A.Rusteika : “M.Drobiazkos atvejis – tai viešai duotas visuomenei valdžios ženklas: susidoroti pasirengta su bet kuo
Algimantas Rusteika
Pažiūrėkim į šį atvejį įstatymiškai, juk vaidiname ir ant visų kampų skanduojame esantys teisine valstybe. Vienam žmogui priimanti įstatymus valstybė – ką tai primena?
Toks įstatymas buvo 62 “valdančiųjų” balsais priimtas 2023-03-23. Pagal jį pilietybė gali būti atimama iš asmens, įgijusio ją išimties tvarka, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę LR saugumui arba viešai reiškia palaikymą grėsmę keliančiai valstybei. Ši pataisa buvo priimta išimtinai Margaritai Drobiazko.
Pirma, ši Pilietybės įstatymo 24 straipsnio pataisa (naujas 10 punktas) prieštarauja to paties įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, pagal kurį pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgyjimo pagrindą.
Paprasčiau tariant, ar esi piliečiu nuo gimimo, ar nuo jos suteikimo išimties būdu momento, tavo teisės būti piliečiu ar netekti pilietybės yra absoliučiai lygios.
Tačiau naujai numatyta pilietybės netekimo sąlyga taikoma tik piliečiams, įgyjusiems ją išimties būdu, tuo akivaizdžiai pažeidžiant pilietybės lygybės principą, kuris yra nepriklausomas nuo pilietybės įgyjimo būdo.
Toliau. Ar pilietė M.Drobiazko kėlė grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kaip nustatyta įstatyme? Ne, nekėlė, tą oficialiai pripažino vienintelė tokias grėsmes nustatanti institucija – VSD.
Ar pilietė M.Drobiazko viešai pareiškė palaikymą grėsmę keliančiai valstybei? Ne, nepareiškė.
Taigi, ne tik pats šis vienam konkrečiam atvejui priimtas įstatymas yra neteisėtas, prieštaraujantis tame pačiame įstatyme griežtai apibrėžtiems principams ir tarptautinei teisei. Net tame įstatyme nustatytų pilietybės netekimo sąlygų M.Drobiazko atveju paprasčiausiai nebuvo ir nėra.
Šis pilietybės įstatymo papildymas ir konkretus pilietybės atėmimo faktas yra skirti vieninteliam tikslui – piliečiams įbauginti, visuomenei dar labiau supriešinti ir yra tik valdančiojo režimo interesams skirta prasidėjusios rinkiminės kampanijos dalis.
Tai ne šiaip dar vienas piktnaudžiavimo valdžia atvejis. Tai testas visuomenei. Prieš tai privalo griežtai pasisakyti visi, nepriklausomai nuo savo asmeninių simpatijų ar antipatijų Ukrainai.
Nes tai yra veikimas prieš Lietuvą, jos Konstituciją ir įstatymus. Prieš valstybę ir kiekvieno iš mūsų tikrasias pilietines teises ir laisves.
Nes tai viešai duotas visuomenei valdžios ženklas: susidoroti pasirengta su bet kuo.
Pilietis, atiminėjantis pilietybes. Už kurį balsavo Lietuva. Nors ir mačiau ir žinojau, kad tai absoliučiai tuščia vieta, balsavau už tikimybę, kad riedėjimas į bedugnę bus bent jau lėtesnis. Nes pasirinkimas buvo tik iš PIŠ ir 1,92 cm AIG.
Kodėl tas žmogus, įsivaizduojantis save pasaulio pakraščio kolonijos politiku, lėtai nugrimzdo į dugną? Parašysiu čia ne tik jums, bet ir jam, ką galvoju, nes žinau iš jo patarėjų aplinkos – paskaito.
Pirma priežastis – jis yra iš esmės patarėjas, gyvenime iki tol pats nepriėmęs nei vieno svarbaus sprendimo. Susiformavo “patarėjo mentalitetas”. Visą gyvenimą patarinėjęs bosams ir aiškinęs tautai, kad bankai geri ir neša tik gėrį.
Tokios ilgametės pareigos neišvengiamai suformuoja vergo mąstyseną. Ir nebesugebi priimti savarankiškų sprendimų ir už juos atsakyti.
Ir savo nuomonės eini pasiklausti pas viršininką. Ir kalbi tik tai, kas reikalinga firmos interesams. Ir per metų metus tai tampa kasdieniniu įpročiu ir tavo savastimi.
Kioskelio savininkas pats priima sprendimus. Ir savo gyvenimu, ir šeimos gerove atsako už jų pasekmes ir padarytas klaidas. Ir yra daug aukščiau, Gitanai.
Antra priežastis – politinės jėgos, socialinio pagrindo ir absoliučiai jokios ideologijos neturėjimas.
Žmogus, politikoje esantis vienas, už kurio nugaros nieko nėra, yra kaip Miunhauzenas. Nori ištraukti save patį su visu arkliu į Olimpą už plaukų.
Kybantis ore. Jis nesiremia jokia partija. Ir jokiu pilietiniu judėjimu, ir jokiais realiais žmonių interesais. Kam atstovaujama – visiems?
Tai reiškia niekam. Nes nėra didesnės nesąmonės, kaip patikti visiems. Ir jokios ideologijos, išskyrus pirmaklasio pliurpalus apie “gerovės valstybę”?
Gerovės kam? Gerovės kaip? Gerovės vardan ko? Kokia valstybės vizija, kokia ateitis, kur ir kokios jėgos ką atstovauja? Ką reikia rinktis, ką atmesti, su kuo kovoti?
Kaip eisim per tą pavojų pilną kelią, kur galim prarasti ir valstybę, ir tautą? Kokie tikslai, kuo remsimės, ką saugosim, kur norim nueiti, kas sąjungininkai, kas priešai?
Atsakymų nei vieno.
Trečia priežastis – psichologinė. Įsijautimas į reikšmingą vaidmenį pasaulyje, kuris yra tik absurdo teatras ir kur esi absoliutus nulis -273 °C.
Įsivaizdavimas, kad kažką vykstančioje geopolitinėje tragikomedijoje reiški ir gali ką nors pakeisti? Kuriam rankutę paspaudžia svarbios, avanscenoje matomos marionetės, kurias už virvelių tampančių realių sprendimų priėmėjų net nepažįsti?
Gal tai ir gerai, nes protų pasikeitimo ir švytuoklės riba ima greičiau artėti. Run, Gitanai, run!
Jei rimtai – tai viskas bus šluote nušluota. Jokių jūsų “nutarimų” neliks. Ir jūs, ir visi jūsų “sprendimai” bus panaikinti ir niekas iš mūsų to net neatsimins.
Tapsit dar viena istorine nesąmone, iš kurios bus galima tik pasijuokti,
O dabar sugiedam himną.
