvo nutaręs šį nutarimą palaikyti. Y frakcijos Seime nariams balsuojant dėl šio Seimo nutarimo susilaikyti buvo nutarta iš anksto, dar 2015 m. birželio mėnesį vykusiame Y frakcijos posėdyje. Pats balsuodamas už šį Seimo nutarimą susilaikė, o ne balsavo „prieš“ dėl to, kad pats viešosios ir privačios partnerystės principas jam, kaip Y, yra priimtinas. Tačiau šio projekto nepalaikė, nes juo buvo užprogramuotas per didelis valstybės finansinis įsipareigojimas. Lietuvos Respublikos Seimo veikloje buvo visiškai įprastas reiškinys dėl priimamų teisės aktų pasitarti frakcijos ir komitetų posėdžiuose bei priimti, jei tai įmanoma, vieningą poziciją dėl konkretaus teisės akto priėmimo. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto kelias Vilnius – Utena svarstyme ir priėmime Seime metu nežadėjo paveikti, neįtakojo, nesistengė ir nesiekė paveikti nei K. G., nei kitų Y frakcijos Seime narių už neva „X“ naudingų sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose. Taip pat jam nebuvo ir nėra žinoma, kaip šis Seimo nutarimas yra ar galėtų būti palankus ar finansiškai naudingas „X“ ar R. K.. Už jo ir Y frakcijos Seime laikyseną priimant šį Seimo nutarimą jam nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo siūlomas joks atlygis. Nors byloje esančiuose užfiksuotuose pokalbiuose buvo kalbama apie šį Seimo nutarimą, jo priėmimą ir svarstymą Seime, tačiau minėti pokalbiai labai aiškiai patvirtina jo poziciją, jog nei jis asmeniškai, nei kiti Y nariai nei tiesiogiai, nei per jį nebuvo įtakojami dėl pozicijos ar laikysenos šio nutarimo svarstymo ir priėmimo Seime metu. Šių pokalbių metu nei R. K., nei kiti asmenys, nesiūlė jokio kyšio, o jis ir kiti frakcijos nariai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nežadėjo priimti jokio kyšio, nesusitarė dėl jokio kyšio priėmimo ir nepriėmė jokio kyšio. Kaip Seimo narys už šią pataisą balsavo remdamasis Y partijos programa. Atkreipia dėmesį, kad šis Seimo nutarimas yra tik leidimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėti organizuoti 169 300 000 eurų vertės konkursą kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijai. Tačiau šio konkurso sąlygos nebuvo ir net negalėjo būti žinomos, nes jos turėjo būti parengtos tik po nutarimo priėmimo. Tiek jo, kaip Seimo nario, tiek K. G. ir kitų Y Seime narių laikysena ir pozicija šio Seimo nutarimo svarstymo ir priėmimo metu net teoriškai negali būti laikoma palankia ar naudinga „X“, kadangi tiek jis, tiek kiti frakcijos nariai nepritarė šiam projektui dėl per didelio valstybės finansinio įsipareigojimo.
  Dėl Vilniaus miesto savivaldybės svarstymo dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui paaiškino, kad iš viešų šaltinių jam 2015 metais buvo žinoma, jog Lietuvos valstybės įkūrimo 100 metų minėjimo proga Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo pradėta svarstyti paminklo Jonui Basanavičiui statybos Vilniaus mieste idėja. Jai realizuoti Kultūros ministerija sudarė kompetentingą komisiją, kuri nusprendė ir rekomendavo, jog tinkamiausia vieta Jono Basanavičiaus paminklui statyti yra Vilniaus senamiestyje, priešais Prancūzijos Respublikos ambasadą esantis K. S. skveras. Pats nėra niekaip susijęs su šios komisijos darbu ir jos priimtais sprendimais. 2015 metų rudenį pasirodė vieša informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybė parengė rezoliucijos projektą „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, kurį ruošėsi svarstyti 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės posėdyje. Viešai savivaldybės tinklapyje skelbta, jog šios rezoliucijos rengėja – savivaldybės darbuotojas D. B.. Rezoliucijos projekte buvo nurodyta, kad tinkamiausia vieta Jono Basanavičiaus paminklui statyti yra Vilniaus senamiestyje priešais Nacionalinės filharmonijos pastatą esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Pats nėra niekaip susijęs su šios rezoliucijos rengimu. Kiek jam žinoma iš viešos informacijos, visuomenėje kilo ažiotažas dėl planuojamo statyti Jonui Basanavičiui paminklo vietos. Todėl 2015 m. spalio ar lapkričio mėnesį, tiksliau datų nepamena, Lietuvos Respublikos Seime, į jį, kaip į Seimo narį ir Y primininką, žodžiu kreipėsi Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras V. J., kuris teigė, kad paminką Jonui Basanavičiui reikėtų statyti Vilniuje, K. S. skvere, o parinkdami jam vietą priešais Nacionalinę filharmoniją Vilniaus miesto savivaldybės vadovai yra suklaidinti. Taip pat jis E. M. nurodė, kad turi informacijos, kad kažkas ateityje siekia užstatyti Vilniaus senamiestyje esantį K. S. skverą, o šioje vietoje pastačius Jono Basanavičiaus paminklą statybos būtų neįmanomos, būtent todėl, siekdama palikti vietą statyboms K. S. skvere, Vilniaus miesto savivaldybė ir parinko vietą Jono Basanavičiaus paminklui priešais Nacionalinę filharmoniją. V. J. nurodė, kad į šią jo suteiktą informaciją atkreiptų dėmesį, pasikalbėtų su Y deleguotu (duomenys neskelbtini) miesto meru R. Š. ir „išsiaiškintų situaciją“. Jam atsakė, kad išsiaiškins situaciją, pasikalbėdamas su Vilniaus miesto vadovais. Maždaug tuo pačiu metu, po kelių dienų po šio jo pokalbio su Nepriklausomybės akto signataru V. J., 2015 m. lapkričio mėnesį tuo pačiu klausimu kalbėjosi ir su R. K. bei R. R.. Šis jų trijų susitikimas vyko, kiek pamena, Vilniuje, galimai „(duomenys neskelbtini)“ restorane. Šio susitikimo metu R. K. ir R. R. jam papasakojo, kad „X“ viešo renginio metu Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui A. B. pasižadėjo mecenuoti paminklo Jonui Basanavičiui statybą. Jie atkreipė jo dėmesį, kad Vilniaus savivaldybė, apsispręsdama dėl paminklo Jonui Basanavičiui statymo vietos prie Nacionalinės filharmonijos, o ne K. S. skvere, nerengė platesnės visuomeninės diskusijos dėl vietos parinkimo. R. K. ir R. R. laikėsi pozicijos, jog tinkamesnė vieta šiam paminklui statyti yra Kultūros ministerijos sudarytos komisijos parinkta vieta Vilniuje, K. S. skvere. R. K. jo neprašė, jog paveiktų Vilniaus miesto merą R. Š., kad savivaldybėje būtų išbrauktas klausimo dėl Jono Basanavičiaus paminklo parinkimo vietos prie Nacionalinės filharmonijos svarstymas. Taip pat R. K. neprašė, kad įtakotų Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą, jog šis paminklas būtų statomas Vilniuje, K. S. skvere, o ne prie Nacionalinės filharmonijos. Pagal situaciją suprato, jog yra lūkestis, kad pasikalbės su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais. Todėl jis, baigdamas pokalbį, R. K. pasakė, jog dėl to pasikalbės su Vilniaus miesto vadovais. Norėdamas išsiaiškinti, kiek yra pagrįsti kaltinimai, jog savivaldybė paminklą Jonui Basanavičiui siūlo statyti prie Nacionalinės filharmonijos, tam, kad ateityje būtų atvertas kelias užstatyti namais Vilniaus senamiestyje esantį K. S. skverą, kalbėjosi su Y deleguotu Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) R. Š. ir Y frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) V. J.. Šis susitikimas vyko iki 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybėje svarstant šį klausimą, 2015 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pirmosiomis dienomis, tiksliau datų nepamena, Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) R. Š. kabinete. Šio pokalbio metu tarp kitų klausimų R. Š. ir V. J. pasakė, jog paminklo Jonui Basanavičiui vieta prie Nacionalinės filharmonijos visuomenėje kelia daug emocijų ir aistrų, be to, dėl paminklo statymo vietos yra išsiskiriančios dviejų institucijų išvados, todėl politiškai nenaudinga skubinti šio sprendimo priėmimą, reikia laiko platesnei visuomeninei diskusijai. Šio susitikimo metu Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) R. Š. paneigė gandus, kad K. S. skvere planuojamos privačios statybos. Šio pokalbio metu jis taip pat akcentavo, kad neturi kompetencijos siūlyti, kurioje vietoje turi būti statomas Jono Basanavičiaus paminklas, akcentavo, kad reikia išklausyti visas šiuo klausimu suinteresuotas puses ir tik tada tai spręsti savivaldybėje. Po to 2015 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje R. R., ar R. K. telefonu domėjosi, kaip jam sekėsi. Į šį pasidomėjimą, kiek pamena, SMS žinute juos informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neskubės priiminėti sprendimo dėl rezoliucijos dėl Jono Basanavičiaus paminklo statymo vietos. Po to iš Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapio esančios informacijos sužinojo, kad iš 2015 m. gruodžio 5 d. tarybos posėdžio rezoliucija dėl Jono Basanavičiaus paminklo statymo vietos išbraukta iš posėdžio darbotvarkės. Daugiau šiuo klausimu jis nesidomėjo, jokių veiksmų neatliko. Sprendžiant dėl paminklo Jonui Basanavičiui Vilniaus mieste parinkimo vietos, jis nieko neįtakojo ir nesiekė paveikti valstybės tarnautojo – Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) R. Š. nei jokių kitų asmenų, niekas dėl to neįtakojo ir jo. Jam nebuvo ir nėra žinoma, kaip šio paminklo vietos parinkimas buvo, yra ar galėtų būti finansiškai naudingas „X“, ar asmeniškai R. K.. Taip pat nurodo, kad už paminklo Jonui Basanavičiui vietos parinkimą ar įtakojimą tokių sprendimų jam nebuvo siūlomas joks atlygis.
  Dėl A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruoto 2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto paaiškino, kad diskusijos dėl galimybės riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos Seime prasidėjo dar 2013 metais. Pirminiai projekto iniciatoriai buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Finansų ministerija. Niekada nedalyvavo nei šio įstatymo projekto rengime, nei buvo Lietuvos Respublikos Seime rengiamų pataisų autorius. Vienos iš pataisų autoriai buvo Seimo nariai A. S. ir R. S.. Y frakcija Lietuvos Respublikos Seime nuo pat projekto svarstymo pradžios griežtai pasisakė prieš šį įstatymą. Remiantis Y programinėmis nuostatomis, Y visada skeptiškai vertina bet kokio pobūdžio ribojimus. Taip pat buvo įsitikinę, kad atsiskaitymų grynais ribojimas gali turėti neigiamos įtakos šalies ekonomikai, sumažinti jos patrauklumą. Gali sumažėti atvykstančių kitų šalies piliečių noras pirkti Lietuvoje brangesnes prekes. Dar vienas labai rimtas argumentas, kuris buvo Y išsakytas Seimo posėdžių salėje, buvo tai, kad Šengeno ekonominėje erdvėje laisvai judėti galima disponuojant 10 000 eurų suma, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekė, kad draudimo atsiskaityti grynaisiais viršutinė riba būtų 3 000 eurų. Manė, kad toks ribojimas neturi jokios logikos. Kitos Šengeno valstybės pilietis į Lietuvą galėjo įsivežti 10 000 eurų grynaisiais, o pirkti Lietuvoje galėtų tik iki 3000 eurų. Todėl siekė ir palaikė visas iniciatyvas, kurios nustatytų didesnę atsiskaitymų grynaisiais ribą. Būtų labai keista ir nesuprantama, jeigu Y, pasisakantys už mažesnį ekonominį reguliavimą, laisvą rinką, būtų tapę šio įstatymo šalininkais. Taip pat buvo įsitikinę, kad toks nepagrįstas ribojimas galėjo padidinti šešėlinę ekonomiką. Tokie buvo jų nuoseklios elgsenos motyvai, o ne kokie prašymai ar išskaičiavimai. Jo veiksmai Seime svarstant Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą bei A. S. ir R. S. užregistruotą pasiūlymą šiam įstatymui nebuvo įtakoti nei R. K., nei kitų asmenų. Taip pat jis asmeniškai neįtakojo kitų Seimo narių, kad jie vienaip ar kitaip balsuotų dėl šio pasiūlymo. Taip pat jam nebuvo žinoma, kaip šis pasiūlymas galėtų būti naudingas R. K. ar X. Kaip ir dėl aukščiau minėtų jo teisės aktų projektų svarstymų, taip ir dėl šio, jis jokio kyšio negavo. Kaip Seimo narys šią pataisą palaikė remdamasis Y partijos programa ir savo įsitikinimais.
  Dėl jam inkriminuojamų kyšių kaltės nepripažįsta.
  Dėl „Alfa Savaitė“ transliuotos laidos 2015 m. spalio 25 d. paaiškino, kad yra kaltinamas ir tuo, kad iš R. K. 2015 m. spalio 25 d. savo ir politinės partijos Y naudai priėmė neva nematerialų kyšį – dalyvavo laidoje „Alfa Savaitė“. Jis yra pirmas Lietuvos istorijoje buvęs partijos (duomenys neskelbtini) bei Seimo narys, kuris teisiamas už dalyvavimo laidoje faktą. Kitaip tariant, baudžiamojoje byloje yra persekiojamas už žodžio laisvę, teisę į kurią kiekvienam valstybės piliečiui garantuoja pamatiniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai. Yra įsitikinęs, kad šis kaltinimas savo esme yra antikonstitucinis. Jis kaltinamas ne tik dalyvavimo faktu, bet ir jo pasisakymo turiniu. Subjektyviai nuspręsta, kad po jo pasisakymo minėtoje laidoje padidėjo jo ir partijos autoritetas, nes palankiai buvo nušviesta, neaišku, dėl ko preziumuojama, kad naudą gavo E. M. ir Y. Buvo viešas, gerai žinomas asmuo, dažnas televizijos laidų pašnekovas. Galbūt jo dalyvavimas minėtoje TV laidoje, priešingai, padidino „Alfa Savaitės“ žiūrovų auditoriją. 2015 m. spalio 24 d. minėtos laidos išvakarėse Vilniuje įvyko Y suvažiavimas, kuriame buvo išrinktas naujai dviejų metų kadencijai partijos pirmininku. Tai pakankamai svarbus įvykis Lietuvos politinei bendruomenei, ir būtent todėl buvo kviečiamas į laidą, kad išdėstytų partijos prioritetus ir planus per artimiausius dvejus metus, taip pat papasakotų apie artimiausius darbus bei vertintų politinę situaciją. Tiek metų būdamas politikoje tikrai žino, kad visų svarbiausių partijų pirmininkai, kai jie yra išrenkami, yra kviečiami į televizijos laidas, ir tai yra normali praktika. Būtų keista, jeigu politikai, būdami viešieji asmenys, vengtų bendravimo su žiniasklaida. Taip pat yra normali praktika, kada pirmuosius partijos asmenis į laidas kviečia žiniasklaidų vadovai, redaktoriai, žurnalistai. Kaip išrinktas partijos pirmininkas buvo kviečiamas ir į kitas žiniasklaidos priemones, dalyvauti įvairiose laidose buvo jo, kaip viešo asmens, pareiga. Remiantis partijos užsakymu LAWvsPRESS atliktu monitoringu 2015 m. lapkričio 17 d. – 2015 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu žiniasklaidoje pasisakė arba buvo paminėtas 117 kartų. Čia tik nedidelė iliustracija apie tuometines jo viešos raiškos apimtis. Bet kurio viešo asmens pakvietimas į laidą prie tam tikrų aplinkybių baudžiamąja prasme gali būti traktuojamas kaip kaltinimas davus arba gavus kyšį. Minėtu laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, o jie negali būti persekiojami už savo pasisakymus.
  Dėl A. G. ir „KL“ paaiškino, kad yra kaltinamas ir tuo, jog neva gavo iš R. K. nematerialų kyšį, nes R. K. neva jo prašymu atkalbėjo jo tuometinį pirmąjį pavaduotoją A. G. (duomenys neskelbtini) viduje kurti „KL“ frakciją. Politikoje konkurencija yra normalus dalykas. Konkuruoja ne tik partijos tarpusavyje, bet ir politikai partijos viduje. 2015 m. spalio 24 d. vykusiame suvažiavime A. G. konkuravo su juo dėl partijos pirmininko pareigų. Pralaimėjęs konkurencinę kovą teisėtame partijos suvažiavime, A. G. ėmėsi aktyviai inicijuoti „KL“ frakcijos kūrimą partijos viduje, nors tuo pačiu E. M. iniciatyva buvo pasiūlytas partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju ir tame pačiame suvažiavime patvirtintas. Būdamas partijos vadovu ir veikdamas pagal partijos įstatus ir politinę nuovoką visada siekė, kad partija, kaip organizacija, būtų vieninga, gausėtų, stiprėtų ir kuo geriau pasirodytų rinkimuose. Tai buvo jo, kaip partijos pirmininko, pareiga ir prievolė. Būdamas politiku ir partijos vadovu, padarė prielaidą, kad A. G. noras kurti atskirą frakciją yra partiją silpninantis, o ne stiprinantis veiksmas. Jo pareiga buvo užtikrinti, kad partija nesiskaldytų dėl asmeninių ambicijų ir išliktų vieninga. Tos pačios, o kartais ir griežtesnės nuomonės laikėsi ir Y valdybos nariai bei kai kurie jo pavaduotojai. Ne kartą kaip partijos pirmininkas prašė A. G. nekurti frakcijos. Tai yra užfiksuota ir telefoninių pokalbių protokoluose. Vyko išimtinai vidinė partijos diskusija, kurioje dalyvavo daugybė partijos narių. Partija nėra uždara sekta, todėl ši diskusija išplito ir už partijos sienų, kas vėl gi demokratinėje partijoje yra normalu. Jo žiniomis, tas pats A. G. bendravo ne su vienu partijai nepriklausančiu asmeniu ir informuodavo apie savo planus bei partijos vidinį gyvenimą. Vėliau A. G. aktyviai siekė jį įtikinti, kad dar neįvykus rinkimams reikia pasidalinti valdžios postais ir apie tai aktyviai diskutuodavo ne tik partijos viduje, bet ir išorėje. A. G. domino ir premjero ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigos. Taip pat vienu metu A. G. aktyviai siekė būti Y rinkiminio štabo vadovu. Visada siekė A. G. kuo labiau integruoti į partijos gyvenimą, nors buvo pasigirdę raginimų šalinti jį iš partijos. 2016 m. pavasarį, vieno susitikimo su A. G. metu šio bute (duomenys neskelbtini), išgirdo siūlymą, kad dirbs kartu ir nebeskaldys partijos, jeigu jis pažadės kas mėnesį iš partijos biudžeto skirti 10 000 Eur, kaip politiko veiklos nušvietimui Lietuvos žiniasklaidoje. Šį pasiūlymą vėliau aptarinėjo su atskirais partijos rinkimų štabo nariais. Nesutinka su interpretacija jo atsakymą R. K. „pasakyk, kad neskaidytų partijos ir dirbtų bendrai“ traktuoti kaip prašymą. Kelia klausimą, ar nebuvo ir kitų priežasčių, nulėmusių A. G. atsisakymą steigti frakciją, ar A. G. naudinga tai, kad jis dalyvavo partijos pirmininko rinkimuose, kad būtų įsteigęs frakciją ir ilgainiui įkūręs kitą partiją, kad po teisėsaugos atliktų kratų jam iškart atsistatydinus iš partijos pirmininkų, A. G. tapo laikinuoju partijos pirmininku. Konkurentas A. G. visais būdais siekia nuversti teisėtai išrinktą pirmininką, viskas, kas naudinga pirmininkui, virsta kaltinimais jam ir partijai. Nesusilpninta partija prieš rinkimus yra traktuojama kaip R. K. nematerialus kyšis.
  Dėl gautos paskolos iš R. K. paaiškino, kad 90 000 eurų grynais pinigais jis 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje gavo iš R. K. kaip paskolą. Šie pinigai – 90 0000 eurų – yra iš anksto jo su R. K. aptarta R. K. jam suteikta paskola investicijai į nekilnojamąjį turtą. Tuo metu kaip tik jo šeima su jo žmonos sesers M. P. šeima ketino kartu dalyvauti varžytinėse įsigyjant nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 4 d., jis, jo žmona I. M., M. P. ir jos vyras T. P. kartu padavė paraišką SEB bankui 160 0000 eurų kreditui lygiomis dalimis gauti. Tokį kreditą SEB bankas sutiko jiems duoti, tačiau jiems netiko banko siūlomos didelės vartojimo kredito palūkanos, todėl imti kreditą atsisakė ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykusiose šio nekilnojamojo turto varžytinėse nesudalyvavo. Būtent dėl to, 2015 m. gruodžio 16 d. vakarienės metu jam privačiai dviese kalbant su R. K., t. y. jiems berūkant, jam papasakojo, jog jau yra investavęs į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), taip pat užsiminė apie ketinimus investuoti į kitą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat tuo pačiu metu jis R. K., be kita ko, paklausė, ar jis, esant poreikiui, paskolintų pinigų. 2016 m. gegužės 10 d., sėdėdamas automobilyje surašė 2016 m. gegužės 10 d. susitarimą (du egzempliorius), kuriame nurodė, jog vieneriems metams už 3 procentus palūkanų skolinasi iš R. K. 90 000 eurų sumą. Įsėdus į R. K. automobilį, jam perdavė paskolą, t. y. 90 000 Eur. R. K. automobilyje padavė į Lietuvos Respublikos Seimo popierinį aplanką įdėtą susitarimą dėl paskolos. Viename egzemplioriuje yra tik jo parašas, nes pasirašė ant abiejų egzempliorių, vieną perdavė R. K. ir, kiek žino, vienas paskolos susitarimas buvo su dviem parašais, kitas su vienu. Iš R. K. gautą paskolą padėjo į automobilio bagažinę. Tuo tarpu juodą rankinę, kurioje tarp kitų dokumentų buvo ir jo pasirašytas susitarimas dėl 90 000 eurų paskolos paėmimo, pasidėjo į automobilio saloną. Šioje rankinėje buvo ir vokas su 16 200 eurų grynais pinigais, įvairiomis kupiūromis. Tai – jo šeimos asmeniniai pinigai, kuriuos dar iki susitikimo su R. K. buvo pasiėmęs iš namų prieš keletą dienų. Juos visą šitą laiką nešiojosi su savimi, tam, kad juos perduotų žmonos seseriai M., kuri turėjo šiuos pinigus nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir juos paskirti dar vieno, bendrai su jos šeima ketinto pirkti buto (duomenys neskelbtini) įrengimui. 2016 m. gegužės 10 d. vakare, savo namo kieme, (duomenys neskelbtini) gautą paskolą parsinešė namo. Paskolos pinigus savanoriškai atidavė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, suvokdamas, kad tai teisėtai gauti pinigai, net neketindamas jų slėpti. Tai, kad tarp jo ir R. K. buvo paskoliniai civiliniai santykiai, patvirtina paskolos susitarimas, kuris užfiksuotas specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų vaizdo įrašymo kamera automobilio slaptos apžiūros metu 2016 m. gegužės 10 d., taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje bei pats paskolos su palūkanomis grąžinimo faktas.
  Dėl ryšio tarp naudos ir tariamo kyšio paaiškino, kad turėtų būti ryšys tarp veiklos rezultato ir tariamo atlygio. Jokio susitarimo dėl galimo kyšio tarp jo ir R. K. ar „X“ nebuvo. Visos kaltinimuose išvardintos priežastys už kurias, neva, buvo duodamas kyšis, nesirealizavo. Jeigu darytų prielaidą, kad pokalbiuose minimi teisės aktai kažkaip buvo naudingi R. K. ar X, tai nė vienas jų nebuvo priimtas, taip, kaip tariamai jie norėjo. Patriarcho skulptūra jau pradėta statyti priešais Nacionalinę Filharmoniją, o ne K. S. skvere, toliau važiuoja iš Vilniaus į Uteną senu betoniniu keliu, vartojimo kreditų smulki pataisa, eliminuojanti dvigubą kliento patikrinimą, atmesta, o visas įstatymas, sugriežtinantis kreditų išdavimą, priimtas, grynųjų pinigų atsiskaitymų įstatymas priimtas sugriežtinant atsiskaitymus. Kelia klausimą, už ką kyšis, kokiais motyvais jis duotas. Teigia, kad niekas neįvyko, tačiau dėl visa pikto į kaltinimus įrašyta, kad už išimtinę padėtį ir palankius sprendimus ateityje.
  UAB „X“ atstovas L. B. paaiškino, kad juridinis asmuo UAB „X“ nepripažįsta kaltės dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų. Paaiškino, kad Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais (įstatymo 1 straipsnis). Šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). UAB „X“ ir su juo susijusios bendrovės nevykdė jokios komercinės finansinės veiklos, kuri būtų susijusi su vartojimo kreditų teikimu, vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimu ar jų patikrinimu, kreditų, paskolų teikimu ar apskritai su finansinių paslaugų teikimu. UAB „X“ ir susijusių bendrovių veikla, ir verslo interesai yra koncentruoti visai kitose verslo srityse, niekaip nesusijusiose su vartojimo kreditų verslo sektoriumi. Todėl UAB „X“ neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso dėl Š. G. veiksmų teikiant, registruojant pasiūlymus, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisomis ar balsuojant už jas.
  Kaltinamajame akte 2-e, 3-e, 4-e ir 5-e epizoduose nurodyta, jog R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ (duomenys nesklbtini), partijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nariui E. M., už veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, taip pat jam kaip tarpininkui už poveikį Y frakcijos Seime nariams, kad jie balsuotų „už“ Seime svarstant ir priimant: Seimo nario Š. G. užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <…> pakeitimo, papildymo“, Seimo nutarimą Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis, Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“.
  Teiginys, jog Š. G. registruotas pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos buvo naudingas UAB „X“, neatitinka tikrovės. Taip pat tikrovės neatitinka ir teiginys, jog UAB „X“ buvo naudingas Seimo nutarimas Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto. Šiame Seimo nutarimo projekte nurodyta: Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 152 straipsnio 9 dalimi, nutaria: nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius-Utena“, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 tūkst. eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. UAB „X“ ir susijusios bendrovės nebuvo pateikę pasiūlymų dalyvauti projekte „Kelias Vilnius – Utena“, nebuvo atlikę ar užsakę kelio Vilnius – Utena ruožų rekonstrukcijos ir kitų projekte numatytų darbų sąmatų skaičiavimų, nebuvo įsigiję projektinių dokumentų, nebuvo atlikę jokių kitų paruošiamųjų veiksmų, kurie rodytų, jog UAB „X“ ar susijusios bendrovės apskritai rengtųsi dalyvauti šiame projekte ar juo bent domėtųsi. Neatlikus bent jau pirminių projektinių skaičiavimų yra apskritai neįmanoma numatyti, kiek galėtų kainuoti tokio sudėtingumo ir apimties projekto įgyvendinimas, ar toks projektas apskritai gali būti pelningas jį įgyvendinantiems dalyviams. Pažymi, jog net ir Seimui priėmus aptariamą nutarimą, ir numačius projekto finansavimo ribas, tai nereiškia, jog konkretus juridinis asmuo būtų dalyvavęs šio projekto įgyvendinime. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto dalyviai būtų buvę išrinkti tik įgyvendinus teisės aktų numatytas procedūras. Todėl UAB „X“ negalėjo būti suinteresuotas, jog Seimo nutarimo projekte būtų numatyta 169 300 tūkst. eurų ar kokia nors kita valstybės įsipareigojimų suma.
  Taip pat neatitinka tikrovės teiginys, kad UAB „X“ galėjo būti naudingas „2015-05-28 pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIlP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejus, didžiausią šiems atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius tarp asmenų galimą naudoti grynųjų pinigų sumą, atvejus, kai šie apribojimai gali būti netaikomi (įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta: „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta“. 2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymu buvo siūloma keisti 4 straipsnio 1 dalies formuluotę numatant, jog „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla”. Taigi, šis pasiūlymas buvo aktualus tik fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla ir tarpusavyje atsiskaito grynaisiais pinigais. Akivaizdu, jog nei įstatymo projektas, nei aptariamas pasiūlymas dėl įstatymo projekto niekaip nėra susijęs su UAB „X“ ir susijusių bendrovių vykdoma ūkine komercine finansine veikla bei atsiskaitymais. Fizinių asmenų, nesiverčiančių ūkine komercine veikla, tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais niekaip nėra susiję su UAB „X“ ir susijusių bendrovių vykdoma veikla ir interesais. UAB „X“ apskritai nėra aktuali grynųjų pinigų apyvarta ir atsiskaitymai grynaisiais pinigais, kadangi X ir susijusių bendrovių veikloje atsiskaitymai grynaisiais pinigais praktiškai nevyksta. Dėl paminėtų priežasčių UAB „X“ neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso dėl E. M. veiksmų, susijusių su nurodytais teisės aktais.
  Kaltinamajame akte 6-e epizode nurodyta, jog R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini), partijos valdybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nariui E. M., už veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“: „Seimo nario Š. G. užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <…>pakeitimo, papildymo“, Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), Seimo narių A. S. ir R. S. 2015-05-28 Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB „X“ naudingus politinius sprendimus.
  Dėl teiginių, jog UAB „X“ galėjo turėti suinteresuotumą priimant nurodytus du įstatymus bei Seimo nutarimo projektą, nepagrįstumo jau buvo pasisakyta. Niekuo nepagrįstas ir teiginys, jog UAB „X“ siekė „išimtinės padėties ir palankumo ateityje“. Šis juridinis asmuo nesiekė jokių išskirtinių ir palankių santykių su E. M..
  Kaltinamajame akte 7-e epizode nurodyta, jog R. K., siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) ir politinės partijos „Y“(duomenys neskelbtini), šios partijos valdybos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams –Y frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus –Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant: „Seimo nario Š. G. užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. Xl-1253 <…> pakeitimo, papildymo“, Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XI1P-2013(2), Seimo narių A. S. ir R. S. 2015-05-28 Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, o taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį.
  Dėl teiginių, jog UAB „X“ galėjo turėti suinteresuotumą priimant nurodytus du įstatymus bei Seimo nutarimo projektą, nepagrįstumo jau buvo pasisakyta aukščiau.
  Dėl paminklo Jonui Basanavičiui paaiškino, jog UAB „X“ dar 2015 m. pradžioje viešai pažadėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui Vilniaus miestui padovanoti dr. Jono Basanavičiaus skulptūrą pagal R. J. sukurtą eskizą. Istorijos, architektūros, paveldosaugininkų bei meno ekspertų nuomone, tinkamiausia vieta pasirinktai dr. J. Basanavičiaus skulptūrai – tiek istoriniu, estetiniu bei architektūriniais aspektais – K. S. skveras Vilniuje. 2015 m. lapkričio 20 d. Kultūros ministerijoje vykusiame posėdyje komisija Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje parinkimo ir pastatymo klausimams nagrinėti balsų dauguma pritarė rekomenduoti paminklą statyti dabartiniame sostinės K. S. skvere. Posėdyje išsakyti pagrįsti argumentai dėl kitų siūlytų vietų paminklui sostinėje netinkamumo. Nors Vilniaus miesto savivaldybė siūlė paminklą statyti priešais Nacionalinę filharmoniją, komisijos nariai, įvairių sričių specialistai – paveldosaugininkai, istorikai, archeologai, muziejininkai, kiti kompetentingi Lietuvos valstybės istorijos procesų tyrinėjimo ir įamžinimo specialistai – šiai savivaldybės pasiūlytai paminklo vietai nepritarė. Taip pat komisija nutarė atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės dėmesį dėl lėšų Lietuvos valstybės šimtmečio įprasminimui užtikrinimo. Komisijos rekomendacinis sprendimas turėjo būti perduotas Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybei, Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos Seimui. Taigi, akivaizdu, kad dr. J. Basanavičiaus skulptūros pastatymo vieta buvo ne UAB „X“ interesas, bet viešas specialios komisijos išsakytas interesas ir rekomendacija atitinkamus sprendimus priimančioms institucijoms. Valstybei ir visuomenei reikšmingo paminklo pastatymo privataus juridinio asmens lėšomis, t. y. dovanojimo visuomenei, faktas apskritai negali būti vertinamas kaip juridinio asmens materialinė nauda ar nematerialus interesas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, juridinis asmuo atlikdamas tokį dovanojimo veiksmą materialios naudos negauna, jokių savo nematerialių verslo interesų netenkina, tai tik parodo, kad juridinis asmuo veikia socialiai atsakingai ir savo lėšomis neatlygintinai, nesiekdamas jokios naudos ar interesų, finansuoja valstybei ir visuomenei reikšmingų kultūros objektų pastatymą.
  Kaltinamajame akte nurodoma, jog kyšiai Š. G., E. M. ir V. G. buvo duodami įvairiomis formomis – užmaskuoti kaip finansinė parama viešosioms įstaigoms, užmaskuoti kaip nuolaida reklamos paslaugoms, išreikšti nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma (pasisakymai per televiziją bei asmeninis poveikis trečiajam asmeniui), bei tiesiogiai kaip piniginės lėšos bei alkoholinio gėrimo butelis. UAB „X“ atstovas paaiškino, jog šie teiginiai nėra pagrįsti.
  Kaltinamajame akte 2-e ir 3-e epizoduose nurodyta, jog R. K. E. M. „2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš UAB „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“. Tokie teiginiai nėra pagrįsti ir apskritai laikytini nelogiškais. Valstybės politiko dalyvavimas ir pasisakymas viešosios informacijos rengėjo vedamoje televizijos laidoje, kuri yra skirta politinio pobūdžio klausimams nagrinėti, yra kasdienė, natūrali visuomenės informavimo priemonės veikla, kuri atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. tai yra teisėta veikla siekiant informuoti visuomenę. Kaltinamajame akte nurodyta laida (duomenys neskelbtini) buvo kassavaitinė laida ir beveik kiekvienoje laidoje laidos vedėjo kvietimu dalyvaudavo vienas ar kitas valstybės tarnautojas ar politikas, pašnekovus laidos vedėjas savo nuožiūra parinkdavo priklausomai nuo to laikotarpio politinių aktualijų ar kitų visuomenei svarbių įvykių, apie kuriuos ir siekiama pateikti įvairiapusišką informaciją. Pateikiamas sąrašas politikų ir valstybės tarnautojų, kurie 2015 – 2017 m. dalyvavo laidoje (duomenys neskelbtini), t. y. kurie, vertinant pagal kaltinamojo akto logiką, taip pat gavo ekonominės vertės neturinčią naudą. Iš šių sąrašų matyti, jog „Y“ pirmininkas, Seimo narys E. M. per 3 metus laidoje (duomenys neskelbtini) dalyvavo penkis kartus. Tuo tarpu kiti politikai – kitų politinių partijų pirmininkai, Seimo nariai, ministrai šioje laidoje dalyvavo gerokai daugiau kartų, pvz. politinės partijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, Seimo narys G. L. per 3 metus laidoje dalyvavo 7 kartus, Ministras Pirmininkas S. S. dalyvavo net 12 kartų, Užsienio reikalų ministras L. L. dalyvavo 5 kartus. Šioje laidoje dalyvavo abu aptariamu laikotarpiu Ministro Pirmininko pareigas ėję asmenys – A. B. ir S. S. (kuris buvo dažniausias laidos dalyvis). Per 3 aptariamus metus laidoje dalyvavo dauguma atitinkamais laikotarpiais ministrų pareigas ėjusių asmenų: L. L., J. O., V. Š., E. M., B. M., A. V., M. S., V. B., R. K., K. N.. Kaip matyti iš pateikto sąrašo, laidoje dalyvavo Seimo nariai: A. M., V. G., I. D., A. K., R. Š., R. K., P. U., I. Š., D. Š.. Dalyvavo ir Europos Parlamento nariai A. G., V. U., B. R., V. M., Europos Komisijos narys V. A.. Šioje laidoje dalyvavo įvairių politinių partijų vadovai: partijos (duomenys neskelbtini) pirmininkai A. K. ir G. L., partijos U pirmininkai V. U. ir V. M., (duomenys neskelbtini) pirmininkas R. K.. Todėl ir E. M., kaip vienos iš politinių partijų pirmininko, Seimo nario dalyvavimas šioje laidoje yra natūralus ir neišsiskiriantis iš bendro konteksto. Pažymi ir tai, jog laidoje (duomenys neskelbtini) dalyvavo aukščiausi Lietuvos teisėsaugos institucijų bei teismų vadovai: Generalinis prokuroras E. P., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. N., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Ž., Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas G. G.. Todėl byloje turėtų būti išsiaiškinta, ar visų nurodytų asmenų (Ministrų Pirmininkų, Seimo narių, Europos Parlamento narių, partijų vadovų, teismų vadovų, Generalinio prokuroro, VSD vadovo) dalyvavimas laidoje (duomenys neskelbtini) nebuvo kyšis jiems, ar tokiu būdu jiems nebuvo suteikta nemateriali, neturinti ekonominės vertės rinkoje asmeninė nauda, ar tokiu būdu nebuvo didinamas jų kaip politikų ir jų atstovaujamų politinių partijų politinis autoritetas, ar buvo palankiai nušviesta jų politinė veikla. Pagal logikos dėsnius negali būti, kad E. M. dalyvaudamas laidoje gavo nematerialią, neturinčią ekonominės vertės rinkoje asmeninę naudą, buvo didinamas jo kaip politiko ir jo atstovaujamos politinės partijos politinis autoritetas, o visi kiti politikai daugybę kartų dalyvaudami toje pačioje laidoje tokios nematerialios naudos negavo. Juridinio asmens atstovas taip pat paaiškino, jog UAB „X“ niekada ir jokiu būdu nedarė įtakos laidos (duomenys neskelbtini) rengėjų rengiamos laidos turiniui, UAB „X“ niekuomet nebuvo informuojamas, kokie asmenys bus kviečiami dalyvauti konkrečioje laidoje, kokios bus nagrinėjamos temos ir pan. Tokių klausimų UAB „X“ valdymo organai niekada nesvarstė ir dėl jų niekada nebuvo priėmę jokių sprendimų. Laidos turinys, temų parinkimas, kviestinų asmenų parinkimas yra išimtinai laidos vedėjų kompetencija.
  Kaltinamajame akte 4-e ir 5-e epizoduose nurodyta, jog R. K., „vykdydamas E. M. prašymą, 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB „X“ priklausančių UAB „X“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „A. M.“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti (duomenys neskelbtini) frakciją. Dėl tokių R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų, politikas A. G. nuo šio politinei partijai Y ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš UAB „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Y. UAB „X“ atstovo manymu, tokie kaltinamojo akto teiginiai apskritai yra sunkiai logiškai paaiškinami. Juridinis asmuo nežino ir negali žinoti apie dviejų tarpusavyje pažįstamų fizinių asmenų pokalbį, vykusį poilsiavietėje prie ežero, vartojant alkoholį. Kaltinamajame akte įvardintos UAB „X“, UAB „AM“, UAB „LN“ yra privatūs juridiniai asmenys, kurie negali turėti jokių valdingų įgalinimų ar įtakos tretiesiems fiziniams asmenims, juolab politikams, kaip šiuo atveju – Europos Parlamento nariui, turtingam verslininkui. Jeigu R. K. ir bendravo su A. G., tai jis veikė kaip fizinis asmuo, aplinkybėmis, kurios juridiniam asmeniui nežinomos, o ne kaip UAB „X“, UAB „MG“, UAB „AM“, UAB „LN“ atstovas.
  Kaltinamajame akte 6-e ir 7-e epizoduose nurodyta, jog R. K., 2016 m. gegužės 10 d., automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone, tiesiogiai E. M. davė kyšį – 106 200 eurų bei 72 eurų ir 99 centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį. Juridinio asmens atstovas pareiškė, jog šios aplinkybės UAB „X“ nėra žinomos. Nei UAB „X“, nei kiti juridiniai asmenys, kurie yra įvardinti kaltinamajame akte – UAB „X“, UAB „MG“, UAB „AM“, UAB „LN“, nėra išmokėję R. K. jokių grynųjų pinigų. Šiuose juridiniuose asmenyse atsiskaitymai grynaisiais pinigais 2015 metais apskritai nevyko, t. y. nebuvo jokios grynųjų pinigų apyvartos. Jeigu E. M. buvo perduotos grynosios piniginės lėšos, tai šios lėšos neturi jokio sąryšio su UAB „X“ ar susijusiomis bendrovėmis, šios lėšos nebuvo juridinių asmenų nuosavybė, nebuvo išduotos ar perduotos R. K.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. alkoholio butelį pirko pats kaip fizinis asmuo, už asmenines lėšas. R. K., jeigu jis atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, negalėjo veikti kaip UAB „X“ atstovas, nes šis juridinis asmuo R. K. nebuvo suteikęs nei įgalinimų veikti UAB „X“, nei nebuvo suteikęs kyšio dalyko –nurodytų piniginių lėšų ir alkoholio butelio.
  Juridinis asmuo – politinė partija „Y“, atstovaujama atstovo R. J., nepripažino savo kaltės. Paaiškino, kad kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurių esmė yra atitinkamų vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusių asmenų, taip pat ir Politinės partijos pirmininko ir šios partijos frakcijos Lietuvos Respublikos Seime seniūno E. M., kurie veikė šio juridinio asmens vardu ir kurie turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, galimai neteisėti veiksmai, neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su politinės partijos pagrindine veikla – skleisti ir įgyvendinti šiuolaikinio liberalizmo ir pilietinės visuomenės idėjas, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, aktyviai dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, padėti partijos nariams dalyvauti politinėje veikloje, kaip tai numatyta politinės partijos įstatų 5 punkte. Politinė partija, įgyvendindama savo tikslus, niekada ir su niekuo nederino jokių veiksmų, kurie yra uždrausti Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose. Politinė partija kaip savo narių politinius interesus tenkinantis juridinis asmuo, siekdama, kad jos nariai savo veiklą grįstų savanoriškumo, demokratiškumo, atvirumo ir solidarumo kriterijais, griežtai atsiriboja nuo šioje byloje minimų kaltinamųjų veiksmų, kuriuos šie asmenys atliko, esą, politinės partijos vardu ir (ar) naudai. Juridinis asmuo taip pat pažymi, kad gerbdama kitų šioje byloje kaltinamųjų teisę į gynybą, nekaltumo prezumpcijos statusą, šiuose parodymuose nepasisako ir niekaip nevertina kaltinamųjų veiksmų atitikties baudžiamojo įstatymo reikalavimams.
  Kaltinimuose (2 veika) nurodoma, kad politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs valstybės tarnautojas E. M., 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos naudai, 2015 m. spalio 21 d. pažadėjo ir susitarė priimti bei 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. priėmė kyšį, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau, ir kitam asmeniui forma, t. y. 2015 m. spalio 25 d., 19.00 val., transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini) buvo palankiai nušviesta politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. politinė ir partinė veikla ir šios politinės partijos politinė veikla, tokiu būdu gavo kitokios naudos sau ir kitam asmeniui t. y. politinei partijai. Kaip gali suprasti iš kaltinimuose pateiktų formuluočių, E. M. minėtą kyšį gavo už tai, kad jis asmeniškai balsuotų „už“ Seime svarstant ir priimant: 1) Seimo nario Š. G. pateiktą „Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 […] projekto Nr. XIIP-3370(2)“; 2) Seimo nutarimą dėl 169 300 000 Eur vertės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Nr. XIIP-2Q13(2), kitus teisės aktų projektus. Be to, kaltinimuose nurodoma (4, 5 veikos), kad E. M., tęsdamas savo veiksmus, 2015 m. lapkričio 3 d. susitarė ir 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė kyšį išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje iš R. K., kad šis, esant E. M. prašymui, pateiktų reikalavimus, dėl kurių politikas A. G. atsisakytų nuo E. M. ir juridiniam asmeniui nepalankaus politinio sprendimo, t. y. (duomenys neskelbtini) frakcijos kūrimo. Politinė partija pareiškė, kad nei E. M. politinei partijai ar politinės partijos frakcijai Seime, nei politinė partija ar politinės partijos frakcija Seime, nei kiti politinės partijos valdymo organai (suvažiavimas, taryba ar valdyba) E. M. nenurodė, nedavė ir nekoordinavo, kaip turi būti balsuojama svarstant Seime teisės aktų projektus Nr. XIIP-3370(2) ir Nr. XIIP-2013(2). Klausimai dėl balsavimo už šiuos teisės aktų projektus nebuvo svarstomi nei politinės partijos valdymo organų viduje, nei politinės partijos „Y“ frakcijoje Seime. Atitinkamai, politinė partija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo būti atsakinga už paties E. M. asmeninės motyvacijos pagrindu galimai prisiimtus „įsipareigojimus“ UAB „X“.
  Juridinis asmuo pažymi, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas politinei partijai nėra teisingas teisiniu ir faktiniu požiūriu jau vien todėl, kad nėra aišku, kodėl politinė partija, kaip juridinis asmuo, turi būti persekiojama už tai, kad buvęs politinės partijos pirmininkas galimai veikė nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kiek tai susiję su šios politinės partijos frakcijos Seime veikla svarstant ir priimant teisės aktų projektus. Nurodo, kad iki šiol neaišku, ką pasitelkdamas – politinę partiją, o jeigu taip – kurį partijos valdymo organą, ar partijos frakciją Seime veikė kaltininkas – fizinis asmuo. Nuo to priklauso ir tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas kalbant apie juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės formaliuosius pagrindus bei sąlygas, apibrėžtas BK 20 straipsnyje. Atkreipia dėmesį, kad E. M., kaip tuometinio politinės partijos vadovo, veikla viešumoje ir santykiuose su žiniasklaidos priemonėmis niekaip negalėjo būti kontroliuojama, jai nepritariama ar varžoma, kadangi politinei partijai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokių susitarimų, pažadų pagrindu E. M. dalyvaus žiniasklaidos priemonėse, kuriose pristatinės ne tik savo, bet ir vadovaujamos politinės partijos veiklos situaciją ir perspektyvas. Pats dalyvavimas žiniasklaidos priemonėse viešai nėra savaime neteisėtas, tačiau politinė partija kartu atsiriboja nuo E. M. veiksmų, jeigu tokie veiksmai buvo atlikti tam tikrų susitarimų ar pažadų UAB „X“ naudai pagrindu ar interesais. Politinė partija pabrėžė, kad nei jai, nei jokiems partijos organams, nei partijos dalyviams – politinės partijos „Y“ nariams, vadovybei (matomai, išskyrus patį E. M.) nebuvo žinomi kokie nors E. M. politinių ambicijų pagrindu susiformavę ir realizuoti ketinimai, kitokie veiksmai, kiek tai susiję su A. G. sprendimu atsisakyti politinei partijai nepalankaus politinio sprendimo – (duomenys neskelbtini) frakcijos įkūrimo. Politinės partijos dar ikiteisminio tyrimo metu pateikti įrodymai, t. y. susirašinėjimas el. laiškais, jau po 2015 m. lapkričio 4 d. rodo, kad politinės partijos atstovai susirašinėjo, kitaip kontaktavo su A. G., kiek tai susiję su frakcijos (duomenys neskelbtini) įkūrimo klausimais. Be to, iš byloje pridėto politinės partijos 2015 m. spalio 24 d. VIII suvažiavimo protokolo (10 klausimas. Partijos pirmininko rinkimai) matyti, kad tai buvo vienintelis kartas, kuris tapo žinomas partijai, kad politinės karjeros apogėjuje susirungė du politinės partijos nariai – E. M. ir A. G.. Protokolo turinys liudija, kad tarp šių dviejų politikų nebuvo aiškios politinių požiūrių sankirtos, galimų nesutarimų ir pan. Iš protokolo nematyti, kad A. G. iš anksto planavo ir viešino idėjas apie frakcijos (duomenys neskelbtini) įkūrimą politinėje partijoje. Taigi ir šie duomenys paneigia kaltinimus, kad E. M., veikdamas kartu su R. K., kiek tai susiję su A. G. iniciatyvų pašalinimu iš politinės veiklos, tai darė politinės partijos vardu, naudai ar su partijos žinia arba pritarimu. Kartu šie duomenys liudija, kad politinė partija net numatyti ar įtarti negalėjo apie kokius nors E. M. ketinimus, susitarimus su R. K. A. G. politinių ambicijų menkinimo klausimais, kaip tai apibrėžiama kaltinamajame akte. Politinė partija įsitikinusi, kad kaltinimuose minimi epizodai, susiję su E. M. ir R. K. veiksmais A. G. ketinimams įkurti frakciją (duomenys neskelbtini), yra E. M. asmeninės politinės ambicijos iliustracija, nieko bendro neturinti nei su politinės partijos veikla Seime, nei partijos viduje, nei Seimo frakcijoje. Nėra jokios objektyvios ir nesubjektyviai interpretuojamos informacijos ar duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidas, kad politinė partija, veikdama per E. M., priėmė kyšį bei vykdė prekybą poveikiu.
  Kaltinimuose nurodoma 6 veika, kad politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs valstybės tarnautojas – E. M., nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., tiesiogiai savo ir politinės partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 106 000 Eur, pažadėjęs, kad pasinaudojęs savo kaip Seimo nario tarnyba, juridinio asmens pirmininko ir šio juridinio asmens Seime frakcijos seniūno įgaliojimais ir turima tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime nariams, paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad šie vykdydami įgaliojimus balsuotų „už“ UAB „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant kaltinimuose nurodomus teisės aktų projektus ar pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, kitų politinių sprendimų. Atitinkamai E. M. 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., tiesiogiai iš R. K. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 106 000 Eur. Atitinkamai politinei partijai reiškiami kaltinimai ir dėl to, kad partija neva vykdė prekybą poveikiu analogiškai E. M. veiksmams. „Y“ pareiškė, kad kaip ir buvo nurodyta, jam niekuomet nebuvo žinomi jokie E. M., kuris vykdė juridinio asmens pirmininko, (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime seniūno funkcijas, veiksmai, kurie kaltinimuose įvardijami kaip pažadų UAB „X“ formulavimas apie tai, kad pasinaudos tikėtina ar tariama įtaka siekiant vienaip ar kitaip balsuoti už nurodytų teisės aktų projektų ar pasiūlymų dėl teisės aktų projektų svarstymą ir priėmimą Seime. E. M. šių kaltinimų epizode dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje, niekuomet nederino klausimų politinės partijos viduje, nesprendė šių klausimų su partijos valdybos organais ar administracija, kad taptų žinoma, jog esą E. M. veikia UAB „X“ interesais, įtakoje ir pan. Tai, kad E. M. galimai šiuos veiksmus atliko nepriklausomai nuo partijos valios ir žinojimo, rodo, jog šie E. M. veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su partijos veikla, ypač turint omenyje, kad partijos pirmininkas visuomet dalyvauja partijos tarybos ir valdybos veikloje.
  Dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2) teisėkūros proceso Seime pažymėjo, kad iš viešai prieinamos informacijos, skelbiamos oficialioje Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje, matyti, jog politinė partija oficialiai neteikė savo pozicijos svarstant minėto teisės akto projekto turinio ir formos klausimus. Balsuojant dėl minėto teisės akto priėmimo (duomenys neskelbtini) Seime frakcija balsų dauguma šio teisės akto nepalaikė. Partija sprendžia, kad tokia situacija susiklostė ir kalbant apie Seimo nario Š. G. pateikto Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo atitinkamų nuostatų projekto Nr. XIIP-3370(2) likimą. Politinė partija sprendžia, kad kaltinimuose nurodomi su partija siejamų asmenų veiksmai buvo nukreipti išvien asmeninės (materialiąja ar nematerialiąja išraiška) naudos gavimui, savo įvaizdžio gerinimui, kitokių interesų tenkinimui ir t. t.
Dėl kaltinamojo R. K. suinteresuotumo dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų ir atliktų veiksmų
4.1. Įrodymai
Kaltinamojo R. K. suinteresuotumas Vartojimo kredito įstatymo pataisomis buvo aptartas dėl kaltinimo jam veikus su Š. G.. Dėl šios priežasties įrodymų visuma, sietina su nagrinėjamu aspektu, nebekartojama, dėstomi anksčiau neaptarti.
Liudytoja I. Š. dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų paaiškino, kad 2013 m., kai Lietuvos bankas perėmė vartojimo kreditų rinkos priežiūrą, ji pradėjo dirbti valdyboje. Stebėdami procesus, kurie vyksta toje rinkoje, matė, kad rinka pasižymi labai dideliu augimu, labai sparčiai auga išduotų kreditų apimtys ir skaičiai. Tuo pačiu matė, kad vyksta ir nepageidautini procesai, kurie sąlygoti spartaus rinkos augimo. Matė, kad didėja pradelstų mokėjimų skaičius, yra žmonių, kurie ima naujus kreditus, kad apmokėtų senus, matė jaunų žmonių įsiskolinimų augimą. Norėjo įspėti politikus ir pasiūlyti teisės aktų pakeitimus, kurie galėtų tuos neigiamus reiškinius sumažinti ar suvaldyti. 2013 m. rudenį Lietuvos bankas pateikė įstatymo projektą. Jį pateikė Finansų ministerijai, taip pat Seimo Finansų biudžeto komitetui, kadangi pagal teisėkūros procedūrą Vyriausybė gali inicijuoti įstatymų projektus, tačiau tą taip pat gali daryti ir Seimo nariai. Ilgą laiką jų siūlymai nesusilaukė jokio dėmesio. Po metų Seime pradėjo veikti grupė, kuri buvo sudaryta iš Seimo narių ir Lietuvos banko, Finansų ministerijos atstovų, jai vadovavo B. B. Darbo grupė buvo įpareigota parengti įstatymo pataisas, liudytoja dirbo Lietuvos banko pateiktų pasiūlymų pagrindu. Darbo grupės darbai truko iki 2015 m. birželio mėnesio, kai projektas pagaliau buvo įregistruotas Seime oficialiai, buvo pateiktas, tuomet prasidėjo oficialus svarstymas ir priėmimas. Tų stadijų metu pasitaikydavo, kad, kai būdavo numatyta plenariniame posėdyje, klausimas dingdavo iš plenarinio posėdžio darbotvarkės, paskui vėl atsirasdavo, paskui vėl dingdavo. Buvo jausmas, kad yra daug nenoro, kad įstatymo projektas būtų priimtas. Pasiūlymas buvo keičiamas, nes svarstant įstatymo projektus visada būna skirtingi interesai, pasiūlymų buvo įvairių ir įvairaus reikšmingumo. Kai kurie buvo procedūriniai, kai kurie techniniai. Jie, kaip iniciatoriai, buvo linkę su sutikti, kad kai kurias nuostatas reikia pakeisti, nes nepretendavo į kažkokį absoliutų žinojimą, bet viena nuostata buvo esminė, dėl jos buvo daugiausia diskusijų: pareiga kreditų davėjui įsitikinti, kad klientas yra pakankamai mokus ir galės tą įsipareigojimą aptarnauti. Tai buvo absoliuti nuostata, visos kitos buvo tik pagalbinės. Pagrindinė problema buvo, kad kliento mokumas būtų įvertintas deramai. Dėl šios nuostatos turėjo daug diskusijų ir buvo teigiančių, kad šios nuostatos reikia atsisakyti, nes neva ji prieštarauja Europos Sąjungos rinkos teisei, kas visiškai nebuvo tiesa, tačiau darbo grupė paliko ją įstatymo projekte, kuris buvo įregistruotas. Vėliau jau įstatymą svarstant Seime buvo keliamas klausimas, kad tą nuostatą pakeisti jau atskiromis Seimo narių iniciatyvomis arba verslo asociacijų iniciatyvomis, bet tam nebuvo pritarta ir įstatymas buvo priimtas su ta nuostata, kuri, jos manymu, buvo svarbiausia. Tai buvo tas straipsnis, kuris kalba apie vartotojo kreditingumą. Darbo grupėje buvo B. B., A. P., Finansų ministerijos atstovė V. M., V. G. ir K. G., bet bijo suklysti, ar jis tikrai buvo darbo grupėje, ar komitete svarstant. R. Š. buvo darbo grupės narys, bet darbo grupė pradėjo veikti, kai vyko mero rinkimai. Š. G. pakeitė R. Š. darbo grupėje, bet jo posėdžiuose nematė. Vartotojų kredito asociacijos teikė savo pasiūlymus, jos buvo dvi, viena pritarė reguliavimo keitimui, kita ne. UAB „4f“ atstovas aktyviai dalyvavo posėdžiuose Seime. Darbo grupėse yra išklausomos skirtingos nuomonės, nes nuo pirmininko labiausiai priklauso, kam suteikiamas žodis, tai G. V. dažnai dalyvaudavo darbo grupės posėdžiuose, jis sakydavo, kad Lietuvos banko pasiūlymai neproduktyvūs, žalingi ir kad šių siūlymų Seimas neturėtų svarstyti. Tai labai paprastas verslo interesas. Darbo grupės posėdžiuose su G. V. dalyvaudavo advokatai L. S., P. A., asociacijos, kuriai priklausė „4f“, vadovas L. V..
Pagrindinė Š. G. pataisa – dėl būsimo skolininko mokumo vertinimo, tai buvo tokia pati pataisa, kokią prieš tai teikė Vartojimo kreditų asociacija ir paremta tais pačiais motyvais. Tas pasiūlymas buvo teikiamas ir tada, kai projektas buvo įregistruotas Seime ir tada, kai po svarstymo buvo teikiamas priėmimo stadijoje. Seimas ir komitetas nė vieno karto šios pataisos nepalaikė. Ši pataisa buvo dėl esminės, minėtos, nuostatos. Mokumo įvertinimas preziumuoja, kad reikia patikrinti duomenis, tai reiškia, kad negalima skolinti neįvertinus pasekmių. Dėl to pakeitimo rinkos augimas buvo gana smarkiai apribotas. Priėmus vartojimo kredito įstatymą su 8 straipsnio pakeitimu kito rinka. Statistika skelbiama Lietuvos banko statistikoje, bet poveikis rinkoje pasimatė greitai. 2016 m. antrame pusmetyje matėsi, kad smarkiai pakeitė kryptį augimas ir problemos, kurios lydėjo smarkų augimą iki įstatymo pakeitimo. Pradelsti mokėjimai, jaunimo skolinimas pradėjo ženkliai mažėti, lyginant su tuo, ką matė 2013 m. Šie verslai buvo vieni iš didžiausių reklamos užsakovų ir tikriausiai ne vien tik (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos priemonėse, bet ir apskritai. Natūralu, kad labai didelius reklamos biudžetus šioms įmonėms turėti leido labai dideli pelningumai, nes grąžos buvo labai didelės. Kai turi didelius pelningumus, galima turėti labai didelius reklamos biudžetus ar lobistams pasitelkti, ar tiesiog reklama propaguoti savo pozicijas. Buvo daug įvairių tekstų, kuriuos vertintų kaip užsakomuosius, daugiau buvo neigiamo dėmesio apie Lietuvos banko siūlymą medijoje, bet įstatymas vis dėlto buvo priimtas. Kai buvo svarstomos pastabos ir pasiūlymai, tai K. G. palaikė Lietuvos banką ir galbūt ne visiškai mandagiai bendravo su žmonėmis, kurie siūlė keisti pataisas, pasiūlydamas jiems nekalbėti tokių dalykų. Lietuvos bankui atvirai niekas neoponavo. Paprastai buvo oponuojama dėl detalių. Kai prieinama prie detalių, kokių reikia pokyčių, tada gali atsirasti įvairių pasiūlymų, kurie keičia siūlymo esmę. B. B., kuris vadovavo darbo grupei, minėjo, kad šeimoje turėjo realių atvejų, ir jis siekė rezultato. Darbo grupė ilgą laiką nebuvo sudaryta, nebuvo jokio judesio, pats darbas pradėjo veikti tik 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pavasarį. Formaliai grupė tarsi buvo, bet posėdžiai nevyko. Kilo ginčai dėl įstatymo įsigaliojimo termino. Prieš priėmimą įstatymo terminas taip pat buvo šiek tiek pavėlintas, tačiau dėl techninių dalykų. Įstatymas buvo priimtas lapkričio mėnesį. Objektyvių problemų įsigalioti įstatymui sausio 1 d. buvo. Viskas nusikėlė dvejus metus, nes projektas ilgai nebuvo svarstomas. Ji nebuvo Seime tuo metu, kai įstatymo klausimas vis būdavo išimamas iš darbotvarkės, tai negali tiksliai pasakyti, tokius klausimus sprendžia valdyba, kartais komiteto pirmininkas gali paprašyti. Kokios priežastys buvo pagrindinės, negali pasakyti.
Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, be kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 10 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tarp jų yra ir šie elektroninio pašto laiškai:
2015 m. rugsėjo 28 d., 13.52 val., K.: „Sveikas, G., Tre?iadien? b?usiu Kaune. Gal apie 13,15 – 13,30 galim trumpam psimatyt? Gal??iau u?sukt R.“ (t. 25, b. l. 49,98).
2015 m. rugsėjo 28 d., 18.35 val., V.: „Labas, Zinok mane tre?iadieni U. i Ryga issikviete, turiu raportuoti kas Lietuvoj vyksta. Nes V. K. Pataisos nuspresta skubos tvarka priimti, tai tre?iadieni lemiamas BFK pos?diss, o ketvirtadieni jau Balsavimas saleje. Tai dabar labai karstas laikas, nes yra labai geri pasi?lymai u?registruoti, bet didelis klausimas ar BFK ir Sale i juos atsi?velgs: (duomenys neskelbtini) G.“ (t. 25, b. l. 49,97).
2015 m. rugsėjo 29 d., 7.34 val., K.: „Ketvirtadien? Gali b?ti balsavimas „po svarstymo” o ne pri?mimas. Negerai, kad j?sø lobistai skatina skub?jim? matydami“gerus pasi?lymas“. Nepaisant to, kad, kaip sakai – u?registruoti labai geri pasi?lymai – praleid?iamas vienas esminis momentas: pri?mimo metu gali atsirasti naujos pataisos. Jei turi laiko ?iandien, galim sub?gti kavos vidury kelio R.“ (t. 25, b. l. 49-50,97).
2015 m. rugsėjo 29 d., 13.33 val., V.: „Cia ne musu lobistai, ta skuba visiems buvo didelis siurprizas ir dar praeita nakti daug blogu pasi?lymu staiga atsirado (kaip ir rasai). Dabar bandom gesinti gaisrus, bet sunku susigaudyti, kas prie ko dabar, nes is visu skirtinga informacija plaukia G.“ (t. 25, b. l. 50, 97).
2015 m. rugsėjo 29 d., 13.46 val., K.: „Gal Vilniuj esi? RK“ (t. 25, b. l. 50, 110).
2015 m. rugsėjo 29 d., 13.56 val., V.: „Kaune. Galim per skype pasiskambinti? (duomenys neskelbtini) mano nickas. Mane jau cia ?iniasklaida atakuoja del naujausiu pasi?lymu: (duomenys neskelbtini) Cia jau ir media kanalams butu skausminga labai. G. (t. 25, b. l. 50,110, 111-114).
Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. gruodžio 19 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 171).
2015 m. rugsėjo 30 d., dalykas: „kertiniai punktai“, 17.18 val. V.: „Mes su visu užregistruotu reguliavimu sutinkam, bet netinka šie 4 punktai: 1. SVK rinkos paskolų gavėjų mokumo vertinimas Lietuvoje neturi būti perteklinis ir atitikti ES direktyvų nuostatas. Reikia suprasti, kad SVK rinkai būtų itin sunku susidoroti su griežtu reikalavimu? kai dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinamos ne tik duomenų bazėse bet dar ir reikalauti pateikti papildomus paskolos gavėjo dokumentus (neproporcingi kaštai verslui). 2. Lietuvos bankas jau dabar turi pakankamai galių reguliuoti finansų rinkos dalyvių veiklą ir skiria pakankamai dideles baudas, todėl nėra jokio pagrindo jas drastiškai didinti iki tokio lygio, kai bauda už vieno smulkaus kredito išdavimą gali sužlugdyti įmonę ? pakanka padvigubinti. 3. Reikia mažinti galimybę smulkiųjų kreditų šešėliui atsirasti. Siūlome apriboti kreditų teikimą grynaisiais pinigais ne prekybos vietose – čia tikrai didžiausia neatsakingo skolinimo rizika. 4. SVK reglamentavimo papildymai turi įsigalioti per protingą laiko tarpą ? 6 mėnesius (nuo balandžio 1d.), o ne po 2 mėnesių (siūloma nuo Gruodžio 1d.). Reikia atsižvelgti vien į techninius naujovių įgyvendinimo aspektus (sistemų pritaikymą). Palyginimui – Lietuvos bankas net 12 mėnesių rengs registro sistemą asmenims, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių“.
Priedą „lyginamasis dokumentas su komentarais151001.docx“ ištrynė R. K./ (duomenys neskelbtini) (t. 26, b. l. 171-172,174-175).
2015 m. spalio 1 d., 13.39 val. K.: „Šitie punktai suprantami, tačiau gal turit normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos RK“ (t. 26, b. l. 172,174).
2015 m. spalio 1 d., 13.45 val. V.: „Ok. Neužilgo atsiusiu“ (t. 26, b. l. 172).
2015 m. spalio 1 d., 14.20 val., V.: „Cia svarstomas istatymas ir sone visi pasiulymai suformuluoti. Tinka?“ (t. 26, b. l. 172, 173).
2015 m. spalio 1 d., 14.46 val. K.: „Pabandysiu susigaudyt RK“ (t. 26, b. l. 173, 174).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. (t. 25, b. l. 34). Be kitų, yra šis elektroninis laiškas:
2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., tema „punktas“. Priedai: Pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ˍ20015ˍ10ˍ05ˍ3.doc., V.: „Labas R., Prisegtas pasiulymas del kreditingumo vertinimo, kuris yra labai konkreciai paremtas vienu nesenu vyriausybės nutarimu. (duomenys neskelbtini) dar pavasari siule atlaisvinti kreditingumo vertinima del 40% taisykles (duomenys neskelbtini), to nepavyko pasiekti, bet cia butu labai logi?ka tasa to projekto <…>“ (t. 25, b. l. 51-52,116).
Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ iš keturių lapų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 25, b. l. 118-121).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 7 d., 13.05.58 val., vykęs pokalbis (t. 8, b. l. 8-9).
<…> V.: „A…aš ten siunčiau tokį vieną failiuką pačiam elektroniniu“. K.: „Jo, aš perskaičiau, bet žinok aš nelabai noriu kalbėti, a…nei Skaipu, nei, nei Vaiberiu. Tai kadangi mes laiko turim daug daugiau, negu tu įsivaizduoji. Nežinau, ar tu žinai?“. V.: „Ne, nežinau“. K.: „Jo, tai manau, kad iki lapkričio turim“. V.: „A, supratau“. K.: „Bent jau taip pažadėjo“. V.: „Aš šito…“. K.: „Tai aš dėl to akis į akį…“. V.: „Aš šito nežinau“. K.: „…su tavim linkęs pašnekėti“. V.: „Nu, supratau, Nu, tai žodžiu, jeigu trumpai, tai ten, jau ten, kaip sakant, tą klausimą jau konkrečiai pristatė ir pristatys. Dabar bent jau turi pristatinėti. Tiktai aš sakiau, kad ten, kur jūs buvot susitikę“. K.: „Jo“. V.: „Tai sakė, kad tenai pas jus geri kontaktai. Tai jeigu dar būtų iš, iš to pačio ten kontrolinis kažkoksai tai pasakymas, kad čia irgi svarbi tema, aktualu. Tai…Nes jie kažkaip taip biški mėtosi. Ar, ar, ar, ar, ar, ar įsitraukt, neįsitraukt? Tai būtų labai gera pagalba“. K.: „Nu, matai šitas…Šitas, šitas, šitas, šitas, šitas, a…jaunuolis žadėjo namų darbus padaryt, žinai. Tai, ir po to man suktelt. Aš tai tiktais galėčiau spėt tokiais atvejais vieną dalyką. Jis turbūt saugo savo kontraktą ir a…ir, taip sakant, a…Pats, supranti, kad po to klausimas kils kas padarė, žinai“. V.: „Ne, tai mes dėl to, va, šitą klausimą visiškai atskyrėm. Aš su juo…“. K.: „Aha“. V.: „…susitariau. Nes ten yra, ten yra gal ten septyni klausimai kokie tai. Mes sutarėm, kad, davai, atskiriam šitą, nes aš ir šnekėjau su savo ten tais akcininkais, tai…“. K.: „Aha“. V.: „Sako, bus geriausia, atskiriam tada į dvi temas. Nes šitas kaip ir gaunasi. Yra tie visi, šeši yra. Tai ten bendrai sudėjus yra dar mažiau svarbūs negu šitas. K.: „Supratau. Tai tada šit…“. V.: „Tai kadangi šitas tampa esminis, tai mes visiškai atskyrėm tą temą, tai…Aš turiu visai kitą…“. K.: „Supra…“. V.: „…advokatą, kuris ten jiems dabar pristatinėja, ten jūsų…“. K.: „Aha.“. V.: „…tiem bendriem draugam…“. K.: „Ir šitą pristatinėja?. V.: „…ten tą klausimą. Būtent tik šitą. Tik šitą būtent:. (t. 8, b. l. 8). K.: „Aha, supratau“. V.: „A…pirmininkui pristatinėja. Ir…“. K.: „Mh“. V.: „Tai tik sakau, kad jeigu ten yra man, nu, mano tuos do… Po jūsų susitikimo sakė, kad jūs ten bendraujat būtent su ta viena partija, tai…“. K.: „Mh. Nu, aš su visais bendrauju, jei ką“. V.: „Nu, bet va tuos, kur minėjot konkrečiai…“. K.: „Supratau“. V.: „…nes jiems čia labiausiai tinka. Nes jie jau buvo…“. K.: „Aha“. V.: „…ta tema dirbo jie tenais, ir, ir žino, įsigilinę, ta prasme, ir viską. Tai…“. K.: „Aha“. V.: „…jeigu išeitų ten tą pa…pratęsti, pra…paskatint juos labiau, nu, tai būtų labai konkretu ir aišku“. K.: „Supratau“. V.: „Nes mes turim, žodžiu, techninį žmogų, kuris ten viską tą darbą daro jiems“. K.: „Aha“. V.: „Tai, bet reikia tokio, nu, iš viršaus kažkokio palaikymo, paskatinimo“. K.: „Supratau. Jeigu teisingai susišnekėjom, tai supratau. Gerai.“. V.: „Jo. Nu, tai žodžiu, ten vėl…Jeigu, jeigu ten a…reikėtų…Nu, nežinau. Tai aš būsiu dar Vilniuj. Vis tiek dar pravažiuosiu, jeigu turim laiko“ <…> V.; „…ir gal tada informuosiu, kai jau ten tiksliai bus jie visi informuoti ir, ir žino kame reikalas“. K.: „Gerai. Gerai, G. Nu“. V.: „Nu, iki. Ačiū“. K.: „Okei, iki“ (t. 8, b. l. 10).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo 2016 m. birželio 8 d. Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V., vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. spalio 12 d., 18.32.09 val., V.: „Gal em patikslino ka nors del registravimo?“ (t. 8, b. l. 11). 18.47.52 val., K.: „ Labai paprasiau“ (t. 8, b. l. 11-12).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t. 115, b. l. 153). Liudytojo G. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 15 d. protokolo duomenimis, jis nurodė, kad galimai rašydamas „em“ turėjo omenyje E. M. ir norėjo sužinoti įstatymo registravimo datą (t. 66, b. l. 80).
Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17, 20).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 13 d., 15.15.15 val. – 15.16.03 val., vykęs telefoninis pokalbis (t. 8, b. l. 12).
<…> K.: „Ar tekstas a…geras? V.: Jo, geras. Viskas ten puikiai. K.: Supratau. V.: Taip, kaip yra. Liuks. K.: Gerai. Ačiū tada. V.: Dėkui tau. K.: Norėjau tik pasitikslinti, nes pats neskaičiau. V.: Jo, jo, jo. Aš perskaičiau. Viskas ten idealiai žodis žodin. K.: Nu, puikiu. Liuks. Kol kas tada. V.: Nu, liuks. Geros naujienos“ <…> (t. 8, b. l. 12).
Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, be kitos informacijos, nukopijuotos iš per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais, tarp kurių rastas 2015 m. lapkričio 3 d., 10.28 val., susirašinėjimas.
K.: „Na, pa?i?rim kaip praeis. A? visus pasiekiau, matysim kaip L…Po to atker?ysi…“ (t. 25, b. l. 58, 134).
Teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t.115, b. l. 153). Apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 29 d. protokolo duomenimis, G. V. paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 3 d., 10.28 val., siųstame laiške R. K. pranešė, jog savo dalį darbo atliko – kontaktavo dėl pritarimo šiai pataisai su Seimo (duomenys neskelbtini) frakcija, asmuo, vardu L., tai L. S. (t. 66, b. l. 95-96).
4.2. Įrodymų vertinimas
Kaltinamojo R. K. veiksmai ir suinteresuotumas analizuoti aptariant kaltinimo epizodą, susijusį su kaltinamuoju Š. G. (susitikimai, bendravimas telefonu, elektroniniu paštu, liudytojų G. V., L. S. parodymai, kita, nurodyta nuosprendyje). Teisėjų kolegija pakartoja išvadą, kad iš bylos duomenų matyti, jog R. K. asmeniškai bendravo su G. V., susitiko su L. S., kuris Seime vykdė lobistinę veiklą (atstovavo smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos interesus), aiškinosi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų esmę, stebėjo įstatymo pakeitimų svarstymo Seime eigą, prašė E. M. paramos konkrečiam, Š. G. įregistruotam, pasiūlymui. Įvertinus, kad R. K. kontaktavo su daugeliu asmenų, veikė aktyviai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl jo, kaip žiniasklaidos bendrovės, parduodančios reklamos paslaugas, vadovo suinteresuotumo. Liudytojos I. Š. parodymai papildomai patvirtina išvadą dėl vartojimo kreditų rinką varžančių nuostatų įtvirtinimo įtakos reklamos užsakymų apimtims. Argumentai dėl įžvelgiamo R. K. intereso palaikyti tarpusaviai naudingus verslo kontaktus jau buvo išdėstyti.
Kaltinimas dėl siekiamos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos R. K., atitinkamai, ir E. M., pateiktas tris kartus, tiesa, pirmą kartą – dėl siekiamo Š. G. 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymo priėmimo, antrą kartą – dėl 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymo priėmimo, trečią kartą – dėl siekiamo 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymų priėmimo juos nurodant kartu, taip pat inkriminuotas trijų kyšių davimas ir priėmimas už siekiamą teisėtą veikimą ir, atitinkamai, už teisėtą veikimą.
Teisėjų kolegija, siekdama kiek įmanoma išvengti pasikartojimų, patikrina tokios kaltinimo traktuotės R. K., E. M., juridiniams asmenims – UAB „X“ ir politinei partijai „Y“ – pagrįstumą analizuodama bylos nagrinėjimo metu įrodymais patvirtintus kaltinamųjų veiksmus, jų laiką ir eiliškumą.
Dėl E. M. teisėto veikimo – balsavimo „už“ Š. G. įregistruotus 2015 m. spalio 13 d. ir spalio 29 d. pasiūlymus (2, 4, 6, 12, 14, 16, 26, 28, 30, 37, 39, 41 kaltinimai)
5.1. Įrodymai
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. (t. 25, b. l. 34). Be kitų yra ir šis elektroninis laiškas.
2015 m. spalio 7 d., 9.06 val. (protokole nurodyta – 9.05) Priedai: Pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str_20015_10_05_3.doc. V.: „Labas R., Prisegtas pasiūlymas del kreditingumo vertinimo, kuris yra labai konkrečiai paremtas vienu nesenu vyriausybės nutarimu. (duomenys neskelbtini) dar pavasari siule atlaisvinti kreditingumo vertinima del 40 % taisykles (duomenys neskelbtini), to nepavyko pasiekti, bet cia butu labai logi?ka tasa to projekto. Pasiskambinam, kai turesi laiko, galime ir per Skype (mano vardas (duomenys neskelbtini)) ar Viber. Kaip patogiau?G.“ (t. 25, b. l. 51-52, 126).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 7 d., 13.05.58 val., vykęs pokalbis (t. 8, b. l. 8-9).
<…> V.: „A…aš ten siunčiau tokį vieną failiuką pačiam elektroniniu“. K.: „Jo, aš perskaičiau, bet žinok aš nelabai noriu kalbėti, a…nei Skaipu, nei, nei Vaiberiu. Tai kadangi mes laiko turim daug daugiau, negu tu įsivaizduoji. Nežinau, ar tu žinai?“. V.: „Ne, nežinau“. K.: „Jo, tai manau, kad iki lapkričio turim“. V.: „A, supratau“. K.: „Bent jau taip pažadėjo“. V.: „Aš šito…“. K.: „Tai aš dėl to akis į akį…“. V.: „Aš šito nežinau“. K.: „…su tavim linkęs pašnekėti“. V.: „Nu, supratau, Nu, tai žodžiu, jeigu trumpai, tai ten, jau ten, kaip sakant, tą klausimą jau konkrečiai pristatė ir pristatys. Dabar bent jau turi pristatinėti. Tiktai aš sakiau, kad ten, kur jūs buvot susitikę“. K.: „Jo“. V.: „Tai sakė, kad tenai pas jus geri kontaktai. Tai jeigu dar būtų iš, iš to pačio ten kontrolinis kažkoksai tai pasakymas, kad čia irgi svarbi tema, aktualu. Tai…Nes jie kažkaip taip biški mėtosi. Ar, ar, ar, ar, ar, ar įsitraukt, neįsitraukt? Tai būtų labai gera pagalba“. K.: „Nu, matai šitas…Šitas, šitas, šitas, šitas, šitas, a…jaunuolis žadėjo namų darbus padaryt, žinai. Tai, ir po to man suktelt. Aš tai tiktais galėčiau spėt tokiais atvejais vieną dalyką. Jis turbūt saugo savo kontraktą ir a…ir, taip sakant, a…Pats, supranti, kad po to klausimas kils kas padarė, žinai“. V.: „Ne, tai mes dėl to, va, šitą klausimą visiškai atskyrėm. Aš su juo…“. K.: „Aha“. V.: „…susitariau. Nes ten yra, ten yra gal ten septyni klausimai kokie tai. Mes sutarėm, kad, davai, atskiriam šitą, nes aš ir šnekėjau su savo ten tais akcininkais, tai…“. K.: „Aha“. V.: „Sako, bus geriausia, atskiriam tada į dvi temas. Nes šitas kaip ir gaunasi. Yra tie visi, šeši yra. Tai ten bendrai sudėjus yra dar mažiau svarbūs negu šitas. K.: „Supratau. Tai tada šit…“. V.: „Tai kadangi šitas tampa esminis, tai mes visiškai atskyrėm tą temą, tai…Aš turiu visai kitą…“. K.: „Supra…“. V.: „…advokatą, kuris ten jiems dabar pristatinėja, ten jūsų…“. K.: „Aha.“. V.: „…tiem bendriem draugam…“. K.: „Ir šitą pristatinėja?. V.: „…ten tą klausimą. Būtent tik šitą. Tik šitą būtent:. (t. 8, b. l. 8). K.: „Aha, supratau“. V.: „A…pirmininkui pristatinėja. Ir…“. K.: „Mh“. V.: „Tai tik sakau, kad jeigu ten yra man, nu, mano tuos do… Po jūsų susitikimo sakė, kad jūs ten bendraujat būtent su ta viena partija, tai…“. K.: „Mh. Nu, aš su visais bendrauju, jei ką“. V.: „Nu, bet va tuos, kur minėjot konkrečiai…“. K.: „Supratau“. V.: „…nes jiems čia labiausiai tinka. Nes jie jau buvo…“. K.: „Aha“. V.: „…ta tema dirbo jie tenais, ir, ir žino, įsigilinę, ta prasme, ir viską. Tai…“. K.: „Aha“. V.: „…jeigu išeitų ten tą pa…pratęsti, pra…paskatint juos labiau, nu, tai būtų labai konkretu ir aišku“. K.: „Supratau“. V.: „Nes mes turim, žodžiu, techninį žmogų, kuris ten viską tą darbą daro jiems“. K.: „Aha“. V.: „Tai, bet reikia tokio, nu, iš viršaus kažkokio palaikymo, paskatinimo“. K.: „Supratau. Jeigu teisingai susišnekėjom, tai supratau. Gerai.“. V.: „Jo. Nu, tai žodžiu, ten vėl…Jeigu, jeigu ten a…reikėtų…Nu, nežinau. Tai aš būsiu dar Vilniuj. Vis tiek dar pravažiuosiu, jeigu turim laiko“ <…> V.; „…ir gal tada informuosiu, kai jau ten tiksliai bus jie visi informuoti ir, ir žino kame reikalas“. K.: „Gerai. Gerai, G. Nu“. V.: „Nu, iki. Ačiū“. K.: „Okei, iki“ (t. 8, b. l. 10).
Liudytojo G. V. apklausos teisiamajame posėdyje duomenimis, jis ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t. 66, b. l. 153). G. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 26 d. protokolo duomenimis, kiek prisimena, po 2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., laiško išsiuntimo tą pačią dieną telefonu bendravo su R. K.. Susipažinęs su laiškais prisiminė, kad šio pokalbio metu R. K. prašė, kad pakontroliuotų, jog šią jam persiųstą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą Seimo BFK užregistruotų (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime narys (t. 66, b. l. 94).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. (t. 25, b. l. 34). Tarp jų yra ir šie elektroniniai laiškai:
2015 m. spalio 7 d., 13.11 val., V.: „E. technine info tures jau ?iandien is advokato K? Tai tiesiausias kontaktas.“ (t. 25, b. l. 52,122).
2015 m. spalio 7 d., 13.12 val., K.: „Supratau RK“ (t. 25, b. l. 52).
2015 m. spalio 7 d., 15.20 val., V.: „Info jau pateikta. Penktadieni 10val jie tures susirinkima sprendimui priimti del sito konkretaus klausimo.“ (t. 25, b. l. 52, 122).
2015 m. spalio 7 d., 15.23 val., K.: „P.s. Nedidelis pastebėjimas: mano kolega ka tik mane informavo, kad Tavo akcininkui mūsų paslaugų nebereikia. Bent jam taip atrodo RK“ (t. 25, b. l. 52-53,123).
2015 m. spalio 7 d., 15.44 val., V.: „nu geras, cia naujiena, nes sitas klausimas tai 30 % pajamu gali nukirsti visai rinkimai ir jis ta zino. pasidomėsiu“ (t. 25, b. l. 53, 123).
Teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. paaiškino, jog spalio 7 d. pokalbyje jis nurodė advokatą, gali būti, jog advokatas K. Taip pat liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t. 115, b. l. 153). G. V. 2016 m. lapkričio 29 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, jis nurodė, kad jo laiške R. K. minimas „E“, kuris „techninę informaciją turės jau šiandien iš advokato K“ – tai Seimo (duomenys neskelbtini) sąjūdžio frakcijos seniūnas E. M., o „advokatas K.“ – tai advokatas K. K., kuris buvo atsakingas vartojimo kreditų įstatymo „už 40 procentų taisyklės“ projektą ir ryšį dėl to su buvusiu (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime nariu R. Š. palaikė dar iki tol. Laiške minima „techninė informacija“ – tai jo, (duomenys neskelbtini) prezidento L. V. ir jų lobistų L. S. bei L. Z. parengtos Vartojimo kreditų įstatymo pataisų (ir Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio) su aiškinamaisiais raštais paketas, kurį jo prašymu K. K. turėjo pateikti 2015 m. spalio 7 d. per pietus vykusio susitikimo su E. M. metu (t. 66, b. l. 94).
Lietuvos Respublikos Simo kanceliarijos 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-2016-7827 pateikto kompaktinio disko su E. M. elektroninio pašto informacija (t. 32, b. l.28). Apžiūros 2017 m. sausio 3-4 d. protokolo duomenimis, kompaktiniame diske esanti E. M. tarnybinio elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) informacija apžiūrėta (t. 32, b. l. 58). Rastas ir šis elektroninis laiškas:
Nuo: K. K. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 7 d., 18.03. Tema: vartojimo kredito istatymas. Priedas: Pasiulymas dėl VKĮ projekto 8 str_2015_10_05_3.dovc; Seimo nario R. Š. raštas dėl vartojimo kredito.pdf:
Sveikas, kaip zadejau, siunciu pasiulyma del Vartojimo kredito istatymo pakeitimo. Taipogi pridedu vieno bendro pazistamo, dabar dirbancio savivaldoje, nesena rasta vartojimo kredito tema Lietuvos bankui. Tas rastas nera tiesiogiai susijes su dabar siulomu Vartojimo kredito istatymo pakeitimu, taciau vertingas kaip bendra argumentacija šia tema. Jeigu reikes kazko papildomai, rasykit, skambinkit.
Laiško priede yra 2015-10-06 Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 32, b. l. 142, 143-146).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini)ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 34). Yra ir šie elektroniniai laiškai:
2015 m. spalio 9 d., 8.02 val., K.: „Sveikas, G., Gal nepaisant m?sø akcininkø nesutarimø visd?lto pad?t Tau ?itame klausime? Ka?kaip nem?gstu mesti darbø pusiaukel?je RK“ (t. 25, b. l. 53, 126).
2015 m. spalio 9 d., 8.42 val., V.: „Labas, U. karstas zmogus tai ant emociju sake kazka prisnekejo, bet negalvojo, kad tai tures kokias pasekmes. Be is esmes tai vis dar aktualus klausimas tikrai, jam parama butu labai naudinga. G.“ (t. 25, b. l. 54, 125).
2015 m. spalio 9 d., 8.45 val., K.: „Tai duok ?ini?, kai E. bus pristatyta. Tuomet startuosiu RK“ (t. 25, b. l. 54,125).
2015 m. spalio 9 d., 8.45 val., V.: „Jau viskas pristatyta u?vakar, ?iandien 10val jie tures pasitarima tuo klausimu, spres kaip viska daryti. Tai tik valanda liko “ (t. 25, b. l. 54, 125).
2015 m. spalio 9 d., 8.53 val., K.: „Supratau Laikom ry??“ (t. 25, b. l. 54, 125).
E. M. teisiamajame posėdyje perskaitytų paaiškinimų duomenimis, dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų 2015 metų rudenį vieną kartą arba buvo susitikęs, arba telefonu kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatu K. K.. Pokalbio esmė – K. K. atkreipė jo dėmesį, kad pateiktame Seimui svarstyti įstatymo projekte esantis teisinis reglamentavimas dubliuojasi ir kai kurie šio įstatymo reikalavimai yra pertekliniai. Tarp tokių perteklinių reikalavimų K. K. jam nurodė ir šio įstatymo projekto 8 straipsnyje numatytą teisinį reglamentavimą, kuriuo buvo numatyta greitųjų vartojimo kreditų davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir nurodyti du privalomi vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo būdai (t. 112, b. l. 102).
Liudytojas K. K. paaiškino, kad R. K. asmeniškai nepažįsta. Su E. M. yra pažįstami, susipažinimo aplinkybės nesusijusios su profesinėmis pareigomis. Susipažino, kai buvo studentai, kažkokius santykius po to palaikė, yra labiau pažįstami nei draugai. Pasimatydavo labiau atsitiktinai, nei reguliariai. Neatsimena, kiek kartų yra susitikę 2015 m., specialiai gal net nebuvo susitikę, nebent atsitiktinai. V. G. nepažįsta. Su Š. G. iki susipažinimo ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje dalykiniais klausimais pažįstami nebuvo. Su G. S. yra pažįstami daug metų, reguliariai nesimatė. Su Vartojimo kredito įstatymu, kaip teisės aktu, jis dirbo kaip advokatas, turėjo sudaręs sutartį su klientu, kuris turėjo interesų dėl šio įstatymo. Negali įvardinti to kliento, negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad šiuo konkrečiu įstatymo projektu ir 8 straipsnio kontekste yra kreipęsis į E. M. ar į kitus Seimo narius su tam tikrais pasiūlymais, nes vykdė kliento pavedimą. Negali atsakyti į klausimą, ar kreipdamasis dėl šio įstatymo projekto, turėjo pokalbių, pasitarimų su R. K., nes jam tai draudžia įstatymas. Kontoroje nurodytas jo elektroninio pašto adresas yra teisingas, kas nors kitas, tikisi, nesinaudoja jo elektroniniais paštais.
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 12 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. spalio 12 d., 18.32.09 val., V.: „Gal em patikslino ka nors del registravimo?“ (t. 8, b. l. 11).
2015 m. spalio 12 d., 18.47.52 val., K.: „Labai paprasiau“ (t. 8, b. l. 11-12).
Teisiamajame posėdyje G. V. paaiškino, jog žinutėje parašyta, kad „gal em patikslino ką nors dėl registravimo“, tai turėjo būti atliktas Vartojimo kredito įstatymo registravimas, pataisos turėjo būti registruotos darbo grupės posėdyje Seime (t. 115, b. l. 152). Taip pat liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t. 115, b. l. 153). Apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 15 d. protokolo duomenimis, liudytojas G. V. nurodė, kad rašydamas em galimai turėjo omenyje E. M. (t. 66, b. l. 80).
Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17, 20).
Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdžio 2015 m. spalio 14 d. protokolo Nr. 109-P-32 duomenimis, Seimo nario Š. G. siūlomai 2015-10-12 Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai nepritarta (t. 39, b. l. 75).
Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, be kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 10 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir K. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniais laiškais, yra ir šie:
2015 m. spalio 16 d., 17.30 val., K.: „Sveikas, Siunciu suderinta saskaita“ (t. 25, b. l. 54-55, 131).
2015 m. spalio 16 d., 17.37 val., V.: „Labas, Turetu b?ti 20×86, tai 1720 eur G“ (t. 25, b. l. 55, 131).
2015 m. spalio 16 d., 18.06 val., K.: „Siunciu pataisyta saskaita. Kur tu matei tokias kainas uz lobisto paslaugas : )?“ (t. 25, b. l. 55, 130).
2015 m. spalio 19 d., 10.07 val., V.: „Butu praejes iki galo klausimas, tai butu galima laisvai nuli prirasyti gale O kai nera rezultato, tai ir tiek gaila…“ (t. 25, b. l. 55, 130).
2015 m. spalio 19 d., 10.26 val., K.: „Sveikas, Sunku būti is manes sioje situacijoje reikalauti rezultato. Vaidmuo mano labai jau epizodinis. Norint reikalauti kažkokio rezultato, reiketu ir igaliojimus duoti. K., greičiausiai, netgi nesiejo mano atėjimo ir E. pokalbio su S. pateikta pataisa? As jam gi po musu susitikimo neskambinau tuo klausimu. E. irgi. As net nezinau, kas ten dar tuo klausimu su jais kalbejo/nekalbėjo ir ka kalbėjo. Dabar man netgi nera kaip jiems papriekaištauti. Sakys, kad tu gi nieko daugiau neprasei Prasei susitikti su K.? susitikai. Prasei pataisa pateikti – mes pateikem. Kaip viskas vyksta taip greitai, neverta tiketis, kad jie kazka padarys patys neprasomi ar apie kazka patys pagalvos. Vienodai jiems ten viskas?“ (t. 25, b. l. 55-56, 130).
2015 m. spalio 19 d., 10.32 val., V.: „Tai as ir nereikalauju, cia pakomentavai del sumu, as taip pat ir atsakiau Procesas sutartas ivyko, uz ji ir sumokama. Rezultata tur?jo kitas zmogus garantuoti, bet to nepadare, bet cia jau mano bedos. Zodziu jokiu priekai?tu nera. G.“ (t. 25, b. l. 56, 130).
Liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pateikti susirašinėjimai su L. S., K. K., R. K., teigė, jog galėjo būti ir daugiau laiškų (t. 117, b. l. 2-3). Taip pat liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus. Liudytojo G. V. apklausos 2016 m. lapkričio 29 d. protokolo duomenimis, 2015 m. spalio 19 d. laiške K. K. minimas „K.“ tai Seimo narys K. G., laiške minimas E. – E. M., Š. – Š. G.. Minimas kitas žmogus – tai L. S.. Susirašinėjime su K. K. derino apmokėjimą pagal pateiktą sąskaitą už jo, kaip lobisto, paslaugas. Susirašinėjimas vyko po to, kai buvo nepritarta Š. G. užregistruotai VKĮ 8 straipsnio pataisai (t. 66, b. l. 95).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-103 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. spalio 19 d. vykęs susirašinėjimas:
2015 m. spalio 19 d., 14.51.52 val., K.: „Laba diena. E. Gal trečiadieni pirmoje dienos pusėje kavos? R.k“ (t. 8, b. l. 3-4).
2015 m. spalio 19 d., 15.03.44 val., M.: „Laba diena, man tinka. Gal 9 val. S.?“ (t. 8, b. l. 4).
2015 m. spalio 19 d., 15.04.39 val., K.; „Puikiai. Iki trečiadienio 9 val. S. R.k“ (t. 8, b. l. 4).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 26 d. protokolo Nr. 18-14-08 duomenimis, slapta užfiksuota:
2015 m. spalio 21 d., 8.30 val., pradėtas stebėti restoranas „S“, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
9.01 val., R. K. su R. R. <..> atvažiavo į A. T. gatvę, Vilniuje, automobiliu „Jeep Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairavo vairuotojas).
9.02 val., R. K. ir R. R. užėjo į restoraną „S“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame susitiko su E. M. ir visi trys bendravo sėdėdami prie staliuko.
9.48 val., R. K. su R. R. išėjo iš restorano „S“ (Filmuota Nr. GV-2015-10-21_1).
9.49 val., R. R. nuėjo nestebimas, o R. K. susitiko su tuo metu iš restorano „S“ išėjusiu E. M., kuris rankose turėjo rudos spalvos dovanų maišelį ir du „A4“ formato sąsiuvinius/segtuvus ir rūkydami kalbėjosi prie išėjimo iš restorano „S“ (Filmuota Nr. GV-2015-10-21_2, Nr. GV-2015-10-21_3).
9.52 val., R. K. atsisveikino su E. M.. E. M. rankose nešdamasis rudos spalvos dovanų maišelį ir du „A4“ formato sąsiuvinius/segtuvus nuėjo nestebimas, o R. K. nuėjo nestebimas (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Sekimas buvo baigtas (t. 4, b. l. 134-135, 136-139).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-55 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 21 d., 9 val. 00 min. – 9 val. 50 min, restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 141, 162-163).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta:/…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; P – vyras (padavėjas); V – vyras (t. 10, b. l. 67, 79).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta:/…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; R. – R. R., P – vyras (padavėjas) (t. 10, b. l. 104, 110).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), duomenimis, tiriamojo garso įraše, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuoti E. M., R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis (t. 10, b. l. 76). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), duomenimis, tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuotas R. R. balsas (t. 10, b. l. 108).
Specialisto išvados Nr. 11-2013 (16), 2 priedo stenogramos duomenimis: ,<…> K.: „Supratau. Turiu vieną darbinį klausimą. M.: Aha. K. Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi…suderinti, vieną pataisą…dėl vartojimo kreditų. M.: Okey…ė-ė…ten jinai buvo…keli failai, vienu žodžiu, /bet/ vienas failas yra…K.: Jis…M. …kad žmogus. K.: Aštuntas punktas, dėl… M.: Ten esmė, kad tenai, kad…ė-ė-ė…ė…ė-ė-ė…nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų…K.: Nu, kažkaip taip. M.: Kažkas taip. K.:Jo, jo. Kažkas ten taip. M.: Jo. Nu. K.: Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs…M.: Jo, jo. K.: … ir dėl to aš į jus ir kreipiausi. M.: Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu? K.: Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto…M.: Nukirto. K.: …G. balsu…Tai aš paprašiau Š….M.: K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją. K.: Jo. Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų. M.: Ne, ne. Tai…K.: Jo. M.: Kaip tik, mes palaikysim. K.: Ir tada prašymas palaikyt i-i-ir… aš po to…M.:/…/ kaip tau,…K.: Jo, jo. M. … /…/, panašus į tai…K.: Prašymas palaikyt, o aš tada jau pažiūrėsiu…ė-ė-ė…visus kitus ta prasme /…/ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais. K.: /Dabar čia/ /mums/ biški (duomenys neskelbtini) ideologijai dera, žinai. Nu, negali taip, žinai, nu che…Tai ką, reiškia, žinai, nu, viską tikrinti. K.: Jo. M. O jeigu dabar visas pasaulio/…/… K.: Mhm. M. …bet po dviejų savaičių…Nu, ta prasme…nežinau ten…K.: Mhm. M. Miršta tetulė ir palikimas bus. K.: Jo, jo. Jo. M.: Čia palieki tada rizikai…K.: Mhm. M. …to žmogaus… K.: Mhm. M. …ir, ir to su kuo jis bendrauja, žinai. K.: K. ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią. M.: Griežtą Lietuvos bankui, kaip sakant. K.: Jo, jeigu jį… M.: Jo. K.: … sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku. M.: Jo. Jo. Tai mes su juo…pakalbėsim /…/ su K. K.: Jo. M.: Tai va, žodžiu gerai, gerai. Viskas tvarkoj. K.: Okey dėkui. <…> (t. 10, 98-99, 129-130).
Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, Seime 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį (t. 39, b. l. 90, 93).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), susirašinėjimai SMS žinutėmis:
2015 m. spalio 29 d., pokalbio laikas 07:20:56: „M. Laba rytas. Taip gavosi, kad jau pakeliui į Klaipėdą. Susitikimą a“ (t. 8, b. l. 36-37). 07:30:55: „M. tidedame. Galiu kitą savaitę“. 07:36:03 „K. Labas rytas, E. Nieko tokio, viska suprantu. Jei galetum, but gerai pirmadieni ar antradieni. Kaip?R.k“. 17:47:28: „M. Man labiau tinka antradienis, 9 val. ten pat“. 17:49:44: „K.: Jei galima 9.30 val. Ten pat“. 18:02:01: „M. Tinka“. 18:04:20 „M.: Puiku. Iki antrad 9.30 val. R.k“ (t. 8, b. l. 38-39).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. S6-14-114 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (S.), telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. lapkričio 2 d., 14.44.46 val., S.: „Laba. BFK posėdis rytoj.“ (t. 8, b. l. 97).
2015 m. lapkričio 2 d., 14.52.35 val., K.: „Ok. Valanda?“ (t. 8, b. l. 97).
2015 m. lapkričio 2 d., 15.01.27 val., K.: „Kodėl?“ (t. 8, b. l. 97).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. S6-14-114 duomenimis, 2015 m. lapkričio 2 d., pokalbio pradžia 14.53.51 val., pokalbio pabaiga 14.54.21 val., R. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino L. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)), bet L. S. neatsiliepė (t. 8, b. l. 102-103).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94 duomenimis, užfiksuoti užfiksuotas 2015 m. lapkričio 2 d., 15:30:25 – 15:31:53 telefoninis pokalbis tarp R. K. (K.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (S.) tel. Nr. (duomenys neskelbtini):
K.: „Sveikas. S.: Sveikas, R. K.: Klausyk, o tu…S.: Tai…K.: Jo, jo. S.: Tai žiūrėk, tai padarė dar vieną, dar vieną posėdį. Nes trečiadienio darbotvarkė jau ten perpildyta buvo. Tai jie nusprendė atskirai tuos visus klausimus aptarti. K.: Mh. S. Be ten jų ir daugiau yra. Ten dar yra klausimai susiję ten su bankų gaivinimo direktyvos perkėlimu. Tai jie iš pat pradžių šiuos klausimus aptarinės, o po ten kažkur tai be dešimt vienuolika, apie vienuoliktą ir pasiūlymai. Dėl, dėl to VKĮ projekto. K.: Nu, aš supratau. Tik tais…S.: Nes čia pa…patiems buvo netikėta, aš praktiškai tik, tik šiandien sužinojau apie tą situaciją. K.: Galėjo atsikelti kitus klausimus antradieniui. Nu, aš nežinau dabar, ar mano žmonės, draugai, Lietuvoj yra net. Kad trečiadienį, tai aš žinočiau. S.: Tai…Tai trečiadienį visi, visi ir laukia. Dabar paėmė ir atidėjo. K.: Nu, supratau, supratau. Rytoj be dešimt vienuolika, a ne? S. Jo. K.: Nu, supratau. S.: Nu, ten žinai, su tais laikais, tai taip kartais anksčiau, kartais vėliau būna. K.: Gerai, gerai, gerai. Okei. S.: Nu. K.: Gerai. Gerai, kol kas L. Tada, tada, tada, jo, ryt, okei. Gerai, kol kas, iki. S.: Iki. Sėkmės, iki. K.: Iki“ (t. 8, b. l. 97-98).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-52 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d., 09 val. 30 min. – 10 val. 00 min., restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 197-199).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (gamyklinis numeris:N121SI05D8104369B2) stenogramoje yra pažymėta:/…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M..
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1883(16) nurodyta, kad tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra užfiksuoti E. M. ir R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra ištisinis (t. 10, b. l. 172).
Specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo stenogramos duomenimis: K.: <…>Klausyk, aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus. M.: Taip. K. Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme. M.: Mhm. K.: Ė-ė…Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys. M.; Mhm. K.: Gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy BFK. M.: Mhm. K.: Nes rydienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk. M.: Bet čia dabar /tai/tas,/kuris/bus/…/. K.: Jo. Jo, jo. Apie…prieš vienuolika bus svarstymas. M.: A. Gerai. K.: Komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas. M.: Mhm. K.: Kad…/kad/…Nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme. M.: K. kartais mėgsta /…/…Gerai. Aš tada…K.: /Jo, jo/ M. …duosiu žinią, nes aš dabar….K.: Jo. Nu, jeigu galėsi kažkaip. M.: Gerai, aš…aš grįšiu iki vienuolikos… K.: /…/…M. …prieš vienuolika į Seimą. Aš tada jam…/pasakysiu/, kad išeitų trumpam…K.: Jo, šita, tai ir…ir ketvirtadienį turėtų į salę eiti. Tai…M.: Tai mes ten jau frakcijoj susi…susi…K.: Šiaip, šiaip…M.: Turinys ten…neatsimeni apie ką? K.: Apie apie patikrinimą. M.: Ai, duomenų patikrinimą. K.: Jo, duomenų patikrinimą. M.: Kad ten viskas…kaip čia pasakyti…K.: Pagrįstais įrodymais turi /…/… pagrįstas…ė-ė…kai, reiškias…nu, patikrina pagrįstus duomenis. M.: Mhm. K.: Pagrįstus įrodymus. Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai. M.: Taip. K. J. tiesiog patikslino. M.: Ai, okei, bet kryptis ta pati. K.: Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir…ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK/…/, mums tinka. M.: Mhm, supratau. K.: Tai čia ketvirtadienio į salę. M.: Jo. Nes…ė-ė…vakar buvo atėjęs…į Seimą dar šitas…Š. tas F.. Yra dabar jisai ten atstovauja tuos kelis…K.: Mhm. M.: Kelias stambesnes, man atrodo, tas kompanijas. Tai jie dar kažkaip sugalvojo. Sakau, jūs pirma nustokit, sakau, užteks jau, žinai, nes…jeigu jūs čia dar atidarot vėl kažką, žinai. K.: man rodos, kad šito pakaktų. Jie ten…per daug…M.: Jo. Ir sakau, tai jūs…K.: Nu, kaip sakant, ten lobistai įrodinėja savo darbo vertę…ė-ė…M.: Ir už tai, kaip sakoma, nor/ėjom/gaut atlygį. K.: Jo, nes, nes darbas pasirodė prastokas. Dėl to ir… kaip čia pasakyt, ir mes išsigandom, žinai, kad rinką, nu, sunaikins. /…/. Tai va, tai. M.: Gerai. K.: Tokie dalykai. Okei, tu bėk, aš sumokėsiu. M.: Tai aš nebėgsiu. K.: Mano eilė. M.: Aš sumokėsiu. K.: Mano eilė. M.: /…/, šiaip čia žinai. K.: jo, mano eilė, bet mano eilė mokėt. /…/. (t. 10, 185-186).
Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. posėdžio protokolo Nr. 10-P-35 duomenimis, Seimo nario Š. G. 2015-10-29 pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos atmestas (t. 39, b. l. 101-103, 115).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. lapkričio 5 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis:
2015 m. lapkričio 5 d., 8.17.16 val., K.: „Labas rytas, E. Galetumem surukyt po cigarete kad ir prie fontano apie 9.30 – 9.40 val arba bet kada po 15 val. R.k“ (t. 8, b. l. 43).
2015 m. lapkričio 5 d., 8.48.39 val., M.: „Labas rytas, ar galime rytoj bet kada, nes šiandien mūsų darbotvark“ (t. 8, b. l. 43).
2015 m. lapkričio 5 d., 8.48.46 val., M.: „ė Seime, tai turiu dalyvauti salėje iki vakaro. Nors jeigu greitai“ (t. 8, b. l. 43).
2015 m. lapkričio 5 d., 8.48.43 val., M.: „eis, tai parašysiu. O rytoj, kada patogu pačiam?“ (t. 8, b. l. 44).
2015 m. lapkričio 5 d., 8.52.13 val., K.: „Gali brukstelt ir i popiete. O rytoj kokis 10.30 val tikrai tiktu. Bet kuriuo atveju, verta butu iki Tavo ryt susitikimo su mano vakaryksciu „klientu“. R.k“ (t. 8, b. l. 44).
2015 m. lapkričio 5 d., 8.57.12 val., M.: „Supratau. Parašysiu.“ (t. 8, b. l. 44).
Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 duomenimis, 10.11 val. – 11.32 val. svarstytas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370 (2) (t. 40, b. l. 67, 73). Balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 32, pritarta (užsiregistravo 74 Seimo nariai (10.39 val.)). Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kalbėjo Seimo narys E. M.. Balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 19, prieš – 9, susilaikė 65, nepriimta (užsiregistravo 94 Seimo nariai (10,41 val.)). 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu (t. 40, b. l. 69).
Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 286 ir vakarinio posėdžio Nr. 287 stenogramos duomenimis, Seimo narys Š. G. pristatė pasiūlymą, kalbėjo Seimo narys E. M.: „<…> kviesčiau pritarti šiai pataisai, kadangi ji eliminuoja perteklinius reikalavimus <…>“, „<…> Dabar įstatyme yra reikalaujama ir žmogui pateikti visas reikiamas pažymas ir dar kartu patikrinti per visas veikiančias sistemas. Tiesiog būtų sveikesnio proto sprendimas <…>“ (t. 40, b. l. 110).
2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, už darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (2), formuluotė – dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Pateikti balsavimo rezultatai pagal frakcijas: „Y“ frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Lietuvos Respublikos Seimo „Y“ frakcijos nariai: V. Č., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Nedalyvavo balsavime posėdyje užsiregistravus „Y“ Seime frakcijos narė D. K., K. G. (t. 1, b. l. 108-112).
2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, už darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (2), priėmimas, dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, balsavo Seimo narių: 93 iš 141, balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: „Y“ frakcija (LSF) – už 8, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo Lietuvos Respublikos Seimo „Y“ frakcijos nariai: V. Č., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo posėdyje užsiregistravę Seimo „Y“ frakcijos nariai K. G., D. K. ir V. G. (t. 40, b. l. 128-130).
5.2. Įrodymų vertinimas
Kaip minėta, kaltinimas dėl R. K. siekiamo teisėto veikimo ir, atitinkamai, E. M. teisėto veikimo, susijusio su Š. G. įregistruotais pasiūlymais, pateiktas po tris kartus, R. K. – 2, 4 ir 6, E. M. – 12, 14 ir 16, UAB „X“ – 26, 28 ir 30, politinei partijai „Y“ – 37, 39 ir 41 kaltinimuose. Teisėjų kolegija patikrina tokio kaltinimo pagrįstumą.
Kaip matyti iš chronologiškai išdėstytų bylos duomenų, 2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., G. V. siuntė R. K. P. dėl VKĮ 8 straipsnio, laiške paminėjo (duomenys neskelbtini), kurie dar pavasarį siūlė atlaisvinti kreditingumo vertinimą, nurodė, jog būtų labai logiška to projekto tąsa (t. 25, b. l. 126).
2015 m. spalio 7 d., 13.05 val., pokalbio telefonu tarp tų pačių asmenų metu G. V. paminėjo ir „advokatą, kuris ten jiems dabar pristatinėja“, „tiem bendriem draugam“, pakartojo informaciją apie turimus ryšius: „tai sakė, kad tenai pas jus geri kontaktai“, „po jūsų susitikimo sakė, kad jūs ten bendraujat būtent su ta viena partija“, „nes jiems čia labiausiai tinka“, „ta tema dirbo jie tenais, ir, ir žino, įsigilinę, ta prasme, ir viską“, į ką R. K. atsakė: „aš su visais bendrauju, jei ką“(t. 8, b. l. 10). Po G. V. frazės „Tai, bet reikia tokio, nu, iš viršaus kažkokio palaikymo, paskatinimo“ R. K. patvirtino: „Supratau. Jeigu teisingai susišnekėjom, tai supratau. Gerai.“ (t. 8, b. l. 10).
SMS žinute 2015 m. spalio 7 d., 13.11 val., G. V. pranešė R. K., kad E. M. iš advokato K. K. techninę informaciją turės jau tą pačią dieną (t. 25, b. l. 52).
Iš E. M. elektroninio pašto duomenų matyti, kad jam K. K. 2015 m. spalio 7 d., 18.03 val., atsiuntė pasiūlymą dėl VKĮ projekto 8 straipsnio (t. 32, b. l. 142, 143-146).
Šis pasiūlymas, kaip matyti iš susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp L. Z., L. S., G. V., L. V. (susirašinėjimas detaliai nurodytas aptariant duomenis, susijusius su kaltinimu Š. G.), buvo kuriamas ir koreguojamas, pasiūlymas, galutinis variantas, L. S. buvo išsiųstas 2015 m. spalio 6 d., 14.53 val., el. laišku G. V., L. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ˍ2015ˍ10ˍ05ˍ3.doc. S.: „Po L. pastabos galutiniam patvirtinimui. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 6-7, 41). Tapatus priedas 2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., G. V. buvo išsiųstas R. K..
R. K. 2015 m. spalio 9 d., 8.45 val. G. V. paprašė informuoti, kai E. M. bus pranešta: „duok ?ini?, kai E. bus pristatyta. Tuomet startuosiu RK“ (t. 25, b. l. 54,125). G. V. atsakė, kad viskas pristatyta užvakar (t. 25, b. l. 54,125).
G. V. 2015 m. spalio 12., 18.32 val., elektroniniu paštu pasiteiravus R. K., ar E. M. patikslino ką nors dėl registravimo, R. K. atsakė: „Labai paprasiau“ (t. 8, b. l. 11-12).
Kaip matyti, Š. G. 2015 m. spalio 13 d. įregistruotas pasiūlymas, jo turinys, forma, argumentai (t. 39, b. l. 17-20) yra tapatus pasiūlymui, siųstam G. V. R. K. (t. 25, b. l. 118-121), K. K. 2015 m. spalio 7 d., 18.03 val., atsiųstam E. M. (t. 32, b. l. 142, 143-146). Aplinkybė, kad Š. G. Seime įregistruoto pasiūlymo tekstas atspausdintas didesniu šriftu, teismo vertinimu, šios išvados nekeičia.
Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje Š. G. siūlomai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai buvo nepritarta (t. 39, b. l. 75).
Tolesnis G. V. susirašinėjimas patvirtina, kad jis 2015 m. spalio 16 d. apgailestavo K. K. dėl nepasiekto rezultato: „butu praejes iki galo klausimas, tai butu galima laisvai nuli prirasyti gale“, „kai nera rezultato, tai ir tiek gaila…“ (t. 25, b. l. 55,130), paminėjo, jog „procesas sutartas ivyko, uz ji ir sumokama. Rezultata tur?jo kitas zmogus garantuoti, bet to nepadare“ (t. 25, b. l. 56,130).
2015 m. spalio 19 d. SMS žinutėmis R. K. iniciatyva su E. M. buvo susitarta susitikti trečiadienį restorane „S“ (t.8, b. l. 4).
2015 m. spalio 21 d. susitikimo metu R. K. pokalbyje su E. M. nurodė, kad turi „vieną darbinį klausimą“, teigė: „Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi…suderinti, vieną pataisą…dėl vartojimo kreditų.“, „Aštuntas punktas, dėl…“, E. M. nurodė ir šio pakeitimo esmę – „Ten esmė, kad tenai, kad…ė-ė-ė…ė…ė-ė-ė…nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų“. Iš tolesnio pokalbio matyti, jog R. K. detalizavo klausimo esmę: „Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs…“, „… ir dėl to aš į jus ir kreipiausi.“, „Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto…“, „…G. balsu…Tai aš paprašiau Š.“, „Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų“, Ir tada prašymas palaikyt“. E. M. pasiteiravo: „Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu?“, nurodė, kad „K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją“, ir patvirtino: „Kaip tik, mes palaikysim“ (t. 10, 98-99, 129-130).
2015 m. spalio 29 d. Š. G. pakartotinai įregistravo Seime Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisą (t. 39, b. l. 90, 93), R. K. 2015 m. spalio 29 d. inicijavo susitikimą su E. M. antradienį (t. 8, b. l. 38-39).
R. K. L. S. 2015 m. lapkričio 2 d. pranešė, kad „BFK posėdis rytoj“ (t. 8, b. l. 97), telefonu jam paaiškino, jog „trečiadienio darbotvarkė jau ten perpildyta buvo. Tai jie nusprendė atskirai tuos visus klausimus aptarti.“, „Ten dar yra klausimai, susiję ten su bankų gaivinimo direktyvos perkėlimu. Tai jie iš pat pradžių šiuos klausimus aptarinės, o po ten kažkur tai be dešimt vienuolika, apie vienuoliktą ir pasiūlymai. Dėl, dėl to VKĮ projekto.“, „patiems buvo netikėta“, „praktiškai tik, tik šiandien sužinojau apie tą situaciją“. R. K. atsakė: „Galėjo atsikelti kitus klausimus antradieniui. Nu, aš nežinau dabar, ar mano žmonės, draugai, Lietuvoj yra net. Kad trečiadienį, tai aš žinočiau“, „Nu, supratau, supratau. Rytoj be dešimt vienuolika, a ne?“ (t. 8, b. l. 97-98).
2015 m. lapkričio 3 d., 9.30 – 10.00 val. R. K. ir E. M. susitiko restorane „S“, R. K. priminė Š. G. pataisą: „aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus“, „Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme.“, „Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys“, „Gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy BFK“, „Nes rytdienos buvo pilnas“ ir paprašė: „Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk“, „Komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas“. E. M. pasiteiravus: „Turinys ten…neatsimeni apie ką?“, R. K. primine: „Apie apie patikrinimą“, E. M. patvirtino, kad prisimena: „Ai, duomenų patikrinimą“. R. K., savo ruožtu, patvirtino: „Jo, duomenų patikrinimą“, paaiškino: „Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai“, „Jis tiesiog patikslino“, „Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir…ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK“, „mums tinka“, „mes išsigandom, žinai, kad rinką, nu, sunaikins“. E. M. nurodė: „Aš tada jam…/pasakysiu/, kad išeitų trumpam“ (t. 10, 185-186).
2015 m. lapkričio 3 d. Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetui atmetus (t. 39, b. l. 101-103, 115), R. K. 2015 m. lapkričio 5 d., 8.17.16 val., SMS žinute kvietė E. M. tą pačią dieną susitikti, šis atsakė, kad bus užimtas Seime „Seime, tai turiu dalyvauti salėje iki vakaro“, sutarė susitikti kitą dieną – rytoj (t. 8, b. l. 44).
Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje, kuriame balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas (10.39 val.), balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas (10.41 val.), E. M. balsavo „už“ (t. 1, b. l. 108-112; t. 40, b. l. 128-130), jis taip pat kalbėjo dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, kvietė pritarti šiai pataisai (t. 40, b. l. 110).
Teisėjų kolegija vertina, kad E. M. turėjo pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo tekstą, kurios priėmimu buvo suinteresuotas R. K., kaltinamieji R. K. ir E. M. 2015 m. spalio 21 d. susitikimo metu aptarė pageidaujamą pataisos, įvardintos kaip „Š. dėl vartojimo kreditų“ palaikymą, E. M. po R. K. žodžių: „Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų“, nurodė: „Kaip tik, mes palaikysim“, po to R. K. tiesiogiai išsakė prašymą: „Ir tada prašymas palaikyt“. Šis prašymas buvo primintas 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimo metu: „aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus“, E. M. 2015 m. lapkričio 5 d. kalbėjo dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, kvietė pritarti šiai pataisai, pats balsavo „už“. Tuo būdu, susitarimas dėl pageidaujamo veikimo ir pats teisėtas veikimas – balsavimas „už“ pasitvirtino, tačiau kaltinimuose tiek R. K., tiek E. M., tiek, atitinkamai, juridiniams asmenims, pakartotas po tris kartus, be to, netiksliai.
Taip, kaltinime tiesiogiai įvardijant 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymus, atsirado neatitikimas su pirmojo (2, 12, 26, 37 kaltinimai) iš aptariamų kaltinimų papirkimu ir kyšininkavimu data – 2015 m. rugsėjo 23 d. (kaltinime minimas pasiūlymas dar nebuvo ne tik įregistruotas, bet ir sukurtas) bei kita šio pirmojo kaltinimo data – 2015 m. spalio 21 d. (Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje Š. G. siūlomai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai buvo nepritarta, tai yra faktiškai asmeniškas E. M. balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. 2015 m. spalio 13 d. užregistruotą pataisą buvo neįmanomas). Be to, pažymėtina, 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo stenogramoje pokalbio, susijusio su Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais, neužfiksuota. Taip pat, pakartojus kaltinimą dėl iš esmės to paties siekiamo teisėto veikimo (4, 14, 28, 39 kaltinimai), susitarimas dėl to paties teisėto veikimo R. K. ir E. M. bei juridiniams asmenims inkriminuotas antrą kartą, po ko – ir trečią kartą (6, 16, 30, 41 kaltinimai).
Baudžiamojo kodekso 225 straipsnis nustato atsakomybę už kyšininkavimą, 227 straipsnis – už papirkimą. Taigi, nustačius R. K. pageidaujamą E. M. veikimą, vertintina, ar, kaip inkriminuota kaltinime, buvo R. K. tiesioginis pasiūlymas, pažadas, susitarimas duoti kyšį, ar jis buvo tiesiogiai duotas, ir, atitinkamai, ar buvo E. M. tiesioginis pažadas, susitarimas kyšį priimti, ar jis buvo tiesiogiai priimtas. Šie požymiai analizuojami nuosprendžio 12, 13, 14 dalyse.
Dėl R. K. pageidaujamo E. M. poveikio (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime nariams (pirmame ir trečiame aptariamų kaltinimų išskirta – ir K. G. (3, 7, 13, 17, 27, 31, 38, 42 kaltinimai)) dėl balsavimo „už“ dėl Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymų dėl Vartojimo kredito įstatymo (3, 5, 7, 13, 15, 17, 27, 29, 31, 38, 40, 42 kaltinimai)
6.1. Įrodymai
Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, Seime 2015 m. birželio 30 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370. Pateikė projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž. (t. 37, b. l. 2). Projekte numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. (t. 37, b. l. 37).
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolo Nr. 109-P-30 duomenimis, 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 10 val. 00 min., vykusiame šio komiteto posėdyje (t. 37, b. l. 4) buvo nutarta pritarti komiteto patobulintam Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektui XIIP-3370, komiteto išvadoms ir toliau pateiktam pasiūlymui: patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d.“ (t. 38, b. l. 6).
Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio stenogramos duomenimis, kalbėjo Seimo narys K. G.: „Aš tik noriu pasakyti, kad to įstatymas tiesiog kaip oro reikia Lietuvai <…>“, „<…>Aš manau, tai ką bankas pasiūlė iš esmės taikoma kitose Europos šalyse<…>“, „<…> … nustatomos tokio lygio baudos, todėl aš tikrai pritariu Lietuvos Bankui iki 10% pajamų <…>“ (t. 38, b. l. 11, 14).
Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-279 duomenimis, 15.46 val. – 16.07 val., buvo tęsiamas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 40, b. l. 37).
Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos 2015 m. spalio 1 d. rytinio ir vakarinio posėdžių stenogramose Nr. 278 ir 279 užfiksuota Seimo nario K. G. kalba: „<…> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <…>“, <…> todėl siūlau pritarti <…>“ (t. 40, b. l. 50-51). Pasisakė Seimo narys P. G.: „ <…> jeigu mes priimsime šitą projektą, ypač 8 straipsnį, kuris yra ydingiausias, tai praktiškai tvarka, kuri buvo, lieka <…>“, „<…> Mano supratimu, aš kaip tik siūlau išbraukti šią dalį ir praktiškai paliekama ta pati situacija, padarius keletą tokių kosmetinių pakeitimų <…>“ (t. 40, b. l. 61).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-55 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 21 d., 9 val. 00 min. – 9 val. 50 min, restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 141, 162-163).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta:/…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; P – vyras (padavėjas); V – vyras (t. 10, b. l. 67, 79).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; R. – R. R., P – vyras (padavėjas) (t. 10, b. l. 104, 110).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), duomenimis, tiriamojo garso įraše, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuoti E. M., R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis (t. 10, b. l. 76). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), duomenimis, tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuotas R. R. balsas (t. 10, b. l. 108).
Specialisto išvados Nr. 11-2013 (16), 2 priedo stenogramos duomenimis: ,<…> K.: „Supratau. Turiu vieną darbinį klausimą. M.: Aha. K. Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi…suderinti, vieną pataisą…dėl vartojimo kreditų. M.: Okey…ė-ė…ten jinai buvo…keli failai, vienu žodžiu, /bet/ vienas failas yra…K.: Jis…M. …kad žmogus. K.: Aštuntas punktas, dėl… M.: Ten esmė, kad tenai, kad…ė-ė-ė…ė…ė-ė-ė…nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų…K.: Nu, kažkaip taip. M.: Kažkas taip. K.:Jo, jo. Kažkas ten taip. M.: Jo. Nu. K.: Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs…M.: Jo, jo. K.: … ir dėl to aš į jus ir kreipiausi. M.: Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu? K.: Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto…M.: Nukirto. K.: …G. balsu…Tai aš paprašiau Š…M.: K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją. K.: Jo. Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų. M.: Ne, ne. Tai…K.: Jo. M.: Kaip tik, mes palaikysim. K.: Ir tada prašymas palaikyt i-i-ir… aš po to…M.:/…/ kaip tau,…K.: Jo, jo. M. … /…/, panašus į tai…K.: Prašymas palaikyt, o aš tada jau pažiūrėsiu…ė-ė-ė…visus kitus ta prasme /…/ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais. K.: /Dabar čia/ /mums/ biški (duomenys neskelbtini) ideologijai dera, žinai. Nu, negali taip, žinai, nu che…Tai ką, reiškia, žinai, nu, viską tikrinti. K.: Jo. M. O jeigu dabar visas pasaulio/…/… K.: Mhm. M. …bet po dviejų savaičių…Nu, ta prasme…nežinau ten…K.: Mhm. M. Miršta tetulė ir palikimas bus. K.: Jo, jo. Jo. M.: Čia palieki tada rizikai…K.: Mhm. M. …to žmogaus… K.: Mhm. M. …ir, ir to su kuo jis bendrauja, žinai. K.: K. ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią. M.: Griežtą Lietuvos bankui, kaip sakant. K.: Jo, jeigu jį… M.: Jo. K.: … sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku. M.: Jo. Jo. Tai mes su juo…pakalbėsim /…/ su K.. K.: Jo. M.: Tai va, žodžiu gerai, gerai. Viskas tvarkoj. K.: Okey dėkui. <…> (t. 10, b. l. 98-99, 129-130).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-52 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d., 09 val. 30 min. – 10 val. 00 min., restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 197-199).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (gamyklinis numeris:N121SI05D8104369B2) stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M..
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1883(16) nurodyta, kad tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra užfiksuoti E. M. ir R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra ištisinis (t. 10, b. l. 172).
Specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo stenogramos duomenimis: K.: <…>Klausyk, aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus. M.: Taip. K. Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme. M.: Mhm. K.: Ė-ė…Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys. M.; Mhm. K.: Gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy BFK. M.: Mhm. K.: Nes rydienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk. M.: Bet čia dabar /tai/tas,/kuris/bus/…/. K.: Jo. Jo, jo. Apie…prieš vienuolika bus svarstymas. M.: A. Gerai. K.: Komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas. M.: Mhm. K.: Kad…/kad/…Nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme. M.: K. kartais mėgsta /…/…Gerai. Aš tada…K.: /Jo, jo/ M. …duosiu žinią, nes aš dabar….K.: Jo. Nu, jeigu galėsi kažkaip. M.: Gerai, aš…aš grįšiu iki vienuolikos… K.: /…/…M. …prieš vienuolika į Seimą. Aš tada jam…/pasakysiu/, kad išeitų trumpam…K.: Jo, šita, tai ir…ir ketvirtadienį turėtų į salę eiti. Tai…M.: Tai mes ten jau frakcijoj susi…susi…K.: Šiaip, šiaip…M.: Turinys ten…neatsimeni apie ką? K.: Apie apie patikrinimą. M.: Ai, duomenų patikrinimą. K.: Jo, duomenų patikrinimą. M.: Kad ten viskas…kaip čia pasakyti…K.: Pagrįstais įrodymais turi /…/… pagrįstas…ė-ė…kai, reiškias…nu, patikrina pagrįstus duomenis. M.: Mhm. K.: Pagrįstus įrodymus. Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai. M.: Taip. K. J. tiesiog patikslino. M.: Ai, okei, bet kryptis ta pati. K.: Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir…ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK/…/, mums tinka. M.: Mhm, supratau. K.: Tai čia ketvirtadienio į salę. M.: Jo. Nes…ė-ė…vakar buvo atėjęs…į Seimą dar šitas…Š. tas F.. Yra dabar jisai ten atstovauja tuos kelis…K.: Mhm. M.: Kelias stambesnes, man atrodo, tas kompanijas. Tai jie dar kažkaip sugalvojo. Sakau, jūs pirma nustokit, sakau, užteks jau, žinai, nes…jeigu jūs čia dar atidarot vėl kažką, žinai. K.: man rodos, kad šito pakaktų. Jie ten…per daug…M.: Jo. Ir sakau, tai jūs…K.: Nu, kaip sakant, ten lobistai įrodinėja savo darbo vertę…ė-ė…M.: Ir už tai, kaip sakoma, nor/ėjom/gaut atlygį. K.: Jo, nes, nes darbas pasirodė prastokas. Dėl to ir… kaip čia pasakyt, ir mes išsigandom, žinai, kad rinką, nu, sunaikins. /…/. Tai va, tai. M.: Gerai. K.: Tokie dalykai. Okei, tu bėk, aš sumokėsiu. M.: Tai aš nebėgsiu. K.: Mano eilė. M.: Aš sumokėsiu. K.: Mano eilė. M.: /…/, šiaip čia žinai. K.: jo, mano eilė, bet mano eilė mokėt. /…/. (t. 10, b. l. 185-186).
Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 duomenimis, 10.11 val. – 11.32 val. svarstytas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370(2) (t. 40, b. l. 67, 73). Balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 32, pritarta (užsiregistravo 74 Seimo nariai (10.39 val.)). Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kalbėjo Seimo narys E. M.. Balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepriimta (užsiregistravo 94 Seimo nariai (10,41 val.)). 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu (t. 40, b. l. 69).
Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 286 ir vakarinio posėdžio Nr. 287 stenogramos duomenimis, Seimo narys Š. G. pristatė pasiūlymą: „<…> Siūlau pakeisti projekto 8 straipsnio 1 dalį, kurį numato, kaip turi būti tikrinami žmonės prieš gaunant jiems kreditus. Pataisa yra tik tokia, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito gavėjas vadovaudamasis atsakingo skolinimosi principu privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš būdu arba remdamasis pakankama informacija, gauta iš pačio vartotojo kredito gavėjo, arba pagrįsdamas vartotojo kredito gavėjo kreditingumą įrodymais, vartotojo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas naudojamose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartotojo kredito rašytinį sutikimą <…>“, „<…> Antras (pasiūlymas) buvo tik patikslinantis pirmąjį. Gali būti kaip ir vienas pasiūlymas <…>“ (t. 40, b. l. 108-109). A. P.: „Komitetas nepritarė šiam Seimo nario Š. G. pasiūlymui, kaip ir prieš tai, šiam straipsniui buvo užregistruotas Seimo nario P. G. pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, todėl ir tas bendras pritartas įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir formuluotė atitinka pagal Europos Sąjungos direktyvą ir jos nuostatoms <…>“. E. M.: „<…> kviesčiau pritarti šiai pataisai, kadangi ji eliminuoja perteklinius reikalavimus <…>“, „<…> Dabar įstatyme yra reikalaujama ir žmogui pateikti visas reikiamas pažymas ir dar kartu patikrinti per visas veikiančias sistemas. Tiesiog būtų sveikesnio proto sprendimas <…>“ (t. 40, b. l. 110).
2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, už darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2), formuluotė – dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Pateikti balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Y frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Lietuvos Respublikos Seimo „Y“ frakcijos nariai: V. Č., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Nedalyvavo balsavime posėdyje užsiregistravus (duomenys neskelbtini) Seime frakcijos narė D. K., K. G. (t. 1, b. l. 108-112).
Seimo narių registracijos 2015 m. lapkričio 5 d. protokolo duomenimis, 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje Seimo narys K. G. registravosi (t. 40, b. l. 95).
2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, dėl darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimo, formuluotė – dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, balsavo Seimo narių 93 iš 141, balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: „Y“ frakcija (LSF) – už 8, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo „Y“ frakcijos nariai: V. Č., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo posėdyje užsiregistravę Seimo „Y“ frakcijos nariai K. G., D. K. ir V. G. (t. 40, b. l. 128-130).
Seimo narių balsavimo 2015 m. lapkričio 5 d. protokolo duomenimis, 11:28:08 balsuojant už Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3370 (2), formuluotė – „Dėl įstatymo priėmimo“ Seimo narys K. G. dalyvavo ir balsavo „už“ (t. 40, b. l. 96).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-48 duomenimis, slapta užfiksuotas 2016 m. sausio 12 d. restorane „A“, adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia 16.00 val., pabaiga 16.35 val. (t. 6, b. l. 27, 35-36).
Šio pokalbio patikslinta stenograma pateikta kaip Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr.11-1076 (17), 11-1077 (17) priedas Nr. 2.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-1076 (17), 11-1077 (17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/– vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – R. K.. G. – V. G..
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-1076 (17), 11-1077 (17), duomenimis, šiame pokalbyje yra užfiksuoti V. G. ir R. K. balsai, o šio pokalbio garso įrašas yra ištisinis (t. 13, b. l. 83).
K.: „<…> Žinai su kuo aš ją palyginčiau? Ko gero, su (duomenys neskelbtini) G. G.: M. K.: Kuris nei (duomenys neskelbtini), nei jis frakcijos klauso, nei jisai, ta prasme, kažką. Nei jis drausmės laikosi. Ir jis turi ten savo interesą arba savo požiūrį, bet vat, visi žino kažkaip G. G.: Nu, jo. K.: O tai ten kiek su juo dirba E., tiek dirba, bet nu…Priversti drausmės laikytis G., sakykim, susitarimo, nu, tai reiškia, maksimum, kad jisai išeis iš posėdžio. Jeigu jis turi priešingą…iš posėdžio jis išeis. Ta prasme, kaip tada iš BFK išėjo…G.: Nu. K.: …dėl šito, jo. Jisai išsišaipė iš lobistų ir išėjo. G.: Parodė savo. K.: Jo, parodė savo, nu, ta prasme, pasakė, kad visi tiek jūs durniai, bet aš išeinu. Laikausi partinės drausmės <…>“ (t. 13, b. l. 106).
Papildomos apžiūros 2016 m. lapkričio 21 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas 1. 2016 m. gegužės 12 d. kratos E. M. darbo vietoje, kabinete Nr. III-216, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rasto nešiojamo kompiuterio „Dell Oltiplex 3010“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), papildoma apžiūra. 2. 2016 m. gegužės 12 d. kratos E. M. darbo vietoje, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rasto kompiuterinio bloko „Lenovo ThinkCentre“, Nr. (duomenys neskelbtini) papildoma apžiūra (t. 17, b. l. 26).
Papildomos apžiūros 2016 m. lapkričio 21 d. protokolo duomenimis, papildomai apžiūrėjus 2016 m. gegužės 12 d. per kratą (duomenys neskelbtini), E. M. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) rastame ir paimtame kompiuteryje „Dell Oltiplex 3010“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, rastas 2015 lapkričio 5 d., 09.48 val., I. D. siųstas elektroninis laiškas, kam: G. K., K. D., M. E., G. E., G. V., S. G., T. D., L. A., G. Š., M. A., N. V.. Tema: darbotvarkė su pozicijomis_1105. Priedai: d1105“.doc (t. 17, b. l. 30-31, 101).
Laiške yra toks tekstas: „Gerbiamieji, Siun?iame Jums ?ios dienos darbotvarkœ su m?sø frakcijos pozicijomis. Primenu ?ym?jimus: ?aliai ?ymime projektus, u? kuriuos nutarta balsuoti U?; raudonai ?ymime projektus, u? kuriuos nutarta balsuoti PRIE? Geltonai ?ymime projektus, u? kuriuos nutarta balsuoti LAISVAI Geros dienos, I. D. Y frakcija. Frakcijos referent?“ (t. 17, b. l. 101).
Laiško priedas “d1105.doc“ – lentelė su Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarke su žaliais, raudonais ir geltonais žymėjimais ir paaiškinamais užrašais prie konkrečių Seimo aktų projektų. Prie darbotvarkės 1–2 klausimo, grafoje „Darbotvarkės tvirtinimas“ prie Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (…), 8 (…) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2), teikėjai B. B., V. G., R. Ž./darbo gr. yra užrašas: Pritarti Š. G. ir J. R. projektams ir komiteto išvadoms (užrašas raudonos spalvos geltoname fone)(t. 17, b. l. 102).
Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis, 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta krata Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame R. K. darbo kabinete (nurodoma – UAB „X“ patalpose) (Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartimi leista atlikti kratą R. K. darbo kabinete, esančiame UAB „X“ patalpose, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, priklausančiame UAB „VT“ (t. 20, b. l. 53)). Šios kratos metu, be kitų daiktų ir dokumentų, prie šiaurinės pusės lango, ant radiatoriaus buvo rasta ir paimta dešimt A4 formato lapų su juodos spalvos rankraštiniais užrašais, atspausdintų dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimų priėmimu (t. 20, b. l. 54-56, 57, 64, 65, 66, 67, 68, 69).
Apžiūros 2016 m. birželio 30 d. protokolo duomenimis, dokumentai, paimti 2016 m. gegužės 30 d. kratos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „X“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete, buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta:
A4 formato lape su „Lietuvos energetikos instituto“ emblema yra šie juodos spalvos rankraštiniai įrašai: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) T; 2) U; 3) L“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“<..>, „Kad lobistai lochai – sakėm“. „X 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G.“, „3. Suorg. „Y“ „Už“, „4. „Nuėmėm“ 14 TSLKD. A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G. ir DP nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U (protokole – C) pasakė DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „X istorijoje – antras. Padaviau išlaidas“ (t. 20, b. l. 70-71, 76, 81).
A4 formato lape yra 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai. Darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. <…> Fomuluotė: dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – balsavimo rezultatai pagal frakcijas: U frakcija – už 12, prieš 0, susilaikė 2; Frakcija ,,T“ – už 0, prieš 0, susilaikė 3; Y frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0; L frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 2; L frakcija – už 1, prieš 3, susilaikė 22; Mišri Seimo narių grupė – už 0, prieš 4, susilaikė 1; T frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 3 (t. 20, b. l. 78, 82-83).
A4 formato lape yra 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai. Darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1,2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. <…> Formuluotė: dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:41:37. Balsavo Seimo narių: 93 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: U frakcija – už 8, prieš 0, susilaikė 5; Frakcija T – už 0, prieš 1, susilaikė 9; Y frakcija – už 8, prieš 0, susilaikė 0; Lietuvos L frakcija – už 0, prieš 0, susilaikė 8; L frakcija – už 0, prieš 3, susilaikė 27; Mišri Seimo narių grupė (santrumpa MG) – už 0, prieš 5, susilaikė 1; L frakcija – už 3, prieš 0, susilaikė 15. Lapo apačioje kairėje pusėje raudonu rašikliu parašyta ,,NUIMTAS G.“ (t. 20, b. l. 67, 77, 82).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugpjūčio 17 d. išvados Nr. 11-1643(16) duomenimis, A4 formato lape su rankraštiniais įrašais, pradėtame žodžiais „Projekto eiga“ ir pabaigtame žodžiais „padaviau išlaidas“ rankraštinius įrašus parašė R. K.. 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatų lape rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą /32) parašė R. K. (t. 20, b. l. 104-108).
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių dalyvavimo 2015 m. spalio 14 d. posėdyje, 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje sąrašų duomenimis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai: P. N., B. B., K. G., K. B., I. D., P. G., R. K., R. M., A. N., A. P., A. K., R. T., V. V., komiteto biuro nariai: A. B., G. M., J. A., J. D., D. Z., J. M., D. M. (t. 39, b. l. 24, 104).
Liudytojas K. G. paaiškino, kad pažįsta E. M., G. S., V. G., Š. G. kaip Seimo kolegas, yra matęs R. K., žino, kuo jis dirbo. Dėl vartojimo kredito įstatymo, kiek prisimena, jo pozicija šio įstatymo pataisų atžvilgiu buvo neigiama. Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomas vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektas. Jis balsavo prieš. Greitieji kreditai yra narkotikai žmonėms. Ta pozicija jam buvo nepriimtina, jis tuo klausimu kalbėjo. Negali pasakyti, ar 2015 m. lapkričio 5 d. balsavo svarstant Š. G. pataisą. Nežino, dėl ko nebalsavo. Jis galėjo balsavimo metu nebūti salėje. Žino, kad vienas balsas praktiškai nieko nelemia. Su P. G. yra pažįstamas. Nežino, ar buvo tuo metu su juo kartu išėję iš salės. B. B. buvo komiteto pirmininko pavaduotojas iš valdančiosios daugumos, o jis – iš opozicijos. Neprisimena Seimo nario Š. G. pateiktos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos esmės. Seniūnas pristatydavo klausimą. Jo niekas neprašė eiti, išeiti, nebalsuoti dėl Š. G. pataisos projekto. Jam, kaip Biudžeto ir finansų komiteto nariui, nebuvo daromas poveikis balsuojant dėl bet kokių Vartojimo kredito įstatymo nuostatų. Nepastebėjo, kad kitiems nariams būtų daromas toks poveikis. Jam, kaip Y frakcijos nariui, nebuvo bandoma daryti poveikį balsuojant dėl vartojimo kredito įstatymo. Taip pat jam, kaip Biudžeto ir finansų komiteto nariui, kaip Y frakcijos atstovui ir kitiems nariams, nebuvo daromas poveikis dėl Pelno mokesčio įstatymo, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena. Frakcijos posėdžiuose frakcijos nariai nebuvo įpareigoti balsuoti už vienokį ar kitokį konkretų teisės aktą. Buvo ieškoma pozicija, ar frakcija balsuos vieningai, ar ne. Frakcijos posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas. Iš pradžių juo buvo E. M.. Seniūno elgesio frakcijos posėdyje negalima suprasti kaip poveikį, įtaką frakcijos nariams balsuoti vienaip ar kitaip. Frakcijos nariai, kurių balsas nukrypdavo nuo bendros frakcijos pozicijos, sankcijų nesulaukdavo.
Liudytojas V. G. paaiškino, kad iki 2016 m. nebuvo politinės partijos nariu. Partijos nariu tapo 2015 m. gruodį, nuo 2012 m. lapkričio mėnesio buvo frakcijos nariu. Dėl greitųjų kreditų įstatymo paaiškino, kad 2006 m., matydamas kritinę situaciją, nes dirbo tuo metu (duomenys neskelbtini), buvo tam tikrų nusikalstamų veikų bumas, kreipėsi į Lietuvos banką, siūlė inicijuoti teisėkūrą, griežtinti kovą prieš sukčiavimą. Būdavo surinkinėjami pasai ir imami greitieji kreditai. Jo pozicija buvo labai aiški nuo pirmų svarstymo minučių frakcijoje. Tiek jis, tiek K. G., D. K. buvo kategoriški. Priėmimo stadijoje buvo įregistruotas Š. G. pasiūlymas. Niekas iš išorės jo neprašė, o priėmimo stadijoje reikia surinkti 71 balsą, bet nei jis, nei K. G. nebalsavo. Niekas iš salės nebuvo išėję. Jie buvo prieš. Jo nuostata buvo aiški, nepalaikė. Jis buvo posėdžių salėje, nepalaikė pataisos ir nespaudė „už“. Iš frakcijos narių K. G. kaip ir jis nespaudė „už“ pataisą, nes buvo prieš, lyg D. K. taip pat, prieš tai ji prašė patarimo. Kartais pasitaiko atvejų, kad neįgalūs asmenys, bet veiksnūs, galėjo gauti greituosius kreditus, šia patirtimi pasidalijo su D. K..R. K. pavardę išgirdo pirmą kartą iš žiniasklaidos, kai žurnalistai pasakė, kad siuntė juos išsiaiškinti dėl „S“. Kalba apie banko „S“ istoriją, kai buvo neteisėtai atleistas iš pareigų. 2012 m. buvo visos valstybės nusistatymas prieš jį, visos medijos nusistatymas. Nežino, ar tai R. K. buvo iniciatorius, ar žurnalistai. Vėliau ir kitos žiniasklaidos suprato, kad ne viskas yra taip, kaip transliuojama, ir jis turėjo galimybę pateikti savo poziciją, kuri patvirtinta ir teisme. 2012 – 2016 m. su R. K. buvo bendruose renginuose, vestuvėse, susitikdavo, buvo žmogiški santykiai. Paskutinį kartą su R. K. atsitiktinai susitiko (duomenys neskelbtini) 2016 m. pavasarį. Jis ėjo pietauti, ten yra „A“ ofisas, susitiko ir kalbėjo apie S, apie galimybę daryti reportažą apie S, jis planavo kreiptis į teismą. Jis ėjo (duomenys neskelbtini), išėjo R. K. iš „Š“, pasisveikino, paklausė, kaip gyvena, pradėjo juokauti, kaip sekasi rinkimuose, pasakė, kad „remiame politikus“ ir jis gali kreiptis paramos. Jis paramos niekada nepriėmė, pasakė, kad jam nereikia, nes paramų nepriima. Frakcijos posėdžiai vyksta taip: kava, iš anksto parengta darbotvarkė su stadijos aprašymu, su Teisės departamento esminėmis pastabomis, su jų ankstesniais buvusiais balsavimais, ir visi išsako savo argumentus. Jeigu kieno projektą svarsto, tai tas ir pristato tą klausimą. Jeigu yra seniūnų sueigos pozicija, tai seniūnas tada pristato. Jie niekada nebalsavo kaip kitose frakcijose, frakcijoje nebuvo padaryta, kad visada vieningas balsavimas. Sekretoriatas po to frakcijos nariams išsiuntinėdavo lentelę, kaip buvo diskutuota ir į ką linksta frakcijos pozicija, bet jis jos net neatsidarinėdavo. Frakcijos posėdžius vesdavo seniūnas arba pavaduotojas. Seniūnas dažnai vėluodavo, tai pavaduotojas vesdavo posėdį. 2015 – 2016 m. seniūnas buvo E. M.. Posėdžiai vykdavo 9 val. ryto, antradieniais, ketvirtadieniais. Frakcijos sekretoriatas po posėdžio el. paštu atsiųsdavo frakcijos poziciją. Pas juos buvo spalvos. Raudona spalva – teisės aktas kertasi su liberaliomis pažiūromis, žalia – nesikerta, kiek prisimena, buvo geltona, bet nesigilindavo.
Liudytoja I. Š. dėl Vartojimo kredito įstatymo paaiškino, kad kai buvo svarstomos pastabos ir pasiūlymai, K. G. palaikė Lietuvos banką ir galbūt ne visiškai mandagiai bendravo su žmonėmis, kurie siūlė keisti pataisas, pasiūlydamas jiems nekalbėti tokių dalykų. Lietuvos bankui atvirai niekas neoponavo. Paprastai buvo oponuojama dėl detalių. Kai prieinama prie detalių, kokių reikia pokyčių, tada gali atsirasti įvairių pasiūlymų, kurie keičia siūlymo esmę. B. B., kuris vadovavo darbo grupei, minėjo, kad šeimoje turėjo realių atvejų, ir jis siekė rezultato.
Liudytoja D. T. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius, kartu dirbusius Seime. Ji teikė Greitųjų kreditų įstatymo projektą, kuris buvo labai griežtas greitiesiems kreditams ir po kurio pateikimo buvo labai daug skambučių, kad atsiimtų projektą. Jo neatsiėmė, bet kadangi Seimas neprabalsavo „už“, tada balsavo už Š. G. projektą, kuris taip pat buvo griežtesnis už tuo metu buvusį. Jos pasiūlymas buvo toks, kad nebūtų išduodami kreditai telefonu ar el. paštu, kad būtų tikrinama asmenybė, pajamų šaltiniai. Neprisimena Š. G. pasiūlymo esmės, tik žino, kad, kai nagrinėjo frakcijoje, jis tikrai buvo su tam tikrais suvaržymais, bet tiksliai negali jų įvardinti. Jai nieko nesako 8 straipsnis. Ji buvo „Y“ frakcijoje. Frakcijoje projektai visada buvo svarstomi prieš balsavimą. Kiekvienas žmogus pagal savo kompetenciją turėdavo paaiškinti projekto esmę ir jo naudą valstybei ar apskritai žmonėms. Kiekvienas projektas būdavo aptariamas 9 val., prieš plenarinį posėdį. Būdavo frakcijos posėdis ir būdavo aptariama darbotvarkė. Ne tokie žymūs ir nelabai reikšmingi klausimai nebuvo aptariami, o kertiniai klausimai buvo svarstomi pakankamai gerai. Žmogus, kuris teikdavo projektą, turėdavo pristatyti to projekto teigiamas puses. Š. G. turėjo pristatyti projektą. Posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas. Tuo metu juo buvo E. M., pavaduotoju, atrodo, buvo G. S.. Paprastai darbotvarkėje būdavo nuo 25 iki 35 klausimų. Susirinkimas trukdavo valandą. Ne visus klausimus pristatydavo konkretus asmuo. Kiekvienas pristatydavo tai, ką jis teikia. Jos klausimai buvo susiję su kultūra ir švietimu. Jei tai būdavo jos kompetencijos sritis, pati paruošdavo projektus. Dėl vartojimo kreditų projektą ruošė kartu su padėjėja, pasitarusios su Seimo teisininkais. Ypatingai daug tarėsi su profesoriumi P. G., jis teikė panašų projektą. Paprastai kiekvieno įstatymo projekto pristatymas turi tris stadijas. Po kiekvienos turi praeiti kažkiek laiko. Ji ne visada atsižvelgdavo į frakcijos narių nuomonę. Jei būdavo tikra, kartais nusižengdavo frakcijos nuomonei ir balsuodavo taip, kaip atrodė, bet tai daugiau liesdavo moralines vertybes ir tai, ką ji gerai išmano ir žino. Tai, kas liečia ūkio, finansų, ekonomikos klausimus, tikėjo, kad taip turi būti ir kad kolegos išmano geriau už ją. Mano, kad frakcijos seniūnas frakcijos posėdžiuose vaidindavo pagrindinį vaidmenį. Seniūnas tam ir yra renkamas, kad koordinuotų, valdytų, teiktų informaciją iš Seimo valdybos. Jie visi gaudavo medžiagą apie tai, kokie klausimai bus nagrinėjami konkrečiame plenariniame Seimo posėdyje. Jei tai valstybinės reikšmės klausimai, frakcija turėjo būti vieninga. Jų frakcija buvo pakankamai (duomenys neskelbtini). Kai kažkada balsuodavo savo įsitikinimu kitaip, nei norėdavo ar prašydavo frakcija, ji elgėsi laisvai, jai niekas jokio spaudimo nedarė ir negalėjo daryti. Neprisimena Š. G. teiktos pataisos esmės. Neprisimena, ar ši pataisa buvo svarstoma frakcijos posėdyje, bet jei balsavo „už“, vadinasi, ji buvo svarstoma. Pagal taisykles, pristatyti pataisą bei paaiškinti jos esmę ir teigiamybę turi įstatymo kūrėjas. Jei posėdyje nėra įstatymo kūrėjo, tai jie gaudavo tam tikrą medžiagą, paaiškinimus, prie kiekvieno projekto būdavo aiškinamieji raštai, kodėl jis teikiamas. Buvo galima persiskaityti tą raštą. Tuo metu tikrai niekas neužkliuvo, nes buvo suvaržymų pataisoje. Frakcijos seniūnas yra jungiamoji grandis. E. M. buvo labai demokratiškas seniūnas. Tikriausiai, ji yra balsavusi už Š. G. pataisą. Jei balsavo „už“, vadinasi, buvo tikra, kad tai yra teisinga. Tikriausiai, frakcijos posėdžio metu jie tarėsi apie tai ir ji matė tuos punktus. Š. G. pataisymuose tikrai buvo padaryta pakankamai nemažai suvaržymų. Jai atrodo, kad buvo suformuota tokia nuomonė balsuoti už Š. G. pataisą. Tikriausiai, nuomonę formavo pataisos teikėjas, bet tiksliai neprisimena. Jei ji nėra tikra, kad aš daro gerai – nedarys. Vadinasi, ji perskaitė ir pamatė, kad ten yra kažkas tokio, kas galbūt labiau suvaržys. Niekada frakcijoje nebūdavo taip, kad privalo daryti taip, o ne kitaip. Ji niekada nebalsuos už tai, kuo netiki. Padėjėjai tikrai nesiųsdavo jiems frakcijos posėdyje aptartos pozicijos. Frakcijos referentė pasižymėdavo ar kompiuteryje, ar popieriuje, kaip frakcija balsavo savo posėdyje už tą ar kitą klausimą, kuris bus pateiktas Seimo plenariniam posėdžiui. Atsimena tas spalvas. Tai nebuvo prievolė, tiesiog referentė pažymėdavo, kaip frakcijos nariai nusprendė: paremti, atmesti ar susilaikyti. Trys spalvos buvo pažymėtos toms nuomonėms, bet niekas nevertė to laikytis. Neatsimena, ar gaudavo žymėjimus tomis spalvomis prieš balsavimus. Kad padėjėja būtų siuntusi kažkokius ypatingus žymėjimus su liepimu balsuoti taip, o ne kitaip, griežtai neigia. Tas, kuris rengia pataisą, ją pristato, ir jai nėra reikalo skaityti, ką jis parašė, ji girdi, ką jis sako, koks yra pataisos tikslas. Jei jis tinka, jei jos tikslas sutampa, balsuoja „už“, jei ne – nebalsuoja. Neatsimena, ar frakcijos posėdyje, pristačius Š. G. pataisą, vyko kažkokios diskusijos, ar buvo išsakytos pastabos. Jie labai pasitikėjo vieni kitais. Mano, kad Š. G. taip pat norėjo, kad būtų mažiau nuskriaustų žmonių dėl tų greitųjų kreditų. Ji balsavo sąmoningai už įstatymo pagriežtinimą, gali būti, kad ta nuomonė susiformavo frakcijos posėdyje, nes posėdyje aiškinosi, kas geriau, kur griežčiau, kodėl reikia už ją balsuoti.
Liudytoja V. Č. paaiškino, kad pažįsta E. M., Š. G., G. S., V. G., R. K. asmeniškai nepažįsta. Patikrinusi balsavimą žino, kad balsavo už Š. G. pataisą ir už patį įstatymą bei už D. T. teiktą pataisą į tą patį įstatymo projektą. Neprisimena, kas pristatė pataisas. Darbas yra organizuojamas taip, kad turi apie vieną valandą, kad aptartų visą darbotvarkę. Toje darbotvarkėje paprastai yra 20 – 40 įstatymų projektų. Neprisimena detalios svarstymo eigos, bet daro prielaidą, kad nebuvo apsistoję ilgai prie to klausimo. Neprisimena, kas pristatė projektą. Frakcijos darbo organizavimas yra toks, kad darbo dienos metu balsuoja dėl 30 ar 40 projektų. Ryte susitikusios visos Seimo frakcijos, turi apsitarti, kaip balsuoti. Natūralu, kad vienus projektus jie nutarė palaikyti, prieš kitus balsuoti „prieš“ arba balsuoti laisvai. Žino, kad kai kas deda varnelę, kai kas pliusiuką. Ji asmeniškai šiuos žymėjimus deda ant darbotvarkės išklotinės. Kiek prisimena, kai buvo Seime 2015 m. – 2016 m., jų referentė dažniausiai atsiųsdavo tuos sprendimus, kuriuos priėmė frakcijos posėdžio metu. Atsiųsdavo juos susistemintus, pažymėtus, tiesiog žiniai. Atsiųsdavo dienos darbotvarkę, pažymėtą, kaip sutarė frakcijoje balsuoti. Jie sutardavo dėl to, ar palaiko projektą, ar balsuoja prieš, ar balsuoja laisvai. Gaudavo laišką iš referentės, kuriame ji pranešdavo, kaip buvo sutarta balsuoti. Matyt, būdavo žaliai pažymima „už“ projektą, geltonai – „laisvai“, raudonai – „prieš“. Frakcijos posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas E. M., arba seniūno pavaduotojas G. S.. Pristatydavo įstatymo projektą, numerį, perskaitydavo įstatymo projekto pavadinimą ir tuomet jie aptardavo, kaip balsuos. Seimo nariai yra skirtinguose komitetuose. Dažniausiai pagal tai, kokiame komitete yra, komentuodavo savo srities įstatymo projektą. Būdama Aplinkos komitete, ji kalbėdavo apie tos srities, kiti – apie savo sričių. Frakcijos seniūnas perskaitydavo įstatymo projekto numerį, pavadinimą ir tuomet vykdavo diskusija. Per valandą peržvelgdavo iki 40 teisės aktų. Diskutuodavo frakcijos nariai. Tas, kuris vesdavo posėdį, kartais pasiūlydavo, kaip reikėtų balsuoti vienu ar kitu klausimu. Tai būdavo apibendrinta jų diskusija, ar balsuos „už“, ar „prieš“, ar „laisvai“. Neprisimena, ar būdavo tokių atvejų, kad frakcijos seniūnas pateikdavo kokį nors teisės aktą ir sakydavo, kad už tokį teisės aktą reikėtų balsuoti „prieš“, „už“ ar susilaikyti. Darbotvarkės su pažymėtomis frakcijos pozicijomis buvo siunčiamos į darbinius el. paštus. Atrodo, kad buvo siunčiama prieš plenarinį posėdį, kai baigdavo diskusija frakcijoje. Tokia darbotvarkė buvo siunčiama tuo tikslu, kad Seimo nariai prisimintų, ką yra aptarę. Dažniausiai tokia darbotvarkė buvo naudojama balsavimo metu, tačiau kartais, priklausomai nuo to, kaip keisdavosi vienas ar kitas įstatymo projektas svarstymo, priėmimo eigoje, galėdavo balsavimas ir pasikeisti. Jų frakcijoje ganėtinai laisvai vyko balsavimai, tikrai nebuvo geležinės disciplinos. Neprisimena detalių, kaip vyko Š. G. pateiktos pataisos aptarimas. Neprisimena, ar Š. G. pristatė šią pataisą. Neprisimena, kas ją pristatė. Neturėjo pagrindo nebalsuoti už šią pataisą. Tai buvo frakcijos kolegos teikiama pataisa, vos kelias minutes iki to ji palaikė ir D. T. pataisą. E. M. nėra davęs pasiūlymų, kaip balsuoti dėl šios pataisos.
Liudytojas A. L. paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. G. S. – frakcijos narys, ilgametis bičiulis. E. M. – buvęs partijos pirmininkas, dirbo vienoje frakcijoje ir partijoje, pažintis maždaug nuo 2008 m. Su Š. G. pažįstamas kaip su bendrapartiečiu, nuo 2010 m. V. G. pažįsta kaip Seimo narį. Su „X“ atstovu yra matęsi viename ar dviejuose bendruose renginiuose, teoriškai vienas kitą žinodami yra pasisveikinę. Seimas dirba komitetais, projektai ir sprendimai derinami komitetuose, o balsuojama salėje. Prieš kiekvieną plenarinį posėdį kiekviena frakcija aptaria darbotvarkę. Diskutuoja, aptaria sprendimus. Kai svarstomas klausimas, su kuriuo yra labiau susijęs, gal labiau įsijaučia, o jeigu neišmano kažkokios srities, tai pasitiki kolegomis. Lietuvoje Seime per metus apsvarstoma apie 500 teisės aktų, visų išnagrinėti ir į juos įsigilinti neįmanoma. Jis dirba Užsienio reikalų komitete. Dėl greitųjų kreditų įstatymo – jam neįstrigę atmintyje, žino, kad diskutavo, gal ir nuomonės išsiskyrė. „Y“ surikiuoti ne taip paprasta. Ekonomikos komitete dirbo Š. G.. Jis neturi nuostatos, kad tada negalėjo kažkuo pasitikėti. Pasitikėjo kolega ir frakcijos nariais. Neprisimena išsakytos nuomonės, kiek plačiai buvo apie tai diskutuojama. Neprisimena, kodėl Š. G. teikė pataisas dėl greitųjų kreditų du kartus. Diskusija buvo, kad su greitaisiais kreditais Lietuvoje problema, per daug žmonių juos ima, reikia sugriežtinti, bet turi būti ir „Y“ požiūris, kad negalima palikti galimybės likti tik didiesiems bankams. Buvo sistema, kaip susitarti balsuoti. Prieš plenarinius posėdžius vyksta frakcijos posėdžiai, kad aptartų darbotvarkę. Posėdžiai protokoluojami ir priimamas sprendimas. Jeigu klausimas labai lengvas, tai iš karto pasako, kad pritaria, ir viskas. Jeigu įstatymas sunkesnis, tada visi diskutuoja dėl pareikštų klausimų, taip aptariamas kiekvienas projektas. Lentelė, kuri yra frakcijos protokolas, sekretoriaujančių asmenų surašoma ir išdalijama frakcijos nariams. Kiekviena frakcija nusprendžia, kaip atsakymai bus žymimi, ar spalvomis ar žodžiais. Seimo nario mandatas yra laisvas ir niekas negali primesti savo sprendimo. Frakcijos sprendimas – patarimas. Sprendimas kaip balsuoti vykdavo gyvai, o ne buvo išankstinis. Prieš savaitę išplatinama ateinančio posėdžio darbotvarkė, ir jie turi laiko apsvarstyti. Pasikalbėjimai gali būti iki posėdžio, bet sprendimai priimami frakcijoje. Dažniausiai frakcijos posėdis užtrunka 1 val., vyko nuo 9–10 val., jeigu klausimas sunkesnis, tai ankščiau pradeda posėdį. Per frakcijos posėdį pasvarstydavo apie 20–30 klausimų, vienam klausimui tekdavo 2–3 min. Vieni klausimai sutaupydavo laiką, kitiems jo reikėdavo daugiau. Jie pasitiki savo kolegomis, jeigu keičiami straipsniai, tai asmuo, dirbantis tame komitete, labiau atsakingas už tam tikrą straipsnį ir jis kolegas supažindina. Ekonomikos komitete be Š. G. daugiau nebuvo jų frakcijos narių. Diskusijos vyksta komitetuose, frakcijos priiminėja sprendimus, kaip balsuoti. Dėl greitųjų kreditų detalių neprisimena. Diskusija tikrai buvo, kad per greitai imami kreditai ir pan., o kiek plačiai tą aptarinėjo, neprisimena. Yra skirtumas, kai įstatymo projektą teikia jų frakcijos narys ir kitos frakcijos narys. Yra skirtingas požiūris. Jeigu asmenys po tos pačios partijos vėliava, tai savaime jais labiau pasitiki. Jeigu įstatymą pateikia jų frakcijos narys, tai sprendimą priima pozityviai, bet prieš plenarinę sesiją pliusai ir minusai visada susirašomi. Frakcijoje gali dirbti ir ne vienos partijos nariai. Jeigu didesnė frakcijos dalis yra vienos partijos nariai, tai jų vienoda ideologija. Diskusija buvo dėl greitųjų kreditų, bet detalių neprisimena. Frakcijos posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas, jeigu jo nėra – seniūno pavaduotojas. Seniūnas buvo E. M.. E. M. pirmininkavo. Pristatęs darbotvarkę pradžioje, pasakydavo, kiek laiko turi apsvarstyti ir įgarsindavo kiekvieną klausimą, suteikdavo pasisakyti frakcijos nariams. Jeigu būdavo asmuo, kuris dirbdavo tame komitete, kuris susijęs su projektu, jis pasisakydavo pirmas. Pristatydamas klausimus E. M. gal kada ir yra siūlęs, kaip už tą klausimą balsuoti. Didžiąja dauguma bendra diskusija priimdavo sprendimą. Neprisimena tiksliai, kuriais metais įvedė spalvinį žymėjimą, bet ir ankščiau buvo rašoma, tik žodžiu „už“, „prieš“, ar „susilaikyti“, todėl kažkuris narys pasiūlė žymėti spalvomis ir bus iš karto matoma, koks sprendimas buvo priimtas. Ji daug patogesnė, negu ieškoti žodžių. Spalvų reikšmė: žalia – už, raudona – prieš, geltona – susilaiko, jei neklysta, visai spalva nežymėdavo, jeigu nebalsuoja. Lentelė būdavo užpildoma, kai frakcija priimdavo sprendimą, ir buvo stengiamasi, kad kiekvienas frakcijos narys į savo kompiuterius gautų tą lentelę. Lentelė ir laikoma protokolu. Atskiru protokolu sprendimas neįforminamas, o įrašomas į tą pačią lentelę. Klaidinga teigti, kad tai kažkieno iš anksto priimtas sprendimas. Projekto rengėjas nurodomas lentelėje, nes jie gali suprasti, kokių tikslų tas žmogus gali turėti. Jeigu Seimo nariai yra įstatymo rengėjai, tai žino pirminę idėją, į ką bus orientuota. Frakcijoje aptarinėja jau turėdami tą lentelę: esmė, kas teikia, numeris, kokie komitetai dirba su tuo projektu. Frakcija renka savo vadovą, kaip taisyklė, kiekviena frakcija, jeigu partijos pirmininkas neužima kitų pareigų ar nedirba Europos parlamente, tai partijos pirmininkas renkamas ir frakcijos seniūnu. Partijos valdyba priimdavo sprendimus jeigu susiję su paskolomis, o kitais smulkesniais finansais užsiimdavo sekretorius. Partijos pirmininkas tik kaip valdybos narys spręsdavo dėl finansų.
Liudytoja D. K. paaiškino, kad pažįsta E. M., G. S., Š. G. ir V. G., jie buvę kolegos Seime. Su R. K. nėra pažįstama. Apie greituosius kreditus buvo Š. G. pristatyta frakcijos posėdyje pataisa, vyko diskusijos. Nebuvo jokio imperatyvo visiems vieningai balsuoti, ką rodo ir pats balsavimas, kad dalis balsavo vienaip, kita kitaip. Nebuvo niekuo išsiskiriantis balsavimas. Per frakcijos posėdžius šakiniuose komitetuose dirbantys kolegos pristatydavo projektus, o tai buvo jo paties projektas, vyko diskusija. Ji, panašu, nebalsavo. Galima balsuoti už, prieš, susilaikyti, nebalsuoti. Ji pasirinko nebalsuoti, nes jai dėl to projekto buvo abejonių, o kokių, neprisimenu. Neįmanoma prisiminti 4 metų senumo posėdžių ir diskusijos, tai nebuvo jokia išskirtinė pataisa ir balsavimas. Buvo diskusija, kalbėjo K. G. ir V. G., kurie pasisakė kritiškai apie šią pataisą. Aptariama darbotvarkė frakcijos posėdyje apie 1 val., jei būdavo svečių, tai aptarimas turėdavo tilpti į pusvalandį. Šiuo atveju, atrodo, frakcijos posėdis vyko valandą, buvo eilinis tas klausimas. Per posėdį apsvarstė visą darbotvarkę, joje būna apie 20-30 klausimų. Jei klausimas rimtesnis, tai užsitęsia, bet šiuo atveju nebuvo kažkokių didesnių kontraversijų. Buvo nuomonių apsikeitimas, o ne ginčai. Š. G. pataisos esmės neprisimena. Frakcijos posėdį vedė seniūnas E. M., jis moderuoja, pristato darbotvarkės klausimą. Jis neteikia pasiūlymo, kaip turi frakcija balsuoti, jei vyksta diskusija, tai joje ir kristalizuojasi kažkokie balsavimai. Skirtingas frakcijos balsavimas reiškia, kad frakcijos nariai patys pasirenka savo poziciją ir balsuoja laisvai. Paprastai neprisimena, kad būtų buvę imperatyvūs nurodymai, kaip balsuoti frakcijai. Š. G. pristatė savo pataisą, jos neargumentavo. Frakcijos sekretorė sėdėdavo frakcijos posėdyje, po įvykusios diskusijos ir jei prieita vieningos nuomonės balsuoti už ar prieš, tuomet būdavo pažymima ir išsiunčiama Seimo nariams el. būdu prieš plenarinį balsavimą. Tačiau ir tai nereiškia jokio imperatyvo. Spalvomis ji naudodavosi retai, nes pasižymėdavo taip, kaip jai reikia. Geltona spalva reiškia, kad balsuoja laisvai, nes nuomonės išsiskyrė. Balsavimas buvo laisvas, nes nuomonės išsiskyrė. Nieko negali pasakyti apie raudonos spalvos tekstą. Jos nuomonės dėl greitųjų kreditų įstatymo pataisų niekas neformavo. Buvo frakcijoje susitikimas greitųjų kreditų klausimu, bet tai rutininis dalykas, kai ateina žmonės pristatyti savo pozicijos, o kokie buvo žmonės, neprisimena. E. M. jos niekada nėra prašęs balsuoti vienaip ar kitaip ir dėl Š. G. pataisos ir dėl kelio Vilnius – Utena, iš viso jis dėl nieko neprašydavo vienaip ar kitaip balsuoti. Ji jautėsi balsuodama laisvai ir nesuvaržyta, kaip ir visais kitais klausimais. Frakcijos posėdyje būdavo įsiklausoma į šakiniuose komitetuose dirbančius kolegas, nes būtent ten buvo plačiai ir išsamiai pristatomos įvairios pozicijos, vykdavo diskusijos, vėliau jos būdavo pristatomos ir frakcijoje, jau projekto pavidalu. Frakcijos narių pataisos atitinka jų nuostatas, vertybes ir paprastai frakcijos narius palaikydavo.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad pažįsta R. K., Š. G., E. M., G. S. ir V. G.. E. M. buvo partijos pirmininkas, kuriai jis priklausė tam tikrą laiko tarpą ir frakcijos Seime seniūnas. G. S. buvo frakcijos seniūno pavaduotojas ir tos pačios partijos, valdybos narys. Š. G. buvo frakcijos narys. R. K. sutikdavo renginiuose, Seime kartais, žinojo kaip vieną iš viešų asmenų, dalyvaujančių visuomeniniame gyvenime. Įvairiausiuose renginiuose jį sutikdavo. Seime sutikdavo jį koridoriuose, ką jis veikė Seime, nežino, matė jį 2–3 kartus. Matė jį „A“ grupėje, kai nuėjo duoti interviu T. D. vedamoje laidoje. R. K. pareigų nežinojo, jis dirbo verslo „X“ grupėje, tai nebuvo paslaptis ir iki šio proceso pradžios, jis buvo žinomas žmogus visuomenėje. Su V. G. santykiai labai geri, asmeniniai, draugiški, dabar priklauso tai pačiai partijai. Buvo svarstomas vartojimo kreditų įstatymo pakeitimo projektas. Darbotvarkę pristatydavo tas, kas dalyvaudavo seniūnų sueigoje, tai frakcijos seniūnas ar pavaduotojas, jei seniūnas nedalyvauja. Pagrindinę nuomonę išsakydavo tie žmonės, kurie dalyvaudavo komiteto, kuris būdavo pagrindinis tų klausimų svarstyme, nariai, nes jie labiausiai būdavo įsigilinę į klausimo esmę. Frakcijoje diskusijos kildavo labai dažnai. Frakcijos posėdžiai vykdavo likus valandai iki plenarinio posėdžio pradžios. Frakcijoje būdavo išklausomos nuomonės ir sprendžiama, ar yra vieninga nuomonė, ar nėra. Buvo toks garsus „šviesoforas“, apie kurį rašė spaudoje. Toks dalykas būdavo visose Seimo frakcijose ir vyksta iki dabar. Frakcijos posėdžio metu dažniausiai visus klausimus peržiūrėdavo. Didžioji dalis narių pasižymėdavo frakcijos posėdžių metu pas save darbotvarkėje, pasižymėdavo arba „pliusą“, arba „minusą“, ar nedalyvauti balsavime, nes yra ir tokia balsavimo forma. Buvo išsiunčiama ir elektroniniu būdu apie frakcijos poziciją. Tai darydavo frakcijos referentai. Dažniausiai būdavo referentė I. D.. Poziciją suformuodavo per frakcijos posėdžius. Jei narys nedalyvaudavo frakcijos posėdyje, jam poziciją atsiųsdavo elektroniniu būdu. Referentė turi pažymėti tai, ką frakcija nusprendė. Jei nuspręsdavo balsuoti laisvai, tai „pliusas–minusas“, bet jei „šviesoforo“ principu, tai būdavo geltona spalva. Kaip pats balsavo dėl kreditų įstatymo, neprisimena. Vartojimo kredito įstatymo pataisos esmės, pateiktos Š. G., neprisimena. Kaip balsavo dėl šios pataisos, neprisimena. Jei šis klausimas buvo darbotvarkėje, tai turėjo būti aptartas. Kas pristatė klausimus frakcijos posėdyje, negali pasakyti. Balsavimo argumentų neprisimena, jei balsavo „už“, vadinasi, ta pataisa jam atrodė reikalinga. Balsuoti nėra privaloma pagal spalvą, visada kartais atsirasdavo tų, kad prabalsuodavo, bet tik ne dėl biudžeto, yra keletas principinių balsavimų, o biudžetas vienas iš pagrindinių. Kadangi buvo opozicinė frakcija, nutardavo balsuoti prieš biudžetą. Privalomumas balsuoti rekomenduotinas. Privalomo Seimo nariams nieko nėra. Nebuvo niekada, kad būtų susitarta kaip balsuoti, nes tas teisės aktas yra naudingas kažkokiems asmenims. Kiek jam teko stebėti frakcijos gyvenimą ir bendravimą, nebuvo nieko panašaus, kad frakcijos vadovai darytų kitiems frakcijos nariams poveikį dėl teisės aktų. Šioje frakcijoje atmosfera ir požiūris į balsavimus visą laiką buvo vienas (duomenys neskelbtini). Ne tik E. M., niekas nedarė kitiems frakcijos nariams poveikio dėl šių teisės aktų. Frakcijos seniūnas pristato klausimą ir išsako savo poziciją, tai taip vyksta visur, frakcijos vadovai pristato darbotvarkę. Diskusija prasideda visose frakcijose nuo to žmogaus, kuris pristato darbotvarkę, trumpai pasako, apie ką klausimas ir kokia yra jo pozicija, tada klausia, kaip atrodo kitiems. Visi išsako savo nuomones, argumentus ir gale yra žiūrima, ar pavyksta subalansuoti kažkokią bendrą poziciją, ar nepavyksta. Jei nepavyksta, skelbiamas laisvas balsavimas ir taip vyksta visose frakcijose. Tonas visada ir visose frakcijose yra pirmininkaujančio, kitaip būtų chaosas. Tam ir yra posėdyje pirmininkaujantis, kad jis žiūrėtų tvarką ir tvarkingai vestų posėdį. Kai svarstomi klausimai, kuriuose jo kompetencijos yra žemesnės nei vidutinė, tai jis visada įsiklausydavo žmonių argumentacijos, kurių kompetencija yra didesnė, tai nebūtinai Y nariai. Išklausęs visų argumentus, vis tiek priimdavo tik savo sprendimą. K. G. nuomonės neprisimena dėl Š. G. pateiktos pataisos dėl vartojimo kredito įstatymo. Frakcijoje nuomonė formuojama diskusijų metu, pateikiant visus argumentus „už“ ir „prieš“, jei buvo priimta „už“, tai pataisa yra tiek ekonominio, tiek sveiko proto kriterijumi naudinga valstybei. Yra trys balsavimo pozicijos: „už“, „prieš“ ir „susilaikius“, taip pat yra pozicija „išeiti iš salės“, bet ji dažniausiai gimsta vietoje, salėje, ne iš anksto. Kai valdanti dauguma neturi 71 balso, tai yra toks būdas stabdyti teisės akto priėmimą, kaip nebalsuoti ir nesiregistruoti balsavimui. Tada neužsiregistruoja 71 parlamento narys ir trūksta balsų teisės akto priėmimui. Tokia forma yra taikoma, bet čia Lietuvos specifika. Jei užsiregistruoja ir išeina, tada jau blogai, bet jokių pasekmių nėra. Priims teisės aktą, kurio opozicija arba tie, kurie nesiregistruoja, nenori, kad jis būtų priimtas. Toks balsas skaičiuojamas kaip užsiregistruotas, dalyvauja balsavime, bet neišreiškia valios. Užsidega lentelė, ten matosi, kad registravosi tiek, „už“ tiek, „prieš“ tiek, „susilaikė“. Pavyzdžiui registravosi 71, „už“ 35, „prieš“ 35, o „susilaikė“ 0, vadinasi užsiregistravo 71, o balsavo 70. Tas balsas nepriklauso nei „už“, nei „prieš“, jis tik dalyvauja balsavime. Balsavusių skaičiaus tai nesumažina. Jeigu yra daugiau „už“, tada padeda priimti teisės aktą, bet jei 40 prabalsuos „prieš“, tai padeda atmesti teisės aktą. Jei nesusirenka registruotas Seimo narių skaičius, tai teisės aktas darbotvarkėje guli priėmimo stadijoje, posėdžio pirmininkaujantis gali bet kada įtraukti tą klausimą į balsavimą, pastebėjęs, kad atsirado Seimo salėje daugiau narių, ir arba priima ar vėl nepriima to teisės akto. K. G. daug kam imponuoja, jam irgi imponavo savo argumentuota pozicija, kurią išklausydavo ir priimdavo vienokį ar kitokį savo sprendimą. Jo nuomonė, kaip ekonomikos srities profesoriaus, argumentacijos prasme buvo labai stipri daugeliu atveju.
Liudytojas E. G. paaiškino, kad būdamas Seime žinojo apie Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus. Jo požiūris į šio įstatymo redakciją buvo palankus, buvo pasirengęs balsuoti už apribojimus greitųjų kreditų bendrovėms. Kalbant apie vadinamąją Š. G. pateiktą pataisą prisimena, kad kaip visada frakcijoje aptarinėjo apie 40 projektų, už kuriuos balsuoti, o tiems projektams buvo apie 500 pasiūlymų. Pamena, kad buvo Š. G. pasiūlymas ar pataisa vartojimo kreditų įstatymui. Jis nesigilino ir nesuprato, už ką ten reiks balsuoti. Š. G. buvo atstovas nuo partijos Seimo Ekonomikos komitete. Jo buvo pozicija, kad už saviškio pataisą reikia balsuoti. Turinio jis nežinojo. Jokių spaudimų, diskusijų frakcijoje nebuvo, išskyrus, kad saviškis teikia, tai tvarkoje, nes pasitiki vieni kitais. Projektus, kurie tą dieną svarstomi, pristatinėjo frakcijos teisininkė I. S., o tas, kuris yra komitete, šiuo atveju Š. G., kažką papildo, nes jo komitetas kuruoja ir tai jo pataisa. Didesne dalimi palaikydavo kolegiškai frakcijos narius. Per valandą neįmanoma fiziškai įsigilinti į kelis šimtus pataisų ir pasiūlymų, tai pasitiki kolega, kuris dirba tame komitete. Mano, kad pusę minutės aptarinėjo frakcijoje Š. G. pataisą. Frakcija renkasi 9 val., posėdžiauja iki 10 val., kai prasideda Seimo plenariumas. Jo pataisai buvo skirta pusę minutės, gal jis tik pasakė esmę, gal detaliai nepristatinėjo, neprisimena. Žinojo, kad buvo tam projektui kolegos pataisa. Kiek kartų teikė Š. G. tą pataisą, neprisimena, atrodo vieną, bet ji buvo atmesta. Nėra politinės jėgos, kuri nesusitartų, kaip balsuoti, tai natūralu, kad jie dėliojo, kaip balsuoti. Neprisimena, kokia ten buvo spalva uždėta, bet mano, kad buvo susitarta balsuoti už Š. G. pataisą. Ar tuo metu jau buvo spalvos, nežino. Jis iš viso nebežiūri kompiuteryje tų spalvų, per frakcijos posėdžius pats pasižymi – plius, minus, susilaiko, balsuoja laisvai. Diskusijų dėl Š. G. pataisos nebuvo, ginčų nekilo. Partijos frakcijos posėdžiams vadovauja frakcijos seniūnas, tada buvo E. M., jam nesant pavaduodavo G. S.. Klausimus pristato frakcijos teisininkas, tada buvo I. S.. Yra buvę, kad seniūnas pasakytų, jog šiuo klausimu siūloma taip ir taip balsuoti. Nėra buvę, kad seniūnas prievartautų susiformuoti tokią nuomonę kaip jo, kad nurodinėtų. Jų tarpe veikdavo įtikinimas, o ne nurodymas. To niekada nepatyrė iš E. M. ar G. S. nei dėl Utenos kelio rekonstrukcijos, nei dėl Vartojimo kreditų įstatymo. E. M., G. S. ir Š. G. nedarė spaudimo, įtikinėjimo, ką galima pavadinti poveikiu kitiems frakcijos nariams. K. G. galėjo ir nebūti frakcijos posėdyje, nes jis retokai į juos ateina, žino, kad jis oponavo šiai nuostatai komitete, bet salėje jo oponavimo neprisimena. Frakcijos posėdyje dienos posėdžio darbotvarkę aptardavo per 20–30 min. Vidutiniškai ir dabar, ir tada tos dienos posėdyje galėjo būti 30–40 klausimų. Jei likdavo mažai laiko, būdavo formuluojama taip: „kolegos, laiko liko nedaug, žiūrėkite, yra keletas esminių dalykų“. Tačiau paprastai jiems užtekdavo laiko. Būdavo gal tik vienas kitas klausimas, prie kurio užtrukdavo gerokai ilgiau, ir kartais tai sužlugdydavo likusių klausimų svarstymą. Kartais nebūdavo tokių, prie kurių užtrukdavo. Neprisimena, kad svarstant darbotvarkę, būtų svarstomas tas klausimas ilgiau nei 2–3 minutes. Paprastai klausimus pateikdavo ir pristatydavo frakcijos teisininkė I. S. Tuo metu būdavo teisininkė, kuri išdėstydavo poziciją, tada E. M. paklausdavo, ar yra priekaištų, pastebėjimų. Dažniausiai jie eidavo per programinę prizmę, ar Y. tinkama ar netinkama, jų programą atitinka ar neatitinka.
Liudytoja I. D. paaiškino, kad pažįsta Š. G., E. M. ir G. S., jie buvę kolegos – darbdaviai. 2015–2016 m. dirbo „Y.“ referente. V. G., R. K. nepažįsta. Prieš Seimo posėdžius buvo rengiami frakcijos posėdžiai, kurie vykdavo valandą ar pusantros, dažniausia antradieniais ir ketvirtadieniais. Kai būdavo darbe, dalyvaudavo šiuose posėdžiuose, rašydavo protokolą. Frakcijos posėdžiai rengiami tam, kad priimtų sprendimus dėl balsavimo tos dienos Seimo posėdžiuose. Būdavo tariamasi frakcijos posėdžio metu dėl balsavimo. Frakcijos posėdžio metu būdavo priimami sprendimai, bet ne kiekvienu klausimu, nes klausimų būdavo ženkliai daugiau nei būdavo laiko. Sprendimai visada būdavo aptariami, o vėliau kiekvienas savo sprendimą galėjo priimti laisva valia. Ne visi frakcijos nariai dalyvaudavo posėdžiuose dėl komandiruotės, dėl ligos ir panašiai. Frakcijos posėdžio metu buvo parengiami tos dienos Seimo posėdžio metu svarstomų įstatymų suvestinė, trumpi paaiškinimai ir pozicija, kuri buvo nuspręsta dėl balsavimo frakcijos posėdžio metu. Jei nedalyvaudavo frakcijos posėdyje, būdavo persiunčiama elektroniniu paštu iš jos pašto ar fiziškai įteikiama atspausdintu formatu. Ji pati fiksuodavo poziciją. Žymėjimas – tai normali praktika. Buvo žalia spalva, tada nuspręsta frakcijos posėdžio metu balsuoti teigiamai, geltona spalva – laisvai ar neapsisprendę, o raudona, kad frakcijos nuomonė yra balsuoti prieš. Spalvas fiziškai uždėdavo ji. Jai vienu metu reikėdavo padaryti daug dalykų, tai kartais išsiųsdavo posėdžiui dar nepasibaigus, kartais prasidėjus Seimo posėdžiui, t. y. kada galėdavo, tada išsiųsdavo. Tai buvo jos pareiga. Būdavo ir taip, kad kai kurie klausimai nebūdavo pažymėti, nes ne visus įstatymus būdavo spėjama aptarti. Frakcijos posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas, jam nesant, jo pavaduotojas ar kitas įgaliotas asmuo. Frakcijos posėdžio pagrindinė užduotis būdavo aptarti tos dienos įstatymo projektus, kurie bus svarstomi Seimo posėdžio metu. Jei tą dieną svarstoma 20 ar 40 įstatymo projektų, frakcijos posėdžiuose juos reikėdavo aptarti. Prieš kiekvieną frakcijos posėdį būdavo parengiama suvestinė įstatymo projektų, ji dažniausiai būdavo išsiunčiama anksčiau, netgi dieną prieš, kad frakcijos nariai galėtų susipažinti, ir ji būdavo aptariama. Frakcijos posėdžio vedančio asmens vaidmuo būdavo administracinio pobūdžio. Kartais būdavo priimama ir bendru sutarimu, kartais nuomonės išsiskirdavo. Pirmininkaujantis nepateikdavo siūlymų, kaip kokiu atveju reikia balsuoti. Jis pakviesdavo išsakyti savo nuomones. Frakcijos posėdis vykdavo valandą. Ne visus klausimus buvo spėjama apsvarstyti frakcijos posėdyje. Kartais įstatymai eidavo paketu. Patys Seimo nariai apsispręsdavo, kaip jiems balsuoti. Posėdžio vedančiojo funkcija buvo administracinė, nes jis vadovavo posėdžiui, vykdavo diskusijos. Kartais nebūdavo priimamas joks sprendimas, o kartais būdavo, kad sutardavo. Neprisimena, kaip vyko 2015 m. lapkričio 5 d. posėdis, svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir kas tuo metu buvo frakcijos seniūnas. Jos funkcijos frakcijos posėdžio metu buvo pasitikti, paklausti, kaip sekasi, išvirti kavos ir tada pažymėti suvestinėje, kaip frakcija nutarė balsuoti frakcijos posėdžio metu, vėliau tas pozicijas išsiųsti Seimo nariams, atlikti kitus administracinio pobūdžio darbus. Parodžius t. 17, b. l. 102 paaiškino, kad jei geltona spalva, tai nutarta balsuoti laisvai, kodėl raudonos raidės, negali pasakyti, gal klaida per skubėjimą. Tekstas „pritarti Š. G. ir J. R. projektams ir komiteto išvadoms“ rašytas jos. Mano, kad čia nėra klaidos, nes fonas geltonas. Dar matyti geltona spalva, o raidės mėlynos, tai taip pat kažkoks nesutapimas. Taip pažymėjo, nes jai tiesiog gal taip pavyko, būdavo daug darbų, galėjo įsivelti žmogiška klaida. Skirtumo, ar pažymėtas vienas stulpelis ar du, nėra, nes kartais kompiuteryje stulpelis nusimeta, nori sutalpinti į vieną lapą. Kartais spėdavo tekstą parašyti, kartais nespėdavo. Daugiau aplinkybių neatsimena dėl parašyto teksto, kuris neatitinka spalvos. Dėl kelio Vilnius – Utena projekto, dėl Atsiskaitymo grynaisiais pinigais projekto taip pat neprisimena, kaip nutarta buvo balsuoti. Buvo frakcijos teisininkė, kuri rengdavo koncentruotas išvadas ar pristatymą aktualiausių projektų frakcijai. Frakcijos posėdžiuose dalyvaudavo frakcijos teisininkas, dažnu atveju ir kitų Seimo narių padėjėjai. Posėdžiai būdavo rengiami frakcijos nariams, jei frakcijos nariai pageidaudavo, kad būtų dar kažkas pristatyta iš kitos frakcijos ar Vyriausybės, tai dalyvaudavo ir kiti. Seimo posėdžio darbotvarkė dažniausiai pasirodo savaitę ar kelias dienas prieš, kartais ir išvakarėse, tada daroma ta suvestinė, dažnu atveju ji būdavo išsiunčiama prieš ir frakcijos posėdžio metu ji būdavo aptariama. Suvestines ruošdavo frakcijos teisininkė. Ji siųsdavo būsimo frakcijos posėdžio darbotvarkes ir po posėdžio siųsdavo suformuotas pozicijas. Būdavo atvejų, kad frakcijos posėdyje aptariama vienaip, o Seimo posėdžių salėje prabalsuojama kitaip, dėl to jokių sankcijų nebuvo imamasi ir Y. nebuvo išskirtinė. Frakcijos metu nebuvo primetama balsuoti būtent taip, o ne kitaip. Frakcijos posėdžiai nebuvo smulkiai protokoluojami. Lentelė nėra laikytina protokolu. Protokolai buvo tik formalumas, jie nebūdavo išsamūs, tik posėdžių eiga, nes išsamus svarstymas būdavo lentelėse.
6.2. Įrodymų vertinimas
Kaltinimo duomenimis, R. K. ir E. M. susitarė dėl pageidaujamo poveikio K. G. ir kitiems Y. nariams. Kaltinimas pateiktas dėl trijų analogiškų poveikių Y. nariams (pirmajame ir trečiajame aptariamuose kaltinimuose dėl prekybos poveikiu (3, 7, 13, 17, 27, 31, 38, 42 kaltinimai) atskirai paminint ir vieną iš frakcijos narių – K. G.), taip pat detaliai nurodant pageidaujamą teisėtą veikimą: pirmuoju atveju balsavimą „už“ 2015 m. spalio 13 d. užregistruotą Š. G. pasiūlymą (3, 13, 27, 38 kaltinimai), antruoju atveju – balsavimą „už“ 2015 m. spalio 29 d. užregistruotą pasiūlymą (5, 15, 29, 40 kaltinimai), trečiuoju – balsavimą „už“ tiek už 2015 m. spalio 13 d., tiek už 2015 m. spalio 29 d. užregistruotą pasiūlymą (7, 17, 31, 42 kaltinimai). Vertinama, ar kaltinimą patvirtina ištirti įrodymai, ar tokia tris kartus pasikartojanti kaltinimo R. K., E. M. ir, atitinkamai, juridiniams asmenims, formuluotė yra pagrįsta.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Seimo narys K. G. svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas palaikė Lietuvos banko poziciją (t. 38, b. l. 11, 14). R. K. ir E. M., priešingai, derino palaikymą Š. G. įregistruotai įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisai, kuriai nepritarė Seimo biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. spalio 14 d. ir pakartotinai – 2015 m. lapkričio 3 d.
Kaip nustatyta, susitikimo 2015 m. spalio 21 d. restorane „Stebuklai“ metu R. K. kreipėsi į E. M.: „Turiu vieną darbinį klausimą“, „Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi…suderinti, vieną pataisą…dėl vartojimo kreditų“, „Aštuntas punktas“ , „Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs“, „ir dėl to aš į jus ir kreipiausi“, „Komitetas ją nukirto“, „G. balsu“, „Tai aš paprašiau Š.“, „Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų“, „Ir tada prašymas palaikyt“, „sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku“. E. M. pamini: „K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją“, sutinka: „Kaip tik, mes palaikysim“, „Jo. Jo. Tai mes su juo…pakalbėsim /…/ su K.“ (t. 10, b. l. 98-99, 129-130).
2015 m. lapkričio 3 d. pokalbio restorane „Stebuklai“ metu R. K. nurodė E. M.: „aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus“, „Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme“, ir prašė : „Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk“, „kad savo nenukirtinėtų, ta prasme“. E. M. pritarė: „K. kartais mėgsta“ ir pažadėjo: „Aš tada jam…/pasakysiu/, kad išeitų trumpam“ (t. 10, b. l. 185-186).
Kaip matyti, 2015 m. spalio 21 d. ir lapkričio 3 d. pokalbių metu tiek R. K., tiek E. M. įvardija konkretų asmenį – K. G., R. K. suformuluoja konkrečius prašymus: Ir tada prašymas palaikyt“, „sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku“ (2015 m. spalio 21 d.), „Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk“, „kad savo nenukirtinėtų, ta prasme“ (2015 m. lapkričio 3 d.), E. M. sutinka: „Kaip tik, mes palaikysim“ (2015 m. spalio 21 d.), „Aš tada jam…/pasakysiu/, kad išeitų trumpam“ (2015 m. lapkričio 3 d.). Tokiu būdu, pačių kaltinamųjų pokalbyje nurodytas tiek prašymas, tiek sutikimas jį vykdyti.
Išvadą apie pageidaujamą poveikį patvirtina kratos R. K. kabinete metu rastuose užrašuose R. K. ranka daryti analogiško turinio įrašai: lapo, ant kurio 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatai apačioje kairėje pusėje raudonu rašikliu parašyta ,,NUIMTAS (duomenys neskelbtini)“ (t. 20, b. l. 77). A4 formato lape su „Lietuvos energetikos instituto“ emblema yra įrašai: 1. Valdomos/sutartos frakcijos, „2. Iš komiteto nuėmėm (duomenys neskelbtini).“ (t. 20, b. l. 76).
Pažymėtina, kad analogišką informaciją R. K. nurodė ir pokalbio su V. G. metu. 2016 m. sausio 12 d. pokalbio restorane „AJ Šokoladas“ metu R. K. pasakojo: „Žinai su kuo aš ją palyginčiau? Ko gero, su Y. G.“, „Kuris nei Y., nei jis frakcijos klauso, nei jisai, ta prasme, kažką. Nei jis drausmės laikosi. Ir jis turi ten savo interesą arba savo požiūrį, bet vat, visi žino kažkaip G.“, „O tai ten kiek su juo dirba E., tiek dirba, bet nu…Priversti drausmės laikytis G., sakykim, susitarimo, nu, tai reiškia, maksimum, kad jisai išeis iš posėdžio. Jeigu jis turi priešingą…iš posėdžio jis išeis. Ta prasme, kaip tada iš (duomenys neskelbtini) išėjo.“, „Jisai išsišaipė iš lobistų ir išėjo“, „Jo, parodė savo, nu, ta prasme, pasakė, kad visi tiek jūs durniai, bet aš išeinu. Laikausi partinės drausmės“ (t. 13, b. l. 106).
Kaip matyti iš objektyvių bylos duomenų, 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje Seimo narys K. G. registravosi (t. 40, b. l. 95), dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28, K. G. nedalyvavo balsavime (t. 1, b. l. 108-112), dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, K. G. balsavime nedalyvavo (t. 40, b. l. 128-130), balsuojant 11:28:08 K. G. dalyvavo (t. 40, b. l. 96).
Dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28, „už“ balsavo 9 Y. nariai: V. Č. – N., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T., prieš – 0, susilaikė – 0 (t. 1, b. l. 108-112), dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, „už“ balsavo 8 Lietuvos Respublikos Y. nariai: V. Č. – N., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T., prieš 0, susilaikė 0 (t. 40, b. l. 128-130).
Apklausti liudytojai V. Č. – N., V. G., E. G., A. L., A. M., D. T., K. G. paneigė, kad balsavimą dėl Š. G. siūlomos pataisos, K. G. nedalyvavimą balsuojant paveikė E. M..
Teisėjų kolegija vertina, kad šios bylos duomenimis, nesant abejonių apie E. M., kaip frakcijos seniūno, tikėtiną įtaką Y. nariams, nustatytas tik objektyvus kaltinamųjų siektas rezultatas, bet ne konkretus poveikis asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiškas, siųstas Y. nariams su sutartu dėl balsavimo žymėjimu, nevertintinas kaltinamųjų kaltę patvirtinančiu įrodymu. Kaip nustatyta apklaustų liudytojų, Y. narių, parodymais, žymėjimas buvo naudojamas frakcijos darbe pažymint sutartą frakcijos poziciją balsuojant, Š. G. pasiūlymas nebuvo išskirtinis. Teisėjų kolegija vertina, kad sutarto žymėjimo dėl frakcijos narių pozicijos tam tikru klausimu naudojimas nevertintinas neteisėtu poveikiu frakcijos nariams. Iš apklaustų liudytojais Y. narių parodymų matyti, jog galimybė daryti įtaką frakcijos narių balsavimui buvo ir nesiimant papildomų priemonių – ne į visus ir ne į visų sričių projektus buvo įmanoma asmeniškai įsigilinti, klausimai buvo vertinami labiau per ideologijos prizmę – ar dera Y. ideologijai, paprastai buvo pasitikima frakcijos nariais, todėl akivaizdaus pagrindo abejoti projektu, pristatomu kaip Š. G. – Y. ir (duomenys neskelbtini), nebuvo.
Taip pat, kaltinimo duomenimis, buvo siektas ir pažadėtas poveikis už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose. Kaip matyti iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių sąrašų, šiame komitete dalyvavo tik vienas Y. Seime narys – K. G.. Teisėjų kolegija vertina, kad išvada apie tikėtiną E. M. poveikį Seimo biudžeto ir finansų komiteto nariams nėra pagrįsta, tokio susitarimo neįžvelgtina iš kaltinamųjų R. K. ir E. M. pokalbių, ši aplinkybė nepasitvirtino.
Šiuo atveju reikšmingas pats siekimas ir pažadas paveikti nurodytus subjektus, kad šie atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Kaltinamieji R. K. ir E. M., kaip jau buvo analizuota, dviejų susitikimų metu aptarė pageidaujamus veiksmus, E. M. nurodė savo galimybes – galimą poveikį: „mes palaikysim“, „mes su juo…pakalbėsim“, „tai mes ten jau frakcijoj“, „Aš tada jam…/pasakysiu/, kad išeitų trumpam“, vienas kitam teikė informaciją apie rezultatus: 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimo metu E. M. nurodė: „duosiu žinią“ „okei, bet kryptis ta pati“, R. K. pritarė: „Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir…ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per (duomenys neskelbtini)/…/, mums tinka“. Visgi, susitarimas dėl atitinkamo poveikio užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 226 straipsnio nuostatas tuo atveju, jei toks susitarimas vyko pasiūlius, pažadėjus ar susitarus duoti arba davus kyšį. Ši kaltinimo aplinkybė, ar ji pasitvirtinusi, aptartina atskirai (nuosprendžio 12, 13, 14 dalyse).
Be kita ko, šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad kaltinimo formuluotės, susitarimą siejant su konkrečiai – 2015 m. spalio 13 d. ar 2015 m. spalio 29 d. registruotais pasiūlymais, nėra tikslios, priešingai, įneša painiavos, kadangi atsiranda neatitikimai datose ir įvykiuose: 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo metu R. K. ir E. M. nekalbėjo apie Vartojimo kredito įstatymą (stenogramoje tokių duomenų nėra), šio susitikimo metu kaltinime minimas 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymas dar nebuvo ne tik įregistruotas, bet ir sukurtas, o 2015 m. spalio 21 d. susitikimo metu 2015 m. spalio 13 d. įregistruotas pasiūlymas jau buvo neaktualus, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje Š. G. siūlomai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai buvo nepritarta. Taip pat, kaip jau buvo pažymėta, pakartojus kaltinimą dėl iš esmės to paties siekiamo poveikio, susitarimas R. K. ir E. M. bei, atitinkamai, juridiniams asmenims, inkriminuotas antrą kartą, po ko – trečią kartą (pakartotinai dėl abiejų).
Dėl kaltinamojo R. K. suinteresuotumo dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena
7.1. Įrodymai
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. gegužės 17 d. protokolo Nr. 18-14-11 duomenimis, apžiūrėta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 19-1699 pateiktoje kompiuterinėje laikmenoje Nr. 01007-RN esanti rinkmena „2015 m. rugpjūčio 28 d.“ su 2015 m. rugpjūčio 28 d., užfiksuoto įvykio pradžia 15.30 val., pabaiga 16 val. 23 val., viešbučio „Amberton“ restorane, Vilniuje, L. Stuokos – Gucevičiaus g. 1, R. K. (K.) ir D. B. (B.) susitikimo pokalbio garso įrašas (t. 4, b. l. 18).
<…> K.; „O šiaip tai turėk galvoj, mudu su D. planuojam per rugsėjį, spalį susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį, ta prasme. B.: „Mh, mh“. K.: „Ir tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėm…“. B.: „Mh“. K.: „Yra pakankamai svarbūs“. B.: „Mh“. K.: „Tai tu gerai pagalvok, kur sakykim, tavo personalijai galbūt yra, nu ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių, ta prasme. Tai mes tiesiog į tą savo paketą…“. B.: „Mh.“. K.: „Tiesiog įdėsim, ta prasme“. B.: „Supratau, supratau“. K.: „Ne mes paprastai jau an..An…Turbūt trečią kartą įdėsim, pavyzdžiui, D., kokį žinai.“ (t. 4, b. l. 22). B.: „Mh“. K.: „Ne, ne naujiena, ta prasme, įdedam, kad mums svarbu, kad šitas žmogus būtų čia“. B. „Mh“. K.: „Tą turėk galvoj. Tai tu gerai pagalvok, kiek tokių gali būt“. B.: „Supratau“. K.: „Nes kažkur tu turi, kažkur neturi, ta prasme“. B.: „Nes aš tau galiu iškart pasakyt…“. B.: „Čia esmė yra labai paprasta. Sakysim, su Y. „<…>. B.: „Kaip ir viskas, kaip ir normaliai. Bet žinai, vis tiek aš norėčiau susipažinti su E., kad būtų tiesioginis kontaktas, žinai. <…> (t., b. l. 23). K.: „<…> Ne, tai yra tokių, žinai, kur, nu, tiesiog nevertini, nes sarmata net vertinti. Kaip pavas…Ai, visą pavasarinę sesiją, reiškia, stūmėm su kolega kitu N. E., Utenos plentą. „(duomenys neskelbtini)“ šitą“ (t. 4, b. l. 32) B.: „Mh“. K.: Tai, <…>, paskutinis balsavimas, stovi Ekonomikos komitete Ž. Nu, <…>, galvoju, neisiu ir neleisiu M., neprašysiu M., neleisiu šnekėt su P.. Nu <…>, nu, vat, kažkaip man sarmata. Nu jo, ant rudens nuėjo :. B.: „Mh“. K.: „Bet iš principo, ai, galvoju, žinai. Nekyla ranka nors ir ką“ (t. 4, b. l. 32). K.:<…> Nu, mes ten turim atskirą keisą visada su Y.“. B.: „Mh“. K.: „Į teliką atneš… Vieną teliką atnešė du šimtus <…> (t. 4, b. l. 40). <…> K.: „Ne, ten, ta prasme, kaip, nereikia, kad jie, mano supratimu, nereikia, kad Y. su juo išsidraskytų. Ar jis su Y., nes…“. B.: „Aišku, nereikia“. K.: „Susilpnės“. B.: „Aišku, ne“. K.: „Jis neturės ateities, ta prasme. Ir tie bus silpnesni“ <…> (t. 4, b. l. 41).
Kratos 2016 m. gegužės 12 d. duomenimis, buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X“ patalpose esančiame D. J. M. darbo kabinete. Šios kratos metu be kitų daiktų nuo darbo stalo buvo paimta 71 lapų 2015 m. darbo knyga – kalendorius rudos spalvos viršeliu su užrašu „X“ (t. 18, b. l. 4-7).
Apžiūros 2016 m. gegužės 26 d. protokolo duomenimis, šios knygos 2015 m. gruodžio 16 d. 17 lape be kitų ranka darytų užrašų mėlynos spalvos rašikliu yra ir užrašas 6) „(duomenys neskelbtini)“ (t.18, b. l. 140-142, 144).
Liudytojas D. J. M. dėl jo sąsiuvinyje esančio įrašo „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad tai buvo kaip rinkiminis šūkis, kad visiems bus labai gerai. Apie „(duomenys neskelbtini)“ girdėjo, kad tai didelis projektas ir tiek. Jis taip ir neįvykęs. Jie nedirbo kelių industrijoje. Kelių jie netiesia. To, ko nėra, jie nesvarsto. Konkursas net nebuvo paskelbtas, kam reikia domėtis. Kokia logika tuo rūpintis, kai yra aibės veikiančių dalykų. Jam nieko nežinoma, kuo R. K. susijęs su minimų norminių aktų svarstymu Seime. Jis nesidomėjo pačiais projektais. Negali atskirti, iš kur tą informaciją gaudavo. Atsakydamas į klausimą nurodo, kad R. K. neatsiskaitydavo už savo veiksmus, atliktus Seime svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas, pelno mokesčio, kelio Vilnius – Utena klausimus. Santykių su partijomis jie nepalaikė, nes tai yra atskiros rinkos. Tai yra verslas ir politika. Didžiausios sąsajos gaudavosi per žiniasklaidos grupę, nes jos rinka labiausiai susijusi su renkamais asmenimis, politikais, taigi, maksimaliausias kontaktas nutikdavo per tai. Principas „bitės neša medų“ – visa pridėtinė vertė yra tas medus, kada pajamos viršija sąnaudas. Kuo geresnis rezultatas, tuo geriau visam Koncernui. Versle kito matavimo nėra. Kiekvienas atsako už tai, ką atsako. Asmeninės atsakomybės principas.
UAB „M.“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „M.“ valdybos pirmininku, įgaliojimų pabaigos data (duomenys neskelbtini), perrinktas (duomenys neskelbtini), registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 126, b. l. 28).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 4-01-6659 (t. 144, b. l. 42) pateiktais duomenimis, UAB „M.“ akcininkas „X“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) valdė 99,98 procentus akcijų (t. 144, b. l. 46, 52).
UAB „X.“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „X.“ generaliniu direktoriumi, įgaliojimų pabaigos data (duomenys neskelbtini), registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (išrinktas) UAB „X.“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 47).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 4-01-6659 (t. 144, b. l. 42) pateiktais duomenimis, R. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) valdė 2,33 procentus UAB „X.“ akcijų (t. 144, b. l. 46, 50), UAB „X.“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) valdė 97,67 procentus UAB „X.“ akcijų (t. 144, b. l. 46, 50),
UAB koncerno „X.“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini), paskirtas (išrinktas) UAB koncerno „X.“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB koncerno „X.“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 21). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 4-01-6659 (t. 144, b. l. 42) pateiktais duomenimis, R. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „X.“ valdybos narys (t. 144, b. l. 46).
7.2. Įrodymų vertinimas
Kaltinamasis R. K. neigė savo ar koncerno suinteresuotumą kelio Vilnius – Utena projektu, akcentavo aplinkybę, jog UAB koncernas „X.“ neužsiima kelių tiesimo darbais. Su tokiu teiginiu sutiktina iš dalies.
Kaip matyti iš oficialių duomenų apie R. K. užimamas pareigas bei įmones UAB „M/“, UAB „X.“ bei UAB koncerną „X.“ siejančius akcijų priklausomybės ryšius, R. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo UAB „M.“ vadovas, valdybos pirmininkas ar akcininkas, nebuvo ir šios įmonės stambiosios akcininkės – UAB „X.“ vadovas ar valdybos narys, buvo jos smulkusis akcininkas – valdė 2,33 procentus UAB „X.“ akcijų. Taip pat R. K. nebuvo ir UAB koncerno „X.“ vadovas ar akcininkas, buvo valdybos narys.
Pagal byloje apklaustų liudytojų N. E., R. S. ir E. S. parodymus (kurie bus analizuojami dėl V. G. pareikštų kaltinimų), dalyvavimas kelio statyboje buvo galimas ir rangos, subrangos pagrindu, tuo būdu įžvelgtinas kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos klausimo aktualumas potencialiam projekto (ar jo dalies) vykdytojui UAB „M.“, po ko – šios įmonės didžiojo akcininko UAB „X.“ galimas suinteresuotumas dėl per akcijų paketą valdomos įmonės „M.“ galimo pelningumo, po ko, atitinkamai, – UAB koncerno „X.“, o R. K., kaip minėta, buvo UAB koncerno „X.“ valdybos narys. Visgi, paties kaltinamojo suinteresuotumas Seime svarstomu nutarimu dėl kelio Vilnius – Utena bylos duomenimis patvirtintas: kaip matyti iš paties R. K. pokalbių, jis ir pats įvardijo savo veiksmus – „visą pavasarinę sesiją, reiškia, stūmėm su kolega kitu N. E., Utenos plentą. „(duomenys neskelbtini)“ šitą“, taip pat kaltinamojo R. K. suinteresuotumą rodo bendravimas ir su kitais kaltinamaisiais – E. M. ir V. G. (su šiuo kaltinamuoju bus aptariamas atskirai, nuosprendžio 17.1.2 dalyje).
Dėl E. M. teisėto veikimo – balsavimo „už“ ir siekiamo ir pažadėto poveikio dėl Seimo nutarimo dėl (duomenys neskelbtini) projekto „Kelias Vilnius – Utena“ (2-7, 12-17, 26-31, 37-42 kaltinimai)
8.1. Įrodymai
R. K. ir E. M., taip pat juridiniams asmenims UAB koncernui „X.“ ir „Y,“ pateikta po tris kaltinimus dėl siekiamo teisėto veikimo ir, atitinkamai, teisėto veikimo, susijusio su nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena svarstymu Seime. Pirmuoju atveju (2, 12, 26, 37 kaltinimai) teisėtas veikimas įvardintas: asmeniškas balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XII-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. Antruoju (4, 14, 28, 39 kaltinimai): asmeniškas balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XII-2013(2). Trečiuoju (6, 16, 30, 41 kaltinimai): asmeniškas balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą (16 kaltinime E. M. – priėmimui pateiktą) Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XII-2013(2). Taigi, trys kaltinimai kiekvienam iš kaltinamųjų iš esmės yra vienodi (dėl aptariamo požymio), pirmuosiuose iš jų detaliau nurodytas projekto turinys, trečiuosiuose nurodyta konkreti data, kada priėmimui pateiktas Seimo nutarimo projektas.
Taip pat R. K. ir E. M., juridiniams asmenims UAB koncernui „X.“ ir „Y.“ pateikta po tris kaltinimus dėl siekiamo ir pažadėto poveikio Y. nariams (pirmuoju ir trečiuoju atveju, atskirai paminint K. G.), kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus balsuotų už Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) – pirmajame (3, 13, 27, 38 kaltinimai) ir antrajame (5, 15, 29, 40 kaltinimai) kaltinimuose, o trečiajame (7, 17, 31, 42 kaltinimai) papildomai nurodant: svarstytą (E. M. kaltinime – pateiktą priėmimui) 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje.
Kadangi kaltinimai pateikti dėl to paties nutarimo, įrodymai dėstomi kartu dėl visų šešių kiekvienam iš kaltinamųjų pareikštų kaltinimų.
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-103 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. rugsėjo 21 d. vykęs susirašinėjimas (t. 8, b. l. 1).
2015 m. rugsėjo 21 d., 11.13.37 val., K.: „Laba, E. Kaip sidabrinė nuotaika? Gal treciad rastum laiko puodeliui kavos? R.k“ (t. 8, b. l. 3).
2015 m. rugsėjo 21 d., 11.18.57 val., M.: „Labas. Nuotaikos geros! Trečiadienis tinka. Ar 13 h tiktų?“ (t. 8, b. l. 3).
2015 m. rugsėjo 21 d., 11.19.49 val., K.: „Puikiai tinka 13 val trečiadieni. Stebuklai patogu? R.k“ (t. 8, b. l. 3).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-51 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 23 d., užfiksuoto įvykio pradžia 13.05 min, pabaiga 13.35 val., restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 54, 65-67).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) duomenimis, tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuoti E. M., R. K. balsai. Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“, stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ yra ištisinis (t. 10, b. l. 48).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) (t. 10, b. l. 39), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: : /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/– vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – R. K., M. – E. M., P. – vyras (padavėjas).
K.:„ <…> Jo…Žiūrėk, antras dalykas toks…tik tais…jis…jis yra…Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Ė-ė-ė…vis tiek…ė-ė…galvojant apie šešioliktus, a ne…tai plius-minus matyt mums dėl…ė-ė-ė…finansinės paramos galimybės…/Gal/biškį/ir/anksčiau…išeis…Nu, sakyčiau iki Naujųjų metų, iki Kalėdų…M.: Mhm. K.: Nes taip galėtume/m/ lengviau realizuoti. M.: Supratau. (t. 10, b. l. 62). K.: Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog…nu…M.: Supratau. K.: Tai ką turėk galvoj. M.: Tai iš tikrųjų, tai aš, kaip sakoma…K.: Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom…/…/…M.: Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs, kada, ar spalį, ar lapkritį čia…K.: Mhm. M.: D. mačiau…K.: Gal ne ant pačių Kalėdų, bet susėdam/taip tai va/plačiai…M.: Šiaip…Jo. K.:…bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus…M.: Gerai. K.:…pakalbėsim, ta prasme…M.: Gerai, pasiruošęs (t. 10, b. l. 63) <…> K.: Dar porą detalių…M.: Mhm. K.:…tada m-m-m…galvoju…m-m-m…bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad…ė-ė-ė…projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją…M.: jo, jo, jo, jo…K.: …du tūkstančiai šešioliktais…(Juokėsi) M.: Nenurimsim, kaip sakant. K.: Jo, jo. Tai…manau, kad…M.: Supratau. K.: Jo. Ir…M.: Pas mus ten K…Kaip visą laik, G. turi biški kitokią nuomonę. Bet…ė-ė…K.: Aš girdėjau, antrą balsavimą po svarstymo, vienas buvo „už“, dabar neatsimenu kas. Vat, paties nebuvo tiesiog.<…>M.: <…> Jo, manęs nebuvo. Aš čia dabar, sakau, lakstau po tuos susirinkimus visuotinius, bet…ė-ė-ė…mes frakcijoj apsitarę. Aš, aš nuo pat pradžios, kai atėjo…sakiau, kad reikia daryt, žinai…(t. 10, b. l. 64 ). K.: Mhm. M.: Reikia čia daryt. K.: Jo. M.: Čia, aišku, yra, žinai, kai tokiais atvejais, reiškia, kai Seimo nariai pamato tokias sumas, tai iš karto jiems kyla…K.: Nu, aš įsivaizduoju. M.:…įtarimas, kad čia yra, žinai…K.: Mhm. M.:…kažkas tai blogai. Bet…ė-ė-ė…nu iš esmės, reikia pajudėti. Nors jau žinai…K.: Mhm. M.:…du metai tampomės…K.: Mhm. M.:…su tuo keliu <…>“ (t. 10, b. l. 65).
Lietuvos Respublikos Seime 2014 m. liepos 14 d. registruoto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius- Utena“ projekto 2014 m. liepos 9 d. Nr. 658 duomenimis, <…> nutarta: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti nurodytą nutarimo projektą skubos tvarka, siekiant užtikrinti, kad partnerystės projektas būtų įgyvendinamas per nustatytus terminus, kuo skubiau pradėti kelio rekonstravimo darbus ir užtikrinti eismo saugumą. 3. Įgalioti susisiekimo ministrą R. S. <..> atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Seime <…> 4.1.4. partnerystės projekto maksimali vertė – 604 620 000 litų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį <…> (t. 35, b. l. 6).
Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. balandžio 23 d., 12.00 val., užregistruotas 2015 m. balandžio 22 d. Seimo narių V. S., V. G., L. F. teiktas pasiūlymas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013. <…>Lietuvos Respublikos Seimas <…> nutaria: Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 604 620 169 300 000 (šeši šimtai keturi vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai dvidešimt tūkstančių) litų eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 15).
Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. birželio 4 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-253 duomenimis (t. 35, b. l. 123), 2015 m. birželio 4 d. posėdyje, 15.06 val., svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka) (t. 35, b. l. 124) <…> Nutarta: 1. Pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą <..>6. Paskirti šio projekto preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015 m. birželio 18 d. <..> (t. 35, b. l. 125).
Lietuvos Respublikos Seimo rytinio 2015 m. rugsėjo 17 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-270 duomenimis (t. 35, b. l. 139), 2015 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, 11.08 val., svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013 (2) (teikėjai – LRV/ susisiekimo ministras R. S.) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka) <…> Nutarta. Pritarti po svarstymo Seimo posėdyje <…> (t. 35, b. l. 140).
Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. rugsėjo 21 d., 9.35 val., registruoto, teikto Seimo nario K. G., pasiūlymo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2) duomenimis, <…> Lietuvos Respublikos Seimas <…> nutaria: Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 80 milijonų 169 300 000 (vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai tūkstančių) eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 188).
Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-313 duomenimis, 2015 m. gruodžio 22 d., 15.27 val., svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) (teikėjai – LRV/ susisiekimo ministras R. S.) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka). <…> Nutarta priimti Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ <…> (t. 35, b. l. 182).
Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio balsavimo rezultatų duomenimis, darbotvarkės klausimas Seimo Nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Projektas (Nr. XIIP -2013(2)); priėmimas. Formuluotė: dėl Seimo nutarimo priėmimo. Balsavimo laikas: 15.43.32 val. Balsavo Seimo narių: 100 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20, pritarta (t. 35, b. l. 216).
Dokumentų apžiūros 2016 m. lapkričio 23 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinio posėdžio balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Projektas Nr. (XIIP-2013(2)), priėmimo. Balsavimo laikas: 15.43.32 val. Balsavo Seimo narių: 100 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20, pritarta. A. L. Y. balsavimo rezultatai. Balsavo už: Š. G.. Balsavo prieš: V. Č. – N., K. G.. Susilaikė: V. G., D. K., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo: E. G. (t. 35, b. l. 214-217).
Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Nr. XII-2227, duomenimis, <…> 1 straipsnis. Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius kaip 169 300 tūkst. (vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai tūkstančių) eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms partnerystės projekto sąlygomis. Parengus projekto pirkimo dokumentus ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos prieš skelbiant pirkimą pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams parengtus pirkimo dokumentus (t. 1, b. l. 89).
Liudytojas V. G. dėl Vilnius – Utena kelio paaiškino, kad jis su K. G. buvo priešininkai. Kaina, numatyta projekte, buvo labai didelė, jis darbo kompiuteryje rado Lenkijos, Vokietijos projektų analogiškas kainas. Su K. G. šia informacija dalijosi, rodė kitiems kolegoms. Balsuojant jis susilaikė, nes nepalaikė šio projekto. Dėl šio projekto frakcijoje vyko diskusija, bet K. G. argumentavo, kaina buvo ženkliai per didelė.
Liudytoja V. Č. – N. dėl Seimo nutarimo dėl Vilnius – Utena kelio paaiškino, kad ji balsavo „prieš“. Neprisimena diskusijų dėl Seimo nutarimo dėl Vilnius – Utena kelio, bet prisimena, kad tam labai prieštaravo K. G.. Jie sėdėjo šalia Seimo posėdžių salėje, jis rodė išklotines, diagramą su skaičiais, kuri liudijo, kad kaina, numatyta už šį kelią, yra labai didelė, lyginant su Lenkijos pavyzdžiais. Jai atrodo, kad K. G. taip pat prieštaravo ir dėl Š. G. teiktos pataisos, tačiau detalių neprisimena. Žino, kad tai yra liberalizuojanti Vartojimo kredito įstatymą pataisa. Tai jai žinoma iš viešosios erdvės. Dėl kelio Vilnius – Utena projekto nebuvo prašymo vienaip ar kitaip balsuoti.
Liudytojas A. L. paaiškino, kad dėl kelio buvo svarstoma apie 2 kartus plenariniuose posėdžiuose ir frakcijoje. Kalbant apie kelio rekonstrukcijos klausimą pakankamai karšta diskusija vyko, nuomonės buvo įvairios, prieštaringos. Buvo išsakyta, kad daryti reikia, bet brangu. Sprendimas buvo priimtas laisvai balsuoti, nuomonės išsiskyrė, frakcija taip pat balsavo laisvai. Dėl kelio Vilnius – Utena projekto klausimą garsino frakcijos seniūnas E. M., aktyviausiai pasisakė „prieš“ K. G., jis pats kalbėjo ir „už“, ir „prieš“, kitų asmenų neprisimena. Diskusija vyko. Frakcijos seniūnas visada pirmininkauja posėdžiui. Kad kažkas ryškiai ir karštai prieštaravo, neprisimena. Spaudoje aprašyti atvejai, kaip E. M., kaip jų frakcijos seniūnas, susitinka su R. K. ir aptarinėja kelio statybą, tai nereiškia, kad jeigu kažkas pokalbyje kalbama, tai, tas kalbama frakcijoje. K. G. dėl Utenos plento, mano, balsavo „prieš“. Dėl kelio rekonstrukcijos brangumo, milijardinė suma vien už kelią. K. G. nurodė palyginimą Lenkijos greitkelio. Nutarimas buvo dėl kelio rekonstrukcijos. Buvo reikalingas Seimo pritarimas, nes peržengiant tam tikrą įstatyme numatytą ribą reikėjo Seimo pritarimo leisti Vyriausybei organizuoti kelio rekonstrukciją. Pristatant pataisas, mano, niekada nebuvo pristatyti verslo subjektai, ar kažkokie susitikimai, ar kad kažkam tai labai svarbu. Nebuvo pristatytas nė vienas lobistas ar interesų grupė.
Liudytoja D. K. paaiškino, kad dėl kelio Vilnius-Utena pagrindinis oponuotojas jų frakcijoje buvo K. G., nes kalba buvo apie pinigus, o kai kalbama apie pinigus, juos geriausiai frakcijoje skaičiuodavo kolega K. G.. Jis pasakė, kad nerealūs pinigai. Balsuoti frakcijoje buvo sutarta laisvai. Ką išsakė E. M. tuo klausimu, neprisimena. E. M. jos niekada nėra prašęs balsuoti vienaip ar kitaip.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad dėl projekto kelias Vilnius – Utenos balsavo „prieš“ ar susilaikė, prisimena, kad nepritarė. Jis yra baigęs VGTU ir dirbęs su investiciniais projektais, todėl maksimali kaina jam pasirodė per didelė ir nepritarė, kaip žmogus, dirbęs su statybos įkainiais. Argumentai jam įspūdžio nedarė. Kalbant apie projektą kelias Vilnius – Utena, tai viršutinė riba jam pasirodė per didelė, jei pagal kilometražą sumą padalinti į kilometro kainą, tai ta kaina ženkliai didesnė nei rinkos. K. G. buvo neigiamos nuomonės dėl projekto kelio Vilnius –Utena, jis, atrodo, dėl to kalbėjo posėdžių salėje, dar davė kažkokį interviu.
Liudytojas E. G. dėl Utenos plento projekto paaiškino, kad jiems atrodė per brangu, pasikvietė tuometinį susiekimo ministrą R. S., kad jis paaiškintų. Jis aiškino, bet jie sakė, kad per brangu, nes tai tik dalies plento rekonstrukcija, pylimas yra, reikia nutiesti antrą juostą ir panašiai. Tai atsispindėjo ir balsavime. Jo išėjimas iš salės buvo atsitiktinis, bet tikrai būtų balsavęs prieš. K. G. teikė kažkokias pataisas, mažinančias kainą, turinio neprisimena. Jo pozicijas palaikė, o bendro projekto nepalaikė. Jie frakcijoje sakė, kad tai nesąmonė, kad brangu 169 000 000 eurų. Pasižiūrėjus balsavimo rezultatus, matosi, kad kažkas vienas balsavo už, vienas susilaikė, septyni frakcijos nariai buvo prieš, o jis net nedalyvavo tame balsavime, būtų balsavęs prieš. Dėl Utenos plento nutarimo nepakako Y. balsų jį blokuoti, buvo priimtas nutarimas leisti skelbti konkursus už 169 000 000 eurų, nors jie balsavo prieš, t. y. vienas – už, vienas susilaikė ir septyni buvo prieš. Ruošiamasi buvo rekonstruoti 90 km keliomis atkarpomis labiau į pietus nuo Molėtų. 1 km plento rekonstrukcija išeina beveik 4 000 000 eurų. Jam atrodo, kad tai labai dideli pinigai, jei ir 72 km.
Liudytojas K. G. paaiškino, kad dėl Seimo nutarimo „Kelias Vilnius –Utena“ buvo numatyta milžiniška 150 milijonų suma. Tas nutarimas atėjo ne iš Y., jis atėjo iš (duomenys neskelbtini). Jie buvo iniciatoriai. Skaičiai neatitiko tikrovės. Nesant ir specialistų, buvo aišku, kad už vieną kilometrą mokėti po tris, keturis milijonus yra perteklinis dydis. Jis sakė, kad tai korupcijos apraiška. Pasiūlymas mažinti valstybės išlaidas dėl „Kelio Vilnius – Utena“ buvo kaip protestas prieš tą aiškiai blogą pasiūlymą, kuris buvo suformuluotas nutarime. Spaudimo iš frakcijos nebuvo. Mano, kad „Y.“ nepritarė nutarimui „Kelias Vilnius – Utena“, bet tiksliai nepamena. Nuostatos buvo laisvos, žino, kad dauguma balsavo prieš.
Liudytojas R. Š. dėl Utenos plento paaiškino, kad atsimena diskusiją frakcijoje, kai atėjo iš Susisiekimo ministerijos atstovai ir pasakė, kad planuoja tokias investicijas į Utenos plento rekonstrukciją. Frakcijoje jie buvo sutikti ganėtinai neigiamai, jis su K. G. labiausiai kėlė klausimus, kodėl 4 juostų kelią reikia daryti iki Utenos, o srautas didžiausias yra iki Molėtų. Jam atrodė nelabai logiškas sprendimas. Tai buvo per brangus dalykas. Jis prašė iš Susisiekimo ministerijos atstovų lentelių apie kelių apkrovimą visoje Lietuvoje, kuris labiausiai apkrautas ir ar tikrai reikia šiam keliui didžiausių investicijų. Pasirodo, kad tokių kelių yra žymiai daugiau apkrautų, pavyzdžiui važiuojant link Trakų ar nuo Kauno link Prienų.
8.2. Įrodymų vertinimas
Kaip matyti, vieno iš R. K. ir E. M. susitikimų, vykusio 2015 m. rugsėjo 23 d., metu buvo paminėtas balsavimo dėl Utenos kelio klausimas. Konkrečiai, stenogramoje užfiksuota R. K. frazė: „…tada m-m-m…galvoju…m-m-m…bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad…ė-ė-ė…projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją…“ ir E. M. atsakymas: „jo, jo, jo, jo…“, kas iš toliau vykusio pokalbio: R. K. frazės „…du tūkstančiai šešioliktais…“, E. M.: „Nenurimsim, kaip sakant“ galėtų būti siejama tiek su projekto palaikymu, tiek su išreikštu tikėjimusi dėl Susisiekimo ministerijos „paėmimo“. Taip pat pokalbyje E. M. pasako ir tai: „Pas mus ten K….Kaip visą laik, G. turi biški kitokią nuomonę“, „bet…ė-ė-ė…mes frakcijoj apsitarę. Aš, aš nuo pat pradžios, kai atėjo…sakiau, kad reikia daryt, žinai…“, „Reikia čia daryt“, „Čia, aišku, yra, žinai, kai tokiais atvejais, reiškia, kai Seimo nariai pamato tokias sumas, tai iš karto jiems kyla…“ „…įtarimas, kad čia yra, žinai…“ „…kažkas tai blogai. Bet…ė-ė-ė…nu iš esmės, reikia pajudėti. Nors jau žinai…“ „…du metai tampomės…“ „…su tuo keliu <…>“. Kaip buvo minėta, dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena yra pareikšti šeši savarankiški kaltinimai (trys – dėl papirkimo (2, 4, 6 kaltinimai) ar, atitinkamai, kyšininkavimo (12, 14, 16) ir trys – dėl prekybos poveikiu (3, 5, 7 ir 13, 15, 17) tačiau teisėjų kolegija tokį pokalbio turinį vertina kaip nepakankamai informatyvų išvados apie siekiamą teisėtą veikimą ir patį teisėtą veikimą, siekiamą ir pažadėtą poveikį darymui. R. K., kas užfiksuota objektyviai, nurodo neapibrėžtą prašymą: „jeigu galit, palaikykit“, savo ruožtu E. M. tik nurodo, kad klausimas yra užsitęsęs: „du metai tampomės…“„…su tuo keliu“ ir patvirtina, kad klausimą reikia spręsti: „Bet…ė-ė-ė…nu iš esmės, reikia pajudėti“. Teisėjų kolegija neįžvelgia pokalbio turinyje nei pažado balsuoti „už“ pačiam, nei paveikti Y. narius ir atskirai K. G.. Aptariamame kaltinamųjų pokalbyje yra paminima finansinė parama, tačiau nėra duomenų, apie kokią konkrečią ir kam finansinę paramą kalbama, šiuo atveju negalima tų kalbų išskirtinai sieti su balsavimu dėl kelio Vilnius – Utena. Poveikio dėl balsavimo nepatvirtino nė vienas iš liudytojų, Y. narių. Objektyviai, pagal balsavimo rezultatus dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Projektas Nr. (XIIP-2013(2)) priėmimo 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinio posėdžio metu, „už“ balsavo tik vienas Y. narys – Š. G., „prieš“ balsavo V. Č. – N., K. G., „susilaikė“ V. G., D. K., A. L., A. M., G. S., D. T., taip pat ir E. M., o E. G. balsavime nedalyvavo.
Kaip minėta, užfiksuotas vienas kaltinamųjų R. K. ir E. M. pokalbis, kuriame minimas Utenos kelio klausimas, todėl kaltinimo konstrukcija dėl šešių susitarimų niekuo nepagrįsta, šešių kaltinimų dalyse R. K. (2-7 kaltinimai) ir E. M. (12-17 kaltinimai), atitinkamai, juridiniams asmenims (26-31 ir 37-42 kaltinimai), nurodytos aplinkybės dėl teisėto veikimo, balsavimo „už“, bei siekiamo ir pažadėto poveikio dėl Seimo nutarimo nepasitvirtino, neaišku, kuo remiantis trečiuosiuose iš kaltinimų dėl papirkimo ir, atitinkamai, kyšininkavimo bei prekyba poveikiu (6-7, 16-17, 30-31, 41-42 kaltinimai) jau konkrečiai nurodyta Seimo nutarimo priėmimo data.
Dėl kaltinamojo R. K. suinteresuotumo dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto, dėl teisėto veikimo – balsavimo „už“ ir dėl siekiamo ir pažadėto poveikio dėl balsavimo „už“ Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“
9.1. Įrodymai
Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. S-2016-5211 duomenimis, buvo pateikti dokumentai (t. 42, b. l. 2). Be kitų, pateikti ir šie.
Lietuvos Respublikos Seime 2014 m. gruodžio 15 d., 10.30 val., registruoto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 1393 duomenimis, nutarta: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo, patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259ˡ straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 173²³ straipsniu įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Įgalioti finansų ministrą R. Š., o jam negalint dalyvauti – finansų viceministrą A. R. atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime (t. 41, b. l. 3). Lietuvos Respublikos atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo 2015 m. įstatymo projekto Nr. XIIP-2627 4 straipsnio 1 dalies duomenimis, „Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. <…> (t. 41, b. l. 22) Projekte numatyta <…> Šis įstatymas <…>įsigalioja nuo 2015 m. liepos 1 d. <..> (t. 41, b. l. 23).
Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 17 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-219 duomenimis, <…> 10.04 val., E. M. (Y. vardu prašė išbraukti iš darbotvarkės projektus Nr. XIIP-2627 <…>Nepritarta (t. 41, b. l. 28) <…> 10.36 val., svarstyta atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627 <…>nutarta <…> 2. Paskirti Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu komitetu projektui Nr. XIIP-2627 svarstyti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 3. Paskirti Audito bei Teisės ir teisėtvarkos komitetus papildomais komitetais projektui Nr. XIIP-2627 svarstyti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (t. 41, b. l. 30) <…>6. Paskirti šių projektų preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015 m. gegužės 14 d. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu <…> (t. 41, b. l. 31).
Papildomo komiteto – Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto 2015 m. balandžio 15 d. posėdžio protokolo Nr. 102-P-14 duomenimis, <…> Svarstyta. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627 <…>Nutarta. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė (t. 41, b. l. 54).
Lietuvos Respublikos Audito komiteto Papildomo komiteto 2015 m. balandžio 22 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627“ Nr. 33 duomenimis (t. 41, b. l. 89) <…> 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2627 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus (t. 41, b. l. 99) <…>Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „<…> 1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta <…> (t. 41, b. l. 100).
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto Pagrindinio komiteto 2015 m. gegužės 6 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627“ Nr. 109-P-15 duomenimis (t. 41, b. l. 103), <…> 7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2627 bei Komiteto išvadoms (t. 41, b. l. 118) <…> Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir išdėstyti taip: <…> 1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta (t. 41, b. l. 119) <…> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindinių įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, siūloma numatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą – 2016 m. sausio 1 d. <…> Pritarta (t. 41, b. l. 121).
Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. gegužės 12 d., 11.55 val., registruoto, teikto E. M., K. G., A. M., G. S., D. K., A. L. ir V. G., 2015 m. gegužės 12 d. pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) duomenimis, <…> Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija dešimties tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. <…> (t. 41, b. l. 125).
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gegužės 20 d. posėdžio protokolo Nr. 109- P-18 duomenimis (t. 41, b. l. 126), <…> Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija dešimties tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. <…> Nepritarta (t. 41, b. l. 127).
Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. gegužės 29 d., 10.05 val., registruoto, R. S. ir A. S. teikto, pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) duomenimis <…>Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla <…> Jeigu nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ (t. 41, b. l. 129; t. 42, b. l. 135).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-51 duomenimis (t. 4, b. l. 53), slapta užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 23 d. restorane „Stebuklai“, adresu, Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 13.05 val., pabaiga: 13.35 val. (t. 4, b. l. 65, 67-68).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) duomenimis (t. 10, b. l. 39), <…> tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ yra užfiksuotas E. M. <…> R. K. balsas. Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis (t. 10, b. l. 48). Specialisto išvados Nr. 11-1586(16) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/– vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – R. K., M. – E. M., P. – vyras (padavėjas).
K.: „<…> Jo…Žiūrėk, antras dalykas toks…tik tais…jis…jis yra…Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Ė-ė-ė…vis tiek…ė-ė…galvojant apie šešioliktus, a ne…tai plius- minus matyt dėl…ė-ė-ė…finansinės paramos galimybės…/Gal/biškį/ir/anksčiau…išeis…Nu, sakyčiau iki Naujųjų metų, iki Kalėdų…M.: Mhm. K.: Nes taip galėtume/m/lengviau realizuoti. M.: Supratau (t. 10, b. l. 62). K.: Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog…nu…M.: Supratau. K.: Tai tą turėk galvoj. M.: Tai iš tikrųjų, tai aš, kaip sakoma…K.: Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom…/…/…M.: Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs, kada ar spalį, ar lapkritį čia…K.: Mhm. M.: D. mačiau…K.: Gal ne ant pačių Kalėdų, bet susėdam/taip tai va/plačiai…M.: Šiaip…Jo. K.: …bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus…M.: Gerai. K.:…pakalbėsim, ta prasme…M.: Gerai, pasiruošęs (t. 10, b. l. 63) <…> K.: Dar porą detalių… <…> (t. 10, b. l. 64) <…> K.: Ir antras dalykas, aš mačiau jūs oponavot… (duomenys neskelbtini) dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra S. ir…S.. M.: Ten kur..Ko tokio? K.: S. ir S.. M.: S.? K.: Aš tau galiu duot, vat čia. M.: Ten kur yra, tipo, penki tūkstančiai/…/,a ne? K.: Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio…Jeigu praeis/…/(duomenys neskelbtini)…aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa yra. M.: Ir dar čia, kad jeigu negalioja…/ta prasme/…K.: Dėl fizinio ir juridinio yra taip, kaip yra, ta prasme,/ta/. M.: Tai mums tinka toks variantas. K.: Jo, jo. Jums… M.: Nes/mums/…Mes dar kalbėjom apie tą, kad…ė-ė..nu bent jau, žinai…Ch…Nors čia irgi kaip sakoma…K.: Mhm. M.:…jau nėra tas, žinai dalykas…<…> (t. 10, b. l. 65).
Liudytojas A. S. paaiškino, kad pažįsta E. M., G. S., V. G., Š. G., nes kartu dirbo Seime, R. K., pažįsta kaip žiniasklaidos atstovą. Dėl minimo pasiūlymo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) V. G. ir kiti Seimo nariai 2015 m. gegužės 12 d. pateikė pasiūlymą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Pasiūlymo esmė ta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais, gali būti atliekami, jeigu jie neviršija 10 000 eurų arba šią sumą atitinkančios užsienio valiutos, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla arba kai bent vienas iš atsiskaitančių šalių yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. Biudžeto ir finansų komitetas, išnagrinėjęs šį pasiūlymą, 2015 m. gegužės 20 d. nepritarė pasiūlymui. Nepritarimo esmė tokia: komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė ribojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti ne didesne kaip 5 000 eurų arba ją atitinkančia užsienio valiuta. Komitetas nepritarimo grafoje nurodė, kad 2015 m. gegužės 6 d. komitetas jau buvo apsvarstęs ir apsiribojęs 5 000 eurų suma. Tada jam, kadangi nėra to komiteto narys, (duomenys neskelbtini) R. S. pasiūlė pasirašyti po jo tekstu, kad iš naujo teiktų dėl 5 000 eurų sumos. Jis tokiam pasiūlymui pritarė ir pasirašė po R. S. tekstu, nes taip įprasta Seime, kad tas asmuo, kuris rengia tekstą, pasirašo pirmas. Jam buvo žinoma, kad Vyriausybės taip pat tokia nuomonė buvo dėl 5 000 eurų, o ne 10 000 eurų. Jis pasirašė po R. S. parengtu tekstu, kiek prisimena, pasirašė posėdžių salėje Seime. Tokiu atveju, jeigu teikiama pasiūlymas, tai ieškoma paramos iš koalicijos partnerių. Su R. S. tuo metu dirbo Energetikos komisijoje Seime, jis buvo tos (duomenys neskelbtini), kreipėsi į jį asmeniškai. 10 000 eurų galima vežti per sieną, tai 5 000 eurų maža suma, geras pasiūlymas, bet jis liko nesvarstytas Seime, net komitete nesvarstytas. Jis buvo iš kitos frakcijos, Socialdemokratų frakcijos, jie koalicijos partneriai buvo su U., o R. S. – (duomenys neskelbtini), jis taip pat buvo tos komisijos narys. Dėl frakcijos palaikymo kreipėsi R. S.. Jeigu pasirašo, tai turės savo frakcijoje užtikrinti šio pasiūlymo palaikymą. Jeigu pritarimui pritaria Seimas, tada svarstoma frakcijoje, kaip ir kurioje stadijoje paremti, bet šis pasiūlymas nenukeliavo iki stadijų. Šis pasiūlymas niekur nenukeliavo ir jo nereikėjo pristatinėti frakcijoje. Dėl šio pasiūlymo dėl atsiskaitymo grynaisiais daugiau jokie Seimo nariai į jį nesikreipė. R. S. pasiūlė šią pataisą, bet komitetas, greičiausiai, negrįžo prie to klausimo svarstymo, jis neklausė (duomenys neskelbtini), kodėl komitetas negrįžo prie šio klausimo svarstymo iki 2016 m. Į jį kreipėsi Biudžeto komiteto patarėja, kuruojanti šį klausimą, klausė, ar šį pasiūlymą traukti į 2016 m. darbotvarkę, pasakė, kad čia R. S. pasiūlymas ir atsiėmė parašą. R. K. pažinojo kaip žiniasklaidos, kuri iš jo visada tyčiojosi, atstovą. Skleidė neteisybę „KK2“, „Alfa media“, kuri buvo nubausta už jo šeimos duomenų rinkimą. Kai vadovavo (duomenys neskelbtini), įvairiausių laidų buvo prikurta apie dujas su jo personažais. R. K. – žiniasklaidos koncerno vadovas. Periodiškai buvo šmeižiamas „L.“ grupės. R. R. buvo iniciatorius susitikimo su R. K.. Kiek jam žinoma R. R. buvo koncerno teisininkas, bent taip prisistatydavo. Jis 2015 – 2016 m. susitiko su R. K., kad išsiaiškintų, kodėl yra šmeižiamas. Neprisimena, ar buvo susitikęs su R. K. iki pasiūlymo su grynaisiais pinigais ar po. Su R. K. susitiko R. R. biure, ten yra UAB „X.“ koncerno patalpos. Susitikime dalyvavo R. R. ir R. K.. R. R. nurodė, kad žiniasklaidai vadovavo R. K., todėl su juo susitiko. R. K. išklausė jį, sakė, kad pasidomės, kodėl taip yra. Po šio susitikimo jo šmeižimas nesibaigė, kaip tik suaktyvėjo. Susitikimo metu R. K. jo nieko neprašė. Neprisimena, ar susitikimo metu kalbėjo apie grynųjų pinigų ribojimo projektą. Reportažai buvo apie Energetikos komisijos darbą. Susitikimo su R. K. metu nėjo kalba apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, nebent tik apie komisijos darbą, kur nagrinėjo šį klausimą „N.“ aspektu. Ženkli suma, apie 72 000 000 eurų, buvo „N.“ pasižadėti pervesti, o „N.“ vėlavo 60 mėnesių pradėti darbus. Išvadą pateikė prokuratūrai, bet niekas ir neištyrė, kodėl pinigai buvo išplauti. Žiniasklaida kažkodėl irgi apie tai mažai kalbėjo. Kas liečia komisijos darbą, kiek prisimena, R. K. domėjosi, nes jo šmeižimas buvo, kad nebaigtų komisijos darbo. Gali būti, kad R. K. domėjosi ir kitais klausimais, kai buvo susitikę. Jam buvo įdomu, kodėl yra šmeižiamas. Vėliau kreipėsi į Duomenų inspekciją, kur „A.“ vadovas gavo baudą. Komisija dirbo objektyviai, nepolitizuotai, o su juo per viešąją erdvę buvo bandoma susidoroti. Kiekvienam politikui neigiama informacija daro blogą įtaką. Su R. R. matydavosi Seime, tekdavo bendrauti kaip su teisininku, jo tikslaus statuso nežino. Jis yra Audito komitete, nuo 2004 m. prasidėjo neigiama informacija, jeigu paliesdavo svarbius klausimus. Tam komitetui vadovaujant galima įsigyti tik priešų, ne draugų. 2013-2014 m. palietė pinigų plovimo į „B.“, „N.“ paminėtą atvejį ir, greičiausiai, tam tikros interesų grupės siekė pakenkti jo reputacijai. Diskredituoti jų komisijos išvadas buvo suinteresuotos institucijos, kurios buvo paminėtos tyrime dėl atominės elektrinės uždarymo.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad su V. G. buvo U. nariai, E. M., Š. G., G. S. pažįsta kaip kitos Seimo frakcijos narius, R. K. nepažįsta. Dėl įstatymo projekto, kuris apibrėžė atsiskaitymą grynaisiais tarp juridinių ir fizinių asmenų, paaiškino, kad U. frakcijoje šis klausimas buvo svarstomas ir ta idėja, kad sumažinti, kaip įmanoma, atsiskaitymą grynaisiais pinigais tarp juridinių ir fizinių asmenų, jam patiko. Kas pirmininkavo rytiniams frakcijos posėdžiui, neprisimena, ar vadovas ar pavaduotojai, jie pasiūlė, kad kam patinka, kad pasirašytų ant pateiktos įstatymo projekto redakcijos, kuri galimai bus pateikta Seimo salėje svarstymui. Jis pasirašė, nes atrodė, kad viskas yra gerai, jei buvo jau parengtas dokumentas, įprastai jis buvo patikrintas frakcijos ekspertų. Jis šio įstatymo projekto nekūrė. Frakcijos vadovas arba jo pavaduotojai prašė pasirašyti, priklausomai nuo to, kas vadovavo rytiniam frakcijos posėdžiui. Frakcijos vadovu tuo metu buvo V. G.. Kuris tiksliai prašė pasirašyti, dabar negali pasakyti. Kai pasirašoma po įstatymo projektu, kas bus pirmasis pasirašęs, paskui vėliau pateikia dokumentą Seimo salėje svarstyti. Į pačią redakciją nebuvo įsigilinęs, nes ji posėdžio metu būna šlifuojama ir komitetuose svarstoma, bet pasidomėjęs ta idėja, kadangi frakcijoje svarstė ir dauguma palaikė, kad reikia maksimaliai sumažinti grynųjų pinigų atsiskaitymą tarp juridinių ir fizinių asmenų, kad atsiskaitymai būtų vykdomi per bankinę sistemą, ta idėja jiems tiko, todėl pasirašė. Projekte kalba ėjo apie tai, kad sumažintų atsiskaitymus grynaisiais tarp juridinių ir fizinių asmenų, sumos tiksliai neprisimena, kokios buvo nurodytos, gal buvo planuojama sumažinti iki 3 000 ar iki 5 000 eurų, kažkada lyg tai buvo 10 000 eurų. Tiksliai sumos negali dabar pasakyti. Galėjo pasiūlyti pasirašyti frakcijos vadovo pavaduotojai R. M. ir V. S., lyg ir dar vienas žmogus buvo, neprisimena. Viskas vyksta posėdžių salėje, kur renkasi frakcijos nariai ir vyksta atvira diskusija, atviras pokalbis ir tuo metu buvo pasirašyta. Kas parengė pataisos projektą, nežino. Tik žino, kad ant to dokumento atsirado kito Seimo nario parašas. Atrodo, matė A. S. parašą, jis buvo (duomenys neskelbtini). Su A. S. dėl pataisos pasirašymo nebendravo, jis gal raštinėje pasirašė pataisą. Frakcijų nariai informuojami apie įstatymo projektus, kurie yra ruošiami, ir prieš einant į Seimo posėdžių salę galima užeiti į raštinę ir pasirašyti. Buvo diskusija frakcijos posėdžio metu daugeliu klausimų, kurie buvo pateikti darbotvarkėje, šis klausimas buvo diskutuojamas, tai buvo finansinis dalykas ir aktualus dėl finansinės drausmės, frakcija palaikė, pasirašė jis vienas, kodėl kiti frakcijos nariai nepasirašė, nežino. Kažkada buvo tokia tvarka, kad jei frakcijos vadovas nepasirašo, tai ir nariai nepasirašo. Taip išėjo šiuo atveju, kad jis pasirašė ant pataisų, nors frakcijos vadovo parašo nebuvo. Jis šį dokumentą tik frakcijos posėdžio metu matė, ruošimo stadijos nežino, taip pat ir tolesnės jo eigos. Aiškinamuosius raštus kas rengė, nežino, kieno interesas buvo dėl šios pataisos, nežino. Minėtos pataisos teisinis likimas jam nežinomas. Jam pasirašant pataisas frakcijos posėdžių salėje A. S. parašo dar nebuvo, jis pasirašė pirmas. Įstatymo pataisas pasirašė frakcijoje jis pirmas, kitų Seimo narių parašų nebuvo. Parodžius t. 41, b. l. l. 129, paaiškino, kad pasirašė po tekstu, o ne tuščiame lape, jo parašas yra po pataisų projektu, jis pirmas pasirašė, vieną kartą, ,,R“ raidė apačioje ar jo buvo parašyta, negali pasakyti, jo vardo raidė ,,R“ kieno buvo parašyta, negali pasakyti, gal ir jo paties, bet kodėl – negali pasakyti ir paaiškinti.
Liudytojas A. L. paaiškino, kad dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo detalių visų neprisimena, buvo mažinama riba, galimybę atsiskaityti iki 3 000 ar 5 000 eurų. K. G. piktai pasisakė, kokias nesąmones siūlo su tokia pataisa, kažkuris frakcijos narys išsakė nuomonę, kad privalo teisinį judėjimą daryti, kad kuo mažiau grynųjų pinigų būtų rinkoje. Frakcijos sprendimo neprisimena. Mano, frakcija turėjo priimti sprendimą, kad dabar dar ne laikas mažinti. E. M. ar formavo minėtos pataisos rezultatą, neprisimena.
Liudytojas K. G. dėl Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo parodė, kad klausimas dėl grynųjų pinigų buvo formuluojamas apie 1 000, 3 000 sumą. Jie, kaip Y., sakė, kad turėtų tą sumą turėti didesnę.
Liudytojas D. J. M. nurodė, kad pas juos nėra atsiskaitymų grynaisiais pinigais (išskyrus parduotuvėse „A.“, „B.“). Dienos pabaigoje parduotuvėse surenkami pinigai inkasuojami. Su R. K. nediskutavo apie Atsiskaitymo grynaisiais pinigais, Vartojimo kredito įstatymus. Dėl Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymo neįsivaizduoja, kaip tai galėtų juos liesti, su grynais neturi santykio.
Liudytojas R. R. dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo paaiškino, kad UAB koncerne ,,X.“ grynų pinigų apyvartos nebuvo, nes nebuvo kasos. Juridiniam asmenyje, kaip struktūroje, buvo įmonės, kurios turėjo kasas, ir tai buvo parduotuvių ,,A.“, ,,M.“ lygmenyje.
9.2. Įrodymų vertinimas
Kaip ir kiti, pageidaujami teisėti veikimai bei siekiami ir pažadėti poveikiai dėl Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. užregistruoto pasiūlymo kaltinamiesiems R. K. ir E. M., taip pat juridiniams asmenims UAB koncernui „X.“ ir „X.“ kaltinimuose pakartoti po tris kartus – tiek teisėti veikimai, tiek poveikiai. Tuo tarpu analizuodama bylos įrodymų visumą teisėjų kolegija nustatė, kad byloje tėra vienas R. K. ir E. M. pokalbis, kuriame paminimas šių Seimo narių įregistruotas pasiūlymas.
Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio tarp R. K. ir E. M., R. K. paminėjo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo projektą: „aš mačiau jūs oponavot… (duomenys neskelbtini) dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra S. ir…S.“, kurios tekstą, kaip galima suprasti iš pokalbio, davė ir E. M.: „Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio…Jeigu praeis/…/(duomenys neskelbtini)…aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa yra“. Stenogramoje užfiksuota E. M. frazė: „Tai mums tinka toks variantas“. Teisėjų kolegija vertina, kad pokalbis yra itin trumpas ir neinformatyvus, pageidaujamą veikimą ar siekiamą ir pažadėtą poveikį iš jo sunku įžvelgti, o jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nurodytas šešiuose kaltinimuose (trijuose – dėl teisėto veikimo – balsavimo „už“ ir trijuose – dėl siekiamo ir pažadėto poveikio dėl balsavimo „už“), byloje nėra.
Objektyviais duomenimis, E. M., kartu su Y. frakcijos nariais K. G., A. M., G. S., D. K., A. L. ir V. G. 2015 m. gegužės 12 d. buvo įregistravę pasiūlymą, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija dešimties tūkstančių eurų. Apklaustas liudytojas K. G. paaiškino, kad nepritarė atsiskaitymų grynaisiais ribojimo mažesne suma, tai yra, nenustatyta, jog Seimo narių A. S. ir R. S. įregistruotas pasiūlymas iš tiesų būtų neatitikęs E. M. ar Y. narių pažiūrų, E. M. neturėjo pagrindo atsakyti kitaip, kaip „Tai mums tinka toks variantas“.
Pirmajame iš kaltinimų tiek R. K., tiek E. M., tiek juridiniams asmenims (2, 12, 26, 37 kaltinimai), R. K. pageidaujamas ir atitinkamas E. M. teisėtas veikimas nurodomas detaliausiai: balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kituose kaltinimuose R. K., E. M., atitinkamai, juridiniams asmenims (3-7, 13-17, 27-31, 38-42 kaltinimai), Seimo narių pasiūlymo turinys nebenurodomas. Tokia besikeičianti kaltinimo konstrukcija nėra suprantama. Kaip matyti iš oficialios dokumentų paieškos seimas.lrs.lt, Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas nėra priimtas, todėl dėl Seimo narių įregistruoto pasiūlymo turinio (jo spėjamos naudos R. K. ar juridiniam asmeniui UAB koncernui „X.“) teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti plačiau. Atkreiptinas dėmesys, kad iš liudytojų A. S. ir R. S. parodymų matyti, jog minėti Seimo nariai patys neruošė įstatymo projekto, įregistruoto jų vardu. A. S. nurodė, kad pasirašė ant R. S. projekto, R. S. teigė, jog pasirašė frakcijos posėdžių salėje ant kažkieno ruošto projekto. Įstatymo projekto teksto sukūrimas neinkriminuotas kaltinamiesiems, išeina už bylos nagrinėjimo ribų, todėl dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija plačiau taip pat nepasisako.
Apibendrinus, nenustatyta nei pageidaujamo teisėto veikimo (tris kartus), nei teisėto veikimo (tris kartus), nei siekiamo poveikio (tris kartus), nei pažadėto poveikio (tris kartus), nei juridinio asmens naudos ar intereso.
Dėl kaltinimo veikus dėl išimtinės padėties ir palankumo ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X.“ naudingus sprendimus
10.1. Įrodymai
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. liepos 27 d. protokolo Nr. S6-14-67 (t. 5, b. l. 123) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „Meat Steak House“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs D. J. M., R. K., R. R., E. M. ir G. S. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 18.48 val., pabaiga: 20.30 val. (t. 5, b. l. 124 – 129).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 2 d. specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) duomenimis (t. 11, b. l. 23), <…> Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas E. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas R. R. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas G. S. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> Patikslintų tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ (Nr. LK-STT14-31R-16), fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <…> yra ištisinis (t. 11, b. l. 33). Specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17), 1 priedo duomenims, stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) –papildoma informacija. K – tikėtina R. K.; D – tikėtina D. J. M.; M – tikėtina E. M.; R – tikėtina R. R.; S – tikėtina G. S.; P – vyras (padavėjas),V – vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti (t. 11, b. l. 34).
<…> K.: Tai bet šitą, žinai, padarysi, o naujo švietimo ministro laukia (neaiškiai) pabazarinimas. Ir labai rimtas. M.: Sveikatos ministro…K.: Sveikatos ministro…M.: (Neaiškiai), jeigu viskas einasi…(t. 11, b. l. 56) K.: Aukštojo mokslo. M.: Mokesčių mokėtojų naujų neatsiranda tiek, kiek, kiek, kiek, reikia tiems, kurie (neaiškiai). Negali būt stebuklai čia kažkokie, žinai, bet čia, žinai, čia politiškai yra skausmingi klausimai, (neaiškiai) tik atėjus čia pradžioj, žinai, o (neaiškiai) (t. 11, b. l. 57).
10.2. Įrodymų vertinimas
Kaltinamiesiems R. K. ir E. M., juridiniams asmenims UAB koncernui „X.“ ir „X.“ inkriminuotas kyšio davimas ir, atitinkamai, priėmimas ir už tiksliai neapibrėžtą išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X.“ naudingus politinius sprendimus. Teisėjų kolegija, analizuodama bylos duomenų visumą, pažymi vieną 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio detalę kaip galimai susijusią su ateities planais: „naujo švietimo ministro laukia (neaiškiai) pabazarinimas“, tačiau pažymi, kad planuojami pokalbiai su būsimais, neįvardintais, sveikatos, švietimo ministrais negali būti prilyginami susitarimui su E. M.. Konkrečių susitarimų dėl išimtinės padėties ir palankumo ateityje, tuo labiau, konkrečiai – dėl kitų UAB koncernui „X.“ naudingų politinių sprendimų priėmimo Seime – bylos duomenimis nenustatyta.
Teisėjų kolegija vertina, kad kaltinimas šioje dalyje nesiremia bylos duomenimis – nepagrįstas nei pokalbių stenogramomis, nei asmenų parodymais. Byloje nenustatyta, kad R. K. būtų taręsis su E. M. dėl kokių nors veiksmų atlikimo ateityje.
Pagal BK 225 straipsnio 5 dalį (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-391 redakcija) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. E. M. kaltinimas pateiktas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kai anksčiau paminėta nuostata tiesiogiai šiame kodekso straipsnyje nebuvo numatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju reikšmingas ne tiek įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu (kas plačiau bus aptariama analizuojant kaltinimus, susijusius su V. G., nuosprendžio 16.3.2. dalyje), kiek objektyvaus pakaltinimo klausimas. Kaltinamasis negali būti verčiamas gintis nuo bet kokių galimų kaltinimo interpretacijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltė negali būti preziumuojama, tuo tarpu tokiomis formuluotėmis tiesiog konstatuojama, jog bet kokia turtinė ar neturtinė nauda yra kyšis, kadangi tam galima rasti priežastį – išimtinė padėtis ir palankumas ateityje. Visgi, net ir su tokiomis prezumpcijomis, kaltinimas nėra pagrįstas, nes papildytas konkrečiomis detalėmis – Seime priimant kitus UAB koncernui „X.“ naudingus politinius sprendimus, kurios, kaip minėta, nėra įrodytos.
Aptartų bylos duomenų, pripažintinų įrodymais, visuma leidžia daryti išvadą, kad papildoma abstrakti aplinkybė – už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X.“ naudingus politinius sprendimus, yra nepagrįsta, neįrodyta. Objektyvus pakaltinimas, tai yra nuteisimas už veiką nesant kaltės, baudžiamojoje teisėje neleidžiamas, prielaidomis išvada apie asmenų kaltę negali būti daroma. Ši kaltinimo formuluotė vertinama kaip nepasitvirtinusi.
Dėl siekiamo ir pažadėto poveikio (duomenys neskelbtini) R. Š. (7, 17, 31, 42 kaltinimai)
11.1. Įrodymai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Komisijos dėl Jono Basanavičiaus paminklo Vilniuje 2015 m. lapkričio 20 d. posėdžio protokolo Nr. 2 duomenimis, pripažinta tinkamiausia vieta statyti paminklą Jonui Basanavičiui – K. Sirvydo skvere (t. 43, b. l. 106).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ projekto reg. Nr. AI-323 duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia: Pritarti Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui (pridedama) (t. 43, b. l. 12). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijos „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, suderintos 2015 m. lapkričio 25 d., duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, <…> patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2015 „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui pastatymo saugojamoje teritorijoje – Vilniaus senamiestyje“ parinkta vieta paminklui teritorijoje prieš Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, Vilniaus senamiestyje, yra tinkama <…> (t. 43, b. l. 13).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 30-3745 „Dėl tarybos sprendimo projekto „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ duomenimis, teikiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ ir siūloma (duomenys neskelbtini) įrašyti jį į Tarybos posėdžio darbotvarkę (t. 43, b. l. 16).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio sprendimo projekto (be numerio, nurodyta gavimo data – 2014 m. lapkričio 30 d.), teikto Ž. Š., duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia: Pritarti alternatyviai Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui (pridedama) (t. 43, b. l. 32). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijos „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, <…> patvirtina, kad Kultūros ministerijos siūlomas K. S. skveras yra tinkama vieta paminklo Jonui Basanavičiui garbei atminti pastatymui <…> (t. 43, b. l. 33).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. A51-67559/16 (3.3.2.5-EM4) duomenimis, <…> Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkė ir joje buvęs Tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ buvo svarstyti 2015 m. lapkričio 30 d. vykusioje frakcijos vadovų sueigoje. Sueigos posėdžio metu Tarybos narys Ž. Š. pateikė minėto Tarybos sprendimo alternatyvų projektą, kuriuo siūloma paminklą dr. J. Basanavičiui statyti kitoje vietoje, konkrečiai K. Sirvydo skvere. Atsižvelgiant į pateiktą alternatyvą buvo akivaizdu, kad tarp Tarybos narių nėra bendros nuomonės dėl geriausios vietos paminklui Jonui Basanavičiui statyti. Remdamasi tuo, frakcijų vadovų sueiga vienbalsiai nutarė siūlyti Tarybai klausimą išimti iš Tarybos posėdžio darbotvarkės ir sudaryti komisiją iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos koalicijai bei opozicijai priklausančių Tarybos narių, kuri išnagrinėtų klausimą iš esmės ir pateiktų Tarybai rekomendaciją dėl geriausios vietos paminklui dr. Jonui Basanavičiui. 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio metu, tvirtinant Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, Taryba pritarė šiam frakcijos vadovų sueigos siūlymui (t. 43, b. l. 140-141) <..> rašytinio prašymo iš rengėjų atsiimti klausimą iš darbotvarkės nebuvo gauta, o klausimas, Tarybai pritarus, iš darbotvarkės buvo išimtas seniūnų sueigos siūlymu (t. 43, b. l. 141).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. A51-69389/16 (3.3.2.5-EM4) duomenimis, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijų vadovų sueigos posėdžio Nr. 12 protokolo nuorašas (t. 43, b. l. 143).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijų vadovų sueigos 2015 m. lapkričio 30 d. posėdžio Nr. 12 protokolo duomenimis, <…> posėdis vyko 2015 m. lapkričio 30 d., 16.00 val. – 17.30 val. <…> 1. Svarstyta. Dėl tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio Nr. 13 darbotvarkės projekto (t. 43, b. l. 144) <…> Nuspręsta: 1. Sprendimų projektus Reg. Nr. <…> A1-323, <…> svarstyti bendra tvarka. 2. Svarstyta. Dėl papildomų klausimų įrašymo į 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkės projektą. <…> Ž. Š. pateikia alternatyvų projektą „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminko Jonui Basanavičiui“. Siūloma projektą svarstyti kaip siūlymą į 33-iąjį prie pagrindinės darbotvarkės klausimo. Frakcijų vadovai pritaria <…> (t. 43, b. l. 146).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio 2015 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 13 protokolo Nr. 2-13 duomenimis (t. 43, b. l. 38), posėdis įvyko 2015 m. gruodžio 2 d., 12.00 – 17.45 val.<…> Darbotvarkė:<…> 35. Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui (t. 43, b. l. 39). <…> 2. Svarstyta. Dėl 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkės projekto tvirtinimo. Posėdžio pirmininkas R. Š. informuoja Tarybą, jog Tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio Nr. 13 darbotvarkė ir sprendimų projektai buvo Tarybos nariams pateikti, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo numatytais terminais <…>(duomenys neskelbtini) informuoja, jog rengėjai atsiėmė iš darbotvarkės klausimus: <…> „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, kuris buvo įrašytas 33-iuoju klausimu <…> (t. 43, b. l. 40) (duomenys neskelbtini) kviečia balsuoti dėl 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkės tvirtinimo. Užsiregistravo 44 Tarybos nariai. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. Nuspręsta. Pritarti 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkei su pakeitimais (t. 43, b. l. 41).
Apžiūros protokolo 2016 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis (t. 43, b. l. 184), apžiūros objektas internetinio portalo www.vilnius.lt vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros atlikimo eiga: Apžiūrėtas šis vaizdo įrašas: internetinio portalo www.vilnius.lt vaizdo įrašas su 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto tarybos posėdžiu, pasiekiamas internetiniu adresu http://www.vilnius.lt/index.php?2672634070. Apžiūrint vaizdo įrašą nustatyta, kad jame vyksta 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto tarybos posėdis. Vaizdo įrašas prasideda 2015 m. gruodžio 2 d., 11.53.07 val. ir baigiasi 2015 m. gruodžio 2 d., 14.03.33 val. <…>Vaizdo įrašo trukmė 130 min. 23 sek. Vilniaus miesto tarybos posėdį veda (duomenys neskelbtini) R. Š.. Vaizdo įraše užfiksuota (vaizdo įrašo dalis nuo 2015 m. gruodžio 2 d., 12.11.30 val. iki 2015 m. gruodžio 2d., 12.12.28 val.), jog (duomenys neskelbtini) R. Š. pasako: ,,Frakcijų vadovų sueigoj svarstėme darbotvarkę pirmadienį ir pritarėme su kai kuriais pakeitimais ir papildymais. Tai pirmiausiai noriu informuoti, kad rengėjai iš darbotvarkės atsiima šiuos klausimus: <…> Ir taip pat, kadangi daug kam klausimų iškilo, tai trisdešimt trečiu klausimu įrašytą deklaraciją dėl Basanavičiaus paminklo irgi siūloma atidėti iki kito karto, kad, na visi iki galo išsidiskutuotumėm ir neliktų bent jau faktinių nesutarimų kažkokių tai ar skirtingumų matymo situacijos. Tai tokius klausimus siūlome išimti“ (t. 43, b. l. 185).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolo Nr. S6-14-93 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. R. (R.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 1 d. vykę telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 107).
2015 m. lapkričio 30 d., pokalbio pradžia 13.28.29 val., pokalbio pabaiga 13.29.24 val., M.: „Taip, klausau. R.: E., sveikas, R.. M.: Sveikas gyvas, R. R.: E., sakyk, rytoj galėtume iš ryto, vat, nuo kokių dešimt mes norim su kolega tave kažkaip pamatyti, kavos ar ten morkų sulčių. M.: Nu, žiūrėk, dešimtą, tai nelabai galiu. Nes Seimo posėdžio pradžia, žinai, truputį vėliau galėčiau. R.: Taip. O vienuoliktą, pusę dvyliktos? M.: Nu vat, apie pusę dvyliktos galim. Bet, bet, bet…R.: Gerai. O pusę dvylikos kur mums prieiti? M.: Bet sakai, ne Seime geriau? Nori kažkur šalia Seimo? R.: Nu, mes ten, kur buvom praeitą kartą. Jo, kur buvom praeitą kartą. M.: Gerai. R.: Atsimeni? M.: Jo, atsimenu, aišku. Pusę dvylikos tada, a ne? R.: Pusę dvylikos, gerai, tai mes būsim. M.: Nu, tvarkoj. R.: Jo, gerai, gerai, gerai, aha, iki. Iki. M.: Nu…nu…iki. R.: iki.“ (t. 8, b. l. 108).
2015 m. lapkričio 30 d., 20.13.12 val., M.: „Labas vakaras, R. 11.30 rytoj negaliu, nes svarbūs balsavimai S“ (t. 8, b. l. 108-109).
2015 m. lapkričio 30 d., 20.13.12 val., M.: „eime. Galiu rytoj 14 val. E.“ (t. 8, b. l. 109).
2015 m. lapkričio 30 d., 20.15.31 val., R.: „Ok. 14 ten pat“ (t. 8, b. l. 109).
2015 m. gruodžio 1 d., 14.04.57 val., M.: „Laba, busiu po 5 min“ (t. 8, b. l. 109).
2015 m. gruodžio 1 d., 14.05.22 val., R.: „Ok. laukiam“ (t. 8, b. l. 109-110).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-56 (t. 5, b. l. 86) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 1 d. restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 14 val. 15 min, pabaiga: 14 val. 40 min. (t. 5, b. l. 87-93).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. 11-1884 (16), 11-2126(16) duomenimis (t. 11, b. l. 2), <…> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…>yra užfiksuotas E. M. <…> R. K. <…> R. R. balsas. Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Imation“ <..> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <..> yra ištisinis <…> (t. 11, b. l. 13). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. 11-1884 (16), 11-2126(16) 1 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – tikėtina R. K., R. – tikėtina R. R., M. – tikėtina E. M., P. – vyras (padavėjas).
K.: „<…>Supratau. Okei. Tai aš tau dabar primenu, kad…kvietimas Kalėdinei vakarienei galioja…M.: Okei, tai žėk…K.: Jūsų laikas…M.: Tada grisiu va dabar, po pietų susitinkam, susitinkam su R…K.: Jo. M.:/…/…K.: Jo. M.:…nu, ir, ta, prasme, suderinsim laiką. K.: Jo, kažkokį laiką. Daugiau pažiūrėkit, nes jūs tokie vistiek labiau…M.: Nu, kad /…/…Arba kitą, arba dar kitą savaitę. K.: Gerai./…/Tai mes laukiam pasiūlymo, ta prasme ir, ten…M.: Jo. K.:…pavakarieniausim. R.: Porą klausimų. Kultūr…kultūros sritis yra…/viena/iš tokių silpnesnių, ar ne, dabar gavosi. Vien dėl to, kad moteriai atidavėt…pagyvenusiai. Labiausiai/…/ (t. 11, b. l. 15) <…> R.: Kur yra, žinai, kokia situacija. Metų pradžioj M. suvedė…M.:/…/. R.: J. M. su…su…su Premjeru sutarė /…/ statys Basanavičiui…/…/kultūros/…/…K.: Būsi premjeras, perkirpsi juostelę/…/. R.:/…/B., savivaldybėje /…/…visiems sakė, kad bus Sirvydo skvere…/Vilniaus/ ė-ė…savivaldybėj/…/…turi nagrinėti klausimą, nori pakeisti įstatymo /…/. Mes klausimą oficialiai išsiuntėm…M.: Koks/…/skveras? R.: Tarp Lenkijos ir Prancūzijos ambasadų. K.: Kur Maršė (Marche) restoranas…M.: Maršė (Marche)…R.: Va va va. M.:/…/.R.: Skveriukas. Skveriukas ir toks…Va, Prancūzų /…/. M.: Jo. R.: Jo, tai ten/…/fontanas /…/. Taip, ir ten /…/ ten kažkur tai. Jo, ar…Kadangi papuolei, kur rimti verslininkai statytų namus /…/. M.: Ten neįmanoma statyti namus. Yra įsakymas /…/. R.: /…/ senamiestį išplanuoti, išbombarduotų /…/. Tai jie nori, kad būtų, reiškia, /…/ dabar reiškia, B. sako, kad gali tą paminklą pastatyti. Mes sakom, geriausiai/projektai/ /…/ B. (t. 11, b. l. 16) K. /…/direktorė sako /…/. Moterys kryžium gula su savo tais visais, reiškia, nu katedros vedėjais, direktoriais, išvadų /…/ /S./ /…/K.: Ačiū labai. R.: Kadangi ten yra interesų/…//mes žinom/ /…/ /pastatytų namus/, tai jie pasisako už…už tą/…/buvo namas ir ten išvalys aikš…reiškia, reiškia…M.: Kur mašinų ta aikštelė? R.: Jo…mašinų aikštelę. Sprendimas yra tenai /…/…/yra/ /…/…Čia yra interesas /…/ statyti /…/. Ir ta direktorė dabar daro /tą ką daro/…Sako,/aš tiktai šitą/ /…/. M.: Jo, /labai/ /…/…ė-ė…/aplamai/…R.: Nu tai tikra žemaitė, /…/ nu super moteris yra. O tas Š., žinai, kadangi jam jauni žmonės viską žino daugiau, nei kai kurie seni…Tai čia yra…kaip taisyklė galioja visose šeimose…Tai nori, kad ten būtų /…/…M.: /…/dabar yra jau…R.: Nu reformos kai bus…/…/ /pataria/ /…/. Ta priešprieša /…/. M.: Kas čia Š. /…/? R.: /K….M.: Ką? R.: /K. M.:/K., jo…R.:/K…M.: /…/dabar /…/…R.: /…/Š. /…/pasiklauso vieno kito…Jis/toksai/…/tiesiog/viskam pritaria. Ir tam pritaria, ir tam pritaria…O /…/, žinai/./…/ / asociacija / /…/…M.: O/…/ taryba/…/. Nėra /…/…R.:/…/ /organizuoja/, /inicijuoja/, /…/, žinai. Tai…M.: /…/. R.:…labai keista,/…/. Žinok, eina paskui toliau, kad reikia dykų pinigų, nereikia oligarchų čia veiklos, kurie dar kažką darytų, /…/, tokia, žinai…Nu, nori padaryti gerą darbą…Nu, kaip sakyt, nori padaryt gerą darbą, bet pinigų neranda./…/ daryt, pinigų…pinigai bus. Jau yra, pinigai eina. /…/. Ir dabar tokia įdomi ta situacija, M. daro gerą darbą ir, ta prasme, /…/…M.: /…/. R.: Tai Š. blaškosi /…/…K.: Tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink R. R.: Išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės…Geriausiai būtų išimti iš darbotvarkės /…/. M.: /…/… R.: /…/…M.: /…/…nekreipiu labai daug dėmesio. R.: Ten /…/interesai, bet būna banalu. K.: /…/. M.: /…/. K.: Nu. Pačiam /…/. M.: Neatrodo labai gerai. Ta prasme, yra…tikrai yra ir aš…K.: Čia viena iš dedamųjų jūsų sėkmės bus..M.: Dėl to vakar ir buvo /toksai/ /…/. Nu, bet dėl to, kaip padaryt geriau, /supranti, kad / ne uodega vizgintų šunį, o šuo uodegą. K.: Tai apie ką šneka. M.: /…/ kažkaip tai, kad administracija / priiminėja visus/ /sprendimai/, o politinis lygmuo absoliučiai eina iš paskos..Ir…arba gesina gaisrus, arba /…/ / straipsnius/ /…/. Pradėkit nuo (t. 11, b. l. 17) klasikos, atsiverskit rinkimų programą, /…/ monitoringą, ir kiekvieną (nurodyta – „kieną“) punktą sužiūrėkit, kur esate ir ko…ko nepadarėt…kad būt administracijoj/ir tiek/. (t. 11, b. l. 18) <…> M.: Aš sunkiai įsivaizduoju, netgi kaip, kaip šitoj vietoje užstatyti, ta prasme…K.: Aš irgi neįsivaizduoju, bet…R.: Į projektą orientuojamės. K: Mums dar tai nėra pavykę, o kažkada, palauk, galvoju…Mūsų ten buvo toks partneris iki du tūkstantųjų, jeigu atsimeni, K. T., buvo jis tada įkišęs kažkur prie…cerkvės. Na, vot žmonės padaro kažkaip tai. Mes nesugebam, jie padaro. Mes ir nedarėm, tiesą sakant. Bet buvo tokių, žinai, meistrų. Tai va, tokie dalykai. M.: Gerai, tai aš /…/, jeigu kažkokius tai, bet po to reikia kažkaip tai tą, nu, jeigu jis nori išjungt. K.: Tą mes šįkart… Matai, jeigu jie rytoj jie pasiryžę nubalsuoti už, sakykim…tai nubalsuos…Nes nelabai aišku, kaip pasiryžę nubalsuot, ta prasme. /Tai/ vot R. vieniem sako vieną, žinai. O, iš tikrųjų, galvoja kitaip biškiuką. R.: /…/. M.: /…/ taktinis klausimas. R.: Čia, čia lygiai tas pats, kaip tu šnekėjai, žinai, ar Lazdynų šitą griaunam ar statom. Taip ir čia. /…/. Imk vėliavą, daryk, nešk, džiaukis, nu kažkaip tai, nu, ne, ne, netrukdyk, o pats vadovauk, pats pasidžiauk tenais /…/. Kelis mėnesius ta tema nenueina nuo, nuo, iš laikraščių, ir, žinai, visiems yra įdomu, žinai, visi žino, kad yra Basanavičius…K.: Tai…R.: Iš, iš tos pusės /…/. K.: Atiduok /…/. R.: Tai aš, nu, jo. Aš tau viską atiduodu. Taip. M.: Ai, čia dar jie remiasi kažkokia Lietuvos /kelininkų/ ir Architektų sąjungos pareiškimu. R.: /…/ susiranda, kas ko nori, tuo ir remiasi. Paprašo, parašo. O Kultūros ministerija vėl, Kultūros ministerija savo ruožtu /…/, irgi garbingų žmonių pririnko, jie galvoja kitaip. Aš tik sakau, kad…vietoj to, kad kritikuoti ir daryti, ne daryti, o tegul daro, nu, kaip ir čia. Nu, tai sakau, Vilnių griauti, ar statyti /…/ /komunikacijų reikia padaryti/ /…/ <…> M.: Gerai, tai aš tada šį kartą /…/, ne nu aš pakalbėsiu /…/. R.: Sakyk, kad mums visai nepatogu, žinai, kažkas tai kiti verslininkai nu…nustumia mus nuo…K.: Kelio. R.: …nuo, nuo /…/ M.: Aš manau, kad čia R. taip, nu, tikrai, matyt, tam…K.: R. potekstės nežino… (t. 11, b. l. 20) <…> K.: Tai klausyk, E., aš lauksiu žinios, aš jums leidus, bėgsiu. M.: Gerai mes tau…K.:/…/, rašyk. M.: Dėl Naujų metų. Dėl Kalėdinio to…<…>“ (t. 11, b. l. 21).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolo Nr. S6-14-93 duomenimis (t. 8, b. l. 107), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. R. (R.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. J. (J.), vykę telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. gruodžio 1 d., pokalbio pradžia 15.17.59 val., pokalbio pabaiga 15.26.08 val., M.: „<…> Žiūrėk, trumpai norėjau paklaust, klausyk, rytoj ten tarybos posėdyje jau yra, mačiau, sprendimas dėl to, kur ten Basanavičiaus paminklas turi stovėt. J.: Yra. M.: Ar ten tik rytoj planuojamam apsiriboti pateikimu kažkaip tai, as iš karto priimsit ten jau sprendimą? J.: Ė…M.: Ten toks yra, yra toksai prašymas, jeigu yra galimybė, dar nepriiminėt iki galo rytoj sprendimų arba išimti iš darbotvarkės. J.: U…M.: Aš tau paskui biški papasakosiu daugiau. J.: Tai dabar ten yra, rytoj yra rezoliucija dėl to Basanavičiaus priėmimo. M.: Nu jo, bet ten jau yra vieta nu…nu…numatyta, ta vieta. J.: Jo, jo. M.: Jo. Ir aš suprantu, kad ten vyksta tam tikras ginčas, ar ten tam Sirvydžio skvere, ar, ar Filharmonijos, prie Filharmonijos. J.: Jo, du šitie variantai yra. M.: Mh. J.: Ir yra mūsų tas variantas, tai yra Filharmonijos variantas, M.: Taip, taip, taip, aš mačiau tam projekte, jo. Tai dar klausimas yra tik tai toks, reiškia, ar čia…nu, bet rytoj, jau ta prasme, jau yra, kaip čia pagal tą visą balsavimą, iš karto rytoj yra jau ir nu galutinis. Ar čia dar tik svarstymas? Galutinis bus sprendimas daromas, ar ne, dėl tos rezoliucijos? J.: Šitą gi, iš principo, tai aš dabar dar tuo (neaiškiai), bet man atrodo, kad tenais yra viena stadija. Nes ten yra, jeigu priėmimas dėl rezoliucijos. M.: Mh. J.: Pala, aš dabar kad nepameluočiau. Tai tik ten biški durnai gaunasi tas Z. pasiūlymas. M.: O koks jo pasiūlymas? J.: Nu, jo yra pasiūlymas, keisti vietą (t. 8, b. l. 110). M.: O kur jisai siūlo, į kokią vietą? J.: Į Sirvydo. M.: Ką? J.: Į Sirvydo tą skverą. M.: Ai, supratau. Mh. Čia yra Z. tas pasiūlymas, a ne? J.: Jo. M.: Nu, taip. Mh. J.: Tuoj aš, vat, žiūriu, pm, pum, pum…darbotvarkė. Taip. O, o tai kodėl mes čia šitą? M.: Ne, aš, aš ta prasme, žinai, nu ten mintis yra tokia, kad ten aš šnekėjau šiandien su tais mecenatais, kurie tenais nu ruošiasi, aš suprantu tą statyt. J.: Mh. M.: Tą paminklą. Ten savivaldybė sutvarko aplinką, o patį paminklą stato mecenatai. Tai, tai tie mecenatai kažkaip tai, vat, čia ir kreipėsi, kad nu aš suprantu, kad jie reiškia, nu ten buvo ta komisija, kur ten prie Kultūros ministerijos sudaryta. Kuri tenais, man atrodo, tą Sirvydo ir numatė vietą. O po to, reiškia, per ten šitą architektų sąjungą ar per kažkur tenais, nu kad buvo pasiūlyta kita vieta. Dar. J.: Mh. Taip, būtent. M.: Ir ten, jo, tai aš nežinau dabar, kodėl, kodėl motyvai nulėmė, kad keist tą vietą. Ta prasme, nu tu, tu kažkiek žinai ten tą, tas detales? J.: Tiesą sakant, motyvų nežinau <…> J.: Rezoliucijos. Tai vadinasi, ne viena stadija yra, kad pateikimas…M.: Tai pateikimas, tai būtų galima gal sutart, kad pateikimu ir apsiriboti rytoj tada. Nes aš sakiau, kad ten jie nuvažiuotų, tada pas R. kažkaip išdėstytų savo argumentus, nu motyvus, dėl to kito, reiškia, dėl tos kitos vietos. Nes ten žinai, man ten minėjo, kad ten kažkaip, ten ir (duomenys neskelbtini) kalbėjusi, kad nu ta prasme, vienas Basanavičius yra įėjus į Filharmoniją. Ir tipo, nu čia sako, kaip čia atrodys, vienas Basanavičius lauke, vienas Basanavičius viduj. Ten kažkokia tokia, tokia, tokių, tokių aš visokių dar girdėjau, žinai, motyvų (t. 8, b. l. 111) <…> J.: Ta prasme, kodėl čia, man ir gi šiek tiek keista, kodėl čia tie, jeigu iniciatoriai inicijuoja vienoj vietoj, tai kodėl čia dabar būtinai kitoj. M.: Nu, vat, šitas man ir gi yra iki galo neaiškus. Nes ten, nu buvo vis tiek ten labai daug visokių tų, ten ir mūsų, ten aš mačiau tą sudėtį, tos komisijos, kuri buvo sudaryta. Tai ten nu yra, ten ir A. K., ten ts mūsų partietis, ten daugiau tų, žinai, kurie siūlė tą, tą, tą, tą, Sirvydo. Nu, žodžiu, prie Prancūzų ambasados, ten aš suprantu, kažkur tenai <…> M.: O aš dar girdėjau vieną visišką sąmokslo teoriją, kad nu nežinai, visišką, bet reikia ją patikrint, bet aš tai netikiu tą sąmokslo teorija, kad…bet čia aišku ir R. nežino, niekas, kad D. neva, tai R. turi planų kažkokiu tai būdu dalį užstatyti ateityje šitos Sirvydžio, Sirvydo tos aikštės dalį, nu kažkokia ten, kažkokiu tai mistiniu būdu. Ir dėl to yra, reiškia, nu maždaug pataikaujant D., permesta į Filharmoniją, aikštelę. J.: Nu, man tai čia toks iš fantastikos srities. Bet…M.: Nu, aš ir gi sakau, čia nežinau kaip, nu sako, mes ir gi nežinom kaip, bet maždaug visko gyvenime tai čia atsitinka. J.: Tai, nu tai gerai. Tai aš tada, kad rytoj yra, apsiribojam pateikimu. M.: Jo. Jeigu kartais būtų dar, aišku, dar galimybė, ar ten (R.) matysi, nu kad pa…paprašyt, perduok prašymą, kad neforsuotų priėmimo jokio rytoj. Tegul dar tada ten komitetai svarsto, ar kažką žinai. Žinai, tegu eina jie ten, savo dėsto pozicijas ir taip toliau. J.: Nu. Aš tik tai pasitikrinsiu dar dėl tos, nu kaip jinai, rezoliucija, kaip ten jinai tiksliai svarstoma. Nes jeigu…M.: Jo, nes rezoliucija, pavyzdžiui, Seime, tai jinai iškart yra priiminėjama. J.: Nu. Jo, man ir gi va, toks yra. Aš dar tada pasižiūrėsiu pagal reglamentą. Ten pas mus labai neaiškūs kai kurie dalykai yra. Bet kad jeigu ką, tai dar yra žanras padaryti pertrauką iki kito posėdžio, nu. M.: Nu, tai va, tai, tai jeigu ką, tai tada taip sutarkim, kad dar biški laiko duokim. J.: Mh. M.: Čia tegul jie ten nueina, išdėsto tuos argumentus. Gerai? J.: Tai gerai, aš dar tada šiandien vakare R. šitą…M.: Nu, gerai. J.: Pasakysiu. M.: Gerai, nu. J.: Jo. M.: Okei. J.: Jo, bet tada…(t. 8, b. l. 112) M.: Nu. J.: Tegul ten tie ateina pas R. M.: Ne, ne, tai jie ateis. J.: (neaiškiai) kažkokie. M.: Šitie mecenatai ateis, nes aš suprantu, ten yra tie konkretūs mecenatai, kurie jau tenais davę tuos visus pažadus, žinai, finansuoti. J.: Mh. M.: Tą, tą, tą, tą, skulptūros pastatymą, žinai. Ten jie kažkokius jau maketus daro, aš taip suprantu. J.: Nu, supratau <…>“ (t. 8, b. l. 113).
2015 m. gruodžio 2 d., 9.23.41 val., R.: „Sveiki. tikiuosi neužmiršot musu. as su D. pasnekejau apie ka prasei. ok.iki.“(t. 8, b. l. 113).
2015 m. gruodžio 2 d., 11.34.15 val., M.: „Sveiki, šiandien galutinių sprendimų neturėtų būti“ (t. 8, b. l. 113).
2015 m. gruodžio 2 d., 11.34.58 val., R.: „Aciu…“ (t. 8, b. l. 113-114).
2015 m. gruodžio 2 d., pokalbio pradžia 11.42.45 val., pokalbio pabaiga 11.46.01 val., M.: „Taip, V., klausau. J.: Labas. M.: Sveikas. J.: Nu, tai užkūriau aš čia su tuo Basanavičium. M.: Užkūrei? J.: Jo. M.: Nu, tai labai gerai. J.: Turėjau aiškintis prieš (duomenys neskelbtini), kodėl taip padariau. M.: A ne? J.: Sukėliau sumaištį (nurodyta – „sąmaištį“) paskutinėj vietoj. M.: Va, klausyk, tai.. Tai čia frakcijoj ar jau tarybos posėdy? J.: Ne, tai tarybos posėdis bus, va, už penkiolikos, o reikia važiuot jau man. M.: A, aha. J.: Šiaip irgi. Bus už penkiolikos minučių, bet frakcijoj mes ten vakar kalbėjom. Nu, ir ten esmė, kad nu, ten bardakas. Niekas ten nieko nežino. M.: Mh. J.: Tai va, čia R. dabar skambino, tai kaip čia kas yra, sako, kas tau nepatinka. M.: Mh, mh. Mh. J.: Nu, tai pasakiau, nu, kad jeigu mum tie mecenatai netinka. M.: Nu, nu. J.: Ir jų idėjos, tai reikia taip jiem ir pasakyt. M.: Mh. J.: O jeigu tinka, tai tada reikia bent bendrauti su jais. M.: Bent jau bendrauti ir išklausyti tuos žmones, nu. J.: Nu, tai jam suveikė argumentas kai pasakiau, nu mes čia, čia labai geri, bet kitiem žmonėm atrodo, kad mes labai valdžiažmogiai. M.: Mh. J.: Jie turi tokį emociją, sakau, tai nu…M.: Mh. (t. 8, b. l. 114). J.: …nes dėl to, kad mes čia su jais nekalbam <…>M.: Jo. Tai čia realiai visiškai B. kaip sakoma tam R…R..R. suformatavo viską, reiškia, tą poziciją. Bet jis tegu, nu, išgirsta ir kitą poziciją tų žmonių, kurie nu, deda pinigus ir statys tą paminklą, žinai. J.: Nu, jo, jo, jo. M.: O kaip ten galutinai apsispręsim, tai okei, aš tai irgi ten neturiu, žinai, aš ten nesu kažkoks tai ten, žinai, ar čia prie Filharmonijos geriau, ar čia, žinai, geriau tenais prie prancūzų ambasados. J.: Jo, jo, jo, tai va būtent. M.: Nu, tai super, tai tau tada didelis ačiū. J.: Tai, tada sutariau tada, kad R. tada turėtų susisėdimą ten su, su tu tais žmonėm. M.: Jo, labai gerai. J.: Bet tada ga…bet gal tada reikia kažkaip čia tą jau susisėdimą kažkaip inicijuoti iš karto, man atrodo. M.: Mh. J.: Aš tiktai dabar galvoju, nežinau, kokiu čia formatu. M.: Nu, tai aš nežinau, tai iš esmės tada reikia, vat, kad aš pasakysiu, žinai ir tenais tada nu, nežinau, tu kada tau čia, tu, ten į štabo neateisi posėdį, nebūsi štabo posėdyje? J.: Kaip tik turėčiau baigti, nu…M.: Nu, tai va, tai ateik. J.: Penktą ir grįšiu. M.: Aš tau pasakysiu viską tada…J.: Nu. M.:…kas ten per žmonės ir taip, nu, ir kaip ten su kuo sukontaktuoti. J.: Okei, gerai. M.: Nu, gerai, mh. J.: Nes man taip tiesiog lygioj vietoj, kam čia dabar su X. pyktis. <…> M.: Aš tai nesuprantu irgi. <…>M.: Maždaug čia jau mes kažkokie, maždaug mūsų čia kažkoks tai atsitraukimas arba sutabdymas jau čia kažkoks pralaimėjimas. J.: Jo. Jo, čia maždaug tipo trolina, oi, čia B. spaudimui pasiduoda, tai dabar čia ir mes pasiduodam. M.: Mh. J.: Nes ten B. irgi jis ten skambinėjo šitam R. dėl to paminklo. M.: Aha, aha. (t. 8, b. l. 115). J.: Nu, R. prieš B. atsilaiko šituo klausimu.<…>“ (t. 8, b. l. 116).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. liepos 27 d. protokolo Nr. S6-14-67 (t. 5, b. l. 123) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „Meat Steak House“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs D. J. M., R. K., R. R., E. M. ir G. S. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 18.48 val., pabaiga: 20.30 val. (t. 5, b. l. 124-129).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 2 d. specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) duomenimis (t. 11, b. l. 23), <…> Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas E. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas R. R. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <…> yra užfiksuotas G. S. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <…> Patikslintų tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ (Nr. LK-STT14-31R-16), fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <…> yra ištisinis (t. 11, b. l. 33). Specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17), 1 priedo duomenims, stenogramoje yra pažymėta: /…/ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) –papildoma informacija. K – tikėtina R. K.; D – tikėtina D. J. M.; M – tikėtina E. M.; R – tikėtina R. R.; S – tikėtina G. S.; P – vyras (padavėjas); V – vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti (t. 11, b. l. 34).
<…> M.: „ O… vat, tiesą kalbant, to prisiminiau… paminklo buvo… Nebuvo susitikimo dar? R.: /Jau buvo/. M.: Buvo, a ne? R.: Jo. /Tai išeina/ /…/ /pasakotume/, kadangi čia yra, mes lygiai apie tą patį šnekam /…/..M.: Nes tu kai pasakei, aš tada viską /…/. Nu, vat, aš pasakiau, kad nu, chebra, tai bent jau neskubėkit sprendimų daryti, nes atsiklauskit…S.: Ne….R.: Labai geras yra /…/. S.: Tai/…/D.: Tai už pradžią, /…/ S.: /Mes/ už tradicinę progą? K.: Jo, už tradicinę progą. R.: Aš /kalbu/ kaip žmogus nevaldo situacijos, /tai/ žinai. Jis mane pasikvietė, gražiai pašnekėjom… ė-ė… Pasakiau, reiškia… dėl dviejų dalykų mes šnekėjom. /Dėl/ vieno dalyko, tai /…/, kitas dalykas buvo, reiškia, šitas…S.: /…/ R.: /Ne, nu/ sakau, (duomenys neskelbtini), jūs esat /…/, todėl padarom /…/, padarom kitą dalyką. Nu, dėl vieno dalyko aš nešnekėsiu. Čia… Tu gal pašnekėsi. O dėl paminklo, sakau, jūs tikite, kad tas paminklas /priešais ar priešinasi?/ va toj vietoj, dėl to, kad buvo statybos, dėl galimų statybų, nes tą skverą nori užstatyt. Sako, negali būt. Sakau, dėl anų tikit? Dėl anų tikiu. O dėl šito netikiu. Netikiu, taip negali būt. Sakau, (duomenys neskelbtini), jūs /…/, vykdo reikalus, o kas tvarko, sakau, ir čia /lygiai taip pat/. Jisai sako, aš turbūt naivus /ir/ /…/. Tai aš dabar atsinešu… čia yra iš šiuo metu /derinamas/ senamiesčio /žinot tą/ /…/ /iš tikrųjų/, pavyzdžiui, dėl to Z. žino kiekvieną taškiuką, kiekvieną namą, kiekvieną gatvę. Nes jisai turi /…/ pirkti arba draugai nupirks, arba /…/, nesvarbu kaip. Tai va čia vat yra… va čia yra Pilies gatvė, čia yra užstatymas, čia yra užstatymas, a ne? /Kai pasamdys/ /…/…M.: Mhm. R.: Čia yra Lenkijos ambasada, čia yra Prancūzijos ambasada. M.: Prancūzų, prancūzų, jo. R.: Tai dabar kur /vyko tenais/ /pirmadienį/ su… (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir /…/. Ir tą moterį bandys /įveikti/… Čia, žinai, čia tos Lenkijos ambasados vidinis kiemelis. Užtenka to plano perspektyvos? Tai ai… tai aišku /…/…M.: Ta prasme, /…/… /užstatytas/. R.: Tai čia va, čia va, užstatys, nes /…/ yra. Čia yra užstatymas. Tai čia dabar, žiūrėk, dar vienas dalykas… M.: O/…/ žino?. R.: Visi žino, ir architektai žino…/Visi tai/žino, advokatai žino, vienas (duomenys neskelbtini) vienintelis nežino ir sako, kad taip negali būt. Taip negali būt. /Nu/, tai kaip negali būt? Tai (duomenys neskelbtini) klausimas yra (t. 11, b. l. 45) toksai, žinai, mes norim, kad tam žmogui būtų /…/ /garbė/ /…/… Bet jisai nesupranta užkulisių. Būtent /kur/ reikalai tvarkosi už tris tūkstančius, už penkis, už dešimt… Iš tikrųjų rodo akivaizdžius dalykus, pats nesusigaudo. Jeigu jis nori būt kietesnis už Z., tai jis turi kiekvieną pakampę žinoti, kaip tas žinojo, žinai <…> R.: Aišku. Pabaigiant va, tą temą. M.: Jo. R.: Bet aš matau, kad ir jūs nežinot elementarių dalykų. Tie kas žino, turi interesą. Aš vėl sakau, skaičių nežinau, trys tūkstančiai, penki tūkstančiai, dešimt. Valiutos irgi nežinau. /Laikas į/ laiką /…/, ne viršininkas vadovauja situacijai, kažkas tai nu /…/…M.: Nu, čia ta B… B.. B./. R.: /Matau, kad/ /…/ čia dabar viską, tai/ kieno čia interesai, žinai. Architektų ir vystytojų. K.: /…/ kuris/ / pasistato/ /…/ <…> (t. 11, b. l. 46) R.: Visi žino, išskyrus jį…nu. D.: Ir kai išeina į tribūną, jis atrodo juokingai, nu. Tas, kas delegavo…M.: Nu, gerai, tai, bet tai, ta prasme, tai jis šito nematė, kai jūs šnekėjot. R.: Ką aš žinau. Aš…aš nenoriu…Aš /nieko/ nenoriu sakyt…žmogus, kuris /…/ <…> M.: Nu, gerai, bet tai čia dabar klausimas yra, kad sprendimo dar nepriėmė taryba ir turi taryba dabar spręsti…/ar tas/…ar reikia išvis to tarybos sprendimo. Reikia jaučiu, a ne? To sprendimo…R.: Jie, žinai, pizdavoja tą komitetą, sako, jūs čia turit interesą statybinę firmą turbūt. Aš sakau gal paklauskit /tą komitetą/ jūs turit statybinę firmą, jūs matot čia, reiškia, viską tvarkyti, visą sferą. Dėl to jūs /jo/neatiduodat. Jūs čia /norit/ statybinius darbus /atlikt/. /…/… Iš tos moters tyčiojasi, žinai, nu. /Aš/ tik sakau /…/, nu kažkaip…M.: O tai kas dūrė pirštu jam į ta Filharmonijos vietą? R.:/Dėl/… dėl ko tenais? M.: Nu, kas pakuždėjo? R.: Dėl to, kad ne čia. M.: Nu, aš supratau, bet tai daugiau dar yra vietų Vilniuj. Ar tik dvi beliko? R.: Nežinau. Kultūros ministerija pasisakė, visi specialistai /už šitą/ /…/…M.: Kad čia, jo…R.: …čia yra miesto centras. M.: Nu, čia… čia šiaip trauka tam tikra yra didesnė. R.: Aš jam padovanojau knygą apie Vilnių, /vat/ kur /darė/ /…/. /…/, nu, kas Vilnių suformavo, Vilniaus tą visą idėją… Vytautas, kai mes neturėjom to Vilniaus… ir Basanavičius. /…/, /nori/, kad stovėtų pačiam centre. /Jis/ nori /ten/, kad netrukdytų /…/… Bando derinti geresnę /vietą/. D. dovanoja daiktą, nu, mes irgi norėtume, kad kažkur ne prie tualeto stovėtų, kažkur tai…M.: /Ne/, tai taip. Nu, tai būtent. Nu, aš ir sakiau, mano pagrindinis motyvas buvo, sakau, tu nenori išgirsti žmonių, kurie, kaip sakoma, mecenuoja…sakau, žinai, nu, ta prasme…(t. 11, b. l. 47). S.: Mes praeitą penktadienį pas jį kabinete apie tai kalbėjom, tai…aš nežinau, jis sakė, kad nu, jūs lyg ir susišnekėjot. Gal čia tas, kad susitikimo…ė-ė..nežinau…su kokia mintim jis išėjo. M.: /Lygu/…S.: Su kokia mintim jis išėjo. M.: Susitikimo/lygu/ susišnekėjom? R.: Viskas /…/…Aš esu užsispyręs, nu tai… Kur jisai klysta žmogus, aš jam pasakau, nu, tai… ė-ė… nevynioju į vatą, žinai. Tai ką mes ten susišnekėjom? Nieko mes nesusišnekėjom. O tai jie dabar bandys /su/ B…. /su komitetu/ šnekėtis apie tuos dalykus, žinai. Čia gi ne mūsų iš principo reikalas. Prie ko čia mes? M.: Bet čia lygioj vietoj, bliamba. R.: Vietoj to, kad turėtų ambicijas, žinai… Z. pasidarė, Bernardinų skverą. Jisai pats turėtų per savo… nu, kaip /bebūtų/ /pas/ /…/… Turėtų ambiciją susitvarkyt skverą, gražiai padaryt kažką tai. /Kažkaip/… Tos ambicijos pas jį nesimato, žinai. D.: Nesimato ambicijos imt ir padaryt. Tas yra labai /didelė bėda/. M.: Ne, čia, žinai yra… Čia mes, žinok, labai stipriai čia šitoj vietoj irgi, žinai, nu… Pradžioj buvo keli mėnesiai tokio, žinai… s-s… plaukimo visiškai… Kiekvienas darėm savo darbą, bet po to pamatėm… Nu, krūvą dalykų, supranti. Pamatėm krūvą dalykų, žinai, per tris… per savaitę trys pranešim… ne pranešimai… trys straipsniai apie tai, kaip mokesčiai čia visokie didės Vilniuj, žinai. Kiemų mokestis atsiras, šiukšlių mokestis augs, paskui šiluma ten brangs, žinai. Nu, žinai, nu, ir… paskui pradėjom, žinai, galvot, kas čia yra, žinai. Tada, žinai, nu, viena vertus, psichologinį momentą aš suprantu, žinai – ciklai skiriasi: vieni laimėjo rinkimus ir žinai… atsipalaidavo. O mums dabar reikia eit ir laimėt rinkimus. D.: Nu. M.: Skirtingos psichologinės pusės…D. :Nu, jo, jo, jo. M. : …visiškai yra, žinai. D.: Spręskit savo problemas patys. M.: Nu. Ir, ir, ir, ir… Ir tada, žinai, mes čia dabar biškį įvedėm tokius visokius, nu, vidines… vidinių sprendimų priėmimo ir… organizavimo, ir valdymo informacijos… krizių valdymo tokius, žinai, mechanizmus…S.: Patys mes darom strelkas… dalyvaujant E. ir man. M. : Nes to iki šiol, nu, iki to, nu, būdavo, būdavo…S.: A., R. /…/ M.: …būdavo, žinai, tokie…S. : …/…/nes/…/. M. : Jo, nu…S.: /…/ nėra /procentų/ /…/ M.: Būdavo tokie epizodiniai dalykai, žiniai, nu, aš galvoju, žinai, važiuos ir važiuos. Bet žiūriu, nu, kuo toliau, žinai, tuo daugiau kliurkų. Ir paskui esminis dalykas… O, žiūrėk, kai aš paklausiu, žiūrėkit… Tai jūs, žinai… Kaip formuojama savivaldybės tarybos darbotvarkė? Tai po velnių, tai tu ėjai į rinkimus, tu reiškia turėjai programą. Tai tu reiškia atsiverti tą programą, pasikvieti valdininkus ir sakai, žiūrėkit, aš noriu /…/ šituos tikslus įgyvendint. Ir viskas, eikit dirbt. Eikit, surandat priemones, kaip tuos tikslus pasiekt. Atnešat priemones, tada darom sprendimus pagal tas priemones su konkrečiu kalendorium ir grafiku. Ne, sako, žinai, ten jau frakcijos, sako… priešingai sako – administracija ateina, reiškia, su savo sprendimais visokiais, kurių čia programoj nieko nėra. Nu, kitaip tariant, užmetė iš karto į tekučką. Iš tekučkos, kaip sakoma, žinai, tada…tada administracija pradeda dirbt /…/. Tai čia yra labai klasika…(t. 11, b. l. 48) <…> S.: <…> S.: Bet gerai. Dėl to paminklo vietos, šiuo atveju. M.: Nu, taip, aš ten paprašiau, /žinai/, kad A. /…/ priimt sprendimą, kad pasišnekėtų, bet dabar reikia tada, žinai, nu, sprendimas būtų visgi Sirvydo tas skveras, o ne…o ne filharmonija. <…> (t. 11, b. l. 53).
Kratos 2016 m. gegužės 12 d. duomenimis, buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X.“ patalpose esančiame D. J. M. darbo kabinete. Šios kratos metu be kitų daiktų nuo darbo stalo buvo paimta 71 lapų 2015 m. darbo knyga – kalendorius rudos spalvos viršeliu su užrašu „X.“ (t. 18, b. l. 4-7).
Apžiūros 2016 m. gegužės 26 d. protokolo duomenimis, šios knygos 2015 m. gruodžio 16 d. 17 lape be kitų ranka darytų užrašų mėlynos spalvos rašikliu yra ir užrašas „1) Paminklo vieta“ (t.18, b. l. 140-142, 144).
Liudytojas R. Š. paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. 2018 m. – šimtmečio metai, paminklas J. Basanavičiui turėjo atsirasti Vilniaus mieste, rinko tinkamiausią vietą, o geriausia vieta pasirodė aikštėje prie filharmonijos, kadangi ten vyko didysis lietuvių susitikimas, J. Basanavičius ten vaidino pagrindinį vaidmenį. Viešumoje pradėjo lįsti idėjos, kad reikia kito paminklo, kad nereikia daryti konkurso, daryti autoriaus R. J. mažos statulėlės repliką ir būtent Sirvydo skvere. B. K. tai labai smarkiai atstovavo ir V. L. apie tai kalbėjo. Vienu metu iš koncerno atstovo pasirodė, kad jie nori mecenuoti būtent tą paminklą toje vietoje. Susitiko su koncerno teisininku R. R., nes įsiprašė pakalbėti. Jis prašė nenuimti Žaliojo tilto skulptūrų ir paminklą statyti K. Sirvydo skvere. Jam buvo keista, kodėl apie tai kalbama, kodėl tai gali rūpėti, kodėl nedaryti konkurso ir parinkti kitą vietą. Paskui pasijungė kiti žmonės, premjeras A. B. su B. K. kartu, kiek jam žinoma, jie tuo metu turėjo kontaktų su „X.“ ir žinojo, ką ruošiasi mecenuoti. E. M. klausė, ar negalima palūkėti, nes nori mecenuoti, gal neskubėti priimti sprendimo, kuris nepalankus „X.“ koncernui ar jo atstovams. Šiuo klausimu su R. R. buvo susitikęs vieną kartą darbo kabinete. Daugiau su juo buvo kalba apie Žaliojo tilto skulptūras, buvo bandomas daryti lengvas spaudimas, tuo pačiu ir apie J. Basanavičiaus paminklą kalbėjo. Jis užsiregistravo kaip interesantas į susitikimą, atėjo kaip asmuo, o kadangi kalbėjo, kad koncernas nori mecenuoti paminklą, tai kalbėjo kaip koncerno atstovas. Niekas nemecenavo, tik R. R. pasakė, kad ruošiasi koncernas mecenuoti. Tai žinojo ir kiti žmonės, ir A. B., ir E. M., buvo ir žiniasklaidoje. E. M. prašė palūkėti, tuo metu ilgai priiminėjo sprendimą, nes opozicija su A. Z. irgi buvo už, kad Sirvydo skvere, nebuvo tikri, ar užteks balsų, todėl apie tai reikėjo daug galvoti. V. L. irgi išsakė, kad reikia paminklo Sirvydo skvere. Tas variantas, kuris dabar pasirinktas, neįtiko labai A. Z.. Norėjo, kad koalicijoje visi vieningai balsuotų, bet konservatoriai negalėjo drąsiai pasakyti, kad visi palaikys. K. Sirvydo skveras jam atrodė netinkama vieta daugiau iš urbanistinių paskatų, nes ten žalia vieta, yra akcentų, yra fontanas, o tas paminklas skirtas ne skverui, o rimtai aikštei, kad stovėtų kaip simbolis. Filharmonijos aikštė daug tinkamesnė vieta, ten ir atrodo gerai, ten vyko lietuvių susirinkimas, kuriame J. Basanavičiaus buvo pagrindinis vaidmuo. Vyko ilgai diskusija, kad jau metus stato, natūralu, kad tuos dalykus reikia patvirtinti taryboje. Taryboje būna rytiniai pasitarimai ir buvo numatyta balsuoti dėl vietos, turėjo būti galutinis sprendimas. Tada frakcijų atstovų sueigoje jis pats pasakė, kad reikėtų atsiimti, nes dar reikia padiskutuoti. R. K. žino kaip koncerno atstovą, darbuotoją, teko keletą kartų jį matyti ir bendrauti, pareigų jo nežino. Žino, kad jis dirbo „X.“ koncerne ir iš viešumos. Nežino jo sąsajų su šiuo paminklu, išskyrus, kad R. R. buvo irgi to koncerno darbuotojas. E. M. tuo metu buvo „Y.“ (duomenys neskelbtini). Su juo kalbėjosi telefonu, jis skambino. Kalbėjosi ir apie tą klausimą, tai nebuvo primygtinis spaudimas, jis sakė, kad mecenatai nori mecenuoti, kad gal neskubėtų, dar pagalvotų, tai buvo daugiau patarimas nei spaudimas. Jam atrodė nesuvokiama, kodėl teisininkui turi rūpėti klausimas dėl paminklo vietos, bandė aiškintis priežastis, tai tik užuominomis suprato, kad neva nori, jog skvero teritorija nebūtų užstatyta kitų vystytojų, nes jiems atrodė, kad jei ten nebus pastatytas paminklas, tą vietą užims kiti vystytojai. Iki tarybos posėdžio buvo pokalbis su E. M. dėl J. Basanavičiaus paminklo, o prieš kiek laiko, negali pasakyti. Iniciatorius pokalbio buvo E. M., tai buvo kaip patarimas politiko politikui. Tas klausimas buvo įtrauktas ir į darbotvarkę, o kai paaiškėjo, kad gali neužtekti balsų, buvo atidėtas. Neprisimena, ar minėjo E. M. koncerną, bet minėjo, kad kažkas nori mecenuoti tą paminklą ir turi kitą nuomonę, tai, kad išklausytų, pasitartų ir panašiai, toks bendro pobūdžio patarimas. Jo manymu, būtų protinga, kad nori skirti mecenatai pinigų ir reikia išklausyti jų nuomonę. Su R. R. bendravo prieš pokalbį su E. M.. V. J. – frakcijos kolega ir seniūnas, buvo seniūnu ir 2015 m. Ar V. J. yra perdavęs kažkokius E. M. prašymus, neprisimena. Norint priimti tokį sprendimą labai gerai, kai taryba balsuoja vienbalsiai, todėl ilgą laiką vyko aptarimai, kad prieitų vieningos nuomonės. Kadangi vieningos nuomonės nepriėjo, A. Z. frakcija teigė, kad reikia paminklą reikia statyti K. Sirvydo skvere, tai natūralu, kad reikėjo eiti į tarybą. Taryboje yra 51 narys, reikia 36 balsų, kad priimtų tą sprendimą balsų dauguma. Konservatorių frakcija turėjo 8 narius, jei jų bent keletas žmonių nebūtų balsavę, tai sprendimas nebūtų priimtas. Esant tokiai situacijai, jis pats informavo seniūnų sueigą, kad tas klausimas turi būti svarstomas vėliau. Rytiniai posėdžiai neprotokoluojami, o seniūnų sueigos protokoluojami. Neužteko balsų, todėl tuo metu klausimas buvo atsiimtas. Dabar neatsimena, kokie konkretūs asmenys dalyvavo seniūnų sueigoje. Seniūnų sueigoje buvo priimtas sprendimas, ir jis informavo, kad negalima svarstyti šio klausimo kol kas dėl įvardintų priežasčių. Prieš porą dienų ar ir tą pačią dieną jam kilo mintis ir buvo priimtas šis sprendimas, nes nebūtų užtekę balsų. E. M. jam skambino iki 2015 m. gruodžio 2 d., apie tuos klausimus kalbėjosi iki seniūnų sueigos. Ar V. J. su juo bendravo iki seniūnų sueigos, neprisimena. Neprisimena, kad V. J. būtų su juo bendravęs šiais klausimais. Frakcijoje jie kalbėjosi, kaip priimti sprendimą, kad paminklas būtų pastatytas laiku. Tuo metu R. R. atrodė, kad jei nebus ten pastatytas paminklas, užstatys kažkas namais. Jis minėjo, prasitarė, kad neva galėtų būti koncernas „E.“, kas jam pasirodė absoliuti nesąmonė. Tuo metu jis Y. buvo (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 16 d. pakvietė E. M. į vakarienę su „X.“ vadovais, jis pasakė, kad neateis ir nenuėjo, nes nenorėjo dar kartą klausyti kažkokių istorijų apie J. Basanavičiaus paminklą. Nepamena, ar E. M. minėjo, kas dalyvaus konkrečiai iš „X.“ pusės. Neprisimena, kad anksčiau būtų gavęs tokių pasiūlymų. Nežinojo, kokius norėjo aptarti klausimus, kas turėjo dalyvauti. V. J. jo neprašė išimti klausimo dėl J. Basanavičiaus paminklo iš darbotvarkės. Ne rengėjai nusprendė atsiimti, bet seniūnų sueiga nusprendė atsiimti. (duomenys neskelbtini) vienasmeniškai neturi teisės išimti klausimo iš darbotvarkės. Jis turi teisę neįtraukti į darbotvarkę tam tikrų klausimų nieko neaiškindamas, bet jei yra įtraukti į darbotvarkę, tai išimti gali arba seniūnų sueiga, arba gali rengėjai atsiimti klausimą, arba gali būti posėdžio metu išimtas klausimas. Darbotvarkė tvirtinama 4 dienos iki tarybos posėdžio. Posėdžiai vyksta trečiadieniais, o pasirašoma galutinai darbotvarkė ketvirtadienį, tai reiškia, penktadienį jau galiojant darbotvarkė, o seniūnų sueigos posėdžiai vyksta pirmadieniais. Seniūnų sueigos metu tas klausimas buvo atsiimtas. Rengėjai šio klausimo neatsiėmė. Protokole nurodoma kaip svarstoma posėdžio darbotvarkė. Spaudimą dėl paminklo pastatymo darė nebent A. B., kiti jam spaudimo nedarė. E. M. nedarė jam spaudimo, tik patarė. R. R. bandė įtikinėti ir spausti, bet jis nelaikė, kad tai spaudimas. Labai skatintinas ir geras dalykas, kai verslo struktūros prisiima mecenavimo funkcijas vieno ar kito projekto ir sutaupomi pinigai iš valstybės biudžeto, bet tai turėtų būti mecenatystė, o ne valios primetimas. R. R. jis sakė, kad jiems niekas netrukdo mecenuoti paminklo, kuris bus išrinktas pagal konkursą ir bus toje vietoje, kur paskirs taryba. Kai kalbėjo R. R., tai jis labai pabrėždavo, kad prieš tai buvo J. Basanavičiaus muziejaus direktorius, buvo sunku atskirti, ar tai jo asmeninis, ar koncerno interesas.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad pažįsta E. M., G. S., Š. G.. V. G. ir R. K. nepažįsta. J. Basanavičiaus paminklo vietos klausimas buvo svarstomas Vilniaus savivaldybės taryboje. Jo klausė, ar tą klausimą galima svarstyti vėliau, ar atidėti, ar daryti pertraukas. Apie tai kalbėjo telefonu su E. M., kuris tuo metu buvo partijos vadovas. Jis skambino, buvo keli pokalbiai, kur buvo domimasi eiga, kiek prisimena, informavo, kad to klausimo svarstymas yra atidėtas. Gal buvo vienas skambutis ir iš jo pusės. Kiek prisimena iš pokalbio, buvo minima, jog to paminklo mecenatai norėtų, kad jis būtų statomas kitoje vietoje ir nėra įsiklausoma į jų pasiūlymus, kad neva susiję su kažkokiomis galimomis statybomis. Tuo metu kalbėjosi, ar tas klausimas turi būti svarstomas, ar atidėtas taryboje. Pokalbio metu buvo įvardinta, kad galėjo būti mecenatas „X.“, o ką mecenuoja – ar paminklą, ar jo projektą, jis nežinojo ir nesidomėjo. Dėl šio klausimo svarstymo atidėjimo galėjo pasidomėti su frakcijos kolegomis, su (duomenys neskelbtini), su koalicijos partneriais. Jam atrodė, kad tas klausimas neparuoštas visuomenei, pakankamai natūralu, kad kažkas nori prisidėti prie paminklo atsiradimo, domisi aplinkybėmis, kaip ir kur jis gali būti pastatytas, kaip viena iš visuomenės grupių, nes tuo metu daug visuomenės grupių reiškė nuomonę dėl to paminklo. Atrodė pakankamai normalu, kad reikia dėl šio klausimo neskubėti ir įsigilinti į visas aplinkybes. Jis kalbėjo su E. M. kaip su partijos vadovu. Taryboje buvo jų partijos narių, tuo metu jų frakciją sudarė gal 15 žmonių. Jo santykiai su E. M. buvo normalūs, kolegiški, toks skambutis jo nenustebino. Ar kažką atliko po to skambučio, negali patvirtinti, žino, kad tas klausimas vėliau nebuvo svarstytas taryboje, galimai, galėjo būti kažkokių pokalbių ar frakcijos viduje, ar su (duomenys neskelbtini), jų neprisimena. Kas išėmė tą klausimą iš svarstymo, negali patvirtinti. Pagal tarybos reglamentą, galėjo būti klausimas atsiimtas arba rengėjų, arba inicijuota, kad būtų atsiimtas (duomenys neskelbtini). Dalyvavo tame posėdyje, bet nežino, kas atsiėmė klausimą, nes jiems tik pristatoma darbotvarkė. Klausimas tikrai buvo išimtas iš darbotvarkės, o kodėl, nežino. Tarybos posėdyje paprastai būna svarstoma apie 60 klausimų. Šie įvykiai gal buvo 2015 m. gruodžio mėn. Tuo metu buvo savivaldybės tarybos narys ir Y. frakcijos vadovas. Buvo du telefoniniai pokalbiai apie J. Basanavičiaus paminklo statymą, jų iniciatorius buvo E. M.. Jis prašė, kad klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo statymo būtų atidėtas, ar padaryta pertrauka, kad nebūtų svarstomas artimiausiu metu. Tas klausimas turėjo būti svarstomas artimiausiame posėdyje. E. M. įvardino, kad paminklo galimi mecenatai nori būti išklausyti, todėl tinkamai turi būti parenkama jo vieta. Po pokalbio galimai galėjo kalbėtis, faktas, kad tas klausimas buvo išimtas dėl įvairių aplinkybių, ir dėl to domėjimosi, ir todėl, kad buvo didelė rizika, jog nesurinks balsų, nes kaip valdanti frakcija vengė eiti ir pralaimėti, tai politiškai nėra naudinga. Frakcija buvo už tą vietą, kur ir buvo pastatytas paminklas. R. R. nepažįsta. Mecenatai siūlė, kaip ir kiti politikai, K. Sirvydo skverą. Jo žodžiai „užkūriau pirtį“ reiškia, nes buvo domimasi dėl klausimo darbotvarkėje, ar jis bus išimtas, ar ne, jis buvo išimtas, o kokiomis aplinkybėmis, negali pasakyti. Jam skambino, kad pasirūpintų, jog tas klausimas būtų išimtas iš darbotvarkės. Jis darbotvarkės neformuoja. Prieš bet kokius posėdžius, kai yra nagrinėjama darbotvarkė, jei kai kurie klausimai frakcijai atrodo neparuošti, ar kuriuos jie inicijuoja, bet kyla abejonė, ar palaikys koalicijos partneriai, gali būti išimti iš darbotvarkės. Klausimus inicijuoti gali tiek frakcijos vadovai, tiek bet kuris frakcijos narys. Tikėtina, kad galėjo būti kažkoks frakcijos pasitarimas, apsikeista nuomonėmis, ar yra pasirengę svarstyti šį klausimą taryboje ir panašiai. Galėjo būti įvardinta įvairių argumentų. Kai iškyla įvairių nuomonių, tai skaičiuoja balsus ir žiūri, ar verta tą klausimą dėti į darbotvarkę. Šiuo atveju buvo sudaryta grupė, įtraukiant vėliau įvairius atstovus, tarp jų ir nepriklausomus, kad būtų pateikta ekspertinė išvada, kur reikia tą paminklą statyti, ir kad įvyktų sklandesnis tas balsavimas, kuris įvyko. Po to net kelis kartus buvo bandoma keisti tą vietą, bet argumentai jau buvo sudėlioti. Šis klausimas galėjo būti svarstomas frakcijos posėdyje, galėjo būti svarstomas su koalicijos partneriais ir prašymas galėjo būti perduotas (duomenys neskelbtini) R. Š., bet neprisimena, ką darė E. M. pavedimu. E. M. buvo (duomenys neskelbtini), jis tuo metu planavo politinę karjerą, dirbo partijos sekretoriate, pagal struktūrą E. M. nebuvo jo tiesioginis vadovas, galima interpretuoti, kad buvo priklausomas. Ta priklausomybė jam įtakos nedarė. Jis, kaip savivaldybės narys, klausimais, kurie svarstomi savivaldybės taryboje, nėra pavaldus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) R. Š. kandidatavo nuo Y., tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo E. M.. E. M., kaip Y. (duomenys neskelbtini), ir visa partija buvo suinteresuoti R. Š., kaip iškelto kandidato į (duomenys neskelbtini), rinkimine sėkme. (duomenys neskelbtini), kuris rūpinosi, kad politinė partija stiprėtų, rūpėjo R. Š. kaip (duomenys neskelbtini) sėkminga politinė veikla Vilniaus mieste. Jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini) rūpėjo, kaip sėkmingai dirba Y. partija Vilniaus miesto taryboje. Diskusija, kur statyti paminklą, prasidėjo dar iki E. M. skambučio, jis ieškojo ir rado savo el. pašte laiškų, pasirašytų signatarų. Kiek pamena, savivaldybės taryboje buvo A. Z., Ž. Š. nuomonės. Išbrauktas klausimas iš darbotvarkės buvo dėl visų priežasčių, tas tuometinio (duomenys neskelbtini) skambutis galėjo sukelti kažkokių abejonių, tai buvo iliustravimas, kad klausimas nėra tvirtai paruoštas, nes jei klausimas būtų iki galo paruoštas, jis būtų buvęs svarstomas. Išklausius 2015 m. gruodžio 2 d., 11.42 val., pokalbio garso įrašą, nurodė, kad su „X“ pyktis pasakė, nes manė, kad politikams nereikia su niekuo pyktis. „X.“ buvo vienas iš iniciatorių šio paminklo pastatymo ir norėjo jį mecenuoti, kaip suprato, norėjo jį statyti specifiškai tam tikroje vietoje, todėl jam atrodė, kad reikia išklausyti tuos siūlymus ir priimti sprendimą tokį, kokį reikia, reikia juos išgirsti. R. Š. jis perdavė, kad reikia išklausyti argumentus tų, kurie siūlo kitokią poziciją. Ko gero, minėjo, kas siūlo kitokią poziciją, bet to pokalbio neprisimena. Jokio susisėdimo su kitais žmonėmis neorganizavo. Kiek žino, R. Š. susitikinėjo su daugeliu, o ar konkrečiai dėl šio klausimo buvo susitikęs, negali pasakyti. Pokalbis vyko su R. Š. tikėtina, kad iki tarybos posėdžio, kurio metu turėjo būti svarstoma dėl paminklo.
Liudytojas A. Z. paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta R. K., E. M.. Dėl paminklo J. Basanavičiui statymo teigė, kad jam ryšys tarp koncerno atstovo, dabartinio miesto vadovo ir E. M. dėl klausimo svarstymo nekelia abejonių. Proceso svarstymo metu buvo tam tikri Tarybos posėdžių metu pažeidimai teikiant klausimą bei jį atsiimant, darant svarstyme pertraukas, tam procesui buvo kažkieno iš išorės daroma įtaka. Ne viename Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl paminklo J. Basanavičiui, bet šis klausimas dėl keistų aplinkybių būdavo arba nukeliamas arba atidedamas. Diskusijos taryboje vyko dėl vietos, kuri vieta geresnė paminklui, tačiau šie klausimai dabartinio miesto vadovo buvo išimami iš darbotvarkės, tas neatitiko procedūros ir sprendimų, kurie buvo svarstomi Seniūnų sueigoje. Tarybos posėdyje turėjo būti svarstomas klausimas, jis turėjo būti įtrauktas (duomenys neskelbtini) iniciatyva, bet prieš Tarybos posėdį dėl nesuprantamų aplinkybių klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės. (duomenys neskelbtini) R. Š. buvo posėdžio pirmininkas ir jis atsako už tai, ką jis siūlo, jis gali išimti klausimus iš darbotvarkės. Nubalsuoti skirtingai gali Taryba, bet (duomenys neskelbtini) palaikė, kad reikia tą klausimą išimti iš darbotvarkės. Tarybos posėdžio darbotvarkė formuojama prieš savaitę iki posėdžio, 4 dienos iki posėdžio tarybos nariai turi gauti darbotvarkę, bet darbotvarkės formavimas gali būti planuojamas iš ankščiau, viskas priklauso nuo (duomenys neskelbtini) ir tarybos sekretoriaus. Dėl paminklo klausimo sužinojo Tarybos posėdžio metu, nes vyksta diskusija ir tariasi, kuriuos klausimus išbraukti, o kuriais reikia diskutuoti. Posėdžio metu buvo kalbama apie paminklo vietą ir (duomenys neskelbtini) pasiūlė išimti šį klausimą iš darbotvarkės. Susidarė įspūdis, kad tas klausimas buvo kryptingai palaikomas (duomenys neskelbtini), Y. daugumos, jų frakcija manė, kad paminklo vieta turi būti garbingesnė. (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva sutiko išimti klausimą iš darbotvarkės, konkrečių motyvų dėl klausimo išėmimo nežino. Darbotvarkėje turėjo būti priimtas sprendimas dėl paminklo konkrečios vietos, jo finansavimo, projektavimo. Paminklo idėja gimė Vyriausybės darbo komisijoje 2013 m., kai buvo ruošiama programa Lietuvos valstybės 100-čio paminėjimui. Procesą vedė Vyriausybė ir Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos. Vyko diskusijos dėl vietos. Buvo nagrinėjamas K. Sirvydo skveras, vietos Gedimino prospekte, tačiau 2015 m., kai pasikeitė miesto vadovybė, savivaldybė perėmė iš Vyriausybės šį procesą ir sakė, kad pati spręs dėl paminklo statymo. (duomenys neskelbtini) ir atsakingi Tarybos nariai parinko kitą paminklo vietą – prie Nacionalinės filharmonijos. Jie kaip frakcija teikė ne vieną pasiūlymą, manė, kad prie Nacionalinės filharmonijos nėra tinkama vieta pagal asmens istorinę svarbą ir reikšmę, norėjo paminklą statyti K. Sirvydo skvere, taip pat buvo aktyvūs žmonės, parinkę paminklo variantą. Savivaldybės Tarybos nariai buvo gavę visuomenininkų pritarimą dėl paminklo statymo K. Sirvydo skvere, pritarė B. K., V. L. ir kt., bet jų siūlymui buvo nepritarta. Vėliau siūlė paminklą statyti Lukiškių aikštėje, nes kaip tik tuo metu buvo ruošiamas projektas rekonstruoti Lukiškių aikštę, numatant vietą paminklui. K. Sirvydo skvere paminklui buvo leidžiamas statymas, kitiems statiniams abejoja, teorinė galimybė egzistuoja. Jam ne kartą teko bendrauti su R. R., jis sakė, kad yra pasiruošę skirti tam tikras lėšas J. Basanavičiaus paminklo statymui. Su R. R. diskutavo apie paminklo statymo vietą, ir abu sutarė, kad paminklo statymas prie Nacionalinės filharmonijos nėra tinkama. Ten labai maža erdvė, paminklas būtų užgožiamas kitų istorinių paminklų. Nacionalinės filharmonijos viduje jau yra J. Basanavičiaus paminklas, todėl nelogiška statyti antrą. R. K. sieja su koncernu, nes jis svarbi figūra koncerno struktūroje, įgyvendino daug strateginių tikslų, kurie nėra siejami su tiesiogine koncerno komercine veikla.
Liudytojas R. R. dėl paminklo J. Basanavičiui paaiškino, kad jis penkerius metus buvo muziejaus direktoriumi. Jautė pareigą pastatyti paminklą J. Basanavičiui. Tokia idėja kilo 2015 m. Neturėjo tiek pinigų skirti paminklui, kiek reikia, teko paprašyti D. M., jis sutiko finansuoti. 2015 m. prasidėjo diskusijos dėl paminklo, kur ir koks jis turi būti, nuomonių buvo įvairių, todėl viskas tiek užtruko, norėjo, kad šimtmečio proga paminklas jau stovėtų. D. J. M. sutiko finansuoti, buvo padaryta pradžia, pats paminklo modelis buvo R. J. sukurtas darbas. Pastatytas buvo kitas paminklas kitoje vietoje. Jis dvejus metus visiems žmonėms aiškino apie paminklą, prašė, kad paremtų, palaikytų idėją pastatyti paminklą J. Basanavičiui Vilniuje, K. Sirvydo skvere, nes daugelis jo gerbiamų žmonių norėjo, kad būtent ten paminklas stovėtų. D. J. M., kuris davė pinigus, buvo tas pats, kur, kada ir koks paminklas stovės, o jam buvo svarbu, kad paminklas stovėtų K. Sirvydo skvere. Dėl paminklo vietos parinkimo klausimo bendravo 2 metus, kalbėjo su visais sutiktais žmonėmis, su E. M. bendravo šiuo klausimu iš Y. Jei buvo sutikęs G. S., gal ir jam pasakojo. R. K. šiame projekte dalyvavo taip, kaip ir visi žmonės, kurie juo patikėjo, manė, kad tas reikalas pakankamai rimtas. R. K. žinojo, kas buvo J. Basanavičius, jis domisi istorija ir norėjo padėti. Jis žodžiais galėjo padėti. Ką dar darė R. K., nežino. Susitikimai bendri buvo, kur dalyvavo ir jis, viename dalyvavo R. K., D. J. M., E. M., G. S., R. Š. turėjo dalyvauti. Jis dalyvavo aptariant paminklo J. Basanavičiui klausimus, kaip žmogus turėjo aptarti su R. Š. šį klausimą. R. K. ir D. J. M. dalyvavo susitikime savo reikalais, pokalbis buvo ne tik apie paminklą, jis pats turėjo kalbėtis su R. Š., kadangi nebuvo perspėtas, kad šis nedalyvaus. E. M. ir G. S. kodėl dalyvavo, nežino, to susitikimo jis neorganizavo. Buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) R. Š.. Nežinojo, koks sprendimas buvo priimtas dėl paminklo statymo vietos gruodžio 2 d. Jam tai nesvarbu. Svarbu rezultatas, o tas rezultatas buvo nepasiektas. Perklausius garso įrašą paaiškino, kad „išimti iš darbovietės“ mano, jog tai buvo ne prašymas, o jo pamąstymas. Nei R. K., nei jis neprašė E. M., kad šis kreiptųsi į (duomenys neskelbtini), kad tas išimtų klausimą dėl paminklo statymo vietos iš darbotvarkės. Žodžiai „išimti, išimti“ buvo pamąstymai, o ne prašymas, nurodymas, įsakymas. Jis nežino aplinkybių, koks sprendimas buvo priimtas savivaldybės taryboje. Neprisimena, ar E. M. jį informavo, kad prašymas išimti klausimą dėl paminklo vietos iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės buvo išpildytas. Jeigu tokia žinutė yra, tai yra, bet jis neprisimena. Jam tuo metu labiausiai rūpėjo situacija: jie pradėjo statyti J. Basanavičiaus paminklą, jau pradėjo eiti pirmos išlaidos skulptoriams, maketams, derinimams ar kažkam tai. Tai jeigu jis susidūrė su pasipriešinimu, kad J. Basanavičiaus paminklas turi būti toks, o ne kitoks, ten arba ne ten, kadangi jis už tai atsakingas, jam labiausiai rūpėjo, kad nenueitų taip toli, nes paminklai kainuoja dešimtis, šimtus, tūkstančius eurų, paminklą atlietų iš bronzos, jis kainuotų 200 000, ir jo neleistų statyti. Jam už tai M. „nusuktų galvą“ ir panaudotų visus įmanomus keiksmažodžius, jam labiausiai rūpėjo toks pinigų išmetimas į balą. Tai buvo jo didžiausia problema, daug inteligentų palaiko, o daug nepalaiko.
Liudytojas D. J. M. dėl paminklo J. Basanavičiui paaiškino, kad koncernas neturėjo intereso dėl paminklo statymo vietos. Nežino, kokius veiksmus atliko R. K. šiuo klausimu. Jam nebuvo svarbi vieta, kur bus pastatytas J. Basanavičiaus paminklas. Šios idėjos generatorius buvo R. R.. Žinoma D. įmonė „E.“. Ši įmonė vykdė nekilnojamojo turto vystymo, statybos darbus. Apie jų projektus nežinoma. Tai yra „X.“ konkurentas. R. Š. yra pažįstamas. Jis yra (duomenys neskelbtini) steigėjas ir dalininkas, R. Š. buvo tos (duomenys neskelbtini). Tai buvo iki 2000 m. Nežino, kas turėjo kviesti į kalėdinę vakarienę, bet tikėjosi, kad bus, kaip (duomenys neskelbtini). Abejoja, kad atėjimas buvo susijęs su paminklo vieta. Neprisimena, kas nutarė, kas dalyvaus susitikime. Jį pakvietė R. K.. Nežino, kas pakvietė kitus asmenis. Dėl jo sąsiuvinyje esančio įrašo „paminklo vieta“ – čia užrašas, ką jam kažkas pasakė. Kadangi jie pasirašė J. Basanavičiaus paminklo rėmimo projektą, jis klausė, kaip vyksta projektas. Jam pasakė, kad projektas yra užstrigęs, nes sprendžiama vieta. Taigi, ir atsiranda toks įrašas. Greičiausiai, tai galėjo pasakyti R. R.. Jis pats viešai pasirašė įsipareigojimą, kad tai rems, klausdavo, kaip vystosi tas reikalas. Pasakydavo, yra strigimas, dėl to yra tokie įrašai.
11.2. Įrodymų vertinimas
Kaltinimo duomenimis, kaltinamieji R. K. ir E. M. susitarė dėl pageidaujamo poveikio valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) R. Š. juridinio asmens UAB koncerno „X.“ interesais.
Teisėjų kolegija vertina, kad bylos duomenimis šios kaltinimo aplinkybės nepasitvirtino.
Kaip matyti iš chronologiškai išdėstytų bylos duomenų, buvo rengiamas ir 2015 m. lapkričio 25 d. suderintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ projektas, kuriuo numatyta pritarti parinktai vietai paminklui J. Basanavičiui prieš Lietuvos nacionalinę filharmoniją. 2015 m. lapkričio 30 d. paskambinęs E. M. R. R. pasiūlė susitikti, nurodė: „mes norim su kolega tave kažkaip pamatyti“. Susitikimo 2015 m. gruodžio 1 d. restorane „Stebuklai“ metu reikalo, dėl kurio pakviestas susitikti E. M., esmę išdėstė R. R. – dėl paminklo J. Basanavičiui vietos: „M. su…su…su (duomenys neskelbtini) sutarė /…/ statys Basanavičiui…“, paminėjo anksčiau numatytą vietą – „„/…/B., savivaldybėje /…/…visiems sakė, kad bus Sirvydo skvere“, kurią planuojama pakeisti – „/ ė-ė…savivaldybėj/…/…turi nagrinėti klausimą, nori pakeisti įstatymo /…/“. R. R. kalbėjo ir apie galimus interesus: „Kadangi ten yra interesų“, paminėjo D. J. M. – „M. daro gerą darbą ir, ta prasme“, R. Š. nepastovumą – „Tai Š. blaškosi“ bei įvardino: „Išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės…Geriausiai būtų išimti iš darbotvarkės /…/.“ R. K. pokalbyje dalyvavo epizodiškai, įsiterpdamas. Stenogramoje, be kitų, užfiksuotos šios R. K. frazės: „Tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink R.“ ir „Tą mes šįkart… Matai, jeigu jie rytoj jie pasiryžę nubalsuoti už, sakykim…tai nubalsuos…Nes nelabai aišku, kaip pasiryžę nubalsuot, ta prasme. /Tai/ vot R. vieniem sako vieną, žinai. O, iš tikrųjų, galvoja kitaip biškiuką“, taip pat – „R. potekstės nežino…“. E. M. pozicija pokalbyje: „Gerai, tai aš tada šį kartą /…/, ne nu aš pakalbėsiu“.
Po ko, tą pačią, 2015 m. gruodžio 1 d., E. M. skambino V. J.. Iš pokalbio stenogramos matyti, kad E. M. vykdė pažadą pakalbėti: „Ten toks yra, yra toksai prašymas, jeigu yra galimybė, dar nepriiminėt iki galo rytoj sprendimų arba išimti iš darbotvarkės“, „ Ne, aš, aš ta prasme, žinai, nu ten mintis yra tokia, kad ten aš šnekėjau šiandien su tais mecenatais, kurie tenais nu ruošiasi, aš suprantu tą statyt“, „Tą paminklą. Ten savivaldybė sutvarko aplinką, o patį paminklą stato mecenatai. Tai, tai tie mecenatai kažkaip tai, vat, čia ir kreipėsi, kad nu aš suprantu, kad jie reiškia, nu ten buvo ta komisija, kur ten prie Kultūros ministerijos sudaryta. Kuri tenais, man atrodo, tą Sirvydo ir numatė vietą. O po to, reiškia, per ten šitą architektų sąjungą ar per kažkur tenais, nu kad buvo pasiūlyta kita vieta“, „Ir ten, jo, tai aš nežinau dabar, kodėl, kodėl motyvai nulėmė, kad keist tą vietą“, „Tai pateikimas, tai būtų galima gal sutart, kad pateikimu ir apsiriboti rytoj tada. Nes aš sakiau, kad ten jie nuvažiuotų, tada pas R. kažkaip išdėstytų savo argumentus, nu motyvus, dėl to kito, reiškia, dėl tos kitos vietos. Nes ten žinai, man ten minėjo, kad ten kažkaip, ten ir Filharmonijos direktorė kalbėjusi, kad nu ta prasme, vienas Basanavičius yra įėjus į Filharmoniją. Ir tipo, nu čia sako, kaip čia atrodys, vienas Basanavičius lauke, vienas Basanavičius viduj. Ten kažkokia tokia, tokia, tokių, tokių aš visokių dar girdėjau, žinai, motyvų“, „Jeigu kartais būtų dar, aišku, dar galimybė, ar ten (R.) matysi, nu kad pa…paprašyt, perduok prašymą, kad neforsuotų priėmimo jokio rytoj“.
Iš V. J. frazių matyti, kad jis suprato E. M. kreipimosi esmę – „Tai gerai, aš dar tada šiandien vakare R. šitą“ „Pasakysiu“.
Vilniaus miesto tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio vaizdo įrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) R. Š. pasiūlė klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui vietos išimti iš darbotvarkės: „Ir taip pat, kadangi daug kam klausimų iškilo, tai trisdešimt trečiu klausimu įrašytą deklaraciją dėl Basanavičiaus paminklo irgi siūloma atidėti iki kito karto, kad, na visi iki galo išsidiskutuotumėm ir neliktų bent jau faktinių nesutarimų kažkokių tai ar skirtingumų matymo situacijos. Tai tokius klausimus siūlome išimti“.
Apklaustas liudytoju R. Š. patvirtino, kad E. M. klausė, ar negalima palūkėti, nes nori mecenuoti, gal neskubėti priimti sprendimo. Iki tarybos posėdžio buvo pokalbis su E. M. dėl J. Basanavičiaus paminklo. Iniciatorius pokalbio buvo E. M., tai buvo kaip patarimas politiko politikui. Neprisimena, ar minėjo E. M. koncerną, bet minėjo, kad kažkas nori mecenuoti tą paminklą ir turi kitą nuomonę, tai, kad išklausytų, pasitartų ir panašiai, toks bendro pobūdžio patarimas.
Analogiškai paaiškino liudytojas V. J., nurodė, kad buvo du telefoniniai pokalbiai apie J. Basanavičiaus paminklo statymą, kurių iniciatorius buvo E. M.. Jis prašė, kad klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo statymo būtų atidėtas ar padaryta pertrauka, kad nebūtų svarstomas artimiausiu metu. Tas klausimas turėjo būti svarstomas artimiausiame posėdyje. E. M. įvardino, kad paminklo galimi mecenatai nori būti išklausyti, todėl tinkamai turi būti parenkama jo vieta. Jam skambino, kad pasirūpintų, jog tas klausimas būtų išimtas iš darbotvarkės. Prašymas galėjo būti perduotas (duomenys neskelbtini) R. Š., bet neprisimena, ką darė E. M. pavedimu.
Kaip matyti iš 2016 m. gruodžio 16 d. susitikimo, kuriame dalyvavo R. K., D. J. M., E. M., R. R., G. S., pokalbio stenogramos, E. M. prisiminęs pasiteiravo: „ O… vat, tiesą kalbant, to prisiminiau… paminklo buvo… Nebuvo susitikimo dar?“, R. R. nurodė, kad „/Jau buvo/“, po ko E. M. paaiškino ir apie savo atliktus veiksmus: „Nes tu kai pasakei, aš tada viską /…/. Nu, vat, aš pasakiau, kad nu, chebra, tai bent jau neskubėkit sprendimų daryti, nes atsiklauskit“. Po ko R. R. detaliai papasakojo apie susitikimą su (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jam padovanojo knygą apie Vilnių („Aš jam padovanojau knygą apie Vilnių“), pratęsė dėstydamas motyvus dėl aktualios vietos paminklui: „ /vat/ kur /darė/ /…/. /…/, nu, kas Vilnių suformavo, Vilniaus tą visą idėją… V., kai mes neturėjom to Vilniaus… ir Basanavičius. /…/, /nori/, kad stovėtų pačiam centre. /Jis/ nori /ten/, kad netrukdytų /…/… Bando derinti geresnę /vietą/. D. dovanoja daiktą, nu, mes irgi norėtume, kad kažkur ne prie tualeto stovėtų, kažkur tai…“. E. M. R. R. pritarė: „/Ne/, tai taip. Nu, tai būtent. Nu, aš ir sakiau, mano pagrindinis motyvas buvo, sakau, tu nenori išgirsti žmonių, kurie, kaip sakoma, mecenuoja…sakau, žinai, nu, ta prasme“.
Liudytojo R. Š. parodymais nustatyta, kad jis buvo susitikęs su koncerno teisininku R. R., nes šis įsiprašė pakalbėti, prašė nenuimti Žaliojo tilto skulptūrų ir paminklą statyti K. Sirvydo skvere. R. R. kalbėdamas labai pabrėždavo, kad prieš tai buvo J. Basanavičiaus muziejaus direktorius, buvo sunku atskirti, ar tai jo asmeninis, ar koncerno interesas. Analogiškai, apie susirūpinimą paminklu J. Basanavičiui, jam tinkama vieta, parodymus davė ir liudytojas R. R..
Apibendrinusi bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teisėjų kolegija vertina, kad kaltinimas R. K. dėl šio siekiamo poveikio ir, atitinkamai, E. M., dėl pažadėto R. K. poveikio miesto (duomenys neskelbtini) yra nepasitvirtinęs – remiasi tik R. K. atskiromis frazėmis kitų asmenų – R. R. ir E. M. pokalbio metu. R. R. nėra kaltinamasis šioje byloje, todėl jo susitarimas su E. M. išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Be kita ko, svarstytina, ar prašymas, kurio esmė – neskubėti sprendžiant nevienareikšmiškai vertinamą ir aktualų visuomenei klausimą dėl paminklo itin gerbiamam asmeniui vietos, turėtų ir galėtų būti supaprastinamas iki poveikio „išimti“ iš posėdžio darbotvarkės svarstymo klausimą. Pažymėtina, inkriminuotas kriminalinis poveikis dėl veiksmo, kuriuo iš esmės klausimas nebūtų sprendžiamas. Teisėjų kolegija, sutikdama, jog R. R., kalbėdamas mecenuojančio koncerno vardu, siekė, jog paminklui būtų parinkta konkreti vieta – K. Sirvydo skvere, o ne prie filharmonijos, įtikinėdamas pasitelkė ir argumentus apie galimą K. Sirvydo skvero užstatymą, tokiame pokalbyje dalyvavo ir R. K., visgi vertina, kad vien tokia įtaka baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė poveikio priemonė – ultima ratio, tuo tarpu kaltinimas pateiktas dėl sunkaus nusikaltimo, kaip minėta, remiantis frazių nuotrupomis kitų asmenų pokalbio metu.
Dėl kyšio organizuojant pasisakymą laidoje
12.1. Įrodymai
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-51 (t. 4, b. l. 53) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 23 d. restorane „Stebuklai“, adresu, Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 13.05 val., pabaiga: 13.35 val. (t. 4, b. l. 58, 54, 65, 67-68).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) (t. 10, b. l. 39) duomenimis, <…> Tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ yra užfiksuotas E. M. balsas <…> R. K. balsas <…>. Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“, stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ yra ištisinis <..> (t. 10, b. l. 48). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/–vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – R. K., M. – E. M., P. – vyras (padavėjas) (t. 10, b. l. 51).
M.: „<…> (Juokėsi) Ne, bet iš esmės, reikia…/…/…mes ką ir dabar galvojam daryti, žinai. Mes vis tik dabar biškį tokį telkiam…telkiam, žinai, tokį…žiniasklaidinį biudžetą. K.: Mhm. M.: Nu, pirmiausiai paskaičiavom. K.: Mhm. M.: Vilniaus įmones visas, aišku, kurios turi kažkokius tai santykius. K.: Mhm. M.: Antras dalykas…kažkaip tai sakykime, vis tiek, reiškia, tų lėšų…bus bandoma sutelkti iš, iš, iš, iš privačių rėmėjų. K.: Mhm. M.: Nu ir…nes…nu ir tada vat eisim, žinai, šnekėtis…Ir su jumis… (t. 10, b. l. 55) <…>M.: O čia dabar norim tokį…K.: Mhm. M.: …ikirinkiminį, žinai, sutelkti. K.: Mhm. Nes aš, šiaip pasakyt, kad…kad, kad…taviškiai to nemoka, tai negali, nes…ė-ė-ė…mums ten, pavyzdžiui, tai tvarkingai visada, turbūt Š. dažniausiai surašydavo taip eilutes, kad net gali pliusiukus dėt. Du intervai ten, trys pasirodymai. M.: Ne/tai/…K.: Keturios laidos…( t.10, b. l. 56)<…>K.: <..>bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad…ė-ė-ė…projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją. M.: Jo, jo, jo, jo…K.: …du tūkstančiai šešioliktais…(juokėsi) M.: Nenurimsim, kaip sakant. K.: Jo, jo. Tai…manau, kad…M.: Supratau. K.: Jo. Ir…M.: Pas mus ten K..Kaip visą laik, G turi biški kitokią nuomonę. Bet…ė-ė…K.: Aš girdėjau, antrą balsavimą po svarstymo, vienas buvo „už“, dabar neatsimenu kas. Vat, paties nebuvo tiesiog.<…>M.: <…> Jo, manęs nebuvo. Aš čia dabar, sakau, lakstau po tuos susirinkimus visuotinius, bet…ė-ė-ė…mes frakcijoj apsitarę. Aš, aš nuo pat pradžios, kai atėjo…sakiau, kad reikia daryt, žinai…(t. 10, b. l. 64) <…> K.: Ir antras dalykas, aš mačiau jūs oponavot… (duomenys neskelbtini) dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra S. ir…S.. M.: Ten kur..Ko tokio? K.: S. ir S.. M.: S.? K.: Aš tau galiu duot, vat čia. M.: Ten kur yra, tipo, penki tūkstančiai/…/,a ne? K.: Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio…Jeigu praeis/…/finmino…aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa yra. M.: Ir dar čia, kad jeigu negalioja…/ta prasme/…K.: Dėl fizinio ir juridinio yra taip, kaip yra, ta prasme,/ta/. M.: Tai mums tinka toks variantas. K.: Jo, jo. Jums… M.: Nes/mums/…Mes dar kalbėjom apie tą, kad…ė-ė..nu bent jau, žinai…Ch…Nors čia irgi kaip sakoma…K.: Mhm. M.:…jau nėra tas, žinai dalykas…<…> (t. 10, b. l. 65).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokole Nr. S6-14-55, kuriame slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 21 d., 9 val. 00 min. – 9 val. 50 min, restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 141, 162-163, 167).
Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16) (t. 10, b. l. 67) duomenimis, <…> tiriamojo garso įraše, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuotas E. M. balsas <…> R. K. balsas <…> Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis <…> (t. 10, b. l. 76). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16) (t. 10, b. l. 104) duomenimis, <…> tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ <…> yra užfiksuotas R. R. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <…> (t. 10, b. l. 108). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16) 2 priedo, Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /…/ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/– vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. –R. K., M. –E. M., P. – vyras (padavėjas), R. – R. R. (V – vyras) (t. 10, b. l. 79, 110).
Specialisto išvados Nr. 11-2013 (16), 2 priedo stenogramos duomenimis: „<…> K.: Supratau. Turiu vieną darbinį klausimą. M.: Aha. K.: Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi…suderinti, vieną pataisą…dėl vartojimo kreditų. M.: Okey…ė-ė…ten jinai buvo…keli failai, vienu žodžiu, /bet/ vienas failas yra…K.: Jis…M.: …kad žmogus. K.: Aštuntas punktas, dėl…M.: Ten esmė, kad tenai, kad…ė-ė-ė…ė…ė-ė-ė…nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų…K.: Nu, kažkaip taip. M.: Kažkas taip. K.: Jo, jo. Kažkas ten taip. M.: Jo. Nu. K.: Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs…M.: Jo, jo. K.: … ir dėl to aš į jus ir kreipiausi. M.: Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu? K.: Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto…M.: Nukirto. K.: …G. balsu…Tai aš paprašiau Š…M.: K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją. K.: Jo. Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų. M.: Ne, ne. Tai…K.: Jo. M.: Kaip tik, mes palaikysim. K.: Ir tada prašymas palaikyt i-i-ir… aš po to…M.:/…/ kaip tau,…K.: Jo, jo. M.: … /…/, panašus į tai…K.: Prašymas palaikyt, o aš tada jau pažiūrėsiu…ė-ė-ė…visus kitus ta prasme /…/ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais. M.: /Dabar čia/ /mums/ biški Y. ideologijai dera, žinai. Nu, negali taip, žinai, nu che…Tai ką, reiškia, žinai, nu, viską tikrinti. K.: Jo. M. O jeigu dabar visas pasaulio/…/… K.: Mhm. M.: …bet po dviejų savaičių…Nu, ta prasme…nežinau ten…K.: Mhm. M.: Miršta tetulė ir palikimas bus. K.: Jo, jo. Jo. M.: Čia palieki tada rizikai…K.: Mhm. M.: …to žmogaus… K.: Mhm. M.: …ir, ir to su kuo jis bendrauja, žinai. K.: K. ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią. M.: Griežtą Lietuvos bankui, kaip sakant. K.: Jo, jeigu jį… M.: Jo. K.: … sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku. M.: Jo. Jo. Tai mes su juo…pakalbėsim /…/ su K. K.: Jo. M.: Tai va, žodžiu gerai, gerai. Viskas tvarkoj. K.: Okey dėkui (t. 10, b. l. 130) <…> K.: Jo, jo, jo, aš pasa…/…/. M.: /…/. K.: Aš pasakysiu, paskambinsiu /…/ ar vietoj ar iš tavęs…/…/. M.: /…/. K.: /…/, pranešimą spaudai gausi <…> M.: Supratau (t. 10, b. l. 133) <…>“. (t. 10, 98-99; 129-130, 133).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (D.), kuriuo naudojosi T. D., vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis:
2015 m. spalio 22 d., 10.51.05 val., D.: „Yra pasiūlymų dėl interviu?“ (t. 8, b. l. 35).
2015 m. spalio 22 d., 11.13.48 val., K.: „Jei neturi, imk E. Motyvai: padros J, Aզwa parka. Be to sestadieni bus išrinktas (duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 35).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-97 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. D. (D), vykę telefoniniai pokalbiai.
2015 m. spalio 22 d., pokalbio pradžia 13.02.41 val., pokalbio pabaiga 13.03.24 val., M.: „Taip, T. D.: Sveiki, sveiki, kaip gyvas? M.: Labas, T. Ai, sėdžiu dabar, žinok, suvažiavimui kalbą ruošiuosi. Kaip tik dabar užsirakinęs nuo visų. D.: Šeštadieniui? M.: Nu. D.: Klausyk, E., įrašom sekmadieniui interviu. Čia kaip tik po suvažiavimo bus. M.: Super, gerai. D.: Bet įrašo…bet įrašom prieš, apsimesim, kad sekmadienį įrašėm. M.: Nu, gerai, gerai. D.: Gal…M.: O kada tu galvoji įrašyt? D.: Gal ryt? M.: Oi, tinka, žiauriai gerai. D.: Po pietų. Ar tiks? M.: Mh. Kelintą valandą, sakyk? Tinka. D.: A…aš tau tuoj paskambinčiau, bet apie ketvirtą. M.: Gerai, labai gerai. D.: Gerai, aš pasuksiu tau dar tada patvirtinti. M.: Nu. D.: Bet devyniasdešimt devyni procentai laikas tinka. Tik dėl laiko pasuksiu. M.: Gerai. D.: Iki. M.: Gerai, lauksiu, iki.“ (t. 8, b. l. 53).
2015 m. spalio 22 d., pokalbio pradžia 14.21.33 val., pokalbio pabaiga 14.21.54 val., M.: „Alio. D.: E., sveikas. M.: Nu, sveikas dar kartą. D.: Klausyk, ryt trečią tinka? M.: Trečią dar geriau. D.: „L“. M.: Gerai, būsiu. D.: Puiku, iki rytdienos. M.: Trečią valandą tada, jo, gerai. D.: Iki. M.: Super, iki, iki.“ (t. 8, b. l. 54).
2015 m. spalio 23 d., pokalbio pradžia 14.56.34 val., pokalbio pabaiga 14.56.55 val., M.: „T., norėjau pasakyt, kad penkias minutes vėluoju, dabar iš Seimo, va, sėdu į mašiną. D.: Gerai, ir aš į kamštį pa..ir aš prie Seimo į kamštį papuoliau, tai gerai. M.: A yra, a yra kamštukas jau, a ne? D.: Nu, toks biški kamštukas čia, žinai, ant to tilto važiuojant. M.: Supratau, gerai. Nu, tai aš…D.: Jo, iki. M.: Irgi išvažiuoju iš Seimo. Mh. D.: Mh, iki. M.: Iki.“ (t. 8, b. l. 54).
2015 m. spalio 23 d., pokalbio pradžia 15.17.22 val., pokalbio pabaiga 15.17.36 val., M.: „Aš kieme jau pas jumis, jau ateinu. D.: A, va, matau. M.: Jo.“ (t. 8, b. l. 54-55).
Apžiūros 2017 m. rugsėjo 7 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas internetinio portalo (duomenys neskelbtini) publikacijų apie T. D. laidas nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. spalio 26 d., kuriose minimas arba dalyvavo E. M.. Apžiūros atlikimo eiga: atlikus apžiūrą internetinio portalo (duomenys neskelbtini) publikacijų apie T. D. laidas nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. spalio 26 d., kuriuose minimas arba dalyvavo E. M., rastos dvi publikacijos: 1. 2015 m. spalio 25 d., 19.29 val., pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (t. 68, b. l. 55); 2. 2015 m. spalio 26 d., 11.47 val., pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“.
2015 m. spalio 25 d., 19.29 val., publikacija pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ yra pasiekiama internetiniu adresu – (duomenys neskelbtini)) (t. 68, b. l. 56).
2015 m. spalio 26 d., 11. 47 val., publikacija pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ yra pasiekiama internetiniu adresu – (duomenys neskelbtini) (t. 68, b. l. 57).
Protokolo priedai: kompaktinis diskas su T. D. laidos, kurioje dalyvavo E. M. vaizdo įrašu – 1 vnt., dvi publikacijos, 10 lapų (t. 68, b. l. 59).
„Y“ 2016 m. spalio 25 d. rašto dėl turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti dokumentų pateikimo Nr. S-1354 duomenimis, pateiktas „Y“ VIII suvažiavimo protokolas <…> (t. 68, b. l. 19).
„Y“ VIII suvažiavimo protokolo Nr. 2015 m. spalio 24 d. duomenimis, suvažiavimas įvyko 2015 m. spalio 24 d., 11.00–18.30 val. (t. 68, b. l. 20) <…> Nutarta: 1. Išrinkti partijos pirmininku E. M. (t. 68, b. l. 23, kita pusė) <…> (t. 68, b. l. 19-28).
Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. D. (D.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.
2015 m. spalio 24 d., 16.07.54 val. K. (siunčia SMS žinutę D.): „Kaip partijos lyderis?“ (t. 8, b. l. 35).
2015 m. spalio 24 d., 16.10.00 val., K. (siunčia SMS žinutę M.): „Sveikinimai lyderiui!!! Sekmes ir prasmingu darbu! R.k “ (t. 8, b. l. 35-36).
2015 m. spalio 24 d., 19.54.50 val., M.: „Ačiū, R.!“ (t. 8, b. l. 36).
2015 m. spalio 25 d., 16.57.17 val., D (siunčia SMS žinutę K.): „Man patiko. Gerai pakalbėjo.“ (t. 8, b. l. 36).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 4-01-6659 (t. 144, b. l. 42) pateiktais duomenimis, R. K. buvo UAB „L“ valdybos narys ir valdybos pirmininkas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 144, b. l. 46), UAB „AM“ generalinis direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (t. 144, b. l. 46).
Liudytojas T. D. paaiškino, kad nuo 2012 m. balandžio dirbo UAB „AM“, R. K. buvo direktorius. R. K. kaip generalinis direktorius kartais būdavo ir vyriausias redaktorius, jis eidavo tas pareigas, kai nebūdavo vyriausio redaktoriaus. R. K. anksčiau pažinojo kaip „E“ vadovą, vyriausią redaktorių ir „L“ valdybos pirmininką, santykiai buvo kaip vadovo ir pavaldinio, tarnybiniai, draugiški. E. M. pažįsta kaip politiką, teko bendrauti. Su G. S. bendravo kaip su E. M., per visą savo žurnalisto karjerą. V. G. pažįsta nuo studentavimo laikų (duomenys neskelbtini), buvo studentiški, dalykiški santykiai, ne asmeniniai, o vėliau pažinojo kaip politiką, santykiai buvo tarnybiniai, kolegiški. Nepažįsta Š. G.. Dėl 2015 m. spalio 25 d. laidos, kurioje dalyvavo E. M., paaiškino, kad laida buvo susijusi su tuo, kad „Y“, tuo metu įtakinga ir populiari kylanti jėga, organizavo savo partijos rinkimus. Buvo įdomios peripetijos, kas juos laimės, kandidatavo A. G. prieš E. M.. Jo laidose dalyvavo visų politinių partijų lyderiai, taip pat ir E. M.. Buvo pokalbis apie politines aktualijas, apie partijos veiklą, kas vyko valdančioje koalicijoje, buvo opozicijai suteiktas žodis apibūdinti savo veiklą ir išreikšti savo poziciją apie valdančiuosius. Laida, kurią vedė per „L“, vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo savaitinė, bet netiesiogiai transliuojama, įrašoma iš anksto ir montuojama. Būdavo du reportažai ir interviu. Jo kolegos rengdavo reportažus, jis buvo labiau atsakingas už interviu. Pokalbį jis turėjo įrašyti ir sumontuoti. Dažniausiai derindavosi prie televizijos galimybių, kada yra galimybė įrašyti, derina ir su pašnekovo galimybėmis. E. M. nelabai norėjo eiti į tą laidą, nes ruošėsi suvažiavimui, jį bandė visaip įtikinti. Sekmadienį E. M. negalėjo, jis paprašė, kad įrašytų anksčiau, ar penktadienį, ar šeštadienį, tai visiškai normali ir įprasta praktika. Kartais interviu netgi įrašomas prieš porą savaičių, jei yra kažkoks užsienio svečias, kas nėra susiję su tokia aktualija, kas negali pasikeisti. Aktualija buvo susijusi su „Y“ partijos pirmininko rinkimais, taip pat su ministru J. B. buvo kažkoks skandalas. Laidoje galėjo būti aptariama tema apie kandidatavimą į partijos pirmininkus, galėjo būti paruoštas intarpas, kuris vėliau galėjo būti pašalintas, kadangi laida gryno eterio yra 25 min. Interviu dažniausiai rašo ilgesnį, o transliuojama 10–15 min., aptariama daug kas ir atitinkamai pagal aktualijas yra sprendžiama. Buvo akivaizdu, kad jis bus išrinktas, bet buvo labiau kalbama apie aktualijas, jei nebūtų išrinktas, jis buvo frakcijos seniūnas, vis tiek galiotų tas pokalbis, Seimo narys kalbėtų apie kitus dalykus. Buvo sakoma laidoje – „Labas vakaras“, nors įrašoma dieną, pasiruošta visiems atvejams. Laida buvo rodoma po rinkimų. Jei būtų išrinktas kitas pirmininkas, jis būtų pakviestas kitą savaitę. Jie jaučia nuotaikas, kas gali laimėti rinkimus. Kai prasidėjo ši laida, tai „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis dirbo kaip etatinis darbuotojas, ir „L“ bendradarbiavo dėl šios laidos. „L“ užtikrindavo labiau techninį darbą, su „(duomenys neskelbtini)“ žmonėmis tardavosi dėl turinio. Po to visa tai buvo perpublikuojama „(duomenys neskelbtini)“ portale. Kai žurnalistas ieško temų ar pašnekovų, aktualijų, idėjų, jis klausinėja įvairių žmonių, gal turi ką pasiūlyti, gal turi temą, gal turi žmogų, informacijos. Tai yra įprasta praktika, kad su vadovu galėjo kalbėti apie kažkokias temas. R. K. yra ir verslininkas, ir žiniasklaidos grupės vadovas, su juo kalbėjo apie pašnekovą, jis buvo paminėjęs E. M.. E. M. pavardę paminėjo R. K.. Jis buvo labai informuotas žmogus, be to, jis turi įgaliojimus bet ką siūlyti kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bet tai nebuvo nurodymas. Žinojo, kad R. K. su E. M. – seni pažįstami, tai buvo vieša, be to jie ir viešai bendravo, rinkimų metu buvo paskelbtos nuotraukos ir panašiai. „(Duomenys neskelbtini)“ laida skirta apsvarstyti tos savaitės įvykusius svarbiausius politinius įvykius. „Y“ partijos pirmininko rinkimai neabejotinai buvo tą savaitę svarbus įvykis. Įrašas buvo ištransliuotas įprastu laiku, sekmadienio vakarą, jau po įvykusio fakto. Pakvietimas buvo laidos sėkmė visomis prasmėmis. Populiarių politikų dalyvavimas keldavo laidos reitingus. Net jei nebūtų E. M. išrinktas pirmininku, jis buvo opozicinio „Y“ frakcijos Seime seniūnas ir jei net nebūtų vykę tuo metu partijos pirmininko rinkimų, vis tiek būtų aktualu klausti, kas susiję su tuometiniu teisingumo ministru, kas susiję su kito, valdančios partijos vicepirmininko reikalais (duomenys neskelbtini), apie konkuruojančias partijas. Tą aktualiją galima buvo rodyti bet kurioje laidoje tą mėnesį ar net du mėnesius. Peržiūrėjus susirašinėjimą žinutėmis tarp R. K. ir T. D., t. 8, b. l. 34–50, paaiškino, kad tai jo susirašinėjimas su R. K.. Jis parašo, kad jei neturi ko kviesti. Jei būtų nurodymas, tai sakytų, kad perkeltų kitą į ateitį, pakviestų E. M.. J.yra J. B., nes buvo daryta tema apie jo namą. Akvaparkas, tai STT byla dėl (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), tai „Y“. Bet kas, kuris nors kiek tuo metu domėjosi politine erdve, suvokė, kad bus išrinktas E. M., nes buvo vienas kandidatas.
Liudytoja Z. S. paaiškino, kad „L“ su T. D. niekas nesieja, nes jis niekada nebuvo jų darbuotojas, buvo kaip vienos laidos prodiuseris arba „A“ portalo kuriamos laidos vedėjas. Buvo bendras projektas su „A“ portalu. Nei T. D., nei kiti su ja nederino temų, ką pakviesti, nes negali to daryti. „(Duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ rėmėjas buvo „AM“. Buvo „L“ su jais bendras projektas ir bendradarbiavimo sutartis. Buvo bendras projektas, kuris buvo naudingas abiem šalims, „AM“ prisiimdavo visą turinį, kuris buvo rodomas. Jie patys nekviečia, yra transliuotojas. 2015 m. spalio mėnesį E. M. pasirodymas televizijoje, mano, būtų kėlęs reitingus, nes buvo populiarus politikas. R. K. buvo „AM“ direktorius. „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendras projektas su „L“, televizija buvo atsakinga už techninį atlikimą, o „(duomenys neskelbtini)“ – už turinį. Jei vyksta tiesioginės transliacijos, tai yra užrašyta apačioje – tiesiogiai. Jei daroma iliuzija tiesioginės transliacijos ir jei balsavimas vyksta tiesiogiai, užrašo kampe – balsavimas tiesiogiai, tai tik balsavimas vyksta tiesiogiai. Anksčiau įrašoma ar vėliau siekiant tam tikros kokybės. Anksčiau įrašyta laida turi daugiau galimybių būti kokybiškesnė. Pašnekovas tiesioginio eterio metu būna, kad labai pasimeta. Dažnai būna, kad kalbėtojai, kurie pažada ateiti į lai