Artėjantis Ukrainos žlugimas ir melas dėl jos “atstatymo”

Artėjantis Ukrainos žlugimas ir “atstatymo” klastotė
Paskelbta rugsėjo 22, 2023 by Yves Smith

Marguerite Yourcenar iš savo šedevro “Hadriano memuarai” pirmojo varianto išgelbėjo vieną geriausių visos literatūros eilučių: “Pradedu įžvelgti savo mirties profilį”. Artėjame prie to taško su Ukriane, ne tik jos karine kampanija, bet ir ekonomika. Tas iškeptas žlugimas buvo užmaskuotas keistu apsimetinėjimu, kad bus vykdomas didžiulis atstatymo postūmis, dar absurdiškiau – finansuojamas privataus sektoriaus interesų. Reikia manyti, kad “atstatymo” priedanga yra dalis priedangos, kuria dangstomas faktas, kad projektas “Ukraina” yra pralaimėta byla.

Šio rašinio pabaigoje įdedame skyrių, kuriame aprašoma XX a. 9-ojo dešimtmečio griūtis Rusijoje, kad įsivaizduotume, kaip gali atrodyti Ukrainos padėtis.1 Prisiminkime, kad nors SSRS daugelyje sektorių buvo nepakankamai investuojama, ji vis dar turėjo daug išteklių ir didelius gamybos pajėgumus. Ji nepatyrė tokio didelio infrastruktūros sunaikinimo, gyventojų skaičiaus sumažėjimo iki pusės buvusio dėl pabėgimo, aneksijos ir žūties kare, taip pat kai kurių labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių vietovių praradimo, kaip Ukraina.

Dabar karas įžengia į kritinę fazę, o ekspertai įspėja apie Ukrainos kariuomenės žlugimą netolimoje ateityje arba naudoja formuluotes, kurios prilygsta tam pačiam dalykui. Skotas Riteris (Scott Ritter), remdamasis mažėjančiomis Ukrainos raketų atsargomis, tokią baigtį prognozavo vasaros pabaigoje-rudenį, tačiau šį horizontą pratęsė JAV tiekiama kasetinė amunicija, kurios naudojimą daugelis šalių laiko karo nusikaltimu.

Apie padidėjusį norą pripažinti, kad neišvengiama karinė dezintegracija artėja, byloja rugsėjo pradžioje 19FortyFive publikuotas Danielio Daviso straipsnis How Ukraine’s Heroic Stand Against Russia Could Collapse Into Failure (Kaip Ukrainos didvyriškas pasipriešinimas Rusijai gali žlugti). Kai kurie spaudos leidiniai pripažįsta, kad daug triukšmo sukėlęs kontrpuolimas žlugo; kiti seka oficialiais pranešimais, revizuodami istoriją ir teigdami, kad jo tikslai buvo riboti, bei puoselėdami juokingai melagingą viltį, kad Ukraina dar gali pralaužti Rusijos įtvirtintas gynybines linijas ir pasiekti Tokmaką prieš prasidedant rudens purvo sezonui.

Naujausiame Seymouro Hersho naujienlaiškyje ir Bidenas, ir Zelenskis vaizduojami kaip nusiteikę tęsti karą (neužsimenant, kad Banderito ginklai Zelenskio galvoje reiškia, jog jis negali elgtis kitaip, net jei ir norėtų). Tačiau, kaip sakoma, jei norai būtų žirgai, elgetos jodinėtų. Ir pastebimas pastebimas nesugebėjimas norų paversti geresniais pajėgumais. Iš Hersh:

Amerikos žvalgybos bendruomenėje yra nemažai elementų, kurie, remdamiesi lauko ataskaitomis ir technine žvalgyba, mano, kad demoralizuota Ukrainos kariuomenė atsisakė galimybės įveikti smarkiai užminuotas trijų lygių Rusijos gynybos linijas ir perkelti karą į Krymą ir keturias Rusijos užgrobtas ir aneksuotas sritis. Tikrovė yra tokia, kad Volodymyro Zelenskio sutriuškinta kariuomenė nebeturi jokių šansų laimėti….

“Birželio puolimo pirmosiomis dienomis, – sakė pareigūnas [ turintis prieigą prie dabartinės žvalgybos], – buvo keletas ankstyvų ukrainiečių prasiveržimų “prie” smarkiai įstrigusios pirmosios iš trijų grėsmingų betoninių Rusijos gynybos užtvarų arba netoli jos, – ir rusai atsitraukė, kad juos įsiūbuotų”. Ir jie visi žuvo.” Pasak jo, po kelių savaičių didelių nuostolių ir menkos pažangos, taip pat siaubingų tankų ir šarvuotosios technikos nuostolių, pagrindiniai Ukrainos kariuomenės daliniai, patys to nepaskelbę, praktiškai atšaukė puolimą. Du kaimai, kuriuos Ukrainos kariuomenė neseniai pareiškė užėmusi, “yra tokie maži, kad netilptų tarp dviejų “Burma-Shave” ženklų” – turėdamas omenyje reklaminius stendus, kurie po Antrojo pasaulinio karo, atrodo, stovėjo kiekviename Amerikos greitkelyje….

“Tiesa ta, kad jei Ukrainos kariuomenei būtų įsakyta tęsti puolimą, kariuomenė sukiltų. Kareiviai nebenori mirti, tačiau tai neatitinka B. Bideno Baltųjų rūmų kuriamo B.S.”.

Tokia baigtis nestebina nė vieno, kuris ryžosi už pagrindinių pranešimų ribų ieškoti šaltinių, atkreipusių dėmesį į tai, kas vyksta mūšio lauke ir su ginklų tiekimu. Prasidėjus karui Rusija lenkė visus kolektyvinius Vakarus artilerijos srityje, ir jei ką, tai šis atotrūkis dar labiau padidėjo. Rusija taip pat turi pranašumą raketų gamybos srityje, gerokai padidino bepiločių lėktuvų gamybą ir jau turėjo pažangiausias oro gynybos sistemas. Vakarai, nepaisydami rankų mostų, padarė nedaug, kad padidintų pajėgumus.

Dar blogiau, kad Rusija, degindama tariamai žaidimą keičiančių Vakarų tankų ir šarvuotosios technikos šūsnį, buvo tokia nepatogi ir veiksminga, kad Ukraina buvo priversta pėsčiomis perkelti vyrus pulti Rusijos pozicijas, o tai lėmė nuspėjamai siaubingus nuostolius. Aleksandras Merkuris teisingai pavadino rezultatus žudymo lauku.

Tyliai sulėtėjus puolimui, Ukrainos parama taip pat silpsta. Net jei ryžtas būtų išsilaikęs, liko neatsakytas klausimas, iš kur bus gauta tinkamų ginklų atsargų ir kaip Ukraina sukurs dar vieną kariuomenę, nes, mano skaičiavimais, trečioji jos kariuomenė yra naikinama. Idėja priverstinai repatrijuoti karinio amžiaus vyrus iš likusios Europos buvo pokštas, dar vienas Ukrainos teisuoliškumo jausmo įrodymas2.

Tačiau Zelenskio pastangos per JT ir Vašingtono pardavimus iš Vakarų prisiteisti daugiau pinigų ir gėrybių žlugo labiau nei nesėkmingai. Apie tai, kaip apsipirkti iš vieno langelio, skaitykite Simplicijus Mąstytojas Zelenskio siaubingame, siaubingame, negero ir labai blogame D. Britanijos Snubfest’e.

Zelenskio vizitas atskleidė, kad projekto “Ukraina” kaina tapo per didelė, nes vis labiau pripažįstama, kad norint išlaikyti padėtį reikia atverti čekių knygelę… net prieš pradedant spręsti gresiančią darbo jėgos problemą. Bandydami palaikyti optiką, kai Bideno komanda ir kiti pernelyg investavę į Ukrainą bando persigrupuoti, vis daugiau atstovų spaudai keičia savo pataikavimą nuo “didžiosios Ukrainos pergalės, kai ji atnaujins puolimą” į naują liguistą fantaziją apie daugiametį karą.

Ir dar blogiau, kad Europos parama taip pat šlubuoja. Kaip vakar aptarėme per Andrew Korybko įrašą Poland & Ukraine Have Plunged Into A Full-Blown Political Crisis With No End In Sight, tiek Slovakijoje, tiek Lenkijoje netrukus vyks rinkimai. Partijos, nepritariančios tolesnei didelei paramai Ukrainai, turi geras galimybes laimėti. Jei jos nugalėtų, tai išmuštų iš vėžių NATO paramos Ukrainai pretenzijas3.

Ypač Lenkija buvo viena iš aršiausių Ukrainos rėmėjų ir dėl savo padėties bei polinkio buvo įsivaizduojama kaip karių šaltinis, jei JAV ir NATO būtų tokios kvailos, kad įkeltų savo batus į žemę. Lenkijos prezidentas A. Duda, norėdamas išgelbėti savo rinkiminę šydą, gali pasipriešinti tam, ką jis vaizduoja kaip Ukrainos piktnaudžiavimą grūdų susitarimu, ir pavadinti Ukrainą skęstančiu žmogumi, kuriam jis neleis Lenkijai nugrimzti į vandenį, nors ministras pirmininkas M. Morawieckis sako, kad į Ukrainą nebus siunčiami nauji ginklai. Tačiau kai kurių dalykų negalima nepasakyti.

Dabar, po šios įžangos, pereikime prie pagrindinio įvykio – itin prastų ekonominių perspektyvų tam, kas liks iš Ukrainos… kas net nėra žinoma. Gana stebėtina, kad Vakaruose skamba skambios kalbos apie Ukrainos atkūrimą, nes jos suponuoja prielaidą, kad liks prasminga Ukraina. Tai primena vaikų diskusijas apie tai, kokią dalį sergančio tėvo turto jie tikisi pasisavinti, kai mirštant likusį turtą galima sunaikinti.

Duomenų apie Ukrainą kokybė yra siaubinga. Atrodo, kad Vakarų žurnalistai daugiausia lankėsi Kijeve, kuriam kol kas pavyko išvengti didžiosios dalies sugriovimų, ir tik kelios ištvermingos sielos nuvyko į fronto linijas. Kiek žinau, neturime pastebėjimų apie sąlygas didžiojoje Vakarų Ukrainos dalyje, taip pat išskyrus Odesos apšaudymą. Atkreipkite dėmesį, kad per pastarąjį mėnesį Rusija padidino smūgių skaičių Lvove. Taigi neturime didelio supratimo, kiek fizinės žalos padaryta.

Aptarėme, kad Rusija selektyviai naikina elektros tinklus. Nors buvo užtaisyta pakankamai, kad jis veiktų, kai kurie teigė, kad remontas yra pakankamai suklijuotas ir suklijuotas, todėl padidėjus žiemos apkrovai jo dalys tikriausiai pačios sugrius.

Be to, pastaruoju metu Rusija dažnai naudoja bepiločius orlaivius ir nesinaudoja raketomis, o tai reiškia, kad ji gali lengvai pakartoti tinklo atakas. Kadangi pagrindinius Ukrainos elektros sistemos komponentus gamina tik Rusija, o Ukraina kai kuriuos jų pakeitė iš buvusių Varšuvos pakto narių, daugiau Rusijos atakų ilgainiui lemtų, kad didelės elektros sistemos dalys taptų nepataisomos, išskyrus Rusijos (Vakarai paprasčiausiai neketina statyti specialios paskirties gamyklų, skirtų dideliam Ukrainos elektros sistemos pertvarkymui).

Taigi Rusija, jei nori, kontroliuos Vakarų Ukrainos ateitį, jei pakankamai išves iš rikiuotės jos elektros tinklą.

Apsvarstykime kitus komplikuojančius veiksnius. Vienas jų – gyventojų, ypač darbingo amžiaus, praradimas. Kaip pažymėjo Mykolas Vlahosas:

Tačiau Luttwakas savo prognozę grindžia tuo, kad Ukrainoje gyvena 30 mln. gyventojų. Šis skaičius pateikiamas nuo 2022 m. sausio mėn. Su JAV žvalgybos bendruomene susijusio analitinio centro “Jamestown Foundation” analizėje teigiama, kad šiandien Ukrainos gyventojų skaičius sumažėjo vos iki 20 milijonų, t. y. šiek tiek daugiau nei Nyderlanduose, bet mažiau nei Taivane. O iš 20 mln. gyventojų, pasak Jamestown Foundation, daugiau nei pusę sudaro pensininkai: 10,7 mln.

Ukrainos vyriausybė dabar yra labai priklausoma nuo Vakarų finansavimo, jei ne visiškai. Federalinės išlaidos 2021 m. sudarė 35 mlrd. dolerių, o 2022 m. – 61 mlrd. dolerių. Didelė JAV pagalbos dalis buvo skirta vyriausybei paremti.

Ir net jei išlaidos sumažės nuo karo lygio aukščiausio lygio, Ukrainos BVP sumažėjimas (apskaičiuotas 25 %, o tai atrodo mažai) kartu su ne tik senyvo amžiaus gyventojais, bet dabar ir dideliu skaičiumi karo neįgaliųjų, įskaitant daugybę amputuotų galūnių, reiškia padidėjusią socialinę naštą su labai sumažėjusiu produktyvumu.

Net neįvertinome to, kas nutiks, jei Rusija galiausiai žygiuos iki Dniepro ir gaus dar daugiau našiausios Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės ir (arba) užims Juodosios jūros pakrantę, paversdama Ukrainą dar skurdesne neturinčia priėjimo prie jūros valstybe. Tai, kad JAV nenori daryti jokių nuolaidų pagrindiniam Rusijos reikalavimui, kad Ukraina niekada neįstotų į NATO, reiškia, kad Rusija tęs karą tol, kol pavergs Ukrainą bet kokiu užkariavimo, nelaisvos vyriausybės įvedimo ir ekonominio naikinimo būdu.

Prisiminkime, kas nutiko Hirinai, kai ją švelniai globojo JAV:

Kas nutiks, kai Vakarų biudžeto parama Ukrainai nutrūks? Didžiulės deficitinės išlaidos. O ką duoda didelis deficitas kartu su dideliu ekonominių gamybinių pajėgumų praradimu? Hiperinfliacija.

Turėdami tokias apgailėtinas perspektyvas, mes vis tiek reklamuojame atstatymo planus, nes prie jų prisideda tokie stambūs privataus sektoriaus atstovai kaip BlackRock.

Tokie žmonės kaip Greenwaldas yra susirūpinę, bet nereikia nerimauti. Ši atstatymo programa yra tuščias mandatas. Tai, kad įvairūs veikėjai, sukdami ratus, gali gauti tam tikrus mokesčius, nereiškia, kad yra tikimybė, jog įvyks kas nors reikšmingo. Galėčiau tęsti labai ilgai ir galbūt vėliau padarysiu išsamesnį kliedesį. Tačiau tikiuosi, kad kol kas užteks ir to.

Pirma, tie, kurie prisimena 2015 m. Graikijos gelbėjimo krizę, gali prisiminti, kad “Trokia” bandė pardavinėti Graikijos turtą, samdė agentus ir planavo susigrąžinti 50 mlrd. Kaip rašėme straipsnyje “Pažiūrėkite, ką galima nusipirkti per Graikijos likvidacinį išpardavimą!”, šis skaičius buvo gerokai perdėtas. Kiek man pavyko sužinoti, išskyrus Pireaus uosto pardavimą, pastangos buvo labai nesėkmingos. Ir nepamirškite, kad Graikija kentėjo tik dėl labai smukusios ekonomikos ir su tuo susijusio darbuotojų, turinčių įsidarbinimo perspektyvų likusioje Europoje, praradimo, nes ji nė iš tolo nebuvo tokia bloga padėtis, kokia bus Ukraina.

Antra, atstatymą paversdamos privataus sektoriaus iniciatyva, vyriausybės faktiškai nusiplauna rankas.4 Svarbiausios atstatomos Ukrainos dalys bus funkcionuojančių bendruomenių pamatai: keliai, vandens sistemos, tiltai. Šiuos objektus stato vyriausybės, nes tai yra bendros gėrybės. Sakykite, kokia visuomenė būtų Ukrainoje, jei ji veiktų remdamasi infrastruktūros fondo principu, t. y. turėtų tik (daugiausia) mokamus kelius ir tiltus?

Trečia, Ukrainai reikalingi milžiniški skaičiai. Net 300 mlrd. dolerių Rusijos turto, kurį “konfiskuoti, o ne įšaldyti” norėtų Ursula von der Leyen, nepakanka. Zelenskis liepą sakė, kad Ukrainai reikia 750 mlrd. dolerių atstatymui.

Net jei Zelenskiui stebuklingai pavyktų gauti lėšų, iš kur atsirastų žinių ir kvalifikuotų darbininkų? Tik nedaugelis Vakarų šalių (Prancūzija ir Australija yra pirmosios sąraše) yra geros didelės apimties infrastruktūros kūrėjos. Tačiau visos projekto “Ukraina” narės norėtų gauti savo dalį atstatymo pyrago. Įsivaizduokite, kokie kivirčai kiltų ir kokie maži šansai, kad žalią šviesą gautų geriausiai kvalifikuoti dalyviai.

Ketvirta, Zelenskis vėl pardavinėja viltis. Pagal “Daily Mail”:

Susitikime buvo aptartas platformos, skirtos privačiam kapitalui pritraukti Ukrainos atstatymui, sukūrimas. V. Zelenskis taip pat daugiausia dėmesio skyrė didelių investicinių projektų Ukrainoje kryptims, ypač žaliosios energetikos, IT ir žemės ūkio technologijų srityse.

Visoms šioms iniciatyvoms įgyvendinti būtina veikianti ekonomika, pavyzdžiui, tinkamas aukštos klasės specialistų skaičius ir gerai veikianti logistika. Tikėtina, kad šių sąlygų nebus daug.

Galiausiai, kad tokia didelė iniciatyva turėtų kokią nors sėkmės tikimybę, reikėtų paskirstyti darbą tarp geriausių infrastruktūros dalyvių visame pasaulyje. Vietoj to Baideno komanda surengė vakarėlį JAV. Atkreipkite dėmesį, kad žemiau esančiame infrastruktūros investuotojų sąraše “BlackRock” yra labai žemai. Pagrindinis Ukrainos patarėjas “JP Morgan” yra 78 vietoje. KKR, užimanti 4 vietą, turi stiprių ryšių su Respublikonų partija, todėl manoma, kad jie nelabai dalyvauja šioje veikloje, nors yra geriausios kvalifikacijos JAV investuotojas:

Kitaip tariant, Ukrainos tragedija nesibaigs, jei ir kai baigsis karas. Amerikiečiams turėtų būti gėda, kad prie žalos planuojame pridėti investuotojų plėšikavimą, nors, kaip nurodyta, iš tikrųjų mažai tikėtina, kad tai padės pasiekti ko nors daugiau.

1 Nepamirškite, kad subyrėjus SSRS, Varšuvos pakto narės kaip visuma buvo grynosios paramos iš Rusijos gavėjos (tai nereiškia, kad Rusijos pramonei nekilo rimtų ekonominių pasekmių dėl integruotai Rusijoje veikusių įmonių ir Varšuvos pakto šalių staiga išbalkanizuotų įmonių).

2 Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi teisę į tinkamą teisinį procesą. Jie negali būti išmetami urmu. Juos reikėtų išduoti individualiai už projekto vengimą. Tai reiškia, kad reikia pateikti vardus ir pavardes šalies, kurioje jie dabar gyvena, teisinėms institucijoms. Pasakykite man, iš kur Ukraina galėtų tai žinoti, prieš pereidama prie keblių problemų, ar tie teismai apskritai svarstytų tas bylas ir kiek jų galėtų išnagrinėti.

3 Skotas Riteris (Scott Ritter) svarbioje kalboje seniai atkreipė dėmesį į tai, kad konfliktas Ukrainoje atskleidė, jog NATO yra popierinis tigras.

.4 Turime keistą šmėklą, kai Pasaulio bankas siūlo išplauti 25 mlrd. dolerių per Klintonų fondą, kuris neturi jokios patirties infrastruktūros kūrimo srityje. Jie teigia KDR sukūrę “sveikatos infrastruktūrą”, kad ir ką tai reikštų.