Žlungant pasaulinei bankų sistemai kuriama nauja pasaulio tvarka
Žlungant Davoso bankų sistemai, kuriama nauja pasaulio tvarka
pagal Brian Shilhavy
Redaktorius, „Health Impact News
Vakar žlugus pirmajam pasaulyje SIFI (sistemiškai svarbios finansų įstaigos – „per didelės, kad žlugtų“) bankui „Credit Suisse“, amerikiečiai pradeda suvokti realybę, kad Vakarų kultūros finansų sistema atsidūrė ant žlugimo ribos.
Nors Amerikos korporacinei žiniasklaidai tai vis dar nėra pagrindinė naujiena, tačiau šiandien finansų antraštės buvo itin pesimistinės, net ir akcijų rinkai augant.
Baisesnės prognozės vis dar skelbiamos kaip nuomonių straipsniai, tačiau atrodo, kad vis daugiau amerikiečių pradeda suvokti realybę, jog gyvenimas, koks jis buvo žinomas iki šiol, netrukus radikaliai pasikeis.
Pateikiame straipsnį, kuris šiandien, kol rinkos buvo atidarytos, didžiąją dienos dalį buvo rodomas Market Watch pagrindiniame puslapyje. Nors jis įvardijamas kaip „nuomonė“, man jis tikrai atrodo kaip naujienų straipsnis.
Nuomonė: Visko burbulo pabaiga pagaliau pasiekė bankų sistemą. Credit Suisse ir SVB gali būti tik pirmasis iš daugelio sukrėtimų.
FED ir kiti centriniai bankai susiduria su sudėtingu pasirinkimu: Ar išlaikyti aukštas palūkanų normas, kad suvaldytų infliaciją, ar sušvelninti pinigų politiką, kad stabilizuotų finansų rinkas?
Satyajit Das
Rinkos apžvalga
Ištraukos:
Dideli finansų rinkų režimo pokyčiai paprastai vyksta etapais. Pavyzdžiui, dėl kriptovaliutų griūties 2022 m. patirta apie 2 trln. dolerių nuostolių. Vėliau sekė technologijų krachas, kurio nuostoliai siekė apie 5 trln. dolerių, Jungtinės Karalystės vyriausybės obligacijų (gilt) krizė (500 mlrd. dolerių nuostoliai) ir tebesitęsianti besiformuojančių rinkų skolos krizė.
Dabar šios problemos pasiekė pasaulio finansų sistemą: vien kovo mėnesį JAV, Europos ir Japonijos bankai prarado apie 460 mlrd. dolerių rinkos vertės.
Tiesioginė priežastis – sparčiai didinamos oficialios palūkanų normos JAV ir kitose didžiausiose pasaulio ekonomikose. Tikroji priežastis yra ekonominės ir finansinės struktūros, sukurtos remiantis dirbtinai maža pinigų kaina, kuri davė pradžią „visko burbului“ ir jo sukeltoms spekuliacijoms skolintomis lėšomis, atsipalaidavimas.
Bankų sistemos problemos gali ir nesibaigti. Silicio slėnio banko (Silicon Valley Bank SIVB) žlugimas išryškino ilgalaikių vertybinių popierių, finansuojamų trumpalaikiais indėliais, pirkimo palūkanų normos riziką ir jautrumą likvidumo trūkumui. Bankai visame pasaulyje susiduria su mažėjančiais klientų indėliais (prognozuojama, kad JAV jie sumažės iki 6 %) ir nuostoliais dėl turimų vertybinių popierių ((nerealizuoti nuostoliai FDIC apdraustuose JAV bankuose 2022 m. pabaigoje viršys 600 mlrd. dolerių). Jei būtų patirti 10 % nuostoliai dėl bankų turimų obligacijų, bankų akcininkų kapitalas sumažėtų apie 25 %.
Įtraukus ir kitą palūkanoms jautrų turtą, vien tik JAV bankų nuostoliai, remiantis vienu vertinimu, siektų 2 trln. dolerių. Visame pasaulyje bendras nerealizuotas nuostolis gali būti du ar tris kartus didesnis. Faktas tas, kad didesnės palūkanų normos ir vertybinių popierių nuostoliai labai susilpnino pasaulio bankų sistemą. (Visas straipsnis. Reikalinga prenumerata.)
Nepriklausoma alternatyvioji finansų žiniasklaida, kuriai nereikia investuotojų ir redaktorių pritarimo, kad galėtų ką nors spausdinti, buvo daug apokaliptiškesnė. Štai kelios šiandieninės ZeroHedge News antraštės:
Bankų sistema atsidūrė ant žlugimo slenksčio
Ši finansų krizė bus tokia, kokios dar nebuvo istorijoje
„Nėra kur slėptis CMBS“: Mažiems bankams suteikus 70 % komercinio nekilnojamojo turto paskolų, „CRE atominė bomba“ pradeda veikti.
Atsiranda nauja pasaulio tvarka, kuriai NEvadovauja Davoso minia ir Pasaulio ekonomikos forumas
Ironiška, o gal net pranašiška, kad pirmasis žlugęs „per didelis, kad žlugtų“ bankas buvo Šveicarijos bankininkystės sektorius, o visa Šveicarijos ekonomika dabar yra ant žlugimo slenksčio.
Šveicarijos bankuose šimtmečius buvo laikomi kai kurių turtingiausių pasaulio žmonių ir garsiausių nusikalstamų kartelių indėliai, dažnai suteikiant jiems mokestinę apsaugą nuo indėlių JAV ar kituose Europos bankuose.
Šveicarijoje, žinoma, taip pat yra įsikūręs Pasaulio ekonomikos forumas, priklausantis Jungtinėms Tautoms.
Ir nors Pasaulio ekonomikos forumo susitikimuose paprastai dalyvauja visos didžiosios šalys, jam vadovauja Vakarų valstybės, daugiausia JAV ir NATO narės.
Juos vadinu „Davoso minia“.
Jai priklauso Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB), glaudžiai susijęs su Pasaulio banku, ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), abu įsikūrę Vašingtone.
„Davoso minioje“ dominuoja dvi galingiausios Vakarų kultūros šeimos – Rotšildai Europoje ir Rokfeleriai Jungtinėse Valstijose.
Būtent jos sukūrė JAV Federalinį rezervą, kuris greitai praranda savo, kaip galingiausio pasaulyje finansinio subjekto, įtaką.
Istoriškai šią „Davoso minią“ kontroliavo aštuonios šeimos. Žr:
The Federal Reserve Cartel – Eight Families own the USA, BIS, IMF, World Bank
Federalinio rezervo kartelis – aštuonios šeimos valdo JAV, TAB, TVF, Pasaulio banką.
Tačiau dabar, kai šių šeimų dinastijų turtai sparčiai garuoja, o jų bankų sistema žlunga, atsiranda naujų lyderių, kurie priešinasi Davoso miniai, vadovaujamai keturių šalių, kurios šiandien pirmauja likusiam nevakarietiškam pasauliui: Kinija, Rusija, Saudo Arabija ir Iranas.
Davoso minios bankų sistemos žlugimas neabejotinai turės neigiamų pasekmių šioms keturioms šalims ir visam likusiam pasauliui, tačiau jos gali būti pasiruošusios daug greičiau išbristi iš krizės, ir jos labai sparčiai kuria sąjungas, kad paspartintų šį atsigavimą.
Kai rašau šį tekstą, Kinijos vadovas Xi Jinpingas yra Maskvoje ir veda derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, atvirai nepaisydamas Davoso Davoso minios neseniai paskelbto Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderio prezidentui V. Putinui dėl „karo nusikaltimų Ukrainoje“.
Kinijos vadovas Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Maskvą trijų dienų deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o JAV ir Vakarų sąjungininkės šį vizitą stebi atsargiai.
Pirmasis Xi vizitas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, atrodo, rodo paramą V. Putinui, kuriam reikia prekybos susitarimų ir kulkų, nes jis patiria spaudimą dėl ekonominių sankcijų ir pranešimų, kad jo kariuomenei trūksta šaudmenų ir kovinės įrangos.
„Man labai malonu dar kartą žengti į Rusijos, mūsų draugiškos kaimynės, žemę“, – sakė Xi, kuris pridūrė, kad pirmą kartą kaip prezidentas čia lankėsi prieš 10 metų.
Kinija paragino nutraukti ugnį ir surengti taikos derybas; šį planą gyrė Maskva, bet atmetė Kijevas, nes pagal jį Rusijos kariai liktų okupuotoje teritorijoje.
„Aptarsime … jūsų iniciatyvą, kurią labai gerbiame“, – sakė V. Putinas po to, kai lyderiai paspaudė vienas kitam rankas. „Mūsų bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje neabejotinai padeda stiprinti pagrindinius pasaulinės tvarkos ir daugiapoliškumo principus.“
Ši kelionė vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V. Putino arešto orderį, kaltindamas jį karo nusikaltimais Ukrainoje. (Šaltinis.)
Jungtinėse Valstijose finansų krizė dar tik prasideda, o Rusija jau daugiau nei metus patiria finansinių sunkumų dėl sankcijų ir atkirtimo nuo Vakarų bankų per SWIFT (Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunications) sistemą.
Tai privertė Rusiją kurti naujas rinkas savo eksportui, taip pat naują bankų sistemą tarptautiniams pervedimams. Ir yra ženklų, kad ji jau žengia ekonomikos atsigavimo keliu, nes šiandien pranešta, kad Rusijos naftos eksportas į Kiniją nuo praėjusių metų padidėjo 23,8 %. Žr:
Rusija aplenkė Saudo Arabiją ir tapo didžiausia naftos tiekėja Kinijai
Kinija taip pat rodo ekonomikos atsigavimo požymius po savo pačios sukelto ekonomikos žlugimo, kurį lėmė praėjusiais metais vykdyta „nulinio COVID“ politika ir daugelio didžiųjų Kinijos miestų uždarymas.
Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani, Kinijos komunistų partijos (KKP) centrinio komiteto Politinio biuro narys ir Centrinės užsienio reikalų komisijos biuro direktorius Wang Yi, Saudo Arabijos valstybės ministras ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Musaad bin Mohammed Al Aiban. Paveikslėlio šaltinis.
Tačiau svarbiausias šio mėnesio (2023 m. kovo mėn.) geopolitinis įvykis yra tai, kas įvyko Pekine (Kinija) kovo 10 d.
Saudo Arabijos ir Irano, kurie didžiąją savo istorijos dalį buvo aršūs priešai, sprendimo atidėti į šalį nesutarimus ir pradėti dirbti kartu reikšmė tokia neįtikėtina, kad jai išsamiai paaiškinti reikėtų viso atskiro straipsnio.
Tai galiu pasakyti ne tik skaitydamas įvairius šaltinius, bet ir keletą metų gyvendamas Saudo Arabijoje, kur dešimtojo dešimtmečio pradžioje dirbau anglų kalbos profesoriumi Karaliaus Fahdo naftos ir mineralų universitete Dahrane.
Tai ne tik potencialus pagrindinių pasaulio naftos gamintojų aljansas, bet ir įvykis, galintis užbaigti daugelį karų Artimuosiuose Rytuose tarp musulmonų sunitų ir šiitų, pavyzdžiui, Sirijoje ir Jemene.
Saudo Arabijos ir Irano aljansas, kuriam tarpininkavo Kinija, gali ne tik atnešti taiką Artimuosiuose Rytuose, bet ir nutraukti Jungtinių Valstijų dominavimą pasaulyje naftos srityje bei nulemti JAV dolerio, arba „petrodolerio“, pražūtį.
Kai suprasite šio aljanso svarbą, taps visiškai suprantama, kodėl prezidentas Džo Baidenas, susidūręs su rizika, kad ateityje gali netekti naftos importo iš Saudo Arabijos, neseniai pakeitė savo paties poziciją ir rizikavo užsitraukti savo partijos panieką, sutikdamas pritarti „ConocoPhillips“ 7 mlrd. dolerių vertės naftos ir dujų gręžinio „Willow“ projektui Aliaskos nacionaliniame naftos rezervate. (Šaltinis.)
Problemos tarp JAV ir Saudo Arabijos brendo ne vienerius metus, ypač po to, kai į valdžią atėjo Saudo Arabijos populistinis lyderis Mohammedas bin Salmanas al Saudas (MBS).
Samas Parkeris (Sam Parker), pats esantis musulmonas ir savo rašiniuose akivaizdžiai naudojantis slapyvardį, svetainėje Behind The News Network neseniai parašė išsamią MBS ir jo opozicijos JAV analizę.
Tai ilgas, bet vertas perskaityti straipsnis, todėl šiandien šį straipsnį užbaigsiu keliomis Parkerio analizės ištraukomis. Skaitydami šį straipsnį turėkite omenyje, kad jis buvo parašytas prieš kelis mėnesius, dar PRIEŠ Saudo Arabijos ir Irano aljansą.
Arabų valstybės visada buvo tik JAV partnerės, o ne sąjungininkės, ir neturėjo jokio esminio lojalumo, išskyrus tai, kas gali suteikti jų valstybėms daugiau naudos, užmerkdamos akis į dešimtmečius trukusius JAV vadovaujamus karus ir naikinimą visame regione.
Dabar Kinijos iškilimas tapo nauju arabų pasaulio gerovės, galimybių ir saugumo šaltiniu, todėl jos ėmė apsidrausti.
Saudo Arabija buvo didžiausia naftos eksportuotoja, o JAV – didžiausia pasaulyje naftos importuotoja. Per pastaruosius du dešimtmečius JAV pradėjo mažinti Saudo Arabijos naftos importą.
Per pastaruosius du dešimtmečius Kinija tapo didžiausia pasaulyje naftos importuotoja, o Saudo Arabija vis dar yra didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja ir Kinijos naftos tiekėja. Taigi, šie klestintys energetiniai ir ekonominiai ryšiai ateityje gali tik stiprėti.
Žiniasklaidoje pasirodė Saudo Arabijos pareigūnų užuominų apie būtinybę parduoti savo energiją ne tik už dolerį, bet ir už kitą valiutą – juanį, rupiją ar bet kurią kitą pagrindinių prekybos partnerių valiutą.
Tačiau kol kas tai tik užuominos. MBS (kartu su Putinu) didina spaudimą Rokfelerių imperijai.
Jei MBS įgyvendins šią naują naftos pardavimo politiką ir parduos energiją už kitas valiutas, Rokfelerių imperija paleis visus savo šunis, kad nužudytų MBS ir destabilizuotų Saudo Arabiją.
Esant tokiam scenarijui galima tikėtis, kad JAV ir Izraelis iš visų jėgų stengsis sukelti dar didesnį konfliktą tarp Irano ir Saudo Arabijos. Būtent dėl šios priežasties MBS ir Iranas tampa vis artimesni.
Jei Saudo Arabija ir Iranas sudarytų taikos susitarimą, šios dvi šeimos nebeturėtų jokios galimybės įžiebti karą regione; jų „skaldyk ir valdyk“ politika nebeveiks. Tai taip pat taptų priežastimi išvyti JAV karines pajėgas iš regiono. Ir štai Izraelis pasitraukia.
Nuo pat Ukrainos karinio konflikto pradžios 2022 m. vasario mėn. iš esmės stebime, kaip Vakarų vadovaujama finansų pramonė kariauja prieš rytuose dominuojančią energetikos ekonomiką.
Pastarasis visuomet bus už pastarąjį, nes, kaip minėta pirmiau, priešingai nei pinigų, energijos negalima atspausdinti.
Naftos ir dujų kiekių, reikalingų Rusijos energijos šaltiniams pakeisti, pasaulinėje rinkoje neįmanoma rasti per vienerius metus. O jokia prekė nėra globalesnė už naftą.
Bet kokie pokyčiai naftos rinkoje visada turės įtakos pasaulio ekonomikai.
„Nafta kuria ir griauna valstybes“. Miręs buvęs Saudo Arabijos naftos ministras Zaki Jamani (Zaki Yamani) kartą apibūdino naftos sąjungas kaip stipresnes už katalikiškas santuokas. Jei taip, tai senoji JAV ir Saudo Arabijos santuoka šiuo metu yra iširusi, o Rusija pateikė skyrybų su Europa prašymą.
Galiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad naftos doleris gimė smurtu. Jo žlugimas bus dar žiauresnis ir destruktyvesnis. (Pabrėžimas mano, visą straipsnį skaitykite čia.)
