Vokietijos Aukščiausio Rango Politikas: „Europa Moka Kainą Už Savo Šalių Lyderių Bailumą“

AndreasLeave A CommentOn Vokietijos Aukščiausio Rango Politikas: „Europa Moka Kainą Už Savo Šalių Lyderių Bailumą“

Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. lapkričio 27 d. deutsche-wirtschafts-nachrichten.

Moritz Enders. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


„Deutsche Wirtschaftsnachrichten“ kalbasi su Oskaru Lafontaine’u apie Vokietijos ekonomikos nuosmukį, Rusijos ir NATO karą Ukrainoje ir kodėl jis ragina išvesti Amerikos karius iš Vokietijos. (Pastaba sapereaude: Oskaras Lafontaine’as neabejotinai yra vienas patikimiausių ir protingiausių pastarųjų 50 metų Vokietijos politikų.)

Vokietijos verslo naujienos (vok. Deutsche Wirtschaftsnachrichten): Kas bus dabar, kai „Nordstream 1“ ir „Nordstream 2“ dujotiekiai bus susprogdinti?

Oskaras Lafontaine’as: Dviejų dujotiekių susprogdinimas – tai karo paskelbimas Vokietijai, todėl apgailėtina ir bailu, kad Vokietijos vyriausybė nori šį incidentą užglaistyti. Ji sako, kad kažką žino, bet negali to pasakyti dėl nacionalinio saugumo sumetimų. Žvirbliai jau seniai apie tai švilpauja nuo stogų: JAV arba tiesiogiai įvykdė išpuolį, arba bent jau uždegė jam žalią šviesą. Be Vašingtono žinios ir sutikimo nebūtų buvę įmanoma sunaikinti vamzdynų, kurie yra išpuolis prieš mūsų šalį, smūgis mūsų ekonomikai ir prieštarauja mūsų geostrateginiams interesams. Tai buvo priešiškas aktas ne tik prieš Federacinę Respubliką, bet ir prieš ją pačią, todėl dar kartą įsitikinome, kad turime išsivaduoti iš amerikiečių globos.

Deutsche Wirtschaftsnachrichten: Savo naujoje knygoje „Ami, laikas išeiti!“ raginate išvesti amerikiečių karius iš Vokietijos. Ar tai nėra nerealu?

Oskaras Lafontaine’as: Žinoma, tai neįvyks per naktį, tačiau tikslas turėtų būti aiškus: Visų JAV karinių objektų ir branduolinių ginklų išvedimas iš Vokietijos ir Ramšteino oro bazės uždarymas. Turime atkakliai siekti šio tikslo ir kartu kurti Europos saugumo architektūrą, nes NATO, kuriai vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos, yra pasenusi, kaip tuo tarpu pripažino ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Taip yra todėl, kad NATO jau seniai nebėra gynybinis aljansas, o veikiau įrankis JAV pretenzijoms išlikti vienintele pasaulio galybe įgyvendinti. Tačiau mes patys turėtume suformuluoti savo interesus, o jie jokiu būdu nesutampa su JAV interesais.

Deutsche Wirtschaftsnachrichten: Sakote, kad amerikiečiai yra atsakingi už vamzdynų susprogdinimą. Ar jūs rimtai tikite, kad jie atiduotų Vokietiją be kovos?

Oskaras Lafontaine’as: Ne, mums bus labai sunku, bet nematau kitos išeities. Jei mes ir kitos Europos šalys liksime JAV globoje, jos, siekdamos apsaugoti savo interesus, stumtelės mus nuo skardžio. Taigi turime pamažu plėsti savo veiklos sritį, pageidautina kartu su Prancūzija. Kaip ir Peteris Scholl-Latouras, prieš daugelį metų raginau sudaryti Prancūzijos ir Vokietijos sąjungą. Tuomet būtų galima integruoti ir abiejų valstybių gynybą kaip nepriklausomos Europos branduolį. Naudojant dabar jau nuvalkiotą posakį, dabar išgyvename perėjimo nuo vienpolės prie daugiapolės pasaulio tvarkos etapo gimimo skausmus. Ir čia kyla klausimas, ar užimsime nepriklausomą vietą šioje naujoje pasaulio tvarkoje, ar leisimės įtraukiami į Vašingtono konfliktus su Maskva ir Pekinu kaip JAV vasalai. Šiame procese galime tik pralaimėti.

Deutsche Wirtschaftsnachrichten: Turėsime tai dar kartą patikrinti. Amerikos įtaka Vokietijos politikai ir žiniasklaidai yra didžiulė. Kaip planuojate padidinti manevravimo laisvę?

Oskaras Lafontaine’as: Valdant tokiems kancleriams kaip Willy Brandtas, Helmutas Schmidtas, Helmutas Kohlis ir Gerhardas Schröderis buvome daug nepriklausomesni. Šie politikai bent jau kai kuriuose konfliktuose atsižvelgė į Vokietijos interesus ir neišmetė jų už borto iš anksto paklusdami. Šaliai vadovaujant taip pat reikia turėti stuburą. Kanclerio F. Scholzo nuotrauka, kai jis kaip mokinukas stovėjo šalia JAV prezidento J. Bideno, kai šis paskelbė, kad iš „Nordstream 2“ nieko nebus, buvo pažeminimas. Be to, Vokietijos užsienio reikalų ministras, kuris papūgauja JAV propagandą, ir ekonomikos ministras Habeckas, kuris nori „būti lyderiu tarnaujant“ (vok. „führend dienen“). Negalima būti paklusnesniam nei šis.

Vokietijos verslo naujienos: Kokį žaidimą žaidžia Baerbockas ir Habeckas?

Oskaras Lafontaine’as: Kalbant apie ponią Baerbock, norėčiau ją apginti. Ji nežaidžia žaidimo. Tikriausiai ji tikrai tokia paprasta. O Habeckas visiškai nesugeba eiti savo pareigų.

Deutsche Wirtschaftsnachrichten: Savo knygoje cituojate Makiavelį: „Ne tas, kuris pirmas griebiasi ginklo, yra nelaimės iniciatorius, o tas, kuris priverčia jį griebtis ginklo.“ Ar turite omenyje konfliktą Ukrainoje?

Oskaras Lafontaine’as: Žinoma, turiu omenyje ir Ukrainos konfliktą, kuris prasidėjo ne vėliau kaip 2014 m. perversmu Kijevo Maidane. Nuo to laiko JAV ir jų Vakarų vasalai ginkluoja Ukrainą ir sistemingai rengia ją karui su Rusija. Taip Ukraina tapo NATO nare de facto, nors ne de jure. Vakarų politikai ir didžioji žiniasklaida šią istoriją kruopščiai ignoravo.

Vis dėlto Rusijos kariuomenės įsiveržimas į Ukrainą buvo neatleistinas tarptautinės teisės pažeidimas. Kiekvieną dieną žūsta žmonės, ir visiems, nesvarbu, ar tai būtų Maskva, ar Kijevas, ar Vašingtonas, kuriems tenka atsakomybė už tai, kad ugnis vis dar nenutraukta, tenka sunki kaltės našta. Daugiau nei 100 metų JAV politika deklaruoja siekį bet kokia kaina neleisti Vokietijos pramonei ir technologijoms susijungti su Rusijos žaliavomis. Visiškai aišku, kad turime reikalą su jau seniai rengtu JAV karu prieš Rusiją. Neatleistina, kad būtent SPD taip išdavė Willy Brandto palikimą ir jo vykdytą atpalaidavimo politiką ir net rimtai nereikalavo laikytis Minsko susitarimo.

Deutsche Wirtschaftsnachrichten: Taigi? Ar JAV pasiekė savo karo tikslus?

Oskaras Lafontaine’as: Ir taip, ir ne. Kalbant apie Rusijos Federacijos ir ES santykių ribojimą, jie buvo itin sėkmingi. Jiems taip pat pavyko kol kas iš žaidimo išstumti ES ir Vokietiją kaip potencialias geostrategines ir ekonomines varžoves. Dar labiau nei prieš Ukrainos konfliktą jie dabar lemia ES valstybių politiką, be kita ko, dėl nuolaidžių politikų Berlyne ir Briuselyje. Jie gali parduoti savo nešvarias dujas, o JAV ginklų pramonė sudaro bombų sandorius.

Kita vertus, jiems nepavyko „sugriauti Rusijos“, kaip teigė viena iš jų atstove Baerbock, nuversti V. Putiną ir įkurti marionetinę vyriausybę Maskvoje, kad gautų geresnę prieigą prie Rusijos žaliavų, kaip tai buvo B. Jelcino laikais. Ir man susidaro įspūdis, kad JAV dabar supranta, jog čia įkando į granitą. Nepaisant didžiulio ginklų tiekimo Ukrainai ir daugybės „karinių patarėjų“, Rusijos, branduolinės galybės, neįmanoma įveikti kariniu būdu. Be to, Vakarų sankcijos tampa bumerangu, jos labiau kenkia Vakarų valstybėms nei Rusijai ir sukels deindustrializaciją, nedarbą ir skurdą. Europos dirbantys gyventojai moka kainą už beprotiško Vašingtono elito ambicijas į pasaulinę valdžią ir Europos lyderių bailumą.

Vokietijos verslo naujienos: Taigi nuo šiol viskas eina tik žemyn?

Oskaras Lafontaine’as: Turime skubiai užtikrinti, kad konfliktas Ukrainoje būtų užbaigtas. Tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei JAV atsisakys savo plano parklupdyti Rusiją ant kelių – prieš pradėdamos kovą su Kinija. Tam reikia Europos iniciatyvos, kuri turi kilti iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Jei to nepadarysime ir jei netrukus nesusitarsime su Rusija dėl mūsų žaliavų ir energijos importo, Vokietijos ir Europos ekonomika žlugs, o Europoje stiprės dešiniosios partijos.


Šis tekstas pasirodė 2022 m. lapkričio 27 d. pavadinimu „Oskar Lafontaine: „Europa zahlt den Preis für die Feigheit der eigenen Staatenlenker““ svetainėje deutsche-wirtschafts-nachrichten.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.

1943 m. Saarlouis mieste gimęs Oskaras Lafontaine’as buvo Saarbriukeno meras, Saro žemės ministras pirmininkas, SPD pirmininkas, kandidatas į kanclerius ir federalinis finansų ministras. 1999 m. kovo mėn. jis atsistatydino iš visų savo ankstesnių politinių pareigų SPD, nes kritikavo Gerhardo Schröderio vyriausybės kursą. Jis buvo jo iniciatyva iš PDS ir Wahlalternative Arbeit & soziale Gerechtigkeit (WASG) susikūrusios partijos DIE LINKE įkūrėjas ir pirmininkas, kairiųjų parlamentinės grupės Vokietijos Bundestage pirmininkas, pagrindinis kandidatas 2009, 2012 ir 2017 m. Saro žemės parlamento rinkimų kampanijose. Iki pasitraukimo iš partijos 2022 m. kovo mėn. jis nuo 2009 m. vadovavo kairiųjų parlamentinei grupei Saro žemės parlamente.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *