Mafijine teisėsauga

Aukščiausias teismas vertins Garliavos pedofilijos ir teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo bylų klastotes

llredakcija@gmail.com 2024 24 rugsėjo 0

Aurimas Drižius

Po tiek metų nesėkmingų pastangų pasipriešinti šiai mafijai rugsėjo 19 d. gavau Lietuvos Aukščiausiojo teismo pranešimą, kad mano skundas dėl vadinamos Garliavos pedofilijos bylos ir teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo bylų klastojimo priimtas nagrinėti šiame teisme ir sudaryta teisėjų kolegija skundui nagrinėti.

lato2 Parsisiųsti

Ką tai reiškia? Ar tai, kad taip vadinamas teismas galų gale suprato, kad už visas šiuos siaubingus nusikaltimus atsakyti teks teisėjams, bet net nurodymus jiems davusiems politikams? Įdomu ir tai, kad teisėjai net du mėnesius stumdė šį skundą vienas kitam, nenorėdami prisiimti atsakomybės ir jo išnagrinėti.

Toliau pateikiamas mano skundas:

Lietuvos Aukščiausiajam teismui
Pareiškėjas Aurimas Drižius, llredakcija@gmail.com, Vilnius
2024-07-31
Skundas dėl masinės korupcijos ir sunkių nusikaltimų dengimo prokuratūros ir teismų sistemoje, slepiant žmonių nužudymus ir mažamečių prievartavimą

Kreipiuosi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą ragindamas nutraukti tas begėdiškas klastotes, bylą klastojimą nekaltiems žmonėms ir masinę korupciją Lietuvos prokuratūros ir teismų sistemoje.
Pranešu teismui, kad Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio nužudymai iki šiol nėra išaiškinti, jų žudikai laisvi ir vaikšto tarp mūsų, tačiau dėl šio nusikaltimo nuteistas nekaltas žmogus Raimundas Ivanauskas.
Teismui pateikiu įrodymus, kad visa byla R.Ivanauskui yra primityvi klastotė – generalinė prokuratūra tyčia ir sąmoningai suklastojo šią bylą nekaltam žmogui, žinodama, kad jis nekaltas.
Visa teismų sistema dalyvauja šiuose šiurpiuose nusikaltimuose, ir toliau juos daro, slėpdama žudikus. Generalinė prokuratūra, kaip šio nusikaltimo organizatorė ir vykdytoja, niekada neištirs savo pačios nusikaltimų, nes viis jos veiksmai nukreipti tam, kad nusikaltimai nebūtū išaiškinti.
Kadangi mano skundas taip vadinamai gen. prokuratūrai ilgas, tai nesikartosiu ir paminėsiu tik kelias esmines aplinkybes, kurios niekada nebuvo tiriamos:
Pateikiau prokuratūrai įrodymus, kad vadinamoji Garliavos pedofilijos byla yra klastotė nuo pradžios iki pabaigos, ir prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto politikų kišimosi į šią bylą, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.

R.Ivanauskas buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018
tariamai už tai, kad „padėjo” D.Kedžiui rengtis žudynėms. Vienintelis įrodymas šioje byloje yra žinomai melagingi „liudininko” Mindaugo Žalimo parodymai. Šiuos parodymus M.Žalimas davė mainais už tai, kad išvengtų kalėjimo kitoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas iki komos sumušęs Baltarusijos pilietį Revinskį. Nors M.Žalimas ir sumušė minėtą pilietį, prokuratūra jam panaikino kaltinimus kaip tik tuo metu, kai vyko Garliavos bylos tyrimas. Porkuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą žmogų, Remigijų Murauską, kurį teismas šioje byloje išteisino, nurodęs, kad M.Žalimas meluoja.
Tačiau esminė šios bylos aplinkybė – jau minėtas „liudininkas” M.Žalimas prisipažino, kad melagingai apkaltino R.Ivanauską vadinamoje Garliavos byloje tik todėl, kad išvengtų kalėjimo Revinskio byloje.
Parodymus apie tai, kad M.Žalimas tyčia melavo, siekdamas išvengti kalėjimo kitoje byloje, davė buvęs Tele-3 laidos „Abipus sienos” žurnalistas Virginijus Gaivenis nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme Remigijaus Murausko baudžiamąją byla (Nr. 1-434-655/2013).
Primenu, kad M.Žalimą „surado“ žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris laidoje „Abipus sienos“ paskelbė sensaciją, neva Policijos departamentas buvo informuotas apie planuojamas žudynes.
Primenu, kad M.Žalimas davė žinomai melagingus parodymus (tai daug kartų pripažino teismas), siekdamas išvengti atsakomybės už Baltarusijos piliečio Revinskį sunkų kūno sužalojimą. Prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą asmenį R.Murauską, tačiau teismas jį išteisino.
Primenu, kad Revinskio sužalojimo byloje V.Gaivenis atsižadėjo savo „šaltinio“ M.Žalimo ir davė tokius parodymus :
Laidą rengiame mano iniciatyva. Visa tai buvo jau po Žalimo liudijimo, kada jisai ėmė neigti kai kurią informaciją, kai kuriuos faktus, kuriuos buvo išdėstęs prieš televizijos kamerą. Ir todėl kilo mintis labiau pasidomėti anąją byla, t. y. dėl ko jis atvyko pas mane, dėl ko pirmą kartą susirado mane.
Pati istorijos pradžia buvo 2011 m. spalio 25 d., kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad kuo greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau; „0 ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?’. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 minučių pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių nufilmuotume visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t. y. viena tai istoriją, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimas kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko lodžius, rinko žodžius atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą ir pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs į tokią situaciją daug faktų, daug pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to. kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą.
Jis iš pradžių aiškino, kad nėra sudavęs, bet negalėjo būti tai nuo jo smūgio, paskui pradėjo sakyti, kad jis visai nėra sudavęs, paskui pasakojo, kokį spaudimą jam darė tyrėjai, paklausdami, kad vertė, kas man sukėlė juoką. Šiandien aš tvirtai įsitikinęs, kad jei ne šitoji byla, ne žinia, kad jam pareikšti kaltinimai šitoje byloje, jis tikrai nebūtų atėjęs ir nieko pasakojęs. O kada jis ėmė akivaizdžius faktus neigti, ką jis pasakojo man, tada man pasidarė aišku, kad visur yra sugalvotos istorijos. Tarp tikrų faktų pripainioti pašaliniai faktai. Tai toks žmogaus tipas, aš 20 metų žurnalistikoje ir yra informacijos valdymo patirtis. Jis dabar akivaizdžiai teigia, kad aš prašiau apie pinigus pasakoti, paprašiau paminėti Račkausko pavardę.

Žalimas bandė pasislėpti nuo atsakomybės šitoje byloje.

Taip, tai yra vienas iš bandymų ir jis tai net viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šioje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus pripažintas teisiamuoju, tai jis neliudys Ivanausko ir kitų savo bičiulių byloje, kad jis neduos parodymų šioje byloje, kad trukdys teisingumui. Tai yra tam tikra spaudimo ir šantažo teisėsaugai priemonė. Aš tik taip galiu šitą vertinti.
Žalimas buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas iš Policijos departamento jam pažadėjo šioje byloje susitvarkyti. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kai nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ach jūs tokie, tai aš tada papasakosiu, kas buvo ir ko nebuvo, tačiau jums bus labai blogai“.
Jisai ėmė tiražuoti tą versiją, kad žurnalistas kažką jo paprašė filmavimo metu pasakyti, tai toje byloje su policijos pareigūnais, kur jis pradėjo neigti savo parodymus, tada man norėjosi imtis, nes jis į mane kai kreipėsi, tai pasakė, kad šio kreipimosi esmė tai ne dėl to, kad papasakoti tą istoriją, o jam su šituo pasakojimu kažkaip išvengti atsakomybės šitoje byloje.
Į teismo klausimą liudytojas:
-jis betarpiškai tokius žodžius pasakęs yra “kad aš tikrai nenoriu dar kartą į kalėjimą“ Čia ne mano tokia pozicija, jis tai yra pasakęs pats.

Baudžiamąją bylą R.Ivanauskui neabejotinai suklastojęs Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas (dešinėje) ir toliau tiria savo įtariamus nusikaltimus, nustatinėja, kad jų nebuvo, o teismas tokiai praktikai pritaria. Tai yra prokuroras Savickas nusikaltimus ištiria „rašteliais”, o teismas tokiai praktikai pritaria
Priedas – Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje teisėją Gavelytė-Katylienė nurodo, kad rašteliai yra teisėti.
Pabrėžiama, kad baudžiamąją bylą Raimundui Ivanauskui prokuratūra suklastojo pagal užsakymą, nes R.Ivanauskas ne kartą minėjo, kad prokuratūra jam siūlė sandėrį – paliudyti, kad neva žudyti Kedžiui liepė Neringa Venckienė, tada jis irgi būtų tapęs liudininku. Tačiau R. Ivanauskas niekada gyvenime nebuvo sutikęs N.Venckienės, todėl atsisakė melagingai liūdyti ir todėl aštuonis metus, būdamas akltas, praleido kalėjime.
Atkreipiamas dėmesys, kad šioje itin sunkioje nusikalstamoje veikloje dalyvavo ir išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija, kuri baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018
nuteisė R.Ivanauską kalėti pagal žinomai melagingus M.Žalimo parodymus.
https://www.lat.lt/naujienos/lietuvos-auksciausiasis-teismas-atmete-raimundo-ivanausko-kasacini-skunda/612
Atkreipiamas dėmesys, kad už šiuos nusikaltimus niekas nenukntėjo, jie iki šiol nėra atskleisti.
Iš esmės šie įrodymai įrodo, kad visa prokuratūros ir teismų sistema yra virtę organizuotas nusikalstamais susivienijimais, ir tik žmonių valia tai galima sustabdyti.
Pranešu Lietuvos Aukščiausiajam teismui, kad visa vadinamojo Garliavos pedofilijos ir nužudymų byla yra visiškai politizuota, politikams nurodinėjant, kaip ši byla turi būti tiriama.
Tai yra :
LR generalinis prokuroras A.Valantinas 2010 m sausio 27 d. buvo iškviestas į LR prezidentūrą, pas prezidentę Dalią Grybauskaitę gauti nurodymų, kaip reikia tirti vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą, kurioje įtariamasis buvo Andrius Ūsas, ir kas turi būti padaryta šioje byloje. Vien pats faktas, kad prezidentė kviečiasi gen. prokurorą dėl vienos konkrečios labai visuomenę sukrėtusios bylos, reiškia, kad prokurorams buvo daromas spaudimas. Tuo labiau, kad Valantinas pas prezidentę praleido tris valandas, kvietėsi pas ją savo pavaduotojus, o apie sprendimą pakeisti kaltinimus Andriui Ūsui, ir palikti jam tik kaltinimus „priekabiavus“, o ne „prievartavus“, Valantinas žurnalistams paskelbė išėjęs iš prezidentės kabineto (pridedamas – delfi.lt straipsnis).
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pedofilijos-byla-keliaus-i-teisma-itariamasis-joje-ausas-28290073
Straipsnyje teigiama, kad „Šalies vadovė, iškamantinėjusi pareigūnus, sutiko, kad jie gali dirbti toliau. „Šiuo metu Generalinė prokuratūra daro žingsnius, kurie leidžia jos veiklą vertinti teigiamai“, – žurnalistams teigė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Baigti tyrimą minėtoje byloje prokurorai žadėjo iki sausį. „Prokuratūros vadovai informavo valstybės vadovę, kad pedofilijos byla yra parengta ir keliaus į teismą. Ji nėra nutraukiama. Tai iš esmės yra tas rezultatas, kurio prezidentė tikėjosi. Faktas, kad ji vis tik atsidurs teisme, teikia vilčių, jog šita tragiška Kauno istorija galbūt sulauks atomazgos“, – pažymėjo atstovas spaudai.
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros veiklą nurodo, kad „Valstybės valdžios ir valdymo organams bei jų pareigūnams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams, spaudos, radijo, televizijos darbuotojams draudžiama kištis į prokuratūros darbą vykdant bylų tyrimą ir prokurorinę priežiūrą. Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti neteisėtą sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus“.
Šioje byloje akivaizdu, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kišosi į prokuratūros darbą – darė prokuratūrai neteisėtą poveikį – kvietėsi pas save generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, ir galimai nurodė jam pakeisti kaltinimus Andriui Ūsui, palikti tik kaltinimą seksualiniu priekabiavimu. Gen. Prokuroras Valantinas pasidavė spaudimui ir nurodė Vilniaus apygardos prokuratūrai perduoti A.Ūso baudžiamąją bylą, palikti tik kaltinimus priekabiavimu. Nors visi įrodymai šioje byloje rodo, kad auka buvo prievartaujama, o ne prie jos seksualiai priekabiaujama. Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl poveikio prokuratūrai – nurodymo jai, kaip turi būti tiriama ši byla, ir kokie kaltinimai palikti.
Neabejotina, kad Daliai Grybauskaitei einant prezidentės pareigas, o gen. prokuroro – jos paskirto Evaldo Pašilio ši pedofilijos byla negalėjo būti objektyviai ištirta. Tai, kad E.Pašilis pasirašė ir išsiuntė į JAV ekstradicijos prašymą, suklastojęs 41 kaltinimą Neringai Venckienei, ir iš kurių JAV teismas paliko tik keturis, įrodo, kad prokuratūra iki šiol veikė nusikalstamai ir neteisėtai tiek šioje, tiek ir Neringos Venckienės atžvilgiu. Be to, šioje byloje buvo nužudyti Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius ir Drąsius Kedys. Šioje byloje liudininkė Neringa Venckienė paliudijo, kad prokuratūra puikiai žino, kad teisėją Joną Furmanavičių nušovė ne Drąsius Kedys, ir tai paliudijo net septyni liudininkai, matę J.Furmanavičiaus nužudymą Prokuratūra viešai kalba, kad iš senamiesčio gatvių, kur buvo nužudytas Furmanavičius, buvo paimti visi vaizdo įrašai. Juos neva dar siuntė į užsienį tirti. „Tai kodėl tų vaizdo įrašų iki šiol neparodo?
Juk tada būtų aiškiai matyti, ar automobiliu (iš įvykio vietos – aut. Pastaba) važiuoja Kedys, ar ne. Aš supratau, kad vaizdo įrašuose nufilmuotas ne Drąsius Kedys, todėl jie ir nerodomi“, spaudai teigė N.Venckienė.
Jokie įstatymai renkant informaciją apie Garliavos pedofilijos bylą nebuvo pažeisti, priešingai – dauguma jų paimta iš viešai platinamos Neringos Venckienės knygos „Drąsiaus viltis – išlegbėti mergaitę“.
2014 m. gegužės 1 d. valstybinio-komercinio transliuotojo LRT eteryje kandidatams į LR Prezidentus diskutuojant pedofilijos ir žudymų istorijos tema, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas viešai apkaltino neįvardintus prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėjus nusikalstamu poveikiu bylos šaliai.
https://www.youtube.com/watch?v=vrsTHtRy5D8
„Čia prezidentė ir prezidentės aplinka tikrai aktyviai dalyvavo šitame procese, nes kaip žinote, Vilniaus m. Savivaldybė tam tikrą laikotarpį atstovavo mergaitės interesus teismuose, ir prezidentės patarėjai skambindavo mūsų darbuotojams, kurie ateidavo pas mane ir klausdavo: ką daryti, gerbiamas mere, man daro spaudimą elgtis taip teisme, elgtis taip ir kitaip“, – sakė A. Zuokas.
Seimo laikinajai tyrimo komisijai prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas J. Rėksnys taip pat teigė, kad kai kurios bylos būdavo vežamos į Prezidentūrą. Jis tvirtino, kad ten keliavo garsioji Garliavos pedofilijos byla.
„Aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš (prokurorės – BNS) Danutės Blažienės žinojau, kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą. Ta byla. (…) Tam tikros bylos gulėjo pas generalinį prokurorą seife po 8 – 9 mėnesius“, – pasakojo J. Rėksnys. Jis pasakojo apie tiesioginę Grybauskaitės poveikį prokurorams : Kai M.Dūda nusprendė nutraukti bylą dėl CŽV kalėjimo, tai, pasak J.Rėksnio, „generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis įtikinėjo, kad negalima tos bylos nutraukti, siūlė eiti parūkyti 20 minučių ir persigalvoti, (…) siūlė bet kokį postą pasirinkti, į kurį bus paskirtas, siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą, nes tai nepatiks Prezidentūrai“, – neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai trečiadienį liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.
Tą aplinkybę, kad dar pirminėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančiu įtarti Laimą Stankūnaitę bendrininkavus su asmenimis, galimai seksualiai išnaudojusiais jos mažametę dukra, dar 2009 m. spalio 6 diena galutine ir neskundžiamą nutartimi konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. IS-732/09; IS733/09; IS-769/09. Šioje nutartyje rašoma :
„Nukentėjusioji …apklausų metu aiškino jog nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t.y. ji, L. ir A. Ūsas gulėdavo lovoje (t. 1, b. 1. 20-24, 75-78). Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. numato, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, iš aukščiau išvardintų aplinkybių galima įtarti, jog L, suteikdama sąlygas įtariamajam A. Ūsui tvirkinti mažametę | pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ūsui tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., požymių. Todėl teismas mano, jog pradėtame ikiteisminiame tyrime yra duomenų ir apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 4 str., padarymą. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad prokurorės 2009-04-02 d. nutarimas bei ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-07-20 d. nutartis priimti skubotai, išsamiai neištyrus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų bei bylos aplinkybių, dėl ko Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta patenkinti D.Kedžio skundą dėl Kauno miesto apylinkės prokurorės G. Ročienės 2009-04-02 d. nutarimo dalies, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą L atžvilgiu pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., panaikinimo, yra naikintina, o klausimas dėl įtarimo pareiškimo jau pradėtame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str. perduotinas svarstyti prokuratūrai“.
Nebesikartosiu, nes visi mano argumentai, kad vaikų preivartavimas šioje byloje tikrai buvo surašyti mano skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Tačiau esminė aplinkybė – D.Kedytės parodymus patvirtino valstybinė prischaitrinė ekspertizė, tačiau jie vėlgi buvo ignrouoti : Siekiant nustatyti nurodytų mažametės parodymų teisingumą (2008-12-17 ir 2008-12-30), jos psichologinę ir psichinę būsenas, 2009-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (1 t., b.l. 48-49) buvo paskirta mažametės mergaitės ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, o ekspertams atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus.
Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvados :
Atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. ..Nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.
Negali (negalėjo) suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo joms priešintis. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (11., b. l. 75-78), atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama j klausimus, mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas“, „ laižo liežuviu laižė daug kartų (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausi, bumą, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną“, ..tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena“. Andrius „raudonas“, „storupilvu“, jis „prašė, kad laižyčiau“ (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtine, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima“.
Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog mergaitei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatytas. Nepastebėta padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai) įvykio sekai bei duoti apie tai parodymus.
Teismo nutartis apie „ištrintą nukentėjusiosios atmintį“ yra klastotė. Kaip žinoma, A.Ūsą teisusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujama Audriaus Cinino) nusprendė neapklausti nukentėjusios, o jos visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisėjas Cininas viešai įvardino kaip „ištrinta atmintimi“. Akivaizdu, kad teisėjas Cininas, gyvenime nematęs nukentėjusios Kedytės, negalėjo nustatyti, kad jos atmintis ištrinta, tuo labiau, kad teisėjas Cininas neturi kvalifikacijos „nustatyti ištrintą atmintį“. Visos šios aplinkybės rodo, kad tiriant šią pedofilijos bylą, tiek teisėjai, tiek ir prokurorai piktnaudžiavo tarnyba. Faktas, kad gen. prokuroras A.Valantinas buvo kviečiamas pas prezidentę Grybauskaitė gauti nurodymų dėl šios bylos, įrodo, kad prokurorams buvo daromas spaudimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Mateikienė, nuteisdama mane 2019-12-03 d. nuosprendžiu (b.b. Nr.l- 1725-961/2019), piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko tarnybos pareigų – jai buvo pateikti įrodymai, kad pedofilija buvo, tačiau ji vis tiek mane nuteisė už tariamą šmeižtą, už teiginį tinklalapyje wvvw.laisvaslaikrastis.lt leidžiamame leidinyje „Laisvas laikraštis“ 2018 m. rugsėjo 29 d. straipsnyje „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“.
Straipsnyje „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“ buvo teigiama, kad ..Laima Stankūnaitė – nelaiminga moteris, nepatyrusi tėvų meilės, o tik smurtą, panašiai elgiasi ir pati – prievartaujamai dukrai siūlė „pakentėti“, nes ir pati kentėjo nuo vaikystės“, aiškindamas, kad Laimutės Stankūnaitės duktė buvo prievartaujama ir kad duktė pasakojo apie dėmę, t. y. teigdamas: „Kaip tik apie šią dėmę pasakojo ir prievartaujama Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukra Deimantė, kuri buvo pagrobta iš savo namų ir S. Skvernelio nurodymu nežinia kur pradanginta“, aiškindamas, kad Laimutė Stankūnaitė ir jos mirusi sesuo Violeta Naruševičienė pardavinėjo savo dukteris pedofilams, kad Laimutės Stankūnaitė duktė papasakojo, kad ji ir jos mirusios sesers dukterys buvo prievartaujamos motinos namuose, kad dėl prievartavimo dukteriai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, t. y. teigdamas: „Ar gali taip būti, kad toks tėvų auklėjimas diržu ir smurtu vėliau sąlygojo tai, kad abi Stankūno dukros vėliau panašiai elgėsi ir su savo dukromis – jos galėjo pardavinėti savo nepilnametes dukras pedofilams? Juk Deimantė Stankūnaitė pasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V.Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna”, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados“, t. y. neva šmeižė Laimutę Stankūnaitę”.
Minėti Mateikienės ir Cinino paskelbti nuosprendžiai kategoriškai prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai nepilnamečių seksualinio prievartavimo bylose
BYLA 2K-43-648/2017 nurodoma, kad teismų praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami vaikų parodymus ir pripažindami juos įrodymais, iš esmės remiasi dviem kriterijais: visų pirma, vertina, ar jie gauti esmingai nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539-976/2015).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo mažamečio K. K. parodymai byloje gauti nepažeidžiant apklausos proceso taisyklių, yra vieni reikšmingiausių įrodymų vertinimo procese. Siekiant įsitikinti mažamečio parodymų patikimumu byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, kurioje pateikta išvada apie K. K. gebėjimą duoti parodymus, įvykių suvokimą, polinkį fantazuoti ar meluoti ir pan.
Kaip žinia, mažametė nukentėjusioji Deimantė Kedytė visą laiką ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama prokuratūros, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, visą laiką liudijo, kad buvo prievartaujama Andriaus Ūso ir dar dviejų vyriškių. Primenu, kad net penkios ekspertizės, įskaitant ir valstybinę kompleksinę psichiatrinę ekspertizę – visos jos padarė išvadą, kad D.Kedytė nelinkusi išsigalvoti, o jos pasakojimas paremtas jos pačios patirtimi.
Tačiau teisėjas Cininas, nurodęs nekviesti į bylą nukentėjusiosios D.Kedytės, sąmoningai siekė nuslėpti sunkius nusikaltimus – vaikų prievartavimą.
Tiek teisėjas Cininas, tiek ir jo nuosprendžiu pasirėmusi Mateikienė padarė esminius BPK pažeidimus, siekdami nuslėpti sunkius nusikaltimus. Todėl turi būti atitinkamai vertinami. Nei Cininas, nei Mateikienė nieko nepasisakė dėl to, kad valstybinė psichiatrinė psichologinė ekspertizė nustatė, kad mažametė nėra linkusi meluoti, o jos pasakojimas paremtas jos asmenine patirtimi.
Tačiau teisėjas Cininas nusprendė pasiremti įtariamojo Andriaus Ūso surasta ir pasamdyta privačia psichiatre, kuri nurodė, kad D.Kedytei įtaką galėjo turėti jos tėvas. Atkreipiamas dėmesys, kad tik valstybinė psichiatrinė ekspertizė yra teismų praktikoje laikoma patikima ir bešališka, ir kilus abejonėms, nukentėjusieji ir liudininkai apklausiami teisme. Tam, kad nebūtų įrodyta pedofilija ir kad nereikėtų nuteisti A.Ūso, teisėjas Cininas, neturėdamas jokios medicininės patirties ar kvalifikacijos, nuosprendyje nurodė, kad „mergaitės atmintis ištrinta”, ir kad jos pasakojimas apie patirtą seksualinę prievartą nepasitvirtino neva tik todėl, kad per apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėjus ji kalbėjo tyliai ir nedrąsiai.
Žinoma, kad toks įrodymų vertinimas yra sąmoninga tyčia, norint nuslėpti sunkius nusikaltimus prieš vaikus.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindai yra šie:
naujai paaiškėjusios aplinkybės (kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos proceso metu): įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atlikti išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas (BPK 443, 444 straipsniai);
Šiuo atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės – Garliavos pedofilijos byla iki šiol neištirta, žudikai nenustayti, bylos suklastotos nekaltiems žmonėms pagal politikų nurodymus. Nė vienas šių klausimų nėra atsakytas, priešingai daromi nauji nusikaltimai, kad pridengti mano suminėtus.
Iš esmės ši byla lems ir visos Lietuvos taip vadinamos „teisinės” valstybės ateitį – ar ji toliau liks bananų respublika, ar ims pagaliau vykdyti teisingumą.
Iš esmės tai paskutinis bandymas apsivalyti teisinei sistemai prieš Seimo rinkimus, kuriame šis klausimas bus keliamas dar kartą.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismo prašau : atnaujinti minėtą bylą, kuriuose buvau nuteistas už tai, kad parašiau tiesą. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 d. nuosprendį (b.b. Nr.1-1725-961/2019). 2. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-04-07 d. nutartį (b.b. Nr.1A-170-935/2020). Taip pat prašiau ištirti neteisėtą valstybės pareigūnų spaudimą Garliavos pedofilijos byloje ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl poveikio prokurorui.
Prokuroras Verseckas dėl visų šių nusikaltimų sugebėjo parašyti tik tiek : „prokuratūra pakartotinai nenagrinėja aplinkybių, kurios jau įvertintos teisės akluose nustatyta tvarka ir dėl jų priimti atitinkami sprendimai, o teisėjų ar kitų pareigūnų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines darbines funkcijas, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas veikimas, kuriuo kuriama klaidinga teisės taikymo praktika ikiteisminio tyrimo institutą naudojant kaip nepasitenkinimo išraiškos formą”.
Visos itin grubios klastotės dėl Kauno apygardos teismo teisėjo Furmanavičiaus nužudymo taip pat suminėtos mano skunde apylinkės teismui, todėl jų nekartosiu, tačiau prašau jas taip pat išnagrinėti ir dėl jų pasisakyti.