Aurimas Drižius

Gegužės 26-27 d. Palangoje vyks visuotinis advokatų susirinkimas, kuriame bus sprendžiama ir dėl advokatų mokesčio advokatūrai. Sklinda kalbos, kad mokestis nuo 30 eurų gali būti pakeltas iki 50 eurų, arba net 100 eurų per mėnesį. Neva advokatų taryba nesuveda galo su galu, todėl reikia didinti mokesčius.
Advokatai kalba, kad jų tarpe itin įtakingi yra vadinamieji „storapilviai” (kai visokie valiūnai, kobaltai ir kt., melžiantys valstybės monopolijas) ir kiti, kūdesni.
„Storapilviai” melžia ministerijas ir bankus, pvz. „Valiūno” advokatų kontorai SEB bankas mokėdavo po 80 tūkst. dolerių už trijų puslapių tekstą. Tiksliau, SEB teisininkai parašydavo savo įžvalgas, kurias perleisdavo „Valiūnui”, o pastarasis už įžvalgas SEB išrašydavo 80 tūkst. eurų sąskaitą.

„Kai advokatų tarybai reikia priimti kokį nors nepopuliarų sprendimą, ji šaukia susirinkimus Palangoje, – LL pasakojo vienas advokatas, – pvz., kai advokatų tarybai (AT) reikėjo „išparceliuoti” advokatūros patalpas Sporto gatvėje, tai vėl Palangoje susirinko apie 300 advokatų iš daugiau nei 3 tūkst. narių (ir padėjėjų). taigi, Palangoje susirinko 300 advokatų, ir jie nutarė tą turtą išparceliuoti. Dabar jie vėl rengiasi į susirinkimą Palangoje, vėl planuojama, kad atvyks apie 300 – 400 advokatų, tačiau Kukaitis sugalvojo, kad advokatai dabar registruotųsi į tą susirinkimą. Jų ten užsiregistruos apie 1,5 tūkst., nors realiai dalyvaus tik keli šimtai. ir jie spręs dėl advokato mokesčio padidinimo. Kukaitis Šiauliuose jau pasakė, kad mokestis bus 40 eurų per mėnesį, tačiau kiti kalba, kad mokestis bus padidintas net iki 100 eurų per mėnesį. Jeigu padarys 100 eurų, man reikės išsidraugauti iš šios gildijos, nes aš iš pensijos neišsimokėsiu to mokesčio. Ką aš noriu pasakyti – Vėgėlė niekada neparodė empatijos nei savo kolegoms, nei kam nors kitam. Dabar jie kuria dar vieną advokatų melžimo būdą – jeigu advokatas AT vertinime nesurenka 4 balų per metus (o vienas balas kainuoja apie 150 eurų per metus). Balai duodami už dalyvavimą seminaruose ir mokymuose. reiškia, tiems seminarams reikia per metus ne mažiau 500 eurų. Žodžiu, advokatas per metus tarybai turi sumokėti virš 1000 eurų visokių mokėjimų. O Vėgėlė ir Kukaitis iš tų mokesčių sau moka labai solidžius atlyginimus, kurių dydį slepia nuo eilinių advokatų”.

Advokatų taryba Sporto g. 3 turėjo puikias patalpas, kurias advokatų taryba prieš kelis metus pardavė. Dabar AT įsikūrusi priešais „Holiday Inn” patalpose, kurias nuomoja. Advokatų taryba sukūrusi didelį aparatą, priėmusi daug jaunų gražių merginų į darbą, kurioms visoms reikia kažką veikti ir mokėti atlyginimus. Todėl reikia kelti mokesčius advokatams.

„Dar prieš kelis metus advokatai, išėję į pensiją ir kai jis sukakdavo 70 metų, buvo atleisti nuo mokesčio advokatų tarybai, turėjome tokią lengvatą dar nuo pirmininko Papirčio laikų, – pasakojo LL vienas advokatas, – dabar advokatams reikia aks mėnesį mokėti po 30 eurų AT, o advokatų padėjėjams – po 21 eurą. Tada I.Vėgėlė tyliai sušaukė AT susirinkimą ir neva apklausos būdu advokatai nusprendė, kad reikia pensininkams panaikinti tą lengvatą. Dabar net pensininkai, norintis būti advokatais, turi Vėgėlei mokėti po 30 eurų. Tai tik reiškia, kad jis nėra empatiškas žmogus net savo kolegoms, savo bendruomenei. Pensininkų išgyvenimo klausimas Vėgėlės nedomina.

Advokatų tarybos pirmininkas, A.Sadecko advokatas M.Kukaitis „sukompiliavo“ bylos dokumentus – tai konstatavo teismas

 8 m. ago Administrator

Didysis etikos sergėtojas, A.Sadecko advokatas M.Kukaitis „sukompiliavo“  bylos dokumentus – tai konstatavo teismas

Aurimas Drižius

Advokatai šaiposi, kad Advokatūros drausmės komiteto pirmininko pareigas einantis advokatas  Mindaugas Kukaitis, kurio brolis Vytautas Kukaitis dirba Vilniaus apylinkės prokuratūroje, jau baigia visiems įgrįsti su savo pamokslais apie etiką įvairių seminarų metu.

Tuo labiau, kad ir profesinėje veikloje M.Kukaičiui sekasi vis sunkiau – nepaisant jo kliento, buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto A.Sadecko įtakos teismams, M.Kukaitis, A.Sadeckas ir jo „Ekskomisarų biuras“ vis dažniau pralaimi bylas prieš „Laisvą laikraštį“.

Itin svarbus šiuo atveju Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Visvaldo Kazakiūno rugsėjo 29 d. sprendimas – šiuo sprendimu buvo atmestos visos UAB „Ekskomisarų biuro“ pretenzijos „Laisvam laikraščiui“ dėl tariamo garbės ir orumo įžeidimo.

Negana to, teisėjas V.Kazakiūnas nurodė, kad „Informaciją, kuri nurodyta kaip reikalavimo dalykas, ieškovas (M.Kukaitis) pats sukompiliavo, panaudodamas paminėto atsakovo leidžiamo laikraščio straipsnio pavadinimo „Ar gali būti, kad „Ekskomisarų biuras”- ir yra tie kraupių žmogžudysčių vykdytojai Lietuvoje?” žodžius“.

Nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo- UAB „Ekskomisarų biuras“   ieškinį dėl „paskleistų neatitinkančių tikrovės duomenų, žeminančių ieškovo dalykinę reputaciją paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo“ priteisimo, pareikštą atsakovui- UAB „Patikimas verslas“,  tretieji asmenys Aurimas Drižius  ir Myra Kovalski

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas:

1 Pripažinti, kad neatitinka tikrovės bei žemina UAB „Ekskomisarų biuras” dalykinę reputaciją paskelbti teiginiai:

⦁ 2014 m. rugpjūčio 30 d.- rugsėjo 5 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2014 m. rugpjūčio 30 d.- rugsėjo 5 d. Nr. 33 (488)) straipsnyje „Ar gali būti, kad „Ekskomisarų biuras11- ir yra tie kraupių žmogžudysčių vykdytojai Lietuvoje?“ (autorius Myra Kovalski):

UAB „Ekskomisarų biuras“- galimai yra kraupių žmogžudysčių vykdytojas Lietuvoje.

II. 2014 m. rugpjūčio 30 d.- rugsėjo 5 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2014 m. rugpjūčio 30 d.- rugsėjo 5 d. Nr. 33 (488)) straipsnyje „A. Sadecko naudai dokumentus klastoja net Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka“ (autorius Aurimas Drižius):

UAB „Ekskomisarų biuras“ valdė AB „Mažeikių naftą“, dalyvavo jos privatizavime.

⦁ Įpareigoti atsakovą UAB „Patikimas verslas“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ savo vardu ir lėšomis adekvačia forma (tuose pačiuose puslapiuose, tokiu pat šriftu, tokiame pat leidinių skaičiuje, kaip buvo paskelbti straipsniai) išspausdinti tokio turinio paneigimą:

⦁ 2014 m. rugpjūčio 30 d.- rugsėjo 5 d, savaitraštyje „Laisvas laikraštis11, Nr. 33(488), straipsnyje „Ar gali būti, kad „Ekskomisarų biuras11- ir yra tie kraupių žmogžudysčių vykdytojai Lietuvoje? (autorius- Myra Kovalski) buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys ir UAB „Ekskomisarų biuras11 dalykinę reputaciją žeminantys duomenys. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleisti duomenis ir nurodome, jog paskleisti teiginiai, kad: „UAB „Ekskomisarų biuras11- galimai yra kraupių žmogžudysčių vykdytojas Lietuvoje11,

⦁ 2014 m. rugpjūčio 30 d.- rugsėjo 5 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis11, Nr. 33(488), straipsnyje „A. Sadecko naudai dokumentus klastoja net Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka11 (autorius- Aurimas Drižius) buvo paskelbti šie duomenys. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskleisti teiginiai, kad: „UAB „Ekskomisarų biuras11 valdė AB „Mažeikių nafta’1, dalyvavo jos privatizavime.11,

⦁ Priteisti ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą- 8 696 € už dalykinės reputacijos pažeminimą.

⦁ Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (ieškovo reikalavimai neredaguoti). 

Ieškinyje parašyta, kad: 2014 09 05 atsakovas savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ išspausdino straipsnius pavadinimais: „Ar gali būti, kad „Ekskomisarų biuras“- ir yra tie kraupių žmogžudysčių vykdytojai Lietuvoje?“ (autorius Myra Kovalski); „A. Sadecko naudai dokumentus klastoja net Vilniaus apygardos teismo primininkas Vytautas Zelianka“ (autorius Aurimas Drižius). 

Ieškovas nurodo, jog iš pirmojo straipsnio konteksto galima suprasti, jog ieškovo vadovai ir savininkai yra prisidėję prie nusikaltimų, susijusių su pedofilijos byloje figūruojančių asmenų nužudymu. Tačiau atsakovas nepateikia įrodymų, patvirtinančių straipsnyje išdėstytus argumentus. Minėtu straipsniu bandoma sukurti neigiamą ieškovo įvaizdį. Antrajame straipsnyje atsakovas teigia, jog ieškovas yra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, atsakovui yra žinoma, jog šie teiginiai neatitinka tikrovės, šiuo klausimu yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai. Ieškovas nevykdo ir nevykdė nusikalstamos veikos, darbuotojai nėra susiję su nužudymais, neprisidėjo prie AB „Mažeikų nafta“ privatizavimo. Straipsniuose pareikšti kaltinimai kenkia ieškovo dalykinei reputacijai, melaginga informacija paskelbta plačiam visuomenės ratui, pateikta ne kaip nuomonė, o kaip realiai įvykę faktai. Atsakovas savo veiksmais- melagingos informacijos skleidimu, padarė žalą ieškovui. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas prašo ieškinį patenkinti.

Atsakovas ir jam atstovaujantis trečias asmuo Aurimas Drižius pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Taip pat nurodo, kad minėti straipsniai buvo išspausdinti kitoje visuomenės informavimo priemonėje- internetiniame portale https://criticsmoflife.wordpress.com. atsakovas tik perspausdino minėtus straipsnius, kuriuose pateikta informacija iki šiol nėra paneigta. Dėl nurodytų priežasčių prašo ieškinį atmesti.

Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo Myra Kovalski nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovo advokatas palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus.

Atsakovo- UAB „Patikimas verslas“ atstovas ir trečiasis asmuo Aurimas Drižius, prasidėjus teismo posėdžiui, savavališkai iš jo išėjo (dėl to, kad teisėjas V.Kazakiūnas atsisakė išsireikalauti baudžiamosios bylos iš Mažeikių prokuratūros, ji buvo iškelta, tyriant galimai neteisėtus „Mažeikių naftos“ milijoninius pervedimus UAB  „Ekskomisarų biuras“ – aut. pastaba).

 Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad atsakovo- UAB „Patikimas verslas“ atstovas ir trečiasis asmuo Aurimas Drižius 2015 09 22 teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių (CPK 155 str. 2 d.). Byla išnagrinėta atsakovo- UAB „Patikimas verslas“ atstovui ir trečiajam asmeniui Aurimui Drižiui nedalyvaujant.

Trečiajam asmeniui Myrai Kovalski, prieš tai išnaudojus visas galimybes gauti duomenis apie jo buvimo vietą, apie šios bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu (b. 1. 128).

Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, pradėtas žodinis bylos nagrinėjimas ir byla išspręsta iš esmės iškart po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimant parengiamojo teismo posėdžio nutarties (CPK 231 str. 5 d.).

Ieškinys atmestinas.

Pagal CK 2.24 str. 1 ir 8 d. nuostatas asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą (juridinio asmens- dalykinę reputaciją) ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vadinasi, tam, kad būtų galima patenkinti reikalavimą paneigti atsakovo apie ieškovą nurodytus duomenis, būtinos keturios sąlygos:

⦁ turi būti išspausdinti arba pasakyti duomenys;

⦁ duomenys turi būti paskleisti;

⦁ duomenys turi neatitikti tikrovės;

⦁ duomenys turi žeminti asmens (ieškovo) garbę ir orumą (juridinio asmens dalykinę reputaciją).

Tik esant visoms šioms sąlygoms būtų pagrindas patenkinti ieškovo reikalavimą teismo tvarka paneigti ieškinyje nurodytus duomenis ir atlyginti dėl tokių duomenų paskelbimo padarytą žalą.

Lietuvių kalbos žodyne pateiktas toks sąvokos „duomuo“ apibūdinimas: kas duota, kuo remiamasi, darant išvadas (http://www.lkz.lt/). Kitaip tariant, sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

Ieškovas reikalauja pripažinti, kad neatitinka tikrovės, pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ne duomenys, o teiginiai, taip pat reikalauja paneigti ne duomenis, o teiginius. Lietuvių kalbos žodyne pateikta tokia žodžio „teiginys” prasmė: teiginys- kas teigiama, tvirtinama; loginis, mokslinis tvirtinimas (http://www.lkz.lt/). Sąvokų „duomenys” ir „teiginiai” reikšmių skirtumas yra tas, kad duomenys reiškia faktų apibūdinimą, o teiginiai reiškia kalbėjimą, tvirtinimą, nuomonės išsakymą. Pats ieškovas tos informacijos, kurią paneigti reikalauja per teismą, nelaiko duomenimis. Nėra pagrindo peržengti ieškinio reikalavimus (CPK 265 str. 2 d. nuostatos draudžia peržengti pareikštus reikalavimus) ir pakeisti ieškinyje nurodytos informacijos pobūdį: teiginius pavadinti duomenimis. CK 2.24 str. nuostatos nenumato galimybės reikalauti teismo tvarka paneigti teiginius. Todėl ieškinyje pareikšti reikalavimai negali būti patenkinti.

Tokia informacija, kurią ieškovas reikalauja pripažinti neatitinkančia tikrovės bei žeminančia ieškovo – UAB „Ekskomisarų biuras” dalykinę reputaciją, nebuvo paskleista nei atsakovo leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis”, nei kitokiame teismui žinomame šaltinyje. Ieškovas nurodė atsakovo leidžiamo savaitraščio „Laisvas laikraštis” 2014 m. rugpjūčio 30- rugsėjo 5 d. Nr. 33 (488), kaip informacijos („teiginių”,- reikalavimuose pavartotas terminas), kurią reikalauja pripažinti neatitinkančia tikrovės bei žeminančia ieškovo dalykinę reputaciją šaltinį. Siame leidinyje nėra ieškinio reikalavimuose nurodytų sakinių: „UAB „Ekskomisarų biuras”- galimai yra kraupių žmogžudysčių vykdytojas Lietuvoje“‘ ir „UAB „Ekskomisarų biuras” valdė AB „Mažeikių nafta”, dalyvavo jos privatizavime”. Informaciją, kuri nurodyta kaip reikalavimo dalykas, ieškovas pats sukompiliavo, panaudodamas paminėto atsakovo leidžiamo laikraščio straipsnio pavadinimo „Ar gali būti, kad „Ekskomisarų biuras”- ir yra tie kraupių žmogžudysčių vykdytojai Lietuvoje?” žodžius ir kitame to paties savaitraščio straipsnyje „A. Sadecko naudai dokumentus klastoja net Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka“ įrašytus sakinius: „Bandžiau tris kartus panaikinti tokį draudimą, nurodydamas, kad A. Sadeckas ne tik buvo „Mažeikių naftos” akcininkas, tačiau faktiškai vadovavo šios įmonės privatizavimui ir per savo privačią įmonę „Ekskomisarų biuras” teikė „Mažeikių naftai” valdymo paslaugas, t. y. ją valdė”. „A. Sadeckas ne tik buvo „Mažeikių naftos” privatizavimo įstatymo autorius, per savo firmą „Ekskomisarų biuras” teikęs šiai įmonei valdymo paslaugas (t. y. realiai „Ekskomisartų biuras” valde „Mažeikių naftą”). Šie sakiniai gerokai skiriasi nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų teksto. Tad ieškovas reikalauja priimti sprendimą dėl tokios informacijos, kuri nebuvo nei išsakyta, nei išspausdinta (nebuvo paskleista). CK 2.24 str. nuostatos neleidžia patenkinti tokio reikalavimo, kadangi numato galimybę teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, atitinkančius kitas šiame straipsnyje išdėstytas savybes. Tad ieškovo reikalavimai dėl tokios informacijos, kuri nebuvo paskleista, atmetami. Nepaskleistos informacijos nėra pagrindo nei pripažinti neatitinkančia tikrovės bei žeminančia ieškovo dalykinę reputaciją, nei paneigti ieškovo pageidaujamu būdu.

Be to, nors ir neatitinkančios tikrovės, tačiau nežeminančios juridinio asmens reputacijos informacijos paskleidimas (viešas išsakymas) nedaro žalos juridiniam asmeniui (nėra objektų, kuriems tokia informacija kenktų). Dalyvavimas kito juridinio asmens privatizavime ar šio juridinio asmens valdymas neturi neigiamos prasmės. Nei ieškovo reikalavime, nei ieškinyje aprašytame spaudos leidinyje nenurodyta, kad ieškovo veiksmai, susiję su AB „Mažeikių nafta” privatizavimu ar valdymu buvę neteisėti. Dėl šios priežasties informacija „UAB „Ekskomisarų biuras” valdė AB „Mažeikių nafta”, dalyvavo jos privatizavime” taip pat negali būti paneigta teismo tvarka (tokia informacija nepažeidžia ieškovo dalykinės reputacijos).

Konstatavus, kad nėra šio ieškinio dalyko- ieškinyje nurodytos atsakovo paskleistos informacijos (konkrečių sakinių) ir konstatavus, kad ieškinio dalykas nėra duomenys, nėra CK 2.24 str. 1 d. įtvirtinto pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinys (visi jo reikalavimai) atmetamas.

Byla išspręsta ne ieškovo naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir neprašė jų priteisti iš ieškovo. Todėl atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. 

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atmetus ieškinį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos- 7,18 €, priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92, 93, 96, 99, 259- 270 str.,

nusprendžia:

Atmesti ieškovo- UAB „Ekskomisarų biuras“ (į. k. 122755433) ieškinį dėl „paskleistų neatitinkančių tikrovės duomenų, žeminančių ieškovo dalykinę reputaciją paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo41 priteisimo, pareikštą atsakovui- UAB „Patikimas verslas14 (į. k. 303121202), tretieji asmenys Aurimas Drižius (a. k. 36808110026) ir Myra Kovalski.

Priteisti valstybei iš ieškovo- UAB „Ekskomisarų biuras44 (į. k. 122755433) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 7,18 € (septynis eurus ir aštuoniolika euro centų). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas

Visvaldas Kazakiunas