Vokietijos kancleris O.Šolcas atsisakė priimti premjerę I.Šimonytę

Lietuvos premjerė I. Šimonytė praeitą savaitgalį su focilaiu vizitu lankėsi Vokietijoje, tačiau premjerės nepriėmė ne vienas oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas.

I.Šimonytė apsimetė, kad tai normalu, ir džiaugėsi, kad su ja susitiko Vokietijos lietuvių bendruomenė.3 „Aktyvios, savitarpio ryšį saugančios, tradicijas puoselėjančios lietuvių bendruomenės savo pavyzdžiu visuomet rodo, kad nešioti Lietuvą širdyje galima nepriklausomai nuo to, ar šiandien esi joje, ar įvairiopos gyvenimo aplinkybės atvedė svetur“, – pranešime teigė I. Šimonytė. 

„Džiugu, kad ir čia, Vokietijoje, daugybės žmonių nėra pamirštama nei lietuvybė, nei tai, kas šiuo metu svarbu visiems, branginantiems laisvę ir taiką – solidarumas su Ukraina“, – pridūrė premjerė. 

I. Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis savaitgalį lankėsi Vokietijoje, kur taip pat atsiėmė apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiją. Ironiška tai, kad apdovanojimas buvo skirtas visoms trims šalims už jų indėlį plėtojant rinkos ekonomikai, o šį apdovanojimą I.Šimonytė pristatė kaip jos asmeninių pasiekimų įvertinimą. Pati I.Šimonytė neturi nieko bendro su laisva rinka, nes visi jos žingsniai, pvz., energetikos srityje, yra kaip tik ir žlugdantys laisvą rinką.

Dar blogiau – kad Lietuvos premjerės nepriėmė Vokietijos kancleris Olafas Šolcas. Kodėl Lietuvos premjerės nepriėmė Vokietijos kancleris, kai ji buvo Vokietijoje? Ką tai reiškia Lietuvos atžvilgiu? Koks tai diplomatinis ženklas?

Ekonomikos mokslų daktarė ir buvusi Europos parlamento narė Margarita Starkevičiūtė taip atsako :

„Sakyčiau, kad toks žingsnis atspindi Vokietijos vyriausybės poziciją ne Lietuvos atžvilgiu, o jos vyriausybės atžvilgiu. Manau, kad tokai požiūriui labai pasitarnavo ir Lietuvos vyriausybės melas apie Kaliningrado tranzitą. Aš, kaip buvusi Europos parlamento narė, su šypsena žiūriu į tai, kaip Lietuvos vyriausybė kaltę dėl tranzito į Kaliningradą reikalų bandė suversti ES komisijai. Nes visais atvejais tas tranzito taisykles tvirtina ministras. O jeigu Lietuvos URM ministras žinojo tas tranzito procedūras, ir nekėlė to klausimo ES ministrų posėdyje, tai kas tai turi šį klausimą ir žinoti? Taip įprasta, nes kiekviena šalis rūpinasi savo reikalais. Paskui jie nieko nesakė, taip pat ir prezidentas, nors pirmas posėdis dėl tų sankcijų buvo vasario 27 d. Paryžiuje, ir ten dalyvavo ir Nausėda, ir nieko apie tai nesakė. Vietoj to jie pradėjo kaltinti ES komisiją ar kitas šalis, sakyti kad neva jie kažko nepaaiškino. Kas jums turi aiškinti, kaip tvarkyti savo ekonomiką? O paskutinis lašas, manau buvo Gorbačiovo mirtis. Nes mes gal atsimename, kad kai neleidžiama Rusijoje protestuoti, tai žmonės savo protestą išreiškia dalyvaudami kokiuose nors renginiuose. Žodžiu, Gorbačiovo laidotuvės virto protesto demonstracija prieš karą, susirinko nepaprastai daug žmonių. Nes kai buvo jo laidotuvės, tai ES norėjo nusiųsti savo diplomatus į Gorbačiovo laidotuves, tačiau užprotestavo Lietuva, neva Gorbačiovas kaltas dėl sausio 13 d. Pirma, kai žmogus miręs, tai apie jį arba gerai, arba nieko. Tai mūsų problemos, ir mes negalime vertinti Rusijos demokratinių judėjimų ir jų svarbos taikai. Taigi, Lietuva sutrukdė visai Europia sakyčiau dėl neesminių dalykų. Ir taip būna visą laiką – per Europos televizijas visada rodo Landsbergį, kuris visada pasisako prieš bendrą ES poziciją, ir visada kalba nesąmones. Neaišku, kodėl jis taip elgiasi ir aš manau, kad jau dabar visiems ES vadovams tai jau įsipyko. Nes tokiais atvejais tu poziciją derini su kitomis šalimis ir nepriimta išsišokinėti be svarbaus reikalo. Bet jis sau darosi reklamą, ir mums buvo labai svarbu, kad rusų demokratines jėgos pasakytų ne karui. O dabar Landsbergis atsistojo toje pačioje pusėje, kaip ir Putinas.