Apie tai, kaip Kėdainių medikė pasisavino mano sesers palaikus ir apvogė butą (galimai)
A. Džiuvienė
Spaudoje buvo skelbiama, jog pagal gyventojų apklausą, labiausiai korumpuota medicina, antroje vietoje – teismai. Šis straipsnis apie tai kaip sutartinai veikiant medikėms ir teisėjui, Kėdainių teisme vyko „spektaklis“ su neginčijamais nusikaltimo elementais. Tačiau apie viską nuo pradžios.
2021 m. gegužės mėn. mirė 73 metų mano sesuo Angelina. Po jos mirties paaiškėjo, kad 2010 metais sesuo buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties palieka Kėdainių ligoninės direktoriaus pavaduotojai slaugai Danutei Adomėnienei. 2014 metais sesuo testamentą panaikino ir sudariusi kitą testamentą Kėdainių poliklinikos vyriausiai slaugytojai Elynai Sabaliauskienei.
Sesuo gyveno viena, šeimos ir vaikų neturėjo. Visą gyvenimą dirbo, nuo 1990 metų užsiėmė prekybos verslu, kas buvo vienintelė ją dominanti veikla ir gero gyvenimo šaltinis. Sesuo Kėdainių turguje, Kėdainių ligoninės, Kėdainių poliklinikos patalpose prekiavo plataus asortimento trikotažo gaminiais, kambarine avalyne, kojinėmis, įvairiais kitais daiktais. Susikaupė turto, piniginių lėšų. Buvo įsigijusi dar vieną butą, lengvąjį automobilį, kuriuos vėliau pardavė. Dalį pajamų investavo į aukso dirbinius. Parėmusi pinigais visus be išimties savo artimuosius giminaičius.
Kėdainių ligoninės administracijos darbuotoja Danutė Adomėnienė, žinodama, kad sesuo neturi vaikų, yra vieniša, dėl nenusisekusio šeimyninio gyvenimo daug metų (apie 50 metų) gydosi psichinę sveikatą, o nuo 1996 metų visam gyvenimui turi antros grupės neįgalumą, dėl ko ją nesunku paveikti, palenkti į savo pusę, be to, prekiauja ligoninės patalpose ir galima dažnai bendrauti, ėmėsi veiksmų, kad užvaldyti sesers turtą.
2010 metais Danutė Adomėnienė gauna sesers testamentą. Medikė ima „rūpintis“ Angelina. Jai patarnauti siunčia sau pavaldžius asmenis, organizuoja nebūtinas operacijas į Kauno klinikas, kurios nesėkmingos. Pirmoji operacija dėl vėžio, kurio, kaip matyti iš dokumentų, neaptikta. Operacija nepavykusi, išsivysto sepsis. Kad ištaisyti mediko klaidas, operacija kartojama. Sesuo paguldyta į Kauno klinikų neva privačią palatą (kai tokios nebuvo), už ką sumokėjusi 5000 litų. Tačiau sesers organizmas krizes atlaiko.
Tų pačių, 2011 metų pabaigoje, medikė Danutė Adomėnienė dėl sesers patirtos kojos čiurnos traumos suorganizuoja kitą operaciją į Kauno klinikas. Operacija nesėkminga. Pagal sesers pasakojimą, nesėkmingai suleidžiant nuskausminamuosius vaistus į stuburą, ji neteko galimybės jausti kojas, kojos tapo visiškai nevaldomos. Nakties metu Kėdainių greitosios pagalbos automobiliu Angelina atgabenama į Kėdainius, paguldoma į nervų ligų skyrių. Artimiesiems nepranešama. Gulint vienutėje, apie tris mėnesius sesuo intensyviai gydoma. Šios žinios medikų nuslėptos ir medicininiuose dokumentuose jų nepavyko rasti.
Sesuo pradėjo vaikščioti, tačiau save apsitarnauti galėjo tik dalinai – tapo invalide ir fizine prasme. Prekybos verslą vykdo su kitų asmenų pagalba, už ką apmoka savo lėšomis. Pastoviai naudojasi taksi paslaugomis, turi visur ją lydintį asmenį – kaimynę Vaclovą, kuri seseriai perka ir gamina maistą, skalbia, patarnauja visuose reikaluose, už ką sesuo jai apmoka. Sunkiai vaikštančią Angeliną medikė Danutė Adomėnienė, nežinant administracijai, apgyvendina Kėdainių ligoninės rūsyje. Informacija slepiama, tačiau ligoninės darbuotojams žinoma, kad patalpa, kur sesuo penkias paras per savaitę gyvena, yra be langų, drėgna, nakčiai dvejos durys rakinamos, nepaliekant seseriai raktų. Tai tęsėsi keletą metų. Angelina leidimą gyventi rūsyje vertina kaip medikės jai teikiamą pagalbą.
Danutė Adomėnienė ir toliau veikia, kad sesers ryšiai su artimaisiais visiškai nutrūktų ir mes, artimieji, nežinotume tolimesnių įvykių. Skleidžiamas šmeižtas, žeminančios apkalbos neva mes – Angelinos artimieji siekiame Angelinai pakenkti. Ši nesigilindama į medikės prasimanymus, nesugebanti vertinti jos piktų kėslų, pyksta ant artimųjų, yra prislėgtos nuotaikos, nusivylusi gyvenimu. Buvę artimi ryšiai su giminaičiais silpnėja, su kai kuriais ir visai netrūksta.
Tačiau gudrioji medikė Danutė Adomėnienė ir pati negali ramiai gyventi. Ji įtikina seserį testamentą perrašyti kitai administracinį darbą dirbančiai medikei – Kėdainių poliklinikos vyresniajai slaugytojai Elynai Sabaliauskienei. Veikiama gudriau. 2014 metais testamente, sudarytame Elynai Sabaliauskienei pažymėta, kad sesuo atima paveldėjimo teisę iš visų artimųjų – sesers, brolio ir kitų Angelinai artimiausių giminaičių.
Sesuo, negaunanti tikėtosios pagalbos iš testamento gavėjų (neateina, nepadeda, nesirūpina), iš artimųjų prašyti pagalbos nedrįsta. Siūlo testamentą kaimynei Vaclovai, ši atsisako, planuoja turtą perrašyti kitiems asmenims, yra pasimetusi, kalba apie savižudybę.
Medikų įtikinta, kad serga vėžiu ir gyventi liko neilgai, nesugebanti vertinti piktų medikių kėslų, Angelina perka jų siūlomas neva vėžį išgydančias ampules, už vienetą mokėdama 400 Eur. Kaip matyti iš dokumentų vėžys Angelinai nustatytas nebuvo ir juoks gydymas dėl jo netaikytas.
2021 metais Angelina, išsikvietusi taksi automobilį vykti pas odontologą, staiga miršta gatvėje prie savo namų. Toliau įvykiai vyksta kosminiu greičiu. Tuoj pat į mirties vietą atskuba Elyna Sabaliauskienė, pasiima sesers rankinę, kurioje buto raktai, telefonas, pinigai, galimai ir banko kortelės. Sesers kūnas išgabenamas į morgą. Apie mirties faktą artimiesiems nepranešama, neprašoma atpažinti. Mirties priežastis tik nuspėjama, skrodimas neatliekamas. Medikė Elyna su sūnumi, marčia, kaimyne Vaclova Dildiene skuba į Angelinos butą ieškoti testamento, jį suradę pasiima. Pasiima radę pinigų, teigia, kad pasiėmė tik 3000 Eur (o gal 30000 Eur ar daugiau) ir suplanuoja laidotuves. Nepasitarę su artimaisiais, neinformavę, negavę iš institucijų leidimo laidoti, paskubom sesers palaikus kremuoja ir, nesudarius galimybės atsisveikinti, urną su palaikais patalpina į Kėdainiuose esantį kolumbariumą.
Testamentu sesuo nebuvo išreiškusi savo valią kas ir kaip ją turėtų palaidoti. Tai buvo mūsų – Angelinos artimųjų teisė ir pareiga. Planuojame perlaidoti seserį į Surviliškio kapines, kur palaidoti visi mūsų giminaičiai.
Sužinojusi apie iš sesers buto grobstomą turtą, Kėdainių prokuratūrai pateikiau pareiškimą, prašydama areštuoti sesers sąskaitas bankuose, apsaugoti bute esantį turtą. Nurodžiau, kad Elyna Sabaliauskienė neturi Paveldėjimo teisės liudijimo, todėl neturi teisės savintis sesers turto, lankytis bute su svetimais asmenimis. Kėdainių PK tyrėjas Egidijus Kazakauskas apklausė Elyną Sabaliauskienę, kuri paaiškino, kad su Angelina nebendravo, kas ja rūpinosi nežinojo, telefono numerio taip pat nežinojo. Angelinos mirties dieną jai paskambinusi moteris, prisistačiusi Vaclova Dildiene pasakė, kad mirė Angelina ir ji (E.Sabaliauskienė) turi ją palaidoti, kadangi Angelina testamentu jai (E. Sabaliauskienei) užrašė visą užgyventą turtą. Apie tai E. Sabaliauskienė išgirdo pirmą kartą, todėl „iš pradžių buvo šokas“. Medikė toliau nurodė, kad į Angelinos butą ją įleido Vaclova Dildienė, kuri „matė, kad iš Angelinos buto ji jokių aukso dirbinių nerado ir nepaėmė, tačiau bute rado 3000 Eur, iš kurių 2500 Eur panaudojo Angelinos laidotuvėms“. Gi Vaclova Dildienė policijos tyrėjui paaiškino, kad ji žino, jog Angelina „su savo giminaičiais, t.y. seserimi Aldona ir broliu Algiu nesutarė visiškai…“
Iš šių parodymų tyrėjas Egidijus Kazakauskas nustato, kad Elyna Sabaliauskienė yra teisėta testamento paveldėtoja, nors spręsti testamento teisėtumo neturi jokios kompetencijos. Iš dokumentų matyti, kad nutarimą internetu patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Varėna), prokuroras Stasys Kuprys. Jokios reakcijos į du vienodo turinio mano pareiškimus, kuriais prašiau apsaugoti nuo grobstymo sesers turtą kol įsiteisės testamentas, nebuvo.
Policijos tyrėjo Egidijaus Kazakausko nutarimas, „klano brolių“ patvirtintas, davė pagrindą kitiems Kėdainių policijos, prokuratūros pareigūnams palikti nenagrinėtus visus vėlesnius mano pareiškimus, akcentuojant mano A. Džiuvienės vėliau ir visų giminaičių (kokių???) nesutarimą, susipykimą su seserimi Angelina, kai to nebuvo ir, nors policija ieškojo, jokių konfliktų ar nesutarimų įrodymų rasti nepavyko.
Minėtas tyrėjo „nutarimas“ labai patiko Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjui Ignui Podlipskui, kuris net nepradėjus nagrinėti mano ieškinio atsakovei Elynai Sabaliauskienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, vienas, nekvietęs šalių į posėdį nustatė, kad Elyna Sabaliauskienė yra sąžininga ir leido jai naudotis sesers butu, ten esančiu turtu, nenustatydamas jokios atsakomybės už dingusį turtą. Medikė iki šiol, t.y. apie du metus karaliauja sesers bute, kur „aukso nerasta“, pinigų nebėra, o vakarais dega šviesa languose. Galimai atsakovė bute apsigyveno, nors turi savo namą, o bute gyventi dar niekas neturi teisės,
Iš banko „Swedbank“ gautų žinių matyti, kad po sesers mirties, daugiau nei mėnesį laiko, kieno tai vykdytos banko operacijos, išimti grynieji pinigai. Iš sesers viso gyvenimo santaupų belikę tik 0,22 Eur. Bankai teikia labai minimalią informaciją, arba visiškai jos neteikia. Nagrinėjant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Vaclova Dildienė prisipažino, kad po Angelinos mirties pasiėmusi iš bankomato seseriai priklausiusių 260 Eur, tačiau teisėjo nedomino su pinigų grobstymu susiję klausimai.
Negaliu nepaminėti, kad byloje dėl testamento panaikinimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius mano atstovu paskyrė advokatą Antaną Jarašių, kuris, 1998 metais eidamas Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, įpareigojo antstolius, ir pats aktyviai veikė, kad parduoti mūsų šeimos namų valdą. Mūsų šeimą iškeldinus iš namų, teisėjas Antanas Jarašius buvo paaukštintas į Panevėžio apygardos teismo teisėjus. Protestuodama prieš teismų korupciją, aš atsisakiau LR pilietybės ir esu asmuo be pilietybės. Po septynis mėnesius vykdytos protesto akcijos gyvenant palapinėje prie Seimo, nustačius neteisėtus veiksmus, 2003 metais namų valda mūsų šeimai buvo grąžinta.
Advokatas Antanas Jarašius, žinodamas, kad aš neturiu interneto ir juo nesinaudoju, manęs neinformavęs, užvedė elektroninę bylą, todėl visame bylos dėl testamento nuginčijimo procese aš negalėjau būti pilnateise proceso dalyve. Aš esu viena iš 39 procentų gyventojų, neturinčių interneto. Manau, kad mano teisės, vedant bylą elektronine forma, buvo pažeidžiamos, tuo labiau – neturint advokato. Valstybės paskirti advokatai A. Jarašius, vėliau Zita Ragauskaitė labiau palaikė atsakovės – medikės E. Sabaliauskienės interesus, todėl jų atstovavimo teko atsisakyti. Kauno teisinės pagalbos tarnyba savo sprendimuose vis daranti klaidų, kurias vėliau įvardindavo techninėmis klaidomis, 2022 m. spalio 13 d., prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, priėmė sprendimą, pasirašytą skyriaus vedėjos Sandros Šmuilaitės, kur teigiama jog tarnyba (nurodyta dvylika įstatymų), nusprendė (citata): „Atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai A. Džiuvienei… dėl Kauno apygardos teismo 2021-11-17 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. … peržiūrėjimo kasacine tvarka“.
Tai eilinė, tyčinė tarnybos klaida. Nurodytos bylos nėra ir niekada nebuvo.
Toliau tarnyba teigia: (citata) „Tarnybos atsisakymas teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą neapriboja jos teisės savarankiškai kreiptis į teismą bei ginti savo teises…“ Taigi, Tarnyba nesuklydo, žinojo, kad kalba eina ne apie kokią tai baudžiamąją bylą, o tiesiog suprasti, kad valstybės apmokamos teisinės pagalbos negausiu.
Gi atsakovės Elynos Sabaliauskienės advokatas – Vytautas Bučius, Kėdainiuose žinomas kaip visai Lietuvai pažįstamo Viktoro Uspaskich asmeninis advokatas, anksčiau ėjęs Kėdainių rajono vyriausiojo prokuroro pareigas, dėl 1990 metais pėsčiosios sukeltos autoavarijos pasirašęs kaltinamąją išvadą sutuoktiniui P. Džiuvei, kurią Lietuvos Aukščiausias teismas nurodydamas, kad „P. Džiuvė apkaltintas, o po to ir nuteistas pagal įstatymą, neesantį LR Baudžiamajame kodekse…“ panaikino. Taigi, abiejų šalių advokatai byloje dėl testamento panaikino, su neeiline praeitimi.
Kėdainių medikės (nebedirbanti) Danutė Adomėnienė, Elyna Sabaliauskienė pasinaudojo sesers Angelinos neįgalumu, tuo, kad Angelina daug metų serga, vartoja psichotropinius vaistus, yra pažeidžiama, priklausoma nuo medikų, įgyvendino savo ketinimus – užvaldė sesers turtą.
Savo neveikimu, neatlikdami nustatytų pareigų, arba atlikdami jas atmestinai, minėtoms medikėms padėjo: Kėdainių policijos, Kėdainių prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros pareigūnai, Kėdainių savivaldybė, gydymo įstaigos Kėdainiuose, bankai slėpę informaciją, minėti advokatai, Kauno teisinės pagalbos tarnyba, Aksenavičienės laidojimo paslaugų įmonė Kėdainiuose, teismo psichiatrė – ekspertė Sandrina Šakavičienė, atsakovės įtakotos liudytojos – 85 metų Vaclova Dildienė, taip pat mėgstanti alkoholį ir amžinai prasiskolinusi Vida Budrevičienė.
Teisėjas Ignas Podlipskas (nuotr. viršuje su Nausėda) savo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu įtvirtino minėtų pareigūnų ir asmenų neteisėtus veiksmus. Jeigu ne sesers išgrobstyti pinigai, ne susitarimas, ne korupcija, tai koks tikslas taip aktyviai veikti „į vienus vartus“. Teisėjas mano ieškinį atmetė.
Kaimynystėje gyvenančiam Kėdainių policijos komisariato vyresn. tyrėjui Egidijui Kazakauskui, kuris dėl savo nekompetencijos, nesupratimo ar kitų priežasčių „nežino“ (galiu jam pasakyti tik per spaudą), kad senesniais laikais, kitaip nei dabar, yra buvę ir atsakingai dirbusių pareigūnų. Cituoju 1999-09-16 pareigūno pranešimą, adresuotą man, A. Džiuvienei, pasirašytą vyresn. komisaro A. Avižinio.
„Jūsų pareiškimo tyrimo metu nustatyta, kad 1997 m. Kėdainių r. policijos komisariato transporto apskaitos grupės inspektorius V. Rupainis, išduodamas Kėdainių antstolių kontorai pažymas dėl P.E. Džiuvės turimų transporto priemonių, aplaidžiai vykdė savo pareigas, už tai jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba.
Kėdainių r. policijos komisariato vyresniajam komisarui A. Baltuškevičiui pavesta įvertinti Savivaldybės policijos jaunesniojo inspektoriaus V. Nikiforovo veiksmus, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nesant teisės pažeidimo.
Dėl šių metų rugpjūčio 24 d. įvykio, kurio metu Kėdainių r. policijos komisariato pareigūnai, stebėdami kaip daromas teisės pažeidimas, nesiėmė priemonių jo užkirtimui, policijos komisariato vadovybei pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir taikyti pareigūnams drausminio poveikio priemones.“
Prieš keletą metų aš, A. Džiuvienė, policijos prašymu sutikau atpažinti, galimai nusižudžiusią, Nevėžio upės vandenyje mėnesį laiko išbuvusią bendradarbę, pedagogę B.Č., kuri šeimos ir vaikų neturėjo, o giminės atpažinti nenorėjo. Sutikau padėti policijai, nors tai nebuvo mano pareiga ir teigiamų emocijų nekėlė. Kada man prireikė jų pagalbos, tai visa eilė pareigūnų ėmė žeminti, apšmeižė ne tik mane, bet ir visą mano giminę. Policijos šūkis „ginti, saugoti, padėti“ galioja tik kai kuriems, išrinktiesiems asmenims.
Visi aprašyti įvykiai liudija, kad sugriuvusi Lietuvos teisėsauga, teisėtvarka ir toliau griūva, kaip tie Kėdainių tiltai. Kol kas tokios mano nuostatos niekas nepakeitė.
Kauno apygardos teismas š.m. gegužės 4 d. sprendimu apeliacinį skundą atmetė.
Prestižiniame žurnale buvo spausdintas straipsnis, kuriame teigiama: „dėl korupcijos paplitimo gyventojai pirmiausia kaltina teisėjus (82 proc.), prokurorus (81 proc.) ir politikus (79 proc.). Panašūs rezultatai buvo fiksuojami ir 2020-aisiais metais“. Pasikeitimų nematyti.
