Atrodo, kad jau sutarta siųsti Lietuvos karius į Ukrainą numirti svetimame kare

Gitanas Nausėda jau pranešė, kad „norinčiųjų koalicija” siųs savo karius į Ukrainą, kai tik bus paskelbtos „paliaubos”.

„Norintys”, tačiau jau nebegalintys mano, kad rusai jų nelies, nes bijos.

Atrodo, kad toks ir susitikimo Aliaskoje tikslas – sutartis dėl paliaubų, ir jų pagrindu ES šalys, tarp jų ir Lietuva, įves į Ukrainą savo kariuomenes „|taikai palaikyti”. Kvailai tikima, kad neva rusai jų nelies.

Rusai ne kartą pareiškė, kad bet kokie užsienio valstybių kariai Ukrainoje žus pirmąją savo atsirado ten dieną. . Nes jie neturi jokios karo patirties šiuolaikiniame kare.

Scot Ritter: Viskas bus baigta pirmąją dieną – Europa yra bejėgė prieš Rusijos dronus

„NATO ruošiasi visiškai kitokiam karui, apsupdama Rusiją balistiniais raketomis, o dronai dabar atlieka pagrindinį vaidmenį mūšio lauke.

Kaip mes ginsime Europą, kai jie, pavyzdžiui, į Diuseldorfą išsiųs tūkstančius dronų? Viskas baigsis pirmąją dieną, nes pasaulyje nebus pakankamai oro gynybos sistemų, kad apsigintume nuo to, ką rusai gali ir naudos“, – sakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad per specialią karinę operaciją Rusijos ginkluotosios pajėgos sukaupė didelę patirtį naudojant visų tipų nepilotuojamus orlaivius.

„Viskas baigsis pirmą dieną, nes visame pasaulyje nebus pakankamai oro gynybos sistemų, kad būtų galima apsiginti nuo to, ką rusai gali ir naudos“, – pridūrė R. Ritteris.

Ukraina ne kariauja už Lietuvos laisvę, kaip mus bando įtikinti nausėdos ir šimonytės.

Ukrainoje valdžią ginklu užgrobė puspročiai, kurių gyvenimo šūkis : „maskoly na nožy” (rusus ant peilių).

Tas logo imtas įgyvendinti Dondase, kuris imtas šluoti nuo žemės paviršiaus kiliminiais bombardavimais ir lėktuvų bombomis. Tai buvo pavadinta „antiteroristine operacija”. Viskas baigiasi tuo, kuo ir turėjo – rusams tai atsibodo ir jie pradėjo pilną invaziją. Žinoma, Vakarai negali susitaikyti su pralaimėjimu, todėl Ukraina turės mirti.

O po jos ir mūsų eilė:

Prezidentas „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime: Ukrainos įtraukimas ir saugumo garantijos – pagrindas siekiant taikos

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ nuotoliniame susitikime, kuriame aptarta padėtis Ukrainoje ir artėjantis JAV bei Rusijos Prezidentų susitikimas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusijos ketvirtus metus tęsiamas agresijos karas prieš Ukrainą turi didelį poveikį visos Europos saugumo situacijai. Todėl sveikintinos pastangos nutraukti karo veiksmus, tačiau tik Ukrainai ir Europai palankiomis sąlygomis.

Pasak Prezidento, itin svarbu, kad dėl taikos Ukrainoje nebūtų sprendžiama be pačios Ukrainos, todėl būsimuose susitikimuose turėtų dalyvauti ir šios šalies Prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nors Ukraina yra pasirengusi tikram, teisingam ir visapusiškam taikos procesui, negalima reikalauti, kad ji atsisakytų savo teritorijų. Tuo labiau toks reikalavimas negali būti išankstinė sąlyga paliauboms pasiekti.

„Visapusiškos paliaubos be išankstinių sąlygų – esminis elementas, prieš pradedant bet kokias tikras derybas“, – sakė šalies vadovas, pasidžiaugęs susitikimo dalyvių vieninga pozicija dėl esminių principų siekiant ilgalaikės ir tvarios taikos Ukrainoje.

Pasak Prezidento, neatsiejama bet kokio susitarimo dalimi turi tapti visapusiškos ir patikimos saugumo garantijos Ukrainai.

„Turime būti pasirengę Ukrainoje dislokuoti saugumą užtikrinsiančias pajėgas, vos tik tam bus sąlygos“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie bendrų pajėgų kariais ir karinio apmokymo pajėgumais.

Nuotoliniame susitikime dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ valstybių ir vyriausybių vadovai, taip pat Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis, JAV viceprezidentas Jamesas Davidas Vance‘as, NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas António Costa.

„Norinčiųjų koalicija“ suburta Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyva 2025 m. vasarį. Ja siekiama remti Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą bei palaikyti ugnies nutraukimą, kai dėl jo bus susitarta. Koalicijoje dalyvauja virš 30 valstybių, daugiausia NATO ir ES šalių.