A.Kandroto advokatas Stasys Zabita : “Byla yra ištisinė klastotė”

0

A.Kandroto advokatas Stasys Zabita : “Byla yra ištisinė klastotė”

Kaip žinia, A.Kandrotas nuteistas už tai, kad : “baudžiamojoje byloje konstatuota, kad P. Boreika pagrįstai pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, o A. Kandrotas – dėl padėjimo padaryti šiuos nusikaltimus. Šioje byloje nuteistųjų nusikalstamos veikos taip pat perkvalifikuotos pagal šiuo metu galiojančią švelnesnę Baudžiamojo kodekso redakciją, paliekant nuteistiesiems už šias nusikalstamas veikas skirtas laisvės atėmimo bausmes nepakeistas, tačiau panaikinant A. Kandrotui taikytą dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą bei nuo 1 metų ir 3 mėnesių iki 6 mėnesių sumažinant pirmą kartą teisiamam P. Boreikai, iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį..

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į A. Kandroto padarytų nusikaltimų pobūdį, jo ankstesnius teistumus ir asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. Kandrotui skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad A. Kandrotas jau ne kartą teisiamas už finansinius nusikaltimus, akivaizdus jo nenoras keisti savo elgesį teigiama linkme atskleidžia jo polinkį nusikalsti, nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų, atsainų požiūrį į socialinių bei ekonominių ryšių išsaugojimą ir visa tai, Apeliacinio teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. Kandrotui paskirta reali 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

P.Boreika iš esmės buvo teisiamas tik todėl, kad prokuratūrai žut būt reikėjo pasodinti A.Kandrotą

Todėl byla buvo sufabrikuota itin grubiai, tam pasitelktos labiausiai susikompromitavusios apeliacinio teismo teisėjos.

P.Boreika nuteistas iš esmės dėl to, kad neva “apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą” – į jam priklausančios UAB “Maerus” buhalteriją įtraukė sąskaitas už paslaugas, kurios neva nebuvo suteiktos.

Kaip prokurorai nustatė, kad paslaugos nebuvo suteiktos – žino tik jie, tačiau teisėjos tuo patikėjo.
Dalį jų faktūrų neva pateikė Antanas Kandrotas.

Vėliau neva ne mažiau kaip už 93 533 Eur sumą P. Boreika išgrynino bankomatuose, pasinaudodamas savo žinioje buvusiomis UAB „Maerus“ vardu išduotomis bankinėmis mokėjimo kortelėmis, ir taip šias pinigines lėšas pasisavino, padarydamas UAB „Maerus“ didelę – 93 533 Eur – turtinę žalą.
Dalį šių pinigų Boreika neva perdavė A.Kandrotui.

Tiesa, jokių įrodymų apie pinigų perdavimą Kandrotui byloje nėra, o nuteistojo A. Kandroto gynėjas Stasys Zabita teigia, kad “nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių”, “teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. Kandroto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas”.

Nors teismas ir nurodo, kad A. Kandrotas buvo susijęs su bendrovėmis „Šiltmeta“, „Bems Lt“, „Baumila“, „Katela“ (ko neneigia ir pats A. Kandrotas), kaip savininkas ar akcininkas, tai negali būti laikoma jo kaltės įrodymu ir teisiniu pagrindu, kad būtent jis buvo suinteresuotas teikti UAB „Maerus“ fiktyvius dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras, įforminančias atitinkamų paslaugų suteikimą, bei tai darė.

Byloje iš viso nėra nustatyta, kas ir kokiu pagrindu tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus atliko, kieno žinioje buvo fiktyvios minėtų bendrovių sąskaitos faktūros, kas be faktinio UAB „Maerus“ vadovo P. Boreikos buvo suinteresuotas tokio pobūdžio neteisėta veikla ir gaunama nauda.

A. Kandrotas parodė, kad buvo minėtų bendrovių direktoriumi, akcininku, šios bendrovės neteikė jokių paslaugų, į kasą pinigų negavo, mano, kad kažkas pasinaudojo bendrovės vardu.

A. Kandrotas taip pat nurodė, kad jokio atlygio iš P. Boreikos negavo, jokie artimi santykiai jų nesiejo, jokių sąskaitų faktūrų jis nėra išrašęs, pats už bendrovėse dirbusį direktorių P. Giedrių nepasirašinėjo (tai apskritai netirta), P. Boreikai dokumentų neperdavė, jokių pinigų iš P. Boreikos negavo, susitarimo padėti jam organizuoti apgaulingą apskaitą nebuvo.

Šių A. Kandroto parodymų pirmosios instancijos teismas nepaneigė bei pažymėjo, kad P. Boreikos teiginiai, jog paimti pinigai iš bendrovės „Maerus“ kiekvienu iš atvejų buvo sumokėti A. Kandrotui, yra paneigti paties A. Kandroto ir tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Taigi kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu ar kokio intereso vedamas A. Kandrotas būtų teikęs UAB „Maerus“ faktiniam vadovui P. Boreikai fiktyvias sąskaitas faktūras apie neva įvykusius sandorius, kai nėra nustatyta, kad iš to jis būtų gavęs bent kokios naudos.

Nuteistasis Paulius Boreika ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuosprendį, nurodė, kad visa jo kaltė įrodinėjama FNTT specialisto išvada Nr. 04/11-2-39-10565 dėl UAB „Maerus“ ūkinės finansinės veiklos.

Nesutikdamas su šia išvada dar ikiteisminio tyrimo metu P. Boreika kreipėsi į UAB „Tax Law Group“, kurios specialistė-auditorė Alvyra Blau pateikė UAB „Maerus“ konsultacinę specialisto išvadą.

Dėl to nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos šioje byloje yra dvi išvados dėl UAB „Maerus“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose specialisčių daromos išvados tais pačiais klausimais kardinaliai skiriasi.

Abi minėtas išvadas pateikusios specialistės – Rasa Rimkienė ir A. Blau – buvo apklaustos teisiamajame posėdyje, jos patvirtino savo išvadas ir atsakė j teismo bei proceso dalyvių joms užduotus klausimus.

Specialistė R. Rimkienė teisme nurodė, kad UAB „Maerus“ apskaitos dokumentų nepakanka šiuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumo konstatavimui, nors ir nenurodė nei kokie, jos nuomone, turėtų būti papildomi dokumentai, nei kokie teisės aktai tų papildomų dokumentų būtinumą reglamentuoja.

Tuo tarpu specialistė A. Blau davė priešingą išvadą, t. y., kad apskaitos dokumentų pilnai pakanka konstatavimui, jog šiuose dokumentuose įvardintos ūkinės operacijos realiai įvyko, o jokie galiojantys teisės aktai nenumato jokių papildomų dokumentų būtinybės.

Pažymėtina, kad konsultacinę išvadą pateikusi specialistė A. Blau nuo 1995 metų iki 2002 metų dirbo vyriausiosios revizorės pareigose Revizijų departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Kauno skyriuje, o nuo 2003 metų iki 2012 metų – FNTT Kauno vyriausiosios specialistės pareigose.

Taigi A. Blau kvalifikacija ir kompetencija nėra žemesnė, nei kitą išvadą šioje byloje pateikusios buvusios jos bendradarbės FNTT specialistės.

Blau atkreipė dėmesį, kad jau pačioje užduotyje dėl “Maerus” buhalterijos būna pažymėta, kad ūkinė operacija yra neįvykusi ir tyrimą atliekanti specialistė privalo vadovautis tokia jai nurodyta aplinkybe.

Šį specialistės A. Blau paaiškinimą akivaizdžiai patvirtina 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados pirmame lape esantis užduoties aprašymas, iš kurio matyti, kad specialistei iš anksto buvo nurodyta, jog UAB „Maerus“ paslaugų pirkimai yra tariami, o šios bendrovės paslaugų pardavimo sandoriai realiai nebuvo įvykę.

Todėl Boerikos gynyba prašė paskirti apskaitos ir finansų ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti FNTT specialistei.

Kartu pateikti ir dokumentai, kad UAB „Maerus“ pirko paslaugas iš UAB „Nemira“ ir jas teikė šiai bendrovei, t. y. pinigai buvo ir mokami, ir gaunami.

Kasos pajamų orderio kvitas akivaizdžiai paneigia 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados ir skundžiamo nuosprendžio teiginius, kad visas pinigines lėšas, gautas pagal įmonių sandorius, P. Boreika pasisavino.

    Atmesdamas prašymus, susijusius su esminių bylos aplinkybių ištyrimu, bei atsisakydamas šias aplinkybes tirti, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir lygiateisiškumo principą, neužtikrino proceso šalių lygybės, dėl to procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo rungtyniškas.

Nagrinėjant šią bylą turėjo būti įvertinta ir dar viena faktinė aplinkybė, t. y. kad dėl neteisėtų veiksmų organizuojant ikiteisminį tyrimą šioje byloje Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Vilniaus valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą (Nr. 04-7-00004-20), kuriame pareikšti įtarimai ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Donatui Puzinui. P. Boreika buvo apklaustas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir jam yra žinoma, kad STT pareigūnai disponuoja garso įrašu, kuriame kalbama apie tai, jog P. Boreikai reikia daryti spaudimą šiame ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės rodo, kad nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas šioje byloje P. Boreikos atžvilgiu buvo atliekamas netinkamai ir nebešališkai, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendis jam iš esmės yra grindžiamas būtent ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados teiginiais.

Dėl Boreikos prašymo padaryti dar vieną nešališką ekspertizę, nes FNTT gavo užduotį iš anksto parašyti, kad paslaugos neva nebuvo suteiktos, tai laputės nutarė, kad tokia ekspertizė visiškai nereikalinga – ir taip nuteistųjų kaltė aiški :

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai”.

Visas nuosprendis – tai nuobodus kelių įmonių veiklos aprašymas, kas ką pirko, statė, tarpininkavo ar pardavė. Iš visų šitų išvedžiojimo teismas padarė išvadą, kad neva Boreika pasisavino lėšas ir jas atidavė Kandrotui

“Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, – nurodė trys teisingumą imituojančios bobelės, – įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika turi ar neturi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teisėjų kolegija, dar kartą išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas aplinkybes tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai baudžiamoji proceso įstatymo pažeidimai, susiję su duomenų pripažinimu įrodymais bei įrodymų vertinimu ar, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Toliau – visas nuosprendis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias