Atrodo, kad kauniečiai žemę atgaudavo tik sutikę ją už grašius parduoti savo mylimam merui V.Matijošaičiui

Specialiųjų tyrimų tarnyba smulkiai aprašė aferas, kaip Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeima užvaldo pačius brangiausius žemės sklypus Kaune, kuriuos dabar parduoda už astronimines kainas.

Schema paprasta – atrodo, kad žemę kauniečiai galėdavo atgauti tik tada, kai sutardavo ją parduoti Matijošaičių klanui. Neįtikėtina, kad esant tokiai situacijai V.Matijošaitis surinko apie 70 proc. kauniečių balsų.

STT nurodo, kad kauniečiai, norintis atgauti savo žemę, turėjo veikti tik per tai vadinamus „įgaliotinius” : „Kauno miesto savivaldybėje korupcijos rizikas sprendžiant klausimus, susijusius su įgaliotų atstovų pateiktais prašymais, sukelia galimi neformalūs ryšiai tarp įgaliotų atstovų ir savivaldybės politikų (kritinė antikorupcinė pastaba).

Dar juokingiau, kad įgaliotiniai buvo iš Matijošaičio įmonės.

Dažna praktika, kai pretendentus atkurti nuosavybės teises į žemę atstovauja įgalioti atstovai. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.
Pastebėta tendencija, kad dažniausiai įgaliotinių veiksmai buvo nukreipti ne tik atstovauti įgaliotojo interesus, kiek norimų įsigyti žemės sklypų parinkimui ir įgaliotojo vardu sandorių su tam tikrais subjektais sudarymui. STT nurodo, kad kartais jau pačiose atstovavimo sutartyse numatoma žemės sklypo ar jo dalies perdavimas įgaliotiniui, įgaliotinio teisė parduoti grąžintą sklypą savo nuožiūra ar konkrečiam pirkėjui, nurodoma būsimo žemės sklypo pardavimo vertė.
Taip pat nustatyta atvejų, kai sudaromos paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sutartys, preliminarios būsimų sklypų pirkimo pardavimo sutartys. Dėl to sklypus įsigyja patys įgaliotiniai ar su jais susiję asmenys
Pavyzdžiui:

• Įgaliotinis_1 atstovavo 18 asmenų (jų įpėdinių), kurie, jiems atkūrus nuosavybės teises į žemę, 24 sklypus (ar jų dalis) pardavė Šarūnui Matijošaičiui ir jam artimam asmeniui, UAB „VICI investments“. Pažymėtini Įgaliotinio_1 ryšiai su Šarūnu Matijošaičiu: nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2018 m. spalio 31 d. jis dirbo UAB „Vičiūnų grupė“, kuriai vadovavo Šarūnas Matijošaitis; nuo 2018 m. lapkričio 2 d. dirba UAB „Kauno saulėtekis“, kurios vadovas yra Šarūnas Matijošaitis; nuo 2021 m. gegužės 20 d. dirba UAB „Zujų paukštynas“, kuri priklauso UAB „Groward Group“ (Šarūnas Matijošaitis yra šios įmonės valdybos narys, įmonei vadovauja jo brolis Dainius Matijošaitis). Taip pat, yra atstovavęs teismuose ir kitose institucijose Šarūno Matijošaičio vadovaujamoms įmonėms.

• Lampėdžių slėnis – brangiausias Matijošaičio projektas, nes sklypai, supirkti už grašius iš paveldėtojų, parduodami štai už tokias sumas:

Atstovaudamas asmenis Nacionalinėje žemės tarnyboje bei Kauno miesto savivaldybėje įgaliotinis
naudojo elektroninį paštą @vici.eu, tai taip pat rodo, kad buvo veikiama labiau sklypus įsigyti
ketinusio Šarūno Matijošaičio ir jo vadovaujamo subjekto interesais.
Asmuo 2019 m. spalio 4 d. įgaliojimu, patvirtintu Kauno m. 6-ojo notarų biuro,
notarinio registro Nr. 1-9377, įgaliojo Įgaliotinį_1 atstovauti jos interesams visais klausimais dėl
nuosavybės teisių atkūrimo. Paminėtina, kad šiame įgaliojime nurodyta, kad Įgaliotinis_1 yra
įgaliotas „parduoti nuosavybės teise priklausantį (-ius) žemės sklypą (-us) ar jo (-ų) dalis, į kuriuos
bus atkurtos nuosavybės teisės po šio įgaliojimo išdavimo dienos pirkėjui Šarūnui Matijošaičiui
<…>“.
Atstovavimo sutartys sudaromos numatant grąžinto sklypo dalies perleidimą
įgaliotiniui. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2-69-3-07321-2021-8 yra informacija, kad Įgaliotinis_1
su klientu 2017 m. rugpjūčio 25 d. sudarė paslaugų sutartį, kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo padėti
atkurti nuosavybės teises į žemę, o paslaugų gavėjas įsipareigojo perleisti 15 proc. žemės sklypo, į
kurį bus atkurtos nuosavybės teisės.
Sudaromos paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartys. Pavyzdžiui, nustatyta 17
atvejų, kai tokias sutartis sudarė pretendentams (jų įpėdiniams) Kauno mieste atstovaujantis
Įgaliotinis_280
.
Sudaromos preliminarios būsimų sklypų pirkimo pardavimo sutartys, kuriose iš anksto
nurodoma būsimų sklypų pardavimo kaina. Pavyzdžiui, nustatyta kad tokias sutartis Įgaliotinis_2
sudarė su 5 asmenimis.
Įgaliojimuose atstovauti įgaliotiniams iš anksto suteikiami įgaliojimai už nurodytą
pinigų sumą ar savo nuožiūra sudaryti sandorius dėl grąžintų žemės sklypų pardavimo. Pavyzdžiui,
2019 m. spalio 14 d. įgaliojimu pretendentas įgaliojo Įgaliotinį_1 atstovauti nuosavybės teisių
atkūrimo procesuose bei parduoti pretendentui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar jo dalis, į kurį bus atkurtos nuosavybės teises po šio įgaliojimo išdavimo dienos, savo nuožiūra už 5000 Eur, tuo tikslu sudaryti ir pasirašyti reikiamas sutartis (Islandijos pl. 61E);
2015 m. gegužės 18 d. Įgaliotinis_2 įgaliotas atstovauti visais klausimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko žemės sklypą, taip pat parduoti atkurtą žemės sklypą ar sklypus už kainą ir sąlygas savo nuožiūra (Šaldytuvų g. 41B); 2018 m. lapkričio 19 Įgaliotinis_3 įgaliotas atstovauti Nacionalinėje žemės tarnyboje, taip pat parduoti, mainyti, žemės sklypą, sklypus už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, sudaryti reikiamas sutartis ir atlikti visus kitus su pavedimu susijusius veiksmus (Drobės g. 67); 2018 m. gruodžio 6 d. Įgaliotinis_2 įgaliotas atstovauti Nacionalinėje žemės tarnyboje, taip pat parduoti, mainyti, žemės sklypą, sklypus už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra, sudaryti reikiamas sutartis ir atlikti visus kitus su pavedimu susijusius veiksmus (Drobės g. 65); 2019 m. balandžio 25 d. įgaliojime numatyta Įgaliotinio_4 teisė savo nuožiūra ir sąlygomis parduoti mainyti atstovaujamajam priklausantį turtą, sudaryti tam reikiamus sandorius (Verslo g. 39A); teisė savo nuožiūra parduoti būsimus sklypus taip pat numatyta 2019 m. sausio 17 d., 2019 m. balandžio 12 d. įgaliojimuose Įgaliotiniui_2, Įgaliotiniui_5 (Šilainių g. 48A); 2019 m. sausio 8 d. įgaliojime Įgaliotiniui_2 (Kovo 11-osios g. 72) ir kt. Sklypus paprastai įsigyja įgaliotiniai ar su jais susisiję fiziniai, juridiniai asmenys.

Įgaliotiniai renkasi ir vėliau įsigyja sau reikiamus žemės sklypus. Pavyzdžiui, 2015 m.
gegužės 18 d. asmenys įgaliojo Įgalliotinį_2 atstovauti visais klausimais dėl nuosavybės teisių
atkūrimo į buvusio savininko žemės sklypą, taip pat parduoti atkurtą žemės sklypą ar sklypus už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. 2019 m. balandžio 16 d. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos posėdžio metu Įgaliotinis_2 pasirinko 5,42 a žemės sklypą Šaldytuvų g. 41B Kaune. 2019 m. rugpjūčio 7 d. priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 8S-242-(14.8.3). Sklypą vėliau įsigijo Įgaliotinis_2 ir jam artimas asmuo, kurie, taip pat jų valdoma bendrovė iš asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, taip pat įsigijo gretimus sklypus Šaldytuvų 41, 41C, 41E, 54, 56, 58. Ši bendrovė taip pat įsigijo visus 5 sklypus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus direktorius 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-2886 patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (prie Drobės g. 61). Įgaliotinis_1 iš atstovautų asmenų įsigijo 2 sklypus.
.
Paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sutarčių sudarymas, preliminarių pirkimo –
pardavimo sutarčių sudarymas, įgaliojimai savo nuožiūra disponuoti būsimais sklypais rodo, kad
įgaliotiniai (atstovai) turi daugiau informacijos apie būsimus žemės sklypus dėl profesinės patirties,
galimai susiklosčiusių ryšių Kauno miesto savivaldybėje. Pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos
Kauno miesto skyriaus Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų
skirstymo komisijos 2019 m. spalio 14 d. posėdžio metu (posėdžio pradžia – 13.00 val.)82
pretendentui (eilės Nr. 215) skirta 16,56 a žemės sklypo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise su
kitu pretendentu (eilės Nr. 154) Islandijos pl. 61E, Kaune. Tą pačia dieną, 16.10 val. pretendentas
įgaliojo Įgaliotinį_1 atstovauti nuosavybės teisių atkūrimo procesuose bei parduoti pretendentui
nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar jo dalis, į kurį bus atkurtos nuosavybės teises po šio
įgaliojimo išdavimo dienos, savo nuožiūra už 5 000 Eur, tuo tikslu sudaryti ir pasirašyti reikiamas
sutartis. Pažymėtina, kad pretendentų prašymas dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo Nacionalinei žemės tarnybai pateiktas tik 2019 m. spalio 24 d.83 Tad kaip įgaliotojas galėjo iš anksto nustatyti 5 000 Eur kainą, net nežinodamas savo dalies pasirinktame sklype. Pažymėtina ir tai, kad pretendentui atkurta 0,0456 ha dalis 0,1656 ha sklype. Sklypo vidutinė rinkos vertė Registrų centro duomenimis tuo metu buvo beveik 90 000 Eur, tad 0,0456 dalies vertė tuo metu sudarė beveik 25 000 Eur. Paminėtina, kad ši sklypo dalis buvo parduota Šarūnui Matijošaičiui ir jam artimam asmeniui.

Asmenį, kuriam grąžinta kita dalis sklypo, taip pat atstovavo Įgaliotinis_1. 81 Eigulių tak. 5 ir Skaudvilės g. 1 A, sklypai vėliau parduoti kitiems asmenims.

Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu taip pat pastebėta, kad atskirais atvejais įgaliotų
atstovų veikla nėra įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Gyventojas atstovavimo veiklą gali
vykdyti įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą, jeigu vykdoma veikla atitinka individualios
veiklos požymius. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje
įtvirtinta individualios veiklos sąvoka, kurioje nustatyta, kad individuali veikla, tai savarankiška bet
kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų
ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nustatant, ar veikla atitinka individualios veiklos
požymius, yra įvertinamos visos veiklos vykdymo aplinkybės, t. y. savarankiškumas priimant
sprendimus, veiklos tęstinumas, nuolatinumas, pasikartojimas bei siekis sudaryti daugiau panašaus
pobūdžio komercinių sandorių su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, taip pat motyvas gauti
pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Svarbu, kad individuali veikla būtų vykdoma savarankiškai
ir kad šalių susitarimuose nebūtų darbo santykiams būdingų požymių. Įgalioti atstovai, kurių
atstovavimo veikla grindžiama ekonominiais interesais įsigyti ar padėti kitiems subjektams įsigyti
žemės sklypus ne visada yra įregistravę atitinkamą veiklą teisės aktų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui,
Įgaliotinis_3, Įgaliotinis_4, Įgaliotinis_5, Įgaliotinis_6 atstovavo buvusių žemės savininkų ar jų
įpėdinių interesus, grąžinti žemės sklypai vėliau buvo parduoti tiems patiems atstovams ar su jais
susijusiems asmenims, tačiau atstovavimo ar su ja susijusi veikla nebuvo registruota teisės aktų
nustatyta tvarka.

Įgalioti atstovai tiek tiesiogiai, tiek per Nacionalinę žemės tarnybą Kauno miesto
savivaldybės administracijai teikė prašymus dėl pageidaujamų žemės sklypų formavimo. Pavyzdžiui,
2018 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas Įgaliotinio_1
prašymas, kuriuo jis prašė, kad skyrius kreiptųsi į Kauno miesto savivaldybę dėl informacijos apie
laisvą neužstatytą žemę (buv. žemės savininkų Aukštosios Panemunės valsč. Vičiūnų kaime valdytos
žemės ribose) pateikimo. Kartu su prašymu Įgaliotinis_1 pateikė schemą, kurioje pažymėtas
„savininkų iki 1940 m. A. Panemunės valsč. Vičiūnų k. Kauno apskr. turėto žemės sklypo ribose
laisvas žemės plotas“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros
skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 70-2-3242 „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypo, skirto iki
1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, schemos“ informavo apie tai, kad teritorija tarp
žemės sklypų Kruonio g. 30H, 30G ir Nemuno upės, Kaune, valstybės išperkamai žemei nepriskirta
ir pateikė laisvos (neužstatytos) žemės sklypo schemą (tokią pačią kaip kartu su 2018 m. rugpjūčio
20 d. prašymu pateikė Įgaliotinis_1).
Įgaliotinis_6 vykdė nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo (EVRK kodas 682000), Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo (EVRK kodas 681000) veiklas. Įgaliotinis_3 atskirais laikotarpiais vykdė nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo (EVRK kodas 681000) veiklą.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. 70-2-481,
išnagrinėjusi pateiktas iki 1940 m. buvusio savininko turėtų žemės sklypų ribas, informavo, kad
ribose tarp taškų ABCD yra Nemuno pakrantės bendrojo naudojimo želdinių zona, daugiau
preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Įgaliotinis_1 85 2020 m. vasario 28 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui, kuriame prašė perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui buvusio savininko iki 1940 m. Vičiūnų k., Panemunės valsč., Kauno apskrt. kartografuotą medžiagą pagal pridedamą schemą dėl laisvos (neužstatytos) žemės ploto nustatymo, siekiant įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Skyrius 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 8SD-1317-(14.8.125E.) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės
administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos
(neužstatytos) buvusio savininko iki 1940 m. Kaune, šiuo metu prie Kruonio g., turėtos žemės planus
dėl grąžinimo natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros
skyrius 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 70-2-1255 informavo, kad pakartotinai išnagrinėjus
kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą nurodytoje teritorijoje prie Kruonio g., nustatytas likęs
laisvos (neužstatytos) žemės plotas prie Kruonio g., Kaune, ir pateikė minėto apie 0,4099 ha
preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės ploto prie Kruonio g., Kaune schemą.
Įgaliotinis_1 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui pateikė 2019 m. liepos 24 d.
prašymą, kuriame nurodė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko valdytą 4,2980 ha ploto žemę
Kauno mieste (buvusiame Vičiūnų k., Kauno r.) būtų atkurtos taip: apie 0,70 ha sugrąžinta natūra,
perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas individualiai statybai bei perduotas
neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės plotas. Kauno miesto savivaldybės
administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 70-2-
3019 „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypo, skirto iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei
atkurti, schemos“ informavo, kad atsižvelgdamas į Įgaliotinio_1 prašymą, išnagrinėjo galimai laisvą
teritoriją ir pateikė informaciją apie galimai laisvą (neužstatytą) žemę prie žemės sklypo Kiškių g.
4A, Kaune, kuri yra nepriskirta valstybės išperkamai žemei.
Įgaliotinis_1 2018 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno
skyriui (gautas 2018 m. balandžio 19 d., Nr. 8FP-1140), kuriuo prašė skubos tvarka pakartotinai
kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl laisvos žemės pažymėjimo buvusio savininko
žemės sklypo Nr. 26 ribose pagal pridedamą schemą (prie Kruonio 28E, 28D ir Nemuno upės).
Tačiau tą pačią dieną (dar nesant jokio Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi) Kauno miesto
savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 70-2-1476 (Nacionalinės žemės
tarnybos Kauno skyriuje gautas 2018 m. balandžio 19 d., Nr. 8JP-1127) pateikė informaciją apie
nustatytą preliminariai laisvą (neužstatytą) žemės sklypą, kaip ir buvo pažymėta Įgaliotinio_1
pateiktoje schemoje.

Visais atvejais suformuotus ir grąžintus žemės sklypus įsigijo Šarūnas Matijošaitis ir jam
artimas asmuo.
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos Laikinosios tyrimo grupės
sisteminėms korupcijos priežastims ir rizikoms Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų srityje
įvertinti atlikto tyrimo 2022 m. gruodžio 14 d. išvadoje86 yra informacijos apie Įgaliotinio_1 ryšius
Kauno miesto savivaldybėje:
„Atsakydamas į laikinosios tyrimo grupės narių klausimus apie pasitarimus pas merą, t. y.
kaip pasitarimai vyksta, kas juose dalyvauja (ar juose dalyvauja tik meras ir jo komanda, vicemerai,
patarėjai, ar ir administracijos darbuotojai, tarybos nariai, ar dalyvauja kiti asmenys „iš šalies“, kaip
vyksta pasitarimo procesas, liudytojas nurodė:
„Rytiniuose pasitarimuose buvo priimtos tokios taisyklės, kad dalyvauja meras, vicemerai,
direktorius, direktoriaus pavaduotojai, mero patarėjai <…>. <…>. Kadangi klausimai yra susieti
su statybomis, mero sūnus Šarūnas ir kartais, ypač kai būdavo klausimai, ypač su grąžinama žeme,
būtent su Kauno vandenvietės vieta, dalyvaudavo <…> Vičiūnų teisininkė [<…>] <…> visi, kurie
dalyvaudavo, yra patvirtinti, palaiminti mero, duotas leidimas jiems dalyvauti tame posėdyje“.
Atsakydamas į laikinosios tyrimo grupės narių klausimus apie minėtuose pasitarimuose
dalyvavusių ne savivaldybės darbuotojų , t. y. pašalinių asmenų vaidmenį, liudytojas nurodė, kad šie
asmenys pasisakydavo jiems aktualiais klausimais, pvz. „<…> (Vičiūnų teisininkė – mūsų pastaba)
dalyvavo labai aktyviai, kada buvo kalbama Vičiūnų vandenvietės klausimu. <…> (mero sūnus –
mūsų pastaba) dalyvaudavo, stebėdavo. Kartais meras su juo pasikonsultuodavo <…>“.
Išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad pretendentų (jų įpėdinių) į nuosavybės teisių į
žemę atkūrimą Kauno mieste įgalioti atstovai dažnai veikė ne įgaliotojų, o asmeniniais ar trečiųjų
asmenų interesais ir turėjo ryšių su Kauno miesto savivaldybės, priimančios sprendimus dėl laisvų
žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių grąžinimui, formavimo, politikais, vadovais, kurių ar jiems
artimų asmenų interesas buvo tų sklypų įsigijimas. Todėl priimami sprendimai dėl laisvų žemės
sklypų formavimo galėjo būti nulemti ne tik objektyvių, bet ir subjektyvių aplinkybių. Pažymėtina,
kad Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis, tarybos nariai Šarūnas Matijošaitis,
Dainius Matijošaitis nebuvo deklaravę galimų ryšių su Įgaliotiniu_1, dalyvaudavusiu įvairiuose
savivaldybės pasitarimuose, kuris juose galėjo veikti jų interesais. Korupcijos rizikos analizės
atlikimo metu nenustatyta konkrečių faktinių duomenų, kad minėti asmenys būtų tiesiogiai dalyvavę
Kauno miesto savivaldybės atliekamose procedūrose, susijusiuose su Įgaliotinio_1 pagal įgaliojimą
tvarkomais nuosavybės teisių į žemė atkūrimo klausimais, kai atkurtos nuosavybės teisės vėliau
perėjo Šarūno Matijošaičio nuosavybėn, todėl šiuo atveju, nedeklaravus minėtų ryšių formalaus
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimų nenustatyta87. Tačiau egzistuoja regimybė,
kad Įgaliotinis_1, turintis ryšių per darbinius santykius su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu,
tarybos nariais Šarūnu ir Dainiumi Matijošaičiais, Kauno miesto savivaldybėje atstovaudamas
asmenis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo galėjo tuo pasinaudoti siekiant palankių sprendimų
atkuriant nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių įsigijimu buvo suinteresuotas Šarūnas Matijošaitis.
Pažymėtina, kad tokių abejonių egzistavimas sukelia ne mažesnę žalą nei galimas ar neegzistuojantis
pats formalus interesų pažeidimas.
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos Laikinosios tyrimo grupės
sisteminėms korupcijos priežastims ir rizikoms Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų srityje
įvertinti atlikto tyrimo 2022 m. gruodžio 14 d. išvadoje Kauno miesto savivaldybei rekomenduota
keisti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir jos kontrolės Kauno miesto savivaldybėje tvarką,
aiškiai nurodant, kada ir kaip turi nusišalinti savivaldybės vadovai bei politikai, registruojant ir
viešinant informaciją apie nusišalinimus ir nušalinimus. Kontroliuoti galimus interesų konfliktus ne
tik formaliai, bet ir realiai. Šioje vietoje taip pat atkreiptinas dėmesys į ryšių deklaravimo su
asmenimis, kurie kaip patarėjai, ekspertai įvairiomis formomis dalyvauja svarstant ir (ar) priimant
įvairius sprendimus savivaldybėje, būtinumą
Trečiadienį Seime paaiškėjo skandalingų faktų dėl sovietų nusavintų žemės sklypų grąžinimo Visvaldo Matijošaičio vadovaujamame Kaune. Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad net 37 atkurti ir grąžinti sklypai perėjo į mero sūnaus Šarūno Matijošaičio rankas. Paaiškėjo, kad Kaune gali veikti plataus masto korupcinė schema, į kurią galbūt įtraukti ir sprendimų priėmėjai.

Kaune apčiuopė ypatingą schemą

Visa tai STT pristatė Seimo Kaimo reikalų komitete, kuris vykdo parlamentinę kontrolę dėl nusavintų sklypų grąžinimo procedūrų Kauno mieste.

Tiesa, komitete dirbantys konservatoriai STT siūlė atidžiau stebėti ir Vilniaus miestą. STT atstovai sutiko: neatmestina, kad panaši schema gali veikti ir sostinėje.

STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziūliūnaitė pristatė, ką konkrečiai užfiksavo STT.

„Buvo atliktas analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Kauno mieste. Analizavome 2,9 tūkst. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų Kauno mieste. Jie priimti per nepilnus 7 metus. Mūsų tikslas buvo išskirti tam tikras tendencijas, kas vėliau vyksta su sklypais, kaip sklypai telkiasi tam tikrų asmenų rankose, kaip vyksta jų koncentracija.

185 sklypai tiesiogiai ar per tarpininkus po atkūrimo susitelkė tam tikrų asmenų rankose. Yra nustatytos 5 grupės. Viena iš grupių yra susijusi su miesto tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu – 37 sklypai įgyti tokiu būdu. Šiai grupei priklauso vieši asmenys, labai įtakingi Kauno mieste“, – nurodė R. Kazilūnaitė.

SKLYPŲ GRĄŽINIMO SCHEMA KAUNO MIESTE / STT NUOTR.
Grąžinti sklypai – į V. Matijošaičio sūnaus rankas

Ji sudėliojo akcentus, kad nustatyta, jog iš viso yra 5 grupės, siejamos su 185 žemės sklypais Kauno mieste, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės. Ir būtent antra pagal dydį grupė siejama su V. Matijošaičio sūnumi.

„Antra pagal dydį sutelktų sklypų grupė susijusi su Šarūnu Matijošaičiu. Nuo 2019 m. jis yra tarybos narys. Su Š. Matijošaičiu susijusi grupė įgijo 37 žemės sklypus, į kuriuos anksčiau buvo atkurtos nuosavybės teisės. Iš 37 sklypų 24 jam perleido asmenys, kuriems atstovavo teisininko paslaugas teikiantis asmuo, susijęs su Š. Matijošaičio valdomų įmonių grupe“, – teigė STT vadovo pavaduotoja.

Anot jos, dėl sklypų, kuriuos galiausiai perėmė mero šeima, sprendimai buvo priimami labai greitai. Visos biurokratinės procedūros esą galėjo būti atliktos greičiau nei įprastai.

SKLYPŲ GRĄŽINIMO SCHEMA KAUNO MIESTE / STT NUOTR.
„Didžioji dalis sklypų įgyta 2019-2020 m. Dėl sklypų labai greitai priimami sprendimai ir labai greitai perduodami dabartiniam valdytojui. Viskas įvyksta pakankamai greitai.

Vienas pavyzdys. Įgyjama porą sklypų prie vandens telkinio, vėliau sklypas skaidomas į patrauklesnius NT objektus prie to paties vandens telkinio – Ežero g. 15 ir 19“, – nurodė R. Kaziliūnaitė.

Šio klausimo svarstymą inicijavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas po pristatymo STT atstovės paklausė: „Kaip veikia pati schema? Koks tas greitis yra? Kaip vyksta pati schema? Savivaldybė pasiūlo sklypus, atkuria juos. Ar vyksta išankstinis infrastruktūros pagerinimas: naujas kelias, šaligatvis. Ar buvo tokių atvejų?“

R. Kaziliūnaitė nurodė, kad STT tęsia tyrimą, todėl į visus klausimus atsakyti dar negalima. Tikimasi, kad šie klausimai bus atsakyti, kai STT baigs darbą.

„Kaip veikia schema, atsakyti negaliu. Darbus perėmė Korupcijos rizikos skyrius. Tai po kelių mėnesių galėsiu atsakyti. Viskas bus vertinama giliau. Tam tikrų prielaidų mes turime. Į tuos klausimus atsakysiu, kai bus atlikta korupcijos rizikos analizė.

Grupių viduje tie sklypai kartais nėra valdomi vieno asmens. Valdomi sutuoktinio, artimo giminaičio, juridinio asmens. Kalbant apie grupių tarpusavio ryšius, yra pavieniai atvejai, kai tarp grupių judėjo žemės sklypas“, – teigė STT vadovo pavaduotoja.

Siūlo atidžiau stebėti ir Vilnių

A. Vyšniauskas pasiteiravo, ar ir kitose savivaldybėse galima fiksuoti panašių atvejų kaip Kaune: „Kaip jūs matote, ar kitose savivaldybėse galima fiksuoti panašių atvejų? Ar čia Kauno išskirtinumas?“

Jam atsakiusi R. Kaziūnaitė nurodė, kad panašios tendencijos tikrai tikėtinos ir kituose didžiausiuose Lietuvos miestuose: „Dėl bendrų veikimo principų, kaip rodo mūsų patirtis su savivaldybėmis, būna panaši darbo praktika. Jei įstatymas leidžia atlikti veiksmus, tai, tikėtina, panašiai vyksta ir kituose miestuose – didžiuosiuose miestuose. Panašūs procesai gali vykti ir kituose didžiuosiuose miestuose.“