200 mln. eurų vartotojų pinigų pavogusiam “Igničiui” siūloma skelbti bankrotą
Valstybės kontrolė išaiškino, kad dukterinė AB “Ignitis” įmonė “Energijos skirstymo operatorius” (ESO) neteisėtai priskaičiavo iš elektros vartotojų daugiau nei 160 mln. eurų (pati ESO prisipažino pavogusi daugiau nei 200 mln. eurų), tačiau tiek skolų gražinti negali, nes yra ir taip prasiskolinusi.
Tokiu atveju Lietuvos įstatymai aiškiai nurodo, ką reikia daryti, ir ką “Ignis” nedvejodamas daro, jei kas nors jam lieka skolingas – kreiptis į teismą, prisiteisti skolą, ir paskui skolą perduoti antstoliams, kurie skolas išieškotų iš “Igničio” turto. Kito kelio gražinti skolas įstatymas nenumato, todėl visiškai neteisėtas yra ESO pažadas pavogtus pinigus gražinti per 15 metų ir “per tarifą”.
Tačiau įstatymas tokios galimybės nenumato, tai tėra politinis žaidimas, kad išvengti “Igničio” bankroto.
Permoką atskleidė Valstybės kontrolės tyrimas
Valstybės kontrolė atlikusi auditą bei remdamasi VERT konstatavo, kad 2018–2021 metais vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, o 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų.
Pasak Valstybės kontrolės, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui. Domėsis prokuratūra Generalinė prokuratūra vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų. Įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.
„Ta suma bus išdėstyta, tačiau netolygiai, bet liūto dalis to gražinimo atiteks paskutiniam penkerių metų laikotarpiui iki 2036-ųjų metų. Mes kritikuojame tai, kad nėra nustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų aišku, kodėl tas grąžinimas atidėtas būtent penkiolikai metų“, – LRT televizijai sakė Valstybės kontrolės Trečiojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius. Savo ruožtu, VERT pirmininkas Renatas Pocius sako, kad tokios sumos ESO nepavyktų sugrąžinti per kelerius metus.
„Todėl buvo rastas kompromisas su bendrove, kad šita suma gali būti grąžinta per ilgesnį nei vienerių ar dvejų metų laikotarpį“, – LRT televizijai sakė R. Pocius.
Išieškoti skolas iš apsivogusios bendrovės siūlo ir advokatas Stanislovas Tomas:
ESO: mažinant tarifą gyventojams bus grąžinta 200 mln. eurų
Kilus sumaiščiai po Valstybės kontrolės paskelbtos ataskaitos dėl gyventojų permokos už elektros skirstymo paslaugas 2016-2021 m. laikotarpiu, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paskelbė, kad bendrovė, pagal su reguliuotoju suderintą tvarką, grąžins visas permokėtas sumas. Kaip numato tvarka, gyventojų permoka grąžinama per sumažintą tarifo dedamąją, o šis procesas vyksta jau nuo 2022 metų.
„Pagrindinė žinia gyventojams yra ta, jog visą VERT nustatytą 160 mln. eurų skirtumą ESO grąžina vartotojams. Tai daroma, kaip ir numato valstybinis reguliavimas, per atitinkamai sumažinamą tarifą. Ir šis grąžinimo procesas vyksta jau nuo praėjusių metų. ESO taip pat ieškos galimybių, kaip grąžinimą padaryti greičiau nei dabar numatyta, atsižvelgiant į įmonės finansines galimybes ir tai, kad nekiltų grėsmės tinklo patikimumui. Taip pat reikia pažymėti, kad bendra suma, kurią grąžinsime gyventojams, preliminariai sieks apie 200 mln. eurų, įskaičiavus palūkanas“, – teigia ESO vadovas Renaldas Radvila.
Grąžinimas vyks per tarifą
R. Radvila patikslina, kad Valstybės kontrolė, iškomunikavusi vidutinę gyventojui grąžinamą sumą, sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad jiems bus tiesiogiai pervedamos ar užskaitomos tokios sumos. Tačiau grąžinimo mechanizmas yra kitoks – kaip numato įstatymai, sumos kompensuojamos mažinant ESO skirstymo tarifo dedamąją.
„ESO tarifą visuomet nustato institucijos, šiuo atveju – VERT, o ne pati bendrovė. Pagal numatytą tvarką, grąžinimas vyksta per elektros tarifo dedamąją. Taigi, gyventojams bus ne pervedamos lėšos tiesiogiai ar kaip nors kompensuojamos sąskaitos, bet numatytu periodu mažinama ESO skirstymo tarifo dedamoji bendroje elektros kainoje“, – aiškina R. Radvila.
ESO taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolė sudarė klaidingą įspūdį, kad kiekvienas vartotojas permokėjo po beveik 90 eurų. „Iš tiesų vartotojas mokėjo už faktiškai per mėnesį sunaudotą elektros energijos kiekį. Taigi vartotojo, kuris per mėnesį suvartoja, pavyzdžiui, 100 kWh elektros energijos, permoka per minėtą laikotarpį siekia 19 eurų (arba 3 eurus per vienerius metus), o tai yra penkis kartus mažiau nei pateikta Valstybės kontrolės ataskaitoje“, – aiškina R. Radvila.
Paaiškino, kaip susidarė 160 mln. Eur suma
ESO vadovas taip pat paaiškino, kaip susidarė viešumoje minima 160 mln. eurų suma.
„Matome, kad šiuo metu susidaro klaidingas įspūdis, jog ESO surinko pinigus iš gyventojų ir juos netinkamai panaudojo – tai yra netiesa. 160 mln. eurų skirtumas susidarė 2021 m. VERT atbuline data pakeitus iki tol galiojusią skirstymo paslaugos kainodaros metodiką. Svarbu suprasti, kad tie pinigai nebuvo užrakinti įmonės sąskaitose – jie buvo panaudoti užtikrinti įmonės finansų tvarumą, kas leido pasiskolinti papildomai 500 mln. eurų lėšų ir jas investuoti į elektros tinklo patikimumo didinimą, atsinaujinančios energetikos plėtrą, paslaugų kokybės užtikrinimą vartotojams“, – sako R. Radvila.
Jis teigia, kad ESO ginčijo atbuline data pakeistą metodiką, tačiau po reguliuotojo (VERT) inicijuotų viešų konsultacijų rastas kompromisas: grąžinti skirtumą išdėstant jį per laikotarpį, kuris nepakenktų operatoriaus tvariai finansinei padėčiai ir nekeltų grėsmės tinklo patikimumui, būtinoms investicijoms bei leistų išlaikyti aukštą paslaugų lygį vartotojams.
PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: RASA JUODKIENĖ, IGNITIS GRUPĖ, UAB
