Aukščiausias teismas nurodė, kad Konstitucija jau nebėra „teisinis argumentas”

0

Gen. prokuratūrai, LR prezidentui, Seimo Antikorupcijos komisijai
Pareiškėjas Aurimas Drižius, Goštauto 8-269, Vilnius, llredakcija@gmail.com

Pareiškimas apie aukščiausiojo teismo teisėjų nusikaltimus – piktnaudžiavimą ir dokumentų suklastojimą

Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) 2023 m. gegužės 23 d. kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės (nuotr.. viršuje) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė) išnagrinėjo mano skundą dėl įvestos cenzūros ir atsisakė priimti jį nagrinėti.

Minėta kolegija man nurodė, kad Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai nėra pakankami teisiniai argumentai panaikinti cenzūrą :
„Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Pareiškėjo A. Drižiaus kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Pagrindžiant šių teisinių pagrindų egzistavimą, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Taip pat kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus, pagrindžiančius, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo kasacinio teismo praktikos, suformuotos bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasaciniame skunde teigiama, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, nes teismas įvedė cenzūra, taip pat cituojamos teisės normos, tačiau visiškai nenurodyta teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiama, jog teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė jį atnaujinti”.

Nurodydama, kad Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai nėra pakankami teisiniai argumentai cenzūrai panaikinti, teisėjų koolegija iš Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės padarė nusikaltimus – piktnaudžiavo ir suklastojo dokumentą.

Atkreipiu Lr prezidento ir prokuroro dėmesį, kad jau dešimtą kartą kreipiausi į „teismų sistemą” dėl nežaboto banditizmo, tai yra dėl dėl cenzūros spaudai įvedimo ir legalizavimo, spaudos persekiojimo ir terorizavimo. Jau dvylika metų bandau panaikinti cenzūrą, kurią man įvedė ši gangsterių gaujelė pagal „ekskomisarų” savininko A.Sadecko užsakymą. Tai yra teismas įvedė cenzūrą, uždraudė man rašyti straipsnius apie A.Sadecką ir jo vaidmenį „Mažeikių naftos” privatizavime. Cenzūrą tiesiogiai draudžia aukščiausias LR teisės aktas – Konstitucija, kurios 44 str. 1 d. aiškiai sako, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama”.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.
Žemesni teismeliai man nurodo, kad aš jau praleidau penkerių metų senaties terminą bylai atnaujinti, tai yra teismai nurodo Konstitucijos galiojimo arba veikimo terminą – penkeri metai.
O šita gudručių kolegija iš LAT man nurodė, kad aš vėlgi „Kasaciniame skunde teigiama, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, nes teismas įvedė cenzūra, taip pat cituojamos teisės normos, tačiau visiškai nenurodyta teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiama, jog teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė jį atnaujinti”.

Kitaip sakant, Konstitucijos 44 str. punktas, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama”, „nėra joks teisinis argumentas”, nurodo man tos vadinamo LATO laputės.

Tai kokių dar reikia „teisinių argumentų”, jeigu net tiesioginis Konstitucijos nurodymams „teisėjukams” nėra joks argumentas?

Jau negana to, kad sulaužėte mano gyvenimą dešimt metų persekiodami už teisėtą veiklą, palikote invalidu ir ūbagu, tačiau galiausiai dar ir įteisinate savo visą „banditizmą” nurodydami, kad „Konstitucija nėra toks teisinis argumentas”.

Primenu šioms vadinaoms teisėjoms : Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnis sako :

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
7 straipsnis
Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Teismų įstatymo 5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą nurodo, kad 1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

  1. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką.
    33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai : 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams.
  2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais.
    Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Teismų įstatymo punktams.
    Teismai tarsi apriboja Konstitucijos galiojimą ir veikimą, nurodo, kad po penkerių metų Konstitucijos reikalavimai nebegalioja. Žinoma, kad tai piktnaudžiavimas teise, tačiau nė vienas teismas nedrįsta pripažinti, kad tas daugiau nei dešimt metų vykęs mano persekiojimas yra neteisėtas.
    Atkreipiamas teismo dėmėsys, kad per 10 metų, kol aš buvau terorizuojamas už visiškai teisėtą veiklą, teismas nė karto nepasisakė dėl to, kad cenzūrą draudžia LR Konstitucija, ir tai laikytina esminiu CPK normos pažeidimu.
    CPK 3 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę nurodo, kad :
  3. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Šiuo atveju teismas įvedė cenzūrą ir niekaip to nenori pripažinti. Lietuvos Aukščiausias teismas ne kartą pasisakė dėl cenzūros : „Dėl visuomenės teisės žinoti pažeidimo…visuomenės nariai turi teisę dalyvauti diskusijose, vertinimuose bei komunikuoti tarpusavyje jiems aktualiais darbdavio pasirinkimo klausimais, tokios teisės ribojimas prieštarautų tiek teisės, tiek demokratijos principams. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Teisė skleisti informaciją negali būti ribojama ne tik valstybės įvedama, bet ir privačia cenzūra, kuri galima tada, kai, pažeidžiant proporcingumo principą ir nepaisant dviejų lygiaverčių teisių pusiausvyros reikalavimo, ginama vien tik dalykinė reputacija”.
Kaip žinia, LR Kontitucija yra nuolat veikiantis ir galiojantis aukščiausias LR teisės dokumentas. Jį papildo Visuomenės informavimo įstatymas. Abu jie imperatyviai draudžia cenzūrą. Teismas apie Konstitucijos reikalavimus nepasisakė bė žodžio per visus dešimt metų, todėl laikytina, kad senaties terminas Konstitucijai netaikytinas, tai yra teismas negali apriboti Konstitucijos galiojimo, ir nustatyti, iki kada ir kokia apimtimi ji galioja.
Kaip žinia, cenzūra buvo įvesta dar 2010 m., ir per tą laiką teismai net dešimt kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą. Paskutinis prašymas buvo nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiame teisme 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi byloje Nr. 3P-1352/2019 (kopija pridedama). Kaip visada, viskas baigėsi nutarties suklastojimu. Tai yra LAT kolegija nurodė, kad LR Konstitucija „nėra rimtas teisinis argumentas”, todėl cenzūros nepanaikino.
Minėta teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad Konstitucijos 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymas nėra pakankami teisiniai argumentai panaikinti cenzūrai, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo teise.
BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
    300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  2. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų

Įrašydamos į minėtą nutartį melagingus duomenis, kad aukščiausias LR teisės aktas – LR Konstitucija nėra joks teisinis argumentas cenzūrai panaikinti, minėtos teisėjos ją suklastojo, įrašydamos žinomai melagingus duomenis. Jos turėjo pareigą remtis Konstituciją, tačiau ją sulaužė, nurodydamos, kad LT Konstitucija nėra „teisinis argumentas”.
Teismai nėra nepriklausomi nuo Konstitucijos ir įstatymų, privalo jais remtis ir jų paisyti, tačiau atvirai juokiasi ir tyčiojasi iš aukščiausio LR teisės akto.

Todėl prašau taip vadinamos prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų nusikaltimų – piktnaudžiavimo ir klastojimo
Lr prezidentą ir LR Seimą prašau inicijuoti apkaltos procedūrą minėtoms teisėjoms už priesaikos sulaužymą – nurodydamos, kad Konstitucija nėra teisinis argumentas cenzūrai panaikinti, minėtos teisėjos ją sulaužė.
SEimo Antikorupcijos komitetą ir Seimo pirmininkę prašau pradėti tyrimą dėl neįtikėtinos korupcijos visoje teismų sistemoje, kai žurnalsitas ir redaktorius yra dešimt metų persekiojamas už teisėtą veiklą
Teismų įstatymo 91 straipsnis. Teisėjo pašalinimas iš pareigų nurodo, kad

  1. Aukščiausiojo Teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat jei paaiškėja, kad teisėjas padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
  2. Seimo nutarimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėjui pradėjus Seime apkaltos procesą, teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo apkaltos procese priėmimo. Jei Seimas apkaltai nepritaria, šio teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

Priedai-

  1. A.Drižiaus skundas LAT dėl cenzūros panaikinimo
  2. 2023 m. gegužės 23 d. LAT kolegijos susidedančios iš teisėjų Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė) nutartis, nurodanti, kad LR Konstitucija nėra teisinis argumentas

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias