Socialdemokratai imasi „Teltonikos“ gamyklos, kviesis pareigūnus: „Žala valstybei jau padaryta“

Įmonių grupės „Teltonika“ vadovui prabilus apie galimybę, kad konservatoriai ėmėsi žlugdyti lustų gamyklos projektą keršydami už Arvydo Paukščio paramą prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijai, socialdemokratai inicijuoja tyrimą ir konsultacijas dėl projekto ateities.

Pirmadienį didžiausia Seimo frakcija inicijavo užklausas atsakingoms institucijoms ir kviesis pareigūnus į Seimą, siekdami atkurti įvykių seką ir išklausyti nepriklausomus liudijimus.

„Žala valstybei jau padaryta.

Didelė žala. Investuotojai apgauti. Investiciniam mūsų šalies klimatui jau bjauriai pakenkta, net jei dar yra vilčių projektą išgelbėti“, – komentuoja Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas.

„Dabar svarbu išsiaiškinti įvykių chronologiją, nustatyti, kurios institucinės grandys tapo kliūtimi valstybės strateginiams interesams – ir nedelsiant ieškoti sprendimų, kad šis unikalus, strateginis projektas nebūtų galutinai palaidotas.

Jeigu paaiškėtų, kad institucinės kliūtys buvo dirbtinai kuriamos „iš aukščiau“, tai būtų dar vienas, eilinis įrodymas, kad konservatoriai linkę valstybės interesus aukoti savo politinėms ambicijoms ir intrigoms“, – svarsto R. Motuzas.

Neleis sužlugdyti

Pasak LSDP frakcijos nario Lauryno Šedvydžio, tai, jog „Teltonika“ buvo priversta skambinti pavojaus varpais, siunčia labai blogą signalą ne tik užsienio investuotojams, bet ir žlugdo pasitikėjimą valdžia tarp šalies verslo subjektų.

„Verslo bendruomenė nevynioja žodžių į vatą: tai didelis sukrėtimas.

Negalima nesutikti, kad „Teltonikos“ projektas yra vienas iš tų, kurie atvėrė Lietuvai naujų galimybių naudotis Europos Sąjungos RRF fondo lėšomis. Dabar iškilo grėsmė netekti 3,5 mlrd. eurų investicijų, 6000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Ką jau kalbėti apie puslaidininkių pramonės perspektyvas mūsų šalyje. Jeigu visa tai aukojama dėl politinio keršto, to nepavadinsi kitaip nei kenkimu valstybei – ir nusikaltimu“, – komentuoja L. Šedvydis.

Jis atkreipia dėmesį į A. Paukščio įvardytą datą, kai atsakingos valstybės institucijos tapo visiškai nebesukalbamos.

„Taip atsitiko po gegužę vykusių Lietuvos prezidento rinkimų.

Ar tai gali būti tik sutapimas? Panašu, kad kai ką ne juokais įsiutino A. Paukščio auka prezidento rinkimų kampanijai. Kad ir kaip ten būtų, dabar svarbu imtis operatyvių veiksmų projektui gelbėti. Ant kortos pastatytas ne tik atskiro projekto likimas, bet ir Lietuvos reputacija. Mūsų akyse žlugdomas Lietuvos istorinis šansas. Ateinanti Vyriausybė to neleis – nenuostabu, kad mūsų oponentai jau dabar kaišioja pagalius mums į ratus“, – pažymi L. Šedvydis.

Socialdemokratai pirmiausia domėsis elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir valstybinės reikšmės kelių valdytojos bendrovės „Via Lietuva“ darbu.

Arvydas Paukštys, Teltonika savininkas, savo Linkedine paskelbė tokį tekstą. Manau, verta pasidalinimo be didelių komentarų – perkopijuoju čia:

„Istorija kaip Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd Eur verslo investicijas.

· Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028m.

· Nebus sukurta 6000 darbo vietų su vidutiniais 10,000Eur /mėn atlyginimais

· Kasmet nebus sukurti keli milijardai Eur Lietuvos BVP

· Nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje

· Teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taiwano lustų gamykloms

· Valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln Eur mokesčių

Kodėl? Tik 3 priežastys:

1. Neįveikiama kliūtis – Lietuvoje nėra 63MW elektros.

Kuomet prieš du metus pasirašiau 3 stambaus investicijų projekto sutartis su EIMIN, man žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Energetikos ministras žadėjo, kad elektros tikrai bus. Kai kreipiausi į LITGRID – atsakė, kad turi svarbesnių projektų nei šis ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110kV 7km ilgio kabelius „Fast track“ principu. Tada rankų dar nenuleidome. Pasamdėme projektuotojus, per metus paruošėm projektą ir rugpjūtį turėjome gauti statybos leidimą. Derinimai užtruko, kol galiausiai valstybinių kelių tarnyba „VIA Lietuva“ užblokavo projektą pareikšdama, kad jie nuolat konfliktuoja su LITGRID, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje, bei pasiūlė projektuoti iš naujo per privačių savininkų sklypus. ???

Tada prašiau ESO įrengti elektrinę gaminti elektrą iš gamtinių dujų vietoje. Bet nuo 2026m. atsiranda aplinkosauginiai reikalavimai kurie blokuoja ir tokią galimybę. Turėti elektrą iki 2027m. nebeliko vilties.

2. EIMIN pagal stambių investicijų sutartį suteikė teisę išsinuomoti kelis valstybinės žemės sklypus 4 puslaidininkių lustų gamykloms ir projektavimo centrui statyti. Projektus privalome įgyvendinti per 5 metus. Tačiau žemės paskirties keitimas į pramonės paskirtį jau trunka 2 metus ir truks gal dar metus Vilniaus miesto savivaldybėje. Mes negalime net pradėti pastatų projektavimo, nes neaišku nei koks aukštingumas nei užstatymo techninės sąlygos. Prašėme EIMIN pratęsti sutartį, nes nerealu per likusius du metus pastatyti tokias gamyklas. Gavome atsakymą – NE.

3. Per 2 metus jau investavome virš 300mln, be jokios valstybės paramos, skirtingai nei gauna ateinantys užsienio investuotojai. Šiuo metu statome 4 naujas gamyklas, kurios vasarą bus baigtos, tačiau turime tik 7,2MW iš reikalingų 22MW. Kažkurias gamyklas reiks laikyti užkaltais langais, nekurti ten darbo vietų, gražinti kreditus, nors veikla jose nevyks.

Aš nepabūgau karo grėsmės, atsisakiau investuoti kitose šalyse. Dabar supratau, kaip brangiai suklydau.

Niekada nerėmiau jokios politinės partijos, gal būt todėl mūsų investicijoms Lietuvoje uždegtas „raudonas“ šviesoforas.

Atsiprašau visų 3000 Teltonikos darbuotojų, kad sužlugo svajonė pastatyti gražiausią Europoje aukštųjų technologijų parką. Gal pavyks kitur.”

„Via Lietuva“ pateikė sprendimus dėl „Teltonika“ parko statybų projekto

Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“ šiandien LR Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai pateikė teisės aktų keitimų pasiūlymus, susijusius su Valstybei svarbių projektų įgyvendinimu.   Iškart, kai bendrovės veiksmus riboję teisės aktai bus pakeisti „Via Lietuva“ patvirtins „Teltonika“ parko statybų projekto techninius sprendinius, nepažeidžiant įstatymų, ir bus atlikusi visas reikalingas šio projekto derinimo procedūras.

Susisiekimo ministerija teisės aktų pakeitimo projektą ketina patvirtinti skubos tvarka. Toliau TECH parko statybų projekto derinimą ir vystymą tęs kitos institucijos.

Informacija apie stringantį projektą dėl „Litgrid“ aukštos įtampos elektros kabelių tiesimo blokavimo ir „Via Lietuva“ nesuderinto kabelių klojimo kelio juostoje pasirodė penktadienį. „Via Lietuva“ per savaitgalį išanalizavo ir pateikė teisės aktų pakeitimo siūlymus, kurie sudarys sąlygas bendrovei patvirtinti Valstybei svarbių projektų sprendinius ir jų vystytojams bei partneriams sklandžiai vykdyti tokių projektų įgyvendinimą. „Teltonika“ projektuotojams pasiūlyta ir alternatyva – tęsti projekto derinimą, tačiau tinklus projektuoti kelio apsaugos zonoje (už kelio juostos ribų, pagal standartines projektavimo technines sąlygas).

„Strateginės reikšmės projektai yra derinami, atsižvelgus į Valstybės interesą, aukščiausių šalies valdžios institucijų atstovams bendradarbiaujant ir ieškant individualių sprendimų. „Teltonika“ projekto atveju ėmėmės lyderystės, kurios iš mūsų buvo tikimasi ir radome sprendimą. Tam, kad Valstybei svarbūs projektai būtų įgyvendinti, pasiūlėme pakeisti inžinerinių tinklų klojimą kelio juostoje ribojusį reglamentą. Taip galėsime patvirtinti šio ir kitų valstybei reikšmingų projektų sprendinius, nenusižengdami teisės aktams ir eliminuodami kliūtis projektų suderinimui“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas.

Jis pabrėžė, kad nors bendrovė „Via Lietuva“ kasmet sulaukia kelių šimtų verslo įmonių prašymų suderinti inžinerinių tinklų klojimą kelio juostoje, kol kas išimtys, pakeičiant šiuo metu galiojantį reglamentą bus taikomos projektams, pripažintiems svarbiais Valstybei.

„Esame pasirengę atverti kelių infrastruktūrą visiems inžinerinių tinklų projektams. Tokia galimybę šiuo metu vertiname, ieškodami papildomo finansavimo keliams. Tačiau prieš tai reikia numatyti, kokios bus kelių infrastruktūros naudotojų atsakomybės, kontrolės mechanizmai, kas prisiims tinklų iškėlimo  kaštus, ateityje rekonstruojant ar tiesiant naujus valstybinės reikšmės kelius“, – sako M. Švaikauskas.

Bendrovė primena, kad prašymo tvirtinti projektinius sprendinius dėl kabelių klojimo kelio juostoje, „Via Lietuva“ bendruoju elektroniniu paštu sulaukė tik šių metų rugsėjį iš įmonės „Holo projects“.

„Holo projects“ projektas derinti „Via Lietuvai“ buvo atsiųstas bendruoju el. paštu, be jokių indikacijų, jog tai Valstybei svarbus projektas. Iš  gauto kreipinio identifikuoti, kad projektas susijęs su „Teltonika“ TECH parko, statybomis, bendrovės specialistai neturėjo galimybių. Į projektinių sprendinių derinimo procesą bendrovės inžinierė buvo įtraukta tik prieš du mėnesius, nors pats projektas vystomas jau ilgiau nei 1,5 metų.

Derindami projektus „Via Lietuva“ specialistai visuomet vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Jei projektui yra suteikiamas Valstybei reikšmingo projekto statusas jo derinamas vyksta vadovaujantis LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos „Žaliojo koridoriaus“ stambiems investiciniams projektams derinimo procedūromis. Bendrovė nebuvo informuota, jog šiam projektui šis statusas yra suteiktas. 

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva