Lietuvos istorinės atminties išsaugojimas – išeivijos kultūrinės-politinės veiklos prioritetas

0

Lietuvos istorinės atminties išsaugojimas – išeivijos kultūrinės-politinės veiklos prioritetas

Mes už tavo pėdą tavo pėdoj žūsim,

Tu krauju žydėsi kraujo Nemune.

Iš tavęs išeisim. O tu verksi mūsų?

– Ne.- O palydėsi?- Ne.- Atminsi? – Ne.» (B. Brazdžionis)

2021 sausio mėnesį eidamas 85-sius metus mirė Berno uniersiteto  profesorius J.P. Locheris. Profesorius pažino pasaulio mokslininkus-baltistus, buvo ŠLB garbės narys, aktyvaus lietuviškos kultūros rėmėjas, skatinęs pamilti mūsų unikaliąją literatūrą, kurios evoliucijoje giliai įželgė Lietuvos partizanų, tremtinių, kalinių, pabėgėlių nuo okupacijos arba okupuotųjų lietuvių skausmo, sulaužytų likimų ir gyvenimų unikalumą. „Tiek politinių perversmų nepatyrė nė viena pasaulio šalis”, -teigdavo Profesorius…

Netekome brangaus senosios lietuvių raštijos: Bretkūno, Kuršaičio, Daukanto kalbos ir kultūros tyrinėtojo, kuris ir šiandieninio karo metu mums galėtų priminti, kokias praeities žaizdas mums atneša ilgametė kovų su žudikiška Rusija istorija.

Vakarų pasaulio filosofai tvirtino, kad lietuvių rašytojų kūrybą nulėmė Antrojo pasaulinio karo tragizmas: egzistencializmas, estetizmas, visos moderniojo meno pakraipos, kuriomis iki domisi skaitytojai, ir pasaulinės literatūros kritikai.

Labai daug prie šių tvirtinimų prisidėjo 20-jo amžiaus lietuvių, karo pabėgėlių elito Talentai, kurių archyvuose įrašyti ištisi puslapiai jų siekių tobulinti, auginti, saugoti nuo svetimybių įtakojimo brangiausią lietuvių turtą – kalbą ir literatūrą. Reikia pripažinti, kad griežtai teisiškai ( buv. diplomto dr. Alberto Geručio rūpesčiu ) 1952-02-17d. Šveicarijos lietuviams pavyko įkurti pagal tarptautinės konvencijos ir CH valstybinio civilinio kodekso neutralios pasaulio šalies pasiekimus/reikalavimus politiškai brandžią oficialią organizaciją ŠLB-nę lyg tvirtą alternatyvą režimo sunaikintos Lietuvos diplomatijos  veiklos tęsinį.

«Vokietijos lietuvio» leidyklos «RŪTA» redaktorė Angelė Daiva Degutytė 2022-11-07 „Vokietijos lietuvio.press“ portale straipsnyje: „ APSIMELAVO” primena, kaip svarbu apginti lietuvių karo pabėgėlių IŠEIVIJOS veiklą nuo sovietinės propagandos dėmių, kurias visame lietuviškame pasaulyje daugiau negu 10 metų skleidžia PLB kultūros komisijos pirmininkė p. Jūratė Jablonskytė -Caspersen. 

Knygos Redkolegija eilinį kartą yra nusivylusi PLB Konfliktų sprendimo Komisijos (pirmininkas advokatas p. Mindaugas Jacinevičius) sprendimu dėl ŠLB įkūrimo datos teisinio įkūrimo fakto iškraipymo ir pakiša Komisijai po nosimi 1950-08-20d. PROTOKOLĄ, kuriame aiškiai lietuviškai parašyta:

Ciuriche susirinkę lietuviai NUTARĖ ĮSTEIGTI ŠLB-nę, O  jos narių teisės ir pareigos bus nustatytos bendruomenės ĮSTATUOSE, kurie šiuo metu rengiami“… (protokolo kopija : „Alpių lietuviai” p. 169).

„Nelaikykite visus lietuvius kvailiais!“ PROTOKOLAS skelbia, kad lietuvių grupė tik NUTARĖ ĮSTEIGTI LB-nę, – jau kelintą kartą spaudoje patvirtinamas savivališkai nusikalstamai 10 metų J. Caspersen skelbiamas suklastuotas faktas, tikslu piktybiškai pratęsti  buvusią sovietinio režimo propaganda prieš IŠEIVIJĄ.

KODĖL: mūsų protėvių – karo pabėgėlių – kančiomis iškentėti vertybiniai faktai tampa NIEKINIAI!??? – klausia redaktorė.

„Lietuvis yra tas, kuris tiki laisve ir laikosi Statuto“,- teigia dr. D. Kuolys,  2022 spalio 25-ąją, Konstitucijos Jubiliejui. Tarptautinės konvencijos konstitucijos tikslai bei pareigos ir šiandien turi būti privalomi  kiekvienam emigrantui.

Tą aiškiai įrodo ir rašytojos Janinos Survilaitės du dešimtmečius lietuviškoje pasaulio spaudoje skebtų straipsnių rinkinys knygoje „Už Tikėjimą, Tautą ir Valstybę”, leidykla „RŪTA”, 2022, spalis

Apie išeivius rašytojus poetas  M. Martinaitis atsiliepdavo kaip apie lietuviškos tautinės literatūros pagrindėjus patriotiškumo, išskirtinio tautinio savitumo bei įtaigios meninės išraiškos spalvų menininkus.

1999 metais policijos laikraštyje „Sargyba“ rašytojas S. Geda rašė: „Mes būsimos aukos. Pasakysiu atvirai: per tą laiką visa tai, už ką kovojome, ko siekėme nuėjo niekais. […] Šiandien pergyvename moderniają okupaciją, apimančią žmogaus protą, mintis, visą  jo gyvenimą. Argi apie tokią Nepriklausomybę svajojo visa visuomenė.“

Sovietinio režimo propagandos į Vakarus pasitraukęs tautos elitas buvo apšauktas sovietinės Lietuvos priešais ir išdavikais, buržuaziniais elementais, užsienyje kuriančiais  nelegalias pogrindines gaujas kovai prieš Lietuvos tarybų valdžią. Štai kodėl net po 30-ties nepriklausomybės metų toks saldus troškimas Šveicarijos išeivijai sugrąžinti buvusį sovietinį statusą tebėra  apėmęs provovietiškai mąsančias PLB valdybos emigrantes. Štai kodėl dešimtmetį lietuviškoje pasaulio spaudoje įrodinėjama: „Šveicarijos išeiviai pokaryje įsikūrė, kaip nelegali buržuazinių nacionalistų gauja 1950-08-20d – NELEGALIAI.” 10 metų iš LR URM komjaunuoliškų pikžolių darželio girdime analfabetiškus atsakymus, kad išsaugotus archyvus niekas Ministerijoje nemoka perskaityti, nes nėra archyvų skaitymo tarnybos.

Kadangi diskusijos dėl savavališko ŠLB pirmininkės J. Caspersen jų begėdiško ištaisymo vyksta nuolat, turime priminti, kad išeivijos archyvai 1999 metais yra sugrąžinti į VU RS, tobulai sutvarkyti ir parašyti tobula lietuvių kalba.

«TEISĖTUMAS» – Šveicarijos karo pabėgėliams reiškė turėti tarptautinės konvencijos, Lietuvių chartos  konstitucijos ir Šveicarijos konfederacijos civilinio kodekso (ZGB) įstatymais pagrįstą organizaciją; «REIKALINGUMAS»- reiškė pradėti ir vykdyti kovą dėl Lietuvos išsivadavimo iš okupacijos, pratęsti sovietų sunaikintos Lietuvos diplomatijos siekius. Mirusioji ŠLB-nės karta 1952-02-17d. datą laikė svarbiausiu TEISINIU jų oficialios politinės/kultūrinės veiklos Vakarų Europoje dokumentu – politiniu visrakčiu  Bendruomenės veiklai vystyti užsienyje.

************************************************

Kuo LR spaudos, radijo ir televizijos rėmino fondo lėšomis(2018-2020) paremta ŠLB-nės surengta mėgėjiškų fotografijų paroda „Mes ir Jie“ stengiasi nustebinti Lietuvos gyventojus? Joje irgi neišliks nė vieno Tautai nusipelniusio išeivijos tautiečio, ir nė vieno Tautos geradario emigranto vardas. Galima įsivaizduoti, kaip tokio primityvumo parodą/dovaną Lietuvai priėmė ne vienas talentingas Vilniaus ar Kauno LR fotografijos sąjungos tarptautiniais apdovanojimais atžymėtas fotomenininkas, ką jis pamatė ir ką išgirdo iš ne tik primityvaus, bet ir politiškasi klaidingo vadovės paaiškinimo?

*************************************

Pirmais pokario dešimtmečiais lietuviškame egzilyje jau buvo pradėti tobulinti seni ir kuriami nauji teisingi lietuvių  tautinės kultūros pagrindai, kurie sėkmingai skrido į Vakarų pasaulio literatūros erdves,  sulaukdami pripažinimo.

Turime parodyti, jog nesame jokia vergų tauta, jog branginame Vakarų civilizaciją ir demokratines laisves ne vien ant popieriaus, ir kad esame pasiryžę kovoti už savo tautinius idealus…“rašė Stasys Barzdukasdrauge su Pranu Skardžiumi ir J. M. Laurinaičiu išleisdami lituanistiniam išeivijos švietimui reikalingą „Lietuvių kalbos vadovą“ (1950). Tos pačios nuostatos buvo kartojamos ir pagal J. Bačiūno ir Stasio Barzduko projektą JAV  pradėtame leisti žurnale Pasaulio lietuvis(1963).

 P.S. (Plačiau apie Lietuvos istorinės atminties išsaugojimą ir išeivijos kultūrinės veiklos prioritetus galima paskaityti 2020 homoliber išleistoje J. Survilaitės knygose „Alpių lietuviai „,2005; ir  „Paralelės”,2020.)

Janina Survilaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias