Advokatų taryba už 1,5 mln. eurų įsigijo kolūkinės paskirties parduotuvę

0

Lietuvos Advokatūra, kur tu eini?

Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad: Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, todėl advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas, dalyvavimas vykdant teisingumą ir tinkamas advokatų funkcijų įgyvendinimas yra pamatinė sąlyga (conditio sine qua non), o jų tarpusavio santykiai demokratiški. Šiuo metu Lietuvoje praktikuoja apie 3300 advokatų (apie 2297 advokatų ir apie 1000 advokatų padėjėjų).

Neseniai iš Advokatūros gavome porą naujienų. Visų pirma, vaizdo žinutėje džiaugsmingą žinią 2024 m. vasario 23 dieną pranešė Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, kad „po ilgai trukusių kruopščių paieškų, galiausiai pavyko surasti ir įsigyti patalpas kuriose įsikurs naujieji Lietuvos advokatūros namai. Po 105 metų Lietuvos advokatūra pirmą kartą savo istorijoje bus tikroji savo patalpų šeimininkė, nepriklausoma nei nuo nuomotojo nei nuo panaudos gavėjo. Lietuvos advokatūra įsigijo savo namus už nuosavas lėšas“.
Be to, kaip jau tapo įprasta, Lietuvos advokatai ir advokatų padėjėjai 2024 m. vasario 28 d. gavo elektroninį laišką ”Svarbiausi vasario mėnesio Advokatų tarybos posėdžio sprendimai ir kiti aktualūs savivaldos klausimai“. Mūsų dėmesiui apžvelgti svarbiausi šiemet vasario 21 dieną Advokatų taryboje svarstyti klausimai bei priimti sprendimai. Iš viso Advokatų tarybos nariai įvykusiame posėdyje aptarė 32 klausimus. „Advokatų taryba nutarė informuoti kontorų vadovus bei advokatų padėjėjų praktikos vadovus dėl advokatų/advokatų padėjėjų 2023 metais netinkamai keliamos kvalifikacijos, bei įpareigoti juos per 30 dienų surinkti trūkstamus kvalifikacijos balus, o neįvykdžius šio įsipareigojimo, po š.m. balandždio 1 d., duomenis apie nekeliančius kvalifikacijos asmenis perduoti Drausmės komitetui dėl drausminės atsakomybės įvertinimo. Pranešimai bus siunčiami automatinio pranešimų modulio būdu ir 2023 metų kvalifikacijos balų trūkumai bus perkelti (pridedami) prie 2024 metų kvalifikacijos balų. Nauji patobulinimai lashop.lt Informuojame, kad nuo šiol kiekvienas peržiūrėjęs seminarą www.lashop.lt mediatekoje advokatas ir ar advokatų padėjėjas gali atsisiųsti peržiūrėto seminaro pažymą. Žemiau rasite atvaizduotą informaciją, kaip galima atsisiųsti peržiūrėto seminaro pažymą. Įsigijus seminarų abonementą – kvalifikacijos balai automatiškai neįsiskaičiuoja. Atkreipiame dėmesį, kad įsigijus metinį seminarų abonementą kvalifikacijos balai automatiškai neįsiskaičiuoja. Kvalifikacijos balai užsiskaito tik peržiūrėjus seminarus.“

Mano komentarai šiais klausimais būtų tokie. Pirma, dėl „savo namų“. Iš tikrųjų, tai „po ilgai trukusių kruopščių paieškų“ už 1,5 milijono eurų įsigytos menkavertės senos statybos tipinės kolūkinės kaimo parduotuvės dviejų aukštų pastatas, beje, su subnuomininkais. Tokio pastato pirmajame aukšte būdavo kaimo parduotuvė, o antrajame kokia nors bibliotekėlė ar valgykla. Pastatas Polocko g. 43C (nuotr.) neprestižinėje ir nereprezentatyvioje vietoje. Ar būtų galima parduoti už tą pačią kainą? Tai tikrai ne Pacų, Sapiegų ar Vileišių rūmai. Būtinas naujas statinio projektas ir kapitalinis remontas. Kiek visa tai kainuos Lietuvos advokatūrai? Dar 1,5, 2 ar daugiau milijonų eurų? Kaip sutelksime lėšas? Didindami advokatų įmokas ir manipuliuodami surinktomis kvalifikacijos balų lėšomis? Kada, po kiek metų bus įkurtuvės? Ar nebūtų buvę geriau išsinuomoti patalpas prestižinėje ir reprezentatyvioje vietoje?

Pavyzdžiui, neseniai Antakalnyje, L.Sapiegos g. 13, atnaujintuose Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos barokiniuose rūmuose (nuotr. viršuje). Tai būtų rimta, solidu ir reprezentatyvu. Kaip žinia, šalia kaimynystėje respektabiliai įsikūrė renovuotame pastate Teismų administracija. Būtume kaimynai. Galimai, tai patiktų ir garsiajam Leonui Sapiegai… Antra, dėl kvalifikacijos balų. Mūsų nuomone, Advokatūra yra laisva ir nepriklausoma Asociacija. Advokatų niekas neturi per prievartą apmokestinti, nukreipdamas į elektroninę advokatūros parduotuvę pirkti mums visiškai nereikalingų, beprasmių seminarų ir kvalifikacinių balų. Mes tikrai mokame rinkti informaciją ir savarankiškai kelti savo kvalifikaciją. Nemaža dalis turime mokslinius laipsnius. Tai kodėl tokia tarsi gestapo prievarta ir grąsinimai tribunolu? Gal verčiau tokiais būdais pasiūlykite kelti savo kvalifikaciją bakalaurams ir ministrėms bakalaurėms? Tokie nuolatiniai priminimai, gąsdinimai, grąsinimai bausti už nepaklusnumą, man primena patyrusio, edukuoto ir nevakcinuoto kolegos pamąstymus. Maloniai noriu supažindinti su jais Advokatų tarybos narius ir kitus mūsų bendruomenės narius. Kaip jau minėjau, vienas mūsų gerbiamas ir patyręs advokatas taikliai bei žaismingai pastebėjo Lietuvos advokatų skirstymą pagal rūšinius požymius (ne pagal Č. Darviną, kuris skirstė pagal rūšinius požymius žmones ir bezdžiones, bet jam per gyvenimą tų skirtumų nustatyti nepavyko).

Advokatai ir jų rūšys prisiminus Čarlzą Darviną. Pagrindiniai rūšiniai skirtumai: kastos

  1. Švenčiausieji arba Jų Šventenybės – Advokatų taryba, Garbės teismas, Drausmės komitetas ir kiti renkamieji organai. Apibendrintai – advokatūros šviesuliai. Pagal Darviną tai būtų Tiranozaurai Rex, Megalodonai.
  2. Įtakingieji – asmenys, prisidengę advokato pažymėjimu, negerbiantys nei teisės nei teisingumo, gyvenantys pagal principą – pinigai-prekė-pinigai, protekcionizmas. Jie paprastai neatstovauja teismų procesuose. Jų veiklos sfera – kontrabandos, šešėlinės ekonomikos, finansinių nusikalstamų grupuočių ir galingų klanų interesų pogrindinis, ne įstatymais grįstas gynimas valstybės institucijose, teisėsaugoje, muitų, finansinių nusikaltimų, prokuratūros organuose panaudojant pinigines lėšas kaip svertus. Jie priskiriami prie plėšrūnų gyvūnų klasės tarp tiranozaurų rex ir smulkesnių, tipo kardadančiai tigrai, grizliai, priešistoriniai šernai ir panašiai.
  3. Baltosios apykaklės – tai ministerijose, savivaldybėse, valstybės įmonėse ir kitose įstaigose veikiantys asmenys, kaip priedangos priemone prisidengę teisinių paslaugų sutartimis ir gaunantys už faktiškai neatliktas paslaugas arba nepamatuotai dideles valstybės lėšas honorarų forma. Ši rūšis mažai skiriasi nuo įtakingųjų, dažnai skirtumai susilieja, nes tiek vieni tiek kiti neretai įsibrauna į vieni kitų veiklos sferą. Tai kaip dinozaurai, bet priskirtini prie plėšrūnų kategorijos (diplodokai, triceratopsai ir panašiai).
  4. Vidutiniokai – tai neturintys 1-3 punkuose išvardintų požymių ir kurių pajamos per metus neviršija iki mokėtino PVM lygio. Tai advokatai, gerbiantys įstatymą, teismuose ar kitose teisėsaugos institucijose juos pamatysi su aptriušusiais kodeksais, šūsnimis įvairių popierių , raudonais nuo įtampos veidais, nuolankiai stebintys proceso eigą. Jų pastangos patekti į 1-3 punktuose nurodytą rūšį visada būna bevaisės. Tai smulkūs graužikai, besistengiantys išgyventi katastrofas, gyvenimo audras, kapstosi kaip išgalėdami. Tarp jų knibždėte knibžda pensininkai, šiaip provincijos advokatai, daugiausiai advokato skatikus prisiskiriantys prie varganos pensijos. Juos niekina visi 1- 3 punkte išvardinti plėšrūnai, – teisėjai, prokurorai, net taip vadinamieji mentai. Klientai su jais derasi dėl kiekvieno honoraro cento. Perspektyvos tapti aukštesnės rūšies advokatu beviltiškos. Teisėjai, prokurorai juos niekina, proceso metu laiko juos smulkme, tik trukdančia sklandžiam procesui. Žinomi atvejai, kai teisėjai, prokurorai, kokie nors mentai, net davė melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, siekdami nuteisti advokatus laisvės atėmimo bausmėmis. Kartais pastariesiems esant nepėstiems, pavyksta įrodyti teismuose teisėjų, prokurorų, ar mentų melą. Žinoma, už tai minėtiesiems veikėjams nieko nebūna. Matyt, toks elegesys deep state sistemoje laikomas deramu.
  5. Liumpenai (proletarai arba pauperiai, šudros) – patys nemėgstamiausi teisėjų, prokurorų ir kitų specialiųjų institucijų, nes tokių advokatų naudingumo turtine prasme (kyšiai, šiaip įvairios pakišutės) koeficientas faktiškai yra nulinis. Jie portfeliuose nenešioja nei pinigų, nei dovanėlių. Todėl jie yra ujami procesų metu, stengiamsi sudaryti jų įvaizdį kaip teisiškai neįgaliųjų. Tokie propagandiniai veiksmai kaip „kompromatas“ duoda laukiamus rezultatus visuomenėje. Jų pajamos dažnai yra pasigailėtinai žemos ir kartais balansuoja ant skurdo ribos. Tai vadinamieji Valstybės garantuotos teisinės pagalbos (VGTP) valstybės skiriamieji advokatai. Indijoje tokie žmonės priskiriami neliečiamųjų (šudrų) kastai. Valstybė juos taip pat niekina, moka tik apgraužtus centus už jų niekingas paslaugas. Tiesa tie, kurie yra etatinėse VGTP tarnybos pareigybėse gauna kiek padoresnius atlyginimus, tačiau nuo to jų svoris advokatūroje nė kiek nedidėja. Tai jau prie vabzdžių kategorijos priskirtini asmenys, jų išgyvenimas šiuolaikinėje visuomenėje tiesiog stebina.
    Vidutiniokai ir liumpenai net ujami tokiais būdais, kad klientai atbaidomi nuo jų tiesiog teismuose, antai, teismų raštinėse į klausimus pas kokį advokatą rekomenduotina kreiptis teisinės pagalbos (o ten dažnai teiraujamasi) šių rūšių advokatų siūloma vengti, nes jie baisiai nekvalifikuoti (nors yra kitaip), bet tik tiek, kad iš jų teisėjams, prokurorams, net vadinamiems mentams naudos tiek, kiek iš ožio pieno). Tokia nuomonė susiformavo mūsų garbingam ir patyrusiam advokatui ilgų stebėjimų ir praktikavimo metu. Gal kas nors iš Advokatų tarybos narių norėtų bandyti paneigti šią interpretaciją?
    Jeigu ne, tai mes, norėdami geranoriškai padėti išspręst susidariusią situaciją dėl nevykusio nekilnojamojo turto sandorio ir kvalifikacijos balų lupikiškų kainų, menkų vidutiniokų ir liumpenų pensijų, nepagarbos respektabiliam advokatų amžiui, kreipiamės į Lietuvos Advokatūrą in corpore. Kaip pasakė kandidatas į Prezidentus Ignas Vėgėlė: Kartu galime daug!

Tai pažvelkime laisvu ir nepriklausomu advokato žvilgsniu kiek plačiau. Lietuvoje apie 9 % senjorų, sulaukę 70 metų ir daugiau, vis dar tęsia darbinę veiklą. Kaip žinia, šiuo metu Lietuvoje pensinis amžius: vyrams – 64 metai ir 8 mėn., moterims 64 metai 4 mėn. Pensinis amžius kasmet ilginamas, 2026 metais jis turėtų pasiekti 65 metus. Europos komisija rekomendavo Lietuvai, kad 2040 metais lietuviai būtų darbingi iki 72 metų.

Paradokasali situacija: kai advokatai/ės sulaukia 64 ir 64 metų ir valstybei tampa pensininkais, o savo laisvanoriškoje Advokatų asociacijoje išlieka mokesčių mokėtojais iki mirties, jeigu jie yra įgiję „mažesnį nei 30 metų vertimosi advokato veikla stažą“. Savijauta tokia, tarsi Jus reketuotų. Kas mėnesį į nurodytą sąskaitą jai pervedate 40 Eur (advokatas) ir 25 Eur (padėjėjas). Tai vadinama advokato/padėjėjo nario įmoka. Iš kurios Lietuvos advokatūros pirmininkas ir kiti Advokatūros „aparato“ darbuotojai kas mėnesį moka sau atlyginimus. Jie šypsosi ir sako: aš tau, advokate pensininke, noriu gero. Aš taip ugdau tavo toleranciją ir advokatūros progresą. Tokie yra laisvos advokatų asociacijos santykiai su advokatų pensininkų bendruomene. Jokių lengvatų, jokios pagarbos ir empatijos. Slepia duomenis, kiek advokatų yra pensininkai, kiek uždirba Advokatų tarybos vadovybė. Bet užtat tiksliai geba suskaičiuoti advokatų mėnesines įmokas – 3 mėnesius nesumokėjai, o dabar dar – 4 balų nenusipirkai advokatūros elektroninėje parduotuvėje – drausmės byla. Ir tai yra įrodymas, kad jie gali gerai gyventi. Nes labai nori ”savo namų“, kad ir klaikių, netinkamų advokatūrai kolchozinio tipo name Polocko gatvės gale. Taigi, senukai advokatai, už buvimą Asociacijoje teks kovoti arba įprasti mokėti iki mirties, nes, kaip anuo metu pasakė Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė: „Galime didžiuotis, kad diktuojame kokybės standartus ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, bet esame sektinas pavyzdys ir tarptautinėje advokatų bendruomenėje“. (In: Lietuvos Advokatų etikos kodeksas. Vilnius, 2017, p. 4). Taigi, esame Europos Sąjungos lyderiai. Nepaisant to, kad pandemija „kirto“ visai Europai – tik ne Advokatūros įmokoms, nes Advokatų tarybos vadovai sau ramiai mokėjo ir dabar moka didžiausius atlyginimus. Todėl advokatams darbingo amžiaus (nepaisant 35 metų būtinojo darbo stažo), dar pridėjo 30 metų advokato nepertraukiamos veiklos stažo. Tik tada bus suteikta advokatui/ei lengvata nemokėti advokato įmokos į advokatūros fondą. Šiuo atveju Advokatūroje jau reikia revoliucijos, nes evoliucija ir per Mindaugo Kukaičio kadenciją įstrigo. Tokiu būdu, Lietuvos advokatūra jau pernai pasivijo ir pralenkė Europos Sąjungą su jos rekomenduotu 72 metų amžiumi: Lietuvos advokatai bus vadinamųjų įmokų ir kitų mokesčių mokėtojais iki mirties. Kita vertus, nėra ko smulkintis, pensinį amžių reikia didinti ne iki 72, bet iki 92 metų. Gražu, kai laisvanoriškas darbo kolektyvas paskutinėn kelionėn palydi Viešpaties pašauktuosius. Kas neišgalės išgyventi mokėdamas mokesčius, tas ir neišgyvens. Kaip pagal Ostapą Benderį: Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Toks cinizmas ir empatijos nebuvimas vyrauja Lietuvos advokatūros „Jų Šventenybių“ galvose.

LR Konstitucijos 18, 21, 25, 33, 35 straipsniai skelbia: Lietuvoje žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, draudžiama žeminti žmogaus orumą, žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką, piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. Vadinasi, pripažįstamos ir garantuojamos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės. Ar advokatas ne žmogus ir pilietis? Dažnai kasdieniniame gyvenime advokatas susiduria su sudėtingomis, sunkiai išsprendžiamomis žmonių problemomis, šiurkščiais jų teisių ir laisvių pažeidimais. Neretai advokatui iš to kyla būtinybė ginti ir savo teises. Savo ruožtu, tarnauti teisei ir pilietinei visuomenei kaip humaniškam reiškiniui visada buvo pagrindiniu strateginiu Advokatūros tikslu. Tapę advokatais, visi turi atitikti vienodus reikalavimus, įstatymų nustatytus advokatų veiklai ir advokatūrai. Regis, visi advokatai turi lygias teises ir pareigas. Visiems advokatams galioja įtvirtintos įstatymuose lygios veiklos garantijos. A propos, advokatą prof. dr. Igną Vėgėlę vienos bakalaurės užsakymu Garbės teismas tampė beveik du metus. Štai Jums ir lygios veiklos garantijos.

Įdomu, Lietuvos Advokatūra labiausiai myli tą advokatą, kuris niekada neserga, nuolat moka advokato įmokas ir numiršta kitą dieną po nustojimo mokėti mokesčius ir pirkti kvalifikacijos balus. Prie to advokatai jau įpratinti. Pensinis amžius ignoruotas, buvimas advokatu prilygintas jo gyvenimo trukmei. Jokių problemų. Lietuvos advokatui 70 metų – tik darbinis, o ne pensinis amžius! Pensija – tarsi horizontas, tolsta į ją einant ir net joje būnant. Jeigu visi advokatai ir padėjėjai dar nenumirę pareikalautume baigti tokią „tvarką“ Advokatūroje „Jų Šventenybės“ pamatytų, kad jie gali prarasti viską. Ar sutiksime mokėti tol, kol numirsime? O jei pareikalausime, tai ką šios kadencijos Lietuvos Advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis pasakys Kaune 2024 metų balandžio 26 d. Lietuvai? Kentėkite arba jeigu ilgiau kentėti nebegalite, – pasiskiepykite ”nuo mirties“ ir dirbkite iki 92 metų, tik tada nustosite mokėti Lietuvos Advokatūrai plataus spektro įmokas. Šiuo metu Lietuvoje vidutinis advokatas tiek net negyvena. Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė 71,5 metų, moterų – 81 metai. Lietuvos Advokatų tarybos pastarieji pirmininkai teigia, kad atleisti nuo įmokų senolių net kokios nors pandemijos metu neketina, nes tai ne senolių šalpos organizacija: „Lietuvos advokatūra nėra socialinės saugos organizacija“, „lengvata – nėra teisiniai lūkesčiai“, lengvatos suteikimas „tai R. Andrikio ir V. Papirčio didžiausia klaida“, „gestas teisėjams“. Manytume, ne: tai empatija garbaus amžiaus sulaukusiems advokatams. Kai advokatai išeina į valstybės suteikiamą pensiją, tai Lietuvos Advokatūra pratęsia advokatų pensinį amžių. Ar toks Lietuvos Advokatų tarybos ir jos paskutiniųjų pirmininkų sprendimas nėra pernelyg laisvai interpretuotas stebėtinai tęstinio Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimas (nes nuotoliniu būdu internete jis truko beveik visą dekadą)? Kyla natūralus klausimas: Ar šis sprendimas legitimus? Labai nekorektiškas ir nepatogus mano klausimas. Atsakymo neišgirsime.

Tokia Advokatų tarybos pirmininkų nuostata rodo, kad Advokatūra tą problemą užmaskuoja ir bando rasti lengvesnę išeitį pasipelnyti iš seniai pensinio amžiaus sulaukusių advokatų. Reikalauja mokėti pensininkus įvairius mokesčius už galimybę būti asociacijoje. Beje, kaip ir atliekų tvarkymo centrai yra pareiškę: „vietinė rinkliava yra mokama ne už paslaugą, bet už suteiktą galimybę naudotis atliekų surinkimo sistema“. (In: „Alytaus naujienos“, 2016-01-26). Advokatūra, net lenkia Europos Komisijos parengtoje „Žaliojoje knygoje“ dėl senėjimo Lietuvai prognozuojamą prailginti darbingą amžių iki 72 metų. Lietuvos Advokatūra neturėtų sutikti su tokia rekomendacija. Šiuo atveju, derėtų prisiminti patarlę: sotus alkano neužjaučia! Manytume, dabar pats laikas apriboti „Jų Šventenybėmis“ esančių advokatų galimybę priiminėti advokatams nepriimtinus sprendimus, ir šiame fone išskirtinių sąlygų sau susiteikimą. Ar Lietuvoje krizės metu nėra svarbesnių klausimų, kaip reikalauti 4 (keturių) „kvalifikacijos balų“. Lietuvos Advokatūra veikia tarsi Cosa Nostra (mūsų reikalas) – tik savo reikaliukus realizuojanti grupuotė. Bet koks sėkmingas politinis-visuomeninis judesys įmanomas tik tada, jeigu tai Res Publica (bendras reikalas). Visiems turi rūpėti bendruomenė skausmas ir negandos. Ne tik „Jų Šventenybių“ sotus gyvenimas. Vietoje to, Mindaugas Kukaitis primygtinai rekomenduoja advokatams mokėti už kvalifikacijos balus. Su tyliai pritariančia pirmininkui Advokatų taryba? Neuždavinėti klausimų, o tik vykdyti nurodymus, įsakant liumpenams „šudroms“ veikti pagal jų užgaidas, pamirštant lojalumo, advokatų etikos, profesionalumo, solidarumo ir kitus Advokatūros principus. Kita vertus, matant kas vyksta Lietuvoje tai neturėtų stebinti.

Lietuvos Advokatų taryba ir jos pirmininkas spjovė į pensinį amžių ir prailgino jį “iki mirtis mus išskirs”. Tai kokios “sidabrinių senjorų” advokatų galimybės oriai gyventi? Kai reikia išlaikyti Advokatų Tarybą ir visą “Jų Šventenybių aparatą” su priedėliais. Tai mūsų pasirinkimas: leisti ar neleisti? Kodėl leidžiame Advokatų tarybai ir jos pirmininkui pasilikti su jų pasirinkimu? Advokatūros vėliavoje aukso raidėmis įrašyta: Ad Voco, tačiau šiandien mūsų moto yra pasmerktas Lietuvos advokatūrą ištikusios dezintegracijos krizės. Tai nuosmūkis, situacija, kai siekiama tik vieno tikslo – ramaus ir sotaus gyvenimo Lietuvos advokatūros “Jų Šventenybėms”. Tai sukelia blogą nuotaiką ir net neapykantą advokatų bendruomenėje. Apie tai kalbama ir socialinių tinklų portaluose, tačiau “Įtakingieji” apsimeta, kad to negirdi. Jie žūt ar būt stengiasi išlaikyti esamą status quo, nepaisydami šalia esančio karo ir krizės valstybės valdyme. Todėl tie Advokatų tarybos nariai ir pirmininkas, kurie šiuo metu vadovauja mūsų Advokatūrai, privalo būtinai rasti drąsos ir sąžinės, kad šią padėtį pakeisti. Kita vertus, jei nieko nebus daroma Advokatūroje ir toliau nenumaldomai plėsis nepasitenkinimas esama padėtimi, finansine nejautra, kuri galiausiai sukels sprogimą Advokatūros bendruomenėje, kad apgintų mūsų žmogiškąsias ir profesines vertybes. Kam mums reikalingas dar vienas kažkoks represinis mechanizmas, o ne laisva Asociacija? Mes, Lietuvos advokatai, kurie net išėję į pensiją liekame Advokatūros nariais, dabartinėmis aplinkybėmis negalime likti abejingi savo valstybės Advokatūros likimui. Nenorime tylėti, kai išparduotas advokatūros nekilnojamasis ir kitas turtas, ir toliau priimami įvairūs voliuntaristiniai sprendimai ir sudaroma tik laisvanoriškos, demokratinės, žmogaus teises ginančios laisvosios Asociacijos iliuzija, kurią galima atpažinti iš to, kad ji vidujai nuosekli, bet egoistiška ir grobuoniška, ignoruojanti Advokatūros narių argumentus, o svarbiausia – be jokios empatijos.

Advokatų tarybos pirmininke Mindaugai Kukaiti, visa Advokatų taryba, kokius savo darbus Jūs skiriate Lietuvos advokatams, išskyrus riebiai iš mūsų kišenės apmokamus ”kvalifikacijos kėlimo seminarus”, kursus, kitus renginius? Ar ne todėl ”Jūsų Šventenybės ir Įtakingieji“ drąstiškai pakeitėte advokato Rimo Andrikio ir advokato dr.Virginijaus Papirčio vadovavimo Lietuvos advokatūrai metu nustatytą „Įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“ tvarką (2004 ir 2013 metų). Panaikinote tuose Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimuose nustatytą lengvatą dėl atleidimo nuo nario mokesčio mokėjimo: „Advokatus, vyresnius nei 70 metų amžiaus ir turinčius ne mažesnį nei 10 metų nepertraukiamą vertimosi advokato veikla stažą“. Galimai klastodami pandeminio karantino „ilgojo“ Visuotinio advokatų susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, Jūs aukščiau minėtą punktą pakeitėte „nauja redakcija“: „Advokatus, kuriems suėjo 70 ir daugiau metų ir jie yra įgiję ne mažesnį nei 30 metų vertimosi advokato veikla stažą“. Beje, teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą. (In: Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas, 7 str. 3 p., 2004 m. kovo 18 d.). Kiek šiuo metu Lietuvoje advokatų, turinčių 30 metų nepertraukiamą advokato veiklos stažą? Jeigu praktikuojančiu advokatu tapsi būdamas 58 metų, tai mokėsi mėnesines įmokas iki 92 metų! Menki šansai vyriškajai Advokatūros daliai sulaukti lengvatos… „Jų Šventenybės“, Jūs mąstote tik apie savo ir „chebrytės“ naudą. Advokatų taryba sukurta advokatų reikalų tvarkymui, o ne Jūsų mėgavimuisi gerbūviu mūsų sąskaita. Kokius atlyginimus sau mokate? Labai solidžius. Visiškai neadekvačius savo veiklos rezultatams. Jums nerūpi VGTP pagalbą teikiančių advokatų niekingi teisinių paslaugų įkainiai. Tačiau turėtų itin rimtai rūpėti, kad nesikeičianti padėtis būtų pakeista. Iš tikrųjų tai Jūs turite būti mūsų tarnais, o ne mes Jūsų liumpenai ir šudromis. Būdami Advokatų taryboje Jūs savo neapgalvotais ir nesuderintais su advokatų bendruomene sprendimais griaunate Advokatūrą, menkinante advokatus. Jūsų sprendimai stato Advokatūrą į pavojų, nes darote tai prisidengdami ”ilgai trukusiomis kruopščiomis paieškomis“. Nepasisakote aktualiais Lietuvos valstybės egzistencijos klausimais ir nediktuojate jokių kokybės standartų Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinėje sistemoje. Tačiau, malonu matyti, kad lietuviškosios gyvensenos ir nacionalinio valdymo ypatumus, esant pilka ES provincija, vis labiau įvairiaspalvių valdžių politinių partijėlių ridenama į valstybės bankrotą bei totalią emigraciją, pastebi pavieniai teisininkai. Gintaras Seikalis: “Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems “Gyvenimo būde” atrodo, kad didžiai daliai jų žodžių sąskambis teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-Jambu genčiai skardinė nuo konservų”. (In: G. Seikalis, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjas. 2008 m spalio 20 d. Nutartis civ. byloje Nr. 2-813-294/2008.).

Pagal tokį Advokatų tarybos ir pirmininko – „modus operandi“ mes, advokatai, esame tam, kad būtume „liumpenais ir šudromis“ Polocko gatvės šabakštyne, o ne advokatų laisvanoriška ir nepriklausoma asociacija bei nepriklausoma teisinės sistemos dalimi prestižinėje ir reprezentatyvioje vietoje.

Lietuvos advokatai! Jeigu turite kokių nors pasiūlymų minėtais klausimais, pateikite juos viešai, netylėkite ir nemurmėkite pakampėse. Veikime vieningai, kartu galime daug! Jokių kvalifikacijos balų per prievartą! Jokio advokato įmokos kėlimo!

Advokatų tarybai. Pirmininkui Mindaugui Kukaičiui. Kandidatui į Prezidentus Ignui Vėgėlei. Spaudai. Portalams.

                                           Jurgis Geragalis

2024 m. kovo 11 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias