Antstolis G.Badikonis 50 tūkst. eurų vertės sklypą pavogė „netyčia”, nurodė prokuroras G.Tarasevičius

0

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius (nuotr.) nurodė, kad antstolis Gintas Badikonis, suklastojęs varžytinių protokolą, ir pavogęs mūsų šeimai priklausantį 16 arų žemės sklypą, tai padarė „netyčia”.
Kaip žinia, ši mafijinė teisėsauga jau 15 metų persekioja mane už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką. Vilniaus apylinkės teismas uždraudė man rašyti straipsnius apie A.Sadecką, kitaip sakant, įvedė cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucijos 44 str. Kadangi toliau rašiau straipsnius apie šią nusikalstamą „teisėsaugą”, teismai ir prokurorai mane teisė vėl ir vėl, teismai priskaičiuodavo vis didesnę „žalą Sadeckui atlyginti”. Cenzūra iki šiol nepanaikinta, nors teismai jau dešimt kartų atmetė mano skundus dėl jos panaikinimo melagingomis ir suklastotomis nutartimis.
Priskaičiavus „žalą” Sadeckui, darbo ėmėsi antstoliai. Buvo areštuotas man priklausęs žemės sklypas Riešėje, kuriame ketinau gyventi su šeima.
Nors įstatymas numato, kad šeimos sklypas turi būti padalintas ir atskirtas, pusę paliekant sutuoktinei, tačiau antstolis G.Badikonis, paskelbęs 16 arų žemės sklypo varžytines, jose pardavė jau 33 arus, tai yra tiek kiek priklausė man ir sutuoktinei.
Tai sužinojęs, kreipiausi į prokuratūrą, pateikiau įrodymus, kad antstolis Badikonis, suklastojęs dokumentus – varžytinių aktą, pavogė mano šeimai priklausantį žemės sklypą. tai yra pardavė ne tik man, tačiau ir mano sutuoktinei priklausančio sklypo dalis, nors už „skolas Sadeckui” galėjo parduoti tik mano dalį.
Nors Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Karčinskienė pripažino, kad antstolis Badikonis suklastojo dokumentą – varžytinių aktą, tačiau nieko blogo tame neįžvelgė.
Tai yra prokurorė Karčinskienė nurodė, kad antstolis Badikonis, paskelbęs varžytines Nr. 119088, ir jose nurodęs, kad varžytinėse parduoda 16 arų žemės, po varžytinių surašė varžytinių protokolą, kad pardavė ne 16 arų, tačiau visą 33 arų man ir mano sutuoktinei priklausantį žemės sklypą.
Prokurorės nutarime sutinkama su tuo, kad 2016-05-16 turto pardavimo iš varžytinių akte nurodyta, jog parduota 3350/31800, nors varžytinės buvo skelbiamos tik 16 arų.

Paskelbęs varžytines 16 arų,

Badikonis pardavė 33 arus


Prokurorė kažkodėl nusprendė, kad didelės vertės žemės sklypo vagystė yra teisėta, nes praėjus penkeriems metams po vagystės buvo pastebėta „klaida”. Tai yra – 2021-10-04 patvarkymas dėl varžytinių atšaukimo, kurio pagrindas – antstolio G. Badikonio patvarkymas „Dėl klaidingai surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto ištaisymo bei Registro centre nurodytų duomenų ištaisymo“ remiantis gautu patvarkymu gali pakisti skolininko nuosavybės teisės dalys VĮ „Registrų centras“ ir nurodoma, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes antstolio A. Naujokaičio paskelbtos varžytynės stabdomos iki bus pakoreguoti duomenys VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre.

  1. Prokurorė nieko nepasisakė dėl atvirosios didelės vertės turto vgaystės ir dokumento suklastojimo – antstolis G. Badikonis suklastojo oficialų dokumentą – 2016-05-16 varžytynių aktą Nr. 0040.10/0342-1, kuriame nurodė, kad pardavė 3350/31800 pareiškėjui priklausančio sklypo, tai yra pardavė 33 arus, nors galėjo parduoti tik pusę – tai yra 16 arų.
    Šį suklastotą varžytynių aktą antstolis G. Badikonis persiuntė Registrų centrui ir taip jį realizavo. Tokiu būdu antstolis G. Badikonis neteisėtai užvaldė mano sutuoktinei priklausantį žemės sklypą ir perrašė jį kitam asmeniui, nors tam neturėjo jokios teisės. Atkreipiu dėmesį, kad ši vagystė buvo pastebėta tik po penkerių metų, kai antstolis neva „pastebėjo savo klaidą“, nors ta klaida buvo pastebėta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo antstolio.
    Pranešiau, kad jokių pranešimų apie šias visas machinacijas su jam ir sutuoktinei priklausančiu žemės sklypu antstolis G. Badikonis nepranešė ir tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą, įtardamas antstolio A. Naujokaičio aferas, prokuratūra jam pranešė, kad čia savivaliavo kitas antstolis, tai yra G.Badikonis.
    Tai, kad dėl ne nuo antstolio priklausančių aplinkybių minėtas pavogtas žemės sklypas tik po penkerių metų buvo grąžintas pareiškėjo sutuoktinei nekeičia reikalo esmės, kadangi buvo įvykdyti sunkūs nusikaltimai – dokumento suklastojimas, turto užvaldymas ir piktnaudžiavimas, dėl ko mano sutuoktinė Rūta Žalalytė penkerius metus negalėjo disponuoti savo turtu ar jo realizuoti, dėl ko buvo padaryta didelė žala mūsų šeimai. Nors planavome tame sklype pasistatyti gyvenamąjį namą ir gyventi su šeima, tačiau to nepavyko padaryti dėl atvirosios turto vagystės.
    Nurodžiau, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėtų visos šių nusikalstamų veikų aplinkybės. Nurodžiau, kad dokumento suklastojimas yra akivaizdus – paskelbęs varžytines 16 arų, antstolis Badikonis pardavė 33 arus, ir taip įvykdė brangaus turto vagystę.
    Negalima dokumento suklastojimo pavadinti antstolio klaida, nes dokumentų suklastojimas yra tyčinė veikla.
    Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019 Lietuvos Aukščiausias teismas išaiškino, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
    Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.
    Dokumento suklastojimas yra tyčinė veiklą, todėl labai keista, kad prokurorė Karčinskienė nusprendė, kad dokumento klastojimas yra teisėta veikla.
    Visą šią istoriją aš vertinu kaip atvirą vagystę ir piktnaudžiavimą, nes negalima skelbti varžytynių dėl 16 arų žemės sklypo pardavimo, o paskui „netyčia“ parduoti 33 arus žemės, paskui to penkerius metus nepastebėti, kol visa ši afera paaiškėja. Remiantis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl antstolio G. Badikonio galimai padarytų nusikalstamų veikų – dokumento suklastojimo, piktnaudžiavimo, vagystės.
    Dėl neva „nepastebėtos” vagystės
    Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje pripažino, kad „galima daryti prielaidą, jog galimai prokurorė atitinkamus antstolio G. Badikonio veiksmus vertina kaip klaidą, vis dėlto nesant išsamių motyvų pareiškėjo skunde nurodomų antstolio G. Badikonio veiksmų, vykdant varžytines (surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą, jį perduodant VĮ Registrų centrui, ko pasekoje atitinkami duomenys iš minėto akto buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir pan.), įvertinimo tuo aspektu, ar jie neatitinka pareiškėjo nurodomų nusikalstamų veikų (piktnaudžiavimo, suklastojimo, vagystės) požymių, negalima spręsti, kad prokurorė priėmė sprendimą pastaruoju klausimu, kuris, atitinkamai, ir galėtų būti skundžiamas (su juo nesutinkant) ikiteisminio tyrimo teisėjui”.
    Prokurorė Karčinskienė šią nutartį apskundė apygardos teismui, ir šio teisėmo teisėja Kolyčienė jos skundą patenkino tuo pagrindu, kad mano pirminis skundas buvo dėl kito antstolio – Naujokaičio įtariamų nusikaltimų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad dokumentus suklastojo antstolis Badikonis.
    Tada dar kartą kreipiausi į prokuratūrą dėl Badikonio piktnaudžiavimo ir vagystės.
    Nurodžiau, kad antstolis Badikonis suklastojo oficialų dokumentą – varžytinių aktą Nr. 2016- 05-16 Nr. 0040.10/0342-1, kuriame nurodė, kad pardavė 3350/31800 man priklausančio sklypo, tai yra pardavė 33 arus, nors galėjo parduoti tik pusę – tai yra 16 arų. Suklastotą varžytinių aktą antstolis Badikonis persiuntė į Registrų centrą ir taip jį realizavo.
    Remdamasis išdėstytu, prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą antstolio G. Badikonio atžvilgiu dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 („Vagystė“), BK 300 („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) ir BK 228 („Piktnaudžiavimas“) straipsniuose, dėl to, kad antstolis vykdymo procese suklastojo 2016-05-16 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0040.10/0342-1, kuriame nurodyta, antstolis pardavė 3350/31800 Pareiškėjui priklausančio sklypo, tai yra pardavė 33 arus, nors galėjo parduoti tik pusę – tai yra 16 arų, taip pat šis suklastotas turto iš varžytinių pardavimo aktas buvo pateiktas VĮ Registrui centrui įregistruoti.
    Pažymėtina, kad turto įgijėjas Aleksandr Kijut, nusipirkęs 16 arų man priklausančios žemės, neprieštaravo, kad jam buvo įregistruotas dvigubai didesnis žemės sklypas. Taip, suklastojus varžytinių aktą, buvo pavogtas didelės vertės pareiškėjo sutuoktinės turtas – žemės sklypas.
    BK 178 str. nurodoma, kad vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Šiuo nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pažeidžiama viena prigimtinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. Nuosavybės neliečiamumo užtikrinimas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių ir valstybės pareigą ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala.

BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-84- 489/2018, 2K-189-1073/2019 ir kt.). Piktnaudžiavimas gali būti padaromas tik tyčia. Asmuo tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai

Skundžiamame prokuratūros nutarime pripažįstama, kad antstolis G. Badikonis 2015-07-14 paskelbė Pareiškėjui apie jam priklausančios 1675/31800 žemės sklypo dalies pardavimą iš varžytinių. Įvykusių varžytinių metu paminėta žemės sklypo dalis buvo parduota Aleksandr Kijut. 2016-05-16 antstolis G. Badikonis surašė turto iš varžytinių pardavimo aktą Nr. 0040.10/0342-1, kuriame nurodė, kad jis 2016-04-26 įvykusiose varžytinėse Nr. 119088 pardavė Aleksandr Kijut Pareiškėjui kaip skolininkui priklausančią 3350/31800 žemės sklypo, kurio bendras plotas 3.1800 ha, esančio Vilniaus r. sav. Pašilių k.

Kitaip sakant, prokuroras pripažino, kad antstolis suklastojo oficialų dokumentą – varžytinių aktą, įrašęs į jį dvigubai didesnį žemės sklypą, nei pardavinėjo varžytinėse.

Prokuroras pripažįsta, kad ši afera buvo pastebėta tik praėjus penkeriems metams ir ne nuo antstolio Badikonio priklausančių aplinkybių, tai yra tada kai kitas antstolis Naujokaitis paskelbė antras man priklausančios žemės sklypo varžytines. Paaiškėjus, kad antstolis Badikonis suklastojo varžytinių aktą ir pavogė didelės vertės turtą, 2021-09-23 antstolis G. Badikonis surašė patvarkymą „Dėl klaidingai surašyto turto pardavimo iš varžytinių akto ištaisymo bei Registro centre nurodytų duomenų ištaisymo“, kuris 2021-09-28 buvo įteiktas VĮ „Registrų centras“. Minėtame patvarkyme nurodoma, kad 2016-05-16 surašytame turto pardavimo iš varžytinių akte yra klaidingai nurodyta A. Kijut įgyto žemės sklypo dalis, t. y. A. Kijut faktiškai įvykusių varžytinių metu įgijo 1675/31800 žemės sklypo, o ne 3350/31800 kaip nurodoma akte ir prašoma Registrų centro duomenų bazėje esančius klaidingus duomenis ištaisyti. Susipažinus su 2022-02-02 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu bei antstolio A. Naujokaičio pateiktais duomenimis, matyti, kad duomenys buvo ištaisyti ir nurodyta, kad A. Kijut iš varžytinių 2016-05- 16 įsigijo 1675/31800 Žemės sklypo dalį.

Kitaip sakant, prokuroras pripažįsta, kad antstolis Badikonis padarė tris nusikalstamas veikas – piktnaudžiavo, pavogė didelės vertės turtą ir suklastojo dokumentą, tačiau nurodo, kad „šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog antstolio G. Badikonio veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir/ar BK 300 ir/ar BK 228 straipsniuose numatytų ar kitų nusikalstamų veikų požymių”.

Su tokia prokuroro nuomone niekaip negalima sutikti, tuo labiau, kad prokuroras puikiai žino, kad visi minėti nusikaltimai yra padaromi tik tiesiogine tyčia.

Kas tas prokuroras Tarasevičius? Jo žygdarbiai jau ne kartą aprašyti spaudoje:

http://www.veidas.lt/kaip-prokurorai-tampa-marionetemis

Neaišku kokiu būdu prokuroras nustatė, kad antstolis Badikonis nesuvokė, kad jis vagia, klastoja ir piktnaudžiauja, nors visi šie nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia.

Badikonis niekur nebuvo apklaustas dėl minėtų savo nusikalstamų veikų, todėl neaišku, kodėl prokuroras, užuoti vykdęs savo pareigą atskleisti nusikaltimą, jį visomis priemonėmis dengia ir bando nuslėpti.

Prokuroras nurodo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad antstolis Badikonis, suklastojęs varžytinių aktą ir pavogęs svetimą turtą, būtų norėjęs ir siekęs tai padaryti.

Primenu teismui, kad dokumentų klastojimas yra tyčinė veikla, ir neįmanoma patikėti, kad antstolis Badikonis, paskelbęs 16 arų man priklausančios žemės sklypo pardavimo varžytines, į varžytinių aktą netyčia įrašytų jau ne 16 arų, tačiau 33 arus, ir minėtą dokumentą išsiųstų į Registrų centrą, tai yra jį realizuotų.

Dokumento suklastojimą ir žemės vagystę prokuroras vadina „rašymo apsirikimo klaida”. Su tokia nuomone sunku sutikti, nes dokumento klastotė akivaizdi – varžytinių akte nurodomas dvigubai didesnis žemės sklypas, nei paskelbta varžytinėse, ir minėtas dokumentas išsiųstas į Registrų centrą, taip jį įteisinant ir realizuojant.

Itin ironiškai skamba ir prokuroro nuomonė, kad nebuvo gauta jokių duomenų, kad mes negalėtume disponuoti iš mūsų pavogtu žemės sklypu, kuriame planavome statytis namą ir gyventi su šeima.
Apskritai prokuroras šioje situacijoje pamiršta, kad jo pareiga yra nustatyti visas minėtas aplinkybes – ar antstolis buvo sutaręs su Kijut iš anksto klastoti varžytinių aktą ir kokią naudą antstotis gavo iš minėtos klastotės.
Kartoju, BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad :

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

O šiuo atveju prokuroras nepajudina nė piršteliu, tik nurodo, kad visos antstolio nusikalstamos veikos buvo padarytos per klaidą ir netyčia. tai yra prokuroro pareiga nustatyti, ar „kad antstolis būtų gavęs dėl šių veiksmų Kažkokios tiesioginės ar netiesioginės naudos, būtų suinteresuotas susidariusia padėtimi, ar būrų nustatyti neteisėti susitarimai, kuriems esant būtų galima svarstyti, kad antstolis galėjo tyčia suklastoti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ar viršyti suteiktus įgaliojimus”.

Kaip pasityčiojimas iš įstatymų ir BPK skamba ir prokuroro G.Tarasevičiaus motyvas, kad pavogus iš mūsų didelės vertės sklypą, mums nebuvo padaryta jokia žala.

Aš pagalvojau, kad tai kažkoks nevykęs prokuroro pokštas, paskui supratau, kad tai prokuroro patyčios – jis tyčiojasi iš nusikaltimo aukų, ir sako, kad nors iš jų buvo pavogtas žemės sklypas, kuriame jie planavo gyventi ir auginti vaikus, tačiau sugriautas mūsų šeimos gyvenimas nėra jokia žala.

Tai tipiškas lietuviškos degradavusios prokuratūros požymis – tyčiotis iš aukų ir pridenginėt nusikaltėlius. Prašau teismo įvertinti prokuroro Tarasevičiaus pasityčiojimą, kad pavogus mūsų žemės sklypą, mums nebuvo padaryta jokia žala.

Prokuroras pažymėjo, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka priešingų tarnybos interesams veikų padarymo – kaip minėta, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kitų šiuose straipsniuose nustatytų subjektų turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-495-2020, 2K-161-693-2019, 2K-245-303-2017, 2K-87-942-2017).

Jeigu iš mūsų buvo pavogtas žemės sklypas, ir mes nieko jame nebegalėjome daryti, tai ir yra akivaizdūs duomenys, arba faktai, kad man ir mūsų šeimai buvo padaryta didžiulė žalą – pavogtas 16 arų žemės sklypas, kurio vertė dabar siekia 50 tūkst. eurų, sužlugdytas mano ir mano sutuoktinės bei vaikų gyvenimas vien todėl, kad antstolis sugalvojo pavogti mums priklausantį žemės sklypą.

O ir pačios varžytinės buvo neteisėtos, vykdant nusikalstamus teismų sprendimus – teismas buvo įvedęs man cenzūrą rašyti straipsnius tam tikromis temomis ir už legalią veiklą teisė mane kaip kriminalinį nusikaltėlį. Nors cenzūrą kategoriškai draudžia LR Konstitucija ir įstatymai, teismai ją legalizavo, tačiau tai ne šios bylos dalykas. Tiesiog noriu pasakyti, kad esu puikiai susipažinęs su lietuviška „teisėsauga”, ir todėl prokuroro Tarasevičiaus patyčios manęs nebestebina.

Kaip prokuroro patyčias vertina ir jo nuomonę, kad „Vien ta aplinkybė, jog Pareiškėjas prašyme nurodo, kad negalėjo disponuoti žemės sklypo dalimi nėra pakankamas pagrindas teigti, kad žala buvo padaryta. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad po atliktų varžytinių jis ar jo sutuoktinė būtų bandę parduoti ar kitaip realizuoti žemės sklypo dalį ir jiems tai būtų nepavykę, būtent dėl įsivėlusios klaidos turto pardavimo iš varžytinių akte, kuris buvo įregistruotas VĮ Registrų centras”.

Gal prokuroras galėtų paaiškinti, kaip mes galėjome parduoti žemės sklypą, kuris buvo ne mūsų nuosavybė?

Melagingas ir prokuroro teiginys, kad „pažymėtina ir tai, kad nei Pareiškėjui nei jo sutuoktinei nekilo jokių realių teisinių padarinių dėl to, kad buvo pateikti neteisingi duomenys. Duomenys buvo ištaisyti antstolio iniciatyva, byloje nėra gauta duomenų, kad Pareiškėjas ar jo sutuoktinė negalėjo disponuoti priklausančia žemės sklypo dalimi ar kitaip buvo apribotos ar suvaržytos jos teisės”.

Tai melas, nes apgavystė buvo pastebėta ir ištaisyta tikrai ne antstolio Badikonio iniciatyva, o tada, kai 2021 m. kitas antstolis paskelbė man likusio turto varžytines ir tada paaiškėjo minėta antstolio Badikonio klastotė.
Melas ir tai, kad mes neva galėjome disponuoti iš mūsų pavogtu žemės sklypu. Sklypas buvo iš mūsų pavogtas ir registruotas Registrų centre kitam žmogui kaip jo nuosavybė – neaišku, ar prokuroras buvo blaivus ir adekvatus, kai rašė tokią nesąmonę, kad mes galėjome disponuoti svetimam žmogui priklausančia nuosavybe.

Prokuroras jau įsidarbino antstolio Badikonio advokatu, nors neaišku, kokį atlygį prokuroras gauna iš įtariamo nusikaltėlio už nusikaltimo dengimą.

Prokuroras pamiršo teismų praktiką, kad dokumentai klastojami ir vagystės vykdomos tik tiesiogine tyčia. Ir tai ne kartą yra pabrėžęs LAT.

Remdamasis išdėstytu, BPK 2 str., BK 300 str., BK 178 str., BK, 228 straipsniu Piktnaudžiavimas prašau panaikinti skundžiamą prokuratūros nutarimą ir įvertinti prokuroro darbą ir patyčias iš nusikaltimo aukų.

Priedas – prokuroro Tarasevičiaus šedevras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias