Naujasis normalus Vokietijos bliuzas

Naujasis normalus Vokietijos bliuzas

Pirmoji Naujosios normalios Vokietijos taisyklė yra “Nelyginkite Naujosios normalios Vokietijos su nacistine Vokietija!”

Tai padariau ant savo bestseleriu tapusios knygos “Naujojo normalaus reicho iškilimas” viršelio, todėl Berlyno valstybinė prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo “propagandos, kurios turinys skirtas buvusios nacionalsocialistinės organizacijos tikslams įgyvendinti, skleidimo”, už ką gresia iki trejų metų kalėjimo.

Tiesą sakant, pirmoji naujosios normalios Vokietijos taisyklė yra “Užsičiaupk, spragsėk kulnais ir vykdyk įsakymus!” Manau, kad antroji taisyklė tikriausiai yra ta, pagal kurią Naujosios normalios Vokietijos negalima lyginti su nacistine Vokietija.

Tai visiškai pagrįsta. Juk nacistinė Vokietija nebuvo tik viena iš totalitarinės socialinės sistemos rūšių tarp kitų, kaip maoistinė Kinija, fašistinė Italija, Stalino valdoma SSRS, raudonieji khmerai Kambodžoje ir kitos totalitarinės socialinės sistemos, su kuriomis leidžiama lyginti Naująją normaliąją Vokietiją. O net jei ji ir buvo (t. y. vienas iš totalitarizmo pavyzdžių tarp kitų, o ne nepalyginamai išskirtinis ir visiškai beprecedentis istorinis įvykis, koks ji buvo), tokio dalyko kaip totalitarizmas nebėra, todėl negalima lyginti jokios dabartinės sistemos, judėjimo ar plačiai paplitusio sociopolitinio reiškinio nei su ja (t. y. nacistine Vokietija), nei su bet kuria iš tų kitų totalitarinių sistemų, ypač su Naujosios normalios Vokietijos.

Jei tai padarysite… štai kas atsitinka.

Norite pamatyti mano “propagandos, kurios turinys skirtas buvusios nacionalsocialistinės organizacijos tikslams įgyvendinti”, nuotrauką, ar ne? Žinoma, kad norite. Gerai, štai čia.

Žinoma, mano knyga yra ta, kuri yra dešinėje. Kita knyga yra tarptautinis bestseleris, Williamo Shirerio “Trečiojo reicho iškilimas ir žlugimas” (The Rise and Fall of The Third Reich), kurios nuo 1960 m., kai ji buvo išleista, buvo parduota, nežinau, koks milijonas egzempliorių ir kurią galite nusipirkti bet kuriame Vokietijos knygyne, ir kuri visiškai nėra “propaganda, kurios turinys skirtas buvusios nacionalsocialistinės organizacijos tikslams”.

O štai kadras iš grupės “Rammstein” muzikinio vaizdo klipo “Deutschland”, kuriame “Rammstein” vaikinai persirengę naciais ir koncentracijos stovyklų kaliniais ir kuris taip pat nėra “propaganda, kurios turinys skirtas buvusios nacionalsocialistinės organizacijos tikslams įgyvendinti”.

O štai čia yra Džesikos Berlin (Jessica Berlin), politikos analitikės, saugumo ir tarptautinės plėtros ekspertės, buvusios Jungtinių Amerikos Valstijų Vokietijos Maršalo fondo bendradarbės, taip pat vadinamosios “CoStruct”, kurioje ji konsultuoja vyriausybes, fondus, investicinius fondus, nevyriausybines organizacijas ir dideles bei mažas įmones strategijos ir programų kūrimo klausimais, kad būtų galima spręsti pasaulines problemas taikant tvarius ir pritaikomus sprendimus, įkūrėjos ir vykdomosios direktorės, kuri taip pat yra “Deutsche Welle News”, “Washington Post”, “BBC World Service”, “Tagesspiegel”, ZDF ir kt. komentatorė, tviterio įrašas, kuris taip pat visiškai nėra (t. y. Jessicos Tweet’as nėra) “propaganda, kurios turinys skirtas buvusios nacionalsocialistinės organizacijos tikslams įgyvendinti”.

Gerai, taip, Jessica tviteryje paskelbė tą pačią nuotrauką, kurioje būrys mažų nacių mergaičių mojuoja mažomis nacių vėliavėlėmis su svastikomis, kurią aš tviteryje paskelbiau 2021 m. (manau), ir parašiau “jie grįžo”, turėdamas omenyje nacius, tačiau Jessica turėjo omenyje Frankfurto žmones, kurie remia Rusiją, o ne … na, žinote, visiškai ne nacių Azovo būrį, arba “diviziją”, ar kaip jie dabar save vadina, ir kitus nacių regalijas dėvinčius didvyrius, kuriuos remia ir ginkluoja Naujosios normalios Vokietijos atstovai, o aš turėjau omenyje padorius, geranoriškus, “deja, suklydusius”, tvarkos visame pasaulyje besilaikančius žmones, kurie persekiojo “neskiepytuosius” ir norėjo mus uždaryti į “karantino stovyklas” bei priverstinai eksperimentiškai “skiepyti”.

Bet, jei rimtai, šis tyrimas yra pokštas… ir tai ne pokštas. Berlyno valdžia turi teisę mane įkalinti iki trejų metų arba nubausti tūkstančiais eurodolerių bauda už tai, kad tviteryje paskelbiau savo knygos viršelio meno kūrinį.

Akivaizdu, kad savo gimtadienio dieną, 2022 m. rugpjūčio 24 d. 17:51 val. 51 min. vidurio Europos laiku, ir po to 2022 m. rugpjūčio 27 d. 20:47 val. vidurio Europos laiku tviteryje paskelbiau knygos viršelio (ar bent jau knygos viršelio paveikslėlio) atvaizdą, kaip teigiama Berlyno Staatsanwaltschaft pranešime Ermittlungsverfahren. (Taip, aš tiesiog pavartojau vokiškus terminus dėl komiško efekto, kad jie galėtų tai pridėti prie mano kaltinimų). Jei suprantate vokiškai arba tiesiog norite pamatyti, kaip atrodo Staatsanwaltschaft Berlin pranešimas Ermittlungsverfahren, jo nuotrauką rasite mano naujausiame Substack įraše.

Negaliu išsamiai aprašyti visų savo bylos detalių ir tikrai nesiruošiu jos įrodinėti šioje skiltyje – mano advokato darbas pakankamai sudėtingas; įsivaizduokite, kad klientas būčiau aš, – tačiau galiu jus supažindinti su gyvenimu Naujojoje Vokietijoje ir pasidalyti kai kuriais asmeniniais emociniais jausmais, susijusiais su šalimi, kurią jau beveik dvidešimt metų vadinu namais.

Mano asmeniniai jausmai yra tokie: tai yra baisu. Anksčiau nebuvo taip, kad būtų buvę blogai. Anksčiau buvo gražu. Kai 2004 m. atvykau čia, į Berlyną, miestas vis dar buvo “skurdus, bet seksualus”. Jis man priminė mano gyvenimą San Franciske aštuntojo dešimtmečio pradžioje, prieš “dotcom” bumą, tik pastatų fasaduose nebuvo kulkų skylių nuo rusiškų kulkosvaidžių, Stolpersteine ir… na, visi kalbėjo vokiškai. Tada vis dar buvau “vargšas, bet seksualus” ir išgyvenau užsitęsusią vidutinio amžiaus krizę (t. y. bėgiodavau su perpus jaunesniais Berlyno klubo vaikinais, kvailiodavau su grybais Frydrichshaino parke ir užsiimdavau kita degeneracine veikla), todėl atrodė, kad tai puiki vieta įsikurti Europoje.

Taip ir buvo… iki 2020 m. pavasario.

Atsižvelgiant į Berlyno istoriją ir jo gyventojų charakterį, atrodė, kad Berlynas yra paskutinė vieta Žemėje, kurioje vėl gali įsivyrauti totalitarizmas… ir tada tai įvyko. Akimirksniu. Tarsi kažkas būtų įjungęs didelį “fašizmo įjungimo” jungiklį.

Konstitucinės teisės staiga buvo panaikintos. Protestai prieš naująją normą buvo uždrausti. Vokietijos žiniasklaida ėmė pumpuoti propagandą kaip Gėbelisano klavišinis instrumentas. Buvo privaloma viešai demonstruoti konformizmą. “Neskiepytiems” buvo uždrausta lankytis visuomenėje. Neapykantos kupinos girtos Naujosios normos vokiečių minios pradėjo medžioti traukiniuose žmones be kaukių. Į pabaigą vyriausybė kūrė planus priverstinai “paskiepyti” visus gyventojus.

Nesiruošiu čia dar kartą pasakoti visos istorijos. Ją papasakojau knygoje. Papasakojau ją taip, kaip ji įvyko. Papasakojau ją šiose “Sutikimo fabriko” skiltyse…

Reichstago pastato šturmas 2020 m. rugpjūčio 29 d. (2020 m. rugsėjo mėn.)
Vokiečiai sugrįžo! (2020 m. lapkritis)
“Neskiepytų” klausimas (2021 m. kovas)
Nesutikimo kriminalizavimas (2021 m. gegužė)
Linkėjimai iš naujosios normalios Vokietijos (2021 m. gegužė)
Kelias į totalitarizmą (2021 m. liepa)
Naujųjų normalių fašistų metai (2021 m. gruodis)
Naujojo normalaus reicho iškilimas (2022 m. gegužė)
Naujosios normaliosios Vokietijos Federacinė Respublika (2022 m. birželis)
Naujojo normalaus reicho normalizavimas (2022 m. liepa)
“Neskiepytų asmenų” klausimo peržiūra (2022 m. rugpjūtis)
Naujosios normaliosios Vokietijos Geisterfahrer Geist (2022 m. rugpjūtis)
Naujojo normaliojo reicho iškilimas, sutikimo fabriko esė, III tomas, (2020-2021 m.) uždrausta Vokietijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose (2022 m. rugpjūtis)
… ir daugelyje kitų su Naujosios normaliosios Vokietijos tema nesusijusių rubrikų.

Kaip žino visi, kurie skaitė tas skiltis ar knygą, “Naujasis normalusis reichas” nėra susijęs vien tik su Vokietija. Taip pat daug rašiau apie Naujosios normos JAV, Naujosios normos Jungtinę Karalystę, Naujosios normos Kanadą, Naujosios normos Australiją ir įvairias kitas Naujosios normos šalis, iš kurių, kiek žinau, nė viena šiuo metu nebando manęs įkalinti už mano rašinius.

Tačiau Vokietija jautriai reaguoja į savo nacių istoriją, o kas gi nebūtų jautrus? Aš tikrai būčiau. Jei būčiau Vokietijos vyriausybės, policijos, žiniasklaidos ar kultūros pramonės atstovas, tikriausiai nelabai maloniai priimčiau, kad amerikiečių rašytojas visiems primintų apie tai, kaip mano tauta bandė užkariauti Europą ir sistemingai žudė milijonus žydų ir įvairių kitų žmonių, nes manė esanti “pagrindinė rasė”.

Žinoma, “Naujoji norma” neturi nieko bendra nei su žydais, nei su Holokaustu, nei su nacizmu. Kaip rašiau ir teigiau savo skiltyse ir interviu, Naujoji norma yra nauja totalitarizmo forma… totalitarizmas, kurio vienas iš pavyzdžių yra nacizmas.

Taip jau atsitiko, kad tai tikrai geras pavyzdys… ir tai yra pavyzdys, kurį man leidžiama cituoti rašant ir kalbant apie totalitarizmą, kitaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija nieko nereiškia.

Vokietijos valdžios institucijos tai supranta. Jie nėra visiški idiotai. Jie mokėsi universitetuose. Kai kurie iš jų studijavo politikos mokslus, logiką ir net XX a. istoriją. Jie žino skirtumą tarp pronacistinės propagandos ir antitotalitarinio meno kūrinio. Jie žino, kokie absurdiški yra man pateikti kaltinimai, bet jie turi būti vykdomi, nes… na, įsakymai yra įsakymai!

Ir tai ne tik Vokietijos valdžios institucijos. Kaip bandžiau paaiškinti savo esė, knygoje ir neseniai Londone vykusioje “Tikrosios kairės” konferencijoje, Naujoji norma yra pasaulinis reiškinys. GloboCap, Inc. (t. y. pasaulinis kapitalizmas, pasaulinis korporatyvizmas ar kaip nors kitaip pavadinti viršnacionalinį pasaulinių korporacijų, vyriausybių, bankų, karinių rangovų, žiniasklaidos ir pramogų konglomeratų, farmacijos goljatų, valdingų oligarchų, nevyriausybinių valdymo subjektų ir t. t. tinklą, kuris šiuo metu valdo pasaulį) baigė žaisti “griebk už rankos”. Graibstymo laikas baigėsi. Jie pradeda totalitarizmą. Tai ne jūsų senelio totalitarizmas. Tai nauja, globalinio kapitalizmo totalitarizmo forma. Tačiau, kaip ir visų kitų totalitarizmo formų, jo galutinis tikslas – ideologinis vienodumas ir visų visuomenės gyvenimo aspektų kontrolė per procesą, kurį naciai vadino “Gleichschaltung”.

Šis procesas šiuo metu yra įsibėgėjęs. Naujosios normos valdžia ir įvairūs jos bendrininkai diegia įvairias visuomenės kontrolės sistemas, žodžio cenzūrą ir “matomumo filtravimą”, skaitmenines valiutas, judėjimo apribojimus, radikalių ideologinių dogmų diegimą ir pan. Jie agresyviai kovoja su kitaminčiais.

Vienas iš labiausiai atstumiančių jų pastangų persekioti politinius disidentus, cenzūruoti mūsų kalbą ir kitaip visoje planetoje įgyvendinti “naująjį normalųjį Gleichschaltungą” aspektų yra ciniškas būdas, kuriuo jie naudojasi Holokaustu ir melagingais kaltinimais antisemitizmu kaip pretekstu. Jei norite pasityčioti iš Holokausto atminimo ir jo aukų orumo bei “siekti buvusios nacionalsocialistinės organizacijos tikslų”… na, neįsivaizduoju geresnio būdo tai padaryti.

Informuosiu jus apie tyrimą ir stengsiuosi iš visų jėgų, kad netapčiau “vėlyvuoju Lenny Bruce’u” ir nepradėčiau pažodžiui skelbti teismo posėdžių stenogramų. Tuo tarpu kai kurie iš mūsų renkasi Londone aptarti, ką daryti su tuo, ką Michaelas Shellenbergeris pavadino cenzūros pramoniniu kompleksu. Taigi vėl grįžtu į Didįjį dūmą, jei tik vokiečiai leis man išvykti iš šalies.

C. J. Hopkinsas yra apdovanojimų pelnęs amerikiečių dramaturgas, rašytojas ir politinis satyrikas, gyvenantis Berlyne. Jo pjeses išleido Bloomsbury Publishing ir Broadway Play Publishing, Inc. Jo distopinį romaną “Zone 23” išleido leidykla “Snoggsworthy, Swaine & Cormorant”. Jo “Consent Factory Essays” I ir II tomus išleido leidykla “Consent Factory Publishing”, visiškai priklausanti “Amalgamated Content, Inc.”. Su juo galima susisiekti adresu cjhopkins.com arba consentfactory.org.