Lietuvos „elitas” paliekančio iliuzijų pasaulio sargyboje

0

Lietuvos „elitas” paliekančio iliuzijų pasaulio sargyboje

Kreivų veidrodžių karalystės griūtis – vaizdas iš Lietuvos

Mūsų neramiu laiku labai sunku netapti propagandos auka, netapti įrankiu godžių ir korumpuotų politikų rankose, kurie dėl įvairių aplinkybių patys yra galingesnių ir įtakingesnių jėgų instrumentas.

Paskutiniais dešimtmečiais Lietuvos politinis elitas savo piliečių sąmonėje formuoja klaidingą įvaizdį, kad nėra jokios alternatyvos Jungtinių Valstijų kontroliuojamai pasaulinei globaliai pasaulio tvarkai. Aklas tikėjimas Vašingtono visagalybe ir nebaudžiamumu šiandien yra pagrindinė grėsmė Lietuvos valstybingumo egzistencijai. Ši grėsmė konkrečiai liečia ne tik Lietuvą. Vienas iš nedaugelio adekvačių Europos politikų atkreipė į tai dėmesį. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad  artėja laikas, „kai silpnos tautos žus, o stiprios išgyvens”, – jo žodžius citavo leidinys „Index”.

Mūsų pasaulis yra didėjančio chaoso ir nenuspėjamumo būsenoje. Šis procesas yra susijęs ne tik su dar eiliniu ekonominių, politinių ar socialinių modelių kaita. Jeigu artimiausios ateities geopolitinis išdėstymas yra daugiau ar mažiau akivaizdus, tada klausimas, susijęs su pačia žmonija, jos tolesniu egzistavimu,  kelia daug nerimo. Šiuolaikinė rinkos ekonomika yra kaip veidrodis, kuriame atsispindi visos civilizacijos raidos vaizdas, pradedant nuo antikos laikų. Pasaulio bendruomenė, įtakojant graikų-romėnų palikimui, nevalingai atsidūrė kreivų veidrodžių karalystėje, kuri daugelį šimtmečių atspindi iškraipytą pasaulio vaizdą. Apie neįsisąmoninto žmonijos vystymosi pavojų buvo kalbama senovėje, todėl stebina tai, kad tarp tų, kurie mūsų laikais iškėlė šį klausimą, buvo įtakinga Vakaruose organizacija – Romos klubas. 

Romos klubo nariai vieną iš pagrindinių grėsmių žmonijai pripažino nežinojimo grėsmę kas vyksta pasaulyje. 2018 m. jubiliejiniame susitikime, skirtame Romos klubo 50-mečiui, jo ekspertai ir dalyviai priėjo vienareikšmiškos išvados: be radikalių mūsų civilizacijos raidos paradigmos pokyčių – pasenusių kapitalizmo, finansinių spekuliacijų, materializmo dogmų ir supaprastinto pasaulio suvokimo – pasauliolaukia visiška socialinė ir kultūrinė dezorganizacija ir sisteminė katastrofa.

Kreivų veidrodžių karalystės žlugimas yra negrįžtamas. Tai dėsningas procesas, reikalaujantis didelių energijos išlaidų, apimančių ir žmogiškuosius, ir kitus materialinius išteklius. Būtina tai atsiminti ir bandyti suvokti didėjančio neišvengiamo chaoso ne tik visose žmogaus veiklos srityse, bet ir mus supančioje gamtoje, kuri yra neatsiejama su žmogaus sąmone. Žlugimo procesas truks daugiau nei dešimtmetį, ir tik iš chaoso gimsta nauja tvarka ir ateina tikrojo pasaulio vaizdo suvokimas. Sunkiais istoriniais laikotarpiais mes visi turime prisiminti vieną nesenstančią išmintį: „Artimas kaimynas visada yra geresnis už tolimą giminaitį”. Lietuvoje daugelis žmonių tai supranta. Už gerų santykių palaikymą su visomis kaimyninėmis šalimis atvirai pasisakė Algirdo Paleckio sukurta organizacija „Geros kaimynystės forumas”.  Esu tikras, kad kalėjime, kuriame dabar kalinamas Algirdas, padarys jį tik išmintingesnį, ir artimiausioje ateityje jo mintys nulems tolesnį Lietuvos valstybės raidos kelią.

Lietuvos „elitas” paliekančio iliuzijų pasaulio sargyboje

Man visada kėlė įtarimą skambūs Lietuvos politikų pareiškimai. Toks jausmas, jog daugelis jų pasisakymų ir veiksmų buvo nukreipti tik sugriauti tarptautinių santykių stabilumą ir sukurti chaosą. Labai nustebino vienas iš Lietuvos užsienio reikalų ministro pareiškimų, kuriame jis ragina išsaugoti tvarką ir kai kurias taisykles. Citata: „Europa negali tiesiog pasyviai stebėti Kinijos bandymų pakeisti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. Europa turėtų būti geopolitikos kūrėja ir kalbėti su Kinija jėgos kalba”, – pareiškė G. Landsbergis. Toks pareiškimas atrodo keistai. Viena vertus, daroma viskas, kad būtų sunaikinta tarptautinė tvarka, o iš kitos pusės, skamba raginimas ją išsaugoti.

Norėčiau užduoti vieną klausimą – o kas sugriovė tarptautinę tvarką nuo 1991 metų? Prisiminkime šiurkštų kišimąsi į nepriklausomų valstybių reikalus, kuris po TSRS sunaikinimo tapo įprasta praktika. Prisiminkime NATO karinio bloko plėtrą, priartėjusio prie Rusijos sienų. Kiekvienas mąstantis žmogus turėtų suprasti, kad jei įstumsite net mažą gyvūną į kampą, jis bus priverstas parodyti agresiją  savo persekiotojui. Tačiau Rusija nėra mažas gyvūnas. Nejaugi dar yra naivių žmonių, tikinčių, kad visa tai neturės jokių pasekmių? Lietuva ir visa Europa jau seniai tapo ta pačia priemone, apie kurią minėjau pačioje pradžioje. Reikia pagaliau nusiimti rožinius akinius ir pažvelgti į įvykius atmerktomis akimis.

Žinomas Lietuvoje žmogus Vilius Bražėnas dar prieš 20 metų įspėjo lietuvius apie amerikiečių globalistų keliamą pavojų, Europos Sąjungos ir NATO karinio bloko plėtros pavojų. Primygtinai patariu atidžiai išklausyti jo mintis, kurių įrašus rasite internete. Bražėno žodžiai kartu su juo sukurtame filme „Pirmyn į praeitį” tapo pranašiški ir tapo dar aktualesni  nei prieš 20 metų.

Lietuvos „elito” indėlis į augantį chaosą

Aktyvus Lietuvos politikų dalyvavimo vadinamajame Maidane Ukrainoje 2014 metais, niekas nenuginčys, nes yra daug nufilmuotų interviu, straipsnių ir nuotraukų šia tema. Išsaugotuose vaizdo įrašuose iš aukštų Kijevo tribūnų buvo atvirai skambėjo jų raginimai nuversti teisėtą valstybės valdžią. Šiandien visas pasaulis sulaikęs kvapą jaučia šių kreipimųsi pasekmes, iki galo nesuvokia artėjančių globalių sukrėtimų, paveiksiančių visus be išimties gylio. 2014 metais prasidėjęs brolžudiškas karas Ukrainoje – tai bepročių žmonių, atstovaujančių šiuolaikinę politiką, veiksmų pasekmė.

Tik Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos ištvermės dėka 2020 metais pakartoti Ukrainos Maidano patirties Lietuvos vanagams nepavyko. Galima tik įsivaizduoti, kiek daug žmonių kraujo būtų pralieta, jei Baltarusijoje būtų sėkmingai įvykdytas perversmas. Paskutiniu metu vis dažniau girdime Lietuvos politikų žodžius, jog piliečiams gali tekti paaukoti brangiausia, ginant savo laisvę ir demokratinį valstybės pasirinkimą. Apie laisvę kalbėsime vėliau, dabar svarbu suprasti bent tai, kas slypi paviršiuje.

Jei aklas žmogus veda aklą žmogų, tada abu įkris į duobę

Didelė Lietuvos visuomenės dalis, veikiama valdančiosios klasės propagandos, nesąmoningai suvokia pasaulyje vykstančius įvykius. Dar daugiau, pati Lietuvos valdančioji klasė, įtakojama susiklosčiusių aplinkybių, mažai kuo skiriasi nuo savo pačios propagandos aukų. Jėzaus Kristaus žodžiais tariant, „jie yra akli aklųjų vadovai.” Tai galioja ne tik Lietuvos valstybei, o visas vadinamasis civilizuotas pasaulis praranda gebėjimą matyti ir suprasti, kas vyksta.

Ilgiems metams į priekį Lietuvos visuomenei buvo primesta mintis apie kaltus asmenis, atsakingus už visas buvusias, esamas ir būsimas žmonijos tragedijas. Kaltininką visada nurodys Vašingtonas. Čia nedaug žmonių rimtai susimąstys, jog būtent Jungtinės Amerikos Valstijos yra tiesiogiai atsakingos už branduolinių ginklų panaudojimą prieš civilius Japonijos gyventojus. Vargu ar prisimins, kaip 60-aisiais JAV kariuomenė pirmą kartą masiškai panaudojo cheminį ginklą Vietname. Per 10 karo metų Vietname JAV numetė 80 milijonų tonų cheminės nuodingos medžiagos – „Agent Orange”, kitaip vadinamas napalmu.

Nė vienas Lietuvos politikas niekada nekalbės apie NATO bombardavimą pačiame Europos centre – Jugoslavijoje 1999 metais. Šis agresijos aktas buvo įvykdytas be jokio JT Saugumo Tarybos leidimo. 2003 m. JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas pasauliui parodys tuščią mėgintuvėlį, kuris tapo amerikiečių karių invazijos į Iraką priežastis. Pasak įvairių šaltinių, šiame kare žuvo daugiau nei milijonas žmonių. Po to atėjo eilė Libijai ir Sirijai. Jei išvardinti visus karus, kuriuos Amerikos imperialistai sukėlė pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, užtruks  daug laiko. Tai yra atskiro pokalbio tema. Tačiau susipažinti su Kanados organizacijos „Globalizacijos studijų centras” tyrimų rezultatais tiesiog būtina visiems. Tyrimo vadovas Jamesas A. Lucasas pabrėžia, kad laikotarpiu, kuris vadinamas „pokario era” (1945 m. – iki šių dienų), dėl JAV vadovaujamų karų ir perversmų žuvo daugiau nei 20 milijonų gyvybių.

GULAGAS

Lietuvos visuomenė yra kupina baimių dėl sovietinio Gulago, todėl dauguma žmonių nenori matyti tikrovės vaizdo, kas vyksta pasaulyje. Lietuvoje aš pats ne kartą esu susidūręs su žmonėmis, kurie, pasakodami man mitus apie sovietmetį, neturėjo nė menkiausio supratimo paties žodžio „Gulagas” reikšmę. Gimiau penkiasdešimto dešimtmečio pabaigoje Kazachstane. Už beveik už šimto metrų stovėjo karo belaisvių ir politinių kalinių stovykla, kurioje kalėjo mano tėvas. Nuo vaikystės mane supo žmonės, kurie išgyveno visas stovyklas, pradedant nuo tolimos šiaurės, Sibiro ir baigiant Vidurine Azija. Nemanau, kad Lietuvoje atsiras tokių, žinančių apie realų to laikotarpio gyvenimą lageriuose nei aš. Istorija buvo iškreipta ir nepanaši nuo tų metų gyvenimo realijų. Bet kurio istorinio laikotarpio negalima vertinti pagal atskirus epizodus. Tačiau toks istorijos epizodų vertinimas yra naudingas valdančiajai klasei. Istoriją galime vertinti remiantis realiais rezultatais, kuriuos parodė tam tikras istorinis laikotarpis.

Antisovietinės isterijos fone niekas nedrįsta prisiminti, jog pati Lietuvos valstybė atgimė būtent 1917 m. revoliucijos Rusijoje dėka, ir būtent Vladimiro Lenino vadovaujami bolševikai pirmieji pripažino jos nepriklausomybę. Neprisimins, kad būtent TSRS 1939 m. Lietuvai grąžino Vilnių ir Vilniaus kraštą. Jie neprisimins, kad Klaipėda vėl tapo Lietuvos dalimi būtent TSRS pergalės prieš nacistinę Vokietiją dėka.  Tai tik keli teigiami istoriniai faktai, apie neigiamus nekalbėsiu, nes apie juos papasakos lietuvių propagandistai. Pridursiu viena – būtina atsiminti  viską, tiek gera, tiek bloga.

Patys antisovietiniai propagandistai yra įdomios natūros, daugelis jų yra ar iki šiol buvo aukščiausiuose Lietuvos valdžios ešelonuose. Nė vienas iš jų gyvenime nepatyrė bado ir kitų netekčių, nebuvo ištremti ar kalėjo lageriuose. Šie žmonės ar jų tėvai komfortiškai gyveno sovietiniame režime, naudojosi visomis jo privilegijomis. Daugelis praeityje patys buvo komunistų partijos ar komjaunimo nariai, bendradarbiavo su sovietų saugumo agentūromis.  Ar verta   pasitikėti tais, kurie gali taip  lengvai keisti savo idealus? Ši žmonių kategorija pirmiausia rūpinsis tik savo interesais, kitaip būti negali, tokia jų prigimtis. 

Grįžęs į Lietuvą du tūkstantųjų metų pradžioje, mano tėvas su ironija atsiliepė apie naująją Lietuvos valdžią. Jis atvirai pareiškė: tai paprasti kolaborantai, aptarnaujantys stambiojo kapitalo interesus. Anksčiau jie mus persekiojo ir sodino, o šiandien jie prisidengia mumis. Kalbant apie jų antisovietines pažiūras,  mano tėvas labai  tiksliai pastebėjo: – šie žmonės jau nesugebės gyventi kitaip, jiems tai yra vienintelis būdas pateisinti savo praeitį.

2019 metais specialiai sukūriau nedidelį dokumentinį filmą. Jį nufilmavau kadaise garsaus Gulago širdyje, Kazachstane. Šiame vaizdo įraše bandžiau perteikti 50-ųjų ir 60-ųjų dvasią, tačiau svarbiausia – filme yra retų lagerio nuotraukų, padarytų Sibire medienos lentpjūvėje ir Magadane, 1943–1945 m. Nuotraukų, kurios jau tapo kai kurių muziejų nuosavybe, nesuklastosi ir tuo metu gyvenusių žmonių prisiminimų neiškraipysi. Filmą „Temirtau – meilės ir vilties miestas” rasite internete, o visos neįtrauktos šiame filme istorinės nuotraukos, sudėtos mano svetainėje.

Lietuvoje pakeičiau požiūrį į praeitį

Būtent Lietuvoje radikaliai pasikeitė mano požiūris į sovietmetį, o nušvitimas pagaliau atėjo tada, kai suvokiau Vakarų demokratijos ir laisvės esmę, apie kurią nenuilstamai trimituoja lietuviška propaganda. Šita propaganda mano galvoje piešia sunkiai sergančio mirštančio žmogaus įvaizdį, kuriam bandant palengvinti kančias, skiepija greito pasveikimo idėją. Tik aklas žmogus nemato, jog  Lietuvos žmonės ir vadinamasis elitas, įskaitant ir stambų verslą, gyvena visiškai skirtinguose pasauliuose, ir atotrūkis tarp jų auga. Žmonės jau nebepasitiki oficialia propaganda, nebežiūri naujienų. Dauguma net nebeina į rinkimus. Visa tai akivaizdžiai rodo, jog sistemą ištiko gili krizė. Neatsitiktinai pastaraisiais metais transhumanizmo idėjos yra nuolat brukamos į žmonijos protus. Globalistus gąsdina pati žmogaus sąmonės nušvitimo galimybė, taigi ir žmogaus kontrolės praradimas.

Tolimesnio valstybės vystymosi perspektyvoms reikalingos trys svarbios sąlygos: pirmoji – gimstamumas, antroji – mirtingumas, o trečioji – tautos sveikata. Nėra prasmės kalbėti apie gimstamumą ir mirtingumą, nes Lietuvos žmonės dabartinės sistemos rėmuose išsigimsta ir šio proceso sustabdyti nebeįmanoma. Kalbant apie sveikatą, ir čia ne ką geriau. Sovietmečiu prieš 40–50 metų mane gąsdino tušti poliklinikos koridoriai ir mirtina tyla. Šiandien laisvame demokratiniame pasaulyje net pateikti pas gydytoją jau tampa didele problema. Pasak Vakarų naujienų agentūrų, per pastaruosius kelis dešimtmečius tarp jaunų žmonių labai išaugo susirgimų vėžiu. Niekas nepaneigs fakto, jog šiuolaikinėje visuomenėje labai sunku rasti sveiką žmogų.

Aiškiai matau, į ką pavirto visuomenė, įtakojama vartojimo ir komforto propagandos.  Žmonės pasinėrė į savo iliuzijų pasaulį, apsitvėrė vienas nuo kito metalinėmis durimis ir aukštomis tvoromis. Pinigai ir komfortas tapo pagrindinis jų gyvenimo tikslas. Savo nuodėmingų troškimų tenkinimas už pinigus, Vakaruose traktuojama kaip laisvė. Fiodoras Dostojevskis savo laiku labai giliai ir tiksliai apibūdino laisvę viename iš savo romanų perzonažo inkvizitoriaus lūpomis: „Juk žmogui ir žmonių visuomenei niekada nebuvo nieko nepakenčiamesnio už laisvę!”

Vakaruose nėra tradicinio auklėjimo, tėvai mokomi tik tinkamai patenkinti savo vaikų užgaidas, o bet kokia bausmė vaikui baudžiama įstatymu. „Jei kažko nori, bet negali sau to leisti, neturi pinigų, tada imk paskolą iš banko”, – šitaip moko jaunimą. Vaikai auga be jokių vidinių apribojimų, o tėvai ir visa visuomenė iš esmės remiasi įvairiais įstatymais, kurių valdžios institucijos nespėja priimti. Įsivaizduokite, jei staiga, dėl kokių nors priežasčių valstybės įstatymai nustoja galioti, o vidinių moralinių nuostatų jau ilgą laiką nėra. Pavyzdys – įvykis 2005 m. Naujajame Orleane, Jungtinėse Valstijose. Uraganas „Katrina” akimirksniu sunaikino civilizuotos visuomenės mitą, daugelis žmonių akies mirksniu virto banditais ir prievartautojais, daugelis jų tiesiog prarado žmogiškumą. Stichinės, technogeninės, klimato ir kitos nelaimės yra neišvengiamos mūsų pasaulyje, tai tik laiko klausimas. Gamta siunčia mums nerimą keliančių signalų, tačiau,  deja,  ne visi juos girdi. Būtent klimato dėka ši nusikalstama sistema žlugs.

Saulė kyla Rytuose

Lietuvos visuomenę primygtinai bruka vieną mintį: – tereikia šiek tiek apsišarvuoti kantrybe, netrukus nugalėsime Rusiją ir tai vėl viskas bus gerai. Pasakysiu vienareikšmiškai, net jei mes tiesiog įsivaizduosime, kad dalis Rusijos elito  labai norės pralaimėti karą – jiems paprasčiausiai neleis to padaryti  tautos, savo istorijoje patyrusios Vakarų vergovę ir kolonializmą, ką jau kalbėti apie vidines Rusijos jėgas. Lietuvos ir  Europos politikai  iš esmės teikia neįkainojamą paslaugą   atgimti Rytams. Ko gero, tai greičiausiai yra vienintelis teigiamas neįsisąmonintas momentas. Lietuvai atsisakius pigių rusiškų energijos išteklių importo ir įvairių sankcijų Rusijai lobizmas, natūraliu būdu nukreips visus eksporto srautus į Rytus. Europa, žinoma, gaus išteklių, bet iš kitų šalių ir su didele priemoka. Sutikti su mintimi, jog šis apgalvotas planas nusmukdys Rusiją, gali tik visiškai praradęs ryšį su protu žmogus.

Spartus viso Azijos regiono, pirmiausia Kinijos ir Indijos, ekonomikos augimas niekam nekelia abejonių. Praktiškai tai reiškia dėsningą šalių, kurios kadaise priklausė vadinamajam auksiniam milijardui, ekonominio augimo ir politinės įtakos sumažėjimą; gamtos įstatymas teigia – uždaroje erdvėje jei kažkur kažkas padidėja, tai kitur tas sumažėja. Paskutiniais metais tos valstybės, kurios neseniai buvo Vakarų kolonijos, laipsniškai atsisako dolerio, pirmenybę teikdamos prekybai ir tarpusavio atsiskaitymams savo valiutomis. Tai skausmingiausias smūgis Vašingtono ir visų Vakarų galiai. Paskui BRICS valstybes nares, kuriose gyvena 40% pasaulio gyventojų, ir ASEAN bloke esančios šalys nebenori atsiskaityti doleriais nacionalinių valiutų naudai. Toliau seka Artimieji Rytai ir Afrikos šalys. Niekas nebenori gyventi pagal politinių apgavikų nustatytas taisykles.

Vilties teikia ne kiek Rytų ekonominis vystymasis, kiek prarastų senovės žinių atgaivinimas, kurios šiandien yra būtinos visam supuvusiam pasauliui. Išlikusios senovės Rytų žinios apie žmogaus prigimtį ir jį supantį pasaulį pastaraisiais metais patvirtina naujasis kvantinis mokslas. Rytų filosofija kviečia link harmoningos pasaulio tvarkos, ji siekia  suvienyti žmones ir gamtą, padaryti juos nedaloma visuma. Priešingai nei Vakarų pasaulėžiūra, pagrįsta skaldymu ir atskyrimu. Kapitalistinio modelio žlugimas yra dėsningas, todėl žmonija negali daryti įtakos šiam procesui.

Emigracija, kuri šiandien gelbėja Europą nuo išnykimo ir aprūpina ją darbo jėga, visuomenėje tik sustiprina nacionalinius ir religinius prieštaravimus, kurie artimiausioje metu neišvengiamai sukels nenuspėjamas pasekmes. Slavų  etninė grupė nyksta: lietuviai yra tie patys slavai, kaip ir ukrainiečiai, lenkai, baltarusiai, rusai  ir kiti. Jei kas tuo abejoja, gali paskaityti pagrindinį išlikusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutas (konstitucija) parašytas senąja slavų kalba. Slavų degradacija pirmiausia susijusi dėl prarastų vertybių, kuriomis vadovavosi mūsų protėviai. Pagrindinė jų vertybė visada buvo laisvė. Kalbu apie tikrą vidinę laisvę, kurios prasmę pats ne taip seniai supratau. Šiuolaikinis Lietuvos vartotojas yra savo aistrų ir iliuzijų vergas. Tai pati sunkiausia vergovė, kurią propagandistai pateikia kaip laisvę. Dėl šios apgaulingos laisvės jie yra pasirengę raginti žmones aukoti savo gyvenimą, siųsdami juos ginti mirštančią Amerikos hegemoniją.

Slavai turi tik du kelius: arba visiškai išnykti,  arba  susitarti tarpusavyje. Būtina prisiminti ir žinoti savo senąją istoriją, kurią ankstyvaisiais viduramžiais sunaikino europinė inkvizicija. Neįmanoma ištrinti genetinės atminties, tačiau norint išgirsti savo vidinį balsą, būtina aiškiai praregėti, išvalyti sąmonę nuo vergo mąstymo. Būtent senovės Rytų žinių atgaivinimas padės slavų tautoms  įgyti tą tikrąją laisvę, šimtmečius formavusi kultūrinį slavų kodą, kurio pagrindas yra tautos valdžia. Etnoso ateitį matau tik sukuriant Slavų socialistinių respublikų sąjungą. Kai kuriems tai tikrai grėsmingai skamba, tačiau kitos išeities tiesiog nėra. Tai nereiškia, kad naujoji sąjunga skirta tik slavams. Minėta sąjunga tinka visoms taikioms pasaulio tautoms ir religijoms, pasirengusioms dalytis bendru žmonijos likimu.

Jaras Valiukėnas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias