30 proc. Seimo rinkimų biuletenių suklastoti, konstatavo teismas
Aurimas Drižius
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse pripažino, kad 2024 m. Seimo rinkimai yra suklastoti. Tačiau nurodė, kad rinkimų rezultatus gali skųsti tik prezidentas arba Seimas, o paprasti piliečiai to daryti neva negali – neva jiems įstatymas tokios teisės nesuteikė.
„Taigi teismas ką pasakė? – sakė signataras Zigmas Vaišvila, – mums dviem nutartimis teismas pasakė, kad gali stebėtojai ir kandidatai skųsti visų rinkimų komisijų sprendimus, tačiau tik iki to, kol priimami galutiniai rezultatai dėl rinkimų. O galutinius rezultatus Seimo rinkimo, kaip ir prezidento rinkimo, rinkimų stebėtojai neturi teisę skųsti. Jie neva turi teisę skūsti tik savivaldybių tarybų narių rinkimus, jie turi teisę skūsti merų rinkimus. O kodėl neturim? Teismas mano, kad tokia teisė turi tik tai lygesni asmenys – Respublikos prezidentas ir Lietuvos Respublikos Seimas. Jie pagal rinkimo kodeksų 191 straipsnį gali, Konstitucija tokia teisę jiems suteikia kreiptis į konstitucinį teismą per tris dienas dėl išvados, ar yra pažeidimai Seimo ir prezidento rinkimuose rimti ir tuomet Seimas turėtų priimti sprendimą dėl rezultatų panaikinimo vienoje apygardoje ar visose apygardose”.
Pasak signataro Zigmo Vaišvilos, „mes nustatėme, ir teismas savo nutartyse įrašė šiurpius pažeidimus – 22 apygardose išankstinio balsavimo, balsavimo namuose ir spec. vietose buvo balsuojame neidentifikuotais, nepažymėtais ir nenustatytais biuleteniais. Negana to, rinkimų apygardos, kurių yra 70, rinkimų apylinkėms neperdavė apie 30 proc. rinkimų biuletenių. Nors įstatymas numato, kad tai turi būti padaryta likus ne mažiau kaip 12 valandų iki rinkimų pradžios. Nei šie apylinkėms neperduoti biuleteniai, nei balsavime nepanaudoti biuleteniai nebuvo inventorizuoti – jie niekur neįvesti į apskaitą. Milžiniški kiekiai biuletenių neapskaityti, jau nekalbant apie kitus pažeidimus.
Tačiau teismas šioje situacijoje mums pasakė, kad mes neturime teisės nieko daryti. Mes neturime teisė skųsti šių rinkimų rezultatų. Tačiau mes kreipėmės į teismą ir su kitu prašymu. Mes prašėme, kad teismas, jeigu jis manys, kad mes tokios teisės neturime, o mes kreipiamės dėl Rinkimų kodekso 189 straipsnio ketvirtos dalies, suteikiančios teisęs skūsti tik tai dalį rinkimų rezultatų stebėtojams ir kandidatams, bet nesuteikiančios teisės skūsti Seimo ir Prezidento rinkimus prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui, kuris sako, kad visi asmenys prieš įstatymus yra lygus ir 30 straipsniui, kad kiekvienas asmuo dėl pažeistų teisių turi teisę kreiptis į teismą.
Tačiau teismas pasakė, kad jiems yra aiškus klausimas, yra lygesni asmenys, tai Prezidentas ir Lietuvos Seimas, kurie turi tokią teisę, o mes mat neturim. Aš sakyčiau taip – teismas neišdryso kreiptis į Konstitucinį teismą, lauksime Trečios kolegijos nuomonės dėl pasaulio Lietuvių rinkimų apygardos. Tačiau, šiaip aš atkreipsiu dėmesį gerbiamų teisėjų į keletą aplinkybių. Nei Respublikos Prezidentas, nei Seimas, nei Vyriausybė, nei jokia ministerija pagal Lietuvos įstatymus neturi net juridinio asmens teisių. Ar jūs suprantat, kas yra? Yra atsakovais bylose, yra atitinkamos kancelerijos, Prezidento, Seimo, Vyriausybės, ministerijų. Tai tokioje situacijoje kalbėti apie asmenų, kurie neturi iš vis tokių juridinių asmens teisių teisės, na, tiek to, tegul kalba. Aš ne prieš, kad jie turėtų tokias teisės.
Konstitucija jiems suteikė. Tačiau aš labiausiai šokiruotas esu teismo nuomonės, kad matot, čia mes stebėtojai, na ir kandidatas Einaras Vildė, mes teigdami šituos skundus, mes norime ginti viešą interesą, o tokia teisė mums nesuteikta. Palaukit gerbėmi teisėjai. Taigi mus VRK įregistravo Einarą Vildė kandidatų rinkimuose, o mus stebėtojus įregistravo ne dėl asmeninių paskutų. Gerbėmi teisėjai, skaitykit rinkimų kodeksą, mes einam ne dėl asmeninių paskutų į rinkimų stebėjimą ir esam stebėtojai. O mes norime, mes giname viešą interesą. Nu jau labiau ginti viešą interesą, kaip VRK vienintelis institucijos įgaliotos vykdyti rinkimus, įgaliojimus stebėti rinkimus. Tai ką mes ten rūpus miltai veikiam? Čia mūsų asmeninis klausimas? Ne, mūsų. Nu vat dėl kandidato dar galima diskutuoti asmeninis, ne asmeninis klausimas. Bet stebėtojai, na čia jau jūs nusirašėt visiškai. Matyt reikės patrukdyt teismo pirmininkę dėl šiurkšių pažeidimo. Tai geriausia, nu korektyškiausia, kreipkitės į konstitucinį teismą, tagul tikrina įstatymo atitikimą konstitucijai. Tai dabar tokia situacija, aš kadangi akcentą padarėjau dėl stebėtųjų, tai gal Gediminai Tamsta pirmas pakomentuoji šitą situaciją dėl teismo nustatytų aplinkybių, kad yra lygus ir lygesnėje Lietuvoje.
Gediminas Ustinavičius, Stebėtojų gildijos vadovas : Aš šitas dvi teismo nutartys sumaitinau tokiam elektroniniam padėjėjui ir paprašiau jo atsakyti man į klausimą, ar tai šitos nutartys, ar tai yra formalūs atsirašinėjimas. Reiškia, kad teismas ieško būdų kaip nespresti bylos iš esmės, arba skundo nenagrinėti iš esmės, o tiesiog ieško būdų kaip to darbo nedaryti ir ar tai atitinka protingumo ir sažiningumo kriterijus.
Taigi gavau dvilypį atsakymą ir atsakymas yra toks, kad tai priklauso nuo vertinimo perspektyvos. Jeigu žiūrėti teisiškai ir labai formaliai, tai atsisakymas primti skundą nėra formalūs atsirašinėjimas, nes jis atitinka įstatymo raidę ir teismų praktikoje nusistovėjusios kompetencijos taisykles. Aišku, šitoje vietoje teismų praktika, ar yra jau nusistovėjusi nelabai sutikčiau, nes rinkimo kodeksas, pagal kurį mes dabar šiuos skundus teikiame, yra priimtas tik 2022 metais ir šitie prezidento, europarlamento ir dabar Seimo rinkimai buvo pirmasis bandymas patikrinti, kaip veikia šitas įstatymas, kokias šito kūrinio, kurį sukūrė Teisės ir Teisėstvarkos komitetas kokybė. O kitas požiūris yra toks, kad iš teisingumo ir sažiningumo pozicijos galėtų kilti klausimas, ar ši įstatyminė tvarka realiai užtikrina piliečių teisę apskusti VRK sprendimus dėl rinkimų rezultatų. Kaip matome, mums tokia teisė nesuteikta, teismai atsisako priimti netgi nagrinėjimui skundus ir aš manau, kad toksai teismų elgesys skatina VRK narius pasijūsti virš įstatymo arba pasijūsti įstatymais kaip vienas iš Vyriausios rinkimų komisijos norių pasakė, ponas Vaišnys ir jie žino, kad jie yra nebaudžiami, jų poelgiai nebus tikrinami teisme, jie gali elgtis kaip nori, atsakymus teikti vėlodami ir tiek, kiek jiems patinka ir jokių pasiekmių jie dėl to neturės. Na ir aš tada pasidomėjau, o kas gi šitą įstatymą sukūrė ir jo įstatymo ir jo įgyvendinimo metu dalyvavo.
Tai va, aš Jums parodysiu tuoj keletą herojų. Tai Seimo komiteto Teisėjetvarkos komiteto noriai. Irena Hasi, Agnė Širinskinė, Aušrinė Armonaitė, Gabrielius Landsbergis, Česla Paulševskis, Viljus Sabatauskas, Viljus Sameška, Algirdas STomšaitis. Taip pat aš pasidomėjau ir kaip vyko šito įstatymo prieimimas.Tai pirmą įstatymo versiją dar vetavo ir prezidentas, šiuo metu irgi prezidentas, Gitanas Nausėda. Tai reiškia, jo patarėjai taip pat šiuo įstatymu matė kažkokių taip problemų, bet kaip dabar matome iš praktikos teisinės, kurią mes savo kailių patyrėme, tai tikrųjų problemų jie nepamatė. Jie nepamatė, kad stebėtojai ir kandidatai yra beteisiai, kad jie savo teisių ginti negali, kad VRK gali elgtis kaip nori ir nebus kontroliuojama. Ir kad ir dar, ką mes dar matome, kad teismai bijo tiesiogiai taikyti Konstituciją, nors Konstitucija yra pats aukščiausias teisės aktas ir jeigu net ir Konstitucinis įstatymas netitinka Konstitucijos, tai reikėtų bent jau pasitikrinti šitą dalyką. Tai va, tai teismai atsargus, o įstatymas nekokybiškas. Koks bus sprendimas dėl 1971 apygardos pasaulyje lietuvių? Na, aš manau, kad neturėtų skirtis nuo šių dviejų sprendimų, bet gal bus kitaip.
Einaras Vildė : Prieš 12 metų pasaulio lietuvių apygardos dar nebuvo.Visi balsai nueidavo į Naujamiesčio apygardą. O Naujamiščio apygardoje paskutinių metų karaliavo pas mus toksai ponas Žygimantas Pavilionis. Tai praktiškai konservatoriai visi šiam procesui vadovaudavo labai ilgai ir nuodžiai. Šitą tradiciją perėmė ir toliau, okupuodami praktiškai visą valdymą Ūžsienio ministerijos ir taip toliau. Grįžtant prie dabartinių rinkimų, tos pačios ydos išlindo vėl taip pat ir iš šiose rinkimuose, kurios buvo ir prieš 12 metų. Labai keisti veiksmai buvo su būtent pagrindine problema, kurią aš matau, tai būtent išankstinis balsavimas ir balsavimas paštu. Tai patys neskeidriausi šiai dienai dalykai ir mūsų padarytas bendras tyrimas tai įrodo. Aš jau nekalbu apie patį paprastą net dalyką, sakykim taip – man iki šiol nežinoma ir neatsakoma į paklausimus kaip kandidatui, kokia yra būtent pasaulio lietuvių apygardos sudėtis. Kas yra apygardos? Pirmininkas, padaliniai ir taip toliau. Per kiek du mėnesius, kada aš pirmą kartą kreipiaus dėl to dalyko, formaliai tik dabar prieš porą savaičių, kada tiesiogiai į ponią Liną Petronieninę kreipiausi, tada man atsakė, kad mes jums atsakysim į klausimus.
Aš tai buvau pateikęs apie 12 klausimų, tokių konkrečinai organizacinių klausimų, kurie duotų labai aiškų poslinkį ir įrodymą vieno ar kito asmens, dalyvavusio rinkimuose, jo kompetenciją ir teisės. Tas pats buvo susijęs, panašiai klausimas susijęs, kas paskyrė būtent Jungtieni Karalystei rinkimų apygardos pirmininkę, irgi neatsakytas klausimas. Iš principo, kiek man teko susidurti, tiek užsienio stebėjimo pavyzdžiuose, tiek ankstinėse net variantuose, kai dar buvo kiti organizatoriai, mohikanai, kurie organizavo rinkimus ir 2012 m, stebėtojams netrūkdė stebėti iš principo. To metu gal nebuvo tokios įrangos, tokių nebuvo telefonų išmanių, kurie leisdavo fotografuoti, filmuoti, bet bent procesus užfiksuoti visą laiką buvo leidžiama. Čia dienai kažkodėl tai nuspręsta iš viso neleisti net fiksuoti galimą nusikaltimą, nors šiaip iš tikrųjų tai paėmnos, dažniausiai būna vienintelis dokumentas oficialus įrodantis faktiškai, kad buvo padarytas vienas ar kitas nusižengimas arba neteisėtas aktas. Tai dar ir rodo, kad mūsų demokratija šioje vietoje turi visišką fijasko ir mokyti kitus, kitas šalis demokratijos ir kaip organizuoti rinkimus Lietuva šiai dienai neturi jokios moralinis teisės.
Kai bančiau apibūdinti, kaip galima būtų pavaizduoti vaizdžiai, kaip atrodo šiuolaikiniai rinkimai Lietuvoje, tai vat ir pasiūliau ir ačiū labai, kad gerbiamą zinuoju, kad įdėjo tą vaizdelį į bendrą mūsų šios konferencijos pristatymą. Tai tėmydė su atviromis akimis ir su trimis lėkštemis. Tai reiškia tričioji šalis, tai dažniausiai būna stipresnė šalis, kokią nors iš užsienio. Aš šiuo metu pilnai tikiu, kad įtakojama šalis, tai galime įvartinti Ameriką, kuri įtakoja, į kurią pusę turėtų eiti rinkimai.
Zigmas Vaišvila : Ten irgi Moldovoje nevyko joks stojimas, o tik pabalsavimas dėl keistų dalykų, santykių tarp Moldovos ir Europos Sąjungos įstatymu, deklaracija dar kažkokia. Bet esmė yra tokia, ten net nesurinko 50 procentų, o konstitucinis teismas paskelbė, kad viskas OK. Tiesa, iš šešių konstitucinio teismo teisėjų du nebalsavo balsavime ir pasakė savo tvirtą nuomonę ir argumentaciją, kad reikia Konstituciją norint keist, reikia ir dviejų trečdėlių nuo rinkėjų. Tai tą progą priminėjau ir kaip vyko apsiaudo stojimas Lietuvos į Europos Sąjungą. Tai išdirysiu, o kol kas šitą straipsnį paskelbiu, tik ekspertai jau info.lt ir laisvas.info. Ačiū jiems. Tačiau, grįžtant prie šitų reikalų, tai, ką pasakė Einaras Vildė, yra labai svarbu.
Todėl, kad VRK, jausdamasi nebaudžiama, kaip Gedimino, konsultaciją su taip vadinamo dirbtinio intelektu, išvada pateikė. Ir jie, suprantat, neatsakinėja į mūsų klausimus, ir Einaru, ir stebėtojam. Tačiau, kai kreipiamės į Lietuvos vyriausią administracinį teismą, jų kompetencijos klausimų, vat štai dėl biuletenių rinkimų neveikia – VRK irgi nepriima. Sako, čia nesusijęs su biuleteniais. Vat tai yra teisėjų baimės pavyzdys. Nes nu kaip gali keturios moteriškės atsiprašau Moldovos konstituciniam teisme, kai reikia daugumos ir net kvalifikuotos daugumos, sakyti, kad viskas, konstitucija pakeista, kai nesurinko net paprastos daugumos. Įsivaizduojat, iki kokio lygio iškreipta tapo taip vadinama vakarų demokratija. Tai šitoje vietoje aš pasakysiu paprastą dalyką. Nepriima teismai iki galutinių rezultatų nagrinėjimo, eikite į regionų teismą. Ir nepriima teismai mūsų dėl galutinių rezultatų skundo. Bijodami kreiptis į Konstitucinį teismą. Jau dvi kolegijos Lietuvos vyriausio administracinio teismo.
Trečios kolegijos pranešėjų yra paskirtas ilgametis ir aukščiausio teismo, Lietuvos aukščiausio teismo buvęs pirmininkas ir Lietuvos vyriausio administracinio teismo pirmininkas Gintaras Križevičius, kuris per referendumą, irgi žmogus, iš vienos pusės, kai šitas teismas pritaikė tiesiogį Konstituciją ir leido mums organizuoti referendumo iniciatyvą, jis buvo sudvėjojęs, bet po to ryštingai apginė mūsų teisę ir netgi jo dėka, dar papildomus tris mėnesius gavom šito teisėjo dėką, parašam rinkti. Tik mes, mėgai žmonės, neįvertinam deramai mums suteiktos galimybės ir patingėjom surinkti šimtus tūkstančių parašų. Tokia situacija.
Tai dabar aš noru pasakyti tiem, kurie mano, kad nieko su teismais nepasieksim. Štai aš jums rodau regiono administracinio teismo nutartį, kurią prieėmė Kauno rūmų teisėjas Rimantas Gidraitis. Aš kreipiausi kaip prezidento rinkimų stebėtojas ir kaip signataras, kreipiausi į VRK, kad pateiktų prezidento rinkimo pirmo turo dokumentus, priemino perdavimo aktus, balsų skaičiajimo protokolus.
Ir VRK sakė, ne, negausi. Tačiau kreipiausi į teismą ir štai teisėjas Rimantas Gidraitis pritaikė užtikrinimo priemonės, byla dar neišnagrinėta, pagal kurias sustabdytas VRK sprendimas naikinti respublikos prezidento rinkimu pirmo turo rinkimu, biuletinio perdavimo aktus ir basų skaičiajimo protokolus. Na gal dar kitą reikia atidžiai pasižiūrėti.
Taip, kad tas ginčas bus nakinėjimas, VRK savo savaldžiavimą teismas pristabdė, tačiau klausimas yra, ką daryti toliau. Ir Gediminas iš dalies su taip vadinamo dirbtinio intelekto pagalba jau mus nušvietė, kad VRK tokiais teismų sprendimais, nutartimis yra skatinama savo valdžiauti, piknaudžiauti tarnybinėms pareigiamis, neveikti, klastot dokumentus, mes matėme aibės suklastotų priemymo perdavimo aktų ir tokioje situacijoje, ką reikia daryti? Reikia kreiktis į Teisėsaugą. Mūsų patirtis, stebėtųjų, kreipiantis į generalinę prokuratūrą dėl prezidento rinkimų, Europos parlamento rinkimų, kokias tokia liūdna.
Klausimas nuleidžiamas Vilniaus miesto trečiam policijos komisariatui, kuris Halės turgos teritoriją prižiūri ir ten niekas neišdrysta, nė vienu net suklastoto dokumento dėl jo pasisakyti. Ir apilinkės prokuratūra, ar net generalinė, sako, čia viskas OK. Kai net prisipažįsta rinkimų komisijų nariai, kad jie klastoja atbulinėmis datomis raštu prisipažįstant dokumentus.
Tai ką daryti? Šiandien mes paruošėme ir jau teikiame, jau ko gero pateiktas, yra mūsų pareiškimas, mes tiesiai kreipiamės ne į prokuratūrą, o į FNT, kuri yra kompetitinga institucija dėl griežtos atskaitomybės dokumentams taikomu rinkimu kodekso reikalavimo nesilaikymo. VRK leidžia atbuline data įvedinėti dokumentus, kas yra neteisėta.
