Antanas Kandrotas nuteistas dar kartą byloje, kurią aukščiausias teismas jau buvo pripažinęs klastote

0

Apeliacinis teismas dar kartą nuteisė Antaną Kandrotą baudžiamojoje byloje, kurią Lietuvos Aukščiausiasis teismas jau buvo pripažinęs klastote ir jį paleidęs iš kalėjimo.

Atrodo neįtikėtina, kad Antanas Kandrotas (“Celofanas”) į kalėjimą buvo pasiųstas pagal tokio Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Donato Puzino sukostruotą baudžiamąją bylą.
Patį D.Puziną dar prieš tai A.Kandrotas apkaltino korupcija – per savo facebook paskyrą išplatino vaizdo įrašą, kad bylą jam konstruoja tas pats minėtas prokuroras Donatas Puzinas.
Apeliacinis teismas, pasiuntęs A.Kandrotą į kalėjimą, apie tai, kad bylą “Celofanui” suorganizavo jo korupcija apkaltintas prokuroras Puzinas, nepasisakė nė žodžio, nes apeliacinio teismo nuomone, matyt, kad tai normalu.
Tai paaiškėjo tik Aukščiausiame teisme nagrinėjant A.Kandroto ir jo tariamo bendrininko P. Boreišos skundus.
A.Kandroto advokatas S. Milovas nurodė, kad šioje byloje ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo, surašė kaltinamąjį aktą ir palaikė valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme Kauno apygardos prokuratūros prokuroras D. Puzinas.
Pats prokuroras D.Puzinas 2020 m. gegužės 13 d. buvo sulaikytas STT pareigūnų, nušalintas nuo pareigų, o vėliau iš jų atleistas.
“Bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nuteistieji A. Kandrotas ir P. Boreika ne kartą nurodė, kad dėl D. Puzino padarytų nusikaltimų STT Vilniaus valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00004-20, kuriame jie abu buvo apklausiami ir sužinojo, jog prokuroras, organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą jų byloje, siekė daryti spaudimą kaltinamiesiems, priversdamas juos sumokėti (duoti kyšį) už tyrimo nutraukimą, – teigia advokatas, – šie duomenys suponuoja išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo organizuojamas turint priešingų, nei nustato BPK, tikslų, todėl nebuvo tikrinamos kaltinamojo apklausose nurodytos versijos, nerenkami įrodymai, kurie galėtų jas patvirtinti arba paneigti”.

Lygiai tą patį nurodė ir kito nuteistojo P.Boreikos advokatas Edvinas Sergaitis : “Apeliaciniame skunde nuteistasis P. Boreika nurodė dar vieną aplinkybę, kurią apeliacinės instancijos teismas ignoravo, – dėl neteisėtų veiksmų organizuojant ikiteisminį tyrimą šioje byloje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Vilniaus valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00004-20, kuriame pareikšti įtarimai ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Donatui Puzinui. P. Boreika buvo apklaustas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir jam yra žinoma, kad STT pareigūnai netgi disponuoja garso įrašu, kuriame kalbama apie tai, jog P. Boreikai reikia daryti spaudimą šiame ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės rodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje tyrimas prieš P. B. buvo atliekamas netinkamai ir šališkai. Pažymėtina, kad skundžiami nuosprendžiai iš esmės grindžiami būtent ikiteisminio tyrimo metu gautos 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-39-10565 teiginiais. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismų išvados byloje padarytos nepašalinus visų akivaizdžių prieštaravimų, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, nuosprendžiuose išdėstyti tik apkaltinantys įrodymai, neanalizuojant visų įrodymų turinio ir neatskleidžiant jų tarpusavio ryšio. Taigi teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl P. B. kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį buvimo.

⦁ A. K. nuo pat pirmos apklausos nurodė, kad P. B. asmeniškai nepažįsta, jokių santykių nepalaikė, jokių kontaktų ar reikalų su juo neturėjo, kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų jam neperdavė ir pinigų iš jo negavo. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir jiems vadovavęs prokuroras nesiėmė jokių veiksmų tokiems parodymams patikrinti, nors jų tikrumas yra tiesiogiai susijęs su aplinkybėmis, kurias privalu įrodyti A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių kontekste. Akivaizdu, kad nesusitinkant, nekontaktuojant kitu būdu (telefonu, internetu ir t. t.) susitarti dėl ko nors, juolab dėl nusikaltimų, už kuriuos A. K. nuteistas, nėra įmanoma. Vien tam, kad perduotų kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus, nuteistieji turėjo arba susitikti, arba turėti kitokį kontaktą (pvz., paštu), tačiau tokios aplinkybės nustatomos nebuvo. Maža to, P. B. niekas taip niekada ir nepaklausė, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. K. jam perdavė fiktyvius buhalterinius dokumentus.
⦁ Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo organizuojamas šališkai, vengiant jo išsamumo, t. y. vengiant tikrinti aplinkybes ir rinkti įrodymus, galinčius paneigti pareikštus įtarimus ir kaltinimus bei leisti kaltinamiesiems apsiginti. Teismai, tirdami tik tuos įrodymus, kurie buvo surinkti šališkai atlikto ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo bylos išnagrinėti išsamiai ir nešališkai. Pirmiausia dėl to, kad neturėjo galimybės tirti duomenis, kurie galėtų paneigti kaltinime tiesiogiai nenurodytas, bet numanomas aplinkybes dėl tarp kaltinamųjų buvusių kontaktų, kurių metu jie turėjo tartis ir susitarti dėl A. K., kaip padėjėjo, pagalbos P. B. (buhalterinių dokumentų poreikio, parengimo, perdavimo), ir ši pagalba turėjo būti suteikta (perduoti suklastoti dokumentai). Tokiais duomenimis galėtų tapti duomenys iš mobiliojo ryšio ar interneto tiekėjų apie A. K. ir P. B. bendravimą telefonu, internetu ir t. t.; duomenys, patvirtinantys kaltinamųjų susitikimus (juos kartu mačiusių asmenų parodymai, susitikimo vietų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir pan.). Tačiau tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu dėl pirmiau aprašytų priežasčių niekas nerinko, o jei ir rinko – dėl tų pačių priežasčių teismui nepateikė. Kita vertus, teismai skundžiamus nuosprendžius grindė įrodymais, kurie BK 20 straipsnio 4 dalies prasme negali būti laikomi leistinais, nes buvo surinkti ikiteisminio tyrimo, organizuoto ir atlikto nesilaikant teisėto baudžiamojo proceso tikslų ir principų, metu. Teismai nebuvo aktyvūs ir netikrino duomenų apie proceso šališkumą, nors tokie duomenys turėjo tiesioginę įtaką jų priimtų sprendimų teisėtumui.
⦁ Nusikalstamai šališko ikiteisminio tyrimo metu buvo šiurkščiai pažeista A. K. teisė į gynybą. 2018 m. balandžio 27 d. ir 2019 m. birželio 11 d. A. K. buvo apklaustas kaip liudytojas, 2019 m. birželio 14 d. atlikta jo akistata su įtariamuoju P. B. Iš apklausos ir akistatos protokolų matyti, kad liudytojas buvo apklausiamas apie aplinkybes, kurios vėliau sudarė jam pareikšto įtarimo ir kaltinimo faktinį pagrindą, t. y. apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tokio pobūdžio apklausa galima tik laikantis BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytų garantijų – liudytojas turi teisę turėti atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju, jam netaikoma atsakomybė, nustatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Šios A. K. teisės nebuvo užtikrintos.
⦁ 2019 m. spalio 30 d. A. K. įteiktas įtarimas, jis apklaustas kaip įtariamasis. Apklausoje gynėjas nedalyvavo, kadangi įtariamasis jo atsisakė. Gynėjas nedalyvavo ir jokiuose kituose veiksmuose, kurie buvo atliekami su įtariamuoju. BPK 52 straipsnio 2 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas asmens, įtariamo ar kaltinamo sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pareikštas atsisakymas gynėjo, kai dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties arba kitais atvejais kyla abejonių dėl šio asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą. Šią teisės normą ignoravo tiek ikiteisminį tyrimą atlikęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjas, tiek ir tyrimui vadovavęs ir jį organizavęs prokuroras, nors abu žinojo, kad A. K. inkriminuojamas sunkus nusikaltimas, o byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Negana to, pagal bylos duomenis, kitas įtariamasis P. B. gynėjo pagalba naudojosi nuo 2019 m. gegužės 13 d. Sugretinus įtariamųjų P. B. ir A. K. parodymų turinį, nelieka jokių abejonių, kad tarp jų gynybos interesų yra akivaizdžių prieštaravimų. Tačiau ir šios aplinkybės nesutrukdė tyrėjui ir jam vadovavusiam prokurorui ignoruoti imperatyvią BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą dėl būtino gynėjo dalyvavimo, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją.
⦁ Teisė į tinkamą gynybą A. K. nebuvo užtikrinta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta kaltinamojo gynėja pareiškė negalinti toliau ginti A. K. ir nusišalinanti, nes nesutinka su jo gynybos pozicija, kuri aiškiai prieštarauja jos pačios požiūriui į kaltinamojo gynybą. Gynėjos prašymą kaltinamasis palaikė, išreiškė norą, kad būtų paskirtas kitas gynėjas. Bylą nagrinėjęs teisėjas gynėjos prašymo netenkino, dėl to pastaroji buvo priversta ginti kaltinamąjį kitame 2020 m. gruodžio 8 d. posėdyje, šio posėdžio pabaigoje dar kartą pareiškė „neturinti supratimo, kaip jį ginti“ ir pareikalavo ją nušalinti. Šį kartą teismas tokį prašymą tenkino ir atleido gynėją nuo tolesnio dalyvavimo byloje, konstatavęs skirtingas kaltinamojo ir jo advokatės pozicijas efektyvios gynybos užtikrinimo klausimu. Šios aplinkybės suponuoja, kad bent dviejuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kuriuose vyko bylos nagrinėjimas iš esmės ir buvo tiriami įrodymai, kaltinamajam nebuvo užtikrinta galimybė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tais atvejais, kai asmens gynybai įgyvendinti kyla realių sunkumų, teismas turi pasiūlyti šiam asmeniui pasirinkti kitą advokatą arba parinkti jį pats.
⦁ Prokuroro apeliaciniu skundu buvo prašoma A. K. padėtį bloginti tiek paskiriant griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, tiek skiriant ją atlikti realiai. Tačiau šis skundas teismo buvo atmestas visa apimtimi ir tai suponuoja vienintelę išvadą, kad nebeliko įstatyme nustatyto formalaus pagrindo pabloginti nuteistojo padėtį tiek griežtinant paskirtą bausmę, tiek ir keičiant jos atlikimo tvarką. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies normas.
⦁ Nuteistasis A. K. nuosekliai neigė klaidingai interpretuojant įrodymus teismų nustatytą aplinkybę, kad jis P. B. pateikė fiktyvius kaltinime išvardytus bendrovių „B“, „BL“ ir „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentus, ir laikėsi nuomonės, kad, be P. B. parodymų, jog dokumentus jis gavo iš A. K., kitų tai patvirtinančių įrodymų surinkta nebuvo. Liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys P. B. parodymų nepatvirtina ir tik leidžia daryti išvadą, kad A. K. vienaip ar kitaip buvo susijęs su kiekviena iš pirmiau nurodytų bendrovių.
⦁ Teismai A. K. netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 6 dalies, 222 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 6 dalies, 183 straipsnio 2 dalies nuostatas. Išvadas dėl A. K. kaltės teismai grindė vienintele pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus nustatyta faktine aplinkybe, kad būtent jis P. B. perdavė kaltinime nurodytus fiktyvius bendrovių „B“, „BL“ ir „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau net ir darant prielaidą, kad fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus P. B. teikė būtent A. K., jos akivaizdžiai nepakanka, kad būtų konstatuota nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas veikas. Aplinkybė, kad A. K. perdavė P. B. fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, savaime nesuponuoja nuteistojo žinojimo, jog P. B. juos panaudos BK 222 ir 183 straipsniuose nustatytiems nusikaltimams daryti. Ši aplinkybė neleidžia spręsti, kokio turinio išankstinį susitarimą sudarė kaltinamieji.
⦁ Byloje nenustatyta, kad A. K. dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų būtų turėjęs kokią nors materialinę naudą. Nenustatyta ir kitų aplinkybių, galinčių paaiškinti motyvus, kurių vedamas nuteistasis padėjo P. B. pasisavinti didelę pinigų sumą. Nesant byloje jokių tiesioginių įrodymų ir duomenų apie kaltinamųjų išankstinį susitarimą daryti nusikaltimus, tokio susitarimo buvimo faktą ir turinį, o kartu ir A. K. inkriminuotos veikos subjektyvųjį požymį (tiesioginę tyčią), galėtų įrodyti būtent motyvas. Teismams nenustačius, kad dėl padarytos veikos A. K. turėjo materialinės ar kitokios naudos arba veikė norėdamas padėti bendrininkui dėl asmeninių priežasčių, konstatuotina, jog nuteistojo veiksmai, perduodant P. B. kaltinime nurodytus fiktyvius bendrovių „B“, „BL“ ir „Š“ buhalterinės apskaitos dokumentus, negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį. Šiame kontekste aktualu priminti, kad P. B. buvo kaltinamas ir dar vieno nusikaltimo, nustatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Ši aplinkybė, nenustačius A. K. motyvo padėti P. B. padaryti savanaudišką nusikaltimą, nustatytą BK 183 straipsnyje, leidžia daryti prielaidą, kad P. B., siekdamas iš A. K. gauti fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, pastarajam galėjo nurodyti tik norįs sumažinti jo vadovaujamos UAB „M“ mokėtiną PVM. Tikimybė, jog kaltinamieji galėjo susitarti daryti tik BK 220 straipsnyje nustatytą veiką, paneigia kategorišką bylą nagrinėjusių teismų išvadą dėl nustatytos tiesioginės A. K. tyčios padaryti būtent BK 222 ir 183 straipsniuose nustatytus nusikaltimus.
⦁ Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu A. K. nurodė, kad turi du mažamečius neįgalius vaikus, reikalaujančius nuolatinės priežiūros, ir dėl šios priežasties jis negali dirbti bei užsiima tik vaikų priežiūra. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės labai reikšmingos, sprendžiant tiek dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, tiek dėl bausmės atlikimo tvarkos ir jos vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tik į tai, kad nuteistasis su žmona augina du mažamečius vaikus (nuosprendžio 76 punktas), ir visiškai ignoruodamas aplinkybę, jog pastarieji yra neįgalūs ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

⦁ Apeliaciniame skunde nuteistasis P. B. nurodė dar vieną aplinkybę, kurią apeliacinės instancijos teismas ignoravo, – dėl neteisėtų veiksmų organizuojant ikiteisminį tyrimą šioje byloje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Vilniaus valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00004-20, kuriame pareikšti įtarimai ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Donatui Puzinui. P. B. buvo apklaustas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir jam yra žinoma, kad STT pareigūnai netgi disponuoja garso įrašu, kuriame kalbama apie tai, jog P. B. reikia daryti spaudimą šiame ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės rodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje tyrimas prieš P. B. buvo atliekamas netinkamai ir šališkai. Pažymėtina, kad skundžiami nuosprendžiai iš esmės grindžiami būtent ikiteisminio tyrimo metu gautos 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-39-10565 teiginiais. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismų išvados byloje padarytos nepašalinus visų akivaizdžių prieštaravimų, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, nuosprendžiuose išdėstyti tik apkaltinantys įrodymai, neanalizuojant visų įrodymų turinio ir neatskleidžiant jų tarpusavio ryšio. Taigi teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl P. B. kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį buvimo.

Ir antroje apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad P. Boreika pagrįstai pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, o A. Kandrotas – dėl padėjimo padaryti šiuos nusikaltimus. Šioje byloje nuteistųjų nusikalstamos veikos taip pat perkvalifikuotos pagal šiuo metu galiojančią švelnesnę Baudžiamojo kodekso redakciją, paliekant nuteistiesiems už šias nusikalstamas veikas skirtas laisvės atėmimo bausmes nepakeistas, tačiau panaikinant A. Kandrotui taikytą dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą bei nuo 1 metų ir 3 mėnesių iki 6 mėnesių sumažinant pirmą kartą teisiamam P. Boreikai, iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį[1].

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į A. Kandroto padarytų nusikaltimų pobūdį, jo ankstesnius teistumus ir asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. Kandrotui skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad A. Kandrotas jau ne kartą teisiamas už finansinius nusikaltimus, akivaizdus jo nenoras keisti savo elgesį teigiama linkme atskleidžia jo polinkį nusikalsti, nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų, atsainų požiūrį į socialinių bei ekonominių ryšių išsaugojimą ir visa tai, Apeliacinio teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. Kandrotui paskirta reali 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

https://www.facebook.com/100095253799383/videos/233191989747949

Gegužės 8 d. apeliaciniame teisme toliau buvo nagrinėjama Antano Kandroto ir Pauliaus Boreikos (nuotr. viršuje centre ir dešinėje) baudžiamoji byla. Kaip žinia, du vyrai buvo nuteisti kalėjimo bausmėms už tariamus finansinius nusikaltimus – neva P.Boreika savinosi pinigus iš jam priklausančios įmonės ir neteisingai tvarkė buhalteriją, o A.Kandrotas jam padėjo teikdamas fiktyvias sąskaitas. Vyrukai atsėdėjo kalėjime – A.Kandrotas 1,1 metų, Boreika – pusę metų kalėjime, kol aukščiausias teismas pripažino, kad bylos jiems buvo suklastotos, prokurorams galimai reikalavus ir išreikalavus kyšius. Dabar byla iš naujo nagrinėjama apeliaciniame teisme.
Teismas buvo įpareigojęs pateikti prokuratūrą jos turimus duomenis apie buvusį Kauno apygardos prokuratūros prokurorą Donatą Puziną, kuris ir buvo minėtos baudžiamosios bylos autorius. GP pateikė šiuos įrodymus, tačiau teismo kolegija išprašė LL žurnalistą iš posėdžio, staiga paskelbusi, kad posėdis neviešas, nes “bus pateikti ikiteisminio tyrimo duomenis”.
Tiesa, net ir iškrapščiusi mane iš salės, prokuratūra nieko doro teismui nepateikė – tik sausą suvestinę apie D.Puzinui ir jo kolegoms pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl kyšininkavimo.
Teismui pateikti duomenis ir apie tai, kad D.Puzinas ir jo kolega, buvęs FNTT Kauno skyriaus viršininkas Šarūnas Mickevičius (nuotr. kairėje) glaudžiai bendradarbiavo – D.Puzinas jam pateikdavo visus duomenis apie A.Kandroto ir P.Boreikos bylą, ir sakė, kad “reikia juos paspausti”. STT sekė Puzino ir Mickevičiaus susitikimus – jie vykdavo Kauno “Akropolyje”, kur vyrai galimai susitardavo dėl pinigų perdavimo. Gali būti, kad STT jų pokalbius įrašydavo nuotoliniu būdu, nes nė vienas iš sekamųjų nedėvėdavo STT “blakių”.
Dar įdomiau, kad įtariamajam P.Boreikai savo, kaip advokato paslaugas iš karto po bylos iškėlimo ėmė siūlyti buvęs FNTT Kauno skyriaus vadovas Š.Mickevičius.
O juk kažkada D.Puzinas ir jo kolega Šarūnas Mickevičius jautėsi “Kauno karaliais” : “mes čia galime daryti ką norime”.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1178066/gailius-apie-sulaikytuosius-prokurorus-tu-zmoniu-iniciatyva-buvau-pasalintas-is-fntt-vadovu

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/del-korupciniu-nusikaltimu-sulaikyta-11-asmenu-tarp-ju-prokurorai-fntt-pareigunas-59-1317246


Daugiau apie tai papasakojo P.Boreika:

  • Kokie duomenis buvo pateikti teismui apie įtariamą prokuroro Puzino reketą?
  • ten tik buvo pasakyta, kad jis įtariamas reikalavęs kyšio. Daugiau duomenų neatskleidžiama dėl vykdomo tyrimo. Tik nurodyta, kur užfiksuotos jų susitikimo vietos Kauno “Akropolyje”, prie darželio, ir ketvirtame “Akropolio” aukšte. Ten jie susitikinėdavo ir kalbėdavo apie visus savo reikalus, ne tik mano bylą. Pokalbiai buvo įrašyti, tik aš nežinau, ar STT pateiks juos teismui.
    O kaip tie pokalbiai įrašyti ar per nuotolį, ar kaip kitaip?
    Aš neįsivaizduoju, tačiau prokuroras Puzinas bus apklaustas kitame posėdyje gegužės 30 d. teisme.
    O kaip STT jus spaudė duoti parodymus?
    Jie man siūlė sakyti tai, kas yra ir ko nėra. Tačiau aš iš karto pasakiau, kad to nedarysiu, nes manau, kad vyksta kova tarp tų įtakingų teisėsaugininkų, jie vienas kitą “degina” ir ne mano reikalas į tai kištis. Galų gale ma šitoje šalyje gyventi reikia.
    Kiek suprantu, STT kaltino, kad tu tam Puzinui kyšį sumokėjai?
    Taip, nes STT kaip kyšį įvardino tai, kad aš pirkau auditorės paslaugas iš Elvyros Blau. Nes įmonė, kurioje ji dirbo, susijusi su advokatu Šarunu Mickevičiumi, su kuriuo aš irgi bendravau, ir kuris man irgi siūlė savo paslaugas. Tačiau jos buvo man nepriimtinos pagal kainą. Jie pasiūlė savo auditorę, kuri puikiai atliko savo darbą ir surašė ekspertizę, kad jokių buhalterinių pažeidimų įmonėse nėra. STT mano, kad mano įmonės pervedimas už buhalterės atliktą 200 pls. buhalterinę ekspertizę buvo kyšis. Už tą ataskaitą sumokėjau 3 tūkst. eurų, be to, į kainą buvo įtraukti ir auditorės vaikščiojimai į teismą.
    O kodėl A.Kandrotas mano, kad tu sumokėjai pusę sutarto kyšio, o kitos dalies neperdavei?
    Tai čia jau Antano nuomonė. FNTT spaudimą jaučiau, nes tyrėjas blokavo visas įmonės sąskaitas, ir man sakė, kad visos įmonės sandoriai yra fiktyvūs. Tačiau aš nežinau, ką tarpusavyje kalbėjo Puzinas su Mickevičiumi, nors ir labai norėčiau tai sužinoti. STT man sakė, kad turi kažkokį jų pokalbio garso įrašą. Aš jiems iš karto pasakiau, kad su juo kelis kartus bendravau, ir jis siūlėsi savo teisines paslaugas, tačiau jo neatitiko mano galimybių. Jo paslaugos man būtų du kartus brangesnės, nei aš dabar moku. Dabar man vienas advokato atvykimas į posėdį Vilniuje kainuoja apie 250-350 eurų, o Mickevičius prašė dvigubai daugiau.
    Atrodo, kad FNTT iškelia tau bylą, kad buvęs jos viršininkas galėtų pasiūlyti savo pa
    slaugas?
    Taigi visi tie advokatai anksčiau dirbę prokuratūroje. Tai jokia ne paslaptis. Kodėl aš tą auditą pirkau? Nes man pasakė, kad ta auditorė yra išėjusi į pensiją ilgametė FNTT revizorė, ji “sistemos žmogus”. Todėl ją ir pasamdžiau. O dėl Šarūno Mickevičiaus – tai ačiū Dievui, kad jo nepasamdžiau, nes tada STT būtų sakiusi, kad jo pasamdymas yra kyšis FNTT…Nes aš jiems sakiau, kad turiu advokatą Edviną Sargaitį, o STT man atrėžė, kad jo negaliu samdyti. STT įvardina, kad pasamdęs auditorę, aš gavau kažkokią naudą – kokia tai nauda, jeigu mane pusę metų laikė kalėjime?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias