Kaip Lietuvos premjerė prisidėjo prie Rusijos agresijos Ukrainoje?

0

Paskelbta: 2024-04-26 20:05Autorius: Zigmas Vaišvila



Ruošiantis karinei agresijai prieš Ukrainą, Rusijai buvo būtina paklusni ir ekonomiškai neįgali Baltarusija, visų pirma, dėl to, kad galėtų dislokuoti Rusijos kariuomenę Baltarusijos – Ukrainos pasienyje. Tai buvo padaryta sutrukdžius „Belaruskalij“ eksportuoti deficitines kalio trašas per Lietuvą ir padarius Baltarusiją dar labiau ekonomiškai ir politiškai priklausoma nuo Rusijos. Lietuvos Vyriausybė ir VSD 2021 m. vasarą raštu buvo perspėtos apie šį Rusijos spectarnybų ilgai puoselėtą planą. Rusijos „Uralkalij“ ir „Eurochim“ produkcija – tai 19%, „Belaruskalij“ – 21% pasaulio rinkos. Kalio trąšos įrašytos į JAV Vyriausybės 137 strateginių prekių sąrašą. Klaipėdos uoste jos krautos į transatlantinius laivus JAV kompanijos, parduodančioms šias trašas JAV, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Vidurio Rytų rinkose. Daug metų Rusija siekė vienaip ar kitaip perimti „Belaruskalij“ kontrolę. Lietuva, siekdama prisirišti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą (11 mln. tonų arba 147 tūkst. vagonų per metus) prie Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto, 2012 m. leido „Belaruskalij“ įsigyti trečdalį „Biriųjų krovinių terminalo“ akcijų. Baltarusija elektrifikavo geležinkelį į Lietuvą. Taip Lietuva buvo perėmusi ir „Belaruskalij“ trašų eksportą per Latviją.

Padedant įgyvendinti šiuos strateginius Rusijos valstybės tikslus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė, kad būtina vykdyti JAV sankcijas „Belaruskalij“ ir nutraukti šių trašų tranzitą per Lietuvą. Tačiau atsakydamas į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos 2021-12-17 paklausimą, ministras G. Landsbergis 2021-12-22 LR užsienio reikalų ministerijos raštu patvirtino, kad šios JAV sankcijos nėra privalomos Lietuvos Respublikai ir visai Europos Sąjungai. Todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrįstai nuo 2021-12-08 d. dėl JAV sankcijų Baltarusijai nesustabdė „Belaruskalij“ trašų tranzito per Lietuvą, nes 2021-12-03 d. JAV Vyriausybė įmonei „Beloruskaja kalijnaja kompanija“ išdavė naują licenciją, galiojusią iki 2022 m. balandžio 1 d., iki kada avansą už pervežimus gavo ir „Lietuvos geležinkeliai“. 2021 m. sausio mėn. JAV analitikos centras prie NATO „Atlanto taryba“ (Atlantic Council) rekomendavo JAV Prezidento Administracijai netaikyti sankcijų „Belaruskalij“.

Nors G. Landsbergis 2021-12-22 LR URM raštu Z. Vaišvilai patvirtino, kad Lietuva neprivalo vykdyti šių JAV sankcijų, Lietuvos Vyriausybė gavo Europos Komisijos paklausimą, kodėl norima nutraukti šių trašų tranzitą per Lietuvą, taip pat ir į Europos šalis. 2022-01-12 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino 2021 m. gruodyje priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl turi būti nutraukta nuo 2022 m. vasario 1 dienos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis apdairiai pareiškė apie jų atsistatydinimą. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, pareiškusi apie galimą jos atsistatydinimą, po savaitgalio apsigalvojo – nepriėmė šių ministrų atsistatydinimo, ir nuo 2022-02-01 d. „Belaruskalij“ trašų tranzitas buvo nutrauktas.

Kažkodėl 27 metus šios pervežamos trašos nekėlė mums grėsmės. Apie dirbtinai žlugdomus ne tik Lietuvos geležinkelius ir Klaipėdos uostą, bet ir Baltarusijos ekonominį pagrindą, įstumiant šią valstybę į visišką priklausomybę nuo Rusijos, I. Šimonytė nutylėjo.

Daug metų puoselėta Rusijos spectarnybų operacija pavyko.

Nuo 2022-02-01 „Belaruskalij“ pradėjo eksportuoti trašas per Ukrainos Nikolajevo uostą. 2022-02-24 d. tai nutrūko. Karas. Lietuvos Vyriausybė tiesiogiai padėjo Rusijai kariauti prieš Ukrainą – po ekonominio smūgio Baltarusija buvo priversta neeilinių karinių pratybų pretekstu įsileisti Rusijos kariuomenę, kuri atsidūrė per 75 km nuo Kijevo.

2022-01-16 raštu signataras Z. Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę dėl strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvados ir pagrindžiančios medžiagos pateikimo, Vyriausybės priimto sprendimo panaikinimo ir priėmimo pas Ministrę Pirmininkę. Po mėnesio atsisakyta pateikti medžiagą – valstybės paslaptis, o signatarą priimti trukdė I. Šimonytės užimtumas.

Z. Vaišvilai beliko kreiptis į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašant Teisingumo ministrės Evelinos Dobravolskos (Ewelina Dobrowolska – ekspertai.eu past.) prašymu dėl Rusijos nusikaltimų prieš Ukrainą Generalinės prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime ištirti ir Lietuvos Vyriausybės veiksmus. Apie tai pranešta ir Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai.

2022-03-10 pareiškimuose Z. Vaišvila nurodė Lietuvos Vyriausybės pažeistas tarpvalstybines sutartis su Baltarusija, pažeistus ES teisės aktus ir tarptautines konvencijas. ES teisė nustato, kad JAV sankcijos, nepriklausomai nuo to, kokioms įmonėms jos būtų taikomos, neturi teisinės galios ES teritorijoje, įskaitant ir Lietuvą. Lietuva negalėjo vienašališkai blokuoti baltarusiškų prekių tranzito per savo teritoriją, nes ir Sutarties dėl ES veikimo 26 str. draudžia ES dalyviams įvesti vienašališkus ribojimus laisvam prekių judėjimui ES viduje, tarp jų ir iš trečiųjų šalių. Direktyva (ES) Nr. 2015/1535 draudžia ES valstybėms narėms įvesti techninius ribojimus laisvam prekių judėjimui be išankstinės Europos Komisijos (EK) ir valstybių narių kontrolės. Lietuva, norėdama stabdyti šių prekių tranzitą, privalėjo kreiptis dėl to suderinimo į EK, po kurio būtų aktyvuota procedūra, trunkanti 2 – 6 mėnesius, per kuriuos bet kuri kita ES valstybė narė gali pateikti prieštaravimus, į kuriuos privaloma atsižvelgti. Dėl baltarusiškų trašų tranzito stabdymo Lietuvos Vyriausybė privalėjo aktyvuoti ir tiesioginių užsienio investicijų patikros procedūrą (Reglamentas Nr. 2019/452), informavusi EK apie numatomų ribojimų poveikį „Birių krovinių terminalo“ Klaipėdos uoste veiklai, po kurios EK ir kiekviena valstybė narė turėjo įvertinti galimą Lietuvos numatomų priemonių poveikį ES interesams. EK rekomendacijos, pagal nurodytą ES reglamentavimą, privalomos vykdyti Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybė negalėjo uždrausti „Belaruskalij“ tranzito ir dėl 1994 m. JTO Jūrų teisės konvencijos, ratifikuotos ir Lietuvos, nes tranzitas yra procedūra, kurią reglamentuoja daug tarptautinių susitarimų, kurie nustato, kad tranzitas negali būti uždraustas arba apribotas, išskyrus nedidelį išimčių kiekį. Šios Konvencijos 125 str. nustato tranzito laisvę neturinčioms prieigos prie jūros valstybėms. Įgyvendinant šią Konvenciją tranzito dalyje, 2001 m. buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės Susitarimas dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito, naudojantis Lietuvos uostais ir kita transporto infrastruktūra, sąlygų. Šį susitarimą ratifikavo ir Lietuvos Seimas. Susitarimo 4 straipsnis nurodo, kad Susitariančiosios Šalys padeda įgyvendinti tranzito laisvės principą ir susilaiko nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti tarptautinių transporto ryšių plėtrai. Lietuva turėjo įrodyti, kad vagonai su kalio trašomis savaime kelia grėsmę saugumui. Per 27 metus saugiai buvo pervežta daugiau nei 50 mln. tonų kalio trašų. Dėl Lietuvos Vyriausybės pagalbos Rusijos valstybei perimti šių visam pasauliui svarbių strateginių trašų srautą, šis krovinys pradėjo kelti tariamą grėsmę Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybė pademonstravo ir savo „vertybines“ nuostatas – sprendimas dėl „Belaruskalij“ tranzito nutraukimo ne tik neteisėtas, bet ir amoralus. 2021-06-28 d. G20 valstybės priėmė Materos deklaraciją, kuria pasaulio valstybės raginamos suvienyti jėgas pasaulinės maisto krizės grėsmės akivaizdoje. 2021 m. rugsėjo 17–18 d. Florencijoje G20 valstybių žemės ūkio ministrai priėmė komunikatą vystant Materos deklaracijos nuostatas, kuriame viso pasaulio šalys raginamos kuo labiau prisidėti prie pasaulio aprūpinimo maistu saugumo užtikrinimo. „Belaruskalij“ produkcija, tiekiama į daugiau nei 100 pasaulio šalių. Daugelio šalių ir tautų gerovė, milijardų žmonių aprūpinimas maistu Žemės planetoje priklauso nuo stabilaus ir patikimo visų transporto grandinių veikimo, įskaitant tranzito kelią per Lietuvą.

Tokiu būdu Lietuvos Vyriausybė padėjo įgyvendinti Rusijos strateginius viešai paskelbtus tikslus sustabdyti ir kontroliuoti 40% kalio trašų eksporto pasaulio šalių rinkoms.

2009-10-28 d. Lietuvos Vyriausybė buvo pripažinusi ypatingos svarbos projektu „Rytų-Vakarų“ transporto koridorių, užtikrinantį laisvą tranzitą per Lietuvos teritoriją, kurį įgyvendinant iš ES specialiųjų fondų buvo pritraukti milijardai eurų moderniai infrastruktūrai, sudarančiai geriausias sąlygas prekių tranzitui iš Rytų į Vakarus, taip pat ir į ES šalis, sukurti. Kalio trąšos, kurios sudariusio 28 proc. visos Klaipėdos uosto krovinių apyvartos, buvo pagrindinis tranzitinis krovinių srautas, užtikrinantis šį ypatingos svarbos projektą.

„Belaruskalij“ trašų tranzito per Lietuvą neatstatymas po Rusijos paskelbimo, kad stabdo trašų eksportą, tapo tiesioginiu Lietuvos veikimu prieš Europos Sąjungos šalis ir NATO šalis bei jų strateginius interesus, visų pirma, apsirūpinti maistu. Šis Lietuvos Vyriausybės neveikimas yra tiesioginis ir atviras veikimas Rusijos Federacijos, bet ne Lietuvos, Europos Sąjungos ir NATO šalių naudai. Vyksta tarptautiniai ginčai teismuose, gręsia milijardinės žalos Lietuvos valstybei.

Tai sudarė sąlygas Rusijai grąsinti pasaulio šalims pasauline maisto krize pasaulyje, diktuoti savo politinius ir ekonominius reikalavimus. Kitos kalio trašas ekspotuojančios šalys (Kanada, Jordanija, Izraelis) neturi galimybių artimiausiu metu pakeisti šį Rusijos ir dabar jau bendrą su Baltarusija kalio trašų eksportą. Kalio trašų šachtos statyba trunka 8-10 metų. Pavyzdžiui Petrikovskio šachta Baltarusijoje buvo įrenginėjama 8 metus, tai kainavo 1,6 mlrd. JAV dolerių, iš jos išgaunama 1,5 mln. tonų trašų per metus. Kalio trašų alternatyvos nėra. Respublikos Prezidento kandidatų debatuose Remigijus Žemaitaitis paskelbė turintis įrodymus, kad atnaujintas „Belaruskalij“ trašų eksportas per Liepojos uostą Latvijoje.

Taikyti sankcijas „Belaruskalij“, t.y. padėti įgyvendinti strateginį Rusijos tikslą, aktyviai agitavo ir Svetlana Tichanovskaja, kuri nuo 2016 m. drauge su jos vyru Sergejumi Tichanovskiu ne vienerius metus agitavo sujungti Baltarusijos ir Rusijos valstybes, o 2016 m. lankėsi Kryme. Apie pavojų remti S. Tichanovskąją viešai Lietuvos Vyriausybę perspėjo ir du kartus buvęs VSD vadovas signataras Mečys Laurinkus. Tačiau, Lietuvos Vyriausybė ne tik finansuoja S. Tichanovskajos veiklą Lietuvoje, bet ir padeda ją įgyvendinti. Rusijai perėmus „Belaruskalij“, ilgai netruks pabaigti Rusijos ir Baltarusijos valstybių sujungimą, kuriam ilgai priešinosi Baltarusijos Prezidentas Aleksndras Lukašenka.

G. Nausėda dėl „Belaruskalij“ trašų tranzito nutraukimo patylėjo, o Vyriausybės kanceliarija patvirtino, kad I. Šimonytė susipažino su Z. Vaišvilos pateikta medžiaga.

Zigmas Vaišvila, Generalinėje prokuratūroje dviejų prokurorų apklausiamas liudytoju, nurodė asmenį, kuris 2021 m. vasarą raštu pranešė Lietuvos Vyriausybei ir VSD apie būsimą Rusijos spectarnybų operaciją dėl „Belaruskalij“ trašų pervežimo per Lietuvą nutraukimo. Prokurorai atsisakė tirti Ingridos Šimonytės veikimą Rusijos valstybės naudai ir prieš Lietuvos valstybės interesus, neišdrįso liudytojais apklausti ne tik I. Šimonytę, G. Landsbergį, M. Skuodį, Lietuvos geležinkelių atstovus, bet ir asmenį, kuris Lietuvos Vyriausybei ir VSD pranešė apie šią būsimą Rusijos spectarnybų operaciją.

Teismai netenkino Z. Vaišvilos skundų dėl prokuratūros nutarimo atsisakyti tai tirti.

Tiems, kurie manys, kad tai – mano fantazijos vaisius, siūlau atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos Generalinė prokuratūra neišdrįso apklausti liudytoju mano nurodyto asmens, kodėl iš Vyriausybės ir VSD neišreikalavo jo perspėjimų, kodėl nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl liudytojo Zigmo Vaišvilos parodymų, jei jie būtų melagingi? Baudžiamojo kodekso 235 str. numato už tai liudytojų atsakomybę.

Ingrida Šimonytė buvo pakviesta, tačiau nedalyvavo 2024 m. balandžio 26 d. šiam klausimui skirtoje Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime.

Balandžio 26-oji – Černobylio AE avarijos diena.

P.S. Po spaudos konferencijos gavau pažįstamo laišką, patvirtinantį, kad šiuo metu Lietuva importuoja kalio trąšas iš Jordanijos ir Maroko. Jose yra gyvsidabrio junginių daugiau negu 0,05 mg/kg, ką patvirtina atsiųstas sertifikatas iš Maroko.

Keli susiję:

Premjerės Šimonytės vaidmuo, įvykdant Rusijos spectarnybų užduotį



Kaip rėksminga „patriotė“ Šimonytė Rusijai tvarkingai su sėbrais atidirbo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias