Albinas Januška : Kodėl G.Nausėda nuolat meluoja?

0

Albinas Januška

Lygioje vietoje užkliuvusioje ir nelabai kam suprantamoje istorijoje apie ambasadorių skyrimą, šiandien Seime paaiškėjo naujų detalių.

Pasirodo, kad ambasadoriaus atranka į Lenkiją, kaip ir priklauso, vyko daugiau prieš metus. Dalyvavo keturi kandidatai, vienas jų, dirbęs Lenkijoje ir puikiai mokantis kalbą, atitiko visus reikalavimus. Dėl jo maždaug metus prezidentūroje buvo tylėta, po NATO samito atsakyta, kad netinka. Pagal ministro pateiktas detales galima manyti, kad tai buvo G.Puodžiūnas, vienas labiausiai patyrusių Lietuvos diplomatų, kurio pavardę paskelbė žiniasklaida (o ne A.Januška, kaip neapsižiūrėjus parašė BNS). Žurnalistas gali saugoti savo šaltinius, net jeigu šiuo atveju buvo paskelbta konfidenciali informacija.

Kaip šiandien paaiškėjo, tada URM buvo skelbiamas naujas konkursas, niekas nedalyvavo, vienas kandidatas buvo įkalbėtas dalyvauti. Ir tas Prezidentui netiko, nes jis galėjo kalbėti tik artima lenkų kalbai. Galima spėti, kad tai čekų kalba, ir to kandidato pavardė taip pat buvo paskelbta žiniasklaidoje.

Kodėl tos detalės svarbios? Todėl, kad prezidentūra viską tą neigia, nepripažįsta, kad buvo tokie teikimai ir tuo pagrindu netiesiogiai kaltina vyriausybę, ministrą melavus. Tuo tarpu faktai rodo atvirkščiai.

Problema net ne tame, kad Prezidentas atmetė kandidatus, bet kad šiandien išsisukinėjama, nesakoma tiesa. Kai kas pasakytų tiesiai- meluojama. Kodėl Prezidentas negalėjo tiesiog pasakyti, kad man kandidatai netinka ( jis turi tokią teisę), duokit kitą. Vietoj aiškaus kalbėjimmo- “evakuacijos”, “parašiutų” srautas. Tokia yra realybė. Klausimas tik ar mes priimame tą realybę, kad iš tokios svarbios valstybės institucijos viešai meluojama, ar nepriimame.

Ar viską verčiame į chaosą, kai viskas paskęsta nuomonėse, interpretacijose, ar nuosekliai bandome išsiaiškinti tiesą.

Žinoma, kaip visada galima laukti, kad tokiais atvejais, kaip paskutinis argumentas, siekiant pakeisti temą ir neatsakyti už melą, metama kažkokių ar kokių nors “valstybininkų” puolimo tema. Taip buvo per taip vadinamą trąšų skandalą, kaip buvo gąsdinama, kad “valstybininkai” pavogs geležinkelius. Taip ir dabar- vaizduojama kaip jų paskutinė pastanga užgrobti ambasadorius ir URM. Įdomu, kaip tai turėtų atrodyti.

Man tai jau darosi banaloka.

Būtų gerai, kad mes suaugtume ir nebežaistume tų pigių ir primityvių temos pakeitimo komunikacijų žaidimo, o vis tik kalbėtume argumentais, reikalautume nemeluoti ir atsakomybės, paskiriant bent ambasadorių Lenkijai.

Šiandien iš Prezidento lyg ir nuskambėjo pasiūlymas teikti naujus kandidatus. Gal tai reiškia, kad jis siūlo pradėti nuo tuščio lapo.

Gal tai yra jo žingsnis link susitarimo.

Bet jei jau antrame konkurse niekas nenorėjo dalyvauti (galima suprasti- kas nori, kad jo pavardę valkiotų viešai), tai trečiame dar mažiau vilties.

Bet gal, kai tiesos aiškinimosi ir tarpininkavimo ėmėsi URK, užsidarę nuo viešumo politikai ir suras sprendimą.

Bet reiktų nepamiršti, kad parinkti kandidatus nėra Prezidento kompetencija. Kaip ir pvz. skirti ministrus. Ministrai irgi yra derinami, bet kažin ar Prezidentas drįstų nurodyti, kas turi būti finansų ministrė. Taigi derėtų laikytis Konstitucijos ir valdžių atribojimų principų, nes per didelis “susidraugavimas” paskui baigiasi niekuo.

Žymioje knygoje “Pranešėjas ir prezidentas” yra aprašyta istorija, kaip Prezidentas susikirto su tuometiniu gynybos ministru, diplomatu R.Karobliu, norėdamas paskirti “savo” KAM žvalgybos vadovą. Ministras nesutiko, gal būt dėl to buvo nubaustas “atšaldymu”, ir turėjo pereiti į ES diplomatinę tarnybą. Šio pareigūno skyrimas nebuvo Prezidento kompetencija, bet tą galima būtų ignoruoti, jei nebūtų kerštaujama ministrui.

Tai ką stebime dabar yra beveik panaši istorija. Ambasadorių parinkimas ir teikimas nėra Prezidento kompetencija. Suprantama, jei parinkimas daromas bendradarbiaujant su vyriausybe- net būtų naudinga. Tai ką matome dabar tėra tik galios kova už savo įtaką kitų valstybės institucijų sąskaita.

Norisi pasilikti abejonę, ir manyti, kad tai nėra apgalvota Prezidento politika, kad tai buvo kalbos klaida, ir kad Prezidentas (kaip ir priklauso pagal Konstituciją), kartu su vyriausybe vykdys bendrą užsienio politiką, dirbs ne tik su A. Duda, bet ir su D.Tusku. Sieks, kad prie Vokietijos divizijos, ginant Lietuvą, prisijungtų ir Lenkijos kariai ir tam įgyvendinti, sutarus su vyriausybe, bus paskirtas ambasadorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias