Apeliacinis teismas išaiškino, kad 12 sunkių nusikaltimų padarę teisėjai ir toliau išlieka objektyvūs ir nešališki

0

Aurimas Drižius

Yra toks korupcijos simbolis apeliacinis teismas, kurio beveik visus teisėjus prieš du metus susėme STT – tada teisėjai gūžėsi savo kabinetuose, girdėdami, kaip STT antrankiais rakina jų kolegas ir išvedinėja iš teismo. Advokatai juokiasi, kad Drąsučio Zagrecko bylose šiame teisme beliko tik du teisėjai, kurie neprisilietę prie kyšininkavimo bylos. Buvo tikrai baisu. Tačiau niekas nepasikeitė. Šis teismas kaip klastojo, taip toliau klastoja visas nutartis. Visas iki vienos, bent jau mano bylose. Prisimenu dar tokį šio teismo teisėją Bavėjaną, kuris kalbėdamas su advokaru Zagrecku, jį įspėjo, kad kyšius klientai turi atnešti iki bylos išnagrinėjimo, o ne po. Nes buvo nemažai atveju, kai advokatai teisėjams pažadėdavo atnešti pinigus, tačiau apgaudavo, ir pažado netesėdavo. „Pinigai iš anksto”, – sakė Bavėjanas. Tai štai, šitas Bavėjnas kartą nagrinėjo mano skundą dėl nuteisimo už teisėtą veiklą, ir atsiprašynėdamas man po paskelbimo sakė, kad nieko daugiau negalėjęs padaryti, „taip reikia”. Kitaip sakant, visa ši šaika iki paskutinio padugnės turi būti išvalyta iš šios „teisinės sistemos”.

Paskutinis pavyzdys šio teismo pirmininko Mariaus Bajoro (nuotr. viršuje) išmintis nutartyje (žemiau pateikiamoje).

Mat Vilniaus apygardos teismas buvo suabejojęs, ar jis netapo organizuota nusikaltėliu gauja, ir nusiuntė apeliaciniam teismui prašymą paaiškinti. Mat teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informacijos įstatymas, uždraudė man rašyti straipsnius apie Sadecką ir „Mažeikių nafta”. Kadangi toliau rašiau, tai buvau šešis kartus nuteistas už teisėtą veiklą, o minėtas Vilniaus apylinkės ir apygardos teismas atmetė prašymus panaikinti cenzūrą net 12 kartų, kaskart suklastodami nutartis ir parašydami nesąmones.

Galiausiai ši mafija nutarė apskritai uždaryti „Laisvą laikraštį” ir uždraudė jį platinti. „Norfos” savininko Dundulio paaiškinimas, kodėl leidinus metamas iš šio tinklo, buvo toks : „jau seniai reikėjo tai padaryti”. Tada bandžiau ginti spaudos laisvę ir kreipiausi į teismą. Nurodžiau, kad minėtas Vilniaus apygardos teismas, kuris 12 kartų klastojo tą pačią bylą ir kurio beveik visi teisėjai tyčia mane teisė už teisėtą veiklą, negali nagrinėti mano skundu, jie tiesiog suinteresuoti pridengti vienas kito nusikaltimus.

Tada buvo priimta tokia nutartis:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties,

n u s t a t ė:

⦁ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Giedrė Čėsnienė 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byla pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties paskirta nagrinėti teisėjai Tatjanai Žukauskienei.
⦁ Teisėja, susipažinusi su apeliantės UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties (DOK-⦁ 138073) nustatė, kad apeliantė UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ (jos vadovas Aurimas Drižius) yra pareiškęs nušalinimą Vilniaus apygardos teismui. Apeliantė (jos vadovas) atskirajame skunde nurodo, kad jau 12 kartą kreipėsi su prašymu į teismą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkintas A. Sadecko prevencinis ieškinys ir atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB ,,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove ,,Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu. Nors minėtoje byloje Aurimui Drižiui buvo įvesta cenzūra, kurią kategoriškai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas jau 12 kartų atsisakė panaikinti cenzūrą. Apeliantės vadovas nurodo, kad jis yra pareiškęs ieškinį valstybei dėl neteisėto persekiojimo ir neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų. Civilinė byla Nr. e2-15472-608/2023 šiuo metu nagrinėjama tame pačiame Vilniaus apylinkės teisme. Todėl prašo nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą nuo apeliantės (jo vadovo) skundų nagrinėjimo.
⦁ Nurodyti bylos faktai sudaro pagrindą kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl pareikšto Vilniaus apygardos teismui nušalinimo klausimo išsprendimo.
⦁ Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas, kuriame pareikštas prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje e2S-2235-340/2023, su civiline byla tiesiogiai persiunčiamas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nušalinimo klausimui išspręsti (CPK 34 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3, 5 dalimis, 290–292 straipsniais,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-2235-340/2023 pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties persiųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui atskirajame skunde (DOK-138073) pareikštam nušalinimo klausimui išspręsti.
Nutartis neskundžiama.

Teisėja Tatjana Žukauskienė

“Laisvo laikraščio” redaktoriaus A.Drižiaus skundas dėl masinio banditizmo Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose:


Nors minėtoje byloje man buvo įvesta cenzūra, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, minėtas Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas jau 12 kartų atsisakė panaikinti cenzūrą priimdamas suklastoas nutartis. Kadangi reikalauju šių teisėjų atsakomybės, tai visas Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas susivienija prieš mane ir veikia kaip organizuotas susiviejinimas, blokuodamas bet kokius mano bandymus rasti teisingumą šioje valstybėje. Esu pareiškęs ieškinį valstybei dėl neteisėto persekiojimo ir neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų. Civilinė byla Nr. e2-15472-608/2023 šiuo metu nagrinėjama tame pačiame Vilniaus apylinkės teisme.

Tai, kad daugiau nei dešimt Vilniaus apygardos baudžiamųjų ir civilinių skyrių teisėjai mano atžvilgiu priėmė neteisėtus sprendimus, legalizuodama cenzūrą, padaro šį teismą pažeidžiamą ir neobjektyvų, nes teisėjai nebegali priimti objektyvių sprendimų, žinodami, kad reikia gelbėti nuo atsakomybės jų kolegas, priėmusius mano atžvilgiu neteisėtus sprendimus. Todėl prašau nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą nuo mano skundų nagrinėjimo.

Civilinės bylos Nr. e2KT-92-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12241-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 5 d.
Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,
susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo,

n u s t a t ė:

⦁ Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi perduotas spręsti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliam saugumui“ (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo.
⦁ Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja dvylika kartų kreipėsi su prašymais atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu patenkintas Alvydo Sadecko prevencinis ieškinys ir atsakovams Aurimui Drižiui bei UAB ,,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove (toliau – AB) ,,Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai atsisakė atnaujinti procesą. Be to, pareiškėjos vadovas Aurimas Drižius yra pareiškęs ieškinį valstybei dėl neteisėto persekiojimo ir neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, civilinė byla Nr. e2-15472-608/2023 nagrinėjama tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme. Todėl pareiškėja prašo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo.

Pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas.

⦁ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
⦁ Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
⦁ Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.
⦁ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
⦁ Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Tam, kad būtų nušalinti visi teismo teisėjai, turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
⦁ Pagrįsdama pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo, pareiškėja nurodo, kad teisme buvo nagrinėti prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Pareiškėjos teigimu, teismo teisėjai, priėmę jos (jos vadovo) atžvilgiu neteisėtus sprendimus, padaro šį teismą neobjektyvų, teisėjai negali priimti objektyvių sprendimų.
⦁ Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 patenkino ieškovo Alvydo Sadecko prevencinį ieškinį atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti. Minėtu teismo sprendimu atsakovams Aurimui Drižiui, UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartimi Aurimo Drižiaus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 atmetė. Dėl šios nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, kurį nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d., 2014 m. birželio 3 d. ir 2016 m. balandžio 6 d. nutartimis, išnagrinėjęs Aurimo Drižiaus prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, jų netenkino. Atskiruosius skundus dėl šių nutarčių taip pat nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas nuo 2012 m. iki 2023 m. sprendė atsakovo Aurimo Drižiaus prašymų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 priėmimo klausimą ir 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 5 d., 2014 m. sausio 27 d., 2015 m. birželio 12 d., 2016 m. sausio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. gegužės 28 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. balandžio 8 d., 2023 m. kovo 15 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. nutartimis atsisakė juos priimti. Atskiruosius skundus dėl šių nutarčių panaikinimo nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.
⦁ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtos šios nutarties 9 punkte nurodytos civilinės bylos, susijusios su pareiškėjos vadovo prašymais dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, savaime nesudaro pakankamo pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-2235-340/2023. Šioje byloje yra nagrinėjamas ne pareiškėjos vadovo, bet pareiškėjos UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį atsakovei UAB „Norfos mažmena“ dėl 2 060 Eur negautų pajamų (nuostoliams atlyginti) ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Šioje civilinėje byloje bus sprendžiamas kitokio teisinio pobūdžio klausimas ir negalima teigti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai šios nutarties 9 punkte nurodytose civilinėse bylose jau yra nagrinėję ar vertinę tapačias ar panašias aplinkybes, dėl kurių bus spendžiama civilinėje byloje Nr. e2S-2235-340/2023, todėl pareiškėjos nuogąstavimas dėl galimos Vilniaus apygardos teismo teisėjų objektyvumo stokos vertintinas kaip nepagrįstas.
⦁ Pareiškėja pareiškime dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo nurodo ir tai, kad dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų pareiškėjos vadovas yra pareiškęs ieškinį, kuris yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15472-608/2023. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Aurimas Drižius Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-15472-608/2023 buvo padavęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti Aurimui Drižiui 1 mln. Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, prašė pradėti vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus, panaikinti cenzūrą, patraukti atsakovais teisėjus ir prokurorus, neteisėtai persekiojusius ieškovą, tarp jų yra nurodęs Vilniaus apygardos teismo teisėjus. Tačiau pažymėtina, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovo Aurimo Drižiaus ieškinys buvo grąžintas ieškovui, taigi pareiškėjos pareiškime dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nurodyta civilinė byla dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų šiuo metu nėra nagrinėjama, atitinkamai, šia aplinkybe pareiškėja pareiškime dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo remiasi nepagrįstai.
⦁ Pareiškėja kitų objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų galimu šališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-2235-340/2023, iš esmės nenurodo. Kadangi nėra duomenų, sudarančių pagrindą pagrįstai abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-2235-340/2023, pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2235-340/2023 nagrinėjimo netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias