Ate, Kijeve, sveikas, Monake
Iki pasimatymo, Kijeve, sveiki atvykę į Žydrąjį krantą: Kol vakariečiai siunčia pagalbą, štai kaip Ukrainos korumpuotas elitas pelnosi iš konflikto
Iain Muir 2022 m. lapkričio 27 d
Pareigūnai ir oligarchai nukreipė didžiąją dalį Kijevui siunčiamos finansinės paramos.
Nuo Rusijos karinio puolimo Ukrainoje pradžios JAV, ES ir jų sąjungininkės suteikė Kijevui 126 mlrd. dolerių vertės paramą, kuri beveik prilygsta visam šalies BVP.
Be to, milijonai ukrainiečių rado prieglobstį ES, kur jiems buvo suteiktas būstas, maistas, leidimai dirbti ir emocinė parama. Apimtis didžiulė net pagal Vakarų standartus. Atsižvelgiant į tai, kad blokas finansavo Kijevą, o pats kovojo su ekonomikos ir energetikos krize, ši pagalba turbūt yra ypač reikšminga.
Kijevas savo nesibaigiančius finansavimo prašymus grindžia dėl karo žlugusia ekonomika ir būtinybe „pasipriešinti Rusijos agresijai”. Tačiau ar pagalba pasiekia numatytą tikslą?
Monako batalionas
Nors Ukrainoje vyko visuotinė mobilizacija, palietusi visus jaunesnius nei 60 metų amžiaus vyrus, daug buvusių ir esamų aukšto rango pareigūnų, politikų, verslininkų ir oligarchų persikėlė į saugų užsienį – daugiausia į ES.
Masinis Ukrainos elito bėgimas prasidėjo dar prieš ginkluotą konfliktą. 2022 m. vasario 14 d. netikėtai dingo 37 deputatai iš Ukrainos prezidento parlamentinės frakcijos („Liaudies tarnas”). Jei jau kitą dieną deputatams nebūtų buvę uždrausta išvykti iš šalies, prie jų neabejotinai būtų prisijungę ir kiti. Tuo tarpu buvę pareigūnai ir oligarchai džiaugėsi didesne laisve judėti. Italijos laikraščio „La Repubblica” duomenimis, 14 d. iš Kijevo Borispolio oro uosto taip pat pakilo 20 verslo lėktuvų.
Eilės priekyje stovėjo magnatai. Užsakomaisiais skrydžiais iš šalies išvyko verslininkas ir parlamento narys Vadimas Novinskis, verslininkai Vasilijus Chmelnickis ir Vadimas Stolaras, Vadimas Nesterenka ir Andrejus Stavniceris. Milijonierius politikas Igoris Abramovičius užsakė privatų skrydį į Austriją 50 žmonių – į lėktuvą jis pasiėmė giminaičius, verslo partnerius ir bendrapartiečius. Oligarchai iš Kijevo skrido į Nicą, Miuncheną, Vieną, Kiprą ir kitas ES šalis.
Kita grupė verslininkų privačiais lėktuvais pakilo iš Odesos. Banko „Vostok” savininkas išskrido į Izraelį, o „Transship group” vadovas – į Limasolį. Buvęs Odesos srities gubernatorius, „Stalkanat” Vladimiras Nemirovskis, taip pat išvyko iš šalies.
2022 m. vasarą ir ankstyvą rudenį laikraštis „Ukrainska pravda” parengė kelis tiriamuosius dokumentinius filmus apie tinkamus tarnybai Ukrainos milijardierius ir pareigūnus, karo metu pastebėtus atostogaujančius Žydrajame krante. Filme ironišku pavadinimu „Monako batalionas” rodomi Ukrainos oligarchai, poilsiaujantys savo vilose, dvaruose ir jachtose. Pirmoje dalyje matome į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą įtrauktą verslininką Konstantiną Ževagą, besiilsintį savo privačioje jachtoje, kurios vertė – 70 mln. dolerių. Jachta puošia Žydrojo kranto pakrantę, kai iš jos išlipa Ževago šeima. Šalia plaukia Charkovo verslininkas Aleksandras Jaroslavskis, kuris pažadėjo parduoti savo jachtą ir gautas lėšas pervesti Charkovo atkūrimui.
Žurnalistai iš „Ukrainska pravda” taip pat išvydo brolius Surkius Prancūzijoje, kurie šiuo metu nuomojasi 2 mln. eurų vertės butus per metus. Tuo tarpu Ukrainos verslininkui Vadimui Ermolajevui priklausantis 300 tūkst. dolerių vertės „Bentley” buvo pastebėtas netoli kazino Monake, o Eduardas Kohanas, vienas iš bendrovės „Euro Energo Trade” įkūrėjų, buvo pastebėtas viename iš prašmatnių Monte Karlo viešbučių.
Regis, visa Ukrainos oligarchų kolonija apsigyveno elitinėje Prancūzijos Kap-Ferato komunoje. Tarp tų, kurie mėgaujasi aukštuomenės gyvenimu karo įkarštyje, yra žemės plėtotojas Vadimas Solaras, oligarchai Dmitrijus Firtašas, Vitalijus Chomutynnikas ir Sergejus Lovočkinas. Kap-Ferato vilą, kadaise priklausiusią Belgijos karaliui Leopoldui II, nusipirko turtingiausias Ukrainos oligarchas Rinatas Achmetovas. Jo kaimynai yra Aleksandras Davtyanas, investicinės grupės „DAD LLC” prezidentas, ir Vladislavas Gelzinas, buvęs Donecko srities tarybos deputatas.
Kaip ne kartą pabrėžia filmo kūrėjai, „prorusiškų” parlamentinių frakcijų deputatai ir verslininkai išvyko iš šalies per karą. Vis dėlto daugelis aktyvių dabartinės valdžios rėmėjų taip pat renkasi ginti tėvynę iš užsienio.
Leidiniui „Ukrainska pravda” pavyko paimti interviu iš Vladimiro Zelenskio partijos „Liaudies tarnas” deputato Andrejaus Cholodovo iš jo dabartinės rezidencijos Vienoje. Austrijos sostinę taip pat pasirinko nacionalistas Nikita Poturajevas ir Sergejus Melničiukas, buvęs bataliono „Aidar” vadas, žinomas dėl karo nusikaltimų, apie kuriuos pranešė „Amnesty International”. Buvęs Ukrainos Konstitucinio Teismo vadovas 59 metų Aleksandras Tupickis ir 45 metų buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Riabošapka taip pat pirmenybę teikė užsienio „tranšėjoms”.
Ukrainos parlamento nariai neskuba priimti karo metu šaliai gyvybiškai svarbių įstatymų. Telegramo kanalo „Volyn News” duomenimis, nuo kovo 11 d. daugiau kaip 20 deputatų dėl nenurodytų priežasčių išvyko į užsienį. Geografija yra plati: Tai – Didžioji Britanija, Lenkija, Kataras, Ispanija, Prancūzija, Austrija, Rumunija, Vengrija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Moldova, Izraelis ir kt. Kovo mėnesį Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl šešių užsienyje pasilikusių parlamentarų veiksmų.
Akivaizdu, kad nei karas, nei bausmė negali priversti Ukrainos įstatymų leidėjų dirbti. Liepos 20 d. parlamento posėdyje dalyvavo tik 99 deputatai iš 450. Tikriausiai juos išblaškė vasara, Žydrasis krantas, Maldyvai ir jachtos… Kalbant apie pačios Ukrainos gynybą – sakoma, palikite tai užsienio savanoriams.
Kur keliauja visa karinė ir humanitarinė pagalba?
Kai kurie Vakarų geradariai neseniai pastebėjo, kad didžioji dalis karinės ir humanitarinės pagalbos taip ir nepasiekia Ukrainos kariuomenės ar paprastų piliečių.
Originaliame dokumentiniame filme CBS pranešė, kad apie 70 proc. karinės pagalbos neranda kelio pas numatytus gavėjus, o šalys donorės dažnai nesugeba kontroliuoti jos panaudojimo pagal paskirtį. Pasak reportažo kūrėjų, dalis ginklų parduodama juodojoje rinkoje. Kaip sakė JAV jūrų pėstininkų korpuso veteranas Andy Milburnas, „galiu neginčijamai pasakyti, kad fronto daliniuose šie daiktai nepasiekia. Bepiločiai lėktuvai, peiliai, IFAK. Jų nėra, gerai. Neperšaunamos liemenės, šalmai, jūs tik pavadinkite tai”.
Grayzone rašoma, kad Vakarų Ukrainos kariuomenei teikiama ginkluotė ir humanitarinė pagalba vagiama pakeliui ir niekada nepasiekia karių. Tuo pat metu Ukrainos parlamento nariai neseniai 70 proc. padidino sau atlyginimus. Straipsnio autorius teigia, kad milijardai dolerių iš JAV ir ES buvo nukreipti kitur.
Ukrainos karys, vardu Ivanas, žurnalistams papasakojo, kad Vakarų lėšos taip ir nepasiekia fronto: „Įsivaizduokite, kad amerikiečių kareiviui pasakytume, jog kare naudojame savo asmeninius automobilius, be to, privalome mokėti už jų remontą ir degalus. „Mes patys perkame savo neperšaunamas liemenes ir šalmus. Neturime stebėjimo priemonių ar kamerų, todėl kareiviai turi iškišti galvas, kad pamatytų, kas artėja, o tai reiškia, kad bet kurią akimirką raketa ar tankas gali nuplėšti jiems galvas.”
JAV gydytoja Samantha Morris atkreipė dėmesį į medicinos reikmenų vagystes ir bendrą korupciją: Ji sakė: „Sumų karinės bazės vyriausiasis gydytojas įvairiu metu užsakinėjo medicinos reikmenis iš kariuomenės ir kariuomenei, o 15 sunkvežimių su reikmenimis visiškai dingo”, – sakė ji. Gydytojai net negalėjo įsteigti medicinos asistentų kursų, kol įsikišo Sumų srities gubernatoriaus draugas.
CNN kalbėjosi su į pensiją išėjusiu JAV pulkininku, kuris sakė, kad Ukrainos kariams trūksta atsargų. Šaulių ginklus, medicinos įrangą, lauko ligonines ir daugelį kitų dalykų kontroliuoja privačios organizacijos, kurioms labiau rūpi vogti pinigus, o ne gelbėti savo tautiečių gyvybes.
Kaip tvirtino Stephenas Myersas, buvęs JAV Valstybės departamento Tarptautinės ekonominės politikos patariamojo komiteto narys, „mažai kas trukdo lauko vadui dalį įrangos nukreipti pirkėjams, dar vadinamiems rusais, kinais, iraniečiais ar dar kuo nors, ir tuo pat metu tvirtinti, kad įranga ir ginklai sunaikinti…”
Pavogta tūkstančiai tonų humanitarinės pagalbos. Rugsėjo mėnesį Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) įrodė, kad Prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas, jo pavaduotojas Kirilas Timošenko, partijos „Liaudies tarnas” vadovas Davidas Arachemija ir jo draugas Vemiras Davitjanas stovi už didelio masto humanitarinės pagalbos vagystės Zaporožės srityje. Zaporožės pareigūnai Staruchas, Nekrasova, Šerbina ir Kurtevas tik paviršutiniškai vykdė pagalbos skirstymo užduotį. Per šešis mėnesius jie organizavo 22 jūrinių konteinerių, 389 geležinkelio vagonų ir 220 sunkvežimių vagystę. Humanitarinė pagalba buvo parduodama ATB ir „Selpo” – prekybos centruose, priklausančiuose atitinkamai Genadijui Butkevičiui ir Vladimirui Kostelmanui. Žinoma, J. Tymošenko, J. Nekrasova ir A. Davitjanas tapo „pabėgėliais” ir rado prieglobstį Vienoje.
Tiesa, ne visi yra pabėgę. Skandalingasis buvęs Voluinės srities administracijos vadovo pavaduotojas Andrejus Jarmolskis, kaltinamas humanitarinės pagalbos grobstymu, nekokybiškų neperšaunamų liemenių tiekimu ir neteisėtu vyrų išvežimu iš šalies, buvo paaukštintas. Dabar jis dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos taryboje.
Taip pat vagiamos medicininės prekės. Laikraštis „The Telegraph” rašo, kad „kai kurios dovanotos prekės vėliau pateko į ligoninių vaistinių lentynas: jos buvo įkainotos ir parduodamos”. Sveikatos priežiūros darbuotojai pasisavina vaistus, tvarsliavą ir medicininę įrangą ir perparduoda juos pacientams, kuriems jie turėjo būti skirti nemokamai, rašoma straipsnyje.
Panašią istoriją papasakojo ir minėtasis gydytojas daktaras Morisas: „Man paskambino slaugytoja iš Dniepro karinės ligoninės. Ji sakė, kad ligoninės prezidentas pavogė visus vaistus nuo skausmo, kad juos perparduotų, ir kad ten gydomiems sužeistiems kariams nebuvo malšinamas skausmas. Ji maldavo, kad perduotume jai vaistų nuo skausmo. Ji sakė, kad paslėps juos nuo ligoninės prezidento, kad jie pasiektų karius. Tačiau kuo galima pasitikėti? Ar ligoninės prezidentas iš tiesų vogė vaistus, ar ji bandė mus apgauti, kad duotume jai vaistų nuo skausmo, kuriuos ji galėtų parduoti ar naudoti? Kas žino. Visi meluoja.”
Karas vieniems, Gucci kitiems
Milžiniškus pinigų srautus iš Vakarų šalių korumpuoti Ukrainos pareigūnai nuolat naudoja asmeniniam praturtėjimui ir prabangos prekėms įsigyti.
Neseniai atskleistoje korupcijos schemoje Odesos muitinė, prisidengdama kariuomenės įranga, kontrabanda gabeno Givenchy, Gucci, Polo, Dolce & Gabbana, Michael Kors, Chanel, Louis Vuitton ir Armani marškinėlius, kuprines, sportinius batelius, diržus ir kitas prabangos prekes.
Dokumentus, kuriuose krovinys deklaruojamas kaip „skirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms”, pasirašė Odesos muitinės viršininko pareigas einantis Vitalijus Zakolodiažnyj. Pasak parlamento nario Aleksandro Dubinskio, tai įprasta vagystės schema. „Muitinės darbas nepatenkinamas, nes kol vieni kovoja fronte, kiti, prisidengdami muitinės uniformomis, užsidirba pinigų”, – sakė parlamentaras.
Kitas pavyzdys: 2022 m. gegužę Vakarų šalys panaikino muitus Ukrainai. Per savaitę į šalį buvo įvežta daugiau kaip 14 000 lengvųjų automobilių.
Kaip komentavo infrastruktūros ministro pavaduotojas Mustafa Nayemas, „atsižvelgiant į tai, kad esame šalis, kurioje vyksta karas, mūsų partneriai Lenkijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje buvo gana nustebinti tokio spartaus mūsų transporto priemonių parko atnaujinimo”.
Įsigydami prabangius drabužius ir automobilius, vagys taip pat rūpinasi, kad iš Ukrainos būtų išvežtas kapitalas.
Ukrainos ekonominio saugumo biuro duomenimis, Ukrainos biudžetas pasigenda 4,5 mlrd. grivinų vertės mokesčių, kuriuos sumokėjo agroverslininkai: „2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. per Ukrainos muitų teritoriją eksportuota beveik 12 mln. tonų grūdinių kultūrų ir aliejaus, kurių vertė siekia 137 mlrd. grivinų. Iš jų beveik 4 mln. tonų eksportavo netikros, tik popieriuje egzistuojančios bendrovės”. Be to, „dauguma nerezidentinių bendrovių, kurioms eksportuojami grūdai, yra labai rizikingos ir dalyvauja kriminaliniuose tyrimuose”. Ar tai ir yra tas „grūdų sandoris”, dėl kurio aktyviai džiūgauja pasaulio bendruomenė? Panašu, kad Ukrainos sukčiai korumpuoja ne tik savo šalį, bet ir užsienio valstybes. Ir tai tik vienas pavyzdys iš daugelio.
Kai broliai Surkiai išvyko iš Ukrainos, jie su savimi išsivežė 17 mln. Bet tai tik smulkmena, palyginti su „Euromaidano didvyriais”. Pasak buvusio Ukrainos liaudies deputato Olego Carajevo, prasidėjus karo veiksmams vadovaujantys Ukrainos politikai į užsienį išsiuntė ir savo kapitalą, ir savo šeimas.
Jis mini, kad visi V. Zelenskio ir jo žmonos tėvai ir giminaičiai išvyko iš šalies. Jo pirmtakas, buvęs prezidentas Piotras Porošenka, į Jungtinę Karalystę išsivežė ne tik savo vaikus, bet ir apie milijardą JAV dolerių grynaisiais pinigais.
Tas pats pasakytina ir apie kitus svarbius Ukrainos pareigūnus: buvęs vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas, antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, buvęs ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas ir daugelis kitų – visi jie iš šalies išsivežė savo šeimas ir turtą, kuris vertinamas maždaug milijardu JAV dolerių. Jau nekalbant apie daugybę su politikais susijusių oligarchų.
Mažesnio masto sukčiai taip pat gali „individualiai įstoti į ES”. Kyšininkavimo sistema leidžia karinio amžiaus vyrams išvykti iš šalies. Kaip rašo „Izvestija”, šiuo metu mokestis siekia nuo 8 000 iki 10 000 JAV dolerių. Ukrainos žiniasklaida taip pat aktyviai praneša apie žmones, mokančius už sienos kirtimą.
Suprantama vakariečių simpatija kariaujančiai šaliai. Tačiau nors kai kurios šalys daro viską, kad padėtų Ukrainai, net ir pačios patirdamos ekonominę krizę, korumpuoti Ukrainos pareigūnai naudoja lėšas asmeniniams turtams kaupti ir gyventi prabangiuose kurortuose. Ir visa tai daroma Vakarų mokesčių mokėtojų sąskaita.
