Aukščiausias teismas dar kartą legalizavo nekaltų žmonių įkalinimą (pildoma)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė dėl Algirdo Paleckio priimtus teismų sprendimus

2023-06-23

2023 m. birželio 23 d. baudžiamąją bylą išnagrinėjusi išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutarė, kad, kitaip nei nustatė prieš tai bylą nagrinėję teismai, nuteistasis A. Paleckis, veikdamas organizuota grupe, tik rengėsi daryti labai pavojingą nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 119 straipsnio 2 dalyje, todėl dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bausmę sumažino.

Kaip žinia, kaltinimai Paleckiui rėmėsi vienintelio liudininko pedofilo parodymais. Davęs parodymus prieš Paleckį, minėtas liudininkas išvengė baudžiamosios atsakomybės – tokią praktiką vadinamasis Lietuvos aukščiausias teismas naudoja labai dažnai.

Matyt, kad Seimą aptarnaujantys teisėjai gavo komandą laikyti Paleckį ir toliau kalėjime, nes jis ir toliau nerimsta ir kelia grėsmę:

Byloje A. Paleckis buvo nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams už šnipinėjimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį.

Na ką, išklausiau internetu visą Algirdas Paleckis teismo nuosprendžio skelbimą.

Jį transliavo per čia: https://www.youtube.com/watch?v=1abbf7rD5aQ

Teismas Algirdui paskyrė 6 metus kalėjimo. Kadangi 1.5 metų A. Paleckis jau atsedėjo kalėjimo vienutėje, tad jam dar liktų 4,5 metų kalėti.

Gerai, jog tai pirmoji instancija, tad aukštesniajai, per 20 dienų, sprendimą galima skųsti. Paleckio pusė neabejotinai tą darys.

Visas byla rėmėsi vieno Deimanto Bertausko parodymais, kuriuos teisėja pavadino nuosekliais, nors žinoma, kad pilietis Bertauskas savo parodymus keitė net 5 kartus. Kai tuo tarpu Algirdas Paleckis nuosekliai neigė jam metamus kaltinimus.

Pradžioje Deimantas Bertauskas neigė bet kokius kaltinimus, jog jis su A. Paleckiu šnipinėjo, tačiau kai jam iškėlė bylą dėl vaikų pornografijos laikymo – parodymus pakeitė.

Verta paminėti, jog šiandien (liepos 27 dieną) D. Bertauskas buvo išteisintas. T.y tikėtinas pedofilas nėra jokia grėsmė, o Algirdas Paleckis – grėsmė.

Taip pat teisėja skleidė keistas mintis apie tai, jog A. Paleckio tikėtinai rinktina informacija nėra slapta. Tad kyla klausimas, jeigu žmogus kaltinamas, jog renka informaciją neįvardintam subjektui iš Rusijos (taip ir liko neaišku ar toks egzistuoja) kuri nėra slapta, t.y vieša, tad kur kriminalas?

Tada bet kas renkantis viešai prieinamą, neįslaptintą, informaciją gali būti skelbiamas kaip šnipas.

Kad mes matome atvirą „bezpridielą“, turbūt nelabai čia kam ir bereikia aiškinti.

Lietuvą valdanti nusikalstama grupuotė visada pasižymėjo nesąžiningumu, godumu bei kenkėjiškumu. Tačiau pastarųjų metų įvykiai rodo, jog einama vis įžūliau ir agresyviau.

Jeigu kažkas tikisi taip tyliai „praglūdėti“ ir išvengti banditinės valstybės susidorojimo girnų, tai siūlau persigalvoti.

Būsimų aukų sąrašas labai ilgas. Nebent nustosim būti tik pasyviomis aukomis, bet ir pereisim į nuoseklų šios klikos puolimą.

Telkimės.

Teismai nustatė, kad A. Paleckis, veikdamas organizuota grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta, ir užsienio valstybės – Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (RF FST) darbuotoju, Rusijos Federacijos piliečiais, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai, vykdydami Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos – FST – užduotį ir šios žvalgybos organizacijos pavedimu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį atlygį bei kitokį atlygį (suteiktas sąlygas gyventi atvykus į Rusijos Federaciją, šios šalies nemokamas metines vizas, pagalbą užmezgant kontaktus su politinės partijos ,,Jedinaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) atstovais bei verslo kontaktų suradimą) rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią dvejopo turinio informaciją: ieškojo asmenų, turinčių ryšių ir pažinčių su laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojais, galinčiais atlikti užsienio žvalgybos nurodytus veiksmus Sausio 13-osios byloje įtariamo ir kaltinto J. Melio naudai (pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio asmens sveikatos būklę, taip siekti jam paskirtą suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti šio asmens kalinimo sąlygas); taip pat rinko duomenis apie bendrininkams pateiktuose sąrašuose nurodytų asmenų (teisėjų, prokurorų bei kitų su bylos tyrimu susijusių asmenų), susijusių su Sausio 13-osios (bylos Nr. 09-2-031-99) ir kitų baudžiamųjų bylų (susijusių su TSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. laikotarpiu) tyrimu ir nagrinėjimu, gyvenamąsias vietas.

Nesutikdami su byloje teismų priimtais sprendimais, nuteistojo gynėjai teigė, kad teismai, spręsdami, ar A. Paleckis kaltas dėl šnipinėjimo, pažeidė esminius baudžiamojo proceso principus ir nuteistojo teises. A. Paleckio gynėjų nuomone, nuteistojo teisė į teisingą ir nešališką procesą ir nekaltumo prezumpcijos principas buvo pažeisti jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2018 m. gruodžio 19 d. surengtos spaudos konferencijos metu pareiškė, kad išaiškintas šnipų tinklas, ir A. Paleckį įvardijo kaip šnipą.

Nuteistojo gynėjai taip pat teigė, kad teismai A. Paleckį už šnipinėjimą nuteisė be teisinio pagrindo, pažeisdami ir Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinių skundų argumentus, nenustatė, kad bylos proceso metu būtų padaryta esminių baudžiamojo proceso principų ar nuteistojo teisių pažeidimų. Priešingai nei nurodoma skunduose, iš teismų sprendimų turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai atidžiai ištyrė gynybos versiją, jog Rusijos Federacijos piliečio prašymas A. Paleckiui buvo asmeninis, ir motyvuotai ją atmetė, išdėstydami dėl to detalius argumentus. Teismai tinkamai patikrino ir įvertino į bylą pateiktus VSD dokumentus, pažymėjo, kad VSD yra viena iš valstybės institucijų, užtikrinančių nacionalinį saugumą, vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą. Dėl to ji yra kompetentinga pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią, be kita ko, ir analitinio pobūdžio, informaciją apie Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijų veiklą. Vien tai, kad informacija buvo surinkta remiantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis, nereiškia, kad ji yra gauta neteisėtai.

Išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė A. Paleckio teisės į teisingą teismą, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo dėl spaudos konferencijos metu teisėsaugos institucijų vadovų išsakytų teiginių. Iš spaudos konferencijos stenogramos matyti, kad spaudos konferencijos metu informuojama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir aiškiai duota suprasti, kad dėl kaltinimo pagrįstumo spręs teismai. Be to, iš stenogramos matyti, kad, teisėsaugos institucijų vadovams dėstant bylos aplinkybes, jų vartotos atsargios formuluotės, tokios kaip „galimai“, „yra duomenų“, o A. Paleckis nurodytas tik kaip šnipinėjimu įtariamas asmuo.

Pasisakant dėl baudžiamojo įstatymo taikymo nustatyta, kad teismai netinkamai vertino A. Paleckio veiką kaip baigtą nusikaltimą – šnipinėjimą, kvalifikuojamą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, Rusijos Federacijos federalinę saugumo tarnybą dominanti informacija nebuvo gauta, prie jos gavimo realiai nepriartėta, atskleisti tik parengiamieji, organizaciniai veiksmai rengiantis ją gauti. Lietuvos Respublikoje A. Paleckis, susitikdamas su bendrininku Lietuvoje, kalbėdamas su juo, tik aktyviai sprendė, ieškojo kelių, kas galėtų padėti įvykdyti gautą šnipinėjimo užduotį, pranešdavo minėtam Rusijos Federacijos piliečiui ar šio tarpininkui savo tolesnio veikimo planus, tačiau realiai jokios RF FST dominančios informacijos nesurinko.

Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. Paleckio veiką vertino kaip mažiau pavojingą, t. y. ne kaip baigtą šnipinėjimą, o kaip rengimąsi šnipinėti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį bei 119 straipsnio 2 dalį, atitinkamai pusmečiu sušvelnino nuo 2022 m. gegužės mėn. nuteistojo atliekamą jam paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo (į bausmės laiką pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Paleckiui įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.).