Kit Knightly

Praėjusią savaitę Šiaurės Amerikos rytinę pakrantę nusiaubė ketvirtos kategorijos uraganas „Helene“, sukėlęs didžiulius potvynius ir nuniokojęs visą regioną, palikdamas žmones be namų.

Prognozuojama, kad šią savaitę uraganas Milton – penktos kategorijos uraganas – susiformavęs Mesiko įlankoje ir judantis į rytus, smogs Floridos vakarinei pakrantei.

Dvi tokios audros per mažiau nei dešimt dienų paskatino respublikonų politikų ir alternatyvios žiniasklaidos atstovų kalbas internete apie „orų keitimą“:

Asmeniškai aš matau pagrindo būti atsargiam.

Ar valdančioji klasė turi prieigą prie tokių technologijų?

Labai tikėtina. Esu labai įsitikinęs, kad jie bet kokiu atveju išleido milijardus moksliniams tyrimams, bandydami ją sukurti.

Ar jie ja naudotųsi, jei ją turėtų?

Žinoma, kad taip. Akivaizdu, kad jie neturėtų jokių moralinių prieštaravimų dėl mirties ir naikinimo, siekdami savo tikslų.

Ne, mano įspėjimas paprastas – teiginys apie „orų modifikavimą“ gali būti lengvai panaudotas kaip užnugaris, kad būtų galima pripažinti „klimato kaitos“ realybę.

Juk prielaida ta pati – kad mūsų patiriami orai yra neįprasti, keistoki, nenatūralūs – ir mes turime kažką daryti.

Kai kalbame apie „orų modifikaciją“, tyliai pripažįstame šią tiesą arba bent jau galime būti lengvai priversti taip atrodyti.

Todėl turime būti tikrai labai atsargūs, kokius argumentus patvirtiname. Negalime netikėtai priimti kiekvienos klimato baimės istorijos, nes ją galime priskirti „orų modifikavimui“. Turime atlikti tam tikrus tyrimus, gauti duomenų, kiekvieną atvejį vertinti individualiai.

Pavyzdžiui.

Teigiama, kad audros „niekada“ nesielgia taip, kaip uraganas Miltonas, susiformuojantis įlankoje ir judantis į rytus.

Bet ar tai tiesa?

Tai tikrai neįprasta, tačiau meteorologiniai duomenys rodo, kad 14 iš 146 uraganų, susiformavusių Meksikos įlankoje nuo 1851 m., judėjo į rytus.

Taigi tai retas, bet vargu ar precedento neturintis reiškinys.

Nereikia aiškinti nei klimato kaitos, nei orų modifikacijos.

Ir nepamirškite, kad didžioji dauguma orų, su kuriais susiduriama šioje planetoje, NĖRA statistiškai neįprasti, nepaisant isteriškų teiginių, kad yra priešingai.

Jei pradėsime priimti kiekvieną nepatikrintą, perdėtą ar akivaizdžiai melagingą teiginį apie „klimato kaitą“ ir paprasčiausiai pridengsime jį papildomu teiginiu apie „orų modifikaciją“, kad jis taptų mūsų nuosavu, tuomet kieno žaidimą iš tikrųjų žaidžiame?

Kaip ir „laboratorijos nuotėkio“ teorija, ji gali atrodyti kaip radikalus, priešiškas nusistatymui teiginys, bet galiausiai patvirtinti viską, kas yra svarbu nusistovėjusiame pasakojime.

Jei pradėsite nuo…

„Šis oras yra keistokas, pavojingas ir yra slaptos orų modifikavimo technologijos rezultatas, ir mes turime kažką su tuo daryti“.

Tada jiems tereikia diskredituoti mintį, kad slapta orų modifikavimo technologija egzistuoja – paneigti kai kuriuos silpnesnius teiginius jos vardu – ir mums lieka štai kas…

„Šie orai yra keistoki ir pavojingi… ir mes turime kažką daryti.“

Jei tuo abejojate – štai čia jūsų akyse vykdomas masalas ir pakeitimas…

„Alex Cole“, btw, yra Kamala bot paskyra. Taigi, šio pareiškimo niekas negali sau leisti ignoruoti.

Negali būti akivaizdžiau – „orų modifikavimo“ teiginiai bus panaudoti kaip ginklas siekiant susilpninti klimato skeptikų poziciją.

Taip, „orų modifikavimo technologija“ gali tapti klimato kaitos „ankstyvuoju gydymo protokolu“.

Kaip gydytojai, stūmę ivermektiną ir hidroksichlorokviną Kovidui gydyti, iš tikrųjų palaikė „pandemijos“ naratyvą, įtvirtindami mintį, kad atsirado nauja liga, kurią reikia gydyti, taip teiginys „jie gadina orus“ patvirtina klimato kaitos prielaidą, įteigdamas, kad mūsų orai yra keistoki, nenatūralūs ir tai yra problema, kurią reikia „išspręsti“.

Ne, tai nereiškia, kad kiekvienas teiginys apie orų modifikavimą yra kažkoks reklaminis triukas. Tačiau turime žinoti, kad šulai jau kolonizuoja šią sritį akivaizdžiais su darbotvarke susijusiais tikslais.